3. Svarbiausios Šiaulių regiono verslo
problemos
• Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas;
• Nepakankamas ir mažėjantis regiono verslumo lygis;
• Apyvartinių lėšų ir investicinio kapitalo trūkumas;
• Eksporto kompetencijų įmonėse trūkumas, nepakankamas užsienių
rinkų pažinimas.
Šaltiniai: Šiaulių regiono verslo atstovų apklausos
5. Bendras verslo pagalbos priemonių
poreikis
• Naujų, aukštesnės pridėtinės vertės verslų kūrimo skatinimas;
• Jau veikiančių verslų skatinimas kurti aukštesnę pridėtinę vertę, didinant
investicijas į verslo inovacijas ir gamybinių priemonių tobulinimą;
• Kokybiškų darbo vietų didinimas smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonėse;
• Naujų eksportuojančių įmonių kūrimo ir esamų SVV įmonių eksporto plėtros
skatinimas bei kompetencijų vystymas;
• Šiaulių regiono infrastruktūros plėtra ir atnaujinimas;
• Plyno lauko investicijų pritraukimas;
• Investicijų skatinimas perkeliant gamybą iš didmiesčių į regionus;
• Visuomeninės paskirties ir daugiabučių gyvenamų pastatų renovacijos
spartinimas bei kitų energetinio efektyvumo priemonių skatinimas.
6. Versli Lietuva siūlomų priemonių tikslinės grupės
• Parama pradedančiajam verslui;
• Parama SVV įmonėms, siekiančioms verslo bei eksporto plėtros;
• Parama inovatyvioms (orientuotoms į šiuolaikines technologijas)
įmonėms, kuriančioms didelę pridėtinę vertę.
7. Versli Lietuva priemonės verslumo skatinimui
(I)
• Jaunimo verslumo skatinimo renginiai: „Verslas veža”, Verslo plano turnyrai;
Renginių ciklas „Verslas veža“ jaunimui, galvojantiems apie savo verslą.
Renginio programą sudaro kelios dalys, kurios skatina jaunuolių motyvaciją
generuoti verslo idėjas, suteikia praktinių žinių apie verslo pradžią ir paramą.
• Moterų verslumo skatinimo renginiai;
• Specializuoti mokymai/seminarai apie verslo pradžią;
• Konsultantų registro sukūrimas su tikslu gauti vienodos kokybės paslaugas
visuose regionuose.
8. Versli Lietuva priemonės verslumo skatinimui
(II)
• Paslaugų (konsultaciniai) krepšeliai norintiems pradėti verslą ir pirmiesiems verslo
metams: veiklos vykdymo formos pasirinkimas, juridinių formų privalumai ir
trūkumai; verslo idėjos įvertinimas, mokesčių ir finansų valdymas ir pan.;
• Paslaugų (konsultaciniai) krepšeliai verslui vystyti iki 5 metų;
• Paslaugų (konsultaciniai) krepšeliai pradedantiesiems verslininkams su verslo
liudijimais;
• Įmonių registracijos adreso suteikimas;
• Paramos pradedant verslą sklaida.
9. Versli Lietuva priemonės verslumo skatinimui
(III)
• Aukšto augimo potencialo įmonių krepšeliai (profesionalios konsultacinės
bei 3 mėn. infostruktūros paslaugos);
• Renginiai (edukaciniai, hakatonai), norintiems kurti technologinius verslus;
• Atviri verslumo centrai – inkubatoriai pradedantiems verslams, startuoliams,
laisvai samdomiems specialistams;
• Technologinių verslų įkūrėjų mokymai;
• Technologinių verslų akseleravimo programos.
10. Versli Lietuva pagalba eksporto skatinimui
(I)
Kontaktų užsienio rinkose paieška ir užmezgimas:
•Dalyvavimo parodose ir verslo misijose organizavimas;
•Atstovų užsienyje paslaugos;
•Profesionalių konsultantų paslaugos: tarptautiniai konsultantai eksporto plėtrai.
Įmonių konkurencingumo didinimas:
•Konkurencingumo centras.
Projektas skirtas analizuoti Lietuvos įmonių konkurencingumą ir
suteikiant
paramą tobulinti konkrečias įmonės veiklos sritis.
11. Versli Lietuva pagalba eksporto
skatinimui (II)
Kompetencijos kėlimas ir mokymai:
• Lyderystės ekspresas: „Užaugink savo verslą“;
Programa skirta įmonių vadovų kompetencijos didinimui.
• Mokymų programa „Eksporto akademija“;
Programa, skirta Lietuvos įmonių eksporto įgūdžių tobulinimui ir įmonės
eksporto strategijos paruošimui ir įgyvendinimui, siekiant padidinti įmonės
konkurencingumą ir eksporto apimtis užsienio rinkose.
• „Sparnų“ programa;
Programos tikslas – ugdyti aukšto lygio eksporto specialistus, per praktinę
patirtį, atitinkančią šių dienų rinkos poreikius.
Įgyjama 2 metų praktinė patirtis, atskleidžianti karjeros galimybes smulkaus ir
vidutinio verslo įmonėse. Sprendžiamas regionuose esančių įmonių lyderių ir
talentų trūkumo klausimas.
12. Versli Lietuva pagalba eksporto skatinimui
(III)
• Meistrų programa;
Programa žemesnės grandies vadovų – meistrų kompetencijos didinimui.
• Įmonių specialistų kompetencijos didinimas (dualinis mokymas).
Programa darbininkiškų profesijų specialistų kompetencijos didinimui, darbui
su specializuota, atitinkamų kategorijų, kompetencijų reikalaujančia įranga.
13. Versli Lietuva pagalba eksporto skatinimui
(IV)
Įmonių kooperacijos ir klasterizacijos skatinimas:
• Klasterizacijos, mokslo ir verslo partnerystės skatinimas;
• Eksporto agentų (pardavimo atstovų) tinklas;
• Mažų įmonių, amatininkų verslo ir kooperacijos skatinimas naudojant IT
platformas.
Viešinimas ir paslaugų sklaida:
• Informacija/ konsultacijos Lietuvos įmonėms, vizitai į įmones;
• Įmonių sėkmingos veiklos bei potencialių darbuotojų poreikio viešinimas
Lietuvos bei išeivijos atstovams.
15. Numatomi rezultatai
• Lietuviškos kilmės prekių eksporto iš Šiaulių apskrities augimas bus spartesnis
nei bendras šalies lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas 2 procentiniais
punktais;
• Eksportuojančių įmonių skaičius Šiaulių apskrityje augs greičiau 5 proc. nei
bendras Lietuvos eksportuojančių įmonių skaičius;
• Įregistruotų MVĮ skaičiaus augimas bus 5 proc. spartesnis nei bendras
Lietuvos įregistruotų MVĮ skaičiaus augimas;
• Įregistruotų MVĮ skaičius 1000 gyventojui bus ne mažesnis nei 60 proc. šalies
vidurkio.
Šiaulių regione fiksuojamos geros tendencijos:
BVP Šiaulių apskritis – 4-ta didžiausia Lietuvos apskritis pagal sukuriamą bendrąją pridėtinę vertę. 2012 m. Šiaulių apskrityje buvo sukurtą 7,6 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Palyginti su 2007 m. Šiaulių apskrityje sukuriamos pridėtinės vertės dalis padidėjo 0,2 proc. punkto – nuo 7,4 iki 7,6 proc.
Eksportas Iš Šiaulių regiono buvo eksportuota 4,6 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto, 2007 m. – 5,4 proc.. Tai yra, Šiaulių regione eksportas augo kiek lėčiau nei Lietuvos mastu.
Materialinės investicijos: 2007 m. Šiaulių aps. teko 5,4 proc. visų materialinių investicijų, o 2011 m. – 8,6 proc. Spartesnis materialinių investicijų augimas, išskyrus 2010 m., buvo fiksuojamas visu 2007-2011 m. laikotarpiu.
TUI – Šiaulių apskrities dalis padidėjo nuo 12,0 proc. 2007 m. iki 14,7 proc. 2012 m.
Darbo jėgos produktyvumas (pridėtinė vertė tenkanti vienam užimtajam) – padidėjo nuo 76,5 proc. iki 84,1 proc. šalies vidurkio, tačiau nepasiekė pastarojo. Palyginti su kitomis apskritimis darbo produktyvumas Šiaulių apskrityje buvo 4-oje vietoje po Vilniaus, Klaipėdos, Kauno bei Telšių apskričių.
Remiantis Šiaulių regiono ekonominių ir statistinių rodiklių analize bei Šiaulių regiono verslo atstovų apklausomis, identifikuotos šios svarbiausios verslo vystymosi kliūtys ir pasiūlytos jas įveikti padėsiančios priemonės:
Jaunimo nedarbas – reikšmingas ekonominis ir socialinis iššūkis daugeliui Europos Sąjungos valstybių, vis labiau ryškėjantis ir Lietuvoje. Šiaulių apskrityje jaunimo nedarbo lygis (27,7 proc.) viršija Lietuvos vidurkį, tad spręsti šią problemą regione yra ypač aktualu.
Moterys - Remiantis Europos Komisijos duomenimis, tik trečdalis moterų ES valstybėse turi savo verslą, o Lietuvoje moterų verslumas taip pat yra žymiai mažesnis nei vyrų. Dažniausiai įvardijamos to priežastys – visuomenėje vyraujantys stereotipai ir iššūkiai derinant verslo ir šeimos įsipareigojimus. Todėl svarbu padėti moterims realizuoti verslo idėjas, prisidėti prie moterų užimtumo didinimo ir socialinių problemų sprendimo.
Tarptautinis bendradarbiavimas. VšĮ „Versli Lietuva“, pasinaudodama savo atstovų tinklu užsienyje, tarptautinių konsultantų paslaugomis bei tarptautinėmis parodomis, padės regiono įmonėms susirasti potencialių partnerių, užmegzti verslo ryšių taip didinant pajamas iš eksporto.
Viena iš veiksmingiausių tarptautinį bendradarbiavimą skatinančių priemonių – parama įmonėms dalyvaujant tarptautinėse parodose ir verslo misijose. Į tarptautinius renginius planuojama pritraukti apie 20 Šiaulių regiono įmonių per metus, taip padedant joms užmegzti kontaktų su potencialiais eksporto partneriais ir išplėsti eksporto rinkas.
Konkurencingumo didinimas. Siekiant konkuruoti eksporto rinkose Lietuvos įmonės turi būti konkurencingos tarptautiniu mastu. Konkretaus, detalizuoto įmonės efektyvumo plano parengimas ir įgyvendinimas įmonei suteiktų ženklų poveikį bei padidintų jos konkurencingumą. Planuojama, kad per dviejų metų laikotarpį Šiaulių regione būtų aptarnauta 20 įmonių.
Mokymai kompetencijoms ugdyti. Įmonėms augant, aukščiausios grandies vadovai susiduria su vis didesniais iššūkiais ir pajaučia poreikį ugdyti naujas kompetencijas (projektinio valdymo, efektyvaus darbų skirstymo, laiko ir išteklių planavimo ir pan.). Papildomų kompetencijų poreikis taip pat išauga įmonei pradėjus eksportuoti. Dėl šių priežasčių planuojama rengti projekto „Lyderystės ekspresas“ mokymų programą „Užaugink savo verslą“, skirtus įmonių vadovams (5 vadovai per metus). Mokymų metu būtų suteikiamos pagrindinės žinios apie žengimą į eksporto rinkas, partnerių paiešką, išteklių ir laiko planavimą, projektinį valdymą ir kitas vadovams aktualias temas.
Kvalifikuotų darbuotojų parengimas. Svarbus eksporto plėtros veiksnys yra produkcijos kokybė, kurią užtikrina kvalifikuoti darbuotojai. Tačiau šiuo metu profesinėse mokyklose ir kolegijose tokių darbuotojų parengiama nepakankamai, o kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą dar labiau padidina emigracija. Siekiant padėti įmonėms užtikrinti pakankamą kvalifikuotų specialistų skaičių bus inicijuota „Meistrų programa“ parengsianti iki 40 meistrų (žemesnės grandies vadovų) per metus ir „Dualinio mokymo programa“ apmokysianti per metus iki 100 specialistų. Tokie mokymai didins įmonių konkurencingumą bei prisidės mažinant nedarbą ir emigraciją regione.
Klasterizacijos skatinimas. Įmonių jungimasis į klasterius sudaro sąlygas joms gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus bei įsijungti į tiekimo grandines. Todėl, siekiant suteikti reikiamų žinių apie klasterizacijos svarbą ir jos įtaką didesniam konkurencingumui užsienio rinkose, įmonėms numatoma surengti mokymus (planuojamas 1 seminaras 30 įmonių per metus).
Klasterizacijai ir kooperacijai skatinti regione planuojama sukurti eksporto agentų tinklą. Šio tinklo veikimas paremtas pasaulyje sėkmingai taikomu „ispaniškuoju modeliu“ smulkiajam verslui skatinti, kai nedidelės, eksporto potencialą turinčios įmonės kooperuojasi, kartu samdydamos eksporto agentus. Kuriant eksporto agentų tinklą, į jo veiklą būtų siekiama pritraukti ir užsienyje gyvenančių lietuvių. Planuojama, kad eksporto agentų platforma įžengti į užsienio rinkas arba jose įsitvirtinti padės iki 20 eksportuojančių įmonių per metus.
Konsultacijos ir viešinimas. Tiesioginis bendravimas su įmonių vadovais geriausiai padeda suprasti įmonių problemas ir paslaugų poreikį, VšĮ „Versli Lietuva“ darbuotojai numato rengti konsultacinius vizitus ir individualius susitikimus su Šiaulių regiono įmonių atstovais ir yra pasirengę konsultuoti juos įvairiais eksporto skatinimo klausimais (numatoma 70 vizitų per metus).
Regiono įmonių sėkmės istorijas numatoma viešinti per informacinius renginius TV laidose, socialinius tinklus ir Globalios Lietuvos lyderių tinklą (angl. Global Lithuanian Leaders). Sėkmės istorijų viešinimas padėtų formuoti teigiamą Lietuvos įvaizdį, informuotų apie verslo galimybes ir plėtrą Lietuvoje bei skatintų anksčiau emigravusių darbuotojų grįžimą į naujai besikuriančias darbo vietas.
VšĮ „Versli Lietuva“ eksporto skatinimo veiklos Šiaulių regione prisidėtų ne vien prie įmonių eksporto plėtros, bet ir prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos augimo, darbo vietų kūrimo bei verslo aplinkos gerinimo.
Lietuviškos kilmės prekių eksporto iš Šiaulių apskrities augimas bus spartesnis nei bendras šalies lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas 2 procentiniais punktais. 2013 m. sausio-lapkričio, palyginti su 2012 m., šalyje lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 2,9 proc., o Šiaulių aps. augo 3,5 proc., t.y. Lietuvos vidurkį viršijo 0,6 proc. punkto. Lietuvos vidurkį sumažino naftos produktų eksporto kritimas (dėl kainų), jeigu ne šis veiksnys, Šiaulių regiono eksportas mažiau viršytų šalies vidurkį.
Eksportuojančių įmonių skaičius Šiaulių apskrityje augs greičiau nei bendras Lietuvos eksportuojančių įmonių skaičius 5 proc. 2012 m. duomenimis (duomenys negalutiniai), palyginti su 2011 m., Lietuvoje eksportuojančių įmonių skaičius augo 2,0 proc., Šiaulių aps. sumažėjo 2,1 proc.
Įregistruotų MVĮ skaičiaus augimas bus spartesnis nei bendras Lietuvos įregistruotų MVĮ skaičiaus augimas 5 proc. 2014 m., palyginti su 2013 m., Lietuvoje įregistruotų MVĮ sumažėjo 10,4 proc., o Šiaulių aps. sumažėjo 12,7 proc.
Įregistruotų MVĮ skaičius 1000 gyventojui bus ne mažesnis nei 60 proc. šalies vidurkio 2015 m. 2013 m. pradžioje Lietuvos vidurkis - 4,38, o Šiaulių aps. – 2,1, t.y. siekė 48,3 proc. Lietuvos vidurkio.
