3. 1 Laboratorinis darbas
Azoto dioksido koncentracijos
nustatymas ore pasyvaus kaupimo
metodu
Darbo tikslas: nustatyti azoto dioksido
koncentracija Kauno miesto vietose: Vileikos g.,
Vytauto pr. ir Taikos pr.
Hipotezė: azoto dioksido koncetacija bus didžiausia
intensyvaus trasporto judėjimo Taikos pr.
Darbo objektai: Kauno mieste esančios gatvės ir
prospektai: Vileikos g., Vytauto pr. ir Taikos pr.
4. Darbo priemonės: pasyvus kaupykliai,
kuriuose absorbuojamas chemosorbcijos
būdu, apinkoje esantis azoto dioksidas
Eksponavimo laikas: 6 paros ir 7,20 val.
6. Rezultatai
Formulė: x=1,44*105
*m/P*t
• t= 151,2 val.= 9672 min.
• T= 20 °C
• P=2,65+(0,036*20)=3,37
• Y=0,147x+0,075
• Masė (NO₂) nustayta po filtro
ekstakcijos, µg
• X1(Vileikos g.)=1,0367 µg
• X2(Vytauto pr.)=0,0502 µg
• X3(Taikos pr.)=1,1387 µg
Azoto dioksido ore
koncentracija
• Bendra formulė:
x=1,44*105
*m/P*t
• X1(Vileikos g.)=4,5796 µg/m3
• X2(Vytauto pr.)=0,2156 µg/m3
• X3(Taikos pr.)=5,0302 µg/m3
7. Rezultatai
Mėginio paėmimo vieta Azoto dioksido ore
koncentracija, µg/m3
ABS
Vileikos g. 4,5796 0,249
Vytauto pr. 0,2156 0,104
Taikos pr. 5,0302 0,264
8. Išvados
.
Didžiausia azoto dioksido koncentracija buvo Taikos
pr. 5,0302 µg/m³.
Mažiausia koncentracija buvo Vytauto pr. 0,1256 µg/m3
Hipotezė pasitvirtino didžiausia azoto dioskido
koncentracija buov taikos pr., kurioje yra intensyvus
transporto eismas.
Azoto dioksido leitina norma ore yra 200 µg/m3
Todėl normos nėra viršijamos per vienos val.
laikotarpį.
9. 2 Laboratorinis darbas
Priežemio ozono koncentracijos nustatymas
ore naudojant nešiojamą ozono matuoklį
Darbo tikslas: nustatyti pažemio ozono
koncentraciją prie šių,Kauno miesto teritorijoje
esančių VDU GMF, Lietvos energetikos instituto ir
Architektūros ir statybos instituto pastatų.
Hipotezė: tolstant nuo VDU GMF fakulteto pastato
link Architektūros ir statybos instituto, esančio
netoliese gatvės, pažemio ozono koncentracija
didėja
10. Darbo objektas: pasirinktos pažemio ozono
matavimo vietos: šalia VDU GMF pastato; prie
Lietuvos enegetikos instituto ir prie Architekturos
instituot netoli važiuojamosios kelio dalies.
Naudota įranga: ozono matuoklis AeroQUAL 300
Matavimo vieta
Pažemio ozono koncentracija , mg/l
1. Šalia VDU GMF pastato 0,002
2. Prie Lietuvos energetikos instituto 0,001
3. Šalia Architektūros ir statybos instituto 0,003
11. Išvados
• Didžiausia pažemio ozono koncntracija buvo
0,003 mg/l, šalia architekturos ir statybos instituto.
O mažiausia pažemio ozono koncentracija buvo
0,001 mg/l prie Lietuvos energetikos instituto.
• Tolstant nuo VDU GMF pastato link judraus
intensyvumo gatvės, pažemio ozono
koncentracija padidėjo.
• Pažemio ozono koncentracija atitinka lestinas ore
koncentracijas, kuri yra 1800 mg/l per vienos
valandos laikotarpį.
12. 2.1 Laboratorinis darbas
Kietųjų dalelių (KD) koncentracijos
nustatymas ore naudojant nešiojamą optinį
kietųjų dalelių matuoklį
Darbo tikslas: nustatyti kietųjų dalelių
koncentracijas ore, trijose Kauno miesto teritorijos
vietose, tai yra prie VDU GMF pastato, Lietuvos
energetikos instituto, Architektūros ir statybos
instituto.
Hipotezė: ore esančių KD koncentrcija yra
didžiausia tokioje aplinkoje, kurioje yra intensyvus
eismas ir daug transporto priemonių.
13. Darbo objektas: pasirinktos kietųjų dalelių
matavimo vietos: šalia VDU GMF pastato; prie
Lietuvos enegetikos instituto ir prie
Architekturos ir statybos instituto esančių
automobilių stovėjimo aikštelių.
Naudota įranga: Microdust Pro
Matavimo vieta
Kietųjų dalelių (KD) koncentracija ore, mg/m³
1. Šalia VDU GMF pastato 0,075
2. Prie Lietuvos energetikos instituto 0,076
3. Šalia Architektūros ir statybos instituto 0,074
14. Išvados
• Didžiausia kietųjų dalelių ore koncentracija buvo
0,076 mg/m³ ties Lietuvos enegetikos institutu, o
mažiausia (KD) ore koncentracija buvo 0,074
mg/m³, netoli architekturos ir statybos instituto.
• Didesnės KD koncentacijos buvo tokiose
matavimo vietose, šalia kurių yra automobilių
stovėjimo aikštelės ir didesnis transporto
aktyvumas. Ir kuo didesnės aikštelės tuo didesnė
KD koncentracija.
• KD leistina norma neviršyjama, kuri yra 0,00005
mg/m³ per 24 val. laikotarpį.
15. 3 Laboratorini darbas
Nitratų nustatymas vandenyje
Darbo tikslas:
• nustatyti nitratų koncentraciją geriamojo vandens šuliniuose
Marijampolės raj. ir Kėdainių raj.
• ištirti ar nitratų koncentracija geriamojo vandens mėginiuose
neviršija leistinos mormos
Hipotezė: nitratų koncentracija bus didesnė geriamajame
vandenyje iš Kėdainių rajone esančio šulinio, nes arti
pramonės įmonės.
16. 1. Geriamasis vanduo iš Marijampolės rajone esančio šulinio
2. Geriamasis vanduo iš Kėdainių rajone esančio šulinio
Tyrimo objektai
18. Darbo rezultatai
Apskaičiavome nitratų koncentraciją geriamajame vandenyje:
x=(0,434-0,0516)/5,1204=0,075 mg/l (iš Marijampolės raj.)
x=(1,457-0,0516)/5,1204=0,274 mg/l (iš Kėdainių raj.)
19. Darbo rezultatai
Nitratų koncentracija geriamajame vandenyje
0,075
0,274
0
0,05
0,1
0,15
0,2
0,25
0,3
0,35
Marijampolės raj. Kėdainių raj.
Nitratųkoncentracija,mg/l
20. Išvados
1. Mūsų hipotezė pasitvirtino, nes Kėdainių rajono esančio
šulinio geriamajame vandenyje buvo didesnė nitratų
koncentracija (0,274 mg/l), nei Marijampolės rajono
esančio šulinio geriamajame vandenyje (0,075 mg/l).
2. Pagal Lietuvos higienos normą HN 48: 2001 „Žmogaus
vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai”
nurodo, kad nitratų koncentracija turėtų būti iki 50 mg/l.
Mūsų abu mėginiai neviršija leistinos normos.
21. 4 Laboratorinis darbas
Nitratų nustatymas dirvožemyje
Darbo tikslas: nustatyti nitratų kiekį skirtingų Lietuvos
raj. dirvožemiuose
Hipotezė: nitratų kiekis didžiausias intensyvaus žemės
ūkio rajonuose
Darbo objektai: Kauno, Marijampolės ir Kėdainių
rajonuose esanti daržo žemė.
24. Rezultatai
Kauno raj. žemės ūkio veiklos paskirties pievoje
nitratų koncentracija – 0 mg/l
Marijampolės raj. ūkinės veiklos paskirties
daržo žemėje nitratų koncentracija – 0 mg/l
Kėdainių raj. ūkinės veiklos paskirties daržo
žemėje nitratų koncentracija – 0,024 mg/l
Lietuvos raj. NO₃⁻
koncentracija
mg/l
ABS
Kaunas 0 -0,141
Marijampolė 0 -0,346
Kėdainiai 0,024 0,065
25. Išvados
Kėdainių rajono dirbamoje žemėje buvo didžiausia
nitratų koncentracija 0,024 mg/l. Kauno ir Marijampolės
rajonų tirtuose dirvožemiuose nitratų nerasta.
Kėdainių raj. vyksta įntensyvi ž.ū. veikla todėl, ten ir
rasta nitratų, kurių koncentracija labai maža.
26. 5 Laboratorinis darbas
Judriojo P2O5 kiekio nustatymas dirvožemyje
(Egnerio-Rimo-Domingo A-L metodas)
Darbo tikslas: nustatyti judriojo P2O5 kiekį dirvožemyje,
naudojantis kalibracine kreive.
Hipotezė: judriojo P2O5 kiekis bus didžiausias iš Utenos rajono
paimtos ariamos žemės mėginyje.
27. 1. Dirvožemio mėginys paimtas iš ariamos žemės,
tręšiamos mėšlu ir medžių lapais (Marijampolės raj.).
2. Dirvožemio mėginys paimtas iš ariamos žemės, gausiai
tręšiamos mineralinėmis trąšomis (Utenos raj.).
3. Dirvožemio mėginys paimtas iš ariamos žemės,
tręšiamos mineralinėmis trąšomis (Kėdainių raj.)
Tyrimo objektai
29. Darbo rezultatai
Apskaičiavome judriojo fosforo (P2O5) koncentracijas:
1. x=(1,936+0,0207)/0,0617=31,713 mg/l (iš Marijampolės raj.)
2. x=(0,589+0,0207)/0,0617=9,882 mg/l (iš Utenos raj.)
3. x=(1,158+0,0207)/0,0617=19,103 mg/l (iš Kėdainių raj.)
30. Darbo rezultatai
Apskaičiavome judriojo fosforo (P2O5) kiekį dirvožemyje:
1. x=(20mg/kg*9,882mg/l)/1mg/l=197,64mg/kg (iš Marijampo-
lės raj.)
2. x=(20mg/kg*31,713mg/l)/1mg/l=634,26 mg/kg (iš Utenos
raj.)
3. x=(20mg/kg*19,103mg/l)/1mg/l=382,06 mg/kg (iš Kėdainių
raj.)
31. Darbo rezultatai
Judriojo P2O5 kiekis dirvožemyje
197,64
634,26
382,06
0
100
200
300
400
500
600
700
Marijampolės raj. Utenos raj. Kėdainių raj.
JudriojoP2O5kiekis,mg/kg
32. Išvados
1. Mūsų hipotezė pasitvirtino, jog judriojo fosforo (P2O5)
kiekis buvo didžiausias dirvožemio mėginyje iš Utenos raj.
(634,26 mg/kg). Taip buvo todėl, nes buvo gausiai
tręšiama ariamoji žemė mineralinėmis trąšomis.
2. Agrocheminių tyrimų centro duomenimis, daugiausiai
judriojo fosforo (P2O5) yra Vidurio Lietuvoje (Kėdainių
raj.), tačiau mūsų rezultatai neatitinka šių duomenų.
33. 6 Laboratorinis darbas
Cheminio deguonies sunaudojimo (ChDS)
nustatymas vandenyje
Darbo tikslas:
• nustatyti cheminį deguonies sunaudojimą (ChDS) buitinių
nuotekų vandenyje
• ištirti, ar cheminis deguonies sunaudojimas (ChDS) buitinių
nuotekų vandens mėginyje neviršija leistinos normos
Hipotezė: buitinių nuotekų vandenyje bus didelė organinių
medžiagų koncentracija, todėl cheminis deguonies
sunaudojimas bus didelis.
35. Darbo rezultatai
Gavome, kad mūsų buitinių nuotekų vandens cheminio de-
guonies sunaudojimo koncentracija yra 1143 mg/l.
36. Išvados
1. Mūsų hipotezė pasitvirtino, jog buitinių nuotekų vanduo
yra labai užterštas organinėmis medžiagomis, nes
cheminio deguonies suvartojimo (ChDS) koncentracija -
1143 mg/l.
37. 7 Laboratorinis darbas
Nitratai daržovėse
Darbo tikslai ir uždaviniai
Nustatyti kiek nitratų ir nitritų yra tiriamose daržovėse.
Nustatyti kurioje iš tirtų daržovių nitratų kiekis didžiausias.
Hipotezė
Morka nitratus ir nitritus kaupia labiau nei kitos tirtos
daržovės.
38. Darbo esmė (aktualumas), tyrimo objektas,
naudotas metodas
•Nitratai, nitritai ir jų dariniai yra viena iš dažniausių
priežasčių dėl kurių susergama onkologinėmis
virškinamojo trakto ligomis. Taip pat jie gali veikti
mutageniškai todėl yra itin pavojingi nėščiosioms ir
kūdikiams.
•Tyrėme 4 skirtingas daržoves – morką („Rimi“),
svogūną („Rimi“), pomidorą („Rimi“), bulvę
(naminė).
•Tyrimui panaudotas „Nitratų nustatymas testais
daržovėse“ metodas, metodas remiasi spalvinėmis
reakcijomis ir galutinis rezultatas gaunamas
atsižvelgiant į spalvų skalę.
39. • Jeigu žmogus sveria 50kg, o morkoje yra 250mg/kg, 50kg
* 3,7 mg = 185 mg (tiek nitratų yra šio žmogaus paros
norma jo kūno svoriui)
• 1000g – 250 mg, o x g – 185 mg, tai 1000*185/250=740g
morkos per parą gali suvalgyti žmogus sveriantis 50kg.
Rezultatai
40. Išvados
Nitritų neradome nei vienoje daržovėje.
Nitratų radome tik morkoje ir pomidore.
Hipotezė , kad morka nitratus ir nitritus
kaupia labiausiai, pasitvirtino tik iš dalies.
(nes labiausiai kaupia tik nitratus )
41. 8 Laboratorinis darbas
Vandenyje ištirpusio deguonies nustatymas
Vinklerio metodu
Tikslas – nustatyti vandenyje ištirpusio deguonies kiekį
vandenyje dviejuose mėginiuose(1 mėginys - 50ml.
distiliuoto vandens + 50ml. čiaupo vandens; 2 mėginys –
100ml.distiliuoto vandens).
Hipotezė – vandenyje ištirpusio deguonies kiekis priklausuo
nuo vandens sudėties.
42. Darbo esmė (aktualumas), tyrimo objektas,
naudotas metodas
Deguonies kiekis vandenyje yra jo užterštumo
rodiklis (kuo mažiau deguonies, tuo daugiau
vandenyje bûna organinių atliekų, kurioms
oksiduoti suvartojamas deguonis).
Buvo tiriami du vandens mėginiai (1 mėginys -
50ml. distiliuoto vandens + 50ml. čiaupo vandens;
2 mėginys – 100ml.distiliuoto vandens).
Naudotas Vinklerio metodas.
43. Rezultatai
Formulė
• X=8*a*N*100/V
Skaičiavimai
1 mėginys:
•Ištirpusio vandenyje O2 koncentracija:
X=8*12*0,02*100/100=2,0 mg/l
•Ištirpusio vandenyje O2 kiekis (%):
X=2*100/8,24=24,27%
2 mėginys:
•Ištirpusio vandenyje O2 koncentracija:
X=8*20*0,02*100/100=3,2 mg/l
•Ištirpusio vandenyje O2 kiekis (%):
X=3,2*100/8,24=38,83%
45. Rezultatai
1 mėginyje (kuris buvo paruoštas iš 50ml. čiaupo
vandens ir 50 ml. distiliuoto vandens) ištirpusio
vandenyje deguonies koncentacija nustatyta 2,0
mg/ml, o 2 mėginyje (100ml.distiliuoto vandens) –
3,2 mg/ml. Vertinant gamtinio vandens tinkamumą
buitiniam naudojimui ir gėrimui 1 - as mėginys
neviršijo 3mg/ml leistinos normos, o 2 - as
mėginys viršijo nežymiai.
46. Išvados
Deguonis - tai bene svarbiausios gamtiniuose
vandenyse ištirpusios dujos. Ištirpęs deguonies
kiekis kiekybiškai išreiškiamas deguonies kiekiu
(mg/l), kuris yra ekvivalentiškas analizės eigoje
susieikvojusiam oksidatoriaus kiekiui. Gamtinis
vanduo tinka buitiniam naudojimui ir gėrimui, jei jo
ištirpusio deguonies kiekis neviršija 3,0 mg/l.
49. Darbo tikslas
Atominės absorbcinės spektrinės analizės
metodu nustatyti mangano ir geležies kiekį
čiaupo vandenyje.
Hipotezė
Čiaupo vanduo yra ganėtinai švarus
ir tinkamas gerti.
50. Darbo esmė (aktualumas), tyrimo objektas,
naudotas metodas
• Atominė absorbcinė spektrinė analizė pagrįsta
elektromagnetinės spinduliuotės srauto atrankine
absorbcija analizuojamosios medžiagos nesužadintaisiais
atomais.
• Buvo paimtas vandens mėginys iš čiaupo.
• Tyrimui naudotas atominis absorbciniais spektrometras
Shimadzu AA-6800.
51. Rezultatai
Ištyrus, nustatyta mangano koncentracija, kuri lygi 0,0087
mg/l ir geležies koncentracija - 0,0207 mg/l. Mangano ir
geležies kiekiai yra mažesni už ribinę vertę (0,05 mg/l
mangano ir 0,2 mg/l geležies).
52. Išvados
Iškelta hipotezė pasitvirtino. Čiaupo vanduo
yra tinkamas gerti. Jame esančių mangano
ir geležies koncentracijos (0,0087 mg/l
mangano ir 0,0207 mg/l geležies) neviršija
ribinės vertės (0,05 mg/l ir 0,2 mg/l).
