2. Šeima – giminystės ryšiais susieta žmonių
grupė, kurią sudaro tėvai ir vaikai.

3. Nors daugelio nuomone, gyvenimas “susimetus”
šiandien yra normalus reiškinys, santuokos
institucija vis tik išlieka vertybe ir nepraranda
savo aktualumo.

4. Kai kurios poros gyvena kartu neįteisinę
santuokos . Šios poros vadina save
šeima, tačiau jų statistika yra labai niūri –
lyginant su susituokusiomis poromis, kartu
gyvenantys partneriai dažniau patiria
neištikimybes, smurtą, turi mažesnes
pajamas, aukštesnį depresijos laipsnį, didesnis
jų skyrybų skaičius.

5. Santuoka nėra vien tik teisinė sutartis, sugalvota
valdžios, kad sukurtų ir reguliuotų šeimas.
Santuoka yra natūraliai atsiradęs socialinis
institutas, skirtas apsaugoti normalią šeimą
nuo jėgų (paleistuvavimas ir pan.), galinčių ją
sugriauti.

6. Homoseksualios poros yra pačios
trumpalaikiškiausios (atlikti tyrimai skirtingose
gėjus priimančiose visuomenėse rodo, kad
tokių santykių trukmė yra iki 2 metų), be to
dažniausiai nemonogaminės.

7. Tokių „šeimų“ nariai išmoksta neįsipareigoti:
laužomi pažadai, iširę santykiai ir maži
lūkesčiai. Taip pat tokiose šeimose nėra
savikontrolės elemento. Tyrimai rodo, kad
kartu gyvenančios heteroseksualios ir
homoseksualios poros dažniau patiria buitinį
smurtą negu vedusios poros.

8. Akivaizdu, kad geresnis šeimos modelis yra
tas, kurį sudaro priešingų lyčių atstovai, nes jis
leidžia kiekvienam partneriui panaudoti
daugiau vidinių išteklių ir energijos
sprendžiant problemas, dalinantis ateitimi su
kitu partneriui.

9. Per ilgus metus mūsų visuomenėje paplito keistas
stereotipas, jog daugiavaikė šeima tai: tėvas –
alkoholikas, dirbantis prastai apmokamą
neprestižinį darbą, motina – gyvenimo
užguita, nesirūpinanti savo išvaizda, chalatą
dėvinti namų šeimininkė, o aplink ją nuolat
zuja krūva murzinų vaikų. Šis mitas labiausiai
buvo paplitęs didmiesčiuose.
Bet...

10. Privalumai
Bet kaimuose didelės šeimos nuo seno buvo gerbiamos.
Manoma, kad šeima, kurią sudaro tėtis, mama ir vienas
vaikas negali suteikti vaikui pakankamos socialinio
bendravimo patirties. Neretai tokioje šeimoje
kiekvienas turi savo atskirą pasaulėlį. Daugiavaikė
šeima – mini sociumas, turintis vidines nuostatas:
vaikas čia turi galimybę būti ir vyresniojo
vaidmenyje, ir jaunesnio, jis turi užmegzti kontaktus su
kiekvienu šeimos nariu, bendrauja ne tik su savo, bet ir
kitos lyties vaikais, mokosi nusileisti ir apginti savo
nuomonę, parodyti geraširdiškumą ir lankstumą.

11. Problemos
Daugiavaikė šeima turi ir savų problemų. Bene
sudėtingiausia – surasti laiko sau, skirti
pakankamai dėmesio kiekvienam vaikui
asmeniškai. O normaliam vaiko vystymuisi tai
būtina. Dažnai daugiavaikės šeimos vaikai per
žemai save vertina, nes žvelgia į save kaip į
didelio kolektyvo dalelę, retai kada susimąsto
apie savąjį „aš“. Kita vertus, ir
šeimose, auginančiose vienturčius, taip
nutinka, jei mažylio ugdymui skiriama per
mažai dėmesio.

13. Vaiko vystymasis, netekus vieno iš
tėvų, priklauso nuo vaiko
lyties, amžiaus, temperamento, tarpusavio
ryšių su likusiuoju sutuoktiniu.
Mergaitės, lyginant su berniukais, adaptuojasi
geriau. Berniukams netekties atveju išsivysto
agresija, irzlumas, sutrinka savikontrolė. Tėvo
netekties atveju berniukai mažiau domisi
vyriško tipo veiklos formomis. Būdami
impulsyvesni už mergaites, jie sukuria daugiau
prielaidų antisocialiniam elgesiui pasireikšti.