Klaipėdos Simono Dacho progimnazija
Anglų kalbos pamokos 4-8 klasėms
„Tolerancijos pamoka“. Parengė anglų kalbos mokytoja metodininkė Vilma Bergelienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė Rasa Ulytė, socialinė pedagogė Šarūnė Ruikienė
2012 m.
Klaipėdos Simono Dacho progimnazija
Anglų kalbos pamokos 4-8 klasėms
„Tolerancijos pamoka“. Parengė anglų kalbos mokytoja metodininkė Vilma Bergelienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė Rasa Ulytė, socialinė pedagogė Šarūnė Ruikienė
2012 m.
2. POLITINĖ PARTIJA
Politinę partiją galima apibrėžti kaip bet kurią organizaciją, kuri
save vadina politine partija. (R. Emerson)
Partija yra bet kuri politinė grupė, identifikuojama ir
atstovaujama rinkimuose pagal oficialų pavadinimą, pajėgi
rinkimų būdu (laisvų ar nelaisvų) iškelti kandidatus
valstybinėms pareigoms užimti. (G. Sartori)
Partija yra organizacija, sudaryta iš individų, užsiimančių
bendra veikla, mobilizuojant kuo daugiau individų, prieš kitas
lygiai taip pat mobilizuotas individų organizacijas, tam kad
vieni arba koalicijoje galėtų atlikti vyriausybės funkcijas. Toks
galios siekimas yra pateisinamas visuomeninio intereso
siekimu.(Daniel-Louis Seiler )
Partija – tai savanoriška naryste grindžiama visuomeninė
organizacija, kurios tikslas yra pasiekti jos vadovams valdžią ir
sudaryti aktyviems nariams tinkamas dvasines ir materialines
sąlygas siekti tam tikros materialinės naudos ir/ arba
asmeninių privilegijų.(Max Weber)
3. POLITINĖ PARTIJA
Politinė partija yra savo pavadinimą turintis, pagal šį
Įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas –
tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti
Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti
dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos
teisę.
(Lietuvos Respublikos Politinių partijų įstatymas)
4. POLITINIŲ PARTIJŲ GENEZĖS MODELIAI
Išskiriami trys pagrindiniai partijų genezės modeliai:
Institucinis – siejantis partijų atsiradimą su
parlamentarizmo raida
Istorinis – ieškantis partijų šaknų sisteminės krizės ir
tautinės valstybės formavimosi procesų sąveikoje
Modernizacijos – partijos yra jos procesų sąveikos
produktas.
5. POLITINIŲ PARTIJŲ STRUKTŪRA
Žemiausias lygis – rinkėjų, palaikančių šią partiją ir
balsuojančią už ją rinkimuose, blokas;
Antrasis lygis (partinė organizacija) – partinė
organizacija nuo vietinių skyrių iki centrinio
vadovaujančio organo – visa partijos struktūra;
Trečiasis lygis – partijos atstovai įstatymų vykdomosios
ir įstatymų leidžiamosios valdžios struktūrose
7. POLITINIŲ PARTIJŲ FUNKCIJOS
Politinės
Kova dėl valdžios;
Politinė mobilizacija;
Politinės sistemos legitimacija;
Tiesioginis/ netiesioginis dalyvavimas valstybės vidaus ir užsienio politikos formavime ir vykdyme;
Alternatyvinių sprendimų rengimas;
Rinkiminės programos vykdymas;
Politinė socializacija;
Konfliktų sprendimas
Organizacinė Rinkiminių kampanijų organizavimas;
Kandidatų parinkimas renkamoms pareigoms užimti;
s
Programinių nuostatų ir sprendimų vykdymas;
Kadrų valdančiajam elitui ruošimas;
Dalyvavimas formuojant valdžios organus
Teorinės
Visuomenės būklės analizė ir ateities perspektyvų įvertinimas;
Interesų išaiškinimas, formulavimas ir pagrindimas;
Visuomenės vystymosi strategijos parengimas
Ideologinės
Savo vertybių ir idealų platinimas ir gynimas;
Politinės situacijos vertinimo, savo programinių tikslų ir politikos tikslų aiškinimas bei propaganda
8. POLITINIŲ PARTIJŲ KLASIFIKACIJA
Pagal vietą politinėje sistemoje politinės partijos
skirstomos į:
Valdančios ir opozicinės partijos;
Legalios ir nelegalios;
Parlamentinės ir neparlamentinės;
Pagal socialinę sudėtį skirstomos į:
Klasinės;
Etninės – integracinės;
9. POLITINIŲ PARTIJŲ KLASIFIKACIJA
Ideologiniu pagrindu, partijos yra skirstomos į:
Kairieji – centras – dešinieji;
Nuosaikios – radikalios – ekstremistinės;
Revoliucinės – reformistinės – konservatyvios
Demokratinės – autoritarinės
Sekuliarios ir religinės;
Pagal konkrečią ideologinę pakraipą;
„Specializuotos“ arba vienos problemos partijos
Dar gali būti skiriamos:
Pseudopartijos;
Populistinės;
10. POLITINIŲ PARTIJŲ KLASIFIKACIJA
Pagal organizacinę struktūrą partijos yra skiriamos į:
Kadrinės partijos
Masinės partijos
Visaapimančios arba visuotinės partijos
11. SVARBIAUSIOS LIETUVOS PARTIJOS
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokrtai
(pirmininkas Andrius Kubilius)
Lietuvos socialdemokratų partija (pirmininkas
Algirdas Butkevičius)
Lietuvos liberalų sąjūdis (pirmininkas Eligijus
Masiulis)
Partija Tvarka ir Teisingumas (pirmininkas
Rolandas Paksas)
Darbo partija (leiboristai) (pirmininkė Loreta
Graužinienė)
12. PARLAMENTINĖS LIETUVOS PARTIJOS
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokrtai
Lietuvos socialdemokratų partija
Lietuvos liberalų sąjūdis
Partija Tvarka ir Teisingumas
Darbo partija (leiboristai)
Lietuvos lenkų rinkimų akcija
Drąsos kelias
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Lietuvos žaliųjų partija
13. IR DAR ŠIEK TIEK LIETUVOS PARTIJŲ...
Lietuvos gyvenimo logikos partija
Lietuvos pensininkų partija
Tautos pažangos partija
Lietuvos respublikonų partija
Smulkaus ir vidutinio verslo partija
Lietuvos socialinio teisingumo sąjunga
Lietuvos ūkio partija
Socialistinis liaudies frontas
Lietuvos nacionaldemokratų partija
Protėvių atgimimo partija
Lietuvos humanistų partija
.......
16. POLIARIZACIJA IR FRAGMENTACIJA
Poliarizacija reiškia atstumą (ideologinį ar kt.) tarp
labiausiai viena nuo kitos nutolusių relevantinių
partijų kairės – dešinės partijų skalėje (G.Sartori; A.
Lukošaitis, 2005).
Fragmentacija paprastai žymi partijų skaičių. Kuo
skaičius didesnis, tuo sistemos fragmentacija irgi
didesnė.
17. PAGRINDINIAI PARTINIŲ SISTEMŲ TIPAI
Nepartinės;
Vienpartinės;
Daugiapartinės su dominuojančia partija;
Dvipartinės (galima modifikuota 2+1);
Daugiapartinės be dominuojančios partijos;
Fragmentuotos daugiapartinės sistemos.
19. LIETUVOS PARTINĖ SISTEMA
Lyderių partijos;
Mažai konsoliduota nestabili partinė sistema;
Mažas ideologiškumas;
Partinis nenuoseklumas narių tarpe;