1. 10 psl.ß
2015m. kovo 21 - 27 d. Nr. 11 (516) Kaina 0,52€ / 1,8 Lt www.laisvaslaikrastis.lt
„Achema“ atsisakė
mokėti reketininkams
už D.Grybauskaitės
sugalvotą aferą 7 psl.ß
SENŲJŲ
TEISĖSAUGOS
VILKŲ SAULĖLYDIS:
Daktaro bylos
fiasko?
Kodėl buvo bandoma
nužudyti LL redaktorių?
2 psl.
Buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas Aurelijus
Beržinis, atskleidęs generalinio prokuroro Algimanto Valantino
nusikaltimus, interviu "Laisvam laikraščiui" pasakoja savo
nuomonę apie tai, kodėl buvo bandoma nužudyti "Laisvo
laikraščio" redaktorių Aurimą Drižių.
"Todėl, kad jie žinojo, kad tik per "Laisvą laikraštį" ir tave eis visa
ši medžiaga ir šis demaskavimas Lietuvoje, - sakė A.Beržinis, -
jie suprato, kad nors dar sėdi Seime, tačiau jau traukiasi iš savo
postų ir užleidžia save vietas (tik Darbo partija ir Paulauskas dar
kažko spyriojasi, niekaip neatsisako noro tapti prezidentu), kad
visa ši medžiaga jiems yra labai nepalanki. Ir tu esi jiems
nepalankus. Todėl ir bandė tave nužudyti, suorganizuodami
avariją. Prie to prisidėję ir kiti džentelmenai".
LL pirmą kartą apie A.Beržinį parašė dar 2009 m., kai šis buvęs
VSD darbuotojas pateikė įrodymus, kad tuometis generalinis
prokurorasAlgimantasValantinas(šiuometuVilniausapygardos
teismo teisėjas) asmeniškai pridengė vieno nužudymo aplin-
kybes, kad atsakomybės išvengtų.
Tuo metu A.Valantinas vadovavo Jonavos prokuratūrai, ir jis as-
meniškai kuravo baudžiamąją bylą dėl vietos gyventojo Serge-
jaus Repjovo nužudymo. Šį žmogų, būdamas girtas, partrenkė
ir mirtinai sužalojo tuometis Jonavos kelių policijos šefas, dabar-
tinis Jonavos priešgaisrinės tarnybos viršininkas Vygaudas
Čižauskas, ir pabėgo iš įvykio vietos. Prokuroras A.Valantinas
puikiai žinojo, kas padarė šį nusikaltimą, tačiau sąmoningai jį
slėpė.
Teismas išteisino D. Ulbinaitę, nors ji
pati Prezidento rūmuose vykusioje
spaudos konferencijoje patvirtino,
kad nutekino valstybės paslaptį 4 psl.ß
Disidentas Stasys Stungurys:
„Delandsbergizacija arba
Tautos ir valstybės išnykimo
kelias?..“
8 psl.ß
sauksmas.lt

2. 2 n u o m o n ė LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. kovo 21-27 Nr. 11
Aurimas DRIŽIUS
Buvęs Valstybės saugumo depar-
tamento darbuotojas Aurelijus Beržinis,
atskleidęs generalinio prokuroro Algi-
manto Valantino nusikaltimus, interviu
"Laisvam laikraščiui" pasakoja savo
nuomonę apie tai, kodėl buvo bandoma
nužudyti "Laisvo laikraščio" redaktorių
Aurimą Drižių.
"Todėl, kad jie žinojo, kad tik per
"Laisvą laikraštį" ir tave eis visa ši
medžiaga ir šis demaskavimas Lietu-
voje, - sakė A.Beržinis, - jie suprato,
kad nors dar sėdi Seime, tačiau jau
traukiasi iš savo postų ir užleidžia
save vietas (tik Darbo partija ir Pau-
lauskas dar kažko spyriojasi, niekaip
neatsisako noro tapti prezidentu), kad
visa ši medžiaga jiems yra labai nepa-
lanki. Ir tu esi jiems nepalankus. Todėl
ir bandė tave nužudyti, suorganizuo-
dami avariją. Prie to prisidėję ir kiti
džentelmenai".
LL pirmą kartą apie A.Beržinį pa-
rašė dar 2009 m., kai šis buvęs VSD
darbuotojas pateikė įrodymus, kad tuo-
metis generalinis prokuroras Algiman-
tas Valantinas (šiuo metu Vilniaus
apygardos teismo teisėjas) asmeniškai
pridengė vieno nužudymo aplinkybes,
kad atsakomybės išvengtų.
Tuo metu A.Valantinas vadovavo
Jonavos prokuratūrai, ir jis asmeniškai
kuravo baudžiamąją bylą dėl vietos
gyventojo Sergejaus Repjovo nužu-
dymo. Šį žmogų, būdamas girtas, par-
trenkė ir mirtinai sužalojo tuometis
Jonavos kelių policijos šefas, dabartinis
Jonavos priešgaisrinės tarnybos virši-
ninkas Vygaudas Čižauskas, ir pabėgo
iš įvykio vietos.
Tačiau V.Čižausko vairuojamą
"Volgą" atsitiktinai sustabdė jo paval-
diniai, vienas jų net pasakęs: "Jūs pa-
tekote į autoįvykį, šefe". Tačiau V.Či-
žauskas liepė visiems policininkams
sakyti, kad šie nepavijo įtariamojo au-
tomobilio, ir parašė pranešimą policijai,
kad jo vairuota "Volga" neva buvo
pavogta. Matyt, kad ta istorija taip ir
būtų pasibaigusi, nes net penki kelių
policininkai žinomai melagingai pa-
liudijo, kad V.Čižauskas nevairavo to
automobilio. Vėliau teisme vienas po-
licininkas prisipažino, kad "visas ko-
misariatas žinojo, kad tą žmogų suva-
žinėjo V.Čižauskas", tačiau tylėjo ir
šios bylos "tyrimą" kontroliavusiam
Jonavos apylinkės vyr. prokurorui
A.Valantinui surasti žudiką buvo ne-
išsprendžiamas galvosūkis. Tik kai po
mėnesio nuo žmogžudystės į šį tyrimą
įsijungė VSD darbuotojas Aurelijus
Beržinis, A.Valantinas "skilo:. "Jis ži-
nojo visas šio nusikaltimo detales, -
LL sakė A.Beržinis, - tačiau pradžioje
maivėsi, kad neva nėra įtariamųjų ir
sunku juos rasti. Tačiau man buvo
aišku, kad jis dengia šį nusikaltimą".
Vėliau V.Čižauskas buvo nuteistas
dviem metams laisvės atėmimo, tačiau
Jonavos teismo pirmininkė J.Damulienė
atleido jį nuo bausmės.
Į V.Čižausko vairuojamą "Volgą"
susėdo visi Jonavos teisėtvarkos organų
viršininkai - rajono Priešgaisrinės ap-
saugos ir vietos policijos vadovai".
Tačiau kadangi jau buvo žiemos
vakaras, Jonavoje budėjęs kelių poli-
cijos patrulis nepažino savo viršininko
perdažytos "Volgos", kuri viršijo greitį,
ir ėmė ją stabdyti. Kelių policijos vir-
šininkas, numojęs ranka, nuvažiavo
toliau - atseit, paskui išsiaiškinsime.
Kelių patrulis ėmė vytis savo viršininkų
"Volgą", o pastaroji, važiuodama di-
deliu greičiu, sugebėjo partrenkti per
gatvę einantį jonavietį dviejų vaikų
tėvą Riabjovą, ir mirtinai jį sužalojo.
Tačiau V.Čižauskas, net ir užmušęs
žmogų, paliko jį merdėti ant kelio, ir
kartu su visais Jonavos policijos va-
dovais nuskriejo tolyn. Policijos patrulis
juos toliau persekiojo, tačiau galingesnė
"Volga" nuo policininkų atitrūko, ir
vienoje sankryžoje "Volga" išmetė
"desantą" - visus jau minėtus girtus
pareigūnus. Prie vairo liko vienas
V.Čižauskas, kurį prisivijo policijos
patrulis. Kelių policininkai nustebo,
kai pamatė, kad prie "Volgos" vairo -
jų viršininkas V.Čižauskas. Pastarasis
iš karto pasakė savo pavaldiniams,
kad jis viską sutvarkys, ir pareikalavo,
kad patruliai paliudytų, kad jie nieko
nematė.
Kitą dieną policijos raportuose at-
sirado panešimai, kad jie vijosi "Volgą",
tačiau jos nepagavo, o į policiją prisi-
statė ir pats V.Čižauskas kartu su savo
draugu - Jonavos kriminalinės policijos
komisaru Alfredu Ostreika. V.Čižauskas
parašė pareiškimą, kad vakar kažkas
pavogė jo "Volgą", o komisaras A.Ost-
reika paliudijo, kad po vagystės pas jį
atėjo pats V.Čižauskas ir pranešė apie
vagystę - taip neva garantuodamas
V.Čižausko alibi, kad jis nusikaltimo
naktį pats nevairavo savo "Volgos".
Policijos patruliai parašė žinomai me-
lagingus raportus, kad jie vijosi nusi-
kaltėlį, tačiau šis pabėgo".
"A.Valantinas žinojo visas šio nu-
sikaltimo detales, - LL sakė A.Beržinis,
- kai aš nuėjau pas jį į kabinetą, ir
pradėjau klausinėti, kodėl iki šiol ne-
nustatytas kaltinamasis, A.Valantinas
pradėjo maivytis - atsieit, žinote, tokia
situacija, nėra įtariamųjų ir sunku jį
rasti. Jis buvo toks įsijautęs pasako-
damas, kad labai nustebo, kai paklau-
siau, ar prokuratūra tiria tik tokią ver-
siją? Mat aš dar prieš tai buvau pasi-
skaitęs policijos žiniaraštį apie autoį-
vykius. Apie minėtą autoavariją buvo
parašyta, kad "girtas vyriškis ėjo vi-
duriu gatvės, šlitinėjo ir buvo par-
blokštas "Volgos". Paklausiau, kas
įrašė tą pranešimą ir kas matė, kad
auka ėjo neblaivi viduriu gatvės. Pa-
reikalavau, kad prokuratūra iškviestų
tą policininką, kuris padarė tą įrašą -
juk kaip policininkai galėjo žinoti,
kad tas parblokštas vyriškis ėjo viduriu
gatvės - juk tai galėjo žinoti tik "Vol-
gos" vairuotojas. Kai uždaviau šį klau-
simą, A.Valantinas labai pasimetė -
"tiksliai sako, mes nepagalvojome,
kas įrašė tokias detales?".
Tačiau lietuviška teisėsauga, kitaip
sakant, mafija, niekaip neatleido tokio
tyrimo ir demaskavimo Aurelijui Ber-
žiniui - Kauno prokuratūra greitai su-
veikė melagingą liudininką Kęstutį
Taurą, kuris parašė pareiškimą policijai,
kad neva A.Beržinis jam grasino pis-
toletu. Prokurorai tuo sučiupo A.Ber-
žinį, uždarė jį į kalėjimą, ir ten pralaikė
pusantrų metų. Nors prokuratūra žinojo,
kad K.Tauro skundas melagingas,
A.Beržinis buvo kankinamas kalėjime.
Vėliau jis bent 15 metų siekė tei-
singumo, nors visa prokuratūros ir
teismų sistema, arba tikroji mafija, o ne
ta, apie kurią mums pasakoja A.Pau-
lauskas ar koks nors dargis, klastojo
savo nutartis ir veikė kaip organizuotas
nusikalstamas susivienijimas. Apie tai
LL redaktoriui Aurimui Drižiui papasa-
kojo pats A.Beržinis:
- Kodėl nepavyko niekaip rasti
teisingumo dėl melagio Kęstučio Tau-
ro bylos?
- Buvo teismo sprendimas paneigti
melagingą K.Tauro skundą, dėl kurio
aš pusantrų metų praleidau kalėjime.
T.y. jis turėjo nueiti į prokuratūrą, ir
parašyti pareiškimą, kad jo skundas
buvo melagingas. Dėl šio skundo man
buvo iškelta baudžiamoji byla, aš
buvau tampomas, laikomas kalėjime
maždaug pusantrų metų, buvau atleistas
iš darbo VSD.
Ta visa istorija vyko dar 2000 m.,
prokuratūra jau tada žinojo, kad tas
skundas yra melagingas, tačiau man
bylos nenutraukė, ir mane tampė dar
trejus metus. Nors aš prašiau tą bylą
tirti toliau, ir nesutikau, kad ji būtų
nutraukta dėl senaties, prokuratūra to-
liau tempė gumą, ir atėjo 2003 m.
Ta pati publika, kuri aš manau,
tau surengė auto avariją, 2003 m. pa-
keitė įstatymus ir taip padarė, kad su-
ėjus senaties terminas, jeigu nukentėjęs
prašo toliau tirti bylą, tai byla turi
būti nutraukta, ir daugiau jokie veiks-
mai neatliekami.
Aš visą laiką prašiau, kad ši byla
būtų nutraukta ne dėl senaties, o dėl
Kodėl buvo bandoma nužudyti LL redaktorių?
Visa teismų ir prokuratūros sistema dirba nusikaltėliams
Generalinis prokuroras ir Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas padarė viską, kad žudikas išvengtų atsakomybės,
tačiau vis tiek buvo demaskuotas A.Beržinio. Nuo to laiko„teisinė sistema“, tiksliau mafija, keršija A.Beržiniui
Buvęs VSD darbuotojas A.Beržinis už tai, kad sąžiningai atliko savo pareigas, buvo kalinamas ir kankinamas kalėjime pagal žinomai
melagingą skundą

3. LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. kovo 21-27 Nr. 11 n u o m o n ė 3
to, kad mano veiksmuose nebuvo jo-
kios nusikaltimo sudėties, ir patraukti
atsakomybėn tuos policijos ir proku-
ratūros darbuotojus, kurie man iškėlė
bylą, ir mane suėmė, laikė, tyčiojosi,
ieškojo pistoleto, kurio aš neturėjau
ir t.t.
Žodžiu, 2003 m. įstatymas buvo
pakeistas, ir aš nebegalėjau reikalauti
tokio dalyko, kad byla būtų tiriama
toliau, kad būtų nustatyti mane perse-
kioję pareigūnai. Nebegalėjau reikalauti
ištirti, kas mane žinomai melagingai
ir specialiai įskundė – tuo pasirūpino
įstatymus pakeitę tos pačios gaujos
nariai. O tam skundo autoriui proku-
rorai specialiai bylos nekėlė, tik tempė
laiką.
Tada kreipiausi į teisėją Mekšrai-
tienę, kad nustatytų terminą, per kurį
jis turi paneigti tą šmeižtą. Nes pro-
kurorai net nebuvo perdavę to spren-
dimo vykdyti net du metus, nors turėjo
išsiųsti antstoliui. Pagal naują CPK,
nuo 2003 m. pats asmuo ateina į
teismą, ir paima vykdomąjį raštą, kurį
įteikia antstoliui.
Prokurorai atsiprašė, parašė, kad
susirinkime kažkas įspėtas, gavau tokį
raštą. Nuo 2002 m. sprendimą paneigti
melagingą skundą vykdo toks antstolis
Petrovskis (tas pats, kuris atiminėjo ir
D.Kedžio dukrą Garliavoje). Vyksta
žaidimas – tam K. Taurui kasmet buvo
skiriamos baudos už sprendimo ne-
vykdymą, tačiau jis nieko nedaro,
nieko nepaneigė, ir nieko man nemo-
kėjo už padarytą žalą.
Tas antstolis Petrovkis niekaip ne-
galėjo surasti K. Tauro. Tada kreipiausi
į teismus dėl sprendimo nevykdymo.
Vilniaus apygardos teismas net atsisakė
priimti tokį pareiškimą, o Apeliacinis
teismas persiuntė skundą Panevėžio
apygardos teismui. Tas teismas irgi
jokios bylos K. Taurui nekėlė už tyčinį
sprendimo nevykdymą, nes neva dar
nepraėjo pakankamai ilgas laikas.
Nors tai vyko jau 2008 m., t.y.
praėjus 8 metams po neteisėto perse-
kiojimo. Galiausiai nutarta, kad "..šio
sprendimo neįvykdymas neturi reikš-
mės baudžiamųjų bylų išnagrinėjimui,
nes liudytojo pareiškimas turėjo būti
įvertinti nustatyta tvarka, o ne atskiroje
civilinėje byloje".
Jeigu civilinėje byloje nustatyta,
kad K.Tauras meluoja, tai reiškia, kad
jo parodymai baudžiamojoje byloje –
taip pat melas. Galiausiai 2008 m. tei-
smas nusprendžia, kad baudžiamosios
atsakomybės klausimas turi būti spren-
džiamas civilinėje byloje nagrinėjant
sprendimo nevykdymą. Tačiau jau pra-
ėjo aštuoni metai. Tik 2010 m. Kauno
apygardos teismas kreipiasi į proku-
ratūrą dėl bylos už šio sprendimo ne-
vykdymą ir bent aštuonių teismo nu-
tarčių nevykdymą.
Tada Kauno miesto prokuratūra
nežinojo, ką daryti su savo sėbru,
kuris padarė paslaugą prokurorams, ir
todėl prokurorai bijo, kad tas K.Tauras
nepapasakotų, kas jį privertė rašyti
melagingą skundą.
- O ko tam K.Taurui bijoti?
- O jeigu jis pradės šnekėti apie
tai, kaip buvo kurpiama byla man?
Juk K.Tauras gali pasakyti labai pa-
prastai – tą skundą aš parašiau proku-
ratūros užsakymu, kad pradėti mano
persekiojimą.
- Tačiau kas patikės tuo Tauru?
Vieną kartą pagautas meluojantis,
jis vėl meluos?
- Visi patikės, nes jis davė žinomai
melagingus parodymus prieš mane.
Kokią naudą jis iš to turėjo? Jokios. O
prokuratūrai būtinai reikėjo K.Tauro
melo, kad pašalinti mane iš VSD, kad
mane sukompromituoti prieš visuome-
nę, ir tam, kad prokuratūra toliau galėtų
nevaržomai daryti nusikaltimus.
Tas K.Tauras buvo neteisėtai ir
savavališkai užėmęs savivaldybės butą,
tačiau prokuratūra jam jokios bylos
nekėlė iš to buto nemetė. Buvo vei-
kiama per generalinio prokuroro Pau-
lausko pavaduotoją Pėstininką – Sa-
kalas su juo važiavo į Kauno savival-
dybę ir galiausiai tą butą paliko Taurui.
Štai jums ir motyvas.
Kitas dalykas, kad prokuratūrai
reikėjo kaip nors su manimi susidoroti
ir kažkaip mane sustabdyti. Kaip tave
stabdo – kelia tau baudžiamąsias bylas
už teismo sprendimo nevykdymą, ir
tada sako, kad tas laikraštis nepatiki-
mas, nes redaktorius teistas. Reikia
mesti šešėlį, kad prieš visuomenę ne-
kaip atrodytum, kad tas laikraštis neva
nesąmones rašo.
- Tai kaip baigėsi ta istorija dėl
K.Tauro?
- Gavusi teismo nutartį pradėti ty-
rimą dėl teismo sprendimo nevykdymo,
Kauno prokuratūra tą bylą nutraukia,
ir parašo: "nu ir kas kad tas Tauras
nevykdo teismo sprendimo". Rašo,
kad neva suėjo teismo sprendimo ne-
vykdymo senatis. Nors neįvykdytiems
teismų sprendimams jokios senaties
nėra, jie turi būti vykdomi bet kada, ir
už jų nevykdymą bet kada galima pa-
traukti atsakomybėn.
Prokuratūra nutraukė bylą dėl se-
naties, nors tai prieštarauja Apeliacinio
teismo nutarimams. Prokuroras Čirpus,
geras prokuroro Bagdonavičiaus drau-
gas, palieka galioti prokuratūros nutartį,
tačiau ją naikina Kauno apylinkės tei-
smas.
Beje, prokuratūra man specialiai
neatsiuntė tos nutarties nutraukti bylą,
todėl aš apie ją sužinau tik po metų, ir
apskundžiau. O toje civilinėje byloje,
kur K.Tauras įpareigotas paneigti savo
melagingą skundą, Kauno teismas nu-
sprendžia ją nutraukti, nes kiek gi ga-
lima, jau praėjo 13 metų.
Antstolis Petrovskis neranda
K.Tauro, nors šis oficialiai darbuojasi
vienoje Kauno bendrovėje. 2013 m.
Kauno apygardos teismo teisėjas Bu-
zelis naikina visus tuos atsisakymus,
nes visi teismo sprendimai turi būti
vykdomi, ir panaikina "išieškojimo
negalimumo aktą", ir nurodo byloje
toliau tęsti veiksmus.
Tada prasideda byla prieš K.Taurą
dėl sprendimo nevykdymo. Tas K.Tau-
ras sėdi byloje Kauno apylinkės teisme,
gerai žinodamas, kad nieko jam nebus,
ir viskas suderinta su Kauno prokura-
tūra. Teismas nusprendžia K.Taurą pri-
pažinti kaltu, ir atleisti nuo atsakomy-
bės, "nusikalstamai veikai praradus
pavojingumą".
Mat K.Tauras parašė savo skundo
paneigimą, t.y. dalinai įvykdė teismo
sprendimą. Tačiau iš to pareiškimo
man akivaizdu, kad tai ne jo rašyta,
nes tas paneigimas parašytas gražiu
moterišku šriftu, visai ne tokiu, kokiu
rašo K.Tauras. Ir parašas jo padirbtas
ant to pareiškimo.
Nors įstatymai numato, kad atleisti
galima nuo atsakomybės "nusikalstamai
veiklai praradus pavojingumą" tada,
kada iki bylos nagrinėjimo teisme jis
būtų įvykdęs teismo sprendimą. O te-
isminio nagrinėjimo metu tokie pokštai
nebeveikia.
Tačiau K.Taurui tai galioja - jo 13
metų neranda antstolis, negali išieškoti
skolos, nors jis vaikšto į kiekvieną te-
ismo posėdį.
Aukščiausias teismas nusprendžia,
kad "dėl baudžiamojo nusižengimo
padarymo Baudžiamasis kodeksas ne-
numato žalos atlyginimo". Todėl faktas,
kad 14 metų Tauras nepaneigė savo
melagingo skundo, man jokios žalos
nepadarė, ir jokios neturtinės žalos iš
jo priteisti negalima. Tau tai bus labai
naudinga, nes Aukščiausias teismas
nusprendė, kad dėl baudžiamojo nusi-
žengimo jokia žala nukentėjusiajam
negali būti atlyginta.
Tada, kai gavau K.Tauro paneigi-
mą, kreipiausi dėl baudžiamosios bylos
jam iškėlimo. Juk dėl melagingo K.
Tauro skundo buvo sužlugdytas mano
gyvenimas, praradau darbą, pusantrų
metų buvau laikomas kalėjime. Nors
prokuratūra parašė raštą, kad jie dar
2000 m. žinojo, kad K. Tauro veiks-
muose yra nusikaltimo požymių, tačiau
jokios bylos jam nekėlė.
Nors prašiau, kad man bylą nu-
trauktų ne dėl senaties, o dėl aiškaus
melagingo skundo, prokurorai Čirpus
ir Biriukovas aiškina, kad jiems buvo
aišku, kad K. Tauras melavo, tačiau
dabar jau neva suėjo senatis šiam nu-
sikaltimui. Kas tą K. Tauro melagingo
skundo bylą vilkino 14 metų, ir nekėlė
jam bylos dėl melagingo skundo? Tei-
sėja Mekšraitienė.
VSD ir policija savo laiku pagavo,
kad teisėja Mekšraitienė leido Gintarui
Petrikui išvaistyti EBSW koncerno pi-
nigus, ir kad pinigų neatgautų koncerno
kreditoriai. G.Petriką dėl akių nuteisė,
kad žmonės nesipiktintų, tačiau pinigų
niekas neatgavo, nes prokuratūra fak-
tiškai vadovavo EBSW pinigų išplo-
vimui. Teisėja Mekšraitienė gavo pro-
kuratūros nurodymą vilkinti Kęstučio
Tauro bylą kiek įmanoma ilgiau, už
tai jai nekėlė baudžiamosios bylos.
Apie tokią bylą K. Taurui imta
šnekėti tada, kai jau suėjo senaties
terminas. Tada prokurorai pašalina iš
pareigų teisėją Mekšraitienę, kuri vil-
kino visą šią bylą tiek, kiek reikėjo
prokuratūrai. Tada aš vėl kreipiausi su
ieškiniu teismą dėl dalinio teismo
įvykdymo, kad šis mane apšmeižęs
pilietis ne tik man neatlygino žalos,
nors jis dirba UAB "Daugvilė".
Tačiau antstoliui nieko nepavyko
iš jo išieškoti, ir nepavyko jo rasti.
Tada kreipiausi į teismą, kad jeigu
antstolis nesugebėjo per 14 metų nieko
išieškoti, kad man padaryta žala būtų
išieškota iš valstybės. Pridedu visas
teismų nutartis dėl baudų K.Taurui
skyrimo ir dėl žalos man padarymo,
nes nė cento tas pilietis man padarytos
žalos neatlygino.
Bylos imasi Vilniaus apygardos
teismo teisėja Gerasičkinienė. Kai ir
dera šiai Vilniaus kriminalinei institu-
cijai, teisėja Gerasičkinienė paskiria
posėdį, į kurį kviečia mane, kaip nu-
kentėjusįjį. Tačiau ko man dalyvauti,
jeigu ten visas aišku? Savo civilinį
ieškinį nusiunčiau, pridėjau skaičiavi-
mus, kokia neturtinė ir turtinė žala
man padaryta, ir paprašiau skundą
nagrinėti man nedalyvaujant.
Nieko nežinau, kada vyks posėdis,
tačiau toks posėdis įvyksta, ir byloje
atsiranda informacija, kad aš neatvykau
į posėdį, atsiųsdamas pranešimą teismui
be parašo. Sužinau, kad teisėja Gera-
sičkinienė man į kitą posėdį paskyrė
atvesdinimą, nors aš esu nukentėjęs
šioje byloje, ir paprašiau, kad bylą
nagrinėtų man nedalyvaujant. Teisėja
nurodo, kad "gautas pranešimas, kad
atvesdinti nepavyko, pranešta apie po-
sėdį žmonai, kuri informavo, kad man
pasakys". Todėl man vėl neatvykus,
teisėja Gerasičkinienė paskyrė 260 litų
baudą.
Nukelta į 5 psl.
Piliečio K.Tauro melagingas pareiškimas, kad Beržinis jam grasino - prireikė 18 metų,
kad melagis jį paneigtų
Kvietimą į teismo posėdį, vykusį vasario 13 d., A.Beržinis gavo kovo 13 d.
Dėl to, kad neatvyko, teisėja Gerasinčikienė paliko skundą nenagrinėtą, nors
Beržinis prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant
Viena turtingiausių teisėjų Liuetuvoje Laima
Gerasičkinienė atvirai klastojo savo nutartis

4. 4 p o l i t i k a LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. kovo 21-27 Nr. 11
Lietuvos Nepriklausomybės Akto
signataro Zigmo Vaišvilos spaudos
konferencija Seime „Šventės baigėsi
– Lietuvos pardavimas tęsiamas“
Tai - kvietimas susimąstyti. Krei-
piuosi dėl mums valdžios primetamo
siekio priversti mus nemąstyti, aklai
gyventi pagal skelbiamus ura-patrioti-
nius šūkius. Euro įvedimu pavadintas
Lietuvos išvalstybinimas, ekonomikos
valdymą perduodant viršvalstybinėms
institucijoms tiesiogiai paveikė ir Lie-
tuvos piliečių perkamąją galią. Prieš
metus viešai klausiau Prezidentės, Sei-
mo Pirmininkės ir Ministro Pirmininko,
ar jie asmeniškai garantuoja mūsų
žmonėms dėl santaupų nuvertėjimo,
įvedus euro? Atsakymas buvo tyla,
nors per 12 mėnesių ši valiuta nuvertėjo
net 23% JAV dolerio atžvilgiu. Tik
šiemet euro atpigo net 12% ir tai
sparčiai tęsis, nes mūsų valdytojas
ECB paskelbė 1,1 trilijardų nepadengtų
euro emisiją po 60 mlrd. kas mėnesį
superkant iš komercinių bankų euro
zonos valstybių skolas. Atvirai pa-
skelbta, kad dirbtinai didinama euro
infliacija vartojimo skatinimui. Ir niekas
mūsų nuomonės neklausė.
Lietuvos valdžia tai žinojo, tik
mums melavo ir klusniai mus nuvedė
į euro zoną, atidavė ECB sistemai net
107% litą dengiančias valstybės atsar-
gas. Kodėl mes tokie dosnūs ne val-
džios žmonių, o valstybės sąskaita?
Gi galėjome pasinaudoti unikalia si-
tuacija atrišti litą nuo euro, ir visi bū-
tume netrukę pamatyti lito stiprėjimą
euro atžvilgiu. Suklestės mūsų eks-
portas į JAV? Nurimkime. Ne tik dėl
šio eksporto apimties, bet ir dėl to,
kad niekada pramonės lygiu nepavy-
sime Vokietijos, kuriai trumpalaikėje
perspektyvoje tai naudinga. Valdžia
net neperspėjo mūsų žmonių, kad spar-
čiai nuvertės jų santaupos ir pajamos
eurais.
Pagrindinė euro silpnėjimo prie-
žastis – euro zonos skolų krizė. Tiek
Graikija, neturinti vokiško pramonės
potencialo, tiek Lietuva, nuolankiai
imanti ES kompensacijas už pramonės
ir žemės ūkio uždarymą, šio reiškinio
nepakeis.
Tik vis daugiau mokėsime į ESM
už akivaizdžiai bankrutuojančią Grai-
kiją ir iš paskos jai einančias Italiją,
Airiją, Portugaliją, Kiprą, Ispaniją ir
net Prancūziją, nors mokėti nėra iš
ko. Lietuvos Seimas tik tęsią šią iš-
valstybinimo programą – kovo 12-ąją
nutarė, kad tris didžiausius Lietuvos
komercinius bankus tiesiogiai priežiūrės
ECB, net ne jo sistemos dalis, vis dar
vadinama Lietuvos banku, kurio Lie-
tuva niekaip nebegali įtakoti.
Netrukus Seimas apsispręs ir dėl
euro zonos valstybių sutarties su Grai-
kija ratifikavimo bei nuostolių nura-
šymo (anot, R. Šadžiaus ir V Vasi-
liausko, pelningos Lietuvos investi-
cijos į ESM praradimo). Matant ženk-
liai padidėjusią Lietuvos skolą, norė-
tųsi žinoti, kiek jau sumokėjome į
ESM nuo sausio 1 d. ir kiek jau nu-
rašysime.
Bet tai sužinoti, anot „Anties“ dai-
nos – vėlgi ne mums, Martynams, šis
mėlynas dangus.
Pabandykime per šių įvykių pri-
zmę pažiūrėti į įvykius Ukrainoje.
Be ura-patriotizmo kaukės. Dar 1992
m. pasirašytoje Mastrichto sutartyje
dėl ES kūrimo visa tai numatyta –
kova dėl rinkų iki valstybių likvida-
vimo. Todėl ES su p. D. Grybauskaite
priešakyje 2013 m. lapkrityje forsuo-
dama Ukrainos prispaudimą už sim-
bolinius 65 mln. EUR pasirašyti sutartį
dėl sienų atvėrimo ES kapitalui ir
Ukrainos tapimo kitos muitų sąjungos
nare, negalėjo neišprovokuoti konf-
likto su Rusija. Nes tuo pat metu Uk-
raina buvo ir tebėra kitos muitų są-
jungos su Rusija, Baltarusija, Ka-
zachstanu ir kt. nare. Civilizuotai taip
nesielgiama. Teigti, kad ES nesuprato,
ką daro, gali tik naivus ar labai pa-
tiklus žmogus.
Galimi tik du paaiškinimai – ES,
veikdama drauge su JAV, sąmoningai
provokavo situaciją (jau nekalbant
apie 2010 m. Rusijos ir JAV sutarties
dėl strateginės puolamosios ginkluotės
bei Įprastinės ginkluotės Europoje su-
tarties galimus pažeidimus), arba vei-
kiama buvo pagal viešai dar nežinomą
naują pasaulio ar bent jau Europos
pasidalinimą. Rusija tokiu atveju, be
abejo, yra viena tokio susitarimo šalis.
Vienaip ar kitaip Ukrainai ir mums
nuo to nesaldžiau. O susimąstyti vertė
jau prieš metus įvykęs Ruhr-Gaz ir
Gazprom išėjimas iš Lietuvos ir kitų
Rytų Europos rinkų – rizikingų rinkų.
Galėtų Lietuvos Prezidentė paaiškinti
mums, kas buvo sutarta dėl Ukrainos
ateities 2013 m. rugsėjo mėn. Jaltos
pasitarime, kuriame ir ji dalyvavo.
Tada ir mums būtų lengviau suprasti
jos viešus pareiškimus, kuriuos, deja,
tenka vertinti kaip avantiūrą.
Suprantu tuos, kurie vis dar mano,
kad tik Rusija kalta dėl to, kas vyksta
Ukrainoje. Taip paprasčiau. Bet ar iš
tikrųjų taip geriau – aklai tikėti atvirai
kasdien meluojančia mūsų Prezidente?
Gal geriau pradėti mąstyti ir suvokti,
kodėl Lietuvoje keliama karo isterija?
„Mes patys Europos Sąjungoje prisi-
dėjome prie Ukrainos konflikto“, -
pareiškė Britanijos Nepriklausomybės
partijos lyderis Naidželas Faradžas
(Nigel Farage), Europos Parlamente
komentuodamas Europos Komisijos
vadovo Žano-Klodo Junkerio (Jean-
Claude Juncker) pasiūlymą kurti ES
armiją.
Beje, skaičiuojant, kiek dar suve-
reniteto liko Lietuvos valstybėje, be
valstybės simbolikos telieka kariuo-
menė, į kurią jau viešai gviešiasi ES.
Tiesa, liko svarbiausias mūsų argu-
mentas – nepakeistas Lietuvos Res-
publikos Konstitucijos I skyrius, ku-
riame įtvirtinta nuostata, jog Lietuva
yra nepriklausoma demokratinė res-
publika ir kad suvereno teisės priklauso
mūsų Tautai. Tik tiek mums beliko.
Tuos, kurie vis dar mano, kad Uk-
rainoje tik vienas blogis – Rusija, pra-
šau atsakyti į klausimus. Kodėl Ukraina
be šūvio atidavė Rusija Krymą, kuria-
me buvo 23000 Ukrainos kariuomenės?
Kodėl Ukraina neskelbia karo padėties?
Kodėl Ukraina nenutraukia su Rusija
pasirašytos taikos ir bendradarbiavimo
sutarties ir neatšaukia iš Rusijos savo
ambasadoriaus ir nepaskelbia Rusijos
ambasados Ukrainoje darbuotojų per-
sonomis non-grata?
Kodėl Ukraina nepasitraukia iš
vieningos muitų sąjungos su Rusija?
Kodėl anglį perka ne iš Donbaso, o
Rusijos? Kodėl Ukrainos Prezidentas
P. Porošenko pernai rugsėjyje privertė
paleistą Aukščiausiąją Radą per vieną
dieną priimti įstatymą dėl Lugansko
ir Donecko sričių savarankiškumo ir
kodėl šiemet vasario 14 d. pateikė
naujai Aukščiausiajai Radai įstatymą
dėl dar didesnio šių sričių savarankiš-
kumo? Kodėl ne paruošta kariuomenė,
o savanoriai siunčiami į frontą ir nai-
kinami jau net penkiuose „katiluose“
(Lietuvos žiniasklaida skelbė tik apie
Ilovaisko ir Debalcevės „katilus“)?
Kodėl į visus aukščiausius valdžios
postus Ukrainoje susodinti oligarchai?
Kodėl oligarchams leidžiama turėti
savo armijas, o oligarchui ir Dnepro-
petrovsko gubernatoriui I. Kolomois-
kiui leidžiama suburti alternatyvinį
Ukrainos kariuomenės generalinį štabą,
nepaklūstantį tikrajam generaliniam
štabui? Kodėl Ukrainai leidžiama nai-
kinti pačiai save pilietiniame kare, su-
kursčius pačius žemiausius instinktus
ir remiant ginklais abi puses?
Kodėl siekiama Ukrainos ekono-
minio kolapso? Kodėl tik dabar atsi-
tokėjo Vokietija ir Prancūzija dėl taikos
Ukrainoje siekio? Kodėl šios taikos
nereikia Ukrainos oligarchams ir Uk-
rainos didvyrei p. D. Grybauskaitei?
Todėl, kad Vokietija ir Prancūzija su-
prato, jog aklas JAV siekių kariauti
geopolitinius karus su Rusija rėmimas
pražūtingas visai ES. O oligarchai ir
įvairūs statytiniai tik padeda galingie-
siems dalintis Ukrainą, skaičiuoja savo
„trupinius“ nuo šio dalybų stalo.
Bijau, kad pagrindinė priežastis
yra ne tik Ukrainos kaip valstybės ir
ekonominės galios sunaikinimo siekis,
jos pasidalinimas, bet ir labai žemiškas
tikslas – karas yra didžiausias ir grei-
čiausias verslas, padedantis paslėpti
visus galus. Ir Ukrainoje, deja, ir Lie-
tuvoje. Nematome, kas vyksta Lietu-
voje?
Aptarkime be emocijų kai kuriuos,
manau, svarbius faktus. Joks sąžiningas
Lietuvos pilietis neteigs, kad jam nu-
sispjauti į Sausio 13-osios bylą. Tačiau
viešai nepasigyrusi Generalinė pro-
kuratūra su raštišku Prezidentės „nu-
siplovimu“ pernai lapkričio 3 d. tai
padarė net 9-iuose šios bylos epizo-
duose, prieš tai panaikinusi įtarimus
net 15-ai kolaborantų! Mat jie patys
nešaudė. Prieššventinėmis dienomis
rašiau skundą dėl Vilniaus miesto
apylinkės teismo nutarties, kuria tei-
smas atmetė mano skundą dėl šio iki-
teisminio tyrimo nutraukimo.
Teismas nenagrinėjo nė vieno mano
skundo dalykinio argumento dėl Ge-
neralinio prokuroro pavaduotojo D.
Raulušaičio nutarimo šiuo klausimu!
Tik pasakė, kad sutinka su prokurorų
nuomone. Kur prokurorų ir teismo
profesinė savigarba? Nebekalbu apie
pareigą įstatymui ir valstybei, nuken-
tėjusiesiems. Man, kaip byloje pripa-
žintam nukentėjusiam, prokuroras leido
susipažinti su byla, tačiau tik dalyje
dėl mano sumušimo. Su kitomis bylos
dalimis susipažinti neleido, nes aš te-
isme turėsiu liudyti.
Atsiprašau, ponai prokurorai, tos
bylos dalys, kurių tyrimas nutrauktas,
nebekeliaus į teismą! Prokuroro argu-
mentas ne tik nelogiškas, bet nepadorus
– kodėl neleidžiate susipažinti su bylos
dalimis, kurios nebekeliaus į teismą ir
nebėra ikiteisminio tyrimo dalimis?
Kodėl slepiate net nuo nukentėjusiojo
tų laimingų 15-os kolaborantų, kurių
atžvilgiu nutraukėte tyrimą, pavar-
des r bylos medžiagą?
Ukrainos didvyre, p. Dalia Gry-
bauskaite, vyksite į Kijevą atsiimti
didelio Ukrainos apdovanojimo –
neužmirškite mums draugiškai Uk-
rainos valdžiai priminti, kad ne tik
Rusija, Baltarusija, bet ir Ukraina
mums neišduoda Sausio 13-osios
„didvyrių“. Štai toks TSRS vidaus
kariuomenės divizijos Vilniuje vadas
A. Žitnikovas, kurio įsakymu jo pa-
valdiniai mus talžė Maironio gatvės
spaustuvėje Vilniuje, taip pat prie-
globstį rado Ukrainoje.
Vytautai Landsbergi, Didysis Uk-
rainos ir Lietuvos gynėjau, kokia
Jūsų nuomonė dėl nutraukiamos
Sausio 13-osios bylos? Šiemet sausio
12-ąją Seime susirinkę parlamento gy-
nėjai į šį mano klausimą atsakė, kad
ši byla yra Lietuvos garbė. Ar V.
Landsbergiui ši byla jau nebėra
Lietuvos garbė? Buvusio Aukščiau-
siosios Tarybos pirmininko tylėjimo
neužteks. Jei p. D. Grybauskaitės
„tylėjimą“ suprasti galiu – pagal
šios bylos duomenis ji buvo viena
800 kolaboranto M. Burokevičiaus
vadovaujamos LKP/TSKP samdomų
darbuotojų, tai V. Landsbergis vis
tik buvo šioje barikadų pusėje. Todėl
V. Landsbergio tolimesnį tylėjimą
dėl Sausio 13-osios bylos nutrauki-
nėjimo teks vertinti, kaip jo perėjimą
į kitą barikadų pusę – M. Gorbačiovo
ir M. Golovatovo versijų rėmimą. Tai
dar viena Lietuvos išdavystė ir vei-
kimas Rusijos reakcingųjų jėgų nau-
dai. Suprantu siekį bylą nutraukti dėl
TSPK CK Vilniaus aukštosios partinės
mokyklos ir įvykių Maironio gatvėje
Vilniuje, kur buvo sumuštas ir Zigmas
Vaišvila, tyrimo. Taip ir sakykite. Ta-
čiau kodėl byla nutraukta kituose epi-
zoduose, kuriuose nėra nei D. Gry-
bauskaitės, nei Z. Vaišvilos? Maironio
gatvėje nukentėjo ir kiti.
Generalinė prokuratūra nusprendė,
kad netirs ir mano prašymo dėl iki-
teisminio tyrimo dėl tikrųjų D. Ulbi-
naitės bylos „didvyrių“, kuriuos nustatė
net teismas ir kurie Prezidento rūmuose
bei pačios Prezidentės kabinete ruošė
p. D. Grybauskaitės „skiepus“ nuo ta-
riamo Rusijos antpuolio – VSD vadovo
G. Grynos ir departamento vadovo,
Prezidentės patarėjo J. Markevičiaus
ir pačios Prezidentės. V. Landsbergis
šioje skiepytojų kompanijoje teismo
nepaminėtas. Tačiau matėme jo viešą
benefisą ta tema LRT eteryje. Proku-
ratūra nei pradėjo ikiteisminį tyrimą,
nei atsisakė tai daryti – atseit teismas
tai nagrinėja. Nagrinėja, tačiau tik at-
pirkimo ožio – D. Ulbinaitės veikas.
Teismas ją išteisino, nors D. Ulbinaitė
Prezidento rūmuose vykusioje spaudos
konferencijoje patvirtino, kad ji tai
padarė.
Tad, p. D. Grybauskaite ir p. V.
Landsbergi, paaiškinkite, kodėl gar-
siais žodžiais Jūs prieš Rusiją, o dar-
bais ar savo neveikimu remiate pačias
reakcingiausias Rusijos jėgas?
Teismas išteisino D. Ulbinaitę, nors ji pati
Prezidento rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje
patvirtino, kad nutekino valstybės paslaptį

5. LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. kovo 21-27 Nr. 11 p o l i t i k a 5
Kovo 10-ąją Vilniaus apygardos administ-
racinis teismas iš dalies tenkino mano skundą
ir įpareigojo Vyriausybę atsakyti į mano, sig-
nataro, prašymą pradėti karo provokatoriaus
Lietuvos ambasadoriaus JAV Ž. Povilionio at-
leidimo procedūrą. Tačiau teismas netenkino
šio skundo dalyje dėl Prezidentės, kuri nesiteikė
net atsakyti į šį prašymą, įpareigojimo. Gyve-
name šalyje, kurioje įstatymai p. D. Grybaus-
kaitei negalioja.
Kur taip nueisime? Jau ne paslaptis, kad
Ž. Povilioniui rikiuojamas Lietuvos „Medve-
devo“ vaidmuo. Todėl jis neliečiamasis. Jį gi
vasario 23-ąją Lietuvos ambasadoje JAV iškil-
mingai Gruzijos garbės ordinu apdovanojo jau
pusantrų metų Gruzijos nebe Prezidentas M.
Saakašvilis, kurio ieško Gruzijos teisėsauga.
Svarbu, kad jis Ukrainos Prezidento patarėjas,
drauge su mūsų A. Šemeta „išgyvendinantys“
kariaujančioje Ukrainoje korupciją. Jau nebe-
juokinga. Patyčias išgyvendinti būtina ne tik
mokyklose.
Kodėl mes sutinkame gyventi Kreivų veid-
rodžių karalystėje? Tiems, kurie griežia dantimis
dėl signatarų Kreipimosi vardan Lietuvos – ne
dėl jo turinio, bet dėl pačio fakto, kurie tyliai
šnypščia apie mano tariamą veikimą prieš
Lietuvą (drąsinčiau kolegas signatarus viešai
paremti R. Rastauskienės – Juknevičienės kry-
žiaus žygį prieš mane), smūgiuosiu tiesiai į
kietą kaktą. Iškart po Krymo įvykių ne Prezi-
dentė, ne V. Landsbergis, ne R. Rastauskienė
– Juknevičienė, o „Rusijos naudai veikiantis“
signataras Z. Vaišvila 2014-03-25 raštu kreipėsi
į Respublikos Prezidentę D. Grybauskaitę,
Seimą ir Vyriausybę dėl šauktinių kariuomenės
ir alternatyvios tarnybos atkūrimo. Pažeidžiant
LR Konstitucijos 139 str. reikalavimus, 2008
m. nuspręsta sustabdyti šaukimą į privalomąją
karo tarnybą, o alternatyvoji tarnyba tiesiog
numarinta. Mat reikėjo rūpintis ne Tėvynės
gynyba, o tarptautinėms misijomis.
Prezidentės vardu gavau G. Lukaševičienės
atsakymą, kad Prezidentė susipažino su mano
siūlymu. Seimo NSG komiteto primininkas A.
Paulauskas paaiškino, kad formaliai privalomas
šaukimas nepanaikintas - jis vykdomas, kai
atitinkamiems kalendoriniams metams nusta-
tomas didesnis negu nulis tokių karių ribinis
skaičius. Gudru – formaliai nepanaikinta, tik
skaičius - nulis. Pvz. 2014 m. nustatyta, kad
privalomąją pradinę 9 mėn. karinę tarnybą
turėjo atlikti nulis karių, 3 mėn. bazinius
karinius mokymus – nuo 700 iki 1000, aukštųjų
mokyklų studentų mokymuose jaunesniaisiais
karininkais – nuo 350 iki 590. Krašto apsaugos
ministerijos atsakyme primintas 2009-09-24
Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo paaiš-
kinta, jog šaukimo atsisakymas neprieštarauja
LR Konstitucijai, jei numatomos kitos prie-
monės, užtikrinančios kitas veiksmingas prie-
mones piliečių rengimui ginti valstybę. Kons-
titucinio Teismo gebėjimus viską paaiškinti
taip, kaip valdžiai reikia, žinome. Tačiau tie
politikai, kurie yra tikri demagogai šiuo klau-
simu, turi atsistatydinti. Deja.
Po metų Prezidentė ir jai iš paskos visa
valdžia „pabudo“. Loteriją organizuos, ką
kviesti. Dar vienas visuomenės supriešinimas.
Kodėl nepradedate taip, kaip Latvija, nuspren-
dusi kviesti, visų pirma, jau patirtį turinčius
savanorius. Estija šaukiamųjų neatsisakė, jai
psichologiškai lengviau.
Tačiau mūsų valdžia privalo paaiškinti
tikslą. Labiausiai šitoje veidmainiškoje situa-
cijoje man nepatinka dviejų NATO šalių -
Lenkijos ir Lietuvos - bendro su ne NATO ša-
limi Ukraina bataliono steigimas. Koks to
tikslas? Jei Lietuva nutartų siųsti Jungtinių
Tautų mėlynuosius šalmus į Ukrainą atskirti
kariaujančiųjų, nuoširdžiai tai sveikinčiau. Ta-
čiau JT Saugumo Tarybos narė Lietuva nesiūlo
taikos - kertasi su Vokietija ir strategine vadi-
nama partnere Prancūzija (ar atsimenate Pre-
zidentės D. Grybauskaitės Paryžiuje pasirašytą
sutartį apverstos Lietuvos vėliavos fone?), kai-
tina karo atmosferą. Kodėl niekas nieko neaiš-
kina?
Kreipiuosi į tuos, kurie išgirdę apie signatarų
Kreipimąsi vardan Lietuvos užverda pykčiu.
Įkvėpkite ramiai ir perskaitykite šį Kreipimąsi.
Jei kas neaišku, tai dar kartą perskaitykite.
Jei šių signatarų ar Zigmo Vaišvilos vardas
jums yra kaip raudonas skuduras jaučiui, bus
sunkiau. Tačiau vis tiek perskaitykite Kreipi-
mąsi. Kad nenutiktų taip, kaip šiauliečiams –
paminklą 1863 m. sukilėliams prieš carinę
Rusiją išsiuntė į Grūto parką kaip „sovietinį“
paminklą. Beje, išmokite ir žodį „sovietinis“
versti iš rusų į lietuvių kalbą.
Jei valstybę atkūrėme tam, kad ją „savo
noru“ negrįžtamai atiduotume abstrakčioms
institucijoms, o mainais gautume „tinkamas
vertybes“, tai su tuo nesutiksiu. Neturiu net
teisės taip elgtis, net jei to norėčiau. Turiu
teisę ir sakyti bei ginti savo nuomonę, o signa-
taro vardas įpareigoja gerbti savo ir rinkėjų
1990 metų Kovo 11-osios sprendimą. Ir sąžine
neprekiauju, ir kolaborantus į Respublikos
Prezidentus nesiūlau. Tauta niekam nesuteikė
teisės atidavinėti valstybės suverenitetą jos
vardu. Kodėl bijoma referendumo? Todėl, kad
valdžia meluoja Tautai ir slepia nuo jos tiesą,
kur ją veda. Todėl, kad nepakeistas LR Kons-
titucijos I skyrius. Todėl, kad suvereniteto ati-
davimui reikia Tautos pritarimo – 75% visų
Lietuvos Respublikos piliečių balsų. Kuo Pre-
zidentė ir dabartinis Seimas skiriasi nuo 1940
metų Liaudies Seimo? Tik tuo, kad 1940
metais Liaudies Seimo nariai tai darė fizinio
susidorojimo grėsmės akivaizdoje, o dabar tik
už pinigus?
Kodėl, visų pirma, toks neviešas pyktis
prieš mane? Todėl, kad visuose pagrindiniuose
valstybės atkūrimo etapuose buvau ir žinau,
kas yra tiesa ir kas melas. Jei V. Landsbergis ir
D. Grybauskaitė KGB „kortą“ nuspręstų pa-
miršti ir nedaryti išimčių savųjų „ratui“, su-
prasčiau tai. Tačiau karo kurstymo isterija,
kurią kasdien skelbia Respublikos Prezidentė,
pati nenusivilkusi kolaboravimo munduro ir
aršiai gynusi Liustracijos įstatymo reikalavimus
pažeidusį Lietuvos kriminalinės policijos vadovą
A. Matonį, iš KGB etatų peršokusį į mūsų po-
liciją per keturias dienas po pučo Maskvoje
žlugimo, patvirtino, kad atsitiktinumų nėra.
Jei V. Putino valdomam Kremliui, 2009
metais savo svetainėse raginusiam mus Res-
publikos Prezidentu rinkti p. Dalią Grybauskaitę,
reikia preteksto susidorojimui su Lietuva, tai
p. D. Grybauskaitė ir V. Landsbergis puikiai
tam kuria sąlygas. Diskusijų vengiančio V.
Landsbergio viešai klausiu, kodėl po Audriaus
Butkevičiaus sulaikymo 1991 m. kovo 19-ąją
vertėte mūsų VRM šturmuoti OMON bazę
Vilniuje? Netikiu, kad nesupratote tada, ką da-
rėte. Pasekmės būtų buvusios rimtesnės nei
pernykščiai Maidano aikštės įvykiai.
Todėl tie, kurie mano darbą tarptautiniame
Jungtinių branduolinių tyrimų institute Dubnoje
nori palyginti su veikla KGB ar GRU, ir net
darbu TSKP CK Visuomeninių mokslų akade-
mijoje Maskvoje, mielai kviečiu į viešą disku-
siją. Beje, apie mano linksmą studentišką nuo-
tykį – atsiradimą Dubnoje pernai išsamiai pa-
pasakojau LNK televizijai, o dar anksčiau
įrašą padarė VU TSPMI tyrimo „Sąjūdžio fe-
nomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos stu-
dija“ (2009-2011 m., vadovė – Ainė Ramonaitė).
Tačiau oponentams ši tiesa nenaudinga, todėl
ir neskelbiama. Nebijojau ir nebijau viešų dis-
kusijų. Mielai padiskutuočiau ir apie tai, ką p.
D. Grybauskaitė 1991 m. veikė JAV, kodėl tai
ji slepia. Visus bailius, apkalbančius mane,
kviečiu išlįsti į viešumą.
Esmė yra ta, kad valdžia, bijanti Tautos,
neturi jokios perspektyvos. Klausimas tik
vienas – kokią kainą ir kada Tauta sumokės už
tokios valdžios neteisėtus sprendimus?
Todėl nuoširdžiai kviečiu burtis ir pasirašyti
taip valdžią sudirginusį Kreipimąsi vardan
Lietuvos.
Atkelta iš 3 psl.
Toks sprendimas - skirti nukentėjusiajam
atvesdinimą ir baudą už neatvykimą - prie-
štarauja bet kokiems įstatymas. Tačiau aš
jokio šaukimo negavau, jokio fakso be parašo
į teismą nesiunčiau, nors to neaišku kieno at-
siųsto fakso pagrindu teisėja Gerasičkienienė
man paskyrė baudą už neatvykimą.
Mano žmona man pasakė, kad policija
buvo atvažiavusi, tačiau ji neprisiėmė jokių
įsipareigojimų man perduoti žinią apie teismo
posėdį. Reiškia, kad policija suklastojo do-
kumentą, parašė, kad man paskelbta paieška.
Suklastojo mano vardu pranešimą, išsiuntė į
teismą be mano parašo, ir tuo pagrindu man
skyrė baudą.
Nors esu nukentėjęs, ir prašiau bylą nag-
rinėti man nedalyvaujant. Dėl tokio teismo
elgesio iškėliau jiems civilinę bylą, paprašiau
išsiaiškinti, iš kur ir kas išsiuntė tą pranešimą
mano vardu, tačiau ši byla nejuda iš vietos.
Mano fakso aparatas rodo, kad tą dieną jokio
pranešimo aš nesiunčiau.
Žodžiu, teisėja Gerasičkinienė krečia
tokius cirkus, ir dar nubaudžia mane už tai,
kad mane 18 metų neteisėtai persekioja. Pa-
siūliau Gerasičkinienei nusišalinti, tačiau
teisėja atmetė prašymą.
Galiausiai gavau pranešimą, kad posėdis
paskirtas vasario 13 d. Tą pranešimą aš gavau
kovo 13 d., ant pašto vokų yra antspaudai.
Teisėja Gerasičkinienė nutaria palikti mano
ieškinį nenagrinėtu, nes neatvykau į posėdį.
- Dabar grįžkime į pačią pradžią - tai
šita mafija keršija už prokurorą A.Valanti-
ną?
- Atsakysiu taip - kodėl sistema taip
"ėdė" Rolandą Paksą vien už žodį "Tvarka ir
Teisingumas". Matyt, bijojo, kad jis ateis, ir
galbūt, kažką rimčiau pajudins šioje sistemoje.
Todėl tai sistemai R.Paksą reikėjo pašalinti
bet kokia kaina, nes jis nebuvo šios sistemos
dalis.
Tačiau galutinio atsakymo dar nežinau -
tikiuosi, kad tai žinosiu greitu laiku. R.Paksas
buvo šalinamas tam tikros grupuotės, už
kurios stovi tam tikri asmenys, tačiau viskas
susiveda į vieną asmenų grupę, kuri Lietuvoje
praktiškai valdo viską. Jie ir daro tokius fo-
kusus - Pociūnas iškrenta pro langą, nes
žinojo kai ką daugiau, ko bijojo prasitarti, tai
avariją tau padaro. Viskas prasidėjo ne nuo
A.Valantino.
Čia prisidėjo žmonės, kurie sėdi Seime,
ir priiminėja įstatymus. Tikiuosi, greitai įvie-
šinsiu jų pavardes. Dėl to ir tau taip nesiseka
- mušiesi kaip žuvis į ledą, tačiau vis tiek
nieko nepasieki. Apie Valantiną aš daugiau
papasakosiu - visi tie veikėjai susiję, nes aš ir
toliau esu persekiojamas iš visų pusių, ir kaip
tik galima. Nes sistema dirba taip - jie tave
laužia bet kokiomis priemonėmis, kol palaužia.
Pažiūrėsime, ką jie dabar darys, kai pamatys,
kad jie patys giliai įklimpę.
- Tada sistema ima mėtyti žmones per
galvą?
- Taip, tada prasideda tokie fokusai. Ko-
dėl tave norėjo nugalabyti? Todėl, kad jie
žinojo, kad tik per "Laisvą laikraštį" ir tave
eis visa ši medžiaga ir šis demaskavimas.
Jie suprato, kad jie, nors dar sėdi Seime, ta-
čiau jau traukiasi iš savo postų ir užleidžia
save vietas (tik Darbo partija ir Paulauskas
dar kažko spyriojasi, niekaip neatsisako noro
tapti prezidentu), kad visa ši medžiaga jiems
yra labai nepalanki. Ir tu esi jiems nepalankus.
Todėl ir bandė tave nužudyti, suorganizuo-
dami avariją. Prie to prisidėję ir kiti džentel-
menai.
- Tačiau nejaugi Grybauskaitė negali
pravalyti šios mafijos? Ar ji neturi intereso?
- Kitą kartą apie tai papasakosiu.
Pridedame A.Beržinio pareiškimą „kriminali-
nei“ institucijai Vilniaus apygardos teismui
PAREIŠKIMAS
17 spalis 2014 Civilinėje byloje Nr2-4293-
431/2014 CPK 65-69str.pagrindu
17 10 2014 13 valandos nurodytos civilinės
bylos teismo posėdyje prašau ieškinį nagrinėti
man nedalyvaujant ir reiškiu nušalinimą nuo
šios civilinės bylos nagrinėjimo kriminalinei
institucijai visam Vilniaus apygardos pseu-
doteismui ir jo pseudoteisėjai L.Gerasičkinienei
ir prašau man nedalyvaujant dėl atsakovo
kriminalinės Lietuvos vykdomos nusikalstamos
veikos LR BK l00 str. pagrindu mano ir
mano artimųjų atžvilgiu perduoti išnagrinėti
nušalinimo pareiškimą aukštesnei pagal kom-
petenciją kriminalinei institucijai apeliaciniam
pseudoteismui dėl sekančių motyvų:
1. kriminalinė institucija Vilniaus apy-
gardos teismas ir pseudoteisėja L.Gerasički-
nienė yra tiesiogiai suinteresuoti šios civilinės
bylos baigtimi kaip organizuotos kriminalinės
grupuotės kriminalinės Lietuvos teritorijoje
dalis /CPK 65str./.
Ieškinys minėtoje civilinėje byloje pa-
tvirtina ir jrodo organizuotus nusikaltimo po-
žymius kriminalinės Lietuvos pseudoteismų,
pseudoteisėjų, pseudoantstolių ir "teisingumo"
ministerijos bei kitų organizuotoje nusikals-
tamoje veikoje tyčia neįvykdant 31 10 2000
sprendimo civilinėje byloje Nr.2-5566/2000
ir tokiu būdu dengiant nuo baudžiamosios at-
sakomybės policijos ir prokuratūros informa-
torių K.Taurą atsidėkojant už melagingą įskun-
dimą, kad būtų galima sufabrikuoti ir realizuoti
baudžiamas bylas Nr.l-64/99, Nr.l-105/2005
prieš mane ir taip vykdyti nebaudžiamą LR
BK l00 str. veiką mano ir mano artimųjų at-
žvilgiu.
Kriminalinė institucija Vilniaus apygardos
teismas ir pseudoteisėja L.Gerasičkinienė ci-
vilinėje byloje Nr.2-84-431/2009, Nr.2-7605-
178/2009 ir kitose dengė ir dengia nuo bau-
džiamosios ir civilinės atsakomybės krimina-
linės Lietuvos pseudopolicijos, pseudoproku-
ratūros, pseudoteisėjų nusikalstamus veiksmus,
kad man nebūtų atlyginta padaryta žala už
mano automobilio su fiktyviais numeriais
naudojimą ir negrąžinimą iš kriminalinės ins-
titucijos Klaipėdos miesto apylinkės teismo
pseudoteisėjo J.Špelverio ir kt.
Apie nusikalstamos kriminalinės institu-
cijos Vilniaus apygardos ir jo pseudoteisėjų
vykdomą pseudoteisingumo manufaktūrą faktų
visų neišvardinsiu, kadangi žmogbeždžionių
išsivystymą pasiekę tokie pseudoteisėjai dar
nesuvokia, kad toks teisingumas yra nusi-
kalstamas ir todėl negali nagrinėti šios civilinės
bylos ir toliau vykdyti nusikalstamą LR BK
l00 str. pagrindu veiką mano ir mano artimųjų
atžvilgiu.
2. yra aplinkybės, kurios kelia pagrjstų
abejonių kriminalinės institucijos Vilniaus
apygardos teismo ir pseudoteisėjos L.Gera-
sičkinensė nešališkumu /CPK 66str./.
Net kriminalinės Lietuvos seimas nepa-
tvirtino antrą kartą kriminalinės institucijos
Vilniaus apygardos teismo pirmininko krimi-
nalinės Lietuvos aukščiausio teismo pseudo-
teisėju, nes kriminalinė institucija Vilniaus
apygardos pseudoteismo pseudoteisėjai vykdo
nusikalstamo pseudoteisingumo manufaktūrą
kriminalinės Lietuvos teritorijoje ir yra kri-
minaliniai nusikaltėliai ir bailiai, ką patvirtina
kitų civilinių bylų nagrinėjimo eiga ir proce-
siniai sprendimai.
Todėl kriminalinė institucija Vilniaus apy-
gardos teismas ir jo pseudoteisėjai, kurie
daro nusikaltimus ir dengia vieni kitus nuo
atsakomybės negali nešališkai išnagrinėti šios
civilinės bylos.
Aurelijus Beržinis

6. 6 p o l i t i k a LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. kovo 21-27 Nr. 11
Vos kelioms dienoms po rinkimų
viešai išgirstame buvusių nepaklibi-
namų vadų prisipažinimus. Artūras
Zuokas žada niekuomet daugiau ne-
kovoti už Vilniaus miestą, nebesijau-
dinti dėl kažkieno šiukšlių dėžių. O
Andrius Kubilius paleidžia Partijos
vairą, tegu vairuos Landsbergio anūkas.
Taigi visur tvyro nesuvaldoma baimė,
kas bus toliau. Bet patyrę kapitonai
tegu neužmiršta, kad skęstantį laivą
paliks paskutiniai. Kitaip juos apkaltins
išdavus tautą, jiems patikėtas romias
aveles.
Mes neturėjome išgalių stebėti sa-
vivaldybių rinkimus visoje Lietuvoje.
Tiesiog tai pernelyg milžiniškas darbas,
neapsiginklavusiam šiuolaikine skai-
čiavimo technika. Pasitenkinome Vil-
niaus rinkimine apžvalga. Manau kad
tai irgi gana nenuobodus įvy¬kis, lem-
siantis ne tik Sostinės bet ir visos Lie-
tuvos artimiausią ateitį. Pasitikrinome
kaip laikėsi mūsų pažįstamos apylinkės
iš praeitų prezidentės laimėtų rinkimų.
Vėl jos darbą užbaigė tik paryčiais, ir
pelnė sėkmingam Šimašiui balsų prie-
auglį nuo vidur¬nakčio 30% iki galu-
tinio 34%. Šių apylinkių jau visai ne-
daug, bet balsų prieauglis pas jas net
56874 balsai, t. y. 3.1% nuo visų
437989 balsavusių Vilniaus mieste.
Galėtume ir pasigirti kad tokia žval-
gomoji žūklė lyg ir pasisekė, tik kelios
didesnės lydekos ir liko nepastebėtos.
Ne tik šventieji gali puodus lipdyti,
net nežymiai prirašius naujų balsų ga-
lime pasiekti gana pavydėtinų laimė-
jimų. Aš surašysiu kiek kuri apylinkė
prisidėjo prie Šimašiaus procentų pa-
didėjimo, ir koks lankytojų srautas
buvo priešpaskutinę balsavimo valandą.
Deja kaip matysime vėliau 19 : 00 pa-
rodytas apsilankiusiųjų pro¬centas ne-
žymiai sukeltas, kad liktų mažiau balsų
paskutinei valandai, taip paslepiant
balsus sumestus po 20 : 00. Tai jau
būtų Z. Vaigausko komandos sėkmingai
atlikta užduotis, aišku su Respublikos
aukščiausios valdžios pritarimu.
Apylinkėje 59. Konstitucijos balsų
prieauglis 156, paskutinėmis valando-
mis lan¬kytojų srautas 171; 2. Gedi-
mino 379 ir 186; 214. Pavilionių 79 ir
189, vis tiek paskutinę valandą nubal-
savo 254; 200. Balsių 293 ir 227;
215. Bajorų 180 ir 125; 111. Sruogos
197 ir 186, 109. Švyturio 166 ir 146;
309. Pašilaičių 203 ir 243; 301. Rygos
11 ir 134; 62. Naugarduko 248 ir 141;
469. Koloso 175 ir 225; 156. Raitininkų
91 ir 117; 104.Sapiegos 152 ir 112,
paskutinę valandą nubalsavo 309; 413.
Bukčių 529 ir 217; 415. Oslo -10 ir
165.
Pabaigoje įdėjome dvi apylinkes
Bukčių ir Oslo kurios įsikūrusios tos
pačios mo¬kyklos Ąžuolyno progim-
nazijos viename koridoriuje. Skiriasi
tik apylinkės komisijų sudėtis ir matyt
jų požiūris į Šimašių.
Antrame rate kova tarp dviejų ga-
limų merų darosi dar įspūdingesnė.
Deja mes kol kas neturime galutinių
paskaičiavimų. Pateiksime tik keletą
dėmesio vertų pastabų. Labai įdomūs
skaičiai pateikti rinkimų dienos vakare
19 : 57. Tai procentai nuo rinkėjų
skaičiaus. Apylinkėje 59. Konstitucijos
šis skaičius kiek sumažintas per 50,
bet atėjusių 19 : 00 procentas tiek iš-
didintas kad viršija net visų lankytojų
skaičių po 20 : 00 net per 284. Tas
pats atsitiko ir apylinkėje 2. Gedimino,
ten lankytojų skaičius 19 : 00 viršija
visų atėjusių balsuoti iki 20 : 00
skaičių net per 732. Nemanau kad
VRK lankytojų procentus skaičiuoja
su rankomis. O programos klaida dirba
visais atvejais. Tai rodytų kad VRK
tyčia sukelia priešpaskutinės valandos
19 : 00 lankytojų skaičių, kad pridengtų
po 20 : 00 įmestus balsus. Mažai tikė-
tina kad VRK darbą iškraipė kokie
nors užsienio diversantai. Nors neįti-
kėtinų pakeitimų buvome pastebėję ir
per prezidentės rinkimus, tik tie pa-
keitimai buvo Dalios Grybauskaitės
naudai.
Apylinkė 214. Pavilionių ir dabar
netilpo į paskutinės valandos limitą.
Lan¬kytojų srautas paskutinėmis va-
landomis buvo 83, o nubalsavo pa-
skutinę valandą 100 žmonių.
Ūdrys aiškino kad VRK pasiruošusi
skelbti ir visos dienos 20 : 00 lankytojų
skaičių, bet jiems to neleidžia įstatymas.
Įdomu kam buvo reikalinga tokia rin-
kimų klastojimo landa. Matyt tiems
kurie valdo didumą rinkiminių apy-
linkių. Ją sėkmingai iki šiol naudojosi
konservatoriai Kauno mieste, matyt ir
Lenkų Sąjunga Vilniaus rajone. Dabar
šią spragą naudojasi Šimašių remian-
čios jėgos. Gal taip eisis ir greit bū-
siančiuose Seimo rinkimuose?
Galėtų kiekvienoje apylinkėje sto-
vėti kasos aparatas, panašiai kaip
banko lanky¬tojams, ir gautas popie-
riukas su numeriu pasiliktų pas balsa-
vusi, būtų matomas VRK tinkle, o dar
galėtų būti užrašytas prie balsavusio
parašo. Kad galėtume pasitikrinti kokie
piliečiai balsuoti atėjo paskutinę va-
landą. Kol taip nėra, balsavimo var-
žovams nereiktų nuleisti rankų, ir pa-
prašyti kad balsai būtų perskaičiuoti
bent įdomesnėse apylinkėse. Mano
manymu rinkimus bent Vilniaus mieste
reiktų atšaukti, jau vien dėl dabar pa-
teiktų įtarimų. Jau seniai abejojama
šios VRK norais ir gebėjimais užsi¬mi-
nėti balsavimų ir referendumų vadyba.
Tik kažkodėl valdantiesiems trūksta
valios, gyvena tikėdamiesi kad blogiau
nebus.
GintarasValiukevičius
Lietuvos politikus verčia rinkimų sukelta vėtra
Andrius DZIDOLIKAS
Nuo šių metų balandžio pirmosios – melagių
šventės – laisvosios Lietuvos Respublikos bau-
džiamojo proceso kodekse atsiras toksai visiškai
nekaltas straipsnis:
"3. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarp-
tautines sutartis arba Europos Sąjungos teisės
aktus, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose
gali būti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo,
sprendimų priėmimo bei vykdymo ar kitos pro-
cesinės taisyklės, negu numato šis Kodeksas".
Skamba lyg visai nieko tokio: na, numato,
tai numato, ką padarysi. Jei su Briuseliu ar Wa-
šingtonu kažką susitarėme, privalome laikytis.
Deja, Seimas ir "Durniškės" ne šiaip sau a.a.
Vytauto Petkevičiaus buvo pavadinti susisie-
kiančiais indais. Vien pasižiūrėjus, kokias teisės
aktų pataisas praeitą savaitę siūlė "nusipelnęs
gyventi geriau" Artūras Paulauskas, šiurpas pa-
gaugais nueina.
Yra toks Lietuvos Dalios labai mėgiamas
karo padėties įstatymas. Kovo ketvirtąją A. Pau-
lauskas pasiūlė, mano jauna galva žiūrint, sugrįžti
į A. Smetonos autoritarinio-fašistinio režimo ga-
dynę. Tik įsiklausykime į pataisos esmę:
"Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: [...]
"kai ikiteisminio tyrimo įstaigos negali atlikti
joms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso pavestų funkcijų, jas atlieka karo policija,
o jei [karo policija] savo funkcijų atlikti negali,
– karo komendanto paskirti asmenys.
Teritorijoje, kurioje karo policija ir karinės
komendantūros negali atlikti savo funkcijų,
ikiteisminį tyrimą atlieka šioje teritorijoje vei-
kiančio ar dislokuoto karinio dalinio ar kito
karinio vieneto vado paskirti asmenys. Ikiteis-
minio tyrimo pareigūnais, esant galimybei, turi
būti paskirti asmenys, turintys teisinį išsilavi-
nimą“.
Ech, kad trenkė ponas Paulauskas, maža,
taip sakant, nepasirodė.
Mūsų mielieji saugumiečiai taipogi neliko
užmiršti. Tą pačią kovo 4-ąją Paulauskas sukurpė
ir alternatyvų minėto karo padėties įstatymo 26
straipsnio variantą. Mieli skaitytojai, rekomen-
duoju įkvėpti giliau:
"Kai ikiteisminio tyrimo įstaigos negali atlikti
joms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso pavestų funkcijų, jas atlieka[...] Valstybės
saugumo departamento padaliniai [...]"
Taip, mieli skaitytojai, VSD gerieji padaliniai.
Ir ką gi tai galėtų reikšti?
Kadangi melagių dieną įsigalios naujas BPK
straipsnis, pagal kurio stebuklingą kombinaciją
BPK kai kurios funkcijos deleguojamos kitiems
subjektams, tai, kilus kariniam konfliktui Lietu-
voje, teisiškai saugumiečiams atsivertų visi
keliai apsaugoti "brangių Lietuvos žmonių"
ramų miegą.
Mano galva, visi viršuje minėtų įstatymų
pakeitimai daromi ne atsitiktinai. Spėrieji Maidano
organizatoriai Ukrainoje jau pasimokė, jog nuo
pasaulio nepavyko nuslėpti neteisėto Rados ir
Ukrainos prezidento nuvertimo. Todėl karinio
konflikto metu visiems Lietuvos kairiesiems pa-
skelbus karą, pastarieji sėkmingai papultų į ne-
saugumo departamento nagus, o Monikutė "Delfi"
pirmajame puslapyje po keleto metų sukergtų
pusmečio naujieną:
"Žilvinas Razminas, Giedrius Grabauskas,
kiti socialistinio fronto nariai žuvo priešindamiesi
teisėtėms VSD reikalavimams". O Liudukas
"Lietuvos ryte" pakrautų užzombintoms avims
"ant viršaus", atsiprašant, kad Lietuvos Dalios
tikrieji ketinimai liktų daugumos nepastebėti:
"Generalinė prokuratūra nustatė, kad VSD
karo metu neviršijo įgaliojimų".
Viršuje nurodytų įstatymų pataisos nejaudintų
mano jaunos širdelės, jei straipsnių pakeitimų
redakcijose išvysčiau tokius žodžius:
"Teritorijoje, kurioje karo policija ir karinės
komendantūros negali atlikti savo funkcijų, iki-
teisminį tyrimą atlieka šioje teritorijoje veikiančio
ar dislokuoto karinio dalinio ar kito karinio
vieneto vado paskirti civiliai asmenys. Ikiteisminio
tyrimo pareigūnais, esant galimybei, turi būti
paskirti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą.
Civiliai asmenys, paskirti atlikti ikiteisminio ty-
rimo veiksmus, konkrečioje karo veiksmų zonoje,
savo gyvenamosios vietos teritorijoje privalo
turėti vietinių gyventojų pasitikėjimą, būti gar-
bingi, neteisti Lietuvos Respublikos piliečiai.
Kitų šalių piliečiams ikiteisminių įstaigų funkcijos
gali būti paskirtos tik su civilių gyventojų prita-
rimu".
Prieš keletą metų Prezidentė Dalia Grybaus-
kaitė Vilniuje atidarė Europos namus, vėliau su
Estijos prezidentu laimino Užupio respubliką,
kurioje apsistojęs didysis Lietuvos kairiųjų "gy-
nėjas", propagandisto Rimvydo Valatkos "pa-
maina" Andrius Bekelnis. Pamenu, eteryje skam-
bėjo tiesiog fantastiškos frazės: "Lietuva gerbia
kiekvieną jos pilietį; Europa – atviri namai kiek-
vienam jos gyventojui".
Tai jau tikrai, kad gyvename laisvoje, de-
mokratinėje valstybėje, jei Seimo teisės departa-
mentas kovo 13-ąją, už poros dienų po kovo 11-
osios, sugeba priimti teisės specialistų išvadą
dėl A. Paulausko viršuje minėtų pataisų. Apie
magiškąjį 26 straipsnio pakeitimą išvadoje – nei
žodžio. Išvadą surašę departamento direktorius
Andrius Kabišaitis, nariai J. Meškienė, E. Sa-
dauskienė A. Paulausko pasiūlyme jokių grėsmių
nacionaliam saugumui neįžvelgė.
Nepastebėjo A. Paulausko "perliuko" nei
"Delfi", nei "Lietuvos rytas". Kad ir kiek ieškojau,
Monikutės redaguojamame "interneto naujienų
lyderio" portale taip ir nesuradau, kad nors
vienas apžvalgininkas būtų susidomėjęs p. Pau-
lausko lunatizmu. Juk valdžios įstaigos tarnauja
žmonėms, drauge Paulauskai! Kaip jums ne
"ajajai"?
"Komsomolkės" eteryje kovo 14 dieną Pre-
zidentą Rolandą Paksą nuvertęs saugumo "raši-
nėlių" karalius Mečys Laurinkus kažką pezėjo,
koks mūsų saugumas puikus ir atviras visuomenei:
"Siaurąja prasme saugumas yra analitinė ir ope-
ratyvinė tarnyba, plačiąja – teisėsaugos institucija,
atliekanti operatyvinius veiksmus net kriminali-
nėse bylose ir pati vykdanti ikiteisminius tyri-
mus".
Taip, jums, saugumiečiams, viskas galima.
Karo metu patikėti ne karo policijai, o karinių
dalinių paskirtiems asmenims ar tuo labiau –
VSD padaliniams – vykdyti teisingumą tegalima
arba stipriai išgėrus, arba susipykus su sąžine.
Nustokite kepti įstatymus kaip blynus, pone
Paulauskai. Pats rašytoją V. Petkevičių kadaise
vadinote "tėvu" (nes anas jus rinkimuose rėmė?)!
Kaip manote, ar nesivarto šitas Lietuvos šviesuolis
kape, jūsų teisinio nihilizmo vaisius raškyda-
mas?
Robertas Davidas Steelas, dvidešimt metų
išdirbęs karinėj jūrų žvalgyboj ir centrinės žval-
gybos valdyboj, amerikiečiams aiškiai pasakė,
jog kiekvienas teroro aktas Amerikoje įvykdomas
vyriausybės arba FTB savo informatorius priverčia
taip pasielgti.
Tikiuosi, neišvysiu karo nusiaubtos Lietuvėlės,
kad kokiam karo lauko saugumiečių "troikos"
teisme nereikėtų atsiklaupus ant kelių maldauti
pasigailėjimo.
Artūras Paulauskas
remia nusikalstamą
Grybauskaitės režimą?

7. LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. kovo 21-27 Nr. 11 p o l i t i k a 7
Koncernui „Achemos grupė“ priklau-
sančios Jonavos trąšų ir chemijos pro-
duktų gamintojos „Achema“ atstovai
teigia, kad gamtinių dujų perdavimo
sistemos operatoriaus „Amber Grid“
kreipimasis į Kauno apygardos teismą
gali būti suprastas kaip tiesioginis
spaudimas Konstituciniam Teismui,
kuris imsis rytoj nagrinėti suskystintų
gamtinių dujų (SGD) terminalo saugu-
mo dedamosios mokesčio konsti-
tucingumą.
Dalios Grybauskaitės proteguotas Klai-
pėdos Suskystintų gamtinių dujų (SGD)
terminalas, kuris neva turėjo garantuoti
„energetinę nepriklausomybę“ nuo rusų,
ir smarkiai atpiginti gamtines dujas, iš
tiesų veža dujas, kurios yra bent trečdaliu
brangesnės, nei rusiškos. Natūralu, kad
„Achema“ atsisakė mokėti už SGD dujas,
kadangi jų nenaudoja.
Seimo Artūro Skardžiaus vadovaujama
laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad
Bermuduose registruota „ofšorinė“ kom-
panija Hoegh LNG Ltd 10 metų už 1
mlrd. 800 tūkst. Lt „Klaipėdos naftai“ iš-
nuomavo plaukiojančią saugyklą su išdu-
jinimo įranga (FSRU), kai tuo tarpu pati
„ofšorinė“ įmonė FSRU iš Pietų Korėjos
kompanijos nusipirko už 250 mln. JAV
dol. (apie 612 mln. 500 tūkst. Lt).
Šios „verslo“ pelno marža grubiai yra
1,2 mlrd. litų, kuriuos susišluos ta neaišku
kieno įsteigta Bermudų ofšorinė kompanija.
Skiriamasis „ofšorinių“ bendrovių bruožas
yra tas, kad jų steigėjų beveik neįmanoma
nustatyti, kaip neįmanoma gauti ir finan-
sinių ataskaitų apie jų veiklą.
Ne veltui A. Kubilius pareikalavo,
kad A. Skardžiui būtų iškelta baudžiamoji
byla net pagal kelis straipsnius, tarp jų ir
tėvynės išdavimas. Turint omenyje, kad
konservatoriai jau turi nemažą patirtį, įgy-
vendindami „strateginius projektus“ su
ofšorinėmis bendrovėmis, galima spėti,
kad tikrieji tos Bermudų įmonės steigėjai
yra A. Kubiliaus ar D. Grybauskaitės sta-
tytiniai.
Mat „Mažeikių nafta“ buvo atiduota
ne JAV energetikos milžinei „Williams“,
bet Delavaro valstijoje įteigtai „ofšorinei“
bendrovei „Williams International Com-
pany“ su 10 tūkst. dolerių kapitalu.
„Tai, kas vyksta šiuo metu, galima
laikyti tiesiog neetišku spaudimu teismams.
„Achemos“ gamykla visada tinkamai ir
laiku mokėjo ir moka už naudojimąsi
gamtinių dujų perdavimo sistema.
SGD terminalas šiuo metu gamyklai
neteikia jokių paslaugų, už kurias turėtu-
mėme mokėti, tą pripažino Europos Ko-
misija. Svarbu pasakyti, kad gamtinės
dujos gamyklai yra būtent žaliava pro-
dukcijai ir tai niekaip nėra susiję su pačiu
terminalu ar jo energetiniu saugumu “, -
sakė „Achemos“ generalinis direktorius
Ramūnas Miliauskas.
Anot R.Miliausko, SGD terminalo
priedas yra nustatytas neteisėtai, pažeidžiant
Lietuvos, kaip teisinės valstybės, esminius
konstitucinius principus, todėl savo teises
gamyklos atstovai gina teisiniu keliu.
„Terminalas neabejotinai yra visos
valstybės energetinio saugumo garantas,
tačiau užtikrinant jo veiklą per didelė
našta uždedama tik ant dalies Lietuvos
ūkio ir vartotojų, tai reiškia, kad valstybė
nusprendė eiti lengvesniu keliu – nusavinti
keleto ūkio subjektų nuosavybę“, - ko-
mentavo „Achemos“ generalinis direkto-
rius.
Teigiama, kad vien 2013 metais
„Achema“ turėjo sumokėti beveik 50
mln. Lt (14,48 mln. EUR) SGDT mokes-
čio, kai tuo tarpu visų kitų mokesčių į
valstybės ir savivaldybių biudžetus „Ache-
ma“ sumokėjo apie 59 mln. litų (17,08
mln EUR).
R.Miliauskas pabrėžia, kad nelogiška,
jog taip vadinamą SGD terminalo saugumo
priedą turi mokėti gamtinių dujų perdavimo
paslaugos naudotojai nepriklausomai nuo
to, ar priedo mokėtojas naudosis paties
terminalo paslaugomis, ar ne.
„Papildant tai, SGD terminalu gali
naudotis ir tie subjektai, kurie net nemokėjo
minėto saugumo priedo.
Pavyzdžiui, remiantis viešai skelbiama
informacija, per terminalą bus tiekiamos
gamtinės dujos į Estiją, ūkio subjektams,
kurie 2013 metais neprisidėjo prie infrast-
ruktūros, kuria šiuo metu naudosis, įren-
gimo“, - sakė R.Miliauskas.
Terminalas teikia naudą bet kuriam
ūkio subjektui, nepriklausomai nuo to, ar
jis mokėjo saugumo priedą, ar ne, o fi-
nansinė infrastruktūros įrengimo našta
buvo perkelta tik tiems ūkio subjektams,
kurie 2013 metais naudojosi gamtinių
dujų perdavimo paslauga Lietuvoje, ir net
nepriklausomai nuo to, ar jie naudosis
terminalu ateityje. Anot „Achemos“ vadovo
R.Miliausko, tuo pažeidžiama Konstituci-
joje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos
laisvė, ūkio subjektų lygiateisiškumas ir
teisėtų lūkesčių principai.
AB „Achema” – didžiausia azoto trąšų
ir kitų pramoninių chemijos produktų ga-
mintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio
gamykla Baltijos šalyse. Bendrovėje dirba
apie 1440 žmonių.
Pagrindinė įmonės veikla – azoto
trąšų, birių trąšų mišinių, skystų trąšų
kambario ir lauko augalams, amoniako,
azoto rūgšties, metanolio, formalino, KF
dervų, klijų (PVAD), angliarūgštės, de-
guonies, azoto, bazinio aliuminio sulfato
tirpalo gamyba ir prekyba.
Teisininkų argumentai:
1. AB „Achema“, priešingai nei teigia
AB „Klaipėdos nafta“, visada tinkamai ir
laiku moka už naudojimąsi gamtinių dujų
perdavimo sistema. SGDT šiuo metu AB
„Achema“ neteikia jokių paslaugų, už ku-
rias turėtumėme mokėti. Tą pripažino ir
Europos Komisija.
2. AB „Achema“ laikosi pozicijos,
kad SGDT priedas yra nustatytas neteisėtai,
pažeidžiant Lietuvos, kaip teisinės valsty-
bės, esminius konstitucinius principus ir
savo teises gina teisminiu keliu. Atitinkami
kreipimaisi pateikti teismams daug ankščiau
nei „Achemai“ kilo kokios nors pareigos
mokėti SGDT priedą.
3. AB „Achema“ visada palaikė SGDT
projekto įgyvendinimą ir ne kartą siūlė
prisidėti prie projekto. Kaip yra žinoma,
koncernas „Achemos grupė“, kurios narė
yra AB „Achema“, yra AB „Klaipėdos
nafta“ akcininkas. AB „Achema“ ne kartą
viešai pasisakė, kad yra pasirengusi skolinti
lėšas SGDT projektui įgyvendinti.
4. SGDT yra visos valstybės energeti-
nio saugumo garantas. Tačiau užtikrinant
SGDT veiklą neproporcinga našta užde-
dama tik ant dalies Lietuvos ūkio ir varto-
tojų. Paprasčiau tariant, valstybė nusprendė
eiti lengvesniu keliu – nusavinti keleto
ūkio subjektų nuosavybę.
5. Iš esmės beveik vien ant „Achema“
pečių uždedama SGDT statyba ir eksp-
loatavimas. Palyginimui, pvz., vien 2013
m. „Achema“ turėjo sumokėti beveik 50
mln. Lt (14,48 mln. EUR), kai tuo tarpu
visų kitų mokesčių į valstybės ir savival-
dybių biudžetus „Achema“ sumokėjo apie
59 mln. litų (17,08 mln. EUR).
6. SGDT įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintas reguliavimas nurodo, kad SGDT
projektas yra finansuojamas iš Projektą
įgyvendinančios bendrovės nuosavų lėšų
ir (ar) skolinto kapitalo. Tuo tarpu SGDT
įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta
galimybė Projekto dalį finansuoti SGDT
priedo lėšomis vertintina kaip priemonė,
kuri gali būti naudojama tik tuo atveju,
jei Projekto įgyvendinimui nepakanka ben-
drovės nuosavų ir skolintų lėšų, t.y. ultima
ratio priemonė.
7. SGDT priedą turi mokėti gamtinių
dujų perdavimo paslaugos naudotojai ne-
priklausomai nuo to, ar SGDT priedo mo-
kėtojas naudosis SGDT ar ne (t.y. SGDT
priedo mokėtojas, pirkdamas gamtines du-
jas iš kitų nei SGD terminalo šaltinių,
taip pat turi mokėti SGDT priedą). Tuo
tarpu SGDT gali naudotis ir tie subjektai,
kurie nemokėjo SGDT priedo.
Pavyzdžiui, pagal viešai skelbiamą in-
formaciją http://litgas.lt/litgas-tieks-dujas-
jau-treciajai-estijos-imonei/ per SGDT bus
tiekiamos gamtinės dujos į Estiją, ūkio
subjektams, kurie 2013 m. nemokėjo
SGDT priedo ir taip neprisidėjo prie inf-
rastruktūros, kuria šiuo metu naudosis,
įrengimo.
Taigi, sukurta infrastruktūra teikia nau-
dą bet kuriam ūkio subjektui, nepriklau-
somai nuo to, ar jis mokėjo SGDT priedą
ar jo nemokėjo, o finansinė infrastruktūros
įrengimo našta buvo perkelta tik tiems
ūkio subjektams, kurie 2013 m. naudojosi
gamtinių dujų perdavimo paslauga Lietu-
voje, nepriklausomai nuo to, ar jie naudosis
SGDT. Tuo pažeidžiama Konstitucijoje
įtvirtinta sąžiningos konkurencios laisvė
ir ūkio subjektų lygiateisiškumas.
„Achema“ atsisakė mokėti reketininkams
už D.Grybauskaitės sugalvotą aferą
"Achemos" vadovas Ramūnas Miliauskas
INFORMACIJA apie UAB „Gutronikas“ planuojamos
ūkinės veiklos „ATLIEKŲ TVARKYMO
VEIKLOS IŠPLĖTIMAS GEOLOGŲ G. 6, VILNIUJE,
VILNIAUS M. SAV.”
galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo
1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Gutronikas“,
Rodūnios kel. 11, Vilnius, tel. (8 5) 2310123.
2.Planuojamosūkinėsveiklospavadinimas:Atliekųtvarkymo
veiklos išplėtimas Geologų g. 6, Vilniuje, Vilniaus m. sav.
3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vilniaus apskr., Vilnius,
Geologų g. 6.
4. Persvarstoma Aplinkos apsaugos agentūros Taršos pre-
vencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyriaus (toliau –
Vilniaus skyrius) priimta atrankos išvada (2015-01-28 rašto
Nr. (15.8)-A4-780): UAB „Gutronikas“ atliekų tvarkymo veiklai
Geologų g. 6, Vilniaus m. poveikio aplinkai vertinimas nepri-
valomas.
5. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – Vilniaus
VSC) 2015-02-28 raštu Nr. 12(12.37)-2-1558 kreipėsi į Vilniaus
skyrių persvarstyti atrankos išvadą, motyvuodamas tuo, kad
pateikta prieštaringa informacija apie vykdomą ir planuojamą
vykdyti ūkinę komercinę veiklą, nepateikta informacija apie
nustatytąsanitarinėsapsaugoszonąirjostikslinimą,planuojamos
ūkinės komercinės veiklos keliamus triukšmo lygius ir jų sklaidą
esamoje gyvenamojoje ir visuomeninėje aplinkoje, esamą ir
perspektyvią aplinkos oro taršą nagrinėjamoje teritorijoje, su
planuojama ūkine komercine veikla susijusį kvapo poveikį
artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams ir jo sklaidą.
6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant
galutinę atrankos išvadą:
1. Poveikio aplinkai vertinimo subjektas – Vilniaus VSC
pritaria dėl neprivalomo planuojamos ūkinės veiklos (toliau -
PŪV) poveikio aplinkai vertinimo. PŪV užsakovas tolesniuose
PŪVplanavimoetapuoseįsipareigojoatliktipoveikiovisuomenės
sveikatai vertinimo procedūras. Jų metu bus nustatyta sanitarinė
apsaugos zona.
2. Visuomenės pastabų dėl planuojamos ūkinės veiklos
Vilniaus skyriui pateikta nebuvo.
3. PŪV numatoma vietoje, kurioje šiuo metu jau yra
vykdoma juodojo metalo laužo ir jo atliekų, elektros ir
elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių laikymo bei
tvarkymo veikla. PŪV metu didinami jau tvarkomų atliekų
kiekiai bei išplečiamos atliekų rūšys. PŪV metu pavojingų
atliekų laikymo kiekis nesikeis. Naujų teritorijų įsisavinimas
nenumatomas.PŪVmetubusnaudojamasiesamainfrastuktūra,
papildomasinžinerinėsinfrastruktūrosįrengimasnenumatomas.
4. PŪV objekto gretimybėse nėra PŪV poveikiui jautrių
teritorijų. Nagrinėjama teritorija nepatenka į saugomas, kultūros
paveldo objektų, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ ter-
itorijas. PŪV nepatenka į rekreacines teritorijas. Nuo PŪV
vietos yra pakankamai (420 m) nutolusi gyvenamoji aplinka.
5. Nepavojingų atliekų tvarkymo veikla bus vykdoma as-
faltuotoje aikštelėje su įrengta paviršinių nuotekų surinkimo
ir valymo sistema. Išvalytos nuotekos išleidžiamos į miesto
lietaus kanalizacijos tinklus. Veiklos metu vanduo gamybinėms
reikmėms nebus naudojamas. Dėl PŪV aplinkos tarša
nuotekomis nenumatoma.
6. PŪV metu sukaupus ekonomiškai naudingą atliekų kiekį,
jos bus perduodamos Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre
registruotiems atliekų tvarkytojams.
7. PŪV metu dirvožemio tarša ar erozija nenumatoma,
kadangi pavojingos atliekos bus laikomos uždarame pastate –
sandėlyje, nepavojingos atliekos bus tvarkomos asfaltuotoje
aikštelėje su įrengta paviršinių nuotekų surinkimo ir valymo
sistema.
8. PŪV atitinka Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos
bendrojo plano sprendinius, PŪV teritorija patenka į verslo,
gamybos ir pramonės teritorijas. PŪV atitinka žemės sklypo
pagrindinę naudojimo paskirtį (kitos paskirties žemė, pramonės
ir sandėliavimo teritorijos bei komercinės paskirties objektų
teritorija).
7. Priimta galutinė atrankos išvada (2015-03-18 Nr. (15.8)-
A4-2770): UAB „Gutronikas“ atliekų tvarkymo veiklai Geologų
g. 6, Vilniaus m. poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

8. 8 k o m e n t a r a s LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. kovo 21-27 Nr. 11
Kristina SULIKIENĖ
Paulauskas, Kliunka, Sadeckas,
Grigaravičius: jeigu anksčiau šios pa-
vardės turėjo kelti pasigėrėjimą, ir ko-
vos su organizuotu nusikalstamumu
asociacijas, dabar tai tėra žilstančių
vaikinų pavardės.
Ir jie ne tik žyla. Jie jau net nebe-
gali ir nebemoka apginti savo „teisuo-
lių“ pozicijų.
Šiandien LNK studijoje vykusiame
specialios laidos skirto Henriko Daktaro
neteisėto laikymo Lukiškėse be jokio
galiojančio ir įsiteisėjusio teismo nuo-
sprendžio filmavime „Yra kaip yra“,
kurią vedė Giedrius Drukteinis, į
vedėjo klausimą bei pakartotinį ragi-
nimą atsakyti, kurį uždavė kita vedėja
– ekspertė Gurevičiūtė, Kliunka nesu-
gebėjo atsakyti.
O klausimas buvo paprastas: ar
tiesa, jog šioje byloje net nėra lavo-
nų?
Paprastas klausimas į kurį Algi-
mantas Kliunka neturėjo atsakymo.
Alvydas Sadeckas iš viso nukrypo
į tolimus laikus, ir pradėjo kalbėti
apie sovietmečio kriminalinius tyri-
mus.
Jog esą dar 1985 –aisiais jis sakęs
Henrikui, baik savo nusikalstamą veiką,
ir dirbk.
„Ir trisdešimt metų, jau 30 metų...Ir
gauja...“
Kilo natūralus klausimas – tai ką
visus tuos trisdešimt metų veikė šitie
buvę sistemos vilkai, galiūnai, darbo
pirmūnai, jeigu nesugebėjo sukurpti
bent įtikinamos bylelės?
Paskutiniai laidos akordai skambėjo
komiškai: buvo kalbama apie kažkokį
Henriko raštelį iš rūsio, kad neva jis
prašydamas atvežti jam česnakų, tokiu
būdu organizavo Sigito Čiapo nužu-
dymą.
Ne veltui šios pasakėlės autorių
A.Kliunką ir visą jo skyrių aš vadin-
davau savo straipsniuose „juodojo
kūbo pasakorių iš rūsio klubas“.
Yra netgi anekdotas, apie nesusi-
kalbėjimą tarp tautų, jog „chrien tibie
dam“ rusai piktai atšauna, o anglas
gali suvokti, jog bus atsiskaityta dar-
žovėmis.
Taip ir čia: kažkoks raštelis apie
česnakus ir kopūstus, kad rūsio kame-
roje negera, ir norisi daržovių – tai
Sigito Čiapo, kuris buvo nušautas kitą
po česnakų raštelio dieną – nužudymo
organizavimo įrodymas.
Neva česnakų raštelyje galima iš-
skaityti žodžius, jog Čiapas mane par-
davė.
Na, pardavė tai pardavė, bet prie
ko čia pritempimas prie nusikaltimo
organizavimo, ir dar sėdint rūsy? Ir
dar atseit dedant raštelį į Kliunkos ki-
šenę, kurį, jis dievagojosi studijoje,
niekur neperdavė, grąžino.
Tačiau Henrikas Daktaras Klaipė-
dos apygardos teismo buvo nuteistas
dėl Čiapo nužudymo – nors joks mo-
bilus ryšys tuo metu Vilniaus centre
neveikė, o kad joks raštelis iš rūsio
niekur neišėjo, šiandien TV laidoje
patvirtino pats pats A.Kliunka.
Artūro Paulausko pasirodymas bu-
vo labai blankus, nes jis nesugebėjo
paaiškinti, kodėl Ramutės Daktarienės
sesers sodybėlė Zarasuose turi būti
griaunama, aiškino kažką apie turto
konfiskaciją, nors ten vykdomas susi-
dorojimas su pačia sodyba per viešojo
intereso gynimo ieškinį.
Nors į studiją atvykęs Seimo narys
Dambrava nurodė, jog pats savo ranka
pasirašė faktinių aplinkybių nustatymo
aktą, kad sodyboje akivaizdžiai stovėta
pastatų. Todėl sodybėlės atstatymas
buvo legalus.
Alvydas Sadeckas nenorėjo veltis
į problemas, ir atsisakė, kaip ir daugelis
kitų laidos dalyvių, senų vilkų, minties,
kad Henrikas Daktaras – nusikalstamo
susivienijimo dalyvis.
Buvo pereita – pirmą kartą turbūt
šmeižto ir purvo pylimo kampanijoje
– prie termino „Daktaras ir draugai“,
labai gražiai nuskambėjo Grigaravičiaus
pasiūlytas terminas „bendrija“.
Iki tol juk griaudėjo reportažai,
jog akivaizdu, jog Daktaras ir gauja ir
susivienijimas.
Dabar visi pajuto, ir apsvarstė,
ką reiškia kalbėti TV eteryje apie
žmogų, kuriam galioja nekaltumo
prezumpcija.
Henrikas Daktaras savo ruožtu iš
kalėjimo šypsojosi, ir vykdė tarsi me-
ninę akciją: apsirengė kalinio – mirti-
ninko drabužiais, užsimaukšlino ir žie-
minę kepurę.
Išrinktasis Alytaus meras Grigara-
vičius nelabai ką galėjo papasakoti.
Studija moterų Daktarienių klau-
simus apie tai, kodėl Henrikas būdavo
suiminėjamas pačiais brutaliausiais
metodais ir jėgos demonstravimu, su-
tiko plojimais ir švilpimu: paaiškėjo,
jog Lietuvos teisėsauga naudojo bru-
talią jėgą ir prieš Ramutės seserį –
trobelės ant vištos kojelės byloje.
Išsivežė iš vaikų darželio matant
mažamečiams, kaip didžiausią nusi-
kaltėlę – trys vyrai, gerai dar, kad
maišo ant galvos nemovė.
Po laidos prodiuseris dar kaman-
tinėjo Jadvygą Daktarienę, kokia jos
nuomonė apie Kliunkos pasirodymą
laidoje, tai ji drąsiai išrėžė:
„Man jau jis suvaikėjęs žinokite
atrodo“.
Na, kaip kitaip paaiškinti jo išsi-
sukinėjimą dėl lavonų, kurių byloje
nėra, arba raštelio apie česnakus.
Labai šauniai pasirodė advokatai
Girdziušas ir Sirvydis, kurie nurodė,
jog visa šita byla yra politinis farsas,
joje nesivadovaujama teise, teisingumo
principais.
Vytautas Sirvydis gana audringai
nurodė vedėjui, jog Lietuvoje galioja
nekaltumo prezumpcija, ir šiuo metu
Henrikas Daktaras nėra nuteistas, todėl
nekaltas.
Tai sukėlė šoką Giedriui Druktei-
niui, tačiau jis pernelyg nesiginčijo.
Pastebėta, ir ne kartą, jog Lietuvos
žurnalistams labai sunku suvokti ne-
kaltumo prezumpcijos sąvoką, ir tuo
labiau ją taikyti, neformuojant mela-
gingos nuomonės apie visiškai dar
nenuteistą asmenį.
Prisiminkime, kaip antrojoje ins-
tancijoje buvo išteisinti tiek Kusaitė,
kuriai prokurorai irgi siūlė vos ne iki
gyvos galvos, ir „teroristas“ Kempbe-
las, kuris mano kaime esančiame po-
ligone kaip koks glušius, tikėdamas,
jog bendrauja su teroristais, matavosi
ginklus.
Abidvi mokyklinukų lygio teroristų
bylos baigėsi paleidimu teismo salėje
– tačiau atkalėjus prieš tai kalėjimuose,
tiesa, Kusaitei teko mažiau.
TV laidoje pasigirdo nuojautos,
jog Henrikas Daktaras gegužės mėnesį
gali būti išteisintas, ir jis gali važiuoti
namo.
Laidos vedantysis, tarsi būtų Ja-
nutienė II, pradėjo piktintis: tai kur
visuomenės teisės?
Tik Giedrius neišgirdo, ką sakė
Vytautas Sirvydis: jog išteisinimas by-
loje, kurioje nėra nei lavonų, nei jokių
kitų įrodymų, ir būtų visuomenės nuo-
monė ir lūkestis.
Henriko Daktaro asmeninį puslapį
FB skaito arti 100 000 žmonių.
Gal juos visus Paulauskas ir kiti
įvardys kaip nusikalstamą susivieniji-
mą, vien dėl to, kad jie turi nuomonę?
Ir kodėl teisės profesionalai, teisi-
nės minties galiūnai šiandien laidoje
atrodė išsigandę?
Kodėl jiems atrodo normalu nuteisti
žmogų be jokių lavonų UŽ NUŽU-
DYMĄ, nors nėra nė ką tirti.
Ir kaip atrodo teisingumą vykdan-
tieji, trojkė, kai jiems akis teismo po-
sėdyje atvirai išdrasko buvęs Kauno
6-ojo skyriaus komisaras Tepelys?
Kuris atvirai paklausė: atsiprašau,
teisėjai, jūs baigę teisę ar ne?
Aš nekėliau bylos dėl Mongolo
nužudymo, nes nebuvo jokio lavono.
Tai kokią jūs čia bylą nagrinėjate?
Kur lavonas? Mes čia teisininkai
ar ne?
Tai kai visi tik rėkia, kad teisingu-
mą vykdo teismai – tai gerai, tegul
vykdo, bet kodėl atėjęs liudytojas,
kuris yra teisininkas, tiesiai į akis
įvardija, jog ši trojkė neturi jokios
kompetencijos vykdyti teisingumą.
Gaila, kad laidoje neleido pasisa-
kyti Ramutės Daktarienės šalininkams,
kurie būtų papasakoję, kaip viso teismo
proceso metu teisėja Garnelienė tiesiog
kikendavo, juokdavosi, kaip ji klausi-
nėdavo liudytojus tendencingai. Kaip
kiti du teisėjai demonstruoja, jog byla
jiems tik formalumas, o sprendimas
neva jiems yra jau aiškus.
Tai ar tuomet mes turime teisę
vadintis teisine ir demokratine vals-
tybe, jeigu teismų darbas pas mus
kad ir Henriko Daktaro byloje tėra
fikcija?
SENŲJŲ TEISĖSAUGOS VILKŲ SAULĖLYDIS:
Daktaro bylos fiasko?
Policija krėtė
žurnalisto, parašiusio
straipsnį apie
H.Daktarą, namus
Algimantas Kliunka
Policjos komentaras
Laba diena,
2015-01-15 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėtas
ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
121 str.
Baudžiamojo kodekso 121 straipsnis. Antikonstitucinių grupių ar
organizacijų kūrimas ir veikla
Tas, kas kūrė organizacijas ar ginkluotas grupes, turinčias tikslą
neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis
į jos nepriklausomybę, pažeisti teritorijos vientisumą, arba dalyvavo tokių
organizacijų ar grupių veikloje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki
dešimties metų.
2015-01-16 ikiteisminis tyrimas išsiųstas Klaipėdos apygardos proku-
ratūrai.
Ikiteisminio tyrimo medžiaga Klaipėdos aps. VPK gauta 2015-01-20 ir
tolimesnis tyrimas pavestas Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų
tyrimo valdybai. Atliekant šį tyrimą, atliekami procesiniai veiksmai.
Daugiau informacijos prašome teirautis Klaipėdos apygardos prokura-
tūroje.
Pagarbiai, Lina Nemeikaitė
Policijos departamento prieVRM Komunikacijos skyrius
Kaip vos kelioms sekundėms tegalėjęs prisikambinti žurnalistas Giedrius Grabauskas informavo, jo namuose nuo
7 ryto vykdoma krata.
Kol kas jis tik prisiskambino savo advokatui, ar kratytojai leidžia turėti atstovą, neaišku.
Man jis skambino, bet nespėjau išklausinėti, dėl ko krata, nes jo žiniomis, joks tyrimas jo atžvilgiu nepradėtas.
Jeigu tai galimai paranojinė "valstybės priešo" byla, prašome sustabdyti neteisėtus veiksmus.
Vakar Giedrius Grabauskas dalyvavo TV laidoje, ten buvo Artūras Paulauskas, ir galėjo visus, kurie jam atrodo
kaip valstybės priešai, įspėti, ką daryti, kad tie žmonės, daugiausiai kurie kovoja dėl žmogaus teisių, nebūtų valstybės
priešais.
Kadangi prieš mano šeimą jau buvo išpuolis, dėl kurio nebuvo jokios revizijos - 2014 12 10 įsilaužę du
policininkai mane sumušė, Tutlys su Raudžiu, apsimetė, jog ieško kažkokio pagrobto žmogaus, prašome sužinoti, kas
ten vyksta Grabausko namuose, ir sustabdyti neteisėtus veiksmus.
Kristina Sulikienė

9. LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. kovo 21-27 Nr. 11 k o m e n t a r a s 9
Giedrius GRABAUSKAS
Pirmame šio ciklo straipsnyje buvo
pateikti kai kurie esminiai šios bylos
faktai. Antrame straipsnyje toliau tę-
siamas šios paslaptingos bylos nagri-
nėjimas, siekiame rasti atsakymus į
klausimus, kas tie įteisinti liudytojai,
kurių žodžiais šventai tikima? Kokiu
būdu žmogus gali dalyvauti nužudyme,
jei nėra rasta tariamai nužudytų žmonių
kūnų ir egzistuoja prielaidos, jog šitie
asmenys iš tiesų sėkmingai išvyko iš
Lietuvos?
Kaip galima dalyvauti nužudymo
organizavime, kai esi suimtas ir įka-
lintas kalėjimo rūsyje, o prie kameros
budi ginkluota apsauga? Neužilgo
po pirmo straipsnio pasirodymo vie-
šoje erdvėje, kovo 2 dieną Vilniuje,
Apeliaciniame teisme įvyko teismo
posėdis, kuriame H.Daktaras tarė
paskutinį žodį (tai aprašyta straips-
nyje ,,Henriko Daktaro procesas. Ar
pradės byrėti sufabrikuota byla?“).
O gegužės 21 dieną šiame teisme
paskutinį žodį tars Henriko bičiulis
E.Abarius.
Klaipėdos apygardos teismas 2013
metais nuteisė H. Daktarą dėl nusi-
kalstamo susivienijimo organizavimo,
dėl pasikėsinimo nužudyti R.Petraitį,
del bendrovės ,,Dobilas“ savininkų
R.Preikšos ir S. Vaičikausko turto
prievartavimo, dėl A.Mikštos turto
prievartavimo ir kai kurių kitų su nu-
žudymais nesusijusių nusikaltimų. Ir
nuteisė dėl nusikaltimų, kurie siejasi
su tikrais ar tariamais nužudymais -
dėl R.Ganusausko nužudymo, dėl V.Se-
neckio nužudymo, dėl S. Čiapo ir V.
Varno nužudymo.
Teismas išteisino H. Daktarą dėl
R.Borcherto nužudymo. Visi tie kalti-
nimai, dėl kurių nuteistas H. Daktaras,
skamba grėsmingai, tačiau čia ir verta
stabtelėti bei išsamiai pasiaiškinti - ar
kaltinamasis tikrai dalyvavo tuose nu-
sikaltimuose ar visa ši plačiai nu-
skambėjusi byla yra sufabrikuota?
Įteisintų liudytojų kultas.
Kaip fabrikuojamos bylos?
Šioje byloje pastovus remiamasi
įteisintų liudytojų parodymais. H.Dak-
taro advokatas Kristupas Ašmys bei
kai kurie kiti teisininkai pagristai pa-
stebi, kad tokia padėtis, kai remiamasi
tik įteisintų liudytojų parodymais ir
neegzistuoja kiti konkretūs duomenys,
kurie įrodytų H.Daktaro kaltę, sudaro
galimybes piktnaudžiavimui. Būtent
R.Žilinskas (Taisonas), V.Silvestravi-
čius, S.Vaitukaitis, V.Gudzinskas (Gu-
zas) bei dar keli asmenys pateikė apie
H.Daktarą daug parodymų, kuriais rė-
mėsi teismas.
Bet jokių kitų svarių H.Daktaro
kaltės įrodymų nepateikta. Patys liu-
dininkai - ,,Taisonas“, ,,Guzas“ ir kiti
yra atleisti nuo bausmių už daugelį
nusikaltimų, ir jie nubausti itin švel-
niomis bausmėmis už kai kuriuos pa-
vojingos nusikalstamos veiklos epi-
zodus.
Štai ir dėl S.Čiapo ir V.Varno nu-
žudymo iš esmės remiamasi įteisintų
liudytojų parodymais. Teismas kons-
tatavo, kad H.Daktaras ir V.Gudzinskas
(Guzas) sukūrė planą S.Čiapą nužudyti
Maskvoje, tam neva pasitelkė ,,Guzo“
pusbrolį L.Gudzinską ir dar vieną as-
menį. Šie turėjo susitikti su čečėnais,
kurie turėjo vykdyti S.Čiapo nužudymą.
Tačiau neva su čečėnais nesutarta. To-
liau pinamos įvairios aplinkybės, kurias
sunku patikrinti, ir galų gale suvedama
į tai, kad H.Daktaras prisidėjo prie
S.Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo,
nors tuo metu buvo jis buvo įkalintas
kalėjimo rūsyje.
Dėl V. Seneckio – kas jį
nužudė. Ir ar iš vis nužudė?
Būtent dėl V.Seneckio (Turisto)
nužudymo kyla daugybė klausimų. Iš
esmės remiamasi V. Gudzinsko paro-
dymais, kad neva H.Daktaras organi-
zavo ir dalyvavo ,,Turisto“ nužudyme.
Bet šio asmens kūno nerasta. Tuo
tarpu Liudytojas A.Marma nurodo:
,,Paskutinis pasimatymas su V.Seneckiu
buvo 1993 metų vasaros pabaigoje.
Su draugu K.Litvinu buvau atvažiavęs
į ,,Vilijos“ restoraną papietauti. Prisė-
dome lauke prie staliukų. Kieme sėdint,
po kokių 10-15 minučių išėjęs Senec-
kis, priėjo prie staliuko, pasisveikino
ir nuėjo prie šalia stovinčio tamsios
spalvos automobilio. Kadangi žinojau
jo artimus ryšius su rusais, manęs tai
nestebino. Jis greičiausiai su jais išva-
žiavo, daugiau jo nebemačiau“.
Tokiu būdu paties V.Seneckio la-
vono nėra, yra iš viso keturios versijos.
Advokatas K. Ašmys mano, kad remtis
vien V.Gudzinsko parodymais negali-
ma, jo parodymu patikimumu neįsiti-
kinta, jo pateikiamos versijos niekas
nepatvirtina.
Dėl tariamo ,,Mongolo”
nužudymo
Vienas iš pagrindinių, spaudoje
bei TV laidose tiražuojamų tariamų
H.Daktaro nusikaltimų, tai ,,Mongolo“
nužudymas. Tačiau nagrinėjant bylos
medžiagą vėlgi pagrinde remiamasi
suinteresuotų asmenų liudijimais. Štai
pateikiamas Deivido Ganusausko liu-
dijimas, tačiau kad jo liudijimus galima
buti vertinti kritiškai, nes jis yra R.Ga-
nusausko brolis.
Liudytoja V.Tumosienė (R.Ganu-
sausko pusseserė) teigė, kad turi duo-
menų apie tai, jog R.Ganusauskas
buvo matytas po 1993 metų Kalėdų,
kada jis neva nužudytas. Panašiai teigė
ir liudytojas V. Glinskas. O liudytoja
A.Kaminskienė nurodė: ,,Ganusauską
mačiau 1994 metais. Tai atsimenu,
nes po 2 metų Ganusauskienė išsi-
kraustė į kitą butą“. Panašių duomenų
yra pateikusi ir Ana Užpicaitė. Yra
būtina apklausti ir A. Užpicaitės brolį
Samuelį Užpicą, kuris gyvena Kaune.
Gynybai yra žinomas tik Anos Užpi-
caites telefono numeris, ji jau seniai
gyvena JAV. Liudytojas A.Strankauskas
nurodė: ,,D.Ganusauskas kalbėjo, kad
jo pusbrolis yra Pietų Amerikoje, jis
gyvas ir išėjęs iš kalėjimo Deividas
su juo susitiks“.
Byloje regimas ir skandalingų
veikėjų pėdsakas
Kaltinamasis H. Daktaras buvo
teisiamas ir dėl tokio epizodo, kad jis
neva reketavo R.Preikšą. Nagrinėjant
bylos duomenis - matosi, kad galai
nesueina, kaltinimų pagrįstumas abe-
jotinas. Pats R.Preikša yra įsivėlęs į
skandalingas istorijas - dėl banko lėšų
grobstymo stambiu mastu, dėl įsivėlimo
į skandalingas schemas dėl draudimo
išmokų, dėl didžiulių ir iš esmės ne-
pagristų pretenzijų žinomam medikui
prof. G. Kazanavičiui. Net ir bausmė-
šešeri metai kalėjimo už tariamą
R.Preikšos ir jo verslo partnerio reketą
skandalinga. Šiais laikais šešerių-aš-
tuonerių metų bausmes jau dažnai
skiria už nužudymus.
Kodėl skleidžiami mitai apie
neteisėtą Daktarų šeimos
praturtėjimą?
Viešoje erdvėje - TV laidose, kai
kuriuose laikraščiuose, interneto por-
taluose jau eilę metų skleidžiami pra-
simanymai, Daktarai pristatomi kaip
neva pogrindiniai turtuoliai, neva tai
pralobę iš nelegalios šešėlinės veiklos.
Bet gal verta pasidomėti faktinėmis
aplinkybėmis?
Nagrinėjant baudžiamosios bylos
duomenis, visiškai aišku, kad nėra
jokių konkrečių duomenų, jog H.Dak-
taras nelegalias lėšas legalizavo per
žmoną R.Daktarienę. Byloje yra ir
duomenys apie tai, kad Kauno rajone,
Užliedžiuose esantis namas yra įgytas
1989 metų gegužės 10 dieną. Šį namą
Ramutei Daktarienei padovanojo jos
brolis J. Ablonskis.
Tokia pati situacija ir su H.Daktaro
motina Jadvyga Daktariene. Ji gali
pagristi savo turto kilmę, jos įmonę
daug kartų tikrino mokesčių inspekcija.
J.Daktarienė jau daug metų yra ofi-
cialiai veikiančios įmonės ,,Ramunė“
savininkė (tai J.Naujalio gatvėje esanti
parduotuvė ir šalia esanti užeiga).
Ir nuosprendyje Klaipėdos apy-
gardos teismas nurodė, kad byloje dėl
H.Daktaro giminaičių įsigyto turto
nėra jokių duomenų nenuginčytus ci-
vilinius sandorius, ir kad tokio turto
negalima vertinti kaip įsigyto už nusi-
kalstamu būdu gautas lėšas ir konfis-
kuoti. Bet tuo pačiu teismas priėmė
sau prieštaraujantį sprendimą-pratęsti
nuosavybės teisių apribojimą iki bus
įvykdytas nuosprendis dėl turto kon-
fiskavimo ir civilinių ieškinių paden-
gimo.
Iš areštuoto turto sąrašo matyti,
kad H.Daktaro nuosavybei priklauso
motociklas. Kodėl palikti areštai
R.Daktarienės, J.Daktarienės ir J. Ma-
saitienės (R.Daktarienės sesers) turtui?
Tai klausimas, į kurį sunku rasti atsa-
kymą. Tik galime daryti prielaidą, kad
šie nuosavybės teisių apribojimai yra
specifinė spaudimo forma. Tuo tarpu
kai kurie taip vadinami ,,įteisinti liu-
dininkai“ pilnai disponuoja savo turtu
- štai V.Gudzinskas pardavė savo namą,
ir jam jokių kliūčių tai įvykdyti nekilo.
Ir kai kurie kiti žymūs ,,pasakoriai“
laisvai tvarko savo turtinius reikalus,
jų turtas nėra areštuotas.
Ar tiesa nugalės?
H.Daktaro bylos aplinkybės pai-
nios, tik kai kuriose TV laidose ir
spaudos straipsniuose viskas aišku-at-
kakliai teigiama, jog neva Daktaras
yra nuožmus žudikas. Tačiau pradėjus
išsamiai nagrinėti šios bylos peripetijas,
bendraujant su įvairiais žmonėmis, su-
sipažinus su bylos medžiaga, yla lenda
iš maišo - nėra tikrų H. Daktaro
kaltės įrodymų.
Tad kodėl atkakliai stumiamos ver-
sijos apie H.Daktaro dalyvavimą nu-
žudymuose? Kodėl stengiamasi pri-
mesti įvairius mitus apie Daktarus?
Kodėl vykdoma H.Daktaro demoni-
zavimo kampanija? Yra daug piliečių,
kurie stebėjo H.Daktaro persekiojimą,
yra susipažinę su H.Daktaro bylos
medžiaga, stebėję jo teismus. Ir tokie
piliečiai, kaip teisininkė, žurnalistė
Kristina Apanavičiūtė-Sulikienė, su
H.Daktaro bylos medžiaga susipažinęs
žmogaus teisių gynėjas D.Šulcas, pa-
starąją H.Daktaro persekiojimo istoriją
nuo 2009 metų išsamiai stebėjęs ir su
bylos medžiaga susipažinęs šio straips-
nio autorius bei kai kurie kiti teisinin-
kai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai
teigia – Henriko Daktaro byla ne tik
paslaptinga, bet ir skandalinga, nes
daugelyje epizodų nėra konkrečių kal-
tinamojo kaltės įrodymų, viskas pa-
grinde grindžiama taip vadinamų ,,įtei-
sintų liudininkų“ parodymais.
Nėra tikrų įrodymų - kaip rastų
nusikaltimų vykdymų įrankių bei kitų
daiktinių įkalčių, konkrečios video ir
audio medžiagos, bei kitų tikrų įrody-
mų, konkrečiai įrodančių H.Daktaro
kaltę. Dar daugiau-nėra rasti ir tariamai
nužudytų R.Ganusausko (Mongolo)
bei V.Seneckio kūnai, o trečias rastas
lavonas nuo „originalo“ skiriasi net
20 metų. Ir į posėdžius kviesti ekspertai
negalėjo paaiškinti šito „stebuklo“ (la-
vonas be to buvo sukapotas į tris
dalis, ir neužantspauduotuose maišuose
pateiktas tyrimui – visa tai yra grubūs
proceso pažeidimai – K.Sulikienės pa-
staba).
Klaipėdos apygardos teisme su-
byrėjo prokurorų aktyviai stumiama
versija apie H.Daktaro dalyvavimą
R.Borcherto (Karabaso) nužudyme.
Įdomi detalė - prokurorai prašė teismo
skirti bausmę H.Daktarui - už tariamą
,,Karabaso“ nužudymo organizavimą
skirti įkalinimą iki gyvos galvos. Tačiau
teismas jį visiškai išteisino. Prokurorai
šį sprendimą apskundė, tik dabar jau
prašo kitokios bausmės - 12 metų įka-
linimo. Tokios kreivo teisingumo gri-
masos.
Labai svarbu kad nugalėtų tiesa,
nes H.Daktaro byla – tai tipiškas bylų
fabrikavimo pavyzdys. Nėra tikrų įro-
dymų, kuriami visokie mitai, pramanai,
viskas remiasi tik į keleto asmenų pa-
rodymus. Ir tie parodymai dažnai pai-
nūs, sukeliantys daug abejonių. Ar
galima remtis tokių ,,liudininkų“ pa-
rodymais, kurie neparemti jokiais sva-
riais daiktiniais įrodymais? Yra du
keliai - pirmas: teismas į bylos me-
džiagą žvelgs formaliai ir abejingai.
Ir antras - gal teismas pagaliau atsi-
žvelgs į tikras aplinkybes, kurios įrodo
Henriko Daktaro nekaltumą? Jei bus
einama antruoju keliu, tuomet ir regė-
sime tiesos triumfą.
Henriko Daktaro bylos paslaptys (2)

10. 1 0 k o m e n t a r a s LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. kovo 21-27 Nr. 11
Nepriklausomybės atkūrimo išva-
karėse, Lietuvai jau pradėjus pirmuo-
sius savarankiško gyvenimo žingsnius,
nemaža tautiečių dalis tvirtai tikėjo,
kad per 10 metų (ar šiek tiek ilgesnį
nepriklausomo gyvenimo laikotarpį)
mes sugebėsime sukurti visais atžvil-
giais prasmingą ekonominį ir kultūrinį
gyvenimą, kuris nedaug kuo skirsis
nuo priespaudos nepatyrusių mūsų
šiaurinių kaimynų. Deja, šiandien mes
vis dažniau girdime kalbant ir samp-
rotaujant ne tik apie mūsų valstybės
ekonominę ir dvasinę degradaciją,
bet ir apie galimą Tautos subyrėjimą.
Kodėl taip greitai išseko mūsų opti-
mizmas? Kodėl skubame daryti to-
kias pesimistines išvadas?..
Tiesa, mūsų kelias į laisvę ir ne-
priklausomybę buvo ilgas ir sunkus,
mes sumokėjome didžiulę kainą, ne-
tekome tūkstančių šviesiausių žmonių,
buvo nutraukta mūsų dvasinio gyve-
nimo raida, patyrėme daug ekonomikos
ir kultūros nuostolių, nuolatos tvyrojo
nutautinimo grėsmė. Tačiau, vis dėlto,
ir tokiomis sunkiomis aplinkybėmis
sugebėjome išsaugoti laisvo gyvenimo
ilgesį. 9-ajame dešimtmetyje turėjome
stiprų dvasinį pogrindį, kurio gyvas
žodis pasiekdavo ir tolimus kraštus,
vertė dirbti ir aukotis tautinės sąmonės
plėtojimui, ginti tautines ir humanistines
vertybes.
Žinoma, mes gerai supratome, kad
kelias į laisvę ir nepriklausomybę at-
sivers ne mums vieniems, bet ir kitoms
šalims, kurios kentė sovietizacijos
priespaudą. Rytų ir Vakarų konfronta-
cija, Rytų Europos šalių laisvės judė-
jimai pamažu rengė dirvą išsilaisvini-
mui iš tarybinės imperijos. Tačiau Lie-
tuvos pasipriešinimui reikėjo parengti
ir sutelkti tokias jėgas, kurios lemtingą
momentą galėtų tarti savo laisvo apsi-
sprendimo žodį ir jį apginti.
1988 m. birželio 3 d. Sąjūdis
aiškiai parodė, kad Tauta yra apsi-
sprendusi stoti į lemiamą kovą dėl
savo laisvės. Iki tolei veikęs dvasinis
ir kultūrinis pasipriešinimas dar nega-
lėjo būti tos kovos priekyje ir jai va-
dovauti. Reikėjo diplomatinio manevro,
kuris atpalaiduotų Lietuvos patriotines
jėgas nuo komunistų partijos. Kai tai
buvo padaryta, Lietuvoje susiformavo
nevienalytis Sąjūdis. Jame buvo
tikrų patriotinių jėgų, siekusių tik-
rosios laisvės ir nepriklausomybės,
buvo ir tik prisitaikiusių prie naujų
aplinkybių, kad galėtų toliau domi-
nuoti visuomenėje, naujoje valsty-
bėje.
Be abejo, Sąjūdžiui nebuvo rei-
kiamai pasirengta, nebuvo pasirink-
tos ir apsvarstytos tinkamos kandi-
datūros, todėl jo vadovu tapo vadi-
namasis profesorius Vytautas Lands-
bergis, niekur ir niekada nesireiškęs
jokiame patriotiniame judėjime. Šalia
jo atsiranda V.Landsbergį palaikan-
tys KGB atstovai - Virgilijus Čepaitis,
Algimantas Čekuolis ir kt.
Nieko nestebina FAKTAS, kad
V. Landsbergis nesireiškė parengia-
mojoje Sąjūdžio kūrimo veikloje, kad
1988m. birželio 3 d. jis išėjo iš
Mokslų akademijos salės dar nepra-
sidėjus iniciatyvinės grupės rinki-
mams, nebuvo pasirodęs prezidiume
ir netarė nė žodžio. Tačiau netrukus
jis tampa iniciatyvinės grupės ir Są-
jūdžio pirmininku, nesant kvorumo
ir reikiamo balsų skaičiaus!..
KGB komiteto primininkas (fak-
tinis vadovas) Stanislovas Caplinas,
vėliau neaiškiomis aplinkybėmis žu-
vęs Maskvoje, skuba išsiųsti į Mask-
vą V. Landsbergio archyvinę bylą,
kad niekas jos čia neberastų... Na, o
KGB veiklai tirti komisijos pirmi-
ninku paskirus Balį Gajauską, pra-
sideda masinis KGB dokumentų
grobstymas. Dažniausi KGB rūmų
lankytojai - kai kurie Signatarai at-
eina tuščiomis, o grįžta iš KGB
rūmų išsipūtusiomis liemenėmis.
Labai keistas V. Landsbergio po-
žiūris į aktyvius buvusius disidentus,
politinius kalinius. Pavyzdžiui, vargu,
ar galima traktuoti Balį Gajauską kaip
aktyvų politinį veikėją, jei tas žmogus
Klaipėdoje ir Šiauliuose apiplėšė ka-
vines ir nušovė milicininką, nepateik-
damas jokių partizanų vadovybės do-
kumentų pateisinti tiems faktams?!..
Tai prieštaravo Lietuvos partizanų eti-
kos kodeksui.
Kuo motyvuoti jau velionio Liudo
Simučio durpyno buhalterės nušovimą
dėl pinigų? Tai padarė buvęs komjau-
nuolis, kurio tėvas 1941 m. birželį
nužudytas Rainiuose. Tačiau tokie
žmonės tampa artimais V. Landsber-
giui.
Prof. K. Prunskienės atsistatydini-
mas, Alberto Šimėno tariamas pasky-
rimas premjeru vienai ar dviem dienom
buvo reikalingas tik Gediminui Vag-
noriui, siekiant jį į tą postą prastumti.
Šis nekompetentingas veikėjas per
trumpą laiką taip sutrikdė Vyriausybės
darbą, kad teko keisti ne tik premjerą,
bet ir visą konservatorių partijos poli-
tiką.
Apskritai, kokia buvo konser-
vatorių politika? Visų pirma, tai buvo
naujo asmenybės kulto formavimas.
Lietuvių Tautai, patyrusiai J. Stalino
ir A. Hitlerio asmenybės kultų viešpa-
tavimą, norėjosi, kad suklestėtų tikroji
demokratija, pagarba paprastiems žmo-
nėms, būtų nevaržoma teisė išsakyti
savo požiūrį į gyvenimo vertybes.
Nors ir buvo keliamas Seime desovie-
tizacijos klausimas, faktiškai jokios
akivaizdžios desovietizacijos nebuvo.
Todėl plačiai žinomas kovotojas už
Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę,
du kartus kalintas ir tris mėnesius
praleidęs mirtininkų kameroje dr. Liu-
das DAMBRAUSKAS pagrįstai kėlė
klausimą: gal pirma delandsbergi-
zacija, o tik paskui desovietizacija?..
Nė kiek nebuvo paisoma visuomenės
svarbiausio reikalavimo – humanizuoti
visų sričių gyvenimą. Visur kur ėmė
dominuoti V. Landsbergis, jo šalininkai
ir pasekėjai.
Dar nespėję gerai įsitvirtinti val-
džioje, konservatoriai pažadėjo apginti
nuo teisminio persekiojimo Lietuvoje
pusiau viešai tebeveikusius buvusios
SSRS žvalgybos agentus. 1991 m.
lapkričio 23 d. potvarkiu Nr. 901 p.
G.Vagnoriaus Vyriausybė leido čekis-
tams išsinešti iš buvusių KGB rūmų į
6 kambarių butą Pamėnkalnio gatvėje
Nr. 21 pageidaujamus dokumentus -
neva tai jų pensijoms apskaičiuoti...
Pasinaudodamas savo parengtais
ir Vyriausybės vardu paskelbtais
dokumentais, Gediminas Vagnorius
griovė Lietuvos ekonomiką, vien tik
čekinė privatizacija Lietuvai padarė
žalą, įvertinamą 50 milijardų litų.
Tik po dešimties ministrų kreipi-
mosi į Seimą buvo nušalintas G. Vag-
norius, kuris ketino likviduoti net
Energetikos ministeriją, vieną iš pa-
grindinių ministerijų.
Kairiesiems laimėjus Seimo rin-
kimus, susidarė galimybės iš esmės
pakeisti šalies valdymą, tačiau buvo
stojama ryžtingo Prezidento. A.Bra-
zausko paskirti premjerai A. Abišala
ir vėliau B. Lubys nebuvo tie žmonės,
kurie būtų galėję imtis ryžtingų, efek-
tyvių veiksmų. Nors B. Lubys ir buvo
platesnio ekonominio akiračio žmogus,
bet jis neturėjo dvasinių savybių, kurios
buvo reikalingos sustabdyti prasidėjusią
valstybės ir Tautos griūtį. Išbuvęs
premjeru 3 mėnesius ir 2 dienas, jis
pasitraukė ištardamas gan originalią
frazę: „Premjeru dabar gali būti tik
savižudis.“
Premjeru tapęs Adolfas Šleževi-
čius ėmėsi radikalių permainų. Buvo
jaučiama, kad šaliai vadovauja kom-
petentingas ekonomistas. Tačiau kon-
servatoriai net neketino pasitraukti iš
politinės veiklos ir keisti savo požiūrį
į valstybės reikalus. Konservatoriams
nepakako deputato K. Antanavičiaus
objektyvaus jų veiklos įvertinimo ir
atsiprašymo už jo paties parengto as-
piranto Gedimino Vagnoriaus padarytą
valstybei didžiulę žalą. Štai K.Anta-
navičiaus viešai pasakyti žodžiai: „Aš
atsiprašau visų Lietuvos žmonių, kad
tokį nedorą žmogų įvedžiau į Aukš-
čiausiąją Tarybą, jog jis sugebėjo
įvairiom manipuliacijom užimti Mi-
nistro Pirmininko postą <...>“
Kai premjeras A. Šleževičius buvo
užverstas gausybės darbų ir turėjo
taisyti V. Landsbergio ir jo šalininkų
padarytas klaidas, pastarasis nė kiek
nesijaudino dėl valstybei padarytos
žalos, bet ėmė planuoti valstybės per-
versmą.
G. Vagnoriaus vyriausybėje kurį
laiką man teko eiti Vyriausybės in-
formacijos biuro direktoriaus pa-
reigas. Prieš tai dirbau energetikos
ministro Leono Ašmanto padėjėju bei
redagavau energetikų laikraštį „Žibu-
riai“. Buvau patenkintas darbo aplinka,
kurią sudarė mokslo žmonės bei patyrę
praktikai energetikai. Sėdėjau viename
kambaryje su ministro patarėju G.
Disidentas Stasys Stungurys:
„Delandsbergizacija arba Tautos
ir valstybės išnykimo kelias?..“
Disidentas Stasys STUNGURYS:„Šiandien vis dažniau girdime kalbant ir samprotaujant
ne tik apie mūsų valstybės ekonominę ir dvasinę degradaciją, bet ir apie galimą Tautos
subyrėjimą. Kodėl taip greitai išseko mūsų optimizmas? Kodėl skubame daryti tokias
pesimistines išvadas?..“.
Stasys Stungurys: „Mūsų turima informacija apie rengiamą perversmą gausėjo. Tą rytą, kai aš paskambinau Alvydui Sadeckui ir
pranešiau apie jau prasidėjusį Kauno savanorių maištą, šis pasakė einąs į Krašto apsaugos ministeriją. Jeigu iškart būtų imtasi
operatyvių veiksmų ir normaliai sureaguota, vadinamieji „maištininkai“ galėjo būti laiku susemti ir pasodinti kur reikia. Tada ir Vytauto
Landsbergio vaidmuo pačiu laiku būtų išryškintas, tad jis nebūtų trukdęs tolesnei mūsų valstybės istorijos raidai!..”
Stasys STUNGURYS:„Alvydas SADECKAS sakė, kad PERVERSMO idėja tikįs, bet jam reikia faktų... Petras Plumpa realiais, jo paties patirtais faktais ėmė įtikinėti buvusį milicininką
A. Sadecką, kuris savo intelektu nebuvo toli pažengęs, nors ir buvo tapęs vienu pagrindinių Prezidento Algirdo BRAZAUSKO patarėju...“

11. LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. kovo 21-27 Nr. 11 k o m e n t a r a s 1 1
Choroševskiu, kuris tikrai buvo kom-
petentingas specialistas. Tad keisti dar-
bo neturėjau jokio noro. Tačiau mano
senas bičiulis dar iš Filharmonijos
laikų Talis Vienožinskis, tuomet dirbęs
Vyriausybėje atstovu spaudai, sutikęs
gatvėje ne kartą mane kalbino ateiti į
Vyriausybę dirbti informacijos darbo,
kurį aš ilgus metus dirbau Komunalinio
ūkio ministerijos sistemoje. Mane vi-
siškai tenkino darbas Energetikos mi-
nisterijoje, vis dėlto įkalbėtas T. Vie-
nožinskio, aš sutikau imtis darbo Vy-
riausybėje. Mane suglumino jau pirmas
pokalbis su G. Vagnoriumi, kai jis
ėmė priekaištauti Energetikos minis-
terijai, jog joje dirba daug neaiškių
žmonių. Aš iškart papriekaištavau G.
Vagnoriui. Jis man iškart pasirodė ne
tik kaip stokojantis gamybinės ir ūki-
nės, bet ir gyvenimo išminties.
Kurį laiką kartu dirbusi Komuna-
linio ūkio projektavimo institute jo
žmona Nijolė buvo žinoma daugiau
kaip flirtininkė, o ne patyrusi inžinierė...
Savaime kilo mintis: „Kaip jūs galite
valdyti valstybę, jei pačios nesugebate
suvaldyti?..“. Norėjosi iškart nutraukti
tą beprasmišką pokalbį, kuris nieko
gero nežadėjo. Aplink mane slankio-
davo G.Vagnoriaus pagrindinis pa-
tarėjas Jurgis Razma, kuris, matyt,
buvo premjero informatorius. Viena
mano pavaldinė kartą įspėjo mane,
kad būčiau atsargus, kai lankosi tas
žmogus. Aš jai atsakiau, kad daug
metų buvau sekamas ir labai greitai
pajaučiu tos „profesijos“ specialistus,
o šis personažas su tokiomis ausytėmis,
kurios primena antenas...
Ilgai negalėjau suprasti, kas per
„istorinis personažas“ buvo G. Vag-
norius, kokia „kompetencija“ jis
sužavėjo V. Landsbergį, kad tiek
ilgai jam buvo leista griauti beatsi-
kuriančią valstybę. Vos tik pradėjus
vadovauti A. Šleževičiui, kurį vėliau
liūdnos atminties, šviesaus proto po-
litikas Julius Veselka pavadins ge-
riausiu premjeru, ramaus darbo ne-
buvo. Trukdydavo provokaciniai
raštai, nemalonūs telefoniniai po-
kalbiai. Buvo aiški oponentų taktika
– visaip trukdyti ir neleisti Vyriau-
sybei ramiai dirbti. Netgi galėjo būti
pasiklausoma telefonų. Vizituojant ra-
jonus ar kitus miestus, dažnai pasiro-
dydavo provokatoriai su įžeidžiais šū-
kiais...
Kartą su dr. K. Bobeliu važiavome
per Suvalkiją. Daktaras stebėjosi su-
griautais kolūkių pastatais, tarsi čia
ką tik buvo siautėjusi fronto stichija.
Žala padaryta kaimui buvo akivaizdi.
O juk pirmiausia reikėjo neardyti ko-
lūkius, bet pritaikyti juos naujo gyve-
nimo reikmėms. Esminių reformų imtis
tik jas tinkamai parengus.
Skaudu buvo žiūrėti į provokato-
rius, kurie įžeidinėdavo grįžusį iš iš-
eivijos dr. Kazį Bobelį ir jį lydinčius
buvusius disidentus. Kartą Marijam-
polės savivaldybės salėje disidentas
Viktoras Petkus paklausė vieno pro-
vokatoriaus: „Ką jūs veikėte okupacijos
metais?“ Provokatorius tylėjo, o Vik-
toras atsakė: „Aš 4 kartus buvau teistas
ir 25 metus iškalėjau...“.
Vieną pavasario dieną (buvo ge-
gužės pabaiga ar birželio pradžia) pa-
skambino man į darbą Vyriausybėje
Viktoras Petkus. Pasakė, turįs svarbų
reikalą, norįs susitikti su manimi prie
Žaliojo tilto per pietų pertrauką. Aš
nedelsdamas nuėjau prie Žaliojo tilto.
Viktoras buvo labai susirūpinęs, prašė
tuoj pat po mūsų susitikimo paprašyti
audiencijos pas premjerą A. Šleževičių
ir išdėstyti aiškiai ir trumpai visą prob-
lemą – rengiamas dešiniųjų valstybės
perversmas. Genadijus Konopliovas
įpareigotas V. Landsbergio sutaupyti
banke reikiamą pinigų sumą, kurios
pakaktų rinkimams į Seimą tuoj pat
nuvertus kairiuosius.
V. Landsbergio šutvė rinkdavosi
pas G. Konopliovą ir čia kūrė arti-
mos ateities planus. Matyt, G. Ko-
nopliovas kiek abejojo to plano sėk-
me, todėl ryžosi visą tiesą pasakyti
Viktorui Petkui, su kuriuo neseniai
buvo užsimezgusi jo bičiulystė. Mat
G. Konopliovui perėjus į katalikų
tikėjimą, V. Petkus buvo paprašytas
būti krikštatėviu, o krikštijo mon-
sinjoras Kazimieras Vasiliauskas. G.
Konopliovas už tą paslaugą V.Petkui
buvo dosnus, padėdavo išleisti kurią
nors knygą, be to, tvirtai tikėjo,
kad iš Viktoro informacija niekur
nenutekės ir Genadijus toliau galės
ramiai plėtoti savo bankininkystę,
turėdamas kairiųjų paramą.
Taigi, nieko nelaukdamas, tuoj pat
sugrįžęs į Vyriausybę, pasukau į Adolfo
Šleževičiaus kabinetą, kur jis buvo
vienas, be jokių svečių ar interesantų.
Sekretorė maloniai sutiko mane įleisti.
Nors buvo šviesus pavasario vidur-
dienis, gatvėje žaidė saulės spinduliai,
bet premjero kambaryje buvo blankoka
šviesa. Pokalbis negalėjo vykti garsiais
žodžiais, nes buvo kalbama, kad kon-
servatoriai bus įmontavę telefonuose
ir kitur savo klausytuvus. Tad pateikiau
jam trumpą savo ranka parašytą raštelį,
kur buvo išdėstyta konservatorių su-
manymo esmė. Perversmo data buvo
tiksliai nenustatyta: prieš pat po-
piežiaus Povilo II vizitą Lietuvoje
arba tuoj po jo.
Adolfas, paėjėjęs į lango pusę,
atidžiai skaitė mano raštelį ir trumpai
manęs paklausė: „Ką darysime?“.
„Laiko dar yra, – atsakiau. – Atidžiai
stebėsime jų veiksmus“. Adolfas Šle-
ževičius nežinojo, kad vadovaujant
VSD disidentui Petrui Plumpai, kuris,
beje, A. Abišalos iniciatyva buvo ir
paskirtas, aš Petro įstaigoje buvau
įdarbinęs 4 karininkus, nesusijusius
su KGB ir dirbusius karo tarnyboje.
Vienas iš jų, turėjęs jaunystėje net
ryšių su partizanais, buvo baigęs karo
akademiją.
Kiek vėliau VSD vadovu tapo J.
Jurgelis, pakeitęs Petrą Plumpą, bet
tie mano kolegos taip ir liko dirbti
saugumo tarnyboje. Todėl tikėjausi jų
konkrečios pagalbos. Ir iš tikrųjų gal
po savaitės dvejetas jų atėjo pas mane
ir atnešė kur kas konkretesnės infor-
macijos. Prasidėjo planingas įtariamų
žmonių stebėjimas. P. Plumpa tuo
metu dirbo Vyriausybėje patarėju reli-
gijų klausimais, jo darbo kambarys
buvo šalia mano. Dažnai susitikdavome
prie kavos puodelio ir šnekėdavomės.
Pajutęs mano nerimą, jis išsidavė:
„Suvesk mane su Prezidentu ar prem-
jeru“. Man Petras Plumpa atvirai
pasakė, kad buvo kviečiamas daly-
vauti tame perversme. Mat per-
versmo iniciatoriai jį nusivežė į miš-
ką ir konkrečiai kalbino. Petras
tada jiems atsakęs, kad pagal pa-
reigas jis turi teisę nešioti ginklą,
todėl ir vienas, įėjęs į Seimo patalpas,
gali pašaudyti ir išvaikyti visus ten
esančius. Tačiau kokia prasmė? Ką
tai duos ekonomikai, diplomatijai,
valstybės autoritetui, kultūrai ir ap-
skritai visuomenės santarvei? Bet
V. Landsbergį ir jo aplinkos siau-
rakakčius buvo apėmusi aistra ir
jie nesirengė atsisakyti savo suma-
nymo.
Aš informavau apie įvykių eigą
premjerą A.Šleževičių. Tačiau reikėjo
informuoti ir Prezidentą A.Brazauską.
Parašydavau informaciją ranka, o Vy-
riausybės darbuotoja L. D. perspaus-
dindavo rašomąja mašinėle. Kompiu-
teriai tada dar tik buvo pradėti diegti.
Tą mūsų parengtą informaciją Prezi-
dentui A. Brazauskui asmeniškai per-
duodavo dr. Kazys Bobelis, kuris turėjo
teisę užeiti pas Prezidentą bet kada.
Informacija buvo pateikiama be auto-
riaus parašo.
Kartą išgirdau iš Prezidentūros
darbuotojų, kad gaunama informa-
cija apie rengiamą perversmą verti-
nama skeptiškai. Tad nutariau kreip-
tis į Prezidento Nacionalinio saugu-
mo patarėją Alvydą Sadecką ir ban-
dyti asmeniškai jį įtikinti teikiamų
faktų tikrumu. Paskambinau jam te-
lefonu į Prezidentūrą ir pakviečiau as-
meniniam pokalbiui prie Operos ir
baleto teatro. Susėdome dviese ant
suoliuko netoliese Kipro Petrausko
skulptūros ir aš pradėjau jam dėstyti
faktus bei įtikinti mūsų versijos realu-
mu. Alvydas Sadeckas sakė, kad PER-
VERSMO idėja tikįs, bet jam reikia
faktų. Tada aš paprašiau jį pasėdėti
ant suoliuko ir palaukti, kol ateis mano
draugas. Netrukus atėjo Petras Plumpa
ir realiais, jo paties patirtais faktais
ėmė įtikinėti buvusį milicininką A.
Sadecką, kuris savo intelektu nebuvo
toli pažengęs, nors ir buvo tapęs vienu
pagrindinių Prezidento A.Brazausko
patarėju. Pokalbį taip ir baigėme, ne-
labai suartėję savo požiūriais...
Petras Plumpa padėjo susitikti su
Prezidentu A.Brazausku ir nušviesti
tą problemą. Tiktai prašė, kad tas su-
sitikimas vyktų ne patalpose, o gamtoje.
Aš paprašiau Albertą Žilinską, kuris
tada dirbo Seime, kad perduotų Prezi-
dentui raštelį su Petro pavarde, nes
reikėtų su tuo žmogumi susitikti, mat
jis turi svarbios informacijos. Tad A.
Žilinskas, B. Genzelio palydėtas iki
Prezidento durų, įėjo pas Prezidentą
ir padėjo ant stalo raštelį su Petro pa-
varde, pridurdamas: „Jums reikėtų
susitikti su tuo žmogumi, jis turi
svarbios informacijos.“ Kaip tai pa-
daryti? Prezidentas atsakė: „Aš jį žinau
ir susirasiu.“
Po poros dienų, kai paklausiau
Petro Plumpos, ar pavyko susitikti, jis
atsakė, kad buvo susitikę Turniškėse
ir tuo klausimu Prezidentą A.Brazauską
nušvietė. Tačiau, matyt, jis liko be
sprendimo, nes tokie prezidento pata-
rėjai, kaip Alvydas Sadeckas, trukdė
bet kokiai pažangai.
Nukelta į 12 psl.
Stasys STUNGURYS: „Kairiesiems laimėjus Seimo rinkimus, susidarė galimybės iš esmės pakeisti šalies valdymą, tačiau buvo stojama ryžtingo Prezidento. A.Brazausko paskirti
premjerai G.Vagnorius, A. Abišala ir vėliau B. Lubys nebuvo tie žmonės, kurie būtų galėję imtis ryžtingų, efektyvių veiksmų...“
Stasys Stungurys: „Č. Stankevičius aktyviai talkino A. Brazauskui, siekiant nušalinti premjerą A. Šleževičių, kai pastarasis atsisakė
tenkinti Prezidento užgaidas dovanoti jo simpatijai Kristinai „Draugystės“ viešbutį, kurį vėliau padovanojo A. Brazausko sugrąžintas į
premjero postą Gediminas Vagnorius. A. Brazauskas tokiu savo elgesiu padarė nenuplaunamą gėdą socialdemokratams, nušalindamas
sumaniai dirbusį A. Šleževičių ir sugrąžindamas į šias pareigas „kvalifikuotą“, nežinia kur ir kieno užsakytą valstybės griovėją G.
Vagnorių. Tai buvo mūsų valstybės griovimo viršūnė!..”
Stasys Stungurys: „Dabar V. Landsbergis metėsi į kitą karą: kadangi jis netapo Prezidentu, reikia, kad juo taptų nežinia iš kur į politiką
atklydęs anūkas G.Landsbergis. Dabar mums, buvusiems politkaliniams ir disidentams, menkai pažįstama prezidentė Dalia
Grybauskaitė turi iki galo taip sukompromituoti Prezidentūros instituciją, kad ten būtų galima lengviau pasodinti anūką Gabrielių. Kiek
mes dar kentėsime ir leisime tyčiotis iš Tautos ir mūsų valstybės?!..”

12. 1 2 n u o m o n ė LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. kovo 21-27 Nr. 11
Atkelta iš 11 psl.
Mūsų turima informacija apie ren-
giamą perversmą gausėjo. Tą rytą, kai
aš paskambinau A. Sadeckui ir prane-
šiau apie jau prasidėjusį Kauno sava-
norių maištą, šis pasakė einąs į Krašto
apsaugos ministeriją. Jeigu iškart būtų
imtasi operatyvių veiksmų ir normaliai
sureaguota, vadinamieji „maištininkai“
galėjo būti laiku susemti ir pasodinti
kur reikia. Tada ir V. Landsbergio
vaidmuo pačiu laiku būtų išryškintas,
tad jis nebūtų trukdęs tolesnei mūsų
valstybės istorijos raidai!..
Visai be reikalo V.Landsbergiui
buvo leista pasisavinti Norvegijoje su-
rinktas Lietuvos žmonėms aukas. Ta-
riamas patriotas, Kauno ekspartorgas
Česlovas Stankevičius parengė nu-
tarimą dėl V. Landsbergio fondo
įkūrimo, nors neturėjo jokios juri-
dinės galios to daryti!.. Vėliau prie
V.Landsbergio fondo pritapo kaip
kasininkė tariama muzikė Irena Mik-
šytė, buvusi KGB agentė, „išrūpi-
nusi“ man 7 metų kelialapį į gulagą,
nunešdama į KGB mano turėtus gu-
lagų poezijos rankraščius.
Beje, I.Mikšytės tėvas Alfonsas
Mikšys, buvęs 1922 m. Lietuvos Stei-
giamojo Seimo narys bei Prezidento
A. Stulginskio bendramintis, pritarė
dukros idėjai sudoroti savo bendradarbį,
kurio veikla galėjo kelti grėsmę dukros
karjerai RT komitete. Taigi, dar vienas
konkretus V. Landsbergio nusikal-
timas – pasisavinimas Norvegijos
žmonių surinktų lėšų, skirtų visai
Tautai.
Beje, Č. Stankevičius aktyviai tal-
kino ir A. Brazauskui, siekiant nušalinti
premjerą A. Šleževičių, kai pastarasis
atsisakė tenkinti Prezidento užgaidas
dovanoti jo simpatijai Kristinai „Drau-
gystės“ viešbutį, kurį vėliau padova-
nojo A. Brazausko sugrąžintas į prem-
jero postą G. Vagnorius. A. Brazauskas
tokiu savo elgesiu padarė nenuplau-
namą gėdą socialdemokratams, nuša-
lindamas sumaniai dirbusį A. Šleže-
vičių ir sugrąžindamas į šias pareigas
„kvalifikuotą“, nežinia kur ir kieno
užsakytą valstybės griovėją G. Vag-
norių. Tai buvo mūsų valstybės grio-
vimo viršūnė!..
Vėl tapęs Seimo pirmininku, V.
Landsbergis ėmėsi istorijos falsifi-
kacijos. Buvo atleistas iš Lietuvos
GGRT centro direktoriaus pareigų doc.
Vytautas Skuodis, nuo 1996 m. pradėjęs
leisti žurnalą „Tautos atmintis“, ku-
riam buvo iškeltas vaidmuo objektyviai
nušviesti pastarųjų okupacijų padarytą
žalą Lietuvai ir jos tautai.
Vytautas Skuodis aktyviai reiškėsi
keliolika okupacijos metų pogrindžio
veikloje, leido žurnalą „Perspektyvos“,
kuris pasiekdavo Vakarus, parašė vei-
kalą „Dvasinis genocidas“.
Be to, tas žmogus daug padėjo
būsimai V. Landsbergio žmonai Gra-
žinai Ručytei, kuri mokėsi Panevėžyje
kartu su V. Skuodžiu gretimoje merginų
gimnazijoje. G.Ručytei esant trem-
tyje, V. Skuodis siuntė jai ne tik
laiškus, bet pasiuntė ir keliasdešimt
siuntinėlių, tuo materialiai padėda-
mas tremtinei, nors jokie nei gimi-
nystės, nei meilės ryšiai neįpareigojo
to daryti. Atpildas – atleidimas kom-
petentingo darbuotojo ne tik iš dar-
bo, bet ir jo dergimo kompanijos
suorganizavimas. Vėliau – reikala-
vimas grąžinti žmonos laiškus.
Vietoj V. Skuodžio LGGTR Centro
direktore buvo paskirta Dalia Kuodytė,
kurios pirmas įsakymas – žurnalo
„Tautos atmintis“ sunaikinimas. Ko-
kia tai buvo moteriškaitė, rodo Vilniaus
universiteto kadrų skyriuje rasta jos
biografija ir charakteristika: „Dalia
Kuodytė gimė 1962 m. Į komjaunimą
įstojo 1976 m. Baigus vidurinę, įstoti
į universitetą nepavyko. Dirbo Kauno
galanterijos fabrike „Kaspinas“. Sto-
jant į universitetą antrą kartą, „Kas-
pino“ charakteristikoje rašoma, kad
D. Kuodytė vykdė visas užduotis su
komjaunuoliška ugnele, aktyviai reiš-
kėsi komjaunimo veikloje.
1982 m. įstojo į Vilniaus univer-
siteto Istorijos fakultetą. Prieš tai
buvo parengiamajame skyriuje.
Per 5 studijų metus du egzaminus
(rusų kalbos ir „TSRS istorijos šalti-
niai“) išlaikė penketais, kitus – treje-
tais ir ketvertais. Bendras pažymių
vidurkis – 3,62.
Per studijų laikotarpį gavo 3 pa-
peikimus – už alkoholio gėrimą bei
rūkymą bendrabutyje. Praleido daug
seminarų. Už akademinės drausmės
laužymą buvo nubausta – neteko sti-
pendijos.
Diplominį darbą rašė ne iš istori-
jos, o iš archeologijos.“
Štai tokiai „istorijos“ specialistei
atiduodama pasipriešinimo istorija,
kurios gilus pažinimas turi mums
padėti tvarkyti ateities gyvenimą?!..
Atlikusi V. Landsbergio „užduotį“ -
likvidavusi vienintelį rezistencijos
žurnalą, D.Kuodytė pateko į Seimą
ir dabar jos specializacija – lyčių
kaitos.
Nors disidentai ir kultūros veikėjai
dėjo daug pastangų, kreipėsi į Seimo
ir Vyriausybės vadovus, deja, žurnalo
„Tautos atmintis“ atgaivinti taip ir ne-
pavyko. Tai vienas žiauriausių V.
Landsbergio nusikaltimų – nenuper-
kamas jokiais pinigais!..
Pasipriešinimo istorija iš Tautos
atimta. Atskirų žmonių pastangos ne-
duos tiek naudos, kiek galėjo duoti
solidus, sistemingai leidžiamas žurna-
las, redaguojamas protingų ir teisingų
žmonių.
Dabar V. Landsbergis metėsi į kitą
karą: kadangi jis netapo Prezidentu,
reikia, kad juo taptų nežinia iš kur į
politiką atklydęs anūkas G.Landsbergis.
Dabar tariama, mums menkai pažįsta-
ma prezidentė Dalia Grybauskaitė turi
iki galo taip sukompromituoti Prezi-
dentūros instituciją, kad ten būtų galima
lengviau pasodinti anūką Gabrielių.
Kiek mes dar kentėsime ir leisime ty-
čiotis iš Tautos ir mūsų valstybės?!..
Manau, atėjo laikas sukurti Tautos
komitetą, kuris užsiimtų V. Landsbergio
problemomis, įvertintų jo „nuopelnus“
ir surastų jam saugią „apmokamą“
vietą Lukiškėse. Ar Lietuvai reikalingas
naujas „Maidanas“, o gal, vis tiktai, tą
klausimą įmanoma išspręsti civilizuo-
tomis teisinėmis priemonėmis?..
Parengė Juozas IVANAUSKAS
Dr. Liudo Dambrausko nuo-
mone, „Landsbergizmo atsiradi-
mas pademonstravo Lietuvos tra-
gizmą. Landsbergizmas nėra vien
Konservatorių partija. Tai ir ne
vienminčių avinų susibūrimas apie
savo lyderį, o gerai organizuotas
politinių aferistų voratinklis, sie-
kiantis supančioti piliečius, juos
pajungti...“
Vilniuje leidykla „Politika“ iš-
leido Juozo Ivanausko parengtą
knygą - „Dar kartą apie LANDS-
BERGIZMĄ. Straipsniai. Inter-
viu“ – skiriamą kovotojo už Lie-
tuvos laisvę, disidento Liudo
DAMBRAUSKO šviesiam atmi-
nimui. Pasiteiravimui dėl knygos
kreiptis telefonu: (8-5) 2417798,
8 615 400 32
SKAITYTOJŲ DĖMESIUI:
Nuo šiol knyga „Dar kartą apie
LANDSBERGIZMĄ“ pdf
formate publikuojama
internetiniame portale
www.landsbergizmas.lt
Stasys STUNGURYS: „Žinomas kovotojas
už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dr.
Liudas DAMBRAUSKAS pagrįstai kėlė
klausimą: gal pirma delandsbergizacija, o
tik paskui desovietizacija?..“
„Pradėjau gerti būdamas 10 metų. Pas tėvus
ateidavo svečiai, matydavau, kaip jie linksminasi,
geria, dainuoja, šoka. Tada galvojau, kad jeigu
žmonės išgėrę yra linksmi ir geri – vadinasi al-
koholis yra gerai. Kartu su trimis broliais ir se-
serimi galėjome daryti ką norėjome, jautėmės
laisvi ir nekontroliuojami. Norėjome pasijusti
suaugusiais ir elgtis taip, kaip daro mūsų tėvai“,
- savo istoriją pasakoja didesnę gyvenimo dalį
kalėjime praleidęs 54 m. Pavelas.
Alkoholį pirkdavęs iš mamos duotų kišenpi-
nigių pietums mokykloje, o kai jų neužtekdavo,
pradėjo vagiliauti. Gyvendamas prie Tauro alaus
gamyklos, įsibraudavo į alaus daryklą ir vogdavo
alų. Vėliau pradėjo vogti viską, kas įmanoma,
kad tik prasimanytų pinigų.
Gyvenimą, kurį gyveno vartodamas alkoholį
Pavelas vadina siaubu: „tėtį pražudė alkoholis,
kai man buvo 13 metų. Vyresnis brolis prie deg-
tinės butelio buvo nužudytas. Kitas brolis pasikorė.
Sesuo nužudyta sugyventinio. Trečias brolis už-
duso begerdamas.“
Vaikystėje suformuota linksmo ir nepriklau-
somo gyvenimo nuostata svaiginantis sugriovė
ir pirmąją Pavelo santuoką. „Nevartojanti alko-
holio žmona po penkerių bendro gyvenimo metų
pradėjo gerti kartu su manimi. Ir gėrė ne tik al-
koholį iš parduotuvės, bet taip pat ir iš vaistinės,
parfumerijos parduotuvių. Mums išsiskyrus, ji
keletą metų gyveno sandėliuke ir mirė nuo tu-
berkuliozes. Iš pirmosios santuokos liko dukra,
kuri su manimi nenori bendrauti“, - atsidūsta
vyras.
Nepadėjo jokios reabilitacinės
programos
Būdamas 19 metų, Pavelas jau buvo pripa-
žintas chronišku alkoholiku. Sulaukęs dvidešim-
ties, atsidūrė gydymo įstaigoje (Gydymo ir darbo
profilaktoriumas, GDP), kurioje tais laikais buvo
priverstinai gydomi chroniški alkoholikai ir nar-
komanai. Vieneri metai, praleisti šioje įstaigoje,
ne tik nepagydė Pavelo nuo alkoholizmo, bet
priešingai – sužalojo psichiką dar labiau: “jeigu
ką nors blogo padarydavau ir mane dėl to pa-
gaudavo bei nubausdavo, tai kitą kartą darydavau
tą patį, tik gudriau, kad nepagautų“.
Po GDP programos Pavelas vis tiek gėrė ir
tęsė nusikalstamą veiklą. Jam vis norėjosi aštresnių
pojūčių. Nuolatiniai išgėrimai, nusikaltimai, kalė-
jimas lydėjo visada. Visa tai privedė prie to, kad
jis buvo nuteistas 15-ai metų kalėti už žmogžudystę.
Tačiau net ir būdamas kalėjime Pavelas išmoko
pasigaminti „samagono“ iš turimų produktų: sal-
dainių, uogienės, mielių, žirnių, cukraus…
„Gydymo įstaigos gydo vaistais, bet neduoda
jokios informacijos. Anoniminių alkoholikų prog-
rama, reabilitacijos kursai – tai užsiėmimai, ku-
riuose žmonės dalinasi tomis pačioms istorijomis
kiekvieną dieną. Jos man nedavė jokios naudos“,
- savo patirtimi dalijasi pašnekovas.
Diena, lėmusi lemtingus pokyčius
gyvenime
Kalėjime ilgą laiką kabėjo skelbimas, kad
organizuojami užsiėmimai, kurie padeda išsiva-
duoti iš alkoholio, tabako ar narkotikų priklau-
somybių. Dažnai Pavelas jį praeidavo ir nerea-
guodavo. Tačiau vieną dieną, vedinas smalsumo,
visgi nusprendė nueiti ir pasiklausyti ką ten gero
papasakos. Užsiėmimus vedė savanorė Tatjana
Ščiurina. Vadovaujasi mokslininko G. Šičko me-
dicinos, psichologijos ir pedagogikos žiniomis
pagrįstu gydymo metodu, ji detaliai papasakojo
visą tiesą apie alkoholį, jo sudėtį, žalą organizmui,
kam naudinga kad kuo jaunesni žmonės pradėtų
vartoti alkoholį ir t.t., pateikė daug filmuotos
medžiagos ir literatūros. Tai metodas be vaistų
ir kodavimo, keičiantis žmogaus požiūrį ir mąs-
tymą taip, kad jis nenorėtų svaigintis ne todėl,
kad jam tai liepiama, o dėl to, kad to trokšta jis
pats. Jos entuziazmas ir žinios paskatino toliau
lankyti šiuos užsiėmimus.
„Tatjanai pačiai teko praminti sunkius kelius,
kad tik jai leistų kalėjime savanoriškai vesti už-
siėmimus ir padėti kaliniams atsisakyti priklau-
somybių, integruotis į visuomenę. Dabar kaliniai,
kurie lanko šiuos užsiėmimus sako, kad penkta-
dienis - jų laimingiausia diena, nes ateina
Tatjana“, Pavelas džiaugiasi pažintimi, padėjusia
atrasti gėrimo priežastis, išmokusia atleisti, ne-
laikyti susikaupusio pykčio. Apie metus trukę
užsiėmimai ir bendravimas su T. Ščiurina padėjo
suvokti, kad vyras nebenori mokėti už tai, kas jį
žudo. Pasikeitęs požiūris į gyvenimą leido Pavelui
iš kalėjimo išeiti 1,4 metais anksčiau.
Nėra lengva integruotis į visuomenę
Jau vieneri metai kaip Pavelas nerūko ir
dveji, kaip nebevartoja alkoholio. Vyras dirba
statybose, kur didžioji dalis rūko ir išgeria,
tačiau grįžti prie žalingų įpročių Pavelui net
mintis nekyla. Išėjus iš kalėjimo nėra taip lengva
integruotis į visuomenę ir susirasti pastovų darbą.
Žiemą, kai darbo statybose nėra, Pavelas dalyvavo
integracijos projekte „Mano guru: naujos gali-
mybės darbo rinkoje“.
Tai projektas, kuriame dalyvauja asmenys
priklausomi nuo alkoholio ar psichotropinių me-
džiagų, išėję iš įkalinimo įstaigų, gyvenantys
nakvynės namuose. Projekto metu dalyviai gauna
nemokamą maitinimą, socialinių darbuotojų ir
psichologų konsultacijas, jiems apmokamos vie-
šojo transporto paslaugos, padeda susitvarkyti
socialines pašalpas.
Pavelas džiaugiasi, kad noras griebtis alkoholio,
tabako ar narkotikų nebekyla. „Per Kalėdas ant
stalo stovėjo šampano butelis, tačiau jis taip ir
liko nepradarytas. Per Naujuosius į svečius atėjo
draugas su buteliu degtinės, kurios neparagavau.
Viskas keičiasi į gera. Palaikau ryšį su Tatjana,
esu jai labai dėkingas už tai, kad atvėrė man akis
ir padėjo išsilaisvinti iš priklausomybės svaigalams“,
- linkėdamas Tatjanai kuo didžiausios sėkmės ir
didesnių pasisekimų nusišypso pašnekovas.
KalbinoSimonaČaplikaitė,istorijąparuošėSigitaKriaučiūnienė,www.sveikuoliai.lt
Pavelas: Priklausomybė alkoholiui 42 metus mano gyvenimo pavertė siaubu

13. LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. kovo 21-27 Nr. 11 n u o m o n ė s 1 3
Juozas DAPŠAUSKAS
Paviešinus buvusio Kauno tech-
nologijos universiteto (KTU) gim-
nazijos ilgalaikio direktoriaus Bro-
nislovo Burgio pokalbius su abitu-
riente ir jos tėvais dėl mokyklos tai-
syklių pažeidimų (neleistinai užsirū-
kius) ir bandymą ją iškrapštyti iš
mokyklos, kai kas viešai atšaukė
savo palaikymo balsą buvusiam pe-
dagogui.
Nesiimsiu vertinti – teisinti ar
smerkti direktoriaus nepedagogiškų
pokalbių, bet labiau atkreipsiu dė-
mesį į bendrą mokyklų situaciją, o
tai turėtų paskatinti ir platesnes dis-
kusijas.
Tenka šimtais mokyklų aplankyti
su priklausomybių prevencijos, svei-
katingumo, kritinio bei teigiamo mąs-
tymo programa moksleiviams, tad
palyginti tikrai yra ką. Matosi akį
rėžiantys skirtumai tarp mokyklų. Ir
skirtumai tikrai ne tame, kad vienos
didesnių miestų ar rajono centrų, o
kitos - kaimo.
Ar skirtumas pagal amžiaus gru-
pes, klasių didumą. Skirtumų esmė
ne ta. Iš patirties kalbu, akivaizdu,
kad mokyklose yra suformuojama
tam tikra atmosfera, ilgalaikis ug-
dymo, tvarkos įdirbis arba „palaida
bala“.
Galiu pasakyti, kad teko apsi-
lankyti ir tokiose mokyklose, kurių
tikrai nepavadinsi ugdymo įstaiga,
net greičiau, ne per grubiai galima
pavadinti, nestabilios psichikos ir
„palaidos balos“ įstaigos, kur moki-
niai visiškai nesiskaito su mokytojais,
mokyklos vadovybė gan toleruoja,
kai pamokose mokiniai susikelia ko-
jas ant stalo, savavališkai vaikštinėja,
o rūkymas net neįvardijamas, kaip
problema ir panašiai.
Tokios situacijos tam tikra pato
padėtis, užprogramuota krepšelių sis-
temoje. Mokiniai su savo atsineštu
krepšeliu yra pagrindiniai mokyklos
šeimininkai, pagal liberalų sistemą,
ir šie klientai diktuoja savo taisykles.
Vadovybei ir mokytojams kas nebe-
lieka: klientas, paslaugos gavėjas vi-
sada teisus.
Kiekvienas mokinys mokyklai,
ypač kaimo vietovėse, yra aukso
vertės – jų darbuotojų turimo darbo
arba ilgalaikės bedarbystės šeimi-
ninkai. Vadovybė daro viską, kad iš
mokyklos neišeitų nei vienas „moks-
leivis“, nes kai kur mokinių tiek
trūkstą, kad vos vienam, dviem per-
ėjus į kitą mokyklą, bus uždaryta
visa mokykla. Taip ir gyvenama
„konkurencijos“ ar chuliganėlių įkaitų
„ugdymo“ įstaigos sąlygomis.
Mokyklos iš išorės gražiai reno-
vuotos už ES pinigus. Net viename
rajone mokykla nustebino, kad yra
vienintelė mokykla rajone susitvar-
kiusi savo grynai biurokratinius da-
lykėlius ir priklauso „Sveikatą stip-
rinančių“ mokyklų tinklui, tačiau
savo atmosfera būtent galima įvardinti
kaip „nesveikatą palaikančia“.
Tačiau nustembi, kad gretimoje
mokykloje visiškai kita atmosfera,
pagarbūs santykiai tiek tarp pedagogų
ir mokinių, tiek tarp pačių mokinių.
Jaučiama domėjimosi, mąslumo at-
mosfera, pažinimo džiaugsmo, o ne
vidutinybių ir cinikų kalvės. Jaučiama
ir laisvės, ir tvarkos dermė. Esmė
vadovybės suformuotose ilgalaikėse
tradicijose.
Bet matydami šį platesnį vaizdą
truputi pabandykime grįžti prie B.
Burgio skandalo. KTU gimnazija
kūrė visiems naudingas taisykles: ir
mokinai, ir mokytojai, ir tėvai šia
atmosfera buvo patenkinti. Tai vi-
siems priimtina, malonu, o jei kas
nori elgtis kitaip, prašom, yra daugybė
mokyklų, kur su savo krepšeliu būsi
mielai laukiamas ir su būriais mokinių
galėsi vos ne prie pat mokyklos durų
rūkyti. Kam brautis į to galimai dik-
tatoriaus nepedagogiškai bendrau-
jančio įstaigą?
Juk akivaizdu, kad paviešinti po-
kalbiai su moksleive yra tik ilgesnio
šalinimo iš mokyklos proceso dalis,
tęsinys. Tam tikras direktoriaus des-
peratiško elgesio, kad įvyks prece-
dentas ir bus sulaužytos ilgalaikės
taisyklės ir jas laužyti galės ir kiti.
Akivaizdus ir ilgalaikis direktoriaus
įsijautimas į padėties šeimininko
vaidmenį, arogancija, ribų peržengi-
mas. Negaliu to nei pateisinti, nei
smerkti. Tačiau nors ir nebūdamas
artimai su šia mokykla susipažinęs,
galiu pasakyti, kad ją prestižinę
būtent ilgalaikis direktorius ir padarė.
Ir žmonės į tokią diktatorinę gimna-
ziją tikrai nebuvo varu varomi, Kaune
tikrai daug alternatyvų.
Iš paviešinto pokalbio galime
įsivaizduoti, kad ir su visais mokiniais
taip, naudodamas tokį neleistiną spau-
dimą, kalbėdavo? Reikia laukti, kada
atsilieps kiti mokiniai ir juos mylintys
tėvai. Tačiau kiti, tiek pedagogai,
tiek tėvai, tiek patys mokiniai būtent
visumoje palaikė buvusį direktorių.
Prasižengusios moksleivės tėvų keis-
tas požiūris ir pavyzdys savo atžalai
– tavo teisės elgtis pagal savo užgai-
das yra aukščiau visko. Juk tu čia
klientė, tave bandė pastumti, nebūk
pastumdėlė. Parodyk, kas mokyklose
yra šeimininkai ir taisyklių nustati-
nėtajai.
Ar nekyla pavojus, kad mokyklos
yra stumiamos iš švietimo ir ugdymo
lauko į grynai žinių „kalimo“ įstaigos
vaidmenį aršios konkurencijos sąly-
gomis, kur mokiniai žino savo teises,
„krepšelio“ svorį, savo orumą, kad
su jais pagarbiai bendrautų ir elgtųsi,
o pareigų, pagarbumo kito atžvilgiu,
į ugdymo būtinybę nekreipiama dė-
mesio?
B. Burgio istorija ir teismo pro-
cesas apnuogina žymiai platesnius
problemų kontekstus.
Kalbama apie patyčias tarp mo-
kinių, o apie patyčias, psichologinį
smurtą ar net fizinį smurtą iš mokinių
pusės mokytojų atžvilgiu vengiama
kalbėti. Juk tai tariamai požymis,
kad kažkur mokytojams trūksta kom-
petencijos, psichinio stabilumo, ge-
bėjimo dirbti su mokiniais, o tai jau
gresia prarasti darbą šioje rinkos at-
mosferoje. Geriau sukandę dantis
kenčia arbą santykiai taip supūliuoją
ir pratrūksta, kaip B. Burgio atveju.
Tačiau ar situaciją gydysime iš esmės,
ar pasitenkinsime vienos arba kitos
pusės su nuostaba pasmerkimu?
Kaimokyklostaisyklesnustato„klientai“cinikaividutiniokai
Gal ir per ilgai vis pasižiūrėdavau atvertęs
LL 2015 m. Nr. 3 puslapį, į Bronislovo Burgio
kažkur matytus veido bruožus. Ir štai vieną
vakarą pamačiau per TV pažemintą romų Bro-
nislovo Burgio veidą, abejonės kaip ir išsisklaidė.
Ogi Jis mokinosi ir baigė Priekulės vidurinę
mokyklą.
Ne šiaip baigė, o baigė su raudonu diplomu,
galimai aukso medaliu. Gerai nepamenu nes
buvo du broliai Burgiai ir abu labai gerai moki-
nosi, todėl praėjus tiek metų kuris kuriuo įverti-
nimu baigė nebepamenu (girdžiu sakant: „o
tavęs niekas ir neklausia“), nes jie buvo vyresnėse
klasėse. Jų pavardes žinojo visas Klaipėdos ra-
jonas ir už jo ribų.
Apie rūkymą ar alkoholio vartojimą Jų šei-
moje nebuvo nei minčių. Tai buvo kaimo
elitinių tėvų garbingai ir be galo padoriai išauklėti
broliai. Bronislovo brolis dirba Klaipėdoje
neeilinį darbą, teko skaityti laikraštyje apie jo
pasiekimus.
Manau gerb.Bronislovas Burgis savo gyve-
nimą pragyveno oriai ir padoriai. Gaila, kad gy-
vename nedemokratinėje, neteisinėje, neneprik-
lausomoje, o „švogerių“ valstybėje. Toks B.Burgis
turėtų sėdėti seime, o ne tampomas po teismus.
Gerb. B.Burgis išėjo iš Gimnazijos, rūkorė
panelė liko su iškelta galva. Išties kas yra nu-
kentėjusysis ?! „Tokio tyčiojimosi ir žmonių
niekinimo net rusai nepraktikavo tarybinėje Lie-
tuvoje“ „Jūs gi visą laiką terorizavote (ir tebete-
rorizuojate-Z.L) mus. Nesistebėkite, kad prasideda
naujas partizaninis karas už Laisvą Lietuvą“ (
žr. LL 2014 m. Nr.7 Erika Drungytė, Humanita-
rinių mokslų daktarė, rašytoja, vertėja) .
Tokiems prokurorams kaip Osvaldas Stadalius
norėčiau dar pacituoti ir Seimo nario Jono Var-
kalos žodžius: „Mes Jums, piliečiai, vėl iš naujo
primename: pirmiausia mes esame Respublika,
o institucijos – pavaldiniai.“ „Teisėtvarka turi
būti priklausoma nuo tiesos, nuo fakto, iš su-
klastotos medžiagos negali atsirasti teisingų
sprendimų. Be dieviškos, pagaliau – be prigim-
tinės teisės pripažinimo atsiranda teisėta netei-
sybė“. (žr. LL 2015 m. Nr.6).
Tvirtybės Jums gerb. Bronislovai Burgi!
Prisiminkit istoriją. Kaip anksčiau naikino in-
teligentiją, gal šiek tiek palengvės. Tvirtybės
Jums ir ištvermės, svarbiausia nepalūžkit,
linki Jums priekuliškiai. Mes už Jus.
Kontaktinis tel. 8 662 33770
Zenonas Lapinskas (Volkovas)
Tu, valstybe, privalai žinoti !
2014 metais buvo priverstas pasitraukti iš KTU
gimnazijos direktoriaus pareigų dėl nesutarimų su
gimnaziste
Tokį kasdieninį šūkį „AŠ myliu
LIETUVĄ“ dažnai Lietuvos televi-
zijos ryto ar vakaro reklamos laidose
kartoja dainininkas, mums visiems
žinomas Marijonas Mikutavičius.
Bet manęs nepaleidžia įstrigusi
rašytojo Henrio Fildingo mintis, jog
geriausieji žmonės tėra mažai žino-
mi. Pirmadienio ankstų rytą pagal
Gargždų klinikos šeimos gydytojo
Petro Serapino nukreipimą turėjau
atlikti širdies kardiogramą ir‚ „atiduoti“
tyrimams „piktojo“ kraujo.
Pokalbis su medicinos darbuotoja
Snieguole Jankauskiene privertė mane
suklusti. Štai ši darbuotoja kiekvieną
rytą praveria savo kabineto duris,
pakviečia į vidų, kukliai pataria, kad
neįsitemčiau, atsipalaiduočiau. Neiš-
tvėręs paklausiau, ar savo atžalas ji
jau išleidusi į mokyklą?
Sukluso ir nusišypsojusi prisipa-
žino, kad josios trys atžalos jau bai-
gusios mokyklą, tik prie savęs dar
turinti mažylį. Kukli moteris išaugino
Lietuvai keturias atžalas. Man regis
panašu į darbščią pelytę po šluota.
Nešaukia ji taip įkyriai kaip daininin-
kas, jog mylinti Lietuvą, o tyliai
krebžda savo kasdienybės darbų vir-
tuvėje, niekam neužkliūva.
O galėtų didžiuotis, jog Lietuvai
padovanojo keturias atžalas. Ir apsi-
dairyk, kiek aplink tarp mūsų žmonių
taip tyliai besidarbuoja. Kad ir kraujo
tyrimo laboratorijoje Jurgita Zaram-
bienė ir Vaida Narvilienė gaudo be-
sislepiančias, besiblaškančias krauja-
gysles, tai nelengva procedūra, bet
sugaudo ir išleidžia besišypsančius
pacientus.
Visos šios kuklios moterys dirba
Lietuvai, bet nešaukia, kad Gargždai
skambėtų dainų sūkuriuose - va, žiū-
rėkite, kokios mes? Literato ar šiaip
rašančiojo užduotis stebėti ir matyti
pasiaukojamą paprastų žmonių gy-
venimą, jų darbus, kurie visai nenusi-
leidžia net garsiam dainininkui. Reikia
matyti ir stebėti, kas konkrečiais dar-
bais myli Lietuvą.
Džiugu, kad kai apsidairai, tokių
žmonių sutinki ir gali pasidžiaugti ne
tik palydint dainų žodžiais, bet ir pa-
prastu žvilgsniu, nes jie, o ne kas
kitas, puošia Lietuvą.
Albinas Klizas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys
Kas labiau myli Lietuvą? Ar tas, kas
garsiai šaukia, ar tas, kas tyliai dirba?
Ne tu vienas. Neapsisnarglėk iš nuoskaudos. Ar esi girdėjęs apie tokius
nepakantumus:
1. Seksualinį
2. Nacionalinį
3. Religinį
4. Politinį?
Pirmas – manding,
tau jau neaktualu, trečias
– niekada nebuvo ak-
tualu, kervitas - ? Vis
susikišęs atraitotas ran-
kas giliai į kišenes laidų
metu vis pasitikrindavai
– taip aš dešinysis, tikrai
– tau geriau žinot ką tu
ten tikrindavai. Tikrai ne dešinįjį pusrutulį, turiu omeny smegenį, kaip Mala-
kauskas. Kuo tau užkliuvo antras mano punktas?
Nacionalinis
Visus rusus išvadinai – kuo?
Tu tikrai debilas... Ana Kunda
Laiškai iš kaimo glūdumos
Klivečka, tu debilas?

14. 1 4 p r i s i m e n a n t r a š y t o j ą V. P e t k e v i č i ų LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. kovo 21-27 Nr. 11
„Žmogus be atminties arba su
dirbtine atmintimi yra baisesnis už
gyvulį, nes nėra didesnio žmogiškumą
griaunančio melo, kaip klaidingai
suvokta tiesa. O jeigu ji prievarta
arba jėga primetama kitiems, ji tampa
eiliniu “IZMU”: fašizmu, komunizmu,
sionizmu arba globalizmu.“ - Vytautas
Petkevičius. „Prakeiktieji ir patep-
tieji”
Savo laiku mūsų spaudoje buvo
labai daug rašoma apie „Juodąjį
scenarijų”, kurį KGB pametėjo
landsbergininkams tarsi instrukciją,
kaip reikia valdyti minią, kaip senus,
žmonėms įprastus moralės ir pado-
rumo stereotipus pakeisti naujais,
menkaverčiais, kaip sunaikinti so-
cialinį pagrindą tautinėms, tikėjimo
ir, savaime suprantama, bolševikų
skiepytoms internacionalizmo ir tau-
tų draugystės vertybėms.
Tas „mūsiškis” „Juodasis scenari-
jus” nebuvo vietinis. Jis buvo sukurtas
Maskvoje ir šalia KGB struktūrų. Dalis
jo „išminties” buvo nužiūrėta iš spe-
cialaus, dar A.Dalleso paruošto ir kas-
met tobulinamo slapto plano, kurį pa-
rengė CŽV ir jį patvirtino tuometinė
H.Trumeno valdžia.
Svarbiausia, kad tas planas nepa-
mirštas ir dabar, jis kas metai tobuli-
namas, papildomas ir juo vadovaujasi
visi naujausi Amerikos satelitai bei
sorosų samdyti „intelektualai”. Jis jau
nebe planas, o visa CŽV valdyba su
specialiais skyriais ir poskyriais.
Įdomu ir tai, kad Sąjūdžio laikais
didžiulis KGB aparatas, jo sąžiningi
žmonės vis dar manė dirbą valstybei,
kai tuo tarpu aukščiausi šios orga-
nizacijos ešelonai, Jelcinui prasigė-
rus, jau buvo nupirkti oligarcho
Berezovskio ir į jį panašių TSRS
duobkasių. Apatiniai ešelonai dar
stengėsi, „gelbėjo šalį”, o viršutiniai
juos mulkino ir jau tarnavo naujiems
dievams.
Tarp tokių mulkinamų generolų
pateko ir mūsų išmintingasis Eduardas
Eismuntas (LTSR valstybės Saugumo
komiteto pirmininkas), sukūręs specialų
Sąjūdį kuruojantį skyrių ir pakišęs
mums savo „patikrintus kadrus”, kaip
politinę kontrolę, kad mes perdaug
nenukryptume nuo „generalinės lini-
jos”. Iš 35 iniciatyvinės grupės narių
tokių „kontrolierių“, saugumo akty-
vistų, tokių buvo net 16.
Tapęs vienvaldžiu vadu ir mesi-
jumi Vytautas Landsbergis iš karto
atmetė visus socialinius Sąjūdžio
pažadus. KGB įsakytas, atkirto nuo
šio judėjimo visus tikruosius disi-
dentus ir pastatė valstybę ant lauki-
nio kapitalizmo bėgių, o jo rūpes-
tingasis globėjas Eismuntas, kaip
tvirtina buvę saugumiečiai, net leido
Sąjūdžio veikėjams atidaryti dvi
banko sąskaitas Šveicarijoje. Vieną
– esą Klimaičio vardu, į kurią turėjo
pakliūti užsieniečių aukos, kitą –
vietinių Sąjūdžio veikėjų, į kurią
suplaukė lietuvių suaukoti milijonai,
už kuriuos tie veikėjai esą net pra-
dėjo supirkinėti nekilnojamą turtą.
Lietuvoje Sąjūdžio kasa liko tuš-
čia...
Tą pirmąjį, Rusijos oligarcho Be-
rezovskio greitomis sumestą „Juodojo
scenarijaus” variantą man atskleidė
keli aukšti karininkai, o pradinį, tikrąjį,
jo šaltinį man nurodė N. Ryžkovas,
buvęs TSRS Ministrų Tarybos pirmi-
ninkas, su kuriuo palaikiau gražius
santykius, o arčiau susipažinau kovo-
damas prieš naftos sunkimo bokštą
statomą Nidoje. Jo patartas, aš lietu-
viams priminsiu tą šešiasdešimties
metų senumo dokumentą, jau tapusį
kūnu ir gyvenantį tarp mūsų…
Tai CŽV direktoriaus A.Dalleso
pranešimas, padarytas JAV Tarptautinių
santykių taryboje, dalyvaujant pačiam
prezidentui H.Trumenui.
JUODASIS SCENARIJUS arba
šėtoniškas globalfašistų
planas laisvoms tautoms
SUNAIKINTI
„Baigsis karas. Viskas kaip nors
susikratys, susitvarkys. Tada mes ir
mesime visa, ką turime, – visą auksą,
visą materialinę jėgą žmonių mulkini-
mui ir jų bukagalviškumui didinti.
Žmogaus smegenys, jo sąmonė
geba keistis. Pasėję tenai chaosą, mes
nepastebimai pakeisime jų dabartines
dvasines vertybes į netikras ir priver-
sime juos tikėti tuo falšu.
Kaip tai padarysime? Mes surasim
savo bendraminčių ir sąjungininkų pa-
čioje Rusijoje. Epizodas po epizodo
prasidės grandiozinė pagal savo apimtį
labiausiai nepalenkiamos tautos žūties
tragedija ir galutinis, negrįžtamas jos
savimonės užtemimas.
Iš literatūros ir meno mes, pavyz-
džiui, palaipsniui išnaikinsime jos so-
cialinę esmę, atpratinsim, atmušim dai-
lininkams bet kokį realybės vaizdavimo
norą ir socialinių procesų tyrinėjimą,
kurie vyksta liaudies masėse.
Literatūra, teatras, kinas – visi
vaizduos ir garbins pačius žemiausius
žmogaus jausmus. Mes visokiausiais
būdais palaikysim ir aukštinsim taip
vadinamus menininkus, kurie skleis ir
kalte kals į žmonių sąmonę sekso
kultą, prievartavimą, sadizmą, išda-
vystes – žodžiu, bet kokį nedorovin-
gumą.
Valstybės valdyme mes sukursi-
me chaosą ir savivalę… Mes nepa-
stebimai, bet aktyviai ir pastoviai
skatinsim valdininkų išsigimimą, ky-
šininkavimą, neprincipingumą. Biu-
rokratizmas ir aplaidumas bus pa-
kelti į padorumo rangą. Sąžiningu-
mas ir dora bus pastoviai išjuokiami
ir pasidarys niekam nereikalingi,
jie taps praeities atgyvenomis.
Chamiškumas ir įžūlumas, melas
ir apgaulė, girtuokliavimas ir nar-
komanija, gyvuliška baimė vienas
prieš kitą, begėdiškumas, išdavystė,
nacionalizmas, tautų supriešinimas,
VISŲ PIRMA – priešiškumas ir NE-
APYKANTA RUSŲ TAUTAI. – visa
tai mes mikliai ir nepastebimai kul-
tivuosime, kol visos pastangos pražys
pažaliavusia pagiežos spalva…
Ir tiktai nedaugelis, labai mažai
kas supras arba susigaudys, kas čia
vyksta. Tačiau tokius žmones mes pa-
statysim į padėtį be išeities, paversim
juos pajuokos objektu, rasim būdų
juos apmeluoti ir paskelbti juos vi-
suomenės atliekomis. Išrausim dvasines
bolševizmo šaknis, išniekinsim ir su-
naikinsim dorovingumo pagrindus.
Mes tokiu būdu išglebinsim vieną
jauną kartą po kitos ir išdeginsim so-
cialistinį fanatizmą.
Imsimės žmonių nuo jų vaikystės
ir jaunatviško patiklumo, pagrindinį
dėmesį atkreipsime į besimokantį
jaunimą, imsim jį tvirkinti, pūdyti
ir moraliai smukdyti. Mes juos pa-
versim cinikais, kosmopolitais ir
antipiliečiais.”
-------------------------------------
Kaip jau minėjau, tas planas niekur
nedingo, jis jau pavirto atskiromis
CŽV valdybomis, skyriais bei juose
dirbančiais strateginės psichologijos
žinovais.
Prie jų, neva nelegaliai, prisijungė
ir narkomanijos karalius Sorosas. To
pragariško sumanymo vaisiai jau pa-
sklido po visą pasaulį. Prieš jį nekelia
balso ir „dorovingoji” bažnyčia, nes
prie to siaubingo plano tobulinimo
prikišo nagus ir popiežius Jonas-Paulius
antrasis, pasikeitęs su CŽV visą su-
kauptą informaciją prieš Tarybų Są-
jungą. To pasėkoje pasaulio šalyse
šiuo metu vyksta įvairiaspalvės „re-
voliucijos”.
Lietuvoje jau ne pirmi metai veikia
keli taip vadinami „pilietininkų”, „pa-
saulietininkų”, „globalistų” institutai,
kurie „be pykčio” skleidžia tas maro
idėjas mūsų krašte.
Visas tas planas pridengtas ame-
rikoniškąja „demokratija”, karais,
pinigais ir prievarta. Kvaila būtų
manyti, kad tas baisus cunamis, su-
keltas prieš Rusiją ir postkomunis-
tines valstybes, kokiu nors būdu ap-
lenks Lietuvą. Jame mums nėra iš-
skirtinės vietos. Mes jau pilna burna
ryjam tuos pragaro vaisius.
Mes pasmerkti, nes amerikiečių
parengti šio „Juodojo scenarijaus” spe-
cialistai jau 18 metų dirba savo darbą
aukščiausiuose mūsų valstybės sluoks-
niuose.
Aš tyčia pacitavau tą globalfašistų
mums paruoštą nelaimę ir pabandysiu
palyginti tą Vakarų peršamą „Aids
kultūrą” su mūsų tradicijomis ir di-
džiausiais mūsų lietuviškos kultūros
kūrėjais bei atsakyti į klausimą: kas
mums nutiks, jeigu mes s u n a i k i n
s i m e savo nacionalines v e r t y b e
s ir išbrauksim iš istorijos iškiliausias
mūsų asmenybes, sukūrusias tą neį-
kainojamą turtą?
Jeigu Tauta praranda savo istoriją,
jeigu ji praranda savo tautinę savimonę,
ji jau nebegyvena. Jos kalba tampa
antkapine, jos dievai – velnias, o jos
didvyriai priešų paverčiami demonais.
Žmogus be atminties arba su dirb-
tine atmintimi yra baisesnis už gyvulį,
nes nėra didesnio žmogiškumą griau-
nančio melo, kaip klaidingai suvokta
tiesa. O jeigu ji prievarta arba jėga
primetama kitiems, ji tampa eiliniu
“IZMU”: fašizmu, komunizmu, sio-
nizmu arba globalizmu.
Vytautas Petkevičius -
„Prakeiktieji ir pateptieji”.
Parengė Juozas IVANAUSKAS
VytautasPetkevičius: „Juodasisglobalfašistųscenarijus,
KGBirSąjūdis.Grįžtantprieištakų…“
Šviesios atminties rašytojas Vytautas PETKEVIČIUS drauge su žmona Raisa:„Jeigu Tauta
praranda savo istoriją, jeigu ji praranda savo tautinę savimonę, ji jau nebegyvena. Jos
kalba tampa antkapine, jos dievai – velnias, o jos didvyriai priešų paverčiami demonais...“
Vytautas PTKEVIČIUS:„Kvaila būtų manyti,
kad tas baisus cunamis, sukeltas prieš
Rusiją ir postkomunistines valstybes, kokiu
nors būdu aplenks Lietuvą. Jame mums
nėra išskirtinės vietos. Mes jau pilna burna
ryjam tuos pragaro vaisius...“
Vytautas PETKEVIČIUS:„Tapęs vienvaldžiu vadu ir mesijumi Vytautas LANDSBERGIS iš karto atmetė visus socialinius Sąjūdžio pažadus. KGB įsakytas, atkirto nuo šio judėjimo visus tikruosius disidentus ir pastatė valstybę
ant laukinio kapitalizmo bėgių...“

15. LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. kovo 21-27 Nr. 11 m u m s r a š o 1 5
Negali skaldyti šiandien sukurtos tautos is-
torijos. Stingsta širdis, kai tavo duris praveria
valstietis, buvęs darbštus kolūkietis, (smerkite
iškart mane, nes aš rašysiu tiesą) ir su ašarom
ištaria: „gal jūs galite mane nuvežti iki Šiaulių,
pas gydytoją, autobuso nėra“. Vos grįžti iš ke-
lionės jau daugiavaikė motina prašo dviejų litų
duonai...
O laikraščiuose rašoma, kokie mes laimingi.
Radijas, televizija šaukia sovietmetis, soviet-
metis, net katė ne vietoj nusišlapino, kaltas so-
vietmetis, nors jau po to sovietmečio praėjo 25
metai.
Apsidairykime, pakeliaukime pačiu arti-
miausiu istorijos taku, kurį man paslapčiom
prašo paviešinti, kažko bijantys inteligentai.
Mat jie nepakeitę kailių ir netapę chameleonais,
bet tikintis tiesa, buvusia, esama ir ateinančia.
Inteligentai tiesą kalba tylėdami, bet darbo
žmogus nori kalbėti, tik jo negirdi nei radijas,
nei televizija, negirdi jo nei dienraščiai. O
kodėl - už tiesą gresia likvidacija? O ar buvo
taip tuo „sovietmečiu“? Beje, amerikoniškai
kalbėti negaliu, nes aš tikra lietuvė ir soviet-
mečiauti negaliu, tai buvo tarybinė santvarka.
Darbo žmogaus balsas skambėjo visur, jį
gerbė, mokslino, padėjo ir bedarbių nebuvo,
konteinerinių taip pat nebuvo, bet...
Šitas „bet“ neišnyksta. Taigi, kodėl
taip juodinama viskas, kas buvo? Pradėkime
nuo 1922 metų, kai dar gyvas buvo Leninas.
Ir ką? Jis Lietuvai grąžino laisvę ir Vilnių su
jo apylinkėmis - atidavė Lietuvos širdį lietu-
viams. Taigi Lietuvos, tariamų, kunigaikščių
kova prarado pusę Lietuvos, ir tai padarė už-
grobęs valdžią Antanas Smetona. Dingo Vilnius,
jo apylinkės iš Lietuvos žemėlapio. Lietuvos
širdis atsidūrė lenkų valdoje. Tą žinome visi ir
tylime, garbiname jį.
Aš, buvusi vilnietė, dabar runkelietė, nes
man artimesnis darbo žmogus. Aš nepuoliau
atsiimti savo tėvų namų Basanavičiaus gatvėje
Vilniuje, kuriuos įsigyti mamai padėjo Lietuvos
vienas pirmųjų lakūnų Stanaitis, bet čia skaudi
kita istorija. Taigi, garbiname A. Smetoną, o
puolame Leniną, verčiame jam pastatytus pa-
minklus. Susimąstykime, už ką smerkiame šitą
žmogų, davusį laisvę Lietuvai, didžiuojamės
prezidentu Smetona, kuris Vilnių - Lietuvos
širdį, padovanojo lenkams ir daugiausia rūpinosi
savo dvarais. Ar jo laikais turtėjo Lietuva? Ar
žmonės nevyko į Ameriką, savo sveikatos par-
duoti anglių kasykloms ir t.t.
Netylėkime, mano senelis taip pat paaukojo
ten savo sveikatą. Ir tai jau gerai, o tarybų val-
džia blogai, kuri kartu su rusų pagalba išvijo
nacius žudikus, sustabdė tautos naikinimą, at-
kovojo Vilnių, Klaipėdą ir po 50 metų Lietuva
žydėjo, kokios dar laisvės reikėjo darbo žmogui.
Jis buvo gerbiamas, turėjo nuolatinį darbą,
gaudavo nuolatinį atlyginimą ir žinojo, jog
baudos negresia.
Premijos buvo kartą metuose įteikiamos ir
ne generaliniams sekretoriams ar teismo pir-
mininkams, o eiliniams darbuotojams visose
srityse. Ir tuo džiaugėsi žmogus, didžiavosi,
stengėsi, o dabar už gerą darbą apdovanojami
valdžios vyrai, apvogę valstybę, darbo žmogų.
Teisėjai, pavartę tyrėjų surinktą medžiagą ir
gavę įsakymą, kaip nuteisti tą ar kitą pilietį, o
turtingą kitatautį paleidžia iki galutinio nuo-
sprendžio, kad jis dingtų ir nuosprendis baigtas.
Kodėl? Už dyką? Kur čia netiesa?
Visokie Rašchinšteinai špygą rodo, o teisėjai
apdovanojami, jiems keliami didžiausi atlygi-
nimai, ką, manau, turėtų gauti gydytojai. Juo-
kinga, kai išeikvoję milijonus išteisinami, o
tokie kaip Uspaschikas teisiami. Jis ruselis,
kaip jis gali būti turtingas? Kaip gali gyvuoti
tokia „Darbo partija“? Vien pavadinimas kraupą
kelia. „Darbo partija“! Ot jeigu būtų gudruolių
arba vagių, seimūnams, galimai, patiktų.
Toliau ta tiesa apie „Drąsos kelio“ partiją.
Viskas amoralu, neteisėta, žmonės teisiami, ir
pati savo ausimis girdėjau, pakalbinus Šalaše-
vičiūtę seime, kaip grubiai ji užriko „Tokią
partiją kuo greičiau likviduoti“ . Kodėl? Venc-
kienė per 24 metus dirbo be priekaištų ir tik po
pedofilų klano išaiškinimo, anekdotinis skaičius
nusikaltimų.
Apsijuokiate teisininkai ir valdžios ponai.
Klausimus pateiksiu pabaigoje, o dabar tęsiu
toliau. Susirinko švęsti kovo 11-os ponai, tik
ponai. O kas paklausė kaimo žmogaus, ką dai-
nuosi ar giedosi tą dieną tu, valstieti?
Gal mirsi iš bado, o gal baigsi savo kančias
supuvęs kur nors Šakių ligoninėje, o tuo tarpu
vienos poniutės motina, girtuokliaudama prie
pensijos gaus 900 litų ir ne be gydytojų „pa-
galbos“ jai pripažinta, „teisėta“ ši pašalpa.
Gerai, kad suprato šiauliečiai ir pasiuntė „von“
rinkimuose šią aplinkos apsaugos viceministrę.
Bet ar visi taip padarė. Kiti už duonos ke-
paliuką, ar du eurus pabalsavo. Paneikite!
Tarybiniais laikais, tegul vadinkite taip
pompastika, bet jautė kiekvienas žmogus šventę
ir kaime, ir mieste. Buvo koncertai kaimo
žmogui, minėjimai, apdovanojimai. Ir savo
tėvus sveikino kaimiečiukai vaikai. Aš pati da-
lyvavau tokiose šventėse.
Ir kaip didžiavosi žmonės savo vaikais,
vaikai tėvais. O šiandien minėjimas - tik
sostinės sambrūzdis ir, manau, skamba taurių
pakėlimas už paskutinius gyvavimo metelius
mūsų Lietuvos, nes tikros jos jau nebėra, tik
ES kaip vanagas ją laiko glėbyje.
Kaimo nebėra ir žydinčios respublikos ne-
bėra. Dėl pažadų dar geriau gyventi - prarasta
valstybė. Naikinama tauta, kurią prezidentė
stengiasi įtraukti j karą, vis šaukdama, jog
ateina grėsmė iš Rusijos, tuo tarpu Putiną
vemti verčia tokie Grybauskaitės pamąstymai.
Ir jis išsireiškė: „Per Pabaltijį mus ruošiasi
pulti amerikonai, panaudodami NATO. Žinoma,
jeigu jie puls, mes ginsimės ir ginsimės ne Ka-
lašnikovais“. Tai baisu! Kur mus tempia prezi-
dentė, Landsbergis, chameleonas Linkevičius
ir kai kurie seimūnai.
Džiugu, jog prabudo Olekas ir dar keletas
seimūnų. O kas tokiai prezidentei - šeimos
nėra, arba poniai, bet ne motinai save laikančiai
Juknevičienei, jos nieko nepraras, o save mokės
išsigelbėti, gal jau paruošti sraigtasparniai, kaip
ponui Landsbergiui, išprovokavusiam sausio
įvykius, pasiruošusiam į kažką šauti ir sudeginti
rūmus, kad ir su gyvais žmonėmis, kad tik pa-
stebėtų vakarai ir teistų tarybinius karius.
Dabar patys išsiduoda, ką mes kai kurie
seniai žinojome, tik niekas mūsų neklausė ir
baudė už tai. Kodėl jis neteisiamas, nors apie
tai kalbėjo Audrius B., Z. Vaišvila? Kodėl su-
šaudyta tiesa? Kodėl už melą neteisiamas Sa-
deckas, o tiesą įrodantis žmogus A. Drižius jau
beveik kalinys.
Baisesnės valstybės nežinau, gal tik ameri-
konai gali prilygti, sukėlę karus, naikinę žmones
ir neteisiami. Kur eina maža valstybė, tik su
nedideliu būreliu žmonių? Kovo 11-oji mums
svarbi, kaip teisingos valstybės atstatymas. Bet
tai neįvyko. Ta laisvė nupirkta už gobšuolių
parašus. Kodėl už parašus akte - sklypai, rentos
ir net išmokos anūkams, kuo rizikuodami jie
nupirko valstybę?
Mūsų vaikai, kareiviukai, bėgę ir armijos
sudaužyti, grąžinti į dalinius, kiti net pasodinti
į kalėjimus už nepriklausomybės kovą toje pa-
čioje Lietuvoje. Netiesa? Paklauskite tų, kurie
buvo sumaitoti R. Kryžiaus ligoninėje ir grąžinti
į dalinius, sukišti laukti sprendimo į Rusijos
gaufaktus. Paklauskite A. Jančiukyno, kuris po
kalėjimo grąžintas į Lietuvą buvo pasodintas į
Lietuvos kalėjimą, mat pabėgo iš Tarybinės
Armijos. Kur buvo signatarai, kur buvo Lands-
bergis, kodėl jie šiandien pamiršti, juk ir jiems
kovos už laisvę dvidešimt penkmetis. Kodėl
prezidentė, Landsbergis, Graužinienė juos laiko
išdavikais, nes niekada neprisimena, kodėl ne-
stovi nors menkutis paminklėlis prie R. Kryžiaus
ligoninės, kodėl pamiršti ir gydytojai, tuo metu
gelbėję mūsų vaikus?
Ką tai reiškia? Ką reiškia šauktiniai, kai
niekas mums negrasina, ką reiškia svetimas
amerikonų batas Lietuvoje? Ne, jūs nesiųskite
mūsų vaikų į Ukrainą, jūs ruošiate mėsą sveti-
miems, nes ukrainiečių nepakanka. Laisvės
25-ečio nėra, atėjo laisva vergija. Neturi ką
valgyti, eik į armiją, tavęs pašers. O jei neisi
- prievarta, šauktiniai.
Motinų šauksmas, skausmas atkeliauja
pas mane kasdien ir aš rašau sėdint motinai
šalia, sušalusiai, suvargusiai, nes iš paskutinės
pensijos gydo sūnų. Buvau pasirinkusi kitą
temą, bet vėl tas bet. Juokinga, bet ne, ašaros
byra, kai seime 25-ečio šventę veda mokykli-
nukai. Kas tai, vilniečių vaikiukų patriotinis
auklėjimas? Mūsų sūnų, praėjusių mirties
slenkstį, niekas net pavyzdžiu neparodo, kaip
reikia ginti tėvynę ir be specialaus pasiruošimo,
jeigu ją myli ir gerbi.
Nieko, duokim viską spręsti vyriausybės
pirmininkui, jis nors iš ryto pradžiugina - sa-
vanorių 3000 ir virš, o po pietų šypsosi ir
teikia suklydęs ir taip ne kartą. Ot taip ir
gimsta „tikrieji“ didvyriai su ordinais - prezi-
dentei susapnavus.
O dabar klausimai, kuriuos žadėjau pateikti
pradžioje.
1. Už ką mėtomas V. I. Lenino paminklas,
dėl kokių priežasčių jis smerkiamas Lietuvoje?
2. Kodėl siūlomas statyti paminklas Vilniuje
A. Smetonai? Jis Vilnių ir jo apylinkes prakišo
lenkams, ten jis negyvenu Kaune jam per
streiką skandavo tautiečiai reikalavimą: „Sme-
tona Antanai, išeiki, pasakyki, už kiek Vilnių
pardavei?“. Tai mena mūsų tėvai.
3. Kas Lietuvoje tikrieji didvyriai, ar tie,
kurie pirmieji kovojo už nepriklausomybę ir
nebijojo mirties, ar tie, kurie kovojo už rentas
ir sklypus?
4. Kada pažvelgsite tiesai į akis ir neteisite
žmonių už tiesos sakymą?
5. O gal ruošiami tapti naujais didvyriais
šauktiniai, kuriuos pakišite Ukrainai, kaip pa-
trankos mėsą, ir šauksite, jie kovoja prieš
Rusiją, nes ji dar nepuola mūsų?
6. Kuo nusikalto kareiviukas, stovintis ant
žaliojo tilto, žuvęs už mūsų laisvę, išvalęs Lie-
tuvą nuo žmogžudžių, parnešęs pergalę tautoms,
ir kuo nusikalto valstietis, laikantis pjautuvą ir
darbininkas, laikantis kūjį, ar tokių Lietuvoje
nėra, ar visi jau tokie ponai? O mokslo žmonės,
taip pat nereikalingi, juos būtina sunaikinti?
Ką pastatysime Landsbergį, prezidentę prie
sugriautų pastatų ir šalia Kubilių su knyga,
kurią parašė, kaip „įveikė“ krizę? Ot čia tai
anekdotas!
Mielieji, ar neatsisuksite kada nors prieš
amerikonus, kurie Lietuvą baigia paversti savo
kariniu poligonu ir tai saugu?
Pagarbiai, Birutė Dilpšienė
Ir Lietuvos motinos
Labai, labai
dideli pinigai
Procesas dėl jų permetimo iš SSRS į Va-
karus prasidėjo prieš dvidešimt penkerius
metus. Kaip dabar gyvename? Įvairiai, bet ne
apie tai.
Buvo šlykštu žiūrėti į V.Landsbergio šven-
tinio minėjimo spektaklį, bet kur dingsi, prie
šios ribos buvo eita, tik mes iš pradžių nesusi-
gaudėme. Ir dabar nelabai susigaudome, bet
pagrindiniai veikėjai neturi kur dingti ir
pasirodo visoje masoniškoje, sionistinėje švie-
soje.
Buvo nužudytas B.Nemcovas, dabar dingo
V.Putinas.
Ką rezga V.Landsbergio ir V.Putino blo-
kas?
Ženklai ir simboliai masonerijoje svarbūs.
V.Landsbergis išėjo į viešumą pasirišęs kolo-
radinį kaklaraištį, minėjime jo atlape kažkokie
horizontalūs kaspinėliai, lyg Lietuvos trispalvės,
bet be žalios spalvos ir pamatėme daugybę ki-
tokių stebuklų. Po Kovo 11 V.Landsbergis lyg
apsiramino, bet veiksmas persikėlė į Rusiją.
Dabar Ukrainoje naikinami nesumaišyti
balti žmonės. Tiek Ukrainos, tiek Rusijos. Ga-
lėtų jau nusiraminti tie separatistai. Jų kova
neturi nieko bendro su kova prieš kosmopoli-
tizmą. Atvirkščiai. Jie apgauti, sukiršinti, taip
pat nelabai susigaudantys.
Tai didžioji politika paremta mesianizmu.
Mesija V.Putinas, ar mesija V.Landsbergis?
O gal juo turėjo būti B.Nemcovas, paaukotas
ant tilto prie Kremliaus? Dabar bijosi būti pa-
aukota K.Sobčak. Gal bus nauja Marija?
Kokios ištakos, kokios žinios, iš kokių
ložių nutarimai verčia žmones būti tuo kuo jie
nėra ir negali būti!
Dievas tai idėja, dvasia.
Mūsų laikų "mesijų" veikloje grynas ma-
terializmas. Jie per visus pasaulio resursus
bando eiti į Dangiškąjį sostą!
Bet grįžkime ant žemės. Kur V.Putinas?
Atrodo, užsiima apskaita. Jis sugrobęs pusę
Rusijos turtų. Kur juos padėjo? Žinoma, jie ne
Rusijoje. Kur? Šveicarijos bankuose? Gal,
dalis. Ir čia metama užuomina, kad jis Šveica-
rijoje prie gimdančios A.Kabajevos. Gal ir
buvo Šveicarijoje, bet dėl kitų priežasčių. Bet
kur kiti pinigai?
Savo laiku pasaulinis kapitalas bandė
įsteigti savo banką Grenlandijos saloje. Salą
lengviau apsaugoti. Nepavyko. Mūsų V.Lands-
bergis 25 metus įgyvendina kitą viziją. Lietu-
va-maža šalis su daugybe bankų ir aptarnau-
jančio personalo, su viešbučiais, turizmo so-
dybomis, lošimo namais, prostitutėmis, gėjais,
pramogomis. Bet pasauliniam kapitalui vis tik
nesaugu. Todėl iškilo būtinybė tiesti vizijų
tunelį link Izraelio. Bet ir ten-ui! Tada gal
Krymas...Kol kas sustokime tik pasiaiškinkime
V. Landsbergio šūkį - "rusai puola"!
Jis ir V.Putinas rusų bijo! Bijo ne nemcovų,
chodorchovskių ar kitokios opozicijos. Bijo
pogromų! Iš čia ne Rusija, ne imperija, ne ko-
munistai ir kitokie puola, be rusai puola. Ką
su jais darys? Jau daro. Rusams nuleidinėja
kraują. O Rusiją, kaip išteklių šaltinį bando
išsaugoti. Todėl Islamo respublika, musulmonai,
čečenai ir kitkas, kad nesubyrėtų imperija. Ir
kas tapo Imperijos ramsčiu? Čečenai, kazokai...
ach...
Žaidimas stambus ir be taisyklių.
Nijolė Medelienė
Kur tiesa ir kas tikrieji didvyriai - laikas atsirinkti

16. 1 6 n u o m o n ė LAISVAS LAIKRAŠTIS 2015 m. kovo 21-27 Nr. 11
Redaktorius:
Aurimas Drižius (8-687-38471)
Pirmasis pavaduotojas
Juozas Ivanauskas
(8-615-40032)
Atstovas Šiauliuose:
Vytautas Kabaila (8-698-88877)
Atstovas Panevėžyje:
Alvydas Veberis
(8-659-68010)
Tiražas - 12 400 egzempliorių,
Leidėjas UAB„Patikimas verslas“
ISSN 2345-0789
Telefonas : 2624203
el.paštas: ll@centras.lt
http://www.laisvaslaikrastis.lt
Redakcija:
Konstitucijos pr. 23B-22, Vilnius
Panaudoti bet kurį “Laisvo laikraščio”
straipsnį arba jo dalį galima tik gavus
raštišką redakcijos sutikimą. R e d a k c i j o s n u o m o n ė n e b ū t i n a i s u t a m p a s u s t r a i p s n i ų a u t o r i ų p a ž i ū r o m i s
Tokiu pavadinimu 1989 m. gegužės
6 d. „Mažoji Lietuva“ Nr. 9 atspausdino
mano straipsnelį apie tuometinį LTSR
vidaus reikalų ministrą generolą Stasį
Lisauską. Nes grįžęs jo vairuotojas iš
VAI (valstybinė automobilių inspek-
cija), kur buvo patikrinta automobilio
techninė būklė, ir generolui parodė
lapelį, kurį vairuotojai lipdydavo ant
automobilio priekinio stiklo, kad ins-
pektoriai matytų, kad atlikta technikinė
patikra (dabar klijuoja lipduką ant
valst. numerių –Z.L.), ministras net
žagtelėjo: „Kas jau kas, bet aš gene-
rolas, ant to balto kuino nejosiu, aš už
Lietuvą tik be Vyčio š“ – ir skubiai
davė nurodymą savo pavaldiniams iš-
siaiškinti, kieno palaiminimu tie lapeliai
išvydo dienos šviesą. Mat ant lapelių
buvo išspausdinti Lietuvos teritorijos
kontūrai, o viduryje Vytis ant balto
žirgo bei nurodyti metai iki kada
galioja techninė apžiūra.
Skubos tvarka visoje Lietuvoje šie
lapeliai buvo surinkti ir sunaikinti.
Generolo S. Lisausko nurodymu sku-
biai buvo išspausdinti kiti lapeliai.
Deja, be žirgo ir Vyčio, kurio atvaizdas
amžiams yra įrašytas į Europos ir pa-
saulio istoriją.
Tada naiviai galvojau, kad ne-
būkštaudami, kad būsime apšaukti na-
cionalistais, visu balsu kalbame apie
Lietuvos valstybės kūrėjus, tautos mil-
žinus, LTSR vidaus reikalų ministras
S. Lisauskas per televiziją, viešai vi-
siems sakė: „aš myliu Lietuvą š“ Ma-
nau supratote kokią Lietuvą ministras
turėjo mintyse: „Lietuvą ... tik be
Vyčio š“ („M.L.“ 1989-06-14). Tik
perskaitęs straipsnelį generolas suprato,
ką prisidirbo ir išsigandęs Tautos balso
pasiprašė Maskvos prieglobsčio. Aišku,
darbo vieta buvo greitai surasta, ge-
nerolas Stasys Lisauskas už aktyvią
veiklą pasipriešinant Nepriklausomybės
atkūrimui paskiriamas SSSR VRM
ministro pavaduotoju priešgaisrinei
apsaugai.
Tuo laiku po straipsniais pasiraši-
nėdavau dažniausiai Prano Pričkaus
slapyvardžiu. Dirbau vaikų ligoninėje,
juriskonsultu. Tuo metu vadovavo li-
goninei tikras Lietuvos patriotas, netgi
perplaukęs su jachta per Atlantą, VID-
MANTAS ŽEGUNIS. Prieš įsidarbi-
nant ilgai ir nuobodžiai ieškojau darbo.
Deja, nors ir buvo laisvų darbo vietų,
po nurodytos datos pakartotino krei-
pimosi visur atsakydavo.
Gavau informaciją iš dabartinio
advokato Petro Matažinsko, kad reikia
vaikų ligoninėje juriskonsulto. Nedel-
siant kreipiausi pas vyriausiąjį gydytoją
VIDMANTĄ ŽEGUNĮ. Šis pasitei-
ravo nuo kada noriu pradėti dirbti. At-
sakiau, kad jeigu galima nuo šiandien.
Nes rytoj gali būti per vėlu.
Taip pat paaiškinau, kad dėl mano
priėmimo gali turėti nemalonumų. At-
sakymas buvo trumpas ir vienareikš-
mis: „Aš turiu savo nuomonę“ ir kaip
buvo sakoma nieotchodia ot kassy
(neatsitraukiant nuo kasos – Z.L.)
iškart kabinete parašiau pareiškimą,
gavau vizą „priimti“ ir tiesiai į kadrų
skyrių. Pagaliau.
Deja, atėjo diena, kai personalo
tarnybos darbuotojos pradėjo nebeat-
sakyti į pasisveikinimus.. Sužinojau,
kad aš, neva, skleidžiu gandus, jog
kadrų viršininkės vyras girtuoklis,
triukšmadarys, šlapimo nelaikantis ir
t.t. Deja, galiu ir šiandien pasakyti,
kad ja nesidomėjau ir nesidomiu, lig
šiol net nežinau su kuo ji ir kur
gyveno.
Štai Jums ir „Lietuva be Vyčio“.
„Sąjūdis – graži mūsų
jaunystė“
Laikraštyje 15 min. (2013 06 03)
puikuojasi sąjūdistas D.Varkalis ir iki
šiol prisimena Geros valios deklaraciją,
kuri iki šių dienų taip ir neįgyvendinta.
„Sąjūdžio idėjos išduotos. Pasiteisino
taisyklė: revoliucijas kuria filosofai,
įgyvendina idealistai, o valdžią perima
avantiūristai. Sąjūdį aš mačiau kaip
aušrinę žvaigždę. Bet ji užgeso taip ir
nepatekėjusi.“
Šiam sąjūdistui norėčiau pradžiai
priminti nors porą epizodų, kodėl už-
geso nepatekėjusį. Pirma: visiems ži-
noma kas kūrė Sąjūdį. Konkrečiai
buvo nurodyta kam eiti į sąjūdį ir būti
pačiu dešiniausiu ir radikaliausiu už
visus kitus. Antra: prisimink, kaip ra-
šydavote prieš mitingus plakatus, sa-
kydavai: „neškit tekstus tik į kalvę ir
bus parašyta“.
Atnešus matomai tau netinkamus,
siųsdavai pas „Henriką“, šis uždėdavo
vizą parašyti, tik neaišku, kokiu rašalu
ir kokiu šriftu tau tikdavo, kad mitinge
jų nebūdavo. Prisimink, kaip man dir-
bant komunistų kagebistų irštvoje (žr.
„KGB letena slėgė visus“ „Klaipėda“
2014 10 04 ir ten pat 2014 12 13 d.
„Mįslingos žūties šleifas“ Asta Dyko-
vienė), kai mane persekiojo, o mano
viršininką Andriejų V. globojo „čiornyj
polkovnik“ (juodasis pulkininkas –
Z.L.), kuris dirbo slėptuvių viršininku
ir šiaip prižiūrėjo darbovietėje psi-
chologinę atmosferą, nes buvo nemažai
nuomojama patalpų slaptoms SSSR
tarnyboms, kurių ne vieną teko iš-
slaptinti.
Manau žinai, kad norint lengviau
išrauti medį reikia atkasti ir nukapoti
šaknis. Tuo metu buvau jų vadinamas
„judu“. Pats pasisiūlei padėti ir pakal-
bėti su mano viršininku tik su viena
sąlyga, kad aš pokalbyje nedalyvausiu.
Pasakyta – padaryta.
Po tavo apsilankymo, kitą dieną
buvo įkurta komunistų-kagėbistų są-
jūdžio iniciatyvinė grupė. Spėjau sku-
biai per Gintarą Tomkų „Mažojoje
Lietuvoje“ atspausdinti straipsnelį, kad
tokia Sąjūdžio iniciatyvinė grupė šioje
darbovietėje jau yra bei užregistruota,
o aš esu jos įgaliotinis. Taigi, atsilaikiau.
Prisimink, kaip paprašytas fotografavai
slaptųjų tarnybų pastatą. Paprašiau,
kad nepastebimai nupaveiksluotum tik
įstaigos užslaptintą iškabą ir staigiai
dingtum, nes namas niekur nedings.
Buvai mūsų stebimas. Deja, tu to ne-
padarei, demonstravaisi prieš jų langus,
paveiksluodamas visą namą. Susitikus
po valandėlės dejavai į kokią peklą
tave nusiunčiau, nes iš paskos parsi-
vedei slaptų agentų.
Nepavykus manęs ir mano inicia-
tyvinės grupės sunaikinti vietiniams
sąjūdistams, atvyko grupė ir prisistatė
esantys sąjūdistai iš Neringos. Pradėjo
oficialiai įrašinėti pokalbį. Pamatę,
kad turiu tvirtą savo nuomonę dėl ko-
munistų, kagėbistų ir Nepriklausomos
Lietuvos, susirinkę savo ryšių prie-
mones ir neišklausę iki galo mano po-
zicijos, atsisveikino. Vėliau mano vir-
šininkas tapo Neringos meru, aš su-
prantama bedarbiu.
Politechnikumo salėje buvo ren-
kami kandidatai į vietinę tarybą. Klai-
pėdos Sporto komiteto pirmininkas
a.a. Aloyzas Leipus, nieko nesakęs
pasiūlė mano kandidatūrą. Visa salė
„už“ vienas „prieš“. Paskutinysis pa-
siūlė mano viršininką. Visa salė „prieš“
vienas „už“. Deja, spaudoje vietoje
manęs buvo įrašytas mano viršininkas
Andriejus V. Kitas laikraštis parašė
teisybę. Tylėjau, niekam jokių preten-
zijų nereiškiau. Štai manau dėl tokių
machinacijų ir „dingo“ sąjūdžio do-
kumentai.
Prie Sąjūdžio šliejosi ir nemažai
avantiūristų, tikėjusių, kad taip gali
padaryti karjerą,- pasakoja sąjūdistas
Vytautas Čepas. Jis įsitikinęs, kad vi-
suomenėje nepasitenkinimo votis taip
išvešėjo, kad jos nepajėgė gydyti net
talonėliai baldams ar automobiliams.
Gryną tiesą sakote drg. V.Čepai.
Man dirbant GBŪV-1 juriskonsultu
(turėjau ir merijos įgaliojimą, atstovauti
teismuose ir t.t.), buvo sudaryta talo-
nėlių dalinimo komisija, kuri talonėlius
dalijo pagal viršininko Andriejaus V.
nurodymus. Eiliškumo niekas nepaisė.
Apie tai paviešinau „Mažojoje Lietu-
voje“.
Taip pat paviešinau, kad ši dub-
liuojanti valdyba nereikalinga. Taip
1991 10 15 ji buvo likviduota. Taip aš
likau bedarbis, o Jūsų minimų talonų,
dalintoja – šantažuotoja I.Z. perėjo
dirbti į savivaldybę. Kiek pasikeitė
merų, (tame tarpe ir V.Č.) o ji nepa-
keičiama.
Toliau drg. V Čepai teigiate, „buvo
gandų, kad lietuviai dabar išpjaus
visus ne lietuvius. Ant karių kapinių
atsirado užrašas rusų kalba: „Rusai-
lauk“. Įdomiausia, kad ir nuvalyti ne-
leido – pastatė kariškius ir prieiti ne-
galėjom. Važiavo televizijos, filmavo.
Tik paskui paaiškėjo, kad šią akciją
patys saugumiečiai organizavo“. Kai
žmogus klysta, gali pastebėti bet kas.
Kai jis meluoja, ne kiekvienas pastebės.
J.V. Getė.
Man žinant aplinkybes, labai pa-
našu į dabartinį šūkį: „Rusai - puola“.
Aš manau drg. psichologe, turėtu-
mėte žinoti kieno ir kokia kaina nu-
tildėte tikrąjį užrašo autorių, deja lie-
tuvį. Galiu pasufleruoti kokia kaina.
Ogi turi panašumo su minimais talo-
nėlių dalinimais, tik kad nereikėjo už
prekes „teplioriui“ mokėti.
Avantiūristas, tai beprincipis ver-
telga, perėjūnas. Ar šių požymių
drg.Vytautas Čepas turi spręskite pa-
tys. 1993-2003 m. Lietuvos centro
sąjungos narys, 2003-2005 m. Liberalų
ir centro sąjungos narys, nuo 2006
m. Lietuvos liberalų sąjūdžio, nuo
2010 m. LSDP Klaipėdos skyriaus
narys, SSSR deputatas. O kiek pa-
keista darboviečių. Nesi jau toks pus-
galvis (nes meras galva), kaip prisi-
statei per knygų mugę, niekam nesu-
keldamas nei šypsenos.
Be avantiūristų yra dar ir maištau-
jantys žmonės tai asmenybės, dėl kurių
pasaulyje egzistuoja demokratinės lais-
vės, tautiškumas, moralė. Tiek litera-
tūroje, tiek istorijoje jie yra svarbūs
autoritetai, kovojantys ne tik už save,
bet ir už visuomenės gerovę, savo
poelgiais kuriantys geresnį pasaulį ir
skatinantys jo tobulėjimą.
Tiesą abu čiulbate, kad „Sąjūdžio
idėjos išduotos“, dabar manau daugelis
supras kas tas idėjas išdavė. „Tada
sau kėlėme tikslą – išlikti“ (supraskit
valdžioje – Z.L.) ir išliko iki šiol.
„Sąjūdis – graži mūsų jaunystė“ –
čiulba toliau, tik pamiršo pridėti, kad
bus šūdina jų senatvė, o kai kam su-
griautas gyvenimas ir nužudyta viltis.
Zenonas LAPINSKAS VOLKOVAS
Nepartinis, LL atstovas Klaipėdoje tel. 8 662 33770
Prenumeruokite
„Laisvą laikraštį“
2015 m.
visiems metams – 25,04 € (86,4 lito)
vienam mėnesiui – 2,08 € (7,2 lito)
Prenumeruoti „Laisvą laikraštį“ galite internetu - reikiamą sumą perveskite į UAB "Patikimas verslas"
sąskaitą LT 7 5 4 0 1 0 0 5 1 0 0 1 7 7 6 0 8 6 banke DNB, pavedimo paskirtyje įrašykite savo adresą ir pavardę ,
ir laikraštis bus jums pristatytas.
P r e n u m e r a t a j a u p r i i m a m a i r „ L i e t o v o s p a š t e “
Kam generolui žirgas?
sauksmas.lt