Daugiau nei pusė šalies įmonių jau pradėjo pasirengimą perėjimui prie naujosios valiutos. Tuo tarpu šalies gyventojai mažiau domisi euru ir jam ruošiasi pasyviau.
Tokias tendencijas atskleidžia „Swedbank“ ir TNS LT apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas (PEI), apibendrinantis šalies gyventojų bei įmonių požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje.
Lietuvos įmonių pasirengimo eurui indeksas yra 46 iš 100 galimų balų, gyventojų indeksas siekia 30 balų.
Kaip Lietuvos ekonomikai prisijaukinti eurą. SEB banko makroekonomikos apžvalgaSEB_Lietuva
SEB banko analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs, vidutinis darbo užmokestis 2014 m. taip pat padidės. Spartesnę šalies ekonomikos plėtrą ateinančiais metais lems ne tiek euro įvedimas, kiek euro zonos ekonomikos atsigavimas ir nuoseklus vidaus rinkos stiprėjimas, teigiama SEB banko analitikų parengtame naujausiame leidinyje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.
Visos makroekonomikos apžvalgos www.seb.lt/documents/660/662
Kaip Lietuvos ekonomikai prisijaukinti eurą. SEB banko makroekonomikos apžvalgaSEB_Lietuva
SEB banko analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs, vidutinis darbo užmokestis 2014 m. taip pat padidės. Spartesnę šalies ekonomikos plėtrą ateinančiais metais lems ne tiek euro įvedimas, kiek euro zonos ekonomikos atsigavimas ir nuoseklus vidaus rinkos stiprėjimas, teigiama SEB banko analitikų parengtame naujausiame leidinyje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.
Visos makroekonomikos apžvalgos www.seb.lt/documents/660/662
Presentation by Prof. dr. (HP) Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Darbo ir socialinių tyrimų institutas, during the conference on "The impact of the crisis on employment in the Baltic states" in Vilnius (19 Nov 2010)
SEB analitikai: Lietuvos ekonomika augs nepaisant pagalių ratuoseSEB_Lietuva
SEB banko analitikai sumažino 2014 m. ir 2015 m. Lietuvos BVP plėtros prognozę po 0,5 proc. punkto iki atitinkamai 3 proc. ir 4 proc. Pagrindinė to priežastis – smarkiai lėtėjantys Rusijos ekonomikos apsisukimai ir dramatiškas rublio bei kitų Rytų valiutų kurso kritimas, keliantis lietuviškų prekių konkurencingumo tenykštėse rinkose problemų.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, viešoji erdvė mirga įvairiausiais Rusijos-Ukrainos konflikto pasekmių mūsų šalies ekonomikai vertinimais, tačiau visi jie pagrįsti ne realiomis, o hipotetinėmis prielaidomis.
SEB banko „Verslo barometras“: mažų ir vidutinių įmonių lūkesčiai ir toliau i...SEB_Lietuva
Antrus metus iš eilės SEB banko atlikta mažų ir vidutinių įmonių apklausa „Verslo barometras“ rodo, kad jų nuotaikos beveik nekinta. Didesnė dalis — 69 proc. įmonių — šiemet tikisi nuosaikaus, iki 10 proc., apyvartos augimo (2012 metais, kai įmonės teikė prognozes 2013-iesiems — 72 proc.). Tiesa, šiek tiek išaugo optimistiškiausiai verslo perspektyvas vertinančių įmonių gretos: įmonių, kurios tikisi 15-30 proc. apyvartos augimo, per metus padaugėjo 2 proc. punktais iki 19 procentų.
NVS šalių tendencijos prekybos segmente
Nuo 2009 iki 2012 m. NVS nominalus BVP kasmet vidutiniškai didėjo po 17,8 proc. kasmet, ES augo po 0,4% kasmet.
NVS šalių prekių importas didėjo nuo 1,9 mlrd. USD 2005 m. iki 5,5 mlrd. USD 2012 m.
Nuo 2013 iki 2018 m. NVS nominalus BVP kasmet vidutiniškai augs po 7,9 proc. kasmet.
2013 m. per metus prekių eksportas iš Lietuvos padidėjo 11,4 proc., importas padidėjo – 0,3 proc.,
2013 m. tik 23,5 proc. viso prekių eksporto į NVS sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas
Žygimantas Mauricas. Kokios formos ekonomikos atsigavimo laukti: "V", "U", "L...All Digital Group
COVID-19 krizė yra ypatinga tuo, kad ji turi skirtingą poveikį skirtingoms šalims, ekonominiams sektoriams, gyventojų grupėms bei turto klasėms. Tad šią krizę geriausiai apibūdina “K” raidės formos atsigavimas. Be to, dalis sektorių niekada nebepasieks prieš-krizinio lygio, nes “du kartus į tą pačią upę neįbrisi”, tad pokoronavirusinis pasaulis bus kitoks nei prieškoronavirusinis.
• Lietuvos eksporto dinamika 2017 m.: kokios rinkos labiausiai prisideda prie eksporto plėtros, o kokios – riboja eksporto plėtrą;
• Lietuvos eksporto struktūros pokyčiai: kokių rinkų dalis auga, o kokių – mažėja;
• Lietuvos eksporto tendencijos ES rinkoje;
• Lietuvos eksporto plėtra Skandinavijos rinkose: ar Skandinavijos valstybių ekonomikos plėtra iš tiesų yra tvari?
• Lietuvos eksportas į Skandinavijos regioną: ką eksportuojame ir kokie sektoriai padarė didžiausią pažangą?
• Brexit poveikis Lietuvos eksportui;
• Kokie veiksniai skatina Lietuvos eksporto plėtrą ir kokios yra ilgalaikės rizikos, susijusios su pramonės ir eksporto plėtra.
Presentation by Prof. dr. (HP) Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Darbo ir socialinių tyrimų institutas, during the conference on "The impact of the crisis on employment in the Baltic states" in Vilnius (19 Nov 2010)
SEB analitikai: Lietuvos ekonomika augs nepaisant pagalių ratuoseSEB_Lietuva
SEB banko analitikai sumažino 2014 m. ir 2015 m. Lietuvos BVP plėtros prognozę po 0,5 proc. punkto iki atitinkamai 3 proc. ir 4 proc. Pagrindinė to priežastis – smarkiai lėtėjantys Rusijos ekonomikos apsisukimai ir dramatiškas rublio bei kitų Rytų valiutų kurso kritimas, keliantis lietuviškų prekių konkurencingumo tenykštėse rinkose problemų.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, viešoji erdvė mirga įvairiausiais Rusijos-Ukrainos konflikto pasekmių mūsų šalies ekonomikai vertinimais, tačiau visi jie pagrįsti ne realiomis, o hipotetinėmis prielaidomis.
SEB banko „Verslo barometras“: mažų ir vidutinių įmonių lūkesčiai ir toliau i...SEB_Lietuva
Antrus metus iš eilės SEB banko atlikta mažų ir vidutinių įmonių apklausa „Verslo barometras“ rodo, kad jų nuotaikos beveik nekinta. Didesnė dalis — 69 proc. įmonių — šiemet tikisi nuosaikaus, iki 10 proc., apyvartos augimo (2012 metais, kai įmonės teikė prognozes 2013-iesiems — 72 proc.). Tiesa, šiek tiek išaugo optimistiškiausiai verslo perspektyvas vertinančių įmonių gretos: įmonių, kurios tikisi 15-30 proc. apyvartos augimo, per metus padaugėjo 2 proc. punktais iki 19 procentų.
NVS šalių tendencijos prekybos segmente
Nuo 2009 iki 2012 m. NVS nominalus BVP kasmet vidutiniškai didėjo po 17,8 proc. kasmet, ES augo po 0,4% kasmet.
NVS šalių prekių importas didėjo nuo 1,9 mlrd. USD 2005 m. iki 5,5 mlrd. USD 2012 m.
Nuo 2013 iki 2018 m. NVS nominalus BVP kasmet vidutiniškai augs po 7,9 proc. kasmet.
2013 m. per metus prekių eksportas iš Lietuvos padidėjo 11,4 proc., importas padidėjo – 0,3 proc.,
2013 m. tik 23,5 proc. viso prekių eksporto į NVS sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas
Žygimantas Mauricas. Kokios formos ekonomikos atsigavimo laukti: "V", "U", "L...All Digital Group
COVID-19 krizė yra ypatinga tuo, kad ji turi skirtingą poveikį skirtingoms šalims, ekonominiams sektoriams, gyventojų grupėms bei turto klasėms. Tad šią krizę geriausiai apibūdina “K” raidės formos atsigavimas. Be to, dalis sektorių niekada nebepasieks prieš-krizinio lygio, nes “du kartus į tą pačią upę neįbrisi”, tad pokoronavirusinis pasaulis bus kitoks nei prieškoronavirusinis.
• Lietuvos eksporto dinamika 2017 m.: kokios rinkos labiausiai prisideda prie eksporto plėtros, o kokios – riboja eksporto plėtrą;
• Lietuvos eksporto struktūros pokyčiai: kokių rinkų dalis auga, o kokių – mažėja;
• Lietuvos eksporto tendencijos ES rinkoje;
• Lietuvos eksporto plėtra Skandinavijos rinkose: ar Skandinavijos valstybių ekonomikos plėtra iš tiesų yra tvari?
• Lietuvos eksportas į Skandinavijos regioną: ką eksportuojame ir kokie sektoriai padarė didžiausią pažangą?
• Brexit poveikis Lietuvos eksportui;
• Kokie veiksniai skatina Lietuvos eksporto plėtrą ir kokios yra ilgalaikės rizikos, susijusios su pramonės ir eksporto plėtra.
Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga, Nerijus Mačiulis 2013 04 10Swedbank Lietuvoje
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis pristato pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą. N. Mačiulis prognozuoja, kad Lietuva išliks viena sparčiausiai augančių valstybių Europoje. „Swedbank“ teigimu tikimybė, kad Lietuva tenkins visus Mastrichto kriterijus eurui įsivesti, neviršija 50 procentų.
Būsto įperkamumas, nuomos pajamingumas ir būsto rinkos tendencijos, 2012 12 1...Swedbank Lietuvoje
Aktyvumas būsto rinkoje trečiąjį šių metų ketvirtį padidėjo, tačiau spartesnį augimą šiemet stabdė mažėjantys atlyginimai bei prasti lūkesčiai. Kita vertus, istorines žemumas siekiančios palūkanų normos, padidėjęs įperkamumas ir pasiūla bei kitąmet augsiantys atlyginimai leidžia tikėtis aktyvesnės būsto rinkos.
8. Indekso reikšmės
8
100 balų
Visiškas pasiruošimas
euro įvedimui
0 balų Visiškas nepasiruošimas
euro įvedimui
80 balų
20 balų Žemas pasiruošimas euro
įvedimui
50 balų Vidutiniškas pasiruošimas
euro įvedimui
Aukštas pasiruošimas
euro įvedimui
9. Apklausta
9
ĮMONĖS
• Telefoninė apklausa
• Atranka: atsitiktinė, reprezentuojanti
Lietuvos įmones
• Respondentas: įmonių vadovai ar kiti
darbuotojai, žinantys apie įmonės
pasiruošimą eurui.
• Terminas: 2014 m. vasario 24-26 d.
• Imtis: 500 respondentų.
GYVENTOJAI
• Tiesioginė apklausa
• Atranka: atsitiktinė, reprezentuojanti 15-
74 m. Lietuvos gyventojus
• Terminas: 2014 m. vasario 21-28 d.
• Imtis: 510 respondentų
Lietuvos gyventojų pasiruošimas eurui buvo matuotas šių metų vasario pabaigoje. Nors tuo metu apie eurą jau buvo kalbama nemažai, dar nebuvo tikslingos, kryptingos informacijos apie euro įvedimą. Taip pat nebuvo aišku, ar euras tikrai bus įvestas. Tad natūralu, kad pasiruošimo eurui indeksas nėra aukštas – 30 punktų iš 100 galimų. Indeksą žemyn labiausiai nusveria tai, kad gyventojai dar neskuba atlikti veiksmų, kurie svarbūs ruošiantis eurui.
Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojų požiūris į euro įvedimą siekia 4,3 balo iš 10 galimų. Neapsisprendusiais dėl euro įvedimo Lietuvoje galima pavadinti penktadalį Lietuvos gyventojų (21%). Visiškai už euro įvedimą Lietuvoje pasisako maždaug kas dešimtas Lietuvos gyventojas (11%). Tikėtina, kad aktyvesnė informacinė kampanija pagerins Lietuvos gyventojų nuomonę apie euro įvedimą Lietuvoje.
Geriausiai įvertintas indekso komponentas – informuotumas apie planuojamą euro įvedimą Lietuvoje. Vis dėlto, jis taip pat nėra aukštas. Informuotumo vidurkis – 5,4 balo iš 10 galimų. Maždaug keturi gyventojai iš dešimties mano, kad jie yra neblogai arba gerai informuoti apie euro įvedimą (rinkosi balus nuo 6 iki 10 – 42%). Maždaug trečdalis nurodė, kad jų informuotumas apie euro įvedimą Lietuvoje yra žemesnis (rinkosi balus nuo 1 iki 4 – 35%). Tikėtina, kad didesnis informuotumas apie eurą šiek tiek pagerins gyventojų požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje.
Bent vieną iš veiksmų, kurie svarbūs euro pasiruošimui, atlieka 40% Lietuvos gyventojų. Maždaug ketvirtadalis gyventojų nurodė, kad jie žino litų keitimo į eurus kursą (24%). Tai dažniausias pasiruošimo eurui veiksmas. Visi kiti veiksmai neviršija 10%.
Geriausiai euro įvedimui pasiruošę jaučiasi jaunesni didžiųjų miestų gyventojai. Tai natūralu, nes tikėtina, jog tai yra žmonių grupė, daugiau keliaujanti, tiesiogiai susidurianti su euru kitose šalyse ir jau spėjusi įvertinti bendrosios Europos valiutos privalumus.
Kaip ir galima nuspėti – prasčiau pasiruošę jaučiasi konservatyvieji gyventojai, t.y. vyresni, gyvenantys mažesniuose miesteliuose.
Situacija Lietuvoje atspindi atitinkamo laikotarpio situaciją Latvijoje.
Metų pabaiga ir euro įvedimas gali pasirodyti dar toli, tačiau jau iš anksto reiktų apgalvoti pasirengimo veiksmus – pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie vyresniuosius savo giminaičius.
Didžioji dalis grynųjų yra gyventojų rankose. Jeigu gyventojai norės pasikeisti litus į eurus grynaisiais bankų padaliniuose, bus tikrai sudėtinga ir bankams, ir klientams. Latvijoje rinkoje cirkuliavusi grynųjų pinigų suma buvo mažesnė ir klientams eilėse tekdavo lūkuriuoti apie 3-4 valandas. Lietuvoje grynųjų pinigų apyvartoje yra daugiau. Be to, dėl didesnių kaip 15 tūkst. litų sumų keitimo bankui reikės pranešti iš anksto.Todėl sakome – pradėkite rūpintis pasirengimu eurui jau dabar.
Savo klientams sakome – perėjimas prie euro bus kuo paprasčiausias, jei klientai yra įgyvendinę šiuos žingsnius:Kasdieniams atsiskaitymams naudojasi mokėjimo kortele, mokėjimus atlieka per interneto banką. Pinigus laiko sąskaitose banke, ne grynaisiais. Kiti svarbus pasiruošimo žingsniai:Atnaujinkite savo kontaktus interneto banke – kad gautumėte asmeniškai visą svarbiausią su valiutos pokyčiu susijusią informaciją. Jei turite grynųjų pinigų – pagalvokite apie jų išleidimą arba įnešimą į sąskaitas. Aptarkite su vyresniais giminaičiais pasirengimo eurui etapus, pasitikslinkite, ar jie turi mokėjimo korteles, ar prisimena jų PIN kodus, ar pamena prisijungimo prie el. bankininkystės slaptažodžius. 2015 metųsausį:- Sukauptais grynaisiais atsiskaitykite už paslaugas ar pirkinius per pirmąsias 2 savaites po euro įvedimo. Grąžą gausite eurais. - Neskubėkite keisti litų euro įvedimo dieną. Bankai juos nemokamai keis dar 6 mėnesius, Lietuvos bankas – neribotą laiką.
Kaip ir privačių klientų atveju, Lietuvos įmonių pasiruošimo eurui indeksas buvo matuotas šių metų vasario pabaigoje. Tai laikas, kai viešojoje erdvėje jau buvo kalbama apie euro įvedimą, bet dar nebuvo aiškaus atsakymo, kad euras tikrai bus. Tad visai suprantama, kad Lietuvos įmonių pasiruošimo indeksas yra vidutiniškas – 46 punktai iš 100 galimų. Indeksą žemyn nusveria tai, kad įmonės dar neskuba atlikti veiksmų, kurie svarbūs ruošiantis eurui. Tai suprantama, nes kol kas euro įvedimas dar nėra patvirtintas oficialiai.
Bendras Lietuvos įmonių požiūrio į euro įvedimą Lietuvoje vidurkis – 6,9 balo iš 10 galimų. Didesnė dalis Lietuvos įmonių pasisako už euro įvedimą: 30% įmonių nurodė, kad jos yra visiškai už euro įvedimą Lietuvoje. Tik maždaug kas dešimta Lietuvos įmonė yra nusiteikusi visiškai prieš euro įvedimą (11%). Pastebėta, kad palankumas eurui yra didesnis tarp tų įmonių, kurios jaučiasi geriau informuotos apie euro įvedimą. Tikėtina, kad didesnis informuotumas apie eurą šiek tiek pagerins įmonių požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje. Žinoma, verta atkreipti dėmesį į tai, kokia būtent informacija apie eurą bus pateikiama.
Beveik du trečdaliai Lietuvos įmonių nurodė, kad jos yra neblogai arba gerai informuotos apie euro įvedimą (rinkosi balus nuo 6 iki 10 – 62%). Informuotumo vidurkis – 6,6 balo iš 10 galimų. Tai geras rezultatas, žinant, kad iki tyrimo laikotarpio dar nevyko informacinės kampanijos apie euro įvedimą. Požiūris į euro įvedimą yra teigiamesnis tarp tų įmonių, kurios jaučiasi geriau informuotos apie euro įvedimą. Vadinasi, tikėtina, kad didesnis informuotumas apie eurą šiek tiek pagerins įmonių požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje.
Nors pasiruošimo eurui indekso klausimas apie elgesį rodo, kad Lietuvos įmonės dar neskuba atlikti veiksmų, svarbių euro pasiruošimui, galima pastebėti, kad dauguma Lietuvos įmonių jau yra pradėjusios galvoti apie euro įvedimą – 79% įmonių nurodė bent vieną veiksmą, kuris atliekamas,siekiant pasiruošti euro įvedimui. Žinoma, šiuo metu dažniau kalbama apie veiksmų planus, o ne apie veiksmų įgyvendinimą ir tai suprantama, nes realūs veiksmai reikalaus įmonių investicijų.
Įmonės turėtų pradėti ruoštis eurui anksčiau nei gyventojai - nes jų laukia daugiau ir sudėtingesnių darbų.
Vėlyvas pasiruošimas reiškia išaugusius kaštus – juk jei visos įmonės pradės ruoštis paskutinį ketvirtį, IT tiekėjai gali nespėti laiku suteikti paslaugų, arba dėl išaugusios paklausos gali kilti paslaugų kainos.