Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jau daugiau nei pusę amžiaus nebeabejojama, ar organizacijos turi būti socialiai atsakingos. Istoriškai susiklostė, kad socialinės atsakomybės pirmiausiai reikalauta iš verslininkų. Tačiau dešimtmečiais besiformavusi praktika atskleidžia prieštaringų įrodymų: verslas vienas pats nepajėgus šių problemų spręsti. Kritiškai svarbus šiuo požiūriu tampa nepertraukiamas dialogas tarp verslo, viešojo sektoriaus institucijų ir visuomenės, dalijantis socialinės atsakomybės iniciatyvų iniciatorių, skatintojų ir įgyvendintojų vaidmenis. Tačiau kuriamas scenarijus šiandien kaip niekad reikalauja sisteminio suvokimo, veiksmų nuoseklumo ir atsakomybės su adresatu, nes šiuolaikinei mūsų visuomenei tampa vis aktualiau, KAIP atsakingai organizacijos siekia savo tikslų ir KAIP atsakingai tai geba viešai parodyti ir įrodyti. Būtinas konstruktyvus dialogas tarp verslo, visuomenės ir vyriausybės, apsisprendžiant dėl vieningos nefinansinės informacijos atskleidimo sistemos, tinkamos Lietuvos įmonėms. Įmonininkams, kuriems bus taikoma direktyva, jau dabar reikėtų pradėti galvoti apie papildomas išlaidas kvalifikuotam nefinansinės informacijos atskleidimui. Tad belieka tikėtis, kad vyriausybė atsakingai priims sprendimus pasunkinti ir taip nelengvą verslininkų naštą nefinansinėmis ataskaitomis, verslininkai neperkels padidėjusių kaštų ant skurstančios visuomenės pečių, o XXI-ojo amžiaus sumani visuomenė sugebės savo vartojimo sprendimais palaikyti socialiai atsakingiausius verslininkus.

1. NEFINANSINĖ INFORMACIJA
ATSAKINGO VERSLO PRAKTIKOJE:
GALIMYBĖS IR PAVOJAI
Dr. Rita Vilkė
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas
Socialinės atsakomybės tyrimų centras
Lietuvos atsakingo verslo asociacijos LAVA konferencija
Socialinė atsakomybė ir atskaitomybė:
verslo etika ar direktyva?
2014 m. lapkričio 28 d.
LITEXPO konferencijų centras, Vilnius

2. Nefinansinė informacija atsakingo verslo
praktikoje: galimybės ir pavojai
PRANEŠIMO TURINYS
• Nefinansinės informacijos atskleidimas: XXI a. iššūkiai;
• Nefinansinės informacijos atskleidimo atsakingo verslo praktikoje
galimybės;
• Nacionalinės, Europos Sąjungos sistemos ir jų taikymo praktika
Lietuvoje;
• Tarptautinės sistemos ir jų taikymo praktika Lietuvoje;
• Nefinansinės informacijos atskleidimas atsakingo verslo praktikoje:
pavojai.

3. Nefinansinės informacijos atskleidimas:
XXI a. iššūkiai

4. Nefinansinės informacijos atskleidimas:
XXI a. iššūkiai
XXI A. IŠŠŪKIAI
Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jau
neabejojama, ar organizacijos
turi būti socialiai atsakingos:
• Organizacijų verslumo lygis
vertinamas remiantis socialinio
priimtinumo kriterijais.
• JT ir ES iniciatyva stipriai
skatinamas ĮSA politikos ir
strategijos suvokimas.
Šiandien ir visuomenei tampa vis
aktualiau:
• KAIP atsakingai verslas siekia
savo tikslų?
• KAIP atsakingai tai geba parodyti?

5. Nefinansinės informacijos atskleidimas:
XXI a. iššūkiai
NEFINANSINĖ IR ĮVAIROVĖS INFORMACIJA: tikslas
Europos Parlamento 2013 m. vasario 6 d. rezoliucijos:
• Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių
elgesys ir tvarus augimas.
• Įmonių socialinė atsakomybė. Visuomenės interesų gynimas ir tvaraus bei
įtraukaus atsigavimo siekis.
Pripažinta:
• įmonėms svarbu skelbti su tvarumu susijusią informaciją, pvz., apie
socialinius ir aplinkos veiksnius;
• tikslas - nustatyti tvarumui kylančią riziką ir padidinti investuotojų ir
vartotojų pasitikėjimą.
“Nefinansinės informacijos atskleidimas iš tikrųjų yra labai svarbus
žingsnis siekiant pereiti prie tvarios pasaulinės ekonomikos, kurioje
ilgalaikis pelningumas derinamas su socialiniu teisingumu ir
aplinkos apsauga. “

6. Nefinansinės informacijos atskleidimas:
XXI a. iššūkiai
NEFINANSINĖ IR ĮVAIROVĖS INFORMACIJA:
paskirtis ir sąlygos
Paskirtis:
• nefinansinės informacijos atskleidimas padeda vertinti, stebėti ir
valdyti įmonių veiklos rezultatus ir jų poveikį visuomenei
Sąlygos:
• užtikrinamas aukšto lygio veiklos lankstumas;
• įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, turėtų pateikti teisingą ir
visapusišką savo politikos krypčių, rezultatų ir rizikos apžvalgą.

7. Nefinansinės informacijos atskleidimas:
XXI a. iššūkiai
NEFINANSINĖ IR ĮVAIROVĖS INFORMACIJA:
ataskaitos turinys (1)
Didžiosios įmonės turėtų parengti nefinansinę ataskaitą, kurioje būtų
pateikiama informacija bent dėl:
• aplinkos reikalų,
• socialinių ir su personalu susijusių reikalų,
• pagarbos žmogaus teisėms klausimų,
• kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimų.

8. Nefinansinės informacijos atskleidimas:
XXI a. iššūkiai
NEFINANSINĖ IR ĮVAIROVĖS INFORMACIJA:
ataskaitos turinys (2)
Ataskaitoje taip pat turi būti pateikta:
a) trumpas įmonės verslo modelio aprašymas;
b) įmonės politikos, kurios laikomasi minėtais aspektais, aprašymas, įskaitant
įgyvendintus išsamių patikrinimų procesus;
c) tos politikos rezultatai;
d) pagrindinė rizika minėtais aspektais, susijusi su tomis įmonės operacijomis,
įskaitant, jei tinkama ir proporcinga, jos verslo santykius, produktus ar
paslaugas, dėl kurių gali kilti tikėtinų neigiamų padarinių tose srityse, ir tai,
kaip įmonė tą riziką valdo;
e) nefinansiniai pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, susiję su konkrečia
veikla.

9. Nefinansinės informacijos atskleidimas
atsakingo verslo praktikoje:
galimybės

10. Nefinansinė informacija atsakingo verslo
praktikoje: galimybės
NEFINANSINĖ IR ĮVAIROVĖS INFORMACIJA: KUO REMTIS ?
Pateikdamos informaciją įmonės, kurioms taikoma direktyva, gali remtis:
Nacionalinėmis, Europos Sąjungos sistemomis:
• Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS);
Tarptautinėmis sistemomis:
• Jungtinių Tautų (JT) Pasaulinis susitarimas;
• Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principais kuriais įgyvendinama JT
sistema „Apsaugoti, gerbti, padėti“;
• Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairės
daugiašalėms įmonėms;
• Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) 26000 gairėmis;
• Tarptautinės darbo organizacijos trišale deklaracija dėl daugiašalių įmonių
ir socialinės politikos principų;
• Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva (GRI);
• ar kitomis pripažintomis tarptautinėmis sistemomis.

11. Nacionalinės, Europos Sąjungos sistemos:
Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema
(EMAS)

12. Nefinansinė informacija atsakingo verslo
praktikoje: EMAS
APLINKOSAUGOS VADYBOS IR AUDITO SISTEMA (EMAS):
• Tai savanorišku dalyvavimu
grindžiama sistema, skirta
įmonėms ir kitoms
organizacijoms, kurios pageidauja
įsipareigoti vertinti, valdyti ir
gerinti savo aplinkosaugos
veiksmingumą.
• Sistema buvo sukurta 1993
metais ir atnaujinta 2001 ir 2009
metais.
Daugiau informacijos: Aplinkos apsaugos agentūra,
http://gamta.lt/cms/index?rubricId=d35cc4cf-ac1a-46dc-
add3-a2c643b6855f

13. Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema
(EMAS)

14. Tarptautinės sistemos:
Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas
angl. United Nations Global Compact

15. Nefinansinė informacija atsakingo verslo praktikoje:
Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas
Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas
Tai didžiausia savanoriška įmonių / korporacijų
socialinės atsakomybės iniciatyva, siekianti
dviejų pagrindinių tikslų:
1. Padėti įmonėms įdiegti Pasaulinio susitarimo principus į
įmonės verslo strategiją;
2. Skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę tarp įvairių
sektorių, valstybėje ir už jos ribų siekiant universalių
pasaulio vystymosi tikslų.
Pasaulinio susitarimo principai – tai 10 bendrųjų
principų, skirtų įmonėms ir reguliuojančių jų
socialinį elgesį. Sistema realizuojama keturiose
srityse:
1. žmogaus teisių,
2. darbo standartų,
3. aplinkos apsaugos,
4. kovos su korupcija.

16. Nacionaliniai tinklai 2013 m.
12 099 nariai

17. Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas

18. Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas
JT Pasaulinio susitarimo nariai Lietuvoje 2013 m.
13 4
19
10
2
36
Švietimo ir mokslo
institucijos
Verslo asociacijos
Bendrovės (AB, UAB)
NVO
Viešojo sektoriaus
organizacijos
SVV
2013 m. priklausė 84 Lietuvos įmonės:
http://www.unglobalcompact.org/participants/search?commit=t&country[]=115&page=1&per_page=100

19. Pasaulinis susitarimas
(angl. Global Compact)

20. Tarptautinės sistemos:
Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva
angl. Global Reporting Initiative (GRI)

21. Nefinansinė informacija atsakingo verslo praktikoje:
Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva (GRI)
Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva
angl. Global Reporting Initiative (GRI)
• Pasaulinio susitarimo
principų realizavimas
paskatino Visuotinę
ataskaitų teikimo
iniciatyvą, kuri išsivystė
kuriant nevyriausybinių
organizacijų ir verslo
dialogą.
• Intensyviai vykęs
suinteresuotųjų asmenų
dialogas paskatino verslo
socialinės veiklos rodiklių
sukūrimą.
• Šiuo metu parengtas G4
variantas.
Daugiau informacijos : https://www.globalreporting.org/Information/about-gri/Pages/default.aspx

22. Nefinansinė informacija atsakingo verslo praktikoje:
Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva (GRI)
Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva
angl. Global Reporting Initiative (GRI)

23. Nefinansinė informacija atsakingo verslo praktikoje:
Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva (GRI)
Visuotinės
ataskaitų
teikimo
iniciatyvos
turinys
angl. Global Reporting
Initiative (GRI)

24. Nefinansinė informacija atsakingo verslo praktikoje:
Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva (GRI)

25. Nefinansinė informacija atsakingo verslo praktikoje:
Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva (GRI)

26. Nefinansinė informacija atsakingo verslo praktikoje:
Visuotinė ataskaitų teikimo iniciatyva (GRI)
http://database.globalreporting.org/search

28. Nefinansinė informacija atsakingo verslo praktikoje:
TEO

29. Nefinansinė informacija atsakingo verslo praktikoje:
TEO
TEO socialinės
atsakomybės politika
TEO etikos kodeksas
TEO tiekėjų etikos
kodeksas
TEO antikorupcijos politika
TEO saviraiškos laisvės
telekomunikacijų srityje
politika
TEO Socialinės
atsakomybės ataskaitos
(2006-2013).

30. http://www.teo.lt/ma/node/64
Nefinansinė informacija atsakingo verslo praktikoje:
TEO

31. Nefinansinės informacijos atskleidimas
atsakingo verslo praktikoje:
pavojai

32. Nefinansinės informacijos atskleidimas
atsakingo verslo praktikoje: pavojai
ILGAMEČIAI NEFINANSINĖS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO TYRIMAI
Tyrimų rezultatai yra prieštaringi: pripažįstamas teigiamas, neigiamas arba
neutralus nefinansinės informacijos atskleidimo poveikis įmonės
finansinei vertei (Dagilienė, 2014).
Skirtingi empirinių tyrimų rezultatai apie nefinansinės informacijos atskleidimo
įtaką įmonės vertei gali būti paaiškinami šalies instituciniais veiksniais ir
įmonės dydžiu:
• Multinacionalinės bendrovės yra pagrindinės bendrovės, teikiančios
nefinansinę informaciją ir vykdančios socialinę apskaitą, tačiau jos yra
linkę savo globalią ĮSA strategiją adaptuoti pagal nacionalinius šalies
ypatumus (Wensen at al., 2011; Ioannou & Serafeim, 2012b; Chapple &
Moon, 2005).
• MVĮ dažnai nesuvokia socialinės atsakomybės naudos, ir kaštų veiksnys
yra pagrindinė priežastis neteikti socialinių ataskaitų.
Tokiu būdu šalies institucinė ir normatyvinė aplinka yra labai svarbus
veiksnys, apsprendžiantis socialinės apskaitos praktiką ir poveikį
įmonės finansiniams rezultatams.
Šaltinis: L.Dagilienė, 2014

33. DĖKOJU UŽ DĖMESĮ !
Dr. Rita Vilkė
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas
Socialinės atsakomybės tyrimų centras
El.p.: rita.vilke@ktu.lt

34. KTU – ŽALIASIS UNIVERSITETAS
TAUPYK !
NEPAMIRŠK IŠJUNGTI !
Prisidėk
prie energiją taupančios
visuomenės kūrimo.
Dr. Rita Vilkė
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas
Socialinės atsakomybės tyrimų centras
El.p.: rita.vilke@ktu.lt