PASTEBĖJIMAI - 4
Žmogui tiek mažai reikia kad būtų laimingas,
bet deja, tiek daug, kad tai suprastų...
Tris dalykus sunkiausia pasakyti:
aš tave myliu, atleisk man, padėk man.
Tikrasis gerumas tylus. Jo atsargose daug poelgių, bet nė vieno žodžio.
Dvasinis gyvenimas - akmuo, mestas į dangų;
judi - skrendi aukštyn, sustoji - krenti į žemę.
Kai tau blogai - įsiklausyk į gamtą.
Pasaulio tyla nuramina geriau, nei milijonai nereikalingų žodžių...
Patarimus mes priimame lašeliais, o daliname kibirais.
Kiekviena būsena - mintis.
Nepatinka būsena? - Keisk mintį.
Kur nukreiptas dėmesys - į ten teka energija.
Raskite laiko pailsėti, nes darbas yra visada,
o gyvenimas turi tendenciją pasibaigti.
Protingi ir stiprūs nekeršija. Jie atleidžia.
Ramiai šypsodamiesi linki tau laimės.
Drąsa - ne visada liūto riaumojimas. Kartais tai tylus
balselis dienos pabaigoje, sakantis: „Aš rytoj pabandysiu iš
naujo”.
Uždegdami žibintus aplink - negesinkite šviesos savyje.
Pati trumpiausia malda pasaulyje - „Dėkoju!”
Ir dažniausiai, to užtenka.
Žmogus kitame mato tiek provincijos, kiek savyje jos turi pats.
Laimė - tai charakterio savybė. Vienų charakteryje visą laiką jos
laukti, kitų nuolat ieškoti, trečių - visur rasti.
Kartą upėje vienas vandens lašelis pasakė:
„Aš - individualybė”. Ir nuplaukė toliau su visais.
Savęs valdymas, tai kada vietoj to, kad pakeltumėte balsą,
jūs paprasčiausiai pakeliate antakį.
Niekada nepriminkite žmonėms apie save, tiems,
kam jūs iš tikrųjų reikalingi, jūsų niekada nepamirš.
Teisingo sprendimo pasirinkimas ateina su patirtimi,
patirtis ateina su kiekvienu neteisingu pasirinkimu.
Juoda katė, perbėganti jums kelią, reiškia, kad gyvūnėlis kažkur
eina. Neapsunkinkite gyvenimo nei sau, nei jam.
Jeigu negalite atleisti žmogui, tai prisiminkite -
kiek nuodėmių ir suklydimų atleista jums.
Sakydami kitiems TAIP, įsitikinkite, kad nesakote NE sau.
Pareini namo. Apsiauni šlepetes. Sėdiesi ant sofos. O aplink tyla.
Ir kiekvienas iš mūsų pats nusprendžia, kas tai - vienatvė ar laisvė...
Jei žmogų paklausėte: „Kaip sekasi?” ir jums atsakė: „Normaliai”,
tai greičiausiai jūs nesate jo pasitikėjimo rate.
Kiekvienas turime tokių žmonių, kurių niekada neapkabinai, niekada
nelaikei už rankos ir net negirdėjai jų balso, bet užtat, nubudus rytą,
visada norisi sužinoti kaip jiems sekasi.
Viskas, ką jūs matote manyje - tai ne mano, tai jūsų.
Mano - tai, ką matau jumyse.
Siela nesimoko; ji tik prisimena tai, ką visada žinojo.
Kai kurie žmonės slysta per tavo gyvenimą, kaip vandens lašai stiklu - taip gražu stebėti...
Ir nelieka pėdsakų...
Kai kurie gi - deimanto briauna ant tavo gyvenimo išraižo raštus - ir tu tampi visai kitoks...
Kartais tokius gražius raštus...
Betgi kaip skauda...
O kažkas paprasčiausiai prasiskverbia pro stiklą, atsisėda šalia, prie tavo kojų... Ir jūs tylite...
Ir kvepia obuoliais ir lietumi... O jūsų sieloje dega žvakė...
Pastebėjimai rasti internete,
autoriai nenurodyti.
(vertimas)

Pastebejimai 4