rina 6

1. 341
7. muS kaTaSo xvama.
saqorTuoS eklesiaS istoriaS maWaral miqail sobi-
anin: “..... wm. mariamq qimiWanu andria pirvelwodebul do
uwu qianaSa sode ma mokod ula si oko midarTe do Cqims
skuaS guru Teq oko gasimue do qimeC ficar sode iZired
muS do muS skuaS saxe do doxvam: “ma ifxvamanq skano do
Cqim kaTaSo.........~
8. xolo _ Jir nanCre muWo wm. mariam okuTn mar-
gal-lazur ninam eTnosis. anania jafariZeS wigniSe: «sa-
berZenos oxvameS mabiralef ibirdes berZnulo do bo-
los giobirandes CqinobraT: “nana _ naninas. wigniS avtor
iCieb Ckim kiTxas mipasuxesia: “ TaS giobirandua wm. mari-
am muJam muS baRanas ubirdua nanaias~.
kolxur ninaT ubirdua „nanaias“ arkvans eSajanudun
TeS muS skuas _ wminda mariam (arqimandrit pirfire, ma
7ukuni).
warmarT simboloef namuT 7000 anTas wanerre.WiWe azia

2. 342
9. muS qanaSa dorTa.
wm. mariams muS skuaS dinafaS ukul iro fiqrend muS
jveSefiS qanaSa dorTas do qoT TeS qumoxvad. ioanneq
mideQun efessSa _ puruSxandaSa (kabadokia) do Teq ord
muS rinaS daliaSa.
arxeologiur gonTxoruas sode Teqian qirsianef at-
arendes saWiro ritualebs mariamiS saxelSa qoZires fun-
damentalur artefaqtef namuT pirvel ukunis okuTn. am-
dRa Teq gedg oxvame.
ifrel Ji ragadebul irZens nebas Tamamas qofTquaT _
ieso do muS dida mariam ordes xananelef do muWoT arZa
margal-lazur ninam tomef, okuTnudes aianar, iafetur,
kolxur rasas.
muSen iCiebna urief ieso uriardua? jveSo 6 anTas
wanaS kunox xuref, xaiberielef, xaTef do xananelef
arT ninaT — margal-lazur ninaT moragade kaTa rdu.
momTabare semitur tomefiS moulaS ukul brel xanan-
elefs ninaq daTir do Tiwma Ti kaTas saxel xolo diTir.
arTganefq qudoskides saxel do nina uTiruo, Sxvefq
giniles arameulS ninaSa do saxel gidves: evrei, evre,
ebraeli. arTgan xananelebs saxelq daTir mara zisxir
vaTire _ aTeSen iCiebna ieso uriardua. istorias rCqu
bolos muWo goWyvides uriefq (arameul ninaSa ginoulir
xanaanelefq) muS jimalef xananalef: Ученые из Институ-
та Сангера (Великобритания) проанализировали геном древних
жителей Ханаана и установили, что их потомками являются со-
временные ливанцы. Об этом сообщает Phys.org. Генетики нашли
следы “призрачного~ человека
Ханаан является собирательным названием для царств и горо-
дов-государств, располагавшихся между Древней Месопотамией
и Древним Египтом. Он известен как “земля обетованная~, кото-
рую Яхве обещал иудеям после исхода из Египта.

3. 343
Ученые секвенировали пять полных геномов ханаанеев.
Останки были найдены в захоронениях возрастом около 4000 лет
в ливанском городе Сидоне. Фрагменты древней ДНК сравнили
с ДНК современных ливанцев. Геномы совпали на 90 процентов.
Словом, удалось найти прямых потомков жителей легендарного
Ханаана.
Оставшиеся 10 процентов генома ливанцев происходят от дру-
гого евразийского народа. По оценкам ученых, смешение произо-
шло около 2200-3800 лет назад. Это важное открытие, так как со-
хранилось мало письменных источников. Ханаанеи упоминаются
в древнегреческих и древнеегипетских текстах, а также в Библии,
которая рассказывает об их массовом уничтожении. «Для нас ста-
ло приятным сюрпризом то, что удалось извлечь ДНК из остан-
ков возрастом 4000 лет, – говорит ведущий автор работы Марк
Хабер. – Горячая среда не подходит для сохранения ДНК. Но мы
решили эту проблему, взяв образцы из самой плотной части чере-
па. Мы выяснили, что ханаанеи ведут происхождение от местных
земледельцев и людей, мигрировавших с востока примерно 5000
лет назад».
xaibiref
istorias arTarT ugugebu ambere re xaibirefiS sakiTx.
xaibiref istorias rCqu SxadoSvanero: xaibiref, xabu-
ref, xabiref, xabiraef, mara xvale saxeliS ambe vaWirs:
arTgan Cineref Tvalna Tenefs sodgarenSe moulir semi-
tur momTabare barbarosefo; maJief aborigenefo.
reini: «xabiru maxinjefiS saxelrenia do eTnos Taq
muTun Skas varenia».
brel Cineref sawinaRmdegos iCiebna:
iexe zkelia: «xeTefiS naWara iCieb «ilani habiri» _ xaibi-

4. 344
ref RoronTiS kaTa renia».
zilberman: «tanaxis vare naZiref amoreefiS naTesoba
xaibirelebwma. TviTon abrams iro Cxup uRud amoreelef-
wma».
faqtre Tina sovreSe morTes Te kaTaq _ xaburefq,
xabiraefq soTin vare Sinel. guSours Tenef xolo usaxe-
lo momTabare tomef rena do mesakuTrebul afna abori-
genefiS margal lazur ninam tomiS saxel «xaibiri», do
gunokeTebul _ xabiraefo.
a mus Waruns vladimir brovko: «arZa did maxorus
Qund muS patriarx — xuritulo — evri....TavreSre mours
uriefiS pirvel saxel, do mours Tena «ever abramSe».
TavreSe giSuurs ever abramiS gamnary ore xaibire-
lebSe _ xurefiS arTarT Sto, margal-lazur ninam kaTa.
abram ord muS kaTaS (xaibirefiS) patriarx, manjRv-
er koC, arTRoronTobaS morwume. ever abramq moxorcx
(int moulir uRoronTe kaTaSe) muS qanas, muS kaTamo do
midarT muS jimalefiS qanaSa — qanaanSa, sode muS nina
xolo Telor rdun Tevre.
Ji ragadebuls moko geuZine xolo arT argument. is-
torias rCq, muWo arZa did maxoruefs babilus uRud muS
wyariS Rore. Ral xabur rdu, Ti akan sode oxorandes
xaibiref. Tqum «xa — ibiri» lingvisturo vakuTn semi-
turs, varT indoevropuls Tqumus, do margaluro niSn-
ens «mabire kaTaT xel“. albaT Ral xaburiS xmaur melo-
diaT arCqiledes. Te orTaS moQorofe kaTa, Te orTaS
melodias elabirand.
istorias re moCamil xaibirefiS noRefiS saxelef,
muWo «xarana _ S» xolos ord noRa naxor (naxore), Ro-
ronTiS naxa darinal adgil. xolo, Ral xaburiS xolos
ord noRa «kaxaT» (aseian tell barri).RoronT nanxuS
noRa «xana». muWoT orwyeTun arZa noRefiS saxelef xai-

5. 345
birefiS noxoris — margalure, anu imeoreb uTiruo, TeS-
re muWoT saqorTuos.
xemetef (egviptelef)
Курт Поликарп Йоахим Шпренгель – немецкий ботаник, врач
и филолог; историк:
„kurt iohim Sprengeli wers: “egviptelTa kulturaze
udavod didi zegavlena moaxdina kolxTa da finikiel-
Ta kulturam. maT kolxeTidan aqvT gadmoRebuli miwa-
moTmoqmedebisa da samedicino xelovneba. egviptelebma
kolxebisa da finikielebisgan, mogvianebiT ki elinebi-
sgan gadaiRes RvTaebebi. Zvel egviptelTa RvTaebebi
TiTqmis erTianad kolxuri warmomavlobisaa.~
„daaxloebiT Zv.w. 6000 wels (Zv.w. me-60 saukuneSi) mi-
mofinatnen kolxebi evropis teritoriaze kavkasiidan.
maTi nawili ki egvipteSi moxvda da qveynis saTaveSi moeq-
ca. kidev ufro Sors wavida germaneli mecnieri Solci,
romelmac daamtkica, rom egviptis faraonTa Soreuli
winaprebi kavkasiidan gadmosaxldnen egvipteSi daaxloe-
biT Zv.w. 7500 wlisTvis (Zv.w. 75-e saukuneSi). am gadmo-
saxlbidan 2000 wlis Semdgom ki, anu Zv.w. 5500 wels isi-
ni evropaSi dasaxldnen. rodesac axseneben im periodis
kavkasias, TavisTavad gulisxmoben kolxeTs, romelsac
ukavSirdeba maSindel civilizabul samyaroSi Seqmnili
uamravi religiuri ambavi _ miTi da balada“.
egvipturi da kolxuri samyaros kavSirebze saubrobs
didi mkvlevari, cnobili lingvisti da akademikosi, ka-
liforniis universistetis profesosi, filologiur
mecnierebaTa doqtori viaCeslav ivanovic:
`Zvelegvipturi da protoqarTveluri enebis Se-

6. 346
darebiTi lingvisturi analizis safuZvelze me mivedi
daskvnamde, rom 2 umTavresi egvipturi RmerTi, rome-
lic egvipteSi ucxod iTvleboda aris qarTveluri sam-
yarodan Sesuli. eseni arian ToTi da osirisi.~
daaxloebiT Zv.w. 6000 wels (Zv.w. me-60 saukuneSi) mi-
mofinatnen kolxebi evropis teritoriaze kavkasiidan.
maTi nawili ki egvipteSi moxvda da qveynis saTaveSi moeq-
ca. kidev ufro Sors wavida germaneli mecnieri Solci,
romelmac daamtkica, rom egviptis faraonTa Soreuli
winaprebi kavkasiidan gadmosaxldnen egvipteSi daaxloe-
biT Zv.w. 7500 wlisTvis (Zv.w. 75-e saukuneSi). am gadmo-
saxlbidan 2000 wlis Semdgom ki, anu Zv.w. 5500 wels isi-
ni evropaSi dasaxldnen. rodesac axseneben im periodis
kavkasias, TavisTavad gulisxmoben kolxeTs, romelsac
ukavSirdeba maSindel civilizabul samyaroSi Seqmnili
uamravi religiuri ambavi _ miTi da balada.
Cinebul amerikel arxeolog stiven miler: `egvipt-
eS civilacia... rCqinelird muWoT jveS `xemet~ (xemet).
aseian saxel `egvipteq.“ gorCqind berZenefiS moulaS
ukul.
monastirski v. k. Waruns: `TiTon egviptelef munefiS
qanas uZaxdes _ xemetis~.
inglisel Ciner egiptolog rol devid: `TviTon Ro-
ronT goriS do xaTxoriS xoloSianoba saintereso re
TiT namda _ xa(T) xor re `goriS Qude~, siboliuro xaTx-
oriS saskualoSe re giSulir “gor~. Tena mianiSnens Tis
muWo zityva `xa~ re xala~.
zityva xaTxor margalur re do niSnens: `xa~ _ xala;
`xore~ _ oxores. guSuurs rol devidiq Tamgun TeS mar-
gals vaTamge.
saxel „menfis“ mours jveS egvipteS dida noRaS
saxelSe — xekaptax _ Se, (Hikuptah, berznulo Μέμφις,

7. 347
menfis). «xe _ ka _ ptax» _ sum RoronTiS saxelre. “xe ka
ptax~, sode “xe~ _ xala re; “ka~_ zala re(zala,Seneba,бог
творения); ptax _ saxenwfoS emarCqinal _ Птах – создатель
царства. margaluro guSuurs saxel xekaptax _ (Cqin) naxa _
naza samafo. berZenefq Te noRas “xekaptax~ gegniRes mu-
SobraT do qigiodves _ menfis. TeT qmedebaT berZenefq
dolases ifrel.
qidekviriT xemetiaS noRefiS saxelefs: “xa rtuma,
“xe kupta; “ne xe n; “xa sexem“; “daS xu r“; “xa txor“; “xa
Sepsug~. margalur zityvef: xa, xe, xi, xu Tel didageS
arZa religiaS RorontefiS saxelebs ewouns. Tena mian-
iSnens Tis namda Tel didageS arZa religia gercxilre
margalir warmarT (war _ marT), pirvel gorCqinel marT
religias.
Ji moCamilSe guSuurs muWo egviptelef saxaso saxe-
lo Tvalundes «xemet» _ is, qanaSa ujoxodes xemetia do
nilosSSa _ «xemet». Te Tqumuef margalure do niSnens:
«xe — met»; sode «xe» _ xala re; «met» _ metre. Tena niS-
nens Tis, namda dixaS mosarjefs osaWirdes nilosiS did
lia do ukul muJam wyar dikinandun did noRals itend,
namuT irZend jgir Cvals (mosavals).
berZen plutarx muS wignis «isida do osiris» Waruns: «
egviptelef Tvalnania muWo RoronT «gor» Celaia rdua».
diodor siciliel: «egviptel RoronT neiT ordua
jRarTolam; Celaief rdesia faraoniS gumakekinal:
«iuia», ord muma «TiuS» do xaslas eloujanud muS osur
«tuia». xafri do did sfinqs ore xufuS piramida, punkt
xumfuS xolos».
istorias brexanre rCqinelre, muWo manjRver kasta
xemetiaS ordes Celaia kaTa.
inglisel arqeologiq xovard karterq genTxor far-
aon tutanxamoniS safle 1922 wanas, do qoZir WiWe sar-

8. 348
kofag, sode inoSvandud oqro — juburiS fer Tuma uRu-
dun fer faraoniS bebiS — TeaS (Tia) mumia. mumia Tea
Zirafilird 1905 wanas. mumia — iuia, faraoniS gumarTuS,
moinaleS saxelird, namuT ord TeaS muma, do xaslas
elujanud muS osur tuia (tiue)».
kairoS erovnul muzeums ore monumentef faraonefiS
do munefiS osurefiS saxefiT (3 anTas waner C.w.e.) arZas
uRu Ce rasaS saxe. TaS guSuurs Celaief ordes Tel xe-
metiaS elita.
a muWo Waruns siril aldred: «...Jin do Tudon egvipt-
es arT do igive xametur eTnos oxorand, arT ninaT mor-
agade do arT materialur kulturaS, wes adaTiS kaTa.
Tenef rena gansakuTrebul Wkver, do goneba maxvil. Sx-
vaS muTun vakona, ficxe rena mara ucfaT iwynarebna».
xemetef ordes margal-lazur ninam eTnos Tes nanCns
gerodoteS naWara: `qofTquanq xolo arTis muWo arTians
gudes mejinelo do qumus xolo arTnero Sundes. mune-
fiS yofaS adaT wesef do saragado nina arTians mogend.
faraonefiS do muS xoloSianefiS saxelef, RoronTe-
fiS saxelef, qanaS toponimika, kaTaS antropologia mar-
galur re:
faraonefiS do munefiS naTesefiS saxelef margal-
urre.
faraonefiS saxelef (5000-3000 ww):
ita, teti, fefi, nika, meri, jaxuTi, eie xumfu.
xapo (xapu) _ gumakekinsl faraoniS.
kia _ maJia osur amintxofenoS.
maxu _ policiaS unCaS tel — amarans.
Tea, Tei _ nefertitiS da.
tuia _ faraoniS osuriS dida.

9. 349
tutu _ gale saqmefiS ministr.
fefi _ neferkaraS saxel.
mutu _ Tudon RoronT
uta
duta
kia
xefre.
amdRa xolo efSare Tejgua saxelef samargalos. Tin-
aq xolo oko qiragaduas muWo Tejgua saxelef margale-
fiS met miTins vouR.
qana xemetiS toponimika _ ixiliT ruqa.
xemetefiS antropologia.
tekstef mukoWaril piramidefiS kidelas iCiebna, Ro-
ronTebs uRudesia jRar, vara wvane Tol xemetefiS Ro-
ronTefiS margalur saxelef:
montu _ CxanaS RoronT
Su _ koCiS Sur, haer
xu _ xalaS RoronT.
gor _ monadireS RoronT, gor do qoZir.
aton _ tone, otane, tafe _ диск.
ax fuW _ furiS RoronT. maat, adaaT _ wes do rigiS
RoronT
paton _ RoronT
osiris _ seriS, ukmelaS RoronT, Tudon RoronT
xora _ xora, xram, oxore
xeku _ xekuS xeS Zala
saxmet _ WyalaS mumanwyimal makiTxe. saxmet — saxe met.
xemet _ met wyar xe.
xekupta _ xemetiaS (egvipte) didanoRa. «xe-ku ptax»;

10. 350
«xe» xere; `ku“ ku zala _ Senwba, Semoqmedeba. «ptax» _
moxelefiS RoronT.
xapi _ WvaliS RoronT.
margalur zityvef xemetefiS ninas:
Ase _ ase.
Hkr _ Skiren.
Netef _ letef, leta.
Rsrs _ risin, gozica.
кiр _ qir.
Baba _ baba.
Meret _ mereT.
Он _ on, jveS borj.
Шур _ Sur.
Осирис _ osere.
Птах _ ptax.
Мерех _ merexua.
Мнш _ nS lazuro filuka.
Кет _ ket.
Сак _ sak.
Нут _ noTe, goTana.
Тоби _ tib.
HD _ Wkid.
САХ _ saxe.
Атоне _ goTana.
ХАТ _ xat.
ХУ _ xu.
Тота _ TuTa.
Сердаб _ sardaf.
Вепуат _ vepuaT. (sasaflaS RoronT)
Геб _ ge, didage.

11. 351
muWoT orwyeTun xemetiaS RoronTefiS saxelef, far-
aonefiS saxelef,xemetiaS toponimika,xemetefiS antrop-
ologia,margalur TqumuefiS Qofa xemetur ninas, adaT
wes do xolo brel Sxva argumentef moCamil Te wignis
— arTcalo mowmens muWo xemetef kolxur rasa re, iafe-
tur, margal-lazur ninam eTnos.
pelazgia (saberZeno)
pelazgef ordes Te qanaS aborigen kaTa _ axeel bar-
barosef moulir rena uCa ZRvaS oCxuronSe do dunaiS
akanefSe 5 anTas wanaS kinox. ase bolo borjis Cineref
qimerTes Ti nanCiSa muWo axeleefSax pelazgebs jgir
akonak uRudes kavkasiaS kaTawima: laz _ margalefwima,
abazgepwima, Sonepwima do erebwima.
ager batono ras gveubneba vikipedia: „Первой ступенью
формирования греков было смешение некоторых европейских
племен, пришедших с севера Балканского полуострова на юг где
в это время в средней и южной части Балканского полуострова
в IV-III тысячелетиях.... и Фессалии была занята пеласгами 16,
причем в Эпире эти племена жили“.
gerodot gunofCana: «muWo muS borjis xolo qordes
pelazgef do jveSo Te qana ordua pelazgefiS do saxel
geZudva pelazgia. pelazgef amdRa ginuvlirena berZnul
zityvaSa. berZenefq TenefiS RoronTefiS saxelef do
brel kultef gegnakeTesia berZenulo. ukul afinarefq
sodgaren 6 ukunis Cwe. gvalo gegnoraQesia».
Афины _ muS adrean saxel margalurre _ „a Tana“.
Величайший древнегреческий историк Фукидид (около 460—
395 гг. до н.э.) пишет о том, что в незапамятные времена на тер-
ритории Эллады происходили передвижения различных племен.

12. 352
Жившие здесь до эллинов другие народы, в том числе пеласги,
давали стране свое имя. По словам старшего современника Фуки-
дида — Геродота (484-431/425 гг. до н.э.), Эллада до греков при-
надлежала пеласгам и носила имя Пеласгии.
Wikipedia; „Athens (/ æ & thetas; ɪ п г / АТН –inz;: ATHINA
[aˈθina]; Древнегреческий: Ἀθῆναι, латинизированный: Athênai
(мн.) [atʰɛ̂ːnai̯]) – столица и крупнейший город Греции. Афины яв-
ляются одним из старейших городов мира с его зарегистрирован-
ной историей, охватывающей более 3400 лет, а его раннее присут-
ствие человека началось где-то между 11 и 7 тысячелетиями до
нашей эры“. И как называлась в те времена?
Из мировой историй известно, что там где мегрелоязычние
племена распространяли свою цивилизацию там и сохранились
названия солнца, рассвета и многое др.
Ато́н – солнечный диск на египетском.
У инков – Бог солнца «Инти». «Инти» – дословно – свети, све-
тила на мегрельском языке.
У ацтеков. Вотана – Отана – Бог рассвета, а также бог восхода
солнца у египтян, ханаанан.
Засвидетельствовано в микенских текстах II тыс. до н.е. Само
имя Афины в форме А-ta-na. a – Tana; вот рассвет на мегрельском
языке. TaS giodvandes Cqin jveSef jgir darinal akans. Ji
moCamils nanCuns Tudo mounafil artefaqtef: „a _ Tana“
_ a RoronTiS Tanel adgil. „a _ Wara“ (RoronTiS Warel
adgil). „a _ rina“ (jgir darinal adgil). xarafa _ koCSo
xarebul adgil. a _ ra Ta“ a bJa do TuTaS efSa adgil.
„oTxara“ _ oTxolo ganSe xarebul akan. aTe mounafil
akanef 4-8 anTas wanerire.
pavsanii Waruns: «arkadianefiS noRas pelasgia joxo-
dua pirvelo. muJam xenwfeT ginirT arkadiaq Tinwima pe-
lasgias saxel douTiruesia arkadiaT».
jveS mifef xolo Tes iCiebna, muWo pelazgef ordesia

13. 353
saberZenoS aborigen maxoruef.
pelazgefiS saxel do TinefiS kvirdef brelxans or-
des saberZenos. pelazgefiS nina indoevropelefiS mou-
laSa ord margal-lazur nina. amdRa musuT Cqi uZaxuT
pelazgurs ina ukve Sereul ninare.
qimipuna pelazgur Tqumuefs identiurs amdRaner
margaluriS:
are _ are-mare.
afon _ aTon, oTane.
Sara _ Sara.
qana _ qana.
quva _ qua.
tan _ tan
falua _ falua.
id _ id, meu.
il _ il, ilens.
ina _ ina.
dia _ dida.
eridan _ eridan.
xiurg _ xemarg.
duxtur _ doxtur
papa _ papu, did bab.
ma _ ma.
mama _ muma.
Cana _ qana.
Runa _ rina.
maius _ mes.
atata _ tata, bebiSdida.
gua _ gur.
altaria _ did atar.
baba _ muma, babu.
ib _ lib.

14. 354
di _ di, did RoronT.
Tena _ Tana.
papa _ pap, babuS muma.
Runa _ rina.
sapanoS _ sapon.
mania _ margali.
Catus _ katu.
dardanel _ dardania, dardanua, dixaSwalua.
kunZul santorina _ sarkorina (vedirined, iro dixaS
waluard).
gipoteza xolo veragade, Cqim azriT saxel «pelazg»
mours saxel «lazSe». «pe — laz — g», lazefiS gamna-
ry. Te gipotezas amowmens margal-lazur ninam tomefiS
saxelef: laz, abazg, lazg _ lezginef daRestanel Ci-
neref Tvalna, muWo jveSo «lazg» joxodua lezginefs.
somxur ninas
g. kapancianiS wigniSe: «somxur do laz-margalur nine-
fiS akonak». TviTon kapacian iCieb muWo margalur Tqu-
muef miSulir rena somxur ninaSa.
JveS naWaruefiS TanaxmaT ... somxur ninaSa miSuvlirre
suTa margal-lazur Tqumuef, Tes pirvelo yuradgeba
miaqcu n. marq, mara Ti borjis mars voufiqreb muSen
moxvad Teq.berZenul do romiS wyaroef iwuruana Sxva-
doSxva kaTas. WiWe azias Ti borjis nesilefiS do ukul
somexefiS do xolo Sxva rjuliS kaTaS moulaSa. 6 anTas
wanaS kinox oxorandes xvale margal-lazur ninam kaTa,
arT ninaT moragade eTnos (margalef, abazgef, Sonef,
lazef,xaTef, xuref,mesxef, xalibef, eref,qardef). mar-
galur _ lazur ninaSe miSulirre brel Tqumuef somxur

15. 355
ninaSa». Tudo mopuns WiWe nawil Te TqumuefiS g. kapan-
cianiS wigniSe:
Wanj
oWnax
burgon
xirxin
piskvin
bu
pij
sarsa _ lebiaS sarsa.
yval
babaxel
gord
qifafal — lazuro, fermorTel
ciril _ cirua
cund _ cund
wkiton _ wkiton
wil _ wil
pux _ puxam
owaxi _ wiloxi lazuro
WyaWy _ oWnax
TagSi _ Caika lazuro
qora _ qvara
robu
Rore
roba
oZafe _ konW
tafe _ tafe
erip — tabak lazuro
fialer _ gokarkantel
fiala _ atar
pepele — gorwkinafil

16. 356
CkiS _ niCv lazuro
Cxvind
baba
xeS — xeS ginodvala, xutol
laxua
apszem — lazuro,ombol
barsel _ lazuro, wkaril Tif
kakal _ TxiriS kakal
Wubur
lakv
kerke _ lazuro, sqelkanian neZ
fiWv
vard
auarebel
saR, skvam
qo
Siia _ Skuia, mSiSara
Tena amowmens muWo indoevropelefiS do semitefiS
moulaSa Ti akanas (WiWe azias) 6 anTas wanaS kinox xvale
margal-lazur ninaT moragade kaTa oxorandes.
laTinef
s. i. kovalev: „laTinefiS WiWe tom oxorand lac-
iaS oroniT _ erutriaS do kampaniaS oSkaSeT. berZeno
troiaS limaS ukul Warilre brel legendef: gomeriS
naWaraT troiaS namdvil saxel ilionre _ RoronT iluS
saxelSa. RoronT ilu rdu zRvaS iluS (talRa) saxel.
„laTin (latinius), TaS iCieb gesiod muS „Teogonias“,
sode laTin ore odiseaS do kirkiS skua (circeaS _ cira).

17. 357
gesiod: laTin ord tirenefiS (etruskefiS) xenwfe do
oxorandes tibriS gime.
„diodoreS naWaraT, kirka ord aetiS ZRab. kirkaq mi-
daQun sarmatefiS xenwfes do adre CeTxu xenwfes, mara
ontebel aQu TevreSe do qidixor italiaS WiWe kokis _
kerkei“.
gomer Waruns: kirkaq dixorua kok eies (aiaia).
rCqinelre, muWo laTinur nina _ mours laTinebSe.
laTinef Cwe. pirvelo oxorandes laciums sode mTavar
noRaT iTvalud „rom“ daarsebul753w. Cwe. laTinur nin-
aq ginirT brel qanefis ninaT.
„pluterqe CvenTvis ucnob, uZveles wyaroze dayrdno-
biT romis daarsebis Sesaxeb ambobs, rom Zveli cnobebiT
es qalaqi dafuZnebulia saberZneTidan ltolvili pe-
lasgebis an kolxTa winamZRolis aietis dis kirkes vaJis
_ romanisis miero. romanosi odisevsisa da kirkes Zea
(romulusi, T. 1.2;2)“.
mu iragade Ji moCamilSe: laTinefis arT nawiliS nina
margalurird _ namuq qawyor Sxva moulir barbarosefiS
ninas do Tinawma arTo qawyor margal _ lazefiS kul-
turaq.
utyuar aksiomare _ TviTon sityva „laTins“ enoxe muS
Sur do gur. mu enoxe:
istorias rCqinelre muWo etruskefiS (iluarefiS)
mTavar RoronTo iTvalud _ „Tinia“ _ simarTleS Ro-
ronT, anu TiniS, sisworeS RoronT. ase qidekviriT Tvi-
Ton saxels „laTins“ _ Tin, swor, marT.
auarebel margalur zityvefiS Qofa laTinur ninas
do TinefiS semantikur do etimologiur ekoxvamila-
fa, identiur re muS azri do daniSnulebaT margaluro.
mopuns giSnaWara lado alfeniZeS wigniSe:

18. 358
latinur margalur rusul
Papilio pepela бабочка
Cuculus gugul кукушка
Orce+us opkol кувшин
Cubo kubo гроб
Scribo kopobua соскребать, собирать
Serus ser ночь, позднее время
сigno wigni книга
Pono ponua ложить, лежать
Scamn skam стул
Clavis kila ключ
Fur fur плохой, вор
Pelagus pelagonia наводнение
Calamus kalam ручка из пера
Calathiscus kalaT корзина
Mors morseba кусать, пробовать
Case+us kazla yval свежий сыр
Sacharon Sanqar сахар
Sacci sak мешок
Piramis piramida пирамида, вечно ц
Bubo bu сова
Impos impu ничего, никакой
Ort+us orTe природа
Hortul ortvin бахча, огород
Mitto miote покинуть
Tapens tafe сковорода
Vers lers стих
Sicc skir суша, сухой
Scrobis rob каньон, канава
Res, rei ren re прибыль
Sco skua сын, ребенок

19. 359
Patior patieba прощаю, терплю
Pasco paskua есть чмокая
Homo qomol человек, мужчина
Aer haer воздух
Lutum leta земля, грязь
Nenia nenana скорбная песня о матери
Furor fure горячий
Risor risin скалится
Orbo ombol обездоленный
Daphue daf лавровый лист
Erro eorRv вырвать
Lasulus lasirel стертый
Lacerta lakart клык ящерицы
Hara kare ограда для скота
Papa papa священник, поп
Silebe koCiq ifiqras _ piriqiT laTinur zityvef re
muSuvlir margalurSa? istorias rCqu muWo iluar mi-
gracia iro meurd alionSe dalionSa.
ser uliam jonsiq giSarT zityvaT CinerefiS aziur
Sayaruas _ noRa kalkutas 1786 w. 2 furTuTas _ aTe
zityvefiT: „mudga vardas sanskritiS warmoSoba, iZire
muS strukturaT muWoT umos Rvariolre berZenuliS do
laTinuriS ninaS, mara Te zityvef TeS guna arTians nam-
uT oZirans muWo Tenef guSulir re arT umos jveS ni-
naSe do Silebe Te nina ukve giSaRurelrendava“.
dio vare giSaRurel mara mangaro ocadna Skvidafas.
Cqim gipoteza brel Sxva urCqind zityvefiS.
istorias rCqinelre muWo arZa axal religief gercx
jveS warmarTul religias.

20. 360
amerikel profesor Teolog jorj bukanan: « jveS xan-
ans Soblef umoso munefiS baRanefs arZendes RoronTe-
fiS saxelebs. mencar iliaS saxel jveS uriulo isume
muWoT: elia, eliaxu. profesor Tvaluns muWo Te saxel
RoronT iaxuS saxelirdva.istorias rCqu, muWo RronT
aias babilus uZaxudes eas, egviptes — ias, qanans — el _ s.
Tudo mopuns mu saerTo uR RoronT aias do iesos.
istorias moCamilre sum variant iesoS saxel: aiaxu,i-
axa, ieSua, ieso.
«aiaxu» _ RoronT aiaq-xu, RoronT aiaS naxa. Cqim azriT
Tenare iesoSs pirvel saxel. Ji ragadebuls amtkicens
zityva _ «aliluia“ _ do «aia» vare semitur do indo-
evropul zityva.“Аллилуйя” как и слово “Аиа” не семитское,
в транскрипции халелу-Йа’х; в лат. транскрипции alleluia). Букв.
«Хвалите Ях (Яхве, Йаг, Иегову)» _ margaluro giSurs: xvam-
iT RoronT, xvamiT (iaxve) aiaxe.
zityva «aliluia»; «al _ li — lu — ia» margalur zi-
tyvefre: «al» _ al (daCxir), alalo, didrwmunaT; «li»
_ Ji, Jin. «lu» _ maRal, Jin goWyaf. «ia» RoronT _ aia.
guSours «aliluia» _ aluro (alcalo) xvamiT Jin goWyaf
aia.
zityva ufal.
Ji ragadebuls sodgaren mowmens maJia zityva _ «ufal».
eklesia iCieb, muWo iesoq diWyan did RoronT aiaS Su-
riS magiur ZalaT mariamiS qvaras, koCiS TasiS umuSo.
margaluro niSnens ufaluo, uTasuo xels. TeSe mours
iesoS maJia saxel — ufal. Ji ragadebuls amangarens zi-
tyva _ «aiazma».
Tqum _ «aiazma».

21. 361
«aiazma» _ amdRa oxvameS nakurTx wyars joxo. sovreSe
mours Te zityva? rusef iCiebna „agiazma“ berZenulSe
moursia, mara berZenulo Te wyars muTun akonak (ka-
vSir) vouR zityva «agiazmawma» do varT RoronTiwuma.
АГИАЗМА – АГИАЗМАгреч. agiasmos, святыня. Общее название
многих священных вещей и мест, в том числе и святой воды.
Агиазма великая, вода agiasmos, святыня. Нет обясненый.
kaTaS mexsierebas re enoskiladir Te margalur zity-
va. jveS margalefiS naragadre — wyars jveSo varCxiliS
ketiT doujimuandes, Tena iTvalud naWyaSe, uwimdurSe,
rCxil wyaro do brel Sxva laxalas xolo oskiliduand
Ti borjis. Cuandes do koC delaxebudun «aiazma» wyars
Candes. margaluro jveSo iCiebudes Te wyars RoronT
«aia» _ zma Zala uRunia, vefuWebudua. furuSxandas (ka-
badokia), quanas (CaTal guiukus) wyariS naklebobaS gamo
quaS foqvas uRudes Cualiro. brel 1000 wanaS ukul Te
wyar oxvameS msaxurefq diWyes gimorinafa do kurTxan-
des anu aiazmas nakurTx wyar qigiodves. amdRa oxvames
nakurTxa wyars joxo — aiazma. mara muSen joxo Tina
brels amRa xolo vouCq. margaluro inwyumu: RoronT
aia — zma Zala uRunia.
Tqum — Tanafa.
Ji Warils amowmens margalur Tqum «Tanafa»; sode
«Tana» _ goTanare, bJaS Wyafare — bJaS euula; «fa» _ ma-
Jia; giSours «Tanafa» _ maJia moulare. TaS bonas do TaS
azri enodvaliro Tqum namTin ninas vaxol. «Tanafa» _ ie-
soS majia moula re. Tqum — Tanafa. Tanafa dRas margal-
ur ninam tomef arT _ maJias miaxvamandes aTe TqumuefiT:
„qiristeq geTand!“, maJia pasuxend _ „emeTo geTand!“
Tqum _ amin (аминь), hamin.

22. 362
Tqum «hamin» margalur zityva re do niSnes gemuans;
hamos _ hamin. jveSo margalef Te Tqumus «hamos» aucile-
bero xvarendes SxvadoSxva ekstremalur situacias: 1.
jveS dros transport vard do cxen xolo arZas vayQnd.
saWiro borjis muJam saCqaroT ord saWiro ambeS ginoCa-
ma Sxva akanSa giSagorundes Seulebudun fer axalgazrda
koCis do oruluandes ambeS ginaCamSa. muJam ambeS gin-
maCamal qimiruled saWiro akanSa, TiS maZiraf kaTa uc-
bas qimioZaxandes! hamo!, hamo!, ragadiS doWyafaSa kiziT
Candes hamos: Sanqars, Tofurs do Sxva gemuanobas. ukul
WiWe dro giSaSkumaliro meCandes ragadiS uflebas.
muJam ambeS moragade gaTend saCiars do saxiolo am-
berda _ marCqilef arZa arT xmaT uragaddes: «hamin! skan
pijis Sanqar», „skan pijis Tofur“, skan Tqumus, hamin!». 2.
muJam adamian mikoxe do oWkomals Wkumunsun _ uragadna,
giham RoronTq! hamin niSnens Zalas meCamas, — elarinas
(Tanadgomas).
saeWvo vare _ muWo pirvel religiur elementef garC-
qin pirvel civilizaciaS kaTaq _ georgianefq do pir-
vel religiaS saxelird „war marT“, „Tin _ marTal“, „war
marT rina“.
uriulo xolo TeSre Te sityva _Tqum «amin»_ s xvar-
ulena xvamaS bolo borjis. uriulo do berZenulo Tqum
«amin» niSnens _ «sinamdvile, simarTle do TeS yofedas».
muWoT orwyeTun Te Tqum «hamo», «hamin» do «amin» _ s
arT do igive etimologia uR do kiladan (daniSnuleba)
xolo arT do igive kaTaSe re giSnavla margal lazur
ninam kaTaSe.
Silebe qiragaduas muWo ukul Te margalur zityvaq
gegniTas arZa religiefSa:
Слово «аминь», если переводить его с греческого и еврейского

23. 363
языков, то есть слово „говорит о том, что все выше сказанное яв-
ляется верным и правильным.
Говоря после молитвы слово «аминь», христиане выражают
свою надежду на то, что она будет услышана Господом...“
Tqum _ magia, mangia, marg.
istorias moCamilre muWo Tqum (sityva) «mag» magia
laTinurre do pirvel Selorsef laTinurre, do Te
Tqums uR mangar energetika. Sxva Cineref iCiebna, muWo
Tqum magia «magia» moursia SumerefSe do protoxaldev-
elefiS papefSe.
TaS reno Tena sinamdviles?
a mus Warna istorias medeas gurSen.
medea, kolxidaS xenwfeS skua, geliosiS moTa, kirkeS
jimaskua ord Tel didages pirvel mewamale. medea ore
pirvel mewamaleT Sinel istorias.muS nakeTeb wamaliT
qudarulu gverSap.
medea ord pirvel mangia (magia). medeaq geWof rCin
Sxur Skas gokvaT qinod Cuans, doxaS do gegSeQin TevreSe
cocxal kirib.
medeaq qimeujRun saCuqaro xenwfe kreoniS Ciraskuas
kaba, kaba kimkiqun do daCxir qumantu. xenwfeS skuaq
doRur.
margalur margi re laTinuro mangia.zityva mangiS
odobade re kolxeT do muS pirvel makiTxef aietis ci-
raskualef _ qalkiope, medea; aietiS da pasifae; pasifaes
ZRabef ariadna da fedra. arzaS umos Tavar adgili uke-
bud xenwfe aietiS das _ kirkes.
`margalur ninaS TqumiS umeteaSo exantuns TqumiS
kiladans, arsis, misias. pirvel Wyafil pirvel moaz-

24. 364
rovne adamianiS Tkumef mango exantuns TqumiS azris do
gonas. aTe pirvel ninaS Tqumuefs uR did magiur Zala.
muSenre TaS? Te mangia do xolo brel margalur zityvef
munefiS dunarcxreanu marT kaTaS eknanwyua anu arZasmuS
muS daniSnuleba uR, muS misia. saxelef do Sxva Tqumuef
munefiS dunaWyafre TiSenre munefiS Wyala pirdapir mo-
qmedens.
margalur ninaT Wyalas Zala uR maWyal qore erCqi-
naSe arielda. (ariel re koC namuT erCqinaSe sufTare,
vouR nakl, dRas voukeTeb glaxa. iro RoronTul rinaS
dinaxlere). margal margiaS Wyalas uR demur, sanwale
Zala namuT ubedurefiS nakeTeb ubadobas munefiS duds
gunasofans, gegSaWyviduns.
Tqum margia — niSnens magiur giSaZaxebas demonefiS
Tudo mopuns laTinur magiur Selorsefs sode laTinebs
xvarebul afna margalur magiur Tqumef:
Selorsa laTinurninaT
«Fiat firmamentum in medio aquanim et separet aquas ab aquis,
quae superius sicut quae inferius et quae iuferius sicut quae superius
ad perpetranda miracula rei unius. Sol ejus pater est, luna mater et
ventus hanc gestavit in utero suo, ascendit a terra ad coelum in terram
descendit. Exorciso te creatura aqua, ut sis mihi speculum Dei vivi in
operibus ejus et fons vitae et ablutio peccatonim. Amen».
Tanga: «do qoyofedas simangare Ska wyars,do gour-
Tafdas wyars wyarSe: Ji ren Tinefs, TudonefSe,do iy-
ina Tudonef Ji ren Tinefcal. Cxana mumare TiS, TuTa
didare, do borias guluRud muS qvaras, mianWandas dix-
aSe caSa do TevreSe dixaSa. gunorCanq, si wyariS mazak-
val do si Cqimo Qofeda jim do tuta, RoronT muS qmedi-
anobaT do wyurgil rinaS do giTmarCxal codefiS. amin!.

25. 365
maJia Selorsa:
«Ego сonjuro et confirmo super vos Angeli fortes, sancti atque po-
tentes, in nomine On, Hey, Heya, Ja, Je, Adonay, Saday, et in nomi-
ne Saday, qui creavit quadrupedia et anamalia reptilia, et homines in
sexto die, et Adae dedit potestatem super omnia animalia; unde ben-
edictum sit nomen creatoris in loco suo; et per nomina Angelorum
servientium in tertio exercitu, coram Dagiel Angelo magno, principe
forti atque potenti; et per nomen Stellae quae est Venus; et per Sigil-
lum ejus, quod quidem est sanctum; et per nomina praedicta conjuro
super te Anael, qui es praepositus diei sextae,ut pro me labores se nihil
intermisit (его ФИО) suum diligere ut se ipsum, ut aliquem insane
amare me».
maJia laTinur SelorSa mokleT:«....ma (saxel), ginor-
Canq, Wyalenq, wkonda angelozef: xei, on, ia, sadai, xeia,
ie...
muWoT orwyeTun margalur kosmogoniaS brel Tqu-
muef okaT laTinurs: «Cxana mumare TiS, TuTa didare...».
Tudon tekstis mounafil angelozefiS saxelef WiWe
ekoborrjilo, albaT margaluriS urCqindobaS gamo. sum
Tqum sufTa margalurre: «on», «ia», «xe ia». Tena mianiSn-
ens Tis namda Tqum «mag _ magia mours margalur TqumSe
“mang~ Se, do laTinur vare. pirvel mag nina, do TavreSe
giSuurs, muWo laTinur Tqumuef vare ekofSa magiur.
Tel ges saCino magef iCiebna, muWo Sxva ninaSa Tamgil
magiur Tqumus vouRunia Ti magiur Zala, namuT uR Ti
pirvel ninaT ragadebul Selorsebs do guToxvamas.
guSours qise gofSa magiur Zala uR margalur ninas
do margalur Tqumuefs.
aTaq oko qiTquas Tiq muWo patis cendes margalur ni-
nas laTinef. qidekviriT da laTinur tekstis margalur
zityvef uTiruo afna dotebul.
pirvel mangi gorCqinelre Teq sode gorCqind pirvel

26. 366
religiur elementefq. pirvel religiur elementefq
gorCqind sode gorCqind pirvel moazrovne kaTaq do
sode gorCqind pirvel margal _ maTasalq do meorinjeq.
TavreSe iragade muWo laTinul magia re margalur
“mangia~ o giSeRine tejgua nanC muWo laTinur magiur
tekstef ginoWarilre margalur mang-Se.
Tqum «Rvin».
Tqum «Rvin» _ pirvel dixaS mosarjef do meorinjefSe
mours. (rusulo vino, laTinuro vinum, inglisuro
vineu...).Tqum «Rvin» giSuurs Tqum Rvena _ Se, Rone _
Se. pirvelo moazrovne koCiq geSv QurZeniS wven do igin
ZalaS mokaTafa, jgir xoSSa moula, qumakaT Sur do guriS
xiolq. Te xioliS xils giodv saxel: “guriS wven», ukul
Te Tqumuq iku transmofirebulq do ginirT «QurZeno».
damangarebul daRRvinebul wvens giodves Tqum «Rvin»,R-
vena,Rone... Te margalur Tqum Tel ges re gunoRalir.
Tqum «madona».
«madona», «ma do na (nana)», ma do Cqim nana.
Tqum «xvamli».
xvamliS gola arZaS umos mistiur adgilre Tel
saqorTuos. margalur folklor iCib. aramxut ordua
mikoskvil qvijas. xvamli ore Te gvalaS «qvijas» dudis.
mencaref: arqeolog lomtatiZe, geograf abaSiZe, max-
antal v. beleckaia, n.o. burCak abramoviC Tudo qvijaS
kidelas qoZires jveS naxantuef WiTa oRafuliT, gvalo
Tudo taxilo dixaWuberSe keTebul xeWkudef.
giSeRes nanC muWo Te qvija ord oxvame. vamiCq muSen
do muJam giodves Te adgils «xvamli» do mus niSnens
Te zityva muJam re dudSe Sinel pirvel RoronTiS msax-

27. 367
urefSe «oxvame». eklesia berZnul Tqumure do muTun ka-
vSir vouR xvamawma. muSen joxo eklesia, muJam xvama do
RoronTiS msaxur Cqinde giniRes berZenefq.
dibua de monpere: « soxumiS xolos kelasuriS kide-
lawima ore ekorRvafil eklesia «oxvame». Tes iCieb m.
seleznev jveS ekotaxil kidelawma ordua xram tuzemce-
fiS TqumuT «oxvame».
Silebe Te qvija “xvamli~ orduda pirvel RoronTiS
msaxurefiS pirvel oxvame.orTes Wyafil, pirvel marga-
lefiS do meorinjefiS ritualur centr 10 — 12 anTas
wanaS kinox.
Tqum — «axavoi skan duds» margalur Wyala.
kaTaS Suonas (mexsierebas) iCualu brel anTas wanaSian
ambef: istorias rCqinelre mu barbarosoba ixvares WiWe
aziaS eWofuaS dros axeelefq (berZenefiS arTarT Stoq):
daCxiriT gegnoWves ifrel, vendendes moxuceblefs,
CqiCquefs. Tena amdRa xolo Su kaTas. Te Tqumu sanwale
WyalaT iTvalu samargalos _ «axavoi skan duds», «axavoi
skan duds genTxafil».
Tqum _ «gosamarel skan dud».
ubedur WyalaT iTvalud samargalos_ «dixa samares
muTonTxoril», «gosamarel skan dud». qanaaniS xaTefiS
lider saxelo uriaS QviluaS ukul xaTef gegnaxorues
Rurel dixaSa. kaTa Wyordud SkireniT. arTganef dirTes
munefiS jveS qianaSa — aiaSa. (Taqian kaTa moulirebs
uZaxdes uriaS kaTaT. TiS ukul ebraelebs margalef uu-
Zaxna — urias). xaTefq Te Rurel dixas giodves «gosamar-
el dixa», «dixa samaria». Te ambeq qudoskid arT TqumuT,
anu WyalaT _ «dixa samares qumnonTxoras» namuT eWaruns

28. 368
Ti did gaWirebas margal kaTaS (xaTefiS).
Tqum «qumkonarguseda».
xolo arT mrgalur Tqum «mukonargusel» namuT jveSe
jveS istorias eWaruns, anu kaTaS maxsovrobas skiladir
argonaftebiS CiCuroba.
margal mesiakon fridon abakelia:«rodoseliS „argo-
navtikas“ moSinafil afu kolxuri nina, mara margalurwk-
Lma TiSi arTobas breli mencari vaCinebulenc. rodoseli
III ukuniSi avtori re. mara argonavtefi moSinafil afu
homerosis „troaSi lLmas.“
konkretulo mu SL margalur ninas argonavtefiSi mou-
laSeni noRa aiaSa? argonavtefiSi moulaSi Teli trage-
dia kolxeTSeni, kolx kaTaSeni margalefc Cualiri afu-
na Wyalas, namuTL TaSi iTqualuafu:si qLmkon _ argos_
eda; si qLmkon _ argus _ eda;
Taqi „qLmkon“ do „eda“ kiloTaSwmoxoni (zmniswini)
do bologiorTaSe (bolosarTi) re. „argos _argus“ _
xvamardiSi joxo re. maWyali uragadL oWyalc: midair-
Tumdas do medinafedava Tinero, muWoT xvamardi „ ar-
goT“ dinL medeaq......
do Tenero kaTaSi dinafas „mikonargusua“ qigio-
du......~.
Tqumu gelaTi.
aTaq qimipuna margalur istoriul wkonda margal me-
siakoniS daviT TordiaS nasarjaSe _ muWo «gelaTi» gi-
nokeTebul Tqumure do sinamdviles oko ordas «genaT».
anaTens — oTanes; goTanas, Tanas».

29. 369
margalur, lazur anu iafetur nina
arxeologiur, lingvistur, toponimur do antro-
pologiur moCamilefiS mejinelo Silebe giSebRaT Te-
jgua nanCi (daskvna) muWo saxenwfo aiaS teritorias
pirvel maxoruef, aborigen tomef ordes: margal, laz,
abazg, xaT, xalib, qard, qask, mesx, Son, eref, xuref. Taq
mukoTvalir tomefs arT nina uRudes, do Te ninard mar-
gal-lazur nina (iafetur nina), arT eTnosiS eTnona, pir-
vel nina. Taq oxorand arT do igive antropologiur
rjuliS kaTa, moazrovne adamianiS goWyafaSe _ 5 anTas
wanaSa C.w.e. Te droS ukul diWy usaxelo semitur do
indoevropul momTabare tomefiS minokaTafaq, aborigen
kaTa ord kulir (damonebul), adgilobriur ninaq diWy
giSaRura do bolos gvalo medin irdixas kolxidaS gar-
da. RoronTiS Wyolofua rduo vamiCq, mara namTin mou-
lir toms vadarined kolxeTis sum maraS metis, malariaS
gamo, xeTe Ruras daWyandes. aTeq ginitu pirvel gorC-
qinel adamianiS nina, pirvel nina, 10-12 anTas waner nina
daxe uTiruo.
Silebe, Ji melen kavkasiaS do slavur kaTa,arT bor-
jis sodgaren 3000 wanas Cwe. geWofes WiWe aziaS, terito-
ria do aborigen kaTawima arTo aSenes mangar saxenwfef:
xeTefiS, urartuS do asiriaS. anTasobiT wanas oxora-
ndes Taq do brel muTun miRes Taqian kaTaSe (Tqumuef,
wes _ adaT, ritualef, RorinTiS rwuma). axeelefiS mu-
nokaTafaS ukul brelq dirT kin munefiS jveS qanaSa.
amdRa TinefiS ninas brel Tqumuef re margalur, marga-
lurs megun fer, mara ena vaniSnens (muWo kankale Cineref
Tvalna) Tis muWo TinefiS nina _ iafeturre.
Taq oko qiTquas Tiq namda karkale Cineref iCiebna:
«iafetur» nina renia somxur nina.

30. 370
maSqviTa wignis gerodote Waruns: `frigielefiS iaraR
gd paflagonefiS iaraRis... somexef moulir rena fri-
gielefiS akanSe (frigiaSa morTes uraliS iSoian kunTx-
uebSe) uRudes frigielefiS iaraR. TenefiS unCaS rdu
ar — tox, daqorwinebul dariiS ZRabwima~.
straboniS mukoTvalir af kavkasiur tomef do Teq
somexef vakaT. `eTnikur saxel `армяне~ guSoulire saxel
_ `арме~-Se. somexefq miRes kavkasiaSa xvale munefiS nina
var, miRes analog vouRun fer gansxvavebul genetikur
laxala «somxur laxala». (did medikur enciklopedia t.
19. 1982 w. gv. 67-68).
guSours, somxur ninas muTun saerTo vouR iafetur
ninawma, garda TiS namda amdRaner somxur ninas okaT
brel margal-lazur Tqumef. ninaS garda adaT wes do
brel jveS ritualefq uRna somexefs margalur. qimipuna
arT magaliTis: somexefs uRudes vardefiS did xareba:
«vardavuar», «vard» muren uCqna mara «auar» muren vouC-
qna «vard avuar», margals Te TqumuS Tanga vasaWir.
somexefq, gakeTes(mu xerxiT do mu CiCurefiT ina Tel
geS Cinerefs uCq).mTlianas margal-lazur ninam tomefiS
asimilizacia romiS imperiaS xujCamilo.
brel jinj Tqumu re, namuT okaT arZa jveS ninebs do
Te Tqumuef margalurre. (Te wignis mukoTvalir maf Te
Tqumuef).
protoninaS kval arZa kontinentebs re, do Te nina
gorCqinelre Teq sode gorCqind pirvel moazrovne ada-
mianq. Tel geS arZa jveS ninebs okaT pirvel ninaS Tqumu.
Te ninas Tel geS Cineref uZaxna: protoninas, iafeturs,
nostradiuls, do jveS uriuls (aianars _ xananurs).
ase moko qimipune ma miCqun fer Ti margalur Tqumuef
namuT Tel ges arZa ninas okaT do inwyumu muS azr do
goneba muSayunafilo _ xvale margaluro:

31. 371
nana, papa, baba, mama,bebi, adam, aia, a rina (Руны), aiaxu
(Аиаху – Исус), aiazma (agiazma, nakurTxa wyar), pasxa (Tana-
fa), iaxve (aiaxu, ieso), maia, madona, mana, nana, kut, Tana,
oTane, Tang — daR (Тамга, герб, знак), xananana, xara, xaka-
ra, kila, orke, rina, wiwikaka, kalanda, ra, di, xu, xa, xe,
valxe, ski, on (oniS dro _ Oni time), gergez (georgi),
guru, Rvin, xakara, nard, pasxa, aliluia, amin (hamo, hamin),
magia (marg), ja, kar, tar, lar, bon, Tin, атака, алегория,
имидж, galop, менеджер, опера, содом, Olympia, ротациа, курьер.
Tudo moCamilre Tel geS brel ninas okaTunfer mar-
galur zityvef nugzar kvaSilavas wigniSe:
atak _ атака rusulo,frangulo, italiuro, inglisuro
alegore _ Алегория — berznulo, frangulo, rusulo,
inglisuro
mejina _ имидж _ frangulo, rusulo, inglisuro
golafa _ galop _ frangulo, rusulo, inglisuro
minje _ менеджер rusulo, frangulo, italiuro, in-
glisuro
obire _ опера _ rusulo, frangulo, italiuro, in-
glisuro
codaSi _ содом _ rusulo,frangulo, italiuro, in-
glisuro
olaafe _ Olympia _ berznulo, frangulo, rusulo,
inglisuro
rTala _ ротациа – rusulo,frangulo, italiuro, in-
glisuro
goqurua _ курьер _ от латини _ curro
auarebel TqumuS marag amdRaner margalur ninas,
sode 9 milion Tqum re, namuS analog vare Tel ges.
margal-lazur nina protoninaren TiS nanCre auareb-

32. 372
el TqumuefiS marag amdRaner margalur ninas, sode 9
milion zityva re, namuS analog vare Tel didages. Te
Tqumue mounafil af muS 7 tomian wignis ninamencars pa-
tin mamanti ZaZamias do cira ZaZamias. Tudo qimipuna Sxva
ninefiS TqumuefiS maragis Sxva kaTaS ninaSe:
inglisur ninas — 1600000 zityva.
rusul ninas — 131 900 anTas zityva.
Cinur ninas _ 80 anTas ieroglif.
germanul ninas — 400000 anTas zityva.
Svedur ninas _ 300 000 anTas zityva.
margalur ninaS arTxmovanoba
arTbgerian TqumuefiS marag margalur ninas.
anton antonov: «... pirvel Tqumuefq gorCqind pirvel
bgerefSe. pirvel gaazrebul Tqum ord «a» do «ia», arT
bgera».
gasakvir ekoxvamilafare a do ia; qana «aia» do Ro-
ronT _ «aia»
ibadeb Tejgua kiTxa?
baRanaq qidebad do pirvel xuma goC _ aaaaaiiaaaai-
iaa. Tes Tvalundes Cqin jveSef adamianiS pirvel zity-
vaT — aia. baRanaS erCqina RoronT aiaS goWyafilrenia.
Tes gamo RoronT aiaS saxel giodves munefiS qanas: qana
_ „aia“. Tena mianiSnens muWo Te kaTa Taqian goWyafilf
rena, Taqian marinjef.
Ji ragadebuls amowmens jveSSe jveS margalur gino-
Cama,Wyala: „ia, ia skan jar spil“, anu „ia, ia skan ja do
ra mospil“. Tena TaS ren Tis amowmens laTinur ginoCa-
ma: „Заклинания на латыни – Заклинаю вас, ангелы сильные и
святые, священными именами: Иа, Иа, Иа, Хе, Хе, Хе, Ва, Хи, Ха,

33. 373
Ха, Ха, Ва, Ва, ВА, Ан, Ан, Ан, Ан, Айа.....“
ji moCamils amowmens margal — lazefiS nina, pirvel
nina mTel didages. pirvel moazrovne adamianefiS nina,
sode amdRa xolo rCqu Te ninas Ti pirvel adamianiS Tqu-
muef (bgeref). Tel geS namTin ninas vouR amdRa Tezma
arT bgerian zityvef sode _ arT aso arT zityvare.
arT bgerian zityvef:
a _ ager, b _ dabmulia,g _ gavs,e _ eger,z _ mozila,T
_ moTova, i _ im, k _ kakali, ki (yvanaS kuala, mokeba),l _
lafa, vardna,m _ vin, ra;p _ mamyofa;J _ zeviT;s _ CumaT;t
_ curi,ZuZu; f _ aduRda;q _ dafqva;S _ sveli, mokso-
va, axsovs;C _ aWama;c _ dacvivda, qviriTi;Z _ devs; w _
wels;W_ nawlavi;x _ Sva, Soba.
erTbgeriani sityvebi,rac adamianis metyvelebis pir-
velsawyisebisaken mivyevarT.
Jir bgerian zityvef:
ku; Ru; ca; Wa; ti; fa — arTfa: af — Tena Tis af; ra; re;
Tu; su; du; id; qa; kc; Wa; ja; xe — zis; Ce; oC; eC; qo; um; di;
si; ul; la; li; Tu; gin — xbo; ska; faS; xaS; raS; jik; Taq;
fer; kec; gan; Tol; Wia; Wir; Wua; xoj; meC;
margal-lazefiS religia (uj. 66fas).
margalur miTef do legendef
Tel geS jveSSe jveS Sxva do Sxva civilizaciefiS leg-
endef, naWaref, moadef, arikef do miTef, arZa arTians
megnferre do aerTianens arZas _ arT do igive uRun
fer RoronTefiS, qanefiS, oxoruefiS,RalefiS,akanefiS
saxelef do Te saxelef margalur re.

34. 374
Taq moko qimipune arT tekst namu oZirans muWo pir-
velo didwyarliaS ambe pirvelo Waril afna Ti kaTas
namqT giniR Te ubedureba. ukul Te sinamdvile legend-
aT ginirT do gegniTas Tel digages:
Примечательно и более позднее Вавилонское предание о по-
топе, в котором многие ученые усмотрели, что составители Би-
блии заимствовали этот сюжет, как и многое другое, у вавилонян.
Здесь Аиа является богом спасителем людей:
«Эа (Аия) предупреждает Утнапишти (Surufaqe) о грозящем
бедствии:
„.....Слушай, хижина! Стенка запомни!
Шурупаке, сын Убар – Туту,
Снеси жилище, построй корабль…
Богатство презри, спасай свою душу!
На свой корабль погрузи все живое....….
При наступлении дня седьмого
Буря с потопом войну прекратили…
Я открыл отдушину – свет упал на
лицо мне, Я взглянул на море – тишь настала,
Я открыл отдушину – свет упал на лицо мне
И все человечество стало глиной!...
Стал высматривать берег в открытом море –
В двеннадцати поприщах – поднялся остров.
У горы Ницир корабль остановился…».
2. maJia margalefiS legenda: “uRural Rlam, dRas
valursun fer, vaWkomuns, do ifrels orwye. mangaro rS-
vinuns do xorxotaSe eSal did daCxir~.
3. “aliT Sur meuRun fer xojef, rkinaS kuCxamef~.
4. “ragad uCqun fer amfibief~.
5. “anaTensun fer qaSqvil~.
6. “ rkinaS robot kokiS maTxilar, oQoTans do nwyuns
SxvaS gemefs, do zisxir uR nikeliS~.

35. 375
7. “mafurinje aparat» «faeton ord CxanaS Roron-
TiS skua. arT dRas faetonq qoTxu muS mumas mafurinje
aparat..... aparatiq diWy qancaf, gefuW do faeton qosxap
aparatSe..... qenanTx faetonq Ral eridan-s»
8. „maxabaratas~ do `gilgameSis eposis War, Te iaraRis
xvarulendesia istoriandel borjis~.
mara Ti borjis Te kaTas sovreSe aRvenud Tejgua
iaraR. ibadeb Tejgua kiTxa, albaT Te iaraR Sxva plan-
etaSe mofurinelefiS rduda do Tina afna albaT pir-
vel moazrovne adamianefs Suonel, do Tes gunoCandes
axalefs. saxelef xolo gedvalir afna margalur: dem,
aramxut, rama (aram a xu), anunak, virakoCa, «xu an di»,
“did bog~ «xuta matua.
xolo arT gasakvir miT.revaz erisTaviS wigniSe:
ratom daarqva Tavis wigns revaz erisTavma „mzis
Svilebi?“.
ratom eZaxden kolxebi Tavis Tavs „ mzis Svilebs?“.
qveviT momyavs ZvelTa _ Zveli megruli miTi xalxuri
folkloridan:
„........iq zeTisxilian mindorSi gahyavdaT Zroxa (Cxou)
saZovrad. Zroxa balaxobda nazi ylortebiT da iZleoda
karg rZes (rZe _ bJaa megrulad). rodesac mzis (mze _
bJaa megrulad) RmerTma gadmohxeda dedamiwas, Zroxis
danaxvisas gauCnda misdami ltolva da survili.meaTe
Tvis dadgomisas Zroxam Sva koCa (vaJiSvili)“.
zeviT mocemul tekstSi naxsenebia: Zroxa, rZe,da mze.
es gvaZlevs uflebas dsamtkicleblad imisa, rom pirve-
li miwaTmoqmedebi da mecxoveleebi adamianis gamCenad
Tvlidnen Zroxas _ mzisgan. megrul metyvelebaSi sityva
„bJa“ megrulad aRniSnavs „rZes“ da aseve „mzes“.
zomoT xsenebuls amowmebs inkebis legenda, romelnic

36. 376
zRvidan amosul TeTrkanian (kolxuri garegnobis) kacs
eZaxdnen RmerT _ virakoCas. (vi)ra _ koC) megrulad, anu
„mzis Svili“ qarTulad. cnobilia istoriaSi is, rom vi-
rakoCam moutana civilizacia inkebs da amis mere inkebi
Tavis Tavs eZaxdnen _ mzis Svilebs.
В своей книге «государственная история инков» Инка Горси-
ласа Дела Вега детально описывает жизнь всех царей инков. Из
рассказа сына царя инков Яваре Вакаки: «вчера, когда я лежал
под деревом предо мной явился человек в непонятной одежде не
похожий на нас, белоликий с приподнятым носом и был одет в
длинную кофту до колен. Он сказал: я сын солнца и меня зовут
Виракоча… Озеро Титикака непосредственно не связано с рожде-
нием солнца. Индейцы Аимара, жившие с глубокой древности в
окрестностях этого озера, верили в то, что бог – творец Виракоча,
или Тонапа – (ganaTeba megrulad), появился на земле из хра-
мов озера и создал Солнце».
aseve istoriaSi cnobilia is, rom xemetebi (egviptele-
bi) faraonebs Tvlidnen mzis Svilebad. es arari gasakvi-
ri radgan egviptis civilizacia modis saxenmwifo aias
civilizaciidan, anu mTlianad egviptis elita iyvnen
mgrul-lazur enovani tomi.
Sxva do Sxva qanefiS civilizaciefiS legendef
SumerefiS legendef.
SumerefiS naWarurfSe miCqna, muWo civilizacia babi-
luSa moRalir af RoronT ea — s (aia-s). ea-q eSarTua
zRvaSe CxomkoCiS saxeT. Tliano Cxoms gud, mara CxomiS
dudiS Tudo koCiS saxe uRudua, ragadandua koCcalo
do Tel dRas kaTawima ordua: oguruand kaTas Waruas,
jixefiS Senebas, kanonefiS Waruas, dixaS sarjuas do Sx-

37. 377
vas. onjua borjis kin zRvaSa inuurd. Tes iCieb Sumerul
mif.
maia do inkefiS legendef.
istorias rCqinelre muWo pirvel manjRver kasta maiaS
tomiS ordes Ce kaTa. (2000 Cwe. — 250 Cwe.) Tqum «maia» _ s
iSinuana egviptes (faraon tutanxamoniS msaxuriS saxelo
_ maia), indoeTis, saberZenos (atlasiS ZRabis do pleimo-
niS das saxelefird — maia), italias (rimulaS RoronTis
joxod _ maia)
guSours muWo namdgaren kaTas goTasil af Te saxel
Tel didages.
istorias rCqinelre muWo margalur ninam tomefq
gidves muS saxelo _ aia, munefiS gvarefiS daboloeba
rdu aia do ia (mi rdes do sovreSe rdesun Tena uCkudkon
oko arZas _ Cedvik): «ma ia»niSnens ma voreq aiaSe, RoronT
aiaS qanaSe.
inkefiS legendef.
jveS indoelefiS centralur do Tudon amerikaS
(2000w. Cwe.) legendef iCiebna: « jveS dros munefiS qa-
naSa filukefiT qumorTes Ce kaTaq jRar Tolam, did
Cxvindam bJakeamefq. Tinefs ifrel uCqudes: Wkirundes
nefritis, ginandRuluandes oqros, uCqudes Warua, dix-
aS sarjua...».
istorias rCqinelre muWo inkefiS qanas uZaxdes ink-
is. «inki» rCqinaS qanaT iTvalud». «imki» margalurre do
niSnens gurafas. inkefiS legendef iCieb muWo inkefs if-
rel daguru virakoCaq do indoelef Tis uZaxudes CxanaS
koCo. sinandiles margaluro «vi ra koC» re CxanaS koC.
gorsiliasoq ditu brel naWaref: «Tiq (virakoCaq) ar-
Zas qudaguru jgir rina, TiS saxeliT brel xramef aSenes

38. 378
do qilinjef (Zeglef) dodges.
muJam pirvelaSo morT virakoCaq Cqin qanaSa Tis vand-
des, mara virakoCaq caSe mosof daCxir do qumuntu go-
las. Tinwima derwmunes muWo RoronTire».
muS wignis « inkefiS saxelmwifo istoroa» inka gorsi-
lasa dela vega (XV11 s.) detaluro eWaruns inkefiS xe-
nwfebiS rinas. xenwfeS skuaS iavare vakakiS naragadiT:
«goRa jas guTvojanudin TeS ToliS woxle gorCqind
Ce koCiq Sxvaner mukoqunaT, Cqi vabgnan fer do Tqu: ma
voreqia CxanaS skua do ma bjoxonia virakoCa... indiel
maxoruef jveS aimarelef jerdes muWo tob titikakaS
wyarSe gorCqind RoronT virakoCaq _ Tonafaq do garC-
qin Cxana».
«xronikebs kuskoS panTeonSe Sinelre oTx saxel: vira-
koCa, inti, tonafa, otane». aso «T» Tinebs vouRuna, «t»
_ S mangioro «T» qimSabdgidTa oTxolo saxel margal-
urre: virakoCa, inTi, Tanafa, oTane.
«ax — puC» _ inkefiS RuruS RoronT. ax — fuW, glaxa
ambere margaluro.
tobuS saxel titikaka. Te tobuSe giSarTes da do ji-
maq _ titikakaq. inkefiS titikaka arTcalo g margalur
amindiS RoronTefiS saxelebs: wiwi do kakas.
TviT saxel indielefiS — «aimara» _ s Tel geS Cineref
Tvalna, muWoT Te Tquma indiur vare. margaluro ikiTx-
ire TaS: «ai — ma — ra»; «ma Cxana aia» _ Se.
nanCns Tes sofel aimaraS yofa dalion saqorTuos —
afxazeTis. sofeliS saxel — «aimara».
inkefiS Qofa sum dones _ meg margalurs:
1. Jin done: «xanan paCa». «xa _ nan fa_ Ca».
xanior nanaS maJia fa «Ca» (rina).
2. Ska done — «kai paCa».
jgir (rina).

39. 379
3. Tudon done _ «uku faCa».
Tudon rina.
indielefiS legendef.
indielefiS kultura mours «xarafaS kulturaSe.
«xara fa» margalur Tqum re do niSnens — maJia gaxare-
bas, anu Cqim azriT did wyariSliaSe nantef kaTaq qoZir
jgir darinal akan _ do giodves “xarafa~. Tes amowmens
indielefiS RoronT “rama~ _ S Qofa.
jveS indielefiS legendef iCiebna: «sodgaren uCa zR-
vaSe genios «rama_ q qimiQunua muS kaTa gur aziaSa».
Taq rCqind arT gipoteza? Silebe saxel «rama» renda
giSovlir margalur mifSe «aramxu» _ Se; «a — ram — xu»
_ Se.
arxeologef Tel ges goQvirnafil rena, Turme indoi-
lefiS civilizacia gercxilre jveSSe JveS «xarafa» _ S
civilizacias.
zityva «xarafa» margalurre, do niSnens gaxarebul
rinas. Tes amowmens Ral «indaS» jveS margalur saxel —
«xanda».
Tel geS Cineref Tvalna muWo jveS poemefs «maxabx-
arata» _ s do «ramaiana» _s muTun saerTo vouRna indi-
elefiS civilizaciawma do moulir renia WiWe aziaSe do
xemetiaSe
TeS mowmere re TiTon Tqum: «ra-m(a) _aia-na»; «ma Cxana
aiaSe».
xolo arT saintereso argument. legendarul avtor
«ramaiaS» re «val miki». val miki, anu jveSefiS guru gi-
noC axalebs. Te poemaS WaruaT, valmikiq ginig muS adami-
anur val.
gurafa «tantra», ioga. «tan — tra»; «tan _ Tra» taniS
Tirua, anu varjiS.

40. 380
aTaq moko qimipune arT saintereso, sensaciur ekoxvam-
ilafa, muWo sum kontinentiS kaTaS religiur Tqum arT
maJias meginferre.: inkefiS tob «titi _ kaka; indiele-
fiS wminda tekstefiS saxel «tripitaka» do margalur
“wiwi-kaka~. margalur folkloriS TanaxmaT “wiwi _ kaka~
ordes da do jima _ amindiS RoronTef. „ir oWumares
ekurdes zRvaSe da do jima „wiwi do kaka“ do dukurdes
gvalaS iSo. Tine dud uqudeT meurdesda _taroz amind
iQid. duds giorTudesa _ tarozubado~.
aTaq iZire xolo arT ekoxvamilafa: xaTefiS xolos ord
WiWe qana _ «fali». ma 15 ukunis Cwe. Te qana ganadgures
qaskefq. a mu iZire jveS istorias amaraniS naWaruebSe:
«… bolos tutxaliaq do supiliumaq muduRes kaskebs
xaTusa. qaskef kin gagmanwyues jar, mara aruvandaS ji-
maq damarcx qaskefiS jar... aruvandaS jimaq mursili — 2
Waruns, muWo ganadgur ifrel qaskef tarikamiruS gva-
lawima faliS goxoluas..»
a mus Waruns akademik v. v, ivanov: «xeTefiS naWaruef
mours anatoliaS aborigen tomefiS liviur do falur
tradiciefSe, TinefiS nina vard indoevropul do gd xa-
Tur ninas».
fal, fali, falir margalur zityvare Tena onirZe
vare Te borjiS ukul palef soTin varCqna. Jir anTas
wanaS ukul pirvel ukunis gamkorCkindes indoeTis.
indielefiS istorias rCqinelre muWo falur nina ore
mTavar religiur pirvel nina budistefiS txera _vadi.
txera _vadi, tipitaka, falefiS kanononiS _ wigni re,
jveS tekstef falefiS naWara ukul Tirel Sxva ninaT,
do amdRaner dRaSa iTvalu mTavar wyaroT jveS budaS.
Te tekstebs re moCamil ekonomiur do socialur rina 1
ukunis Cwe. eunafilo.
ukul 2500w.Cwe. gegia tomefiS moulaS ukul xarafaS

41. 381
civilizaciaq medin do gorCqind indielefiS civili-
zaciaq.
CinelefiS legendef.
CinelefiS legendefiS mejinelo civilizaciaS WyafaT
iTvalu Ti borj muJam mofurin Ce RoronTiq caS kaWkaT
saxelo «xuandi». namuq daguru Cinelebs dixaS sarjua,
brinjiS Tasua, kiTxir do Warua. xuandis Sevlebud Cx-
anaSa furinua; xuandiS kaWkas uRud oTx metrian kuCxef,
do TeT giluurd arT akanSe maJia akanSa. muJam georTin-
vandun uRud did xuma.
CinelefiS RoronT «di»:
xuandi _ «xu — an — di»; «xa» _ naxa. “di“, «did» Ro-
ronT (margalur RoronTefre). guSuurs xuandi niSnes
«RoronT «di» di _ S naxas.
CinelefiS RoronT «di ku» — caS RoronT mafurinjeS
dud uRun fer,astronomiaS mencar. xuandiS moTa.
RoronT «San di» — «Jin — di»; Jin RoronT.
egviptelefiS legendef.
jveS egviptelefiS legendefiS mejinelo egvipteS
saxelmwifo aSenes Cxoro Celaia RoronTefq. Te Roron-
Tef iQues mmanjRver elitaT Te qanaS, do Tinefwima arTo
moulir kaTaq ginirT Te qanaS aristokratiaT. egvipteS
manjRver kasta ord Ce kaTa Tena istorias brexanre rC-
qinelre.
babailuS _ SinariS _ mesopotamiaS mifologia.
enqi, eia, aia _ Tavar RoronTre SumerefiS mifolo-
gias. Tavar enqiS jixaQudes (oxvames) joxod “engura~.
enqi iTvalud rinaS RoronTo, do adamianiS gumaWyafuo.
enqiq miR muS mumaSe RoronTiS kanonef “me~ do ginoC

42. 382
kaTas. amdRaner Cineref iCiebna “me~ renia “ RoronTiS
kanonef~ sode moCamilrenia: samarTal, sihalale, tyura,
SiS, Tasua, rguala do Sxvado Sxva xeloba,
mu giSeRine TavreSe?
istorias rCqinelre muWo sagigefq (Sumerefq) morTes
SinarSa (xurefiS, xaTefiS do qardefiS qanaSa) _ mesopo-
tamiaSa (mesopotamia berZnul saxelre) sode ord genwyil
civilizacia. istorias rCqinelre muWo arZa moulirebs
weso uRudes saxelefiS ginokeTeba. Ji moQunafil tek-
skis iZire muWo re ekobarjil RoronTefiS do oxvamefiS
saxelef. aias _ enqis uZaxna; oxvame “engurs~abzus uZaxna.
aia _ RoronTefiS RoronTid do enqi (ena _ qi) _ qiminuaS
RoronTid. “engur~ qiminuaS gur akanird (adgil).
guSours mesopotamiaS civilizacia re didwyarliaS
ukulian civilizacia. enqiS gur mesopotamias vare, eqniS
gur re RoronT aianoSaS (aiaS nerCiS) gur adgils, Ral
enguriS goxoluas amdRaner saqorTuos Territorias.
Ji mounafil tekstSe iZire muWo enqiS kanonef re eko-
cimilo, do karkale punktef uazrore. enqiS kanon re _
saxelmwifo aiaS „rinaS kanon“ ekobarjilo ginoWaril.
Tes Cqi dumarwumena iSo iSo Te wignis moCamil arTe-
faqtef.
Te wigniS maJia do masma dudis re mounafil ranwkas
Sxva do Sxva CinerefiS nanC muWo pirvel moazrovne ada-
mianq erCqind do pirvel civilizaciaq diWyan Tudon ka-
vkasias do WiWe azias.
gasakvir Tinare muWo darviniS ideaS mejinelo pir-
vel evoluciuro gorCqinel koC Ckinwumare (dmanisis)
Zirafil.
bibliaS mejinelo RoronTiS gunaWyaf adamian ord
araTas (Tudon kavkasias do WiWe azias Skas _ araTas)
gorCqinel.

43. 383
do xolo masma ekoxvamilafa — Tel didageS Cinere-
fiS nanCiT adamianq ragad daWy Tudon kavkasias do WiWe
azias.
bibliuro araTas edems _ garCqin RoronTiq — adam,
ukul RoronTq qenumbar Sur do qimeC muS nina.
Tena ifrel Ji ragadebul muS niSanre?. muWo gokon
urTe, arT dros ifrel muS samarTals darTu, muS adg-
ilSa mours — oRon tviniS doqancafare saWiro. margal-
ur zukolire: qoC inwyud wyars do kiJinuns — RoronT
qimexvar!, RoronT qimexvar!, RoronTiq Qujis qelaraga-
du: xelefs doufaCeva do skaniT gegSanCurunqia. marTa-
lo koCiq qimixvaru xelef, do gunaskid Ruras.
giSuurs, Ji mounafil qanefiS legendefiS mejinelo
civilizacia moRalir afna Ce RoronTebs: «rama»-s (a ram
a xu), «xu an di» _ s, «anunaki» _ s, «virakoCa» _ s, «xuta
matua» _ s. Sxva civilizaciebwma merinafilo aiaS saxel-
wifoSa RoronTebs soTinSe vamourTumna, Taq rena gorC-
qinel. RoronT aiaS nerC re aiaS qanaS. TviTon saxel
«aramxu» iCieb: «a — ra (m) — xu»: «aTaq CxanaT xel». indiur
«rama» re margalur _ «a _ ram(a) _ xu» Se giSnaula. in-
dur religia iCieb «rama» _ q morTua uCa zRvaS xoloSian
qanaSe. muWoT orwyeTun arZa qanefiS legendef arTians
mogens do arZa giSnaula re aiaS qanaSe anu arT kaTaS
munaRelre.
arZa kontinentefiS kaTawima margalur RoronTefiS
Qofa. (goriT Te wignis _ «margalefiS religia»).

44. 384
protonina
qarCqiliT mus iCiebna Tel ges saCino Cineref. arx-
eologiur goTvaluefq keTebulq ma 20 ukunis oZirans
muWo saqorTuoS territoria re Ti akan sode moxvad
adamianiS erCqinaq.
sodgaren afrikaSe moulirrena Cqin jveSef maimuns
qogunferef (homo sapiens) saqorTuoS teritoriaSa. arT
TqumuT dmanisis genTxores homo sapiensiS Zvalef namuT
arZaS umos jveSre xaniT Tel ges _ 1,8 milion waner re.
«mure Taq sensaciur? Sinars enwy profesor daviT
lorTqifaniZeq. TiS zityvefiT, dmanisiS artefaqtef
owinaRmdeg dodgimir xiluebs. aiSax iTvalud muWo Cqin
jveSefq morTesia afrikaSe milion wanaS kinox do orTu-
desia SxvadoSxva xeWkudefs. giSours morTes umos adre
(800 anTas wanaT), do dio xolo gudes maimunebs ukul
diWyes SxvadoSxva xeWkudefs keTeba, Taq _ saqorTuoS
teritorias». aTes qumaQun Te xeWkudefiS saxeliS ged-
valaq, ukul WiWe WiWeT ragadSa gagSaQaTes. aTenare Ti
etap namus uZaxna Cineref _ morsime (moazrovne) adamian-
iS gorCqinas. Taq iWyaf pirvel ninaS erCqina.
devid leng: «Tel geS Cineref SvadoSxva azri uRvna,
nam ninare protonina. iCiebna, egeb ogoralre Te pro-
tonina Ti ninebwima namuT Suro vakaT amdRa miRebul
ninefiS sqemas?».
devid lengiS naragadiT guSuurs _ arT arT Tecal
ninare margalur nina namuT Suro vakaT amdRa miRebul
ninefiS sqemas. xolo umos saqorTuos qorTuliS kilo-
kavs uZaxna.
a muWo iCieb g. xenkok: «Cqim gamokvlevef goQinil bor-
jiS mifologefq damarwmunes ma, muWo namTine ideef do
naragad Svenas (mexsierebas) Silebe iCualas kaTaS Sur-

45. 385
dogurs anTas wanobiT».
profesor forer: « kabadokielefiS ninas okaT in-
doevropul nina, mara sovreSe morTes?. pasux Tenerre,
ariul element ord miTaniaS modude do mosamsaxuref
ordes WiWe aziur adgilobriv kaTa. mara xenwfefiS
saxelef — xaTusili, tutxalia, mursili, muTalu vag
ariul saxelebs~.
Tel geS arZa jveS ninebs okaT pirvel ninaS Tqumef.
Te ninas Tel geS Cineref uZaxna: protoninas, iafeturs,
nostradiuls, do jveS uriuls (xanaanurs).
protoninaS kval iZire arZa kontinentebs, do Te kval
iZire Teq sode erCqindes pirvel morsume kaTaq. TinefiS
ninare — pirvel dixaS mosarje do meorinje kaTaS nina,
pirvel RoronTiS morwume kaTaS nina, pirvel astrol-
ogefiS, pirvel margefiS (magefiS), pirvel makiTxefiS,
maguruefiS Tel ges. Te kaTas uRud munefiS geS xi-
lua, munefiS mentaloba, munefiS eTikur normef _ namus
Tasundes mTel didages _ RoronTiS davaleba uRudeskon
TeS. xvale Te ninaS magiur ZalaT Silebe dirTinuas ka-
Taq Ti RoronTul rina,sode arZa dabadebaSe ord bedin-
er, sode baRanefs oguruandes rinaS Qorofas, orTaS Qo-
rofas, RoronTwima xolos rinas. Te ninare manjam kila,
jveSe jveS proistoriul onofulirefiS.
Te wigniS makiTxes Silebe gourCqindas kiTxaq _ muSen
bragadanq ma margalur — lazur nina protonina renia do
muSen Sxva jima tomefis saxelefs vovZaxuq?
pasuxenq: arTiT renda muWoT Te wignis orwyeTin pir-
velo ragad diWyes pirvel margualefq do meorinjefq
Teq sode erCqindes; maJiaT renda Sxva arZa margalur —
lazurninam tomef (pelazgef, xatef, xuref, xananelef,
xemetef, xaibiref, qasqef, qardef _ giSaRurelid 4000
wanaS kinox. guSours TaS: Teq sode erCqind Te ninaq Teq

46. 386
qudoskid. Ti kaTaq, namq ginitu Te protonina, Cqim az-
riT, TiS saxels oko atarendas do vaSiners Te ninas du-
ZaxaTprotoxeTur,protoxuritul, iafetur, protoqa-
rTvelur vara xolo Sxva.
aTaq moko kimipune xolo arT faqTt namuT adasturens
margalur ninaS Qofas mTel geS jveS ninefwma: «Британ-
ская компания «Culture Trip», главный офис которой находится
в Лондоне — это международный стартап в области интернета.
Компания занимается созданием контента во многих сферах –
путешествия, еда, история, литература, искусство, дизайн, ар-
хитектура, мода, спорт, здоровье. Филиалы компании работают
в Нью-Йорке и Тель-Авиве………. В список древнейших и жи-
вых языков попали грузинский, иврит, тамильский, литовский,
персидский, исландский, македонский, язык басков, финский и
ирландский.Автор статьи Лани Силинджер отмечает, что «Кав-
казский регион – это клад для лингвистов. Основные языки трех
стран Южного Кавказа: Армении, Азербайджана и Грузии, про-
исходят из трех совершенно разных языковых семей – соответ-
ственно индоевропейских, тюркских и картвельских. Грузинский
является крупнейшим в картвельской группе и это единственный
кавказский язык с древней литературной традиции. В то же время
есть только четыре картвельских языка, на которых говорят все
национальные меньшинства в Грузии и все они связаны с любы-
ми другими языками в мире», – говорится в статье».
Tel geS CinerefiS rismaT (azriT) rekonstruqcia
protoninaS Silebenia mikro ojaxiS ninefiS arTianwma
ekoZirafilo ojaxiS dud ninaS enwyima. amdRa arsebul
Cqin protoninaS saxel «protoqarTveluri» logikaS xo-
los vare do simarTleSe Sorsre. qorTul nina margal-
ur — lazur ninas re gercxil. qorTul ninas Cqinobra
muTun qakaTunda margalur re do danarCen Tqumef re:
somxur, iranul, indiur, TaTrul, xeTur do Sxva.

47. 387
ase Cqim rismaT moulire Ti borj do oko qiragaduas
Tinaq mus iCiebud saqorTuoS muma saCino Ciner didSe
did patriot ivane javaxiSvili: «(ivane javaxiSvili VIII t.
182): „meore mTavari sakiTxi, romelsac leonti mroveli
Tavis TxzulebaSi exeba, qarTuli enis gaCenis Teoriaa,
Cveni istorikosis Sexedulebisda mixedviT ise gamodis,
viTomc TviT qarTveli mamamTavari da imisi STamomav-
loba Tavdapirvelad qarTulad ara laparakobda. amg-
varad Tumca qarTvelebi arsebobdnen, magram qarTuli
ena-ki jer gaCenili ar iyo. leonti mroveli mogviTx-
robs, rom vidre nabuqodonosor mefe ierusalims aiReb-
da, „aqamomdis qarTlosianTa ena somxuri iyo. romelsa
zraxvides, xolo odes Semokrbes ese uricxuni naTesavni
qarTlsa Sina, maSin qarTuelTac dauteves ena somxuri
da amaT yovelTa naTesavTagani Seiqmna ena qarTulio“.
leonti mrovelis es cnoba amJRavnebs imis cod-
nas, rom qarTvelTa pirveli gamaerTianebeli ena iyo
ara somxuri, aramed kolxuri (lazur-megruli) ena da
qristeanobis damkvidrebasTan dakavSirebiT saqarTve-
loSi (kolxeTSi), kolxuri enis safuZvelze Seiqmna qa-
rTvelTa (kolxTa) meore gamaerTianebeli qristeanuli
kolxuri (qarTuli) ena».
TaS Tvalud ma 20 ukunis: saqorTuoS ninaS Cineref
niko mar, akaki SaniZe, arnold Ciqobava, Tamaz gamyrel-
iZe: “megrul-lazursa da svanurs qarTulis monaTesave
enebad miiCnevdnen. me-20 saukunis ganmavlobaSi es Tval-
sazrisi aravis dauyenebia eWvqveS da lingvistTa Taobe-
bi swored am WrilSi ganixilavdnen megrulis, lazurisa,
qarTulis lingvistur urTierTmimarTebas».
margalur _ lazur nina qorTul ninaS jinj nina
re, Warund Tel ges rCqinel mencar niko mari. Taq oko
qiTquas Ti ambeq muWo moxvad margalur ninaS gercxilo

48. 388
qorTul ninaS erCqinaq?
istorias rCqinelre muWo 6 anTas wanaS kinox aiaS
saxelmwifoS teritorias (uCa zRvaSe — kaspiS zRvaSa do
gimen kavkasiaSe TurqeTiS do somxeTiS teritoria meZ-
inelo) oxorandes arT eTnos, arT eTnoninam kaTa: mar-
galef, lazef, abazgef, lazgef, eref, qaskef, udef,
xaTef,xuref, falef, xalibef,Sonef, qardef, xuref.
ukul moulir gegia barbarosefq brel aborigen
kaTas nina douTirues. istorias rCqu muWo usaxelo
momTabare tomeefq geWofes qardefiS qana do munefiS
saxelo gidves qardefiS saxel _ ginokeTebulo — qalde-
velef. xaldevelef do aTe gegia kaTaq mTlian asimila-
cia goukeTes qardebs.
amdRa qorT menccaref iCiebna muWo munef moulir
rena xaldeaSe do qaldevelef rena (arameul ninaT mor-
agade, semitef). guSuurs moulir qaldevelebs Tudon
kavkasiaSa qarTes margal-lazur ninam kaTas — kerZoT
qaskebs, erebs do udebs. anu Sxva do Sxva ninaT moragade
kaTaS ninefq qarTes arTians. aTe momentis re margalefq
uZaxna — qarTes, qarT. TviTon margalur ninas miSaxe is-
toria.
moulirefiS axal saxel qiu qarTefq.
ase qimefCaT swor fas Cqin sajimaloS ninebs, do musx-
eT voreT menWafil arZa arTo arTianwima, do cal calke
eWofilo ninefiS umTavres leksikonSe.
leksikostatikur kriterief _ninefiS mojgiralaS si-
tombeS ezimua Silebe leksikaS statistikur mukoTval-
uaT. arZaS umos moxujur ninefiS mojgiralaS goTvalua
re Te ninefiS leqsikaS ekoZirafaT do mojgiralaS pro-
centiS goTvalua.
Tudo mopuns amerikel lingvist do antropolog mo-
ris svodeSiS meTodiT qarTvelur ninaS ojaxiS leqsi-

49. 389
kur ranwka.
Cqin protoninaS gionwyualo maf moQunafil rekon-
struqcia keTebul anu leksikur alazimafa oTxolo ni-
naS: qorTuliS,
margaluriS, lazuriS do SonuriS.
qorTul margal. lazur Sonur. zity.ekoxvamilafa
1 me ma ma mi 2
2 Sen si si si 3 mlS
3 is Tina hija ezi _
4 Tqven Tqva Tqva sgu 2
5 es aTena am ali.ale _
7 Cven Cqi Cqi sgu 2
8 aq Taq hak ameu 2
9 iq Teq heko mem 2
10 vin mi mi jar 2
11 ra mu mu maj 2
13 rodis muJam mundes oma _
14 rogor muWo muWo xema 2
15 ara var var dem. aw 2
16 yvela arZa arZa mag 2
17 bevri brel brel xwj 2
19 cota WiWe Wita madaxwa 2
20 sxva Sxva sxva isgen 3 qml
21 erTi arT arT msxu 3 qml
22 ori Jir Jir jeru 2
23 sami sum sum semi 2
25 oTxi oTx oTx wostxw 2
26 xuTi xuT xuT woxwiz 3qml
27 didi did did xoza 3 qml
28 grZeli ginZe ginZe zodi 3 qml
29 farTo farTo meire mazri 2
30 msxvili WiWe Wuta kotol 2

50. 390
33 mokle kunta mkule mekwzde _
34 viwro Wife meipe naxwci _
35 Txeli TxiTx TiTxi necin 2
36 qali osur oxorza zural _
37 kaci koCi bere gezal _
40 coli Cil Cil exw 2
41 qmari qomonj qomoli saz 2qs
43 mama baba baba mu, mamaj 2
44 mxeci orinj Skindina kwinleegene _
45 Tevzi Cxom Cxom cuz 2
46 Citi Cit kinCi napr 2 qm
47 ZaRli joRor joRor zau 2
49 gveli gver gver hizw 2
50 matli muntur muntur met 2
51 xe ja mza megem _
52 tye tya germa sxek 2
53 joxi ket ket pawu 2
54 xili xil xil xil 4qmlS
55 Tesli Tas Tas lasi 2
56 foToli furcel biTka bale _
58 qerqi qerq qerq cil 2
59 yvavili vard pukuri muwaj _
60 balaxi Tif Tifi mvel 2
61 Toki Tok Tok takw 2
62 xorci xorc xorc lewwer 3 qml
64 sisxli zisxir disxiri zisx 4qmlS
65 Zvali Zval gvili zizv 2
66 qoni qon javi wese 2 qm
67 kvercxi kvercx markvali legre 2
68 rqa qa qra Rkaj 3qml
69 kudi kudel kudel hakwad 2
70 frTa fsua fsva bintqil 2

51. 391
72 Tavi dud dud txum 2
73 yuri yuj yuj zdm 2
74 Tvali Tol Tol te 2
75 cxviri Cxvind Cxvindi nepxwna 2
76 piri pij pij wizkz 2
77 kbili kibir kibir zdik 2
78 ena nina nena nen 2
79 frCxili bircxa bircxa cxa 2
80 fexi kuCx _
81 muxli birgul birguli kutul 2
82 xeli xe xe ziot 2
83 muceli qvara qora qad.lirde 2
84 nawlavebi W W cincila 2
85 yeli kiser,kinCx gali kinCx 2 ms
86 zurgi oWiS kapula ziq _
87 mkerdi kidir gifrizi gwam 2 qm
88 guli gur gur gwi 2
89 RviZli CxonCx cigeri qwize _
90 sma Suma oSumi litre 2
91 Wama Wkumua Wkomi lizweb 3 qml
93 wova wuala owi licwx 3 qml
94 furTxeba furtin onsvalu lisqere _
95 berva barua obaru lipuli 3qml
96 sunTqva SuriSRala osvanu lixwante _
97 sicili Zica Zice licunal 2
98 xedva Zira oZiru lisggi 2
99 smena simin osimini lisme 3qml
100 codna rCqina oCqinu lixal 2
101 fiqri fiqr dosoni liskwari 2
103 SiSi Skurna Skurna liqluni 2
104 rqeva Ralaf blezgim lin _
105 Zili lur luri liwze 2

52. 392
106 cxovreba rina oskidy lirde _
107 kvdoma Ruru Rur lizgre 2
108 kvla kvil kvilu lidgari 2
109 brZola Cxup Cxup librgiel 2
110 nadiroba nadroba ogoru litxēli, 2qm
111 dartyma megama mentxu lipxsḳūre _
112 daWra Wkirua oWkiru lič ̣ḳwre 2
119 svla ula ulu lizal 2
120 mosvla moula ulua liqed 2
123 dgoma gerina odgimi ligne _
113 gayofa gorTuala elaski čxuleṭ _
114 Cxvleta Zgvitafa osiji lisgrine _
115 kawvra cxabarua ofiCxolu liknč ̣ore _
116 Txra Txorua onTxoru listxar 3qml
117 curva Curua onCuru lilcuzǟl 2
118 frena furinua ofurine lifene 3qml
119 svla ula ulu lizal 2
120 mosvla moula ulua liqed 2
123 dgoma gerina odgimi ligne 2ql
124 bruneba rTafa okti lisipe _
125 vardna meCama meCam 2
127 Wera kina geklimi ligč ̣e, _
128 moWera monWira ortyafu litle, 2qm
130 banva bonua obonu bana 3qml
131 Wera dokina deklimi dolige 2qm
132 moWera monWira osdu zid-litle 2qm
134 banva bonua boni libar 3qml
135 wmenda jirqua oxominu likvsani _
136 zidva kina okina libder 2
137 bidzgeba jikafa mentxi lizliki
138 srola oTama oTaqi litxpe 2
139 dabma dokirua dokiri libem 2

53. 393
140 kerva Wala Wali lixbi 2
141 Tvla korocxua oqorosxi ldani 2
142 Tqma Tquala oTqi liqle 2
143 da do do i 2
144 TamaSi layaf osteru ligvral 2
145 curva Curua Curu lizi 2
146 dewuma okolva
149 mze bJa, ra mez 2 qs
150 mTvare TuTa TuTa dodul 2
151 varskvlavi muricxv muricxv antqwasq
152 wyali wyar wyari liq, lic 2
153 wvima Wvima mWima usxa 2
154 mdinare Ral Ral 2
155 tba toba tiba tbajusxa 4
156 marili jim jimi jim 3mlS
157 qva qua qva aq, bas 3qml
158 sila qviSa qimi kvise 2
159 mtveri tver tveri biruw 3qml
160 niadagi dixa dixa mare 2
161 _ _ _ _ _
162 nisli nirs koma nisli 3 qmS
163 ca ca ca dec 3qml
164 qari boria qorqi bikv, bigw
165 Tovli Tir Tviri mus 3qml
166 yinuli yin yin qvarem, qwarem 2
167 cecxli daCxir daCxir lemesg, 2
168 nacari tuta mtuta eted 2
170 gza Sara gza sukv, ukw 2 ql
171 mTa gola rakani tana, zagr
172 wiTeli WiTa WiTa cerini 2
173 mwvane doloSfer jesil jerz _
175 TeTri Ce Ce twetne 2

54. 394
176 Savi uCa uCa mesxe 2
177 Rame ser ser le 2
180 Tbili rgil gili mecxi 2
181 imitom oko oki ezva 2
182 axali axal avani maxe 2 qm
183 Zveli jveS mZvezi zueli 2qs
184 kargi jgir kai xosa _
185 cudi fur pati xola _
186 mrgvali
187 Tu ondo tur lax,esa 2
189 gluvi S limb 2
191 mSrali sqir sqir peri 2
192 xmeli xomla xomla pukvi 2
193 swori Tini Tini zwedija 2
194 axlo xolos xolos gwida 2
195 Sori Sori mendra zwedij 2qm
196 dampali yoradil xsaperi leq _
197 Sig dinoxle doloxe sgan,isgan 2
198 swori Tini Tini mes 2
199 Tevzi Cxom Cxom cuz 2
200 gverdiT xaslas janis lesgxan 2
Telas teqstis 200 zityvare mounafil qorTul, mar-
galur, lazur do Sonur ninaSe.
oTxolo zityvaS ekoxvamilafare _ 6 _ Sa
qorTul, margalur, lazur _ 16 _ Sa
margalur, lazur, Sonur _ 6 _ Sa
qorTul, margalur _ 11 _ Sa
qorTul, lazuri _ 2 _ Sa
qorTul, Sonur _ 2 _ Sa
margalur, Sonur _ 2 _ Sa
margalur, lazur _ 143 _ Sa

55. 395
lazur, Sonur _ 1 _ Sa
qorTul, Sonur, margalur _ 4 _ Sa
qorTul, Sonur, lazur _ 0 _ Sa
Ji moCamil cifref oZirans muWo: margalur — lazur
arT ninare, anu arT maJiaS dialeqtre.
qorTul _ margalur; qorTul _ lazur; qorTul —
Sonur;
Sonur — margalur; Sonur — lazur _ re SxvadoSxva
ninef arT maJias megun fer xmovan do semantikur akox-
vamilafaT _ Tenare arT-maJias megun fer ninefiS ojax.
ninefiS pirdapir mojgirala iTvalu — 70% zityvefiS
ekoxvamilafa.
ninefiS xoloSianoba _ 15-35 % zityvefiS ekoxvamila-
fa.
ninefiS SornaTesoba _ 5-10 % zityvefiS ekoxvamilafa.
lingvistikas miRebulre Jir ninaS leqsikur Sedare-
baT genetikur naTesobaS giSaRala. muJam leqsikur ar-
Tianoba 85% _ iS met renda Tena arT ninaT iTvalu.
1. arTidda, aTavreSe giSeRine Tina namda Ji moCamil
oTx ninaSe arZaS umos xolos re arTianwuma margalur
do lazur.
2. maJiaTrenda, margalur — lazur nina istoria
Cinebulre 8 anTas wanaS kinox. qorTul nina Jir anTas
wanerrenia.
3. manTxaTrenda Tel didages arZaS umos zityvefiS
marag margalur ninas uR 1 400 000 000.
4. Tudon kavkasiaSe egvipte inoTvaliro 7 anTas wanaS
kinox toponimika Tlianas margalurre _ xvale Tena da-
sabaRre qiragaduas muWo margalur Tel ges arZa ninefiS
dida ninare.
ojaxiS dud ninaT iTvalu Ti nina namuS zityvef arzaS
umoso okaT Sxva naTese ninefs.Tecal ninaT giSarT mar-

56. 396
galur ninaq. aTaq iragade muWo margalur nina kolxur
ninefiS _ ojaxis unCaSre.
Ji mounafiliS TanaxmaT Silebe akeTe nanC (dasvna)
muWo margalur _ nina dialeqt var, _ protoninare, xvale
qarTvelur ojaxiS var, _ Tel geS ninefiS dida ninare.
amdRa karkale qorT mencaref margalur, Sonur do
lazur ninas qorTul ninaS kilokavo Tvalna do owinarm-
degna Te ninefs qimiaCas regionalur ninefiS saxelq.
ambobs zugdidSi mcxovrebi 53 wlis asmaT Sonia:„saqa-
rTveloSi bolo dros daJinebiT avrceleben mosazre-
bas, rom megruli da svanuri qarTuli enis dialeqtebia
da ara damoukidebeli enebi. amas imitom akeTeben, rom
svanur da megrul enebze evropuli qartiis normebi
ar gavrceldes da Cven am enebze ganaTlebis miRebis da
mas-mediis saSualebebis Seqmnis saSualeba ar miviRoT.
sxva mizezs ver vxedav, xelisuflebas yvelaze metad es
aSinebs, Torem eTnikuri azerbaijanelebis da somxebis
enobrivi uflebebi axlac daculia~.
„umciresobaTa enebis gansazRvras da maTze zrunvas,
„regionaluri da umciresobaTa enebis Sesaxeb evropuli
qartia“ iTxovs.am qartiis ratificirebis valdebuleba
saqarTvelom avtomaturad aiRo, roca 1999 wels evros-
abWos wevri gaxda. Tumca qarTuli politikuri elita,
dRemde „enis qartias“ didi sifrTxiliT ekideba.
Tbilisis konservatiul politikas am sferoSi, ev-
rosabWos garda, svaneTsa da samegreloSic akritikeben.
zugdidSi arsebulma ganaTlebis centrma“ kolxidam“,
ramdenjerme mimarTa saqarTvelos prezidents, rom re-
gionaluri enebis statusi megruls, svanurs da lazur
enebs mieniWoT.
„qarTul sazogadoebaSi gavrcelebulia ideologia,
rom megruli, svanuri, lazuri aris qarTuli enis dia-

57. 397
leqti da ara damoukidebeli enebi.
es keTdeba imitom, rom igive megrul enaze, ar gavrcel-
des evropuli qartiis normebi. anu saxelmwifos ar surs
aiRos valdebuleba uzrunvelyos am enebze wignebis ga-
mocema, mauwyebloba, ganaTleba da a.S, vinaidan, am enebs
dialeqtebad miiCneven.
sinamdvileSi, regionaluri enebi aris ZiriTadad, sami
_ megruli, svanuri da lazuri.
enis evropuli qartia“ saxelmwifosgan iTxovs, ZiriT-
adi mosaxleobisgan gansxvavebuli, avtoqToni, aborige-
ni, eTnikuri da enobriv-kulturuli sazogadoebebisT-
vis, umciresobis statusis miniWebas.
am statusis mixedviT ki umciresobebi sakuTar enaze
saqmis warmoebis, ganaTlebis miRebisa da mas-mediis sa-
Sualebebis Seqmnis uflebas iReben~.
aTaq oko qimipune koCur koCiS dinaCina: “sairqianoqs
brel mudgaren vouCq saqorTuoS do qorT kaTaS ambe.
Te ambe Sxva qanaS kaTas var, brel Cqin Cinerebs vouCq.
saqorTuoS kaTaS did nawils vouCq margalur, lazur do
Sonur nina. brel Te ninebs qorTuliS dialekto Tvalna...
ena aS vare. fifqrenq, muWo margalur-lazur do Sonur
ninef sinamdviles qorTuliSe gancxvebul ojaxre, namus
ioane zosime Sinans, muWoT guriS alnaxvila gorCqinuS
ninas....Cqi bjera, muWo malas mours Ti borj, muJam qor-
Tul ninaS do anbaniS aramiwier urCqind CxolariS gurS-
en sairqiano garganC gorCqind do muS mistikur (astral-
ur) ojaxSa muSuvlir margalur-lazur do Sonur ninef
civilizebul orTeS rCqilaS centris qumoxvadna.~
`...qarTuli nacionalizmi aucileblad unda efuZne-
bodes eTnikurobis principebs...~ (g. x. erovnuli fron-
ti).diax, SesaniSnavia, magram`qarTuli nacionalizmi,~
nacvlad multieTnikuri principebisa, efuZneba mxolod

58. 398
da mxolod qarTul anu monoeTnikur princips. ese igi
imas, rac Tavad araa.
ai, ra problemebi unda gaiTvaliswinos marTebulma
erovnulma ideologiam da ara marto man, da Tanac, sas-
wrafod...»
“Zvel qarTul enaSi, romelic mwerlobiTi da maSasa-
dame, ramdenadme xelovnuri enaa, moCans asimilatoru-
li tendenciebis winaaRmdegi midrekileba-daculi iqnas
mwyobri da broliviT wminda morfologiuri da eti-
mologiuri struqtura enisa; megrulSi ki, romelic
saliteraturo ena ar aris, piriqiT, upiratesoba eZleva
fonetikur dasabams, romelic ar aris SezRuduli aravi-
Tari sagramatiko kanoniT, amoCqefs xolme iq is mZlavri
asimilatoruli nakadi.~
/ioseb yifSiZe/
zurab WumburiZe: “saerTod unda iTqvas, rom qar-
Tul enaTmecnierebaSi SeiniSnebian sakmao raodenobis
mecnierebi, romelnic ver floben megrul da svanur en-
ebs, an Zalian sustad floben, yurmokrulis doneze. ase
ki lingvistika win ver wava. qarTveli mecnieri, romelic
ver flobs svanurs da megrul enebs, Cvens proto enebs,
aseTma mecnierma xeli ar unda mihyos qarTuli sityvebis,
toponimebis kvlevis saqmes, radgan misi daskvna yovelT-
vis tendenciuri da uzusto iqneba. am ori enis gareSe,
Cven qarTuli warmomavlobis sityvebs sruli sisworiT
ver avxsniT. amitomac katastrofuli mdgomareoba gva-
qvs am TvalsazrisiT. gansakuTrebiT saxezea, megruli
enis codnis dabali done, ris gamoc megruli toponimebi
faqtobrivad haerSi gvrCeba~.
zurab qafianiZe: `...ucodinarobisa da saqarTvelos
dakarguli istoriis bralia, rom megrulsa da svanurs
ebrZvian, TiTqos megrulze Tu gadaTargmne rame an

59. 399
svanurze, damTavrda, iSleba saqarTvelo...megrul da
svanur enaze unda iTargmnos yvelaferi, rom Sevinax-
oT es uZvirfasesi simdidre, ena. erTad, qarTul-me-
grul-svanuri-es erTi enis Svilebi da Sumerebis enaa,
romelmac dasabami misca msoflios yvela enas, kultu-
ras da religias...Cveni istoria 7600 welze meti xnisaa.~
Te nina — pirvel dixaS mosarje do meorinje kaTaS
ninare, pirvel RoronT morwume kaTaS nina, pirvel as-
trologefiS, pirvel margefiS (magefiS), pirvel makiTx-
efiS, maguruefiS Tel ges. Te kaTas uRud geS xilua,
munefiS mentaloba, munefiS eTikur normef, namus ogu-
ruand Tel didages _ RoronTiS davaleba uRudkon TeS.
xvale Te ninaT Silebe dirTinuas kaTaq Ti RoronTul
rina,sode arZa dabadebaSe ord bediner, sode baRanefs
oguruandes rinaS Qorofas, orTaS Qorofas, RoronTwima
xolos rinas.
Te ninare manjam kila, jveSe jveS istoriandel isto-
riul dio brel uZiraf noforiefiS.
argumentef _ pirvel ninaS Qofas nanCuns Te kaTaS an-
tropologia, arxeologia, toponimika,lingvistika, adaT
wes, munefiS dud saxelef, margaluro inwyumun fer Ro-
ronTefiS saxelefiS Qofa Ti qanefs sode miRes mune-
fiS civilizacia. TeS garda praqtikulo Tel geS kaTaS
ninebs akonakuns arT do igive arTians megun fer did
wyarliaS do babiluS jixaS mifef.
aTe argumentefiS ukul ma vafifqre namTin saqorTu-
oS normalur Cinerq qoTquas margalur ninaSe — kuTxur
vara dialekt renia.

60. 400
kiribantef — mosarjef
(pirvel Waruloba)
pirvel maWaralef akeTes Tijgua saqme namuS xvarebaT
munefiS rCqina, munefiS nakaka ginaCamud momaval gamna-
ryis, namuS transportireba Silebed SxvadoSxva qanefSa
do kontinentebSa.
25 wanaS metre muWo ma dipWyi Cqim wignebs TiS Warua
muWo pirvel civilizaciaS Wyafa mours Tudon kavkasias
do WiWe aziaSe. sode gorCqind pirvel civilizaciaq Teq
gorCqind pirvel ninaq. vare saeWvo muWo pirvel Waru-
loba TavreSe mours. Tes iCieb pirvel naxazef Zirafil
WiWe azias _ namuT 11 anTas wanerre, arZaS umos jveS Tel
didages (11-7 anTas wanaS kunox. Tiwuma Taq oxorandes
xvale margal-lazur ninam kaTa).
arxeologefiS axal inoxvilafa saqorTuoS terito-
rias kaspiS muncipalitetis, sofel igoeTiS xolos.
vikip. `arqeologiuri Zegli saqarTveloSi,Sida qar-
Tlis mxareSi, kaspis municipalitetis sof. igoeTisa da
samTavisis teritoriaze, md. lexuras marjvena napirze
wamomarTul goraze, uSualod Tbilisi-senaki-lesel-
iZis gzatkecilTan. aRmoCnda 2008 wels gzatkecilis
gafarToebasTan dakavSirebiT Catarebuli gadarCeniTi
arqeologiuri gaTxrebis dros.
arqeologiuri Zegli warmoadgens mravalfenovan na-
mosaxlars da samarovans. aRmoCenili masala miekuTvneba
sxvadasxva periods paleoliTidan Zv.w. II-I saukuneebamde,
rodesac graklian goraze adamianis aqtivoba unda das-
rulebuliyo.
2015 wels grakliani goras erovnuli kategoriis Zeg-
lis statusi mieniWa[1]. 2015 wels goraze Zv. w. VII sauku-
nis taZari, ori sakurTexevli da sakurTxevlis posta-

61. 401
mentze dRemde ucnobi damwerlobis erTstriqoniani
warwera gamovlinda. dRemde ucnobi warwera graklian-
is sakurTxevelze yvelaze adreulia da saqarTveloSi
damwerlobis gamoyenebis 2 700 wlis istorias cxadyofs.
Tbilisis saxelmwifo universitetis eqspediciam, rome-
lic graklianis goraze awarmoebs gaTxrebs, warweris
TariRis dazustebis mizniT nimuSebi maiamis (aSS) beta
laboratoriaSi gaagzavna. maiamis laboratoriis mier
dadgenili TariRi aris Zv. w. XI-X saukuneebi~.
qarTlis gulSi, samTavisTan,es alabT bolo drois
yvelaze didi arqeologiuri aRmoCenaa...yvela saeqsper-
to jgufma da laboratoriam dado daskvna, rom 3000
wlis winandeli warweraa...
aman sagonebelSi Caagdo mTeli samecniero-istori-
uli samyaro...
vercerTma ucxoelma ver Tqva rom es romelime eris,
enis an kulturis Zvel alfavits ekuTvnis... ise yvela
erTxmad Tanxmdeba rom es warweraa, alfavitia. da es xi-
lulicaa. ise mogexsenebaT rom aq am midamoebSi aravis
arasodes ucxovria kolx _ imeris garda.
es alabT bolo drois yvelaze didi arqeologiuri
aRmoCenaa... _yvela saeqsperto jgufma da laboratoriam
dado daskvna, rom 3000 wlis winandeli warweraa...ver-
cerTma ucxoelma ver Tqva rom es romelime eris, enis an
kulturis Zvel alfavits ekuTvnis... ise yvela erTxmad
Tanxmdeba rom es warweraa, alfavitia. da es xilulicaa.
_ ise mogexsenebaT rom aq am midamoebSi im dros aravis
arasodes ucxovria kolxi _ tomebis garda da metadre
mwignobarsa da mkiTxvels...aqvea napovni uamravi ram, m.S.
sabeWdavebi, ucnauri formis maketebi... zogi ambobs rom
sacxobi quraa... WurWeli da a.S.-magram vimeoreb rom aq
warweraa da misi saocrad didi asakia mniSvnelovani...

62. 402
faqtia rom Cven kolxebi vwerdiT 3000 wlis winac... al-
baT da namdvilad aietis drosac.
enaTmecnieris mtkicebiT, es aRmoCena mTlianad cvlis
saqarTvelos istorias.
javaxiSvili ki ambobda: „SeiZleba gairkves, rom
qristes winandeli samwerloba ena qarTlur Stos ki ar
ekuTvnoda, aramed megrul-lazurs, an svanurs“.
„Tavdayira dgeba es yvelaferi. marTldeba rasac am-
bobda ivane javaxiSvili da niko mari. niko maris TqmiT,
mxedruli damoukidebeli dawerilobaa, romelsac fesve-
bi Rrma warsulSi aqvs.
walenjixeli enaTmecnieri irwmuneba, rom warwera
graklianis arqeologiur Zeglze, romelic Sida qarTl-
Si, kaspis municipalitetis sofel igoeTis da samTavisis
teritoriaze, mdinare lexuras marjvena napirTan ax-
los, goraze mdebareobs, megrul enaze iSifreba. kukuri
fifias mtkicebiT, is am azramde internetSi mopovebu-
li fotomasalis gacnobis Semdeg, agvistos TveSi, sul
raRac oc wuTSi mivida. ambobs, rom marTalia warwera
deformirebulia, magram arc imdenad, misi amokiTxva gas-
Wirveboda. „qiana miorc“ _ enaTmecnieri irwmuneba, rom
Zeglze swored am Sinaarsis warweraa datanili.sakuTari
dakvirvebis da mignebebis Sesaxeb is zugdidis samxatvro
galereaSi Sekrebil dainteresebul moqalaqeebs esau-
bra. kukuri fifias TqmiT, maSinve mixvda, rom saqme lig-
aturasTan hqonda, rac niSnavs Semdegs:„erTi aso-niSnis
grafikuli elementi gamoyenebulia meoris sasargeblod
da piriqiT. aq pirveli da meoTxe grafikuli gamosax-
ulebebi or-or aso-niSans Seicavs. mesame grafikuli ga-
mosaxuleba ki sam aso-niSans“, _ uTxra man „laivpress“.
zemoT mocemuls adasturebs istoriis mama_ hero-
dote: “pelazgebi materikuli saberZneTis uZvelesi

63. 403
tomebi arian,RmerTebis kulti saberZneTSi pelazgebis
SemoRebulia... da bolos “pelazgebi iyvnen berZnebis
maswavleblebi,tradiciulad RvTaebriv xalxad iTvle-
bodnen,TavianTi berZnuli damwerloba Zvelma elinebma
pelazgebisgan miiRes “(herodote,~istoria~II gv 51,-54).~
enaTmecnieris mtkicebiT, es aRmoCena mTlianad cvlis
saqarTvelos istorias. maT Soris iseT mocemulobebs,
romlis Tanaxmadac, asomTavrulia pirveli anbanuri
damwerloba, romlis ganviTarebis Sedegadac jer nusx-
uri, mere ki mxedruli Camoyalibda.„Tavdayira dgeba es
yvelaferi. marTldeba rasac ambobda ivane javaxiSvili
da niko mari. niko maris TqmiT, mxedruli damoukidebe-
li dawerilobaa, romelsac fesvebi Rrma warsulSi aqvs.
javaxiSvili ki ambobda, SeiZleba gairkves, rom qristes
winandeli samwerlo ena qarTlur Stos ki ar ekuTvnoda,
aramed megrul-lazurs, an svanurs“.
kukuri fifias TqmiT, sakuTari aRmoCenis Sesaxeb enaT-
mecnierebis institutsac acnoba, sadac aravin Sedavebia,
Tumca aRiarebas naklebad elis. survili ar aqvT, rom
es ase iyoso _ gviTxra. erT rameSi darwmunebulia, Tu
qarTvel xalxs swor istorias ar miawvdian, qveyanas mo-
mavali ver eqneba.
enaTmecnierisve mtkicebiT, swored megruli iyo is
ena, romelzec adgilobrivebi saubrobdnen, da zogada-
dac, megrulia sawyisi yvela sxva enisTvis, radgan misi
saSualebiT am enebze sityvebis daSifrvacaa SesaZle-
beli. damwerloba megrulenovani tomebisagan ro mo-
dis amas amowmebs qveviT moyvanili teqstebi: „yvelaze
adreuli damwerloba dedamiwaze Cv. welTaRricxvamde IV
aTaswleulis Sua periodi _ sameurneo Canawerebi meso-
potamiaSi, Cndeba calkeuli piktografiuli (mesopota-
miasTan TiTqmis erTdroulad) IV aTaswleulis miwuruls

64. 404
siria _ palestinis regionSi 2750 w Cv. welTaRricxvamde
_ pirveli namdvili damwerloba SumerSi misi pirveli
etapi _ ZvelSumeruli (2750-2315 w.w. Cv. w.mde). lursmu-
li damwerlobis pirveli stadia.
megrul-lazur enovani (qanaanebi) tomTaTvis damaxas-
iaTebelma gamWriaxobam da praqtikulobam SesaZlebeli
gaxada SeeqmnaT damwerlobis ufro efeqturi sistema,
romelic dagvirgvinda alfabetis SeqmniT.
swored qanaanebma daiwyes sargebloba alfabeturi
damwerlobiT.
am alfabetisgan aris warmoSobili TiTqmis yvela Ta-
namedrove alfabeti, Tanamedrove ebraulis, arabulis,
berZnulis, laTinuris CaTvliT.
olbraiti: `wrfivi alfabetis ganviTareba _ masze xde-
boda qanaaneli mmarTveli vaWrebis mier savaWro wignebis
Canawerebis gakeTeba., igive alfabeti gamoiyeneboda is-
raelsa da iudeaSi amindis CanawerebisTvisac.
misi gamoyenebiT baruxma, ieremia winaswarmetyvelis
megobarma, Cawera pirveli winaswarmetyvelebis wigni.

65. 405
droTa ganmavlobaSi mis safuZvelze ganviTarda is dam-
werloba, romelzec Caiwera Zveli aRTqmis yvela wigni.
kacobriobis erT erTi udidesi miRwevaa qanaanuri
wrfivi alfabeti, romelic safuZvlad daedo yvela ev-
ropeli xalxis damwerlobas.
qanaanelebma _ megrul-lazurenovani rasis xalxma
misca mTels msoflios is gasaRebi, romelmac gaanTavi-
sufla kacobrioba distanciuri urTierTobis sirTu-
leebisagan.ufro metic, arqeologTa bolodroindelma
gaTxrebma gamaognebeli siaxleebi aCvena“.
ase, mag., istoriuli geografiis cnobili mkvlevari,
karl ritteri (1779-1859) aRniSnavs: `kartografiis ga-
mogonebis pativi sulac ar ekuTvnis mcire aziel ber-
Znebs. is gacilebiT ufro adre gamoiyeneboda kolxi
mogzauri vaWrebis mier.~ sxva mecnierebi varaudobdnen,
rom `kirbi“ _ aris warwerebiani maRali svetebi. `svidis
leqsikonSi“ kirbi ganmartebulia, rogorc samwaxnagov-
ani ficrebi, romelzec iwereboda sasuliero kanonebi.
gairkva, rom sityva `kirbi~ nawarmoebia megruli `kirib~
(kravi) _ isgan da niSnavs cxvris tyavs. cnobilia, rom
kolxeTSi aseTi nedleuli sakmao raodenobiT iyo, ami-
tom (da sxva mizezTa gamoc) im dros is ufro xSirad, da-
sawerad gamoiyeneboda. arsebobs sxva mtkicebulebebic,
romlebic miuTiTeben kolxuri damwerlobis arsebobaze.
mag., prof. b. kuftini damwerlobis niSnebad miiCnevda
kolxeTis keramikul doqebze Semonaxul ornamentul
niSanTa nawils. mecnierebi varaudoben agreTve, rom
brinjaosgan damzadebuli kolxuri qamrebi, najaxebi da
zogierT uZveles Tixis nakeTobaze datanili naxati siu-
Jetebi warmoadgenen piqtografiuli niSnebiT gakeTebul
warwerebs, romlebsac gaaCniaT garkveuli Sinaarsi da
idea. amis safuZvelze SeiZleboda ganviTarebuliyo wera

66. 406
da aqedan ganxorcielebuliyo gadasvla pirobiT niSneb-
ze _alfabetur damwerlobaze. magram sad gaqra kolxu-
ri mwerloba?
Ti faqt, muWo pirvelo Tel qanas ord arT nina Tes
amowmens bibliaS garda antikur avtoref. mesopotami-
ur tekstefs iwuruana jveSe jveS borjiSian Warulobas.
analogiur naWaruefs Sinans asureTiS xenwfe aSurbani-
pal (maSkviTa ukunis Cwe.), do iCieb:
leonardo vuli: “ “ msoflio warRvnis perioduli
xseneba da mis Sedegad enebis aRreva naxsenebia asiria-
sa da babilonSi napovn uZveles firfitebze. imas, rom
zogierTi warRvnamdeli dokumenti (an misi gviandeli
aslebi), romlebic mogviTxroben warRvnamdel ambebs,
arsebobda jer kidev uZveles warsulSi, dasturdeba
asiriis mefis, aSurbanipalis meSveobiT, romelmac Ta-
vis sasaxleSi nineviaSi Seqmna lursmuli damwerlobis
teqstebis udidesi biblioTeka. erT-erT did firfit-
aze, romelic inaxeba britaneTis muzeumSi, ase ambobs
mefe: `me wavikiTxe SumerTa natifi, gamorCeuli nawer-
ebi da aqadevelTa bneli, gaugebari nawerebi, da axla
me vtkbebi im warwerebis kiTxviT, romlebic warRvnamdea
amokawruli qvaze“ aranairi eWvi ar arsebobs imisa, rom
SuamdinareTis mosaxleobaSi cnobili da gavrcelebuli
iyo katastrofuli warRvnis namdvili suraTebi, da Ses-
aZloa, rom Cv. welTaRricxvamde me-7 saukuneSi arsebu-
liyo am katastrofamdeli periodis amsaxveli teqstebi.
a. kifSin: «arsebens faqt, muWo oTx regioniS naWaruef:
mesopotamiaS, indoeTiS, Sqa aziaS do CineTiS arTians me-
gunferre. aTena irZens axal gipotezaS gorCqinas. fusiS
epoqas (2852-2752 w. Cwe.) momTabare ariul tomefq qu-
morTes CineTSa do gemSeRes WaruaS gurafa. mara jveS
CineTiS woxle ord namazgaS WarulobaS kultura (Ska

67. 407
azias) sode karkale asoef g Sumeruls do Cinurs. muSen
re Tejgua arTians megun fer naWaruef Sxva do Sxva ka-
Tawima? saqme Tina re namda arZas uRud arT jinj, namuq
qocu Tel didageS teritorias ma 7 anTas wanaS kinox».
Библейское сказание о строительстве Вавилонской башни со-
впадает с гипотезой английского ученого О.Р. Гарни. В ней го-
вориться о неизвестном народе, некогда населявшего огромную
территорию от Закавказья вплоть до Египта, и говорящего на од-
ном языке. Приведу цитату из книги О.Р. Гарни. «в заключении
мы не можем не привести еще одну сугубо умозрительную гипо-
тезу, а именно: на «хатском» языке некогда могли говорить оби-
татели огромной территории, включавшей в себя и Палестину, и
ветхозаветные «хеттеи» могли представлять собой остаток этого
великого народа, сохранившийся в изоляции в горах Иудеи после
того, как Северную Палестину и Сирию в конце 3-го тысячелетия
до н.э. заселяли семитские и хурритские племена“.
namdvilas 7 anTas wanaS kinox iQu barbarosefiS fSxir
minocumaq Tudon kavkasiaSa do WiWe aziaSa namquT gimi-
wu aborigenefiS ula Sxa kontinentefSa do Teq gimiwu
goTasua munefiS WarulobaS. Ji ragadebul moko gevZine
Tina namda momTabare ariul tomebs veSilebe uRudeskon
WarulobaS kultura. momTabare ariul tomefs okaT-
des margal-lazur ninam tomef, RoronTiS msaxuref _
papef namsuT uRudes WarulobaS kultura. magaliTo:
etruskebs, inkefs, pasxalelebs.
indoevropel do semitur momTabare tomefiS moulaS
ukul qanjur Waruas veSeuvlebud ginoCama Ti xumaS, nam-
uT vard TinefiS ninas. TeS gamo brel toponinef Tire-
lre, varda gangebre Tirel.
qord Tu var margal-lazur Warua?
Tizma faqtef do argumentefre namda _ arTcalo
Silebe mefCe pasux _ qo.

68. 408
zityvef “kiribant~,~mosarje~ margalurre do niSnens:
kiribant — kiribiS tyebis gebantuas,geWaruas (maWarals);
mosarje — sarjil ficariS gesarjuas (maWarals). namTin
ninas vare maWarelefiS Tejgua wkantilo muS daniSulo-
bas do gekvamaWobas exantunsun fer saxelef. TeS garda
saxelef (kiribant, mosarje) namuT irZens pasuxis nam ma-
salas xvarulendes gioWaralo.
ruseTiS mencaref a. volkov do n. nepomniaSi War-
na: «ase ukve nanCilre, muWo ieroglifef rdu pirvel
naWara xaTefiS......xaTur maWaral Warund _ varCxiliS
furcels, goxumafil dixaWubers, tyviaS furcels da
iSen Tudo giTaWarand Tqums «dobsarji-s». (DUB. SAR.
GI). TavreSe iragade muWo adre Te maWaralef jaS fi-
cars gioWarandes».
giSours Ti faqt muWo pirvel ieroglifef mar-
galefSe do xaTefSe mours. xeTebs maWaralo xaTef
Qundes do xaTef Tudo muSobraT giTaWarandes «dobsa-
rji». (aba momTabare tomefs _ nesilebs) xeTefs sovreSe
aCqvenudes Warua.
jveS berZenef: «apalon rodosel, pelafet, xarags
pergamel, dionise perigieta, ioan antioxel _ Warundes
muWo kolxebs uRudesia Waruloba, Tinef gioWarandesia
kiribiS tyebis do ficars. Tenero Warundesia kolxefiS
naTese tomef: xaTef, xuref do pelasgef».
apolon rodosel 3 saukuneS Cwe. dros muS wignis «ar-
gonaftebiS navla» Waruns ambes 2 anTas w. Cwe. sode exan-
tuns, muWo Cualir uRudesia noRa eaS maxoruefs munefiS
jveSefiS nasarja _ jaS ficars geWarilef. sode moCamil
rdu zRva do gvalaS Saref — zRvaS ginmanCuralebSo».
a mus Waruns saqorTuoS Ciner i. javaxiSvili:`Cven
yvelam viciT, rom Tanamedrove qristianobis niadag-
ze aRmocenebul qarTul mwerlobis ena qarTluria,

69. 409
xolo qarTvel xalxis uZveles xanis kulturis Seswavla
ueWvel hyofs, rom qarTvelebs qristes winadac mraval
saukunoebis ganmavlobaSi mwerloba unda hqonodaT, ma-
gram, SesaZlebelia, Semdeg gamoirkves, rom am xnis mwer-
lobis ena qarTlur Stos ki ar ekuTnodes, aramed me-
grul-lazursa, an svanurs Stos.~
ase mopuns SumerefiS naWara epos _ kuntas.
s. n. kramer Waruns: « 10 Zirafil do gaSifrul Sum-
erefiS poemefSe Jir Waril re emerikarSo. Te poemefiS
WaruaSa Tena gosimafilird zepir Tqumuo brel wanaS
kinox. (Te naWara Zu stabuliS muzeums).» emerirkar cx-
ovrend urukis do Teq rdu inanaS oxvame. Te noRa umos-
renia araTaSe, namuT gvalam dixas re do gvariano daSo-
rebul renia urukSe.
merikar uWaruns werils inanas:
„o! Cqim daiko inana! qoqimin TeS, araTaS kaTaq akeTan
arZaS ujguS samkaulef orwkinaia qualefSe Cim oxvame-
So~.
maJia weril:
„o! Cqim daiko inana! gakeTebafe araTaS kaTas oqro do
varCxiliS samkaulef Cqimo.......“
ena miCquna muWo RoronTiq garCqin adamian araTas
(saxelmwifo aiaS teritorias) edemiS baRo Cinebuls.
Te kuntaT Ji moCamiliT eposSe giSeRine Tener nanC
muWo araTas (aias) erCqind pirvel ninaq do Te nina mar-
galur re.
«adam do eva»; Sumerulo «adamaC do ninTi» (nanxu, ninx-
ursag); «ninxursag»,Tena xolo margalur Tqumre: «nin —
xur — sag», sode «nin» _ nanare; «xur» _ tb re; «sag — saR»
_ skvamre. pirvel ninaT _ margaluri ninaT re «adam do
nana»;
linjiS xanaS epos « emerikar do araTa» iCieb, _ muWo