Successfully reported this slideshow.

aa

919 views

Published on

a

Published in: Business, Real Estate
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

aa

  1. 1. Vaikų socializacija šeimoje: dorovinis išsivystymas<br />Socjalizacji dzieci w rodzinie: moralny rozwoj.<br />
  2. 2. Socializacija<br /><ul><li> Nuolatinis (nuo kūdikystės iki gyvenimo pabaigos), skirtingu intensyvumu vykstantis procesas, kai žmogus, veikiamas betarpiškos aplinkos ir įsijungdamas į įvairiarūšę veiklą, perima tautai, visuomenei būdingą kultūrą. Tai dorovinės ir estetinės vertybės; socialinio elgesio, bendravimo ir veiklos normos bei būdai; tai profesinės veiklos būdai, materialinio jos pagrindo supratimas.</li></li></ul><li>Teorinės prieigos<br />Sociologinė - skiria dėmesį visuomenės ar bendruomenės institucijoms, tiesiogiai įtakojančioms išorinius socialinės kontrolės procesus.<br />Psichologinė - akcentuoja asmeninę ar vidinę kontrolę, kuri pasireiškia per superego ar per elgesio modelių mokymąsi. <br /> Nors psichologija ir sociologija domisi skirtingais nusikalstamumo aspektais (sociologija akcentuoja sistemą, psichologija – nusikaltėlį), tačiau abi disciplinos telkiasi ties „kontrolės“ (prevencine) tema ir yra glaudžiai susijusios.<br />
  3. 3. Dorovinis išsivystymas = polinkis nusikalsti<br />Pagrindiniai tokį vaikų polinkį įtakojantys veiksniai yra šeima, mokykla, žiniasklaida ir draugai.<br />Šeima šiame kontekste yra pirmoji socialinė struktūra, perteikianti tam tikrus elgesio modelius bei pirmasis institutas, galintis paskatinti kriminalines elgesio užuomazgas.<br />
  4. 4. Šeimos įtaką doroviniam išsivystymui nusakantys kriterijai:<br /><ul><li> socialinis - ekonominis;
  5. 5. socialinis - psichologinis;
  6. 6. sociokultūrinis;
  7. 7. situacinis – vaidmenų
  8. 8. struktūrinis
  9. 9. Lelūgienė, I (2003)</li></li></ul><li>Socialinis-ekonominis<br />Pirmasis šeimos socialinės adaptacijos elementas yra materialinė šeimos padėtis: pajamų lygis, gyvenamosios sąlygos; socialinės - demografinės jos narių charakteristikos, kurios parodo socialinį – ekonominį šeimos statusą. <br />Nepriteklius ir ribotos galimybės naudotis įvairiais ištekliais gali lemti darnios socializacijos spragas, kurios įtakoja dorovinę brandą.<br />
  10. 10. Socialinis-psichologinis<br />Psichologinis klimatas. Tai tokia emocinė būsena, kurią nulemia šeimos narių nuotaikos, jų vidiniai išgyvenimai, tarpusavio santykiai, santykiai su kitais žmonėmis, požiūris į darbą bei aplinkinius įvykius. Psichologinis klimatas laikomas tinkamu, kai tarpusavio santykiai remiasi vienodų teisių ir bendradarbiavimo principais, t.y. gerbiamos kiekvieno nario teisės, šeimos narius sieja glaudus emocinis ryšys bei artumas.<br />Nuolatiniai sunkumai, konfliktai, nors vienoje šeimos narių santykių sferoje atspindi netinkamą psichologinį klimatą, kuris taip pat gali sutrikdyti darnią socializacijos raidą.<br />
  11. 11. Sociokultūrinis<br />Kalbant apie bendrą šeimos struktūrą, būtina atsžvelgti į jos suaugusių narių išsilavinimo laipsnį, nes tai vienas svarbiausių veiksnių, apibūdinančių vaikų ugdymą.<br />Viena iš akivaizdžiausių sąlygų, nulemiančių vaikų polinkį nusikalsti – kitų šeimos narių kriminalinis elgesys. <br />
  12. 12. • Nusikaltėliai tėvai vaikus augina žymiai skurdžiau, palyginus su kitais tėvais. Taip dažniausiai yra dėl to, kad jie gauna mažus atlyginimus, dažnai susiduria su nedarbo problema. • Nusikaltėlių tėvų elgesys daro blogą įtaką vaikams. Dažniausiai tėvai tiesiogiai neskatina savo vaikų nusikalsti, tačiau jų požiūris, vertybinė orientacija turi įtakos vaiko pasaulėžiūros susidarymui.<br />Taigi, neprižiūrimi arba netinkamą vertybinį pavyzdį matantys vaikai yra labiau linkę nesimokyti, patologiškai elgtis, tapti kriminaliniais nusikaltėliais.<br />
  13. 13. Situacinis-vaidmenų<br />Ketvirtasis įvardytas elementas yra situacinė – vaidmenų adaptacija, kuri siejasi su šeimos rūpinimusi vaikų problemomis, jų aktyviu ir racionaliu sprendimu.<br />Siejasi su vaikų nepriežiūra ir netinkamu auklėjimu, vaidmenų bei vertybių įsisavinimu.<br />
  14. 14. Struktūrinis<br /><ul><li>Šeima su struktūrine deformacija
  15. 15. Šeima su struktūrine ir/arba moraline deformacija</li></li></ul><li>Struktūrinis<br />“Agresyvių vaikų tėvai dažnai baudžia vaikus fiziškai ir drausmina juos šaukdami ir mušdami (Patterson ir kiti, 1982). Dažnai šie tėvai vaikystėje irgi buvo baudžiami fiziškai. Smurtas gimdo smurtą. Kad polinkis į smurtą priklauso nuo šeimos, parodo tos kultūros bei šeimos, kuriose nėra vieno iš tėvų. Davidas Lykkenas (2000) apskaičiavo, kad be tėvo augantys vaikai patiria septynis kartus daugiau šiurkštumo, jie dažniau šalinami iš mokyklos, pabėga iš namų, vykdo smurtinius nusikaltimus ir t.t. Vieno iš tėvų (dažniausiai tėvo) nebuvimo sąsaja su polinkiu smurtauti pastebima įvairiose rasėse, skirtingas pajamas gaunančiose, skirtingo išsilavinimo ir skirtingose vietose gyvenančiose šeimose. Tačiau polinkio smurtauti negalima aiškinti tik tėvo nebuvimu. Paprasčiausiai, kai nėra tėvo, rizika, kad vaikas pradės smurtauti, yra didesnė.”<br />
  16. 16. Nepilnamečių pakartotino nusikalstamumo rizikos vertinimas (Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras)<br />
  17. 17. Problemiškivaikų-tėvųsantykiaiirnetinkamasauklėjimas. Netinkamastėvųauklėjimas (nepagrįstitėvųlūkesčiaivaikoatžvilgiu, nepakankamavaikųpriežiūra, pernelygdidelėarmažavaikokontrolė, konfliktiški, smurtiniaisantykiaišeimoje) irskurdūsemociniairyšiaisutėvaispadidinanepilnamečiosmurtinioelgesioriziką. Atskiraireikiapaminėtiapleidimąkaipsvarbųveiksnįgalimamnusikalstamoelgesiorecidyvui. M.J. Ackermanasnurodo, kadnepriežiūrairapleidimaspadidinavėlesniodelinkventiškoirkriminalinioelgesiogalimybę net 40 proc.<br />Tėvųarbaglobėjųasocialuselgesys. Tėvųkriminaliniselgesyspadidinarizikąelgtisasocialiaiirnusikalsti. Rizikąnusikalstididinairkitųartimųjųnusikalstamaselgesys.<br />Išsiskyrimassutėvaisarglobėjais. Ankstyvasišsiskyrimassutėvaisarglobėjaisyrasusijęssuaukštesnedelinkventiškumoirkriminalinioelgesiorizikaateityje, kadangidėlįvairiųpsichologiniųdėsningumųpasireiškimoatsirandanegrįžtamassusvetimėjimas tarp vaikoirkitųžmonių, vaikasgalipradėtisuvoktiaplinkiniuskaipkeliančiusgrėsmę, padidėjapriešiškųreakcijųtikimybė.<br />
  18. 18. Vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų<br />
  19. 19. Nepilnamečiai, nuteisti už padarytas nusikalstamas veikas, pagal amžių ir lytį.<br />
  20. 20. Nepilnamečiai, įtariami (kaltinami) padarę nusikalstamas veikas, pagal amžių ir lytį.<br />
  21. 21. Klausimai?<br />

×