Stogo darbų sauga

Stogo darbų sauga

Saugūs stogo darbai
(Metodinės rekomendacijos)
Darbai ant stogų priskiriami prie pačių pavojingiausių statybos darbų. Remiantis
Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus analizės
duomenimis, 2008 – 2010 metais dėl kritimo nuo stogų įvyko 20 sunkių ir 7 mirtini nelaimingi
atsitikimai. Mirtini nelaimingi atsitikimai darbe dėl kritimo nuo stogų sudaro 32 proc. visų
mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių dėl kritimo iš aukščio. Ir dėl ţmogiškųjų, ir dėl
finansinių ir ekonominių padarinių šių nelaimingų atsitikimų metu patiriami nuostoliai yra
nepriimtini: nukritę ţmonės ţūsta arba suţalojami – netenka galimybės judėti, patiria įvairių
sveikatos sutrikimų, praranda darbingumą iš viso arba iš dalies jo netenka. Todėl prieš
pradedant darbus, būtina kiekvienu atveju nustatyti visus pavojus, imtis atitinkamų saugos
priemonių, diegti saugius darbo metodus tiek trumpalaikiams, tiek ilgalaikiams darbams.
Šiose rekomendacijose pateikti patarimai ir siūlymai darbdaviams, siekiant padėti
įgyvendinti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008m sausio
15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (Ţin.2008, Nr.10-362), 4 priedo 46 punkto reikalavimus ir
pagrįsti ES valstybių narių specialistų patirtimi. Tačiau kiekviena darbo vieta ir kiekviena
uţduotis yra savita, todėl šie patarimai ir siūlymai neatleidţia darbdavių nuo įpareigojimo atlikti
išsamų rizikos vertinimą, prieš pasirenkant konkretų darbo metodą. Be to, privalu nuodugniai
ţinoti teisės aktus ir jų laikytis.
Kiekvienas darbdavys, kuris planuoja tokio pobūdţio darbus, privalo numatyti tinkamą
darbuotojų apsaugą nuo įvairių kritimo iš aukščio pavojų.

Ar darbas ant stogo būtinas?
Geriausias būdas nenukristi nuo stogo yra, visų pirma, ant jo nelipti. Jeigu reikia atlikti
darbą, gal tai galima padaryti nelipant ant stogo arba galbūt sumaţinant ant stogo atliekamų
darbų trukmę? Pavyzdţiui, gal įmanoma iš dalies surinkti stogo dalis apačioje, kad būtų galima
minimaliai sumaţinti darbo aukštyje laiką (1 pav.) arba darbo platformą įrengti šalia darbo
zonos taip, kad aukščio skirtumas būtų kuo maţesnis?

1 pav.

http://stogu-dengimas.com

Prieš pradedant darbą
Visi stogo darbai, įskaitant trumpalaikius (trunkančius minutes, o ne valandas), turi būti
kruopščiai planuojami, kad darbuotojams tenkanti rizika būtų sumaţinta minimaliai. Darbas ant
stogo gali būti atliekamas tik tuo atveju, jeigu meteorologinės sąlygos (stiprus vėjas,
apledėjimas ir kt.) nekelia pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai.
Visų stogo darbų rizika turi būti įvertinta prieš pradedant darbą. Reikėtų tiksliai
apibrėţti šiuos veiksnius:
 Kokia tai darbo vieta (vieta, įrenginiai, technika ,medţiagos, aplinka ir t. t.)?
 Koks yra rizikos šaltinis (aukštis, kuriame dirbama, darbas šalia atviros angos
(tuštumos), šalia atliekami kiti darbai ir t. t.)?
 Kokį darbą dirba darbuotojas (uţduotis, trukmė, daţnis, padėtis ir t. t.) ?
 Koks tai darbuotojas (kompetencija, patirtis, amţius, fizinis tinkamumas, gebėjimas
dirbti aukštyje ir t. t.)?
Turi būti gauta ir įdiegta reikalinga įranga, imtasi atitinkamų atsargos priemonių, įdiegti
saugūs darbo metodai, o darbuotojai turi būti tinkamai apmokyti bei instruktuoti apie saugius
konkrečių darbų atlikimo metodus.
Kad prevencinės priemonės būtų veiksmingos, darbuotojams, kuriems tenka dirbti stogo
darbus, labai svarbu duoti atitinkamus nurodymus. Kad ir kas tai būtų – darbo nurodymai,
būtinos atsargumo priemonės ar draudimai – svarbu, kad kiekvienas darbuotojas gautų tinkamą
informaciją. Pagal mūsų nacionalinius teisės aktus darbdaviai privalo suteikti darbuotojams
būtiną informaciją apie saugai ir sveikatai gresiančias rizikos rūšis ir apsaugos bei prevencines
priemones, susijusias su kiekviena darbo vieta ir (arba) darbų rūšimi. Turi būti nustatytos visos
rizikos rūšys, dėl kurių dirbantys stogo darbus ţmonės galėtų būti suţaloti. Nustatant rizikos
rūšis galima remtis ţinoma informacija apie nelaimingus atsitikimus ir incidentus. Ypatingą
dėmesį skirkite nepatyrusiems darbuotojams, pavieniui dirbantiems darbuotojams.

Mokymas
Darbuotojai, atliekantys stogo darbus, turi turėti atitinkamų ţinių, gebėjimų ir patirties,
kad galėtų dirbti saugiai. Darbuotojams reikalingi mokymai, kad jie sugebėtų pastebėti pavojus,
suprasti atitinkamus saugos metodus ir turėtų reikiamos kompetencijos, gebėjimų jais naudotis,
pavyzdţiui, pastatyti kraštų aptvarus, dirbti su mobilia platforma arba naudotis saugos dirţais.
Rekomenduotina, kad darbuotojai turėtų atitinkamą kvalifikaciją, įgytų su ketinamu
atlikti darbu susijusios kompetencijos bei patirties, turėtų suvokti galimas rizikos rūšis ir
mokėtų atitinkamas gelbėjimo procedūras, gebėtų aptikti techninius arba atlikto darbo trūkumus
ir įvertinti veiksnius, turinčius įtakos jų sveikatai bei saugai. Darbuotojai, atliekantys kritimo
pavojų keliančius darbus, turi būti apmokyti saugių ir tinkamų darbo metodų.

Kritimo prevencija
Būtina imtis tinkamų prevencinių priemonių, jeigu yra rizika nukristi dirbant ant stogo,
lipant ant jo ir nulipant nuo jo. Turi būti uţtikrinta saugus priėjimas prie darbo vietos, saugus
išėjimas iš jos ir saugi darbo vieta. Apsaugos nuo kritimo priemonės turi būti sumontuotos
prieš pradedant darbus aukštyje ir negali būti nuimtos nebaigus darbų. Atliekant stogo
darbus, reikia įvertinti oro sąlygas, kadangi, jei yra apledėję, šlapia ar vėjuota, gali smarkiai
padidėti rizika ţmonėms ar medţiagoms nukristi.
Remiantis rizikos įvertinimo duomenimis, prieš taikant asmenines apsaugos
priemones, turi būti įdiegtos kolektyvinės priemonės, padedančios apsisaugoti nuo
kritimo.


Nors daţnai atrodo, kad paprasčiau paprašyti, kad kiekvienas darbuotojas naudotų
asmenines apsaugos priemones (saugos dirţus ir t. t.), reikėtų turėti galvoje, kad veiksmingiau
numatyti kolektyvinę apsaugos sistemą (apsauginė tvorelė, platforma, tinklas ir t. t.).
Europos Sąjungos direktyvos 89/391/EEB nuostata, kad pirmenybė suteikiama
kolektyvinėms apsaugos priemonėms, palyginti su asmeninėmis apsaugos priemonėmis,
yra perkelta ir į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį. Darbdavys turėtų
vadovautis šiuo vienu pagrindinių principu.
Asmeninės apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonės (saugos dirţas su lynu)
naudojamos tik tada, kai techniškai neįmanoma naudoti kolektyvinių apsaugos priemonių arba
kai rizika nedidelė. Darbas, kurį dirbant reikia naudoti asmenines apsaugos nuo kritimo
priemones, visada turėtų būti nedidelės trukmės.
Naudojant saugos dirţą, tvirtinimo vieta, prie kurios kabinamas saugos lynas, turi
išlaikyti 10 kN (1 000 kg) apkrovą.
Visais atvejais būtina įsitikinti, kad įrengta tinkama inkaravimo sistema, skirta
asmeninėms apsaugos nuo kritimo priemonėms saugiai pritvirtinti. Taip pat galima asmenines
prieigos priemones, kopėčias pakeisti kolektyviniais įrenginiais (pastoliais, platformomis ir t.
t.), kad darbuotojai būtų kaip įmanoma labiau apsaugoti nuo rizikos nukristi. Kritimo pavojų
reikia sumaţinti, pavyzdţiui, palei išorinį kraštą pastatyti pastolius su saugiais aptvarais (2 pav.)
ir tarp angų pritvirtinant saugos tinklą.

2 pav.
Visi apsaugos įrenginiai, skirti kritimo prevencijai (pvz., stogo kraštų aptvarai),
turi būti tvirti, kad neleistų nukristi arba sulaikytų krentant ir apsaugotų darbuotojus nuo
suţeidimo.
Mechaninės kėlimo platformos (3 pav.) gali būti saugi darbo vieta, palyginus su
darbu ant stogo. Jos gali būti ypač naudingos trumpalaikiams darbams ir ardymo darbams, kai
stoge atsiranda plyšiai.


3 pav.

Kopėčių naudojimas
Kopėčios naudojamos:
 kaip priemonė, padedanti pasiekti įvairiame aukštyje esančias vietas;
 kaip neilgai trunkančių darbų darbo vieta.
Įvertinus riziką, kopėčios turėtų būti naudojamos tik tokiomis aplinkybėmis, kai
saugesnių sistemų naudojimas yra nepateisinamas dėl šių prieţasčių:
 dėl labai maţos rizikos;
 dėl trumpo naudojimo laikotarpio.
Stogo kopėčios turi būti pakankamai stiprios ir su kraigo griebtuvais.
Kopėčios laikomos saugiomis, jei jos atitinka LST EN 131-2007 standarto reikalavimus.

Krentančios medžiagos
Krentančios medţiagos gali traumuoti ţmones. Nieko negalima mėtyti nuo stogo.
Imkitės tokių ţingsnių:
 nuleiskite medţiagas ant ţemės arba naudokitės uţdarais šiukšlių nuleistuvais;
 stebėkite, kad nesusikauptų galinčios nukristi medţiagos;
 uţtverkite prieigas prie pavojingų zonų apačioje arba esančių netoli tos vietos, kur
vyksta stogo darbai;
 naudokite tinklą nuolauţoms gaudyti, praėjimus uţdenkite stogu ar panašia apsauga
(4 ir 5 pav.), neleidţiančia nukristi medţiagoms, kurios gali suţeisti;
 jei įmanoma, venkite kelti didelius ir sunkius daiktus ant stogo;
 pasirūpinkite, kad visos medţiagos būtų tinkamai sukrautos ypač vėjuotu oru.


4 pav.

5 pav.

Plokšti stogai
Darbas ant plokščio stogo labai pavojingas. Ţmonės gali nukristi:
 nuo sumontuoto stogo krašto;
 nuo montuojamos konstrukcijos krašto;
 pro angas, tarpus ar dūţtančius stoglangius.
Apsaugos priemones reikia taikyti prie stogo kraštų, plyšių, uţlipimo ant stogo vietose ir
ten, kur yra dūţtantys stoglangiai, trapios dangos. Jei darbo metu nereikia prie krašto prieiti
arčiau nei 2 m, vietoj aptvarų galima pastatyti aiškų ir ryškų ţenklą: kelio ţymėjimo priemones
arba kitokią uţtvarą iš lentų, lentjuosčių, plastikinių grandinių ir pan. (6 pav.).
Plastikinių juostų ir žymėjimo juostų negalima naudoti, kadangi jos neatitinka
patvarumo reikalavimų.
Judėti ir dėti medţiagas uţ paţymėtų ribų draudţiama. Jei stogo krašto apsaugai
naudojamas parapetas, jis turi tenkinti visus reikalavimus, keliamus aptvarams, ir, nepaisant jo
pločio, būti maţiausiai 1 m aukščio.
Įrengiant kraštų apsaugos įtaisus, turėtų būti naudojamos asmeninės apsaugos priemonės
(AAP).


6 pav.

Nuožulnūs stogai
Nuo nuožulnių stogų žmonės gali nukristi:
 iš pakraigės;
 nuslydę nuo stogo, po to per atbrailą;
 įlūţę į vidų;
 nuo frontono galų.
Kraštų apsauga turi būti tokia stipri, kad išlaikytų krentantį ţmogų. Kuo ilgesnis stogo
šlaitas ir kuo statesnis nuolydis, tuo stipresnė turi būti kraštų apsauga. Ant nuoţulnių stogų
naudojant kraštų apsaugos įtaisus būtina atsiţvelgti į šiuos aspektus:
 tokių stogų, kurių nuolydis leidţia įrengti šiuos įtaisus, yra nedaug;
 paslydimo ant paviršiaus rizikos dydis priklauso nuo stogo arba nuoţulnaus
paviršiaus nuolydţio kampo;
 kraštų apsaugos įtaisai turi būti išdėstyti po saugoma darbo zona. Atraminiai
elementai turi būti:
 įrengti atsiţvelgiant į gamintojo pateiktas surinkimo ir naudojimo instrukcijas;
 tvirtinami tik prie ištisinių gegnių ir būti statmeni nutekamiesiems stogo latakams
bei pakankamai tvirti. Įrengiant kraštų apsaugos įtaisus turėtų būti naudojamos
asmeninės apsaugos priemonės (AAP).
Jei dėl techninių prieţasčių dirbant ant stogo negalima naudoti šoninės apsaugos, tai
vietoj jos turi būti įrengti stoginiai gaudymo pastoliai, kurie uţtikrintų krintančių asmenų
sugavimą (7 ir 8 pav.). Tai taikoma:
 darbo vietoms ir judėjimo keliams ant stogų, kurių nuolydis didesnis kaip 20º– 60º
jei kritimo aukštis (nuo atbrailos) yra daugiau kaip 3,00 m (1);
Didţiausias aukščių skirtumas tarp kritimo briaunos (atbrailos) ir pastolių pakloto negali
viršyti 1,50 m. Maţiausias pakloto plotis 0,60 m (2).
Stoginių gaudymo pastolių apsaugines sieneles gaminti iš patikimų tinklų arba rezginių
(pynių) su ne didesniu kaip 10 cm akių pločiu (3).
Pririšimo lynu apsaugą naudoti, jei:
 apsauga nuo kritimų (šoninė apsauga) dėl techninių prieţasčių negalima;
 gaudymo įrenginius (gaudymo pastolius, stoginius gaudymo pastolius) įrengti
netikslinga.
Darbų vadovas turi parinkti tvirtinimo įrenginius ir rūpintis, kad būtų naudojami saugos
dirţai.


7 pav.

8 pav.

Papildomi nurodymai, kai stogo nuolydis yra tarp 45ºir 60º (9 ir 10 pav.)
Darbams ant plokštumų su didesniu kaip 45º nuolydţiu reikia įrengti specialias darbo
vietas, pvz., stogdengio kėdes, stogdengio uţdedamąsias kopėčias, grebėstus (apkalus) (4).
Ant aukštų stogų, kur aukščių skirtumas tarp darbo vietų didesnis kaip 5,00 m, ant stogo
plokštumos turi būti išdėstytos papildomos apsauginės sienelės (5).

9 pav.

10 pav.


11 pav.
Pastoliai darbui su kaminais (12pav.)
Jei, įvertinus riziką, pasirenkami darbui su kaminais skirti pastoliai:
 statybvietėje turėkite gamintojo parengtas statymo ir eksploatavimo instrukcijas ir
laikykitės jų;
 patikrinkite, ar stogo konstrukcija pajėgi atlaikyti statymo ir eksploatavimo
instrukcijoje aprašytas apkrovas;
 ant stogo nuo pastolių dirbantys darbuotojai turėtų naudoti asmenines apsaugos nuo
kritimo priemones (saugos dirţus);
 palei visus paklotus įrenkite kraštų apsaugos priemones;
 patikrinkite pastolių inkaravimo poreikį.

12 pav.


Mechaninės kėlimo platformos gali būti saugi darbo vieta, palyginus su darbu ant stogo.
Jos gali būti ypač naudingos trumpalaikiams darbams ir ardymo darbams, kai stoge atsiranda
plyšiai.
Turi būti uţtikrinta saugus priėjimas prie darbo vietos, saugus išėjimas iš jos ir saugi
darbo vieta. Kadangi šiferis ir čerpės nėra patikimas pagrindas vaikščioti, gali prireikti imtis
atitinkamų priemonių


Trapūs stogai
Trapi medţiaga yra tokia, kuri negali saugiai išlaikyti asmens ir jo nešamo krovinio
svorio. Daugelis stogų konstrukcijų yra arba gali tapti trapūs. Asbesto cementas, stiklo pluoštas
ir plastmasė paprastai laikui bėgant tampa trapesni, o plieno lakštai gali surūdyti.
Netinkamai sumontuoto stogo lakštai gali būti netvirti.
Stoguose taip pat gali būti dūţtančių vietų (pvz., stoglangiai), kurių galima iš karto
nepastebėti, be to, jos gali būti laikinai netvirtos, ypač statybos metu.
Uţlipimui ant trapių stogų naudokite atitinkamas saugos priemones - stogo kopėčias ar
panašius įrenginius. (13 pav.).

13 pav.
Visuomet reikia atsiţvelgti į stogo senumą ir techninę būklę, kadangi per daugelį metų
dėl vėjo ir oro poveikio stogo danga, kuri paprastai yra patvari, gali būti susidėvėjusi.

Pramoniniai stogai (14 pav.)
Dirbant ant plačių pramoninių įmonių stogų, rizikuojama nukristi:
 nuo stogo krašto;
 pro nebaigto montuoti stogo plyšius;
 pro tarpus tarp dangos plokščių;
 nuo priekinio krašto, kai yra būtini darbui neapsaugoti plyšiai;
 nuo karkaso, dengiant jį stogo lakštais;
 pro dūţtančius ar laikinai pritvirtintus stoglangius ar dangą.
Geras planavimas gali labai sumaţinti riziką ant pramoninių stogų. Pagrindiniai
elementai yra šie:
 maţinti darbuotojų, vaikščiojančių ant stogo, skaičių;
 visiškai išnaudojant pakrovimo aikšteles;
 organizuojant darbą taip, kad reikiami lakštai būtų paduodami tuo metu, kai jie
reikalingi, į reikiamą vietą ir reikiamu laiku;
 įrengiant uţlipimo vietas taip, kad būtų patogu dirbti.
Sumaţinti kritimo galimybes minimaliai, paruošiant saugią darbo vietą, o ne tikintis, kad
krintantį sulaikys apsaugos nuo kritimo priemonės.


14 pav.

Darbas ant esamų stogų
Į tokio pobūdţio darbus įeina tikrinimas, prieţiūra ir valymas, taip pat atnaujinimas,
nuėmimas ir išmontavimas. Darbuotojai – nespecialistai, pavyzdţiui, valytojai, priţiūrėtojai ar
statybų vadovai, daţnai atlieka tikrinimo ir valymo darbus. Tokie darbai negali būti atliekami be
atitinkamo rizikos įvertinimo, planavimo, saugos priemonių ir prieţiūros
Darbą ant senų stogų reikia kruopščiai planuoti, kadangi būtina:
 nustatyti, kurios stogo vietos yra trapios;
 numatyti prevencines priemones;
 derinti darbą su klientu (jei tai reikalinga);
 kai kuriais atvejais patikrinti konstrukciją;

visuomet įvertinti riziką.
Planuojant stogo remontą, atnaujinimą ar išmontavimą, reikia apgalvoti, kaip nuimti
medţiagas nuo stogo ir kur jas sukrauti.
Išmontavimo proceso metu būtina pasirūpinti darbuotojų apsauga nuo kritimo. Saugūs
darbo metodai, ardant arba išmontuojant stogo dangą, yra esminis reikalavimas.

Apsauginių turėklų naudojimas
Apsauginiai turėklai, įrengiant visų kraštų apsaugą, yra tiesioginė kolektyvinė apsaugos
priemonė, neleidţianti darbuotojams nukristi.
Kad būtų išvengta bet kokios rizikos nukristi, šios rūšies kolektyvinei apsaugai reikėtų
teikti pirmenybę kitų įrenginių atţvilgiu.
Apsauginių turėklų sistemos gali būti:
 iš trijų atskirų dalių: aptvaras ne ţemesnis kaip 1,1 m su porankiu viršuje, skersinis
0,5 m aukštyje ir 0,15 m aukščio ištisinės papėdės juosta apačioje;
 sudėtinių sistemų, kurias sudaro apsauginiai skydai, tvirtos lentos arba trijų dalių
šoninės apsaugos sistemos su apsauginiais tinklais, apsauginiais aptvarais ir
analogiškais arba panašiais įrenginiais.


Konsultavimasis
Konsultavimasis su darbuotojais yra būtinas reikalavimas. Darbuotojų ţinių naudojimas
padeda uţtikrinti, kad pavojai bus nustatyti ir sprendimai įdiegti. Su darbuotojais turi būti
konsultuojamasi sveikatos ir saugos klausimais, taip pat prieš įdiegiant naujas technologijas ar
produktus. Konsultavimasis padeda uţtikrinti, kad dirbantieji įsipareigoja laikytis visų sveikatos
apsaugos ir saugos procedūrų bei patobulinimų.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos
Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius
2011-07-20


Stogo darbų sauga

Recommended

Recommended

More Related Content

Featured

Featured (20)

Stogo darbų sauga