2. Įvadas
Šiose skaidrėse aptarsime informacijos
sampratą ir tipus, informacijos procesus,
informacijos kodavimo principus
kompiuteriuose, informacijos matavimą
3. Informacija. Kas tai?
Taigi, kas yra informacija? Kartais sakoma,
kad tai žinios, kartais – kad duomenys.
Informaciją galima suprasti kaip žinias ar
duomenis, perduodamus vienų asmenų
kitiems žodžiu arba žiniasklaidos
priemonėmis (per spaudą, radiją, televiziją,
kiną, internetą ir t.t.)
4.
5. Informacijos procesai.
Informacijos procesais vadinami veiksmai,
kuriuos galima atlikti su informacija.
Kaip informaciją galima “pačiupinėti” , kaip ji
atrodo? Iš tikrųjų informaciją galima saugoti
ir perduoti pasirinkta forma. Pvz.: tekstas,
simboliai, skaičiai, piešiniai, nuotraukos,
filmai ar animacijos.
7. Kodai ir kita.
Tekste vartojami ženklai kompiuterio atmintyje
yra koduojami, kiekvienam ženklui
suteikiamas kodas – skaičius.
Žinodami dešimtainius raidžių kodus, galime
surinkti ir klaviatūroje nesančias raides.
Tamlaikome paspaudę klavišą <Alt> ir
skaitmenine klaviatūra renkame klavišo
kodą (Pvz.:, surinkę 0515gaunamę brūkšnį
-)
8. Kodavimo būdai.
Vektorinis būdas – informacija koduojama
atkarpomis nurodant jų kryptį bei ilgį ir
aprašoma taikant matematikos formules.
Taškinis būdas — informacija koduojama
taškais. Pvz: 800*600, kuo daugiau taškų
yra mažesniame plote, tuo vaizdas
kokybiškesnis.
9. Bitas.
Matuojant skaitmeninę informaciją, vieną
dvejetainį simbolį sutarta vadinti bitu. Bitas –
informacijos kiekis, perduodamas vienu
dvejetainės abėcėlės simboliu (0 arba 1 tai
dvi galimos bito reikšmės). Bitas žymimas
raide b. 8 bitus galima vadinti baitu.
11. Užduotys
Kas yra informacija?
Kokio tipo informaciją sužinojote?
Kaip koduojama informacija kompiuteriuose?
Kokiais vienetais matuojamas informacijos kiekis?
Ką vadiname baitu, kilobaitu, megabaitu,
gigabaitu?
Kaip apytiksliai išmatuoti šiose skaidrėse pateiktą
informaciją?