1. Slėpynės

2. Seniai seniai susitiko visi žmogaus
jausmai. Po to, kai Nuobodumas
trečią kartą nusižiovavo, Beprotybė
pasiūlė:
-Gal pažaiskime slėpynių?

3. Intriga pakėlusi vieną antakį paklausė:
-Slėpynės? O kas tai per žaidimas?

4. Beprotybė paaiškino, kad vienas
iš jų bus žaidimo vadovas. Jis
užmerks akis ir suskaičiuos iki
milijono, o kiti tuo laiku
pasislėps.

5. Kurį suras paskutinį, tas bus
laimėtojas ir sekančio žaidimo
vadovas.

6. Entuziazmas iš karto pačiupo
Euforiją už rankos ir pradėjo
džiaugsmingai šokti. Laimė tuo
metu taip šokinėjo, kad net įtikino
Abejonę.

7. Tik Apatijai niekas niekada nebuvo
pakankamai įdomu ir ji atsisakė
dalyvauti žaidime. Tiesa nutarė
niekur nesislėpti, nes ją vis tiek
visada suranda.

8. Didžiavimasis pareiškė, kad šis
žaidimas yra kvailas ir jo visiškai
niekas nedomina, išskyrus jį patį.
Bailumas nenorėjo rizikuoti.

9. -Vienas, du, trys…-pradėjo
skaičiuoti Beprotybė.

10. Pirmas pasislėpė Tingėjimas. Jis
paprasčiausiai atsigulė už
artimiausio akmens. Tikėjimas
pakilo į dangų, o Pavydas
pasislėpė Triumfo šešėlyje, kuris
savo jėgomis užkopė į patį
aukščiausią kalną.

11. Mandagumas ilgai niekur negalėjo
pasislėpti, nes vis galvojo, kad
kiekviena vieta yra tinkama kitam
jo draugui.

12. Grožis pasislėpė krištoliniame
upelyje, o Bailumas - medžio urve.
Laisvė pasislėpė saulės spindulėlyje.
Egoizmas surado tik jam šiltą ir
patogią vietelę.

13. Melas pasislėpė vandenyno gelmėje, bet
iš tikrųjų - vaivorykštėje. Vulkano
krateryje pasislėpė Aistra.
Užmaršumas net neprisiminė, kur
slėpėsi, bet tai visiškai nesvarbu.

14. No hay malas hierbas ni hombres malos; sólo hay malos cultivadores.
Víctor Hugo
Kai Beprotybė suskaičiavo iki 999
999, Meilė vis dar ieškojo, kur
pasislėpti, bet visos vietos jau
buvo užimtos.

15. -Milijonas!-pasakėBeprotybė ir
pradėjo savo paieškas.

16. Ji iš karto surado Tingėjimą. Po
to ji išgirdo, kai Tikėjimas
ginčijosi su Dievu. Aistrą išdavė
vulkano drebėjimas.

17. Beprotybė pamatė, kur slepiasi
Pavydas, ir iš karto suprato, kur
slepiasi Triumfas.

18. Egoizmo net neteko ieškoti, nes jis
buvo pasislėpęs bičių avilyje ir
pačios bitės jį iš ten išvarė.
Pavargusi Beprotybė pamatė
upelį, panoro atsigerti ir surado
Grožį.

19. O Abejonė sėdėjo prie tvoros ir
niekaip negalėjo apsispręsti, kurioje
tvoros pusėje jai pasislėpti.

20. Visi buvo surasti: Talentas - žalioje
vešlioje žolėje, Nuobodumas -
tamsioje uoloje, Melas -
vaivorykštėje, bet iš tikrųjų jis buvo
pasislėpęs vandenyno gelmėje.

21. Tik Meilės niekaip negalėjo atrasti.
Beprotybė jos ieškojo už kiekvieno
medžio, kiekviename upelyje,
kiekvieno kalno viršūnėje.

22. Pagaliau nutarė paieškoti rožių krūme.
Kai ji pajudino rožių krūmo šakas, ji
išgirdo verksmą - rožių krūmo spygliai
Meilei skaudžiai išdūrė akis.

23. Beprotybė išsigando, nežinojo, ką
toliau daryti, pati pradėjo verkti ir
atsiprašinėti.

24. Kad išpirktų savo kaltę, ji
pažadėjo nuo šiol visada
būti Meilės palydove.

25. Nuo to laiko, kai pasaulyje pirmą
kartą buvo žaidžiamos
slėpynės, Meilė pasidarė akla ir
Beprotybė ją visada vedžioja už
rankos…

26. Teksto autorius nežinomas
PPS INGA