2. Dievas galvoja apie mus, bet
jis negalvoja už mus.
(Ž.Kokto)

3. Kartais Dievas leidžia kam nors
nukirsti šaką, kurios
užsispyrusiai laikomės, kad
suvoktume turį sparnus.
(Bruno Ferrero)

4. Tai, ką darome, yra tik lašas
vandenyne, tačiau jeigu
nedarytume, vandenynui trūktų
vieno lašo.
(Motina Teresė)

5. Labai lengva sėdėti ir stebėti.
Sunku atsistoti ir imtis
veiksmų. (Al Batt)

6. Dauguma žmonių sako: „Kai
pasieksiu tą ar aną, būsiu
laimingas." Tačiau aš manau, kad
laimė nėra vieta, į kurią galima
nueiti.

7. Tai mūsų pačių kuriama vidinė
būsena. Kiekvienas gali būti
laimingas. Tai įvyksta čia ir
dabar.

8. Mums tereikia sustoti ir
daugiau dėmesio skirti tiems
turtams, kurie mus jau supa.

9. Pažiūrėkime
į dangų bent
kartą per
dieną - į
mus
supančio
pasaulio
didybę.

10. Kai rasi savo
pašaukimą, savo
pagrindinį tikslą,
savo tikrąją
paskirtį, tą pačią
akimirką
prasidės visiškai
naujas
gyvenimas.

11. Tu liausiesi
nerimauti dėl
pinigų,
išnyks noras
būtinai
išgarsėti ar
kilti karjeros
laiptais.

12. Žmogus retai gailisi,
kad per mažai
kalbėjo, ir, priešingai,
labai dažnai
apgailestauja, kad
kalbėjo per daug. Tai
sena, visiems žinoma
ir visų pamirštama
tiesa.
(Ž.Labriuelis)

13. Laimė retai kada ateina kaip
atlygis. Dažniau kaip visiškai
netikėta dovana.
(P.Brown)

14. Galbūt Dievas nori, kad
sutiktume kelis ne tuos žmones
prieš sutikdami būtent tuos,
teisingus.

15. Todėl, kai sutiksime tuos
teisingus žmones, sužinosime,
kokie dėkingi turime būti už
dovaną.

16. Kai vienos laimės durys
užsidaro, kitos atsidaro. Bet
dažnai mes taip ilgai žvelgiame
į uždarytas duris,

17. ir suvokiame, kad durys, taip
ilgai buvę praviros, dabar
taipogi uždarytos...

18. Geras vardas, pelnytas už
garbingą sprendimą, duoto
žodžio tesėjimą, tiesumą ir
dorą-didžiulis turtas.
(Henris Vordas Bičeris)

19. Pasisekė žmogui, jei
nugyveno gražų gyvenimą,
daug juokėsi ir mylėjo;

20. jei juo žavėjosi ir mylėjo geri
žmonės;

21. jei užpildė jam skirtą nišą ir
atliko patikėtą darbą;

22. jei pasaulį paliko gražesnį
negu rado...
(Besė A.Stenli)

23. Visada žemėje per
mažai gerų žodžių.
Mes dažnai
išsiskiriame taip ir
nepasakę jų vienas
kitam, kiekvienas
juos užgniaužęs
savo širdyje.
(J.Marcinkevičius)

24. Pabaiga