Klimato kaitos pavojai Darbą atliko: Andrius Jurkevičius IIa
Klimato kaita - tai oro bei vandens temperatūros  augimas, vandenyno lygio kilimas, poliarinių ledų bei kalnų ledynų tirpimas. Klimato kaita - tai vis dažnesni bei galingesni uraganai, sausros, liūtys, potvyniai.
Aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje prasidėjęs oro temperatūros augimas tebesitęsia iki šiol. Jau dabar aišku, kad šis šilimas yra daug ryškesnis nei vykęs bet kada anksčiau. Oro temperatūros kaita skirtinguose Žemės dalyse nėra vienoda: labiausiai atšilo šiaurinės Azijos bei Amerikos dalys.
Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad kai kurios į oro sudėtį įeinančios dujos (anglies dioksidas, metanas ir kt.) sukelia klimato šiltėjimą. Šios dujos vadinamos ,,šiltnamio dujomis“.
Dėl žmonių ūkinės veiklos per pastaruosius 200 metų šiltnamio dujų koncentracija ore smarkiai išaugo, todėl vis didesnis šilumos kiekis yra sulaikomas apatiniame atmosferos sluoksnyje.
Prognozuojama, kad vidutinė temperatūra Žemės paviršiuje XXI amžiaus pabaigoje bus 1,5-5,5 °C didesnė nei dabar. Viena iš svarbiausių kylančios temperatūros priežasčių – vandenyno lygio kilimas.
Kadangi klimatas keičiasi ir tikrai keisis per artimiausius 30-50 metų, mums tenka pradėti galvoti ne tik apie šiltnamio dujų išmetimo mažinimą, bet ir apie prisitaikymo prie kintančio klimato priemones.
Labai svarbu imtis paprastų, iš pirmo žvilgsnio atrodančių mažai efektyviais, žingsnių: energijos taupymo, atliekų rūšiavimo, aplinką mažiau teršiančio transporto naudojimo ir kt.  Ko gero svarbiausia yra patikėti klimato kaitos keliamo pavojaus realumu. Grėsmė reali ir pasekmės bus realios.
Kioto protokolas – Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos protokolas, kuriuo siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu.
Protokolu pasiektas susitarimas sumažinti penkerių metų laikotarpiu 2008–2012 m. išsivysčiusiųjų šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 5,2 proc. lyginant su 1990 m. kiekiu.
Dėl vandenyno lygio kilimo bei audringumo didėjimo bus užlieta dalis Baltijos jūros pakrantės.
 
Didžiausia rizika priskirta Haičiui, Bangladešui, Zimbabvei, Siera Leonei, Madagaskarui.
Didelės Šiaurės Amerikos ir šiaurinės Europos teritorijos nesusiduria su rimta realia klimato rizika ir turi labai geras galimybes su ją susidoroti.
Klimato kaitą lėmė turtingųjų šalių pramonė ir šios šalys turi padėti kitoms susidoroti su pasekmėmis bei vystyti atsinaujinančios energijos projektus.
Informacija paimta iš šių tinklapių: http://gyva.lt/ http://www.grynas.lt/ http://lt.wikipedia.org/
Pabaiga, Geros dienos.

Klimato kaitos pavojai

  • 1.
    Klimato kaitos pavojaiDarbą atliko: Andrius Jurkevičius IIa
  • 2.
    Klimato kaita -tai oro bei vandens temperatūros augimas, vandenyno lygio kilimas, poliarinių ledų bei kalnų ledynų tirpimas. Klimato kaita - tai vis dažnesni bei galingesni uraganai, sausros, liūtys, potvyniai.
  • 3.
    Aštuntajame XX amžiausdešimtmetyje prasidėjęs oro temperatūros augimas tebesitęsia iki šiol. Jau dabar aišku, kad šis šilimas yra daug ryškesnis nei vykęs bet kada anksčiau. Oro temperatūros kaita skirtinguose Žemės dalyse nėra vienoda: labiausiai atšilo šiaurinės Azijos bei Amerikos dalys.
  • 4.
    Mokslinių tyrimų metunustatyta, kad kai kurios į oro sudėtį įeinančios dujos (anglies dioksidas, metanas ir kt.) sukelia klimato šiltėjimą. Šios dujos vadinamos ,,šiltnamio dujomis“.
  • 5.
    Dėl žmonių ūkinėsveiklos per pastaruosius 200 metų šiltnamio dujų koncentracija ore smarkiai išaugo, todėl vis didesnis šilumos kiekis yra sulaikomas apatiniame atmosferos sluoksnyje.
  • 6.
    Prognozuojama, kad vidutinėtemperatūra Žemės paviršiuje XXI amžiaus pabaigoje bus 1,5-5,5 °C didesnė nei dabar. Viena iš svarbiausių kylančios temperatūros priežasčių – vandenyno lygio kilimas.
  • 7.
    Kadangi klimatas keičiasiir tikrai keisis per artimiausius 30-50 metų, mums tenka pradėti galvoti ne tik apie šiltnamio dujų išmetimo mažinimą, bet ir apie prisitaikymo prie kintančio klimato priemones.
  • 8.
    Labai svarbu imtispaprastų, iš pirmo žvilgsnio atrodančių mažai efektyviais, žingsnių: energijos taupymo, atliekų rūšiavimo, aplinką mažiau teršiančio transporto naudojimo ir kt. Ko gero svarbiausia yra patikėti klimato kaitos keliamo pavojaus realumu. Grėsmė reali ir pasekmės bus realios.
  • 9.
    Kioto protokolas –Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos protokolas, kuriuo siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu.
  • 10.
    Protokolu pasiektas susitarimassumažinti penkerių metų laikotarpiu 2008–2012 m. išsivysčiusiųjų šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 5,2 proc. lyginant su 1990 m. kiekiu.
  • 11.
    Dėl vandenyno lygiokilimo bei audringumo didėjimo bus užlieta dalis Baltijos jūros pakrantės.
  • 12.
  • 13.
    Didžiausia rizika priskirtaHaičiui, Bangladešui, Zimbabvei, Siera Leonei, Madagaskarui.
  • 14.
    Didelės Šiaurės Amerikosir šiaurinės Europos teritorijos nesusiduria su rimta realia klimato rizika ir turi labai geras galimybes su ją susidoroti.
  • 15.
    Klimato kaitą lėmėturtingųjų šalių pramonė ir šios šalys turi padėti kitoms susidoroti su pasekmėmis bei vystyti atsinaujinančios energijos projektus.
  • 16.
    Informacija paimta iššių tinklapių: http://gyva.lt/ http://www.grynas.lt/ http://lt.wikipedia.org/
  • 17.