7. Informacijos apdorojimo priemonės:
• Perversmą mokslo amžiuje padarė elektronikos, kibernetikos bei
informatikos pažanga. Informacijos paieška tampa greitesnė, o jos
apdorojimas – žymiai veiksmingesnis ir nereikalaujantis brangių resursų.
Informacija ne tik sistematizuojama, automatizuojama, bet talpinama į
elektronines duomenų bazes.
• Galingi kompiuteriai su didelės spartos mikroprocesoriais nepaprastai
išplečia informacijos apdorojimo galimybes, užtikrina globalų naudojimąsi
informaciniais tinklais, duomenų bankais bei jų saugyklomis. Informacijos
perdavimo greitis didėja. Tam naudojami: ryšių palydovai, kosminės stotys,
• Optinio pluošto ryšių kanalai, sudaryti iš kabelių, kuriuos galima perverti pro
adatos auselę ir kuriuose yra keliasdešimt pluoštelių, galintys praleisti apie
100 000 telefono pokalbių,
• Lazeriai, leidžiantys tam tikrais impulsais „išspinduliuoti“ informaciją tikrąja
to žodžio prasme.
• Dalį techninio, fizinio informacijos apdorojimo darbų bei uždavinių jau
perima ir kompiuteriai, robotai, kuriami dirbtinio intelekto projektai, kuriami
įrenginiai, galintys rinkti, apibendrinti, sisteminti, analizuoti, vertinti bet kokią
informaciją nepriklausomai nuo jos formos (garso, vaizdo, tekstinės,
taktilinės ir kt.).
8. Informacijos paieška:
• Turint didžiulius informacijos kiekius, dažnai
atskiras mokslinis tyrimas, kainuojantis
nebrangiai, labiau apsimoka, nei atitinkamos
informacijos paieškos. Vien JAV tokios paieškos
viešosiose bibliotekose kasmet kainuoja 500
mln. dol. (personalo išlaikymas, technikos
priemonės, jų atnaujinimas ir palaikymas). Apie
penktadalis lėšų, skirtų tyrimams, eikvojama
mokslinės informacijos paieškai bei rinkimui, jos
platinimui, o maždaug ketvirtadalis laiko yra
gaištama mokslinių tyrimų rezultatų, vykdomų
visame pasaulyje, paieškai bei apdorojimui.