1. Studijos ir darbo rinka: ką rodo
skaičiai? Kaip surinkti geresnius?
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
Jurgita Petrauskienė

2. Kokios kvalifikacijos specialistų reiks Lietuvai 2020 m.?
Žema
kvalifikacija
120
Lietuvoje reikės vis
mažiau žemos ir vis
daugiau vidutinės ir
aukštos kvalifikacijos
darbuotojų.
100
80
60
40
20
0
Aukšta
kvalifikacija
Vidutinė
kvalifikacija
Tūkst.
2000
2010
2020
Šaltinis: CEDEFOP, 2013

3. Kokių profesijų grupių reiks Lietuvai 2020 m.?
Lietuvoje ženkliausiai didės
specialistų bei technikų ir
jaunųjų specialistų poreikis.
Mažės įrenginių ir mašinų
operatorių ir surinkėjų;
nekvalifikuotų darbininkų;
kvalifikuotų žemės, miškų ir
žuvininkystės ūkio
darbuotojų; įstaigų
tarnautojų poreikis.
Teisės aktų leidėjai, vyresnieji
valstybės tarnautojai ir vadovai
Specialistai
Technikai ir jaunesnieji
specialistai
Įstaigų tarnautojai
Paslaugų sektoriaus darbuotojai
ir pardavėjai
Kvalifikuoti žemės, miškų ir
žuvininkystės ūkio darbuotojai
Kvalifikuoti darbininkai ir
amatininkai
Įrenginių ir mašinų operatoriai ir
surinkėjai
Nekvalifikuoti darbininkai
0
2000
2010
100
200
300
400
2020
Šaltinis: CEDEFOP, 2013

4. Jaunimo (25-29 m.) išsilavinimas ir nedarbo lygis
Lietuvos gyventojų turinčių
vidurinį, profesinį bei
aukštesnįjį išsilavinimą
nedarbo lygis vienas didesnių
Europoje. Jis didesnis tik:
Makedonijoje, Graikijoje,
Ispanijoje, Kroatijoje ir
Airijoje.
Jaunimo, turinčio aukštąjį
išsilavinimą, nedarbo lygis
(7,8 %) mažesnis nei ES
vidurkis (10,3 %).
~ 40 % apklaustųjų darbdavių
nesvarbu ar absolventas
baigė universitetą, ar kolegiją
(“Tendencijos aukštajame moksle:
suinteresuotų šalių požiūriai“, MOSTA)
SE
UK
DK
FI
EE
EU (28)
LV
LT
0
5
10
ISCED 5-6
15
20
25
ISCED 3-4
Šaltinis: Eurostat, 2012
%

5. Išsilavinimas ir įsidarbinamumas
(20-64 m. amžiaus grupė)
Aukštąjį išsilavinimą turinčių
20-64 m. asmenų
įsidarbinamumas vienas
geriausių Europoje.
Geriau įsidarbina tik Islandijoje,
Norvegijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir
Nyderlanduose.
Turinčių žemesnį nei aukštąjį
išsilavinimą – įsidarbinamumas
vienas prasčiausių.
Prasčiau įsidarbina: Graikijoje,
Makedonijoje, Kroatijoje, Turkijoje,
Ispanijoje, Airijoje bei Lenkijoje.
EE
EU (28)
UK
FI
LV
DK
LT
0
20
40
ISCED 3-4
60
80
100
ISCED 5-6
Šaltinis: Eurostat, 2012
%

7. Ką renkasi „šimtukininkai“?
Dauguma „šimtukininkų“ renkasi studijas Lietuvoje
Abiturientų,
gavusių bent
vieną
"šimtuką",
skaičius
Iš jų tais
pačiais metais
dalyvavo
bendrajame
priėmime
“Šimtukininkų“
įstojusių į Lietuvos
AM dalis nuo visų
tais metais
baigusių
“šimtukininkų”
Įstojo į
VF
Įstojo į
VNF
Įstotojo
į ST
2009
709
89% (629)
84% (595)
572
23
2010
865
89% (773)
81% (700)
672
28
2011
884
87% (767)
76% (668)
644
24
2012
767
85% (652)
77% (593)
533
24
36
2013
1536
92 % (1412)
81% (1249)
1072
139
45

8. Ką renkasi „šimtukininkai“?
Pirmu pageidavimu „šimtukininkai“ dažniausiai nurodė Medicinos studijų
programas VU ir LSMU
Aukštoji
mokykla
VU
LSMU
VU
VU
VU
VU
VU
VU
VU
LSMU
Studijų programa
Medicina
Medicina
Politikos mokslai
Programų sistemos
Teisė
Ekonomika
Odontologija
Skandinavistika
Taikomoji fizika
Odontologija
Studijų
sritis
B
B
S
F
S
S
B
H
F
B
Kiek prašymų nurodyta
pirmu pageidavimu
104
94
85
71
39
37
34
33
31
29

9. Pabaigai
Asmeninė perspektyva:
Įgiję aukštesnį išsilavinimą lengviau susiranda darbą, daugiau uždirba
Savirealizacijos problemos, dirbant kvalifikacijos neatitinkantį darbą
Abejojama studijų kokybe
Valstybės perspektyva:
Pirmaujame pagal turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičių
Turintys aukštesnį išsilavinimą kelia mažiau socialinių iššūkių
Aukštasis išsilavinimas brangiai kainuoja
Specialistų rengimo ir Darbo rinkos bei valstybės poreikio atitikimo iššūkiai

10. Daugiau informacijos apie mūsų tyrimus
www.mosta.lt