Naudota politologijai.

1. Globalinio at š ilimo ekonomika

2. Tyrimai Dauguma mokslininkų pastaruoju metu sutinka, kad k limatas keičiasi cikliškai , pradedant ledynmečiais ir baigiant atšilimo periodais, o Pasauliniam vandenynui – pagrindinei anglies dvideginio „talpyklai“ – sušilus net ir puse laipsnio įvyksta galingas CO2 išmetimas į atmosferą. Bet jeigu temperatūra pakrypsta į minusą, anglies dvideginio koncentracija ima mažėti. Maža to: šių dujų kiekiui įtakos taip pat turi ugnikalnių aktyvumas ir miškų gaisrai . Bet , daugelio mokslininkų nuomone, tik ne pramoninė žmogaus veikla. Visus šiuos globalinio atšilimo teorijos dirbtinumo įrodymus mokslininkai surinko vykdydami paprastus, tačiau gana efektyvius eksperimentus. Tyrinėtojai padarė gręžinius amžių senumo Antarktidos ir Grenlandijos ledynuose. Jų gylis siekė ne vieną šimtą metrų. Gautus ledo klodus, kuriuose yra praėjusių amžių oro burbuliukų, specialistai kruopščiai ištyrė ir gavo savotiškus atmosferos, kokia ji buvo žiloje senovėje, vadinasi, ir to meto orų – pavyzdžius.

3. Remiantis atliktais tyrimais, pastaruosius 30 metų stebimas menkas, bet vis dėlto atšalimas , o padidėjęs CO2 kiekis stebimas dėl prieš tai buvusio cikliško atšilimo , kurio metu įšilo vandenynai. Vandenynams lėtai vėstant CO2 kiekis mažės. Edinburgo universiteto Škotijoje profesorius Tomas Kroulis tvirtina, kad maždaug prieš milijoną metų atmosferos temperatūrų svyravimų ciklai netikėtai tapo daug ilgesni – iki 100 tūkstančių metų, o klimato kaita staigesnė ir ryškesnė nei kada nors anksčiau. Ir ši amplitudė ir toliau auga: atseit ne atsitiktinai du atšiauriausi ledynmečiai žemės istorijoje buvo per pastaruosius 200 tūkstančių metų. „Mūsų skaičiavimai rodo, kad šilto klimato periodas žemėje artėja prie pabaigos“, – tikina T. Kroulis. Mokslininkas neabejoja, jog nuo mirtino sužvarbimo žmoniją gelbėja būtent , nors ir sąlyginai menkas pramonės, žemės ūkio, įšilusių vandenynų, ugnikalnių išsiveržimų bei miško gaisrų sukeltas, šiltnamio efektas. Deja, – sako jis, – kad ir kaip mes besistengtume savo jėgomis pratęsti globalinį atšilimą, ledynmetis ateis gana greitai – atsargoje mes teturime nuo dešimties iki 100 tūkstančių metų.

4. Iki Kioto protokolo Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) numato „ bendrą, tačiau skirtingą atsakomybę“ išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims, pripažindama, kad pramoninės šalys privalo vadovauti kovai su klimato kaita ir jos padariniais . Juk jos yra atsakingos už didžiąją dalį atmosferoje susikaupusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir turi užtektinai finansinių ir technologinių išteklių mažinti savo emisiją.

5. JTBKKK įpareigoja ją pasirašiusias šalis priimti nacionalines programas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai mažinti ir teikti periodiškas ataskaitas . Išsivysčiusios (tačiau ne besivystančios) šią konvenciją pasirašiusios šalys įsipareigojo iki 2000 m. stabilizuoti ir sumažinti išmetamų šiltnamio dujų rodiklius iki buvusių 1990-aisiais . Apskritai šis įsipareigojimas sėkmingai vykdomas. JTBKKK šalys kasmet susitinka aptarti veiklos pažangos ir tolesnių priemonių. Įdiegta nemažai visuotinės stebėsenos ir ataskaitų mechanizmų, padedančių stebėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

6. Kioto protokolas Kioto protokolas, pasirašytas daugelio pasaulio šalių 1997 m. Kiote, Japonijoje, nustato teisiškai privalomus emisijos apribojimus pramoninėms šalims . Be to, šis protokolas nustato pažangius, rinkos sąlygomis veikiančius mechanizmus (vadinamieji Kioto lankstieji mechanizmai ), kurių tikslas – kiek įmanoma labiau mažinti emisijos pažabojimo išlaidas. Pagal Kioto protokolą pramoninės šalys per pirmąjį Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpį (2008–2012 m.) pasižadėjo kolektyviai sumažinti šešių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2, metano, azoto oksido, hidrofluorangliavandenilių, perfluorangliavandenilių ir sieros heksafluorido) emisiją maždaug 5 % žemiau vidutinio 1990 m. lygio. Pasirinktas penkerių, o ne vienerių metų etapas, skirtas kasmetinių emisijos svyravimų dėl nevaldomų veiksnių, kaip kad oro sąlygos, išlyginimui. Besivystančioms šalims emisijos mažinimo tikslai nenumatyti.

7. Kioto protokolas įsigaliojo 2005 m. vasarį. 2009 m. pradžioje šį protokolą buvo ratifikavusios 183 šalys ir Europos Sąjunga. Vadinasi, 37 išsivysčiusios šalys ir ES-15 valstybių blokas (protokolo pasirašymo metu ES sudėtyje buvusios 15 valstybių narių) yra pasiryžę siekti Kioto protokolu nustatytų tikslų. Tik viena konvenciją pasirašiusi šalis protokolo neratifikavo. Tai JAV .

8. Po Kioto protokolo 2007 m. gruodį Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje, vykusioje Balio saloje, visos pagrindinės šalys susitarė pradėti derybas dėl naujo pasaulinio režimo, kovojančio su klimato kaita po 2012 m., kai Kioto protokolas nustos galioti. Derybose dalyvaujančios 192 šalys sutinka, kad, siekiant išlaikyti saugiai pažabotą klimato kaitą, būtina radikaliai mažinti emisiją. Esminis derybų elementas – tai pripažinimas, kad veiksmų privalo imtis tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios šalys, nors ir atsižvelgiant į pastarųjų išgales. Nors pagal Kioto protokolą buvo įsipareigojusios mažinti emisiją tik išsivysčiusios šalys, jau seniai buvo pripažįstama, kad šio metodo nepakaks, ypač turint omenyje paskaičiavimus, kad besivystančių šalių emisija iki 2020 m. ims viršyti išsivysčiusių šalių emisiją. Buvo pasiektas susitarimas dėl galybės svarbių elementų – fondo, padėsiančio besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos, bandomųjų projektų, mažinančių miškų kirtimą, finansavimo, skiriamo švarių technologijų perkėlimui į besivystančias šalis.

9. Siūloma didinti pinigų, investuojamų į žemo anglies dioksido vartojimo plėtrą, sumas, ypač besivystančiose šalyse, kurti naujoviškus tarptautinio finansavimo šaltinius, iki 2015 m. įsteigti tarptautinę anglies dioksido rinką ir imtis veiksmų, teikiant pagalbą šalims prisitaikyti prie klimato kaitos.

10. Konfrontacija Rusijos programišiai įsilaužė į klimato kaitos problemomis užsiimančio Rytų Anglijos universiteto serverius ir dabar teigia išsiaiškinę, jog baisiausia XXI a. pasaka gali iš tiesų būti tik pasaka . O kad kas nors tą pagaliau išsiaiškintų, programišiai nugvelbtas britų mokslininkų paslaptis – iš viso 3000 dokumentų ir elektroninių laiškų – išplatino internete. Itin didelį susidomėjimą sukėlė dabar jau vieša nuosavybe tapęs britų profesoriaus Filo Džounso, vadovaujančio Rytų Anglijos universiteto Klimato tyrimo centrui, laiškas, parašytas dar 1999 metais. Jame rašoma, kad gerbiamas profesorius „ ką tik išbandė vieną Maiko triuką – padidino temperatūrą kiekvienam periodui per pastaruosius 20 metų (nuo 1981 metų), kad nuslėptų faktą, jog ji krenta “. Be to, tarpusavio susirašinėjimuose klimato tyrinėtojai diskutavo, kokius būtent savo darbus jiems derėtų paskelbti specializuotuose žurnaluose, kad klimato kaitos mitą palaikytų gyvą. Maža to: mokslo vyrai darė spaudimą moksliniams leidiniams nepublikuoti kitų mokslininkų tyrinėjimų, su kuriais jie nesutinka, rezultatų.

11. Rytų Anglijos universitetas gana greitai pripažino informacijos nutekėjimą. Jos egzistavimą įrodo ir faktas, kad nuoroda į serverį, kur buvo saugomi mokslininkų laiškai, iš karto buvo užblokuota . Tačiau jau buvo per vėlu. Rusų programišių trofėjus tapo tikru šoku pasaulio visuomenei. Nors kalbų apie tai, kad globalinis atšilimas gali iš tiesų būti globaliniu melu , sklandė jau anksčiau.

12. Kam naudingas globalinis atšilimas? Europiečius bet kokia kaina siekti Kioto protokolo įgyvendinimo skatina ne tik pasaulinės apokalipsės baimė, bet kritiškas ir nuolatinis energijos išteklių stygius . Būtent jis verčia Senojo žemyno pramonę išradinėti brangias energiją tausojančias technologijas . Jeigu tą daryti tektų ir visam likusiam pasauliui, Europai labai palengvėtų. O atsižvelgiant į tai, kad tokios technologijos ne besivystančių šalių nosiai, europiečiai parduodami ir diegdami savo sukurtas technologijas iš to dar ir uždirbtų . Ne mažiau svarbu ir tai, kad, laikydamosi visų Kioto protokolo punktų, valstybės bus priverstos skirti didžiules lėšas pramonei modernizuoti taip, kad ji atitiktų visus ekologinius reikalavimus. Tai negalės nepristabdyti ekonominio augimo Rytuose bei (galbūt vėliau) Pietų Amerikoje, sulėtėjęs ekonominis augimas šiose šalyse sumažins jų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Kol kas numanomas nuostolis , kurį besivystančių šalių, priverstų skirti milžiniškas lėšas menamo globalinio atšilimo prevencijai, sąskaita patirs pasaulio ekonomika kasmet iki 2050-ųjų, yra maždaug 300 mlrd. JAV dolerių. Kioto protokolo laikymosi išlaidos vertinamos maždaug dvigubai didesne suma . Jau neminint to, kad teigiamas visų šių pastangų efektas veikiausiai neviršys ir 1,3 procento .

13. JAV, viena iš didžiausių ir galingiausių pasaulio valstybių, turinti milžinišką įtaką visuose pasauliniuose sprendimuose išlieka kritiška Kioto protokolo atžvilgiu. Atmetus miglotą globalinio atšilimo problemą ši pasaulinė sutartis naudinga tampa tik toms šalims, kurios investuoja pinigus į alternatyviąją energetiką. JAV, energetiškai nepriklausoma valstybė, savo lėšas skiria daugiausiai kariniams bei farmacijos tyrimams, taigi potencialios naudos iš globalinio atšilimo psichozės ji vargu ar gautų . Antra vertus, valstybės viduje yra tam tikra „anglies dioksido rinka“ ( angl. carbon trade ) plačiausiai žinoma dėl jos įtakos sekvojų miškų kirtimui ir, paradoksalu, išsaugojimui. Medkirtystės įmonės turi teisę sumokėti tam tikrą anglies dioksido mokestį , jeigu nori nukirsti papildomą kiekį sekvojų. Gautieji pinigai vėliau naudojami miškų priežiūrai bei atsodinimui . Net ir tie mokslininkai, kurie neigia globalinį atšilimą sveikina tokią valstybinę iniciatyvą, kadangi ji, nors ir nedaro įtakos pasaulio atmosferai, bet padeda išsaugoti vieną iš JAV simbolių – sekvojų miškus, kurie yra namai daugeliui gyvūnų rūšių bei puiki vieta rekreaciniam turizmui (kuris, kaip ir bet kuris kitas verslas, yra finansiškai naudingas valstybei).

14. Verslas ir reklama Skaidrėse panaudotos Diesel prekinio ženklo reklaminės nuotraukos iš 2007 metų fotosesijos „ Pasirengę Globaliniam Atšilimui “ ( angl. „Global Warming Ready“ ) 2010 Chanel rudens/ žiemos kolekcijos pristatymui buvo atvežtas milžiniškas luitas Grenlandijos ledo , kuris viso šou metu tirpo simbolizuodamas tirpstančius ledynus. Ekologiškas gyvenimo būdas ir asmeninis indėlis į šiltnamio efekto mažinimą (vartotojiškumo mažinimas, elektros taupymas, vegetarizmas – gyvulių ūkiuose susidaro daug šiltnamio efekto dujų) tampa puikia reklamine akcija tiek įmonėms, tiek ir viešiems asmenims ar garsenybėms. Leonardo DiCaprio ne tik skiria ženklias sumas įvairiems šiltnamio efektą tiriantiems ir prevencijos priemones kuriantiems fondams, bet ir nevengia dalinti interviu šia tema – šiuo metu vienokias ar kitokias žinutes apie šį aktorių galima rasti daugelyje tokio pobūdžio tinklalapių. Tikslių tyrimų ir paskaičiavimų, kiek žmonės išleido pinigų ekologiškiems produktams, alternatyviai energetikai ar kiek sumokėjo mokesčių skirtų šiltnamio efekto prevencijai nėra, tačiau galime numanyti, kad dėl didelio, pasauliniu mastu skatinamo dėmesio šiai problemai, suma turėtų būti ženkli .

15. Šalia politinio, ekonominio ir mokslinio (falsifikuoto arba ne) aspektų vertėtų pamąstyti ir apie žmogiškąjį faktorių . Žmonija dažnai nemąsto tol, kol jai neiškyla grėsmė, beatodairiškai vartodama ir keldama realią ir akivaizdžią grėsmę gamtai – nyksta miškai, retos gyvūnų bei augalų rūšys, dėl neprotingos žemdirbystės žemė nualinama, teršiamas vanduo bei aplinka. Nebesigilindami į šiltnamio efekto problemos realų poveikį Žemei galime pagalvoti apie jo poveikį žmonių mąstymui – tokio tipo masinis susirūpinimas kelia žmonių sąmoningumą ir priverčia juos tapti atidesniais savo gyvenamajai aplinkai, kuri daugeliu atveju yra ženkliai trapesnė nei mūsų planetos atmosfera ir klimatas.