Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012

1
UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”
P. Lukšio g. 7, LT-08221, Vilnius
Tel./faksas (8-5) 2102 178
Mob. tel. : +370 687 76633
atk@zebra.lt, a.brazas@zebra.lt
Alfonsas Brazas
Direktorius
Bioskaidžių atliekų biologinis apdorojimas:
reikalavimai, kompostavimo ir anaerobinio
apdorojimo procesai bei technologijos,
komposto (ir digestato) naudojimas ir kitkas

 Bioatliekos:
 namų ūkių maisto/virtuvės atliekos,
 maisto/virtuvės atliekos iš maitinimo įstaigų,
 maisto atliekos iš prekybos įmonių ir prekyviečių,
 maisto gamybos pramonės atliekos
 žaliosios atliekos (medžių šakos, lapai, žolė)
2
Bioskaidžios atliekos
 Kitos biologiškai suyrančios atliekos:
 popieriaus/kartono atliekos
 medienos atliekos
 natūralios tekstilės ir odos atliekos
 miškininkystės atliekos
 žemės ūkio atliekos (mėšlas, šiaudai, kitos augalininkystės atliekos)
 pramoninės bioskaidžios atliekos
 muotekų valymo įrenginių dumblas
 mišrių komunalinių atliekų bioskaidi frakcija

5
Bioskaidžių atliekų biologinis apdorojimas
(Aerobinis)
kompostavimas
• Namudinis (dėžėse)
• Atviruose neaeruojamuose
kaupuose
• Aeruojamuose kaupuose
• Uždaruose (uždengtuose)
kaupuose
• Konteineriuose
• Uždaruose įvairaus tipo
tuneliuose
• Vertikaliose kompostavimo
kamerose (silo)
Anaerobinis apdorojimas
(rauginimas, fermentavimas)
- biodujų išgavimas
“Šlapia” arba “sausa” technologija,
priklausomai nuo to, kokios
žaliavos apdorojamos
Anaerobinis (alkoholinis)
fermentavimas –
bioetanolio gamyba
Iš atliekų - kol kas, deja, tik
demonstracinės technologijos

• Kompostavimas - tai biologinis organinių medžiagų suirimas
(skaidymasis) kontroliuojamose aerobinėse sąlygose, sukeltas sparčiai
besidauginančių mikroorganizmų (mikrobų bei dirvožemio pirmuonių ir
bestuburių), kurio metu išsiskiria šiluma ir susidaro vanduo, anglies
dvideginis bei mineraliniai azoto junginiai - organinės medžiagos yra
stabilizuojamos (mineralizuojamos ir iš dalies humifikuojamos),
pagaminamas humusu praturtintas organinis produktas kompostas.
Kompostavimas – tai sudėtingas kompleksinis kontroliuojamas
mikrobiologinis – biocheminis – fizikinis procesas, kurį (kurio
rezultatą) galima nusakyti tokia bendra formule:
bioskaidžios atliekos + O2 → kompostas + CO2 + H2O + šiluma
• Kompostas – organinė trąša/dirvožemio pagerintojas – higienizuotas
stabilus homogeniškas rupus (rupios, purios struktūros) juodos spalvos
organinis produktas, susidedantis iš organinų medžiagų irimo likučių,
praturtintas humusu, gaunamas organinių medžiagų kompostavimo
metu.
6
Kompostavimas

• Karštas kompostavimas – organinių medžiagų kompostavimas
termofilinėje (> 45oC) temperatūroje.
Pastaba: tai yra pilnavertis kompostavimas, kai procesas prasidėjęs
mezofilinėje temperatūroje mikroorganizmų veiklos pasekmėje pasiekia
termofilinę fazę ir joje išbuvęs gana ilgą laiką palaipsniui vėl pereina į
mezofilinę fazę ir po to temperatūra stabilizacijos/brendimo metu labai lėtai
palaipsniui susilygina su aplinkos temperatūra.
• Šaltas kompostavimas – organinių medžiagų kompostavimas mezofilinėje
(< 45oC) temperatūroje.
Pastaba: šaltas mezofilinis organinių medžiagų kompostavimas vyksta tada,
kai dėl didelio C:N santykio temperatūra nepasiekia termofilinio lygio.
• Vermikompostavimas – tai procesas, vykstantis mezofilinėse sąlygose,
kurio metu sliekai (lot. Vermis) sąveikoje su mikroorganizmais paverčia
organines medžiagas humusu (gausiai humusu praturtintu kompostu), kuris
kartais dar vadinamas tiesiog biohumusu.
Sliekų biomasė yra vadinama vermikultūra, o organinės atliekos (kompostas)
perdirbtos sliekų - vermikompostu arba tiesiog humusu, kartais biohumusu.
7
Kompostavimas

• Humifikacija – organinių medžiagų liekanų irimas komposte ir dirvoje,
veikiant mikroorganizmams (mikrobams, pirmuonims ir bestuburiams) ir
kitiems veiksniams, kurių rezultate susidaro humusas.
Šio proceso metu hemiceliuliozė, celiuliozė, lignoceliuliozė, ligninas ir
kitos organinės medžiagos virsta humusinėmis medžiagomis (fulvo
rūgštimis, huminėmis rūgštimis, humatomelaninėmis rūgštimis ir huminu
(netirpiomis humusinėmis medžiagomis – nehidrolizuotomis organinėmis
liekanomis, lipoidais, vaškais, dervomis, bitumais)).
• Humusas (lot. humus 'žemė, dirvožemis'), puvenos – organinė
dirvožemio arba komposto dalis, susidaranti dėl augalų ir mikroorganizmų
liekanų destrukcijos, biologinio (metabolinio) ir biocheminio kitimo metu,
lygiagrečiai vykstant irimo ir sintezės procesams.
Humusą sudaro humusinės medžiagos (fulvo ir huminės rūgštys,
humatomelaninės rūgštys ir huminas (netirpios humusinės medžiagos –
nehidrolizuotos organinės liekanos, lipoidai, vaškai, dervos, bitumai)).
8
Kompostavimas

• Anaerobinis apdorojimas (rauginimas, fermentavimas) -
angl. Anaerobic Digestion – tai organinių medžiagų (atliekų) suirimo
procesas, kurį atlieka mikrobai anaerobinėje aplinkoje (t. y. aplinkoje
neturinčioje deguonies arba jo turinčioje labai mažai).
Tai yra kompleksinis biologinis (mikrobiologinis/biocheminis) procesas,
kurį atlieka anaerobiniai ir fakultatyviniai mikrobai, susidedantis iš kelių
sekančių vienas po kito mikrobiologinių/biocheminių procesų, vykstančių
aplinkoje be deguonies.
Bendrai procesas nusakomas formule:
C6H12O6 → 3CO2 + 3CH4
Bet iš tikrųjų tai yra sudėtingas (kompleksinis) mikrobiologinis ir
biocheminis procesas.
11
Anaerobinis apdorojimas – biodujų išgavimas

12

13

14

Anaerobinės degradacijos procesas taip pat yra naudojamas ir bioetanoliui
gaminti.
Anaerobinė (alkoholinė) fermentacija – tai bendrai sakant yra
gliukozės alkoholinės fermentacijos procesas, nusakomas formule:
C6H12O6 → 2C2H5OH + 2CO2
Tačiau realiai tai yra sudėtingas mikrobiologinis/biocheminis procesas.
15
Anaerobinė (alkoholinė) fermentacija –
bioetanolio gamyba

• Įprastai bioetanolis yra gaminamas iš grūdų (dažniausiai – kvietrugių) – kuriuos
hidrolizuojant lengvai gaunama gliukozė ir kiti monosacharidai bei alkoholiai.
Toliau gliukozė ir kiti monosacharidai yra skaidomi iki piruvato ir naudojant
anaerobinę alkoholinę fermentaciją yra gaunamas bioetanolis.
• Bioetanolį išgauti iš bioskaidžių atliekų yra žymiai sudėtingiau negu iš grūdų,
nes didžiąją jų dalį sudaro hemiceliuliozės, celiuliozės, lignoceliuliozės ir lignino
junginiai. Įprasti anaerobinio rauginimo ar anaerobinės fermentacijos mikrobai šių
junginių paprastai neskaido. Todėl pirmiausia reikia šiuos junginius suskaidyti iki
gliukozės ir kitų monosacharidų. Tai atliekama vykdant taip vadinamą fermentinę
hidrolizę (angl. Enzymatic Hydrolysis) arba hidrolizę fermentais (į paruoštą
hidrolizei biomasę įterpiant fermentų).
• Celiuliozės, lignoceliuliozės ir lignino hidrolizę galima atlikti ir cheminiu būdu,
naudojant rūgštį – paprastai tam tikslui yra naudojama sieros rūgštis.
16
Anaerobinė (alkoholinė) fermentacija –
bioetanolio gamyba
• Pastaba: bioetanolis iš daug lignino ir lignoceliuliozės junginių turinčių
medžiagų jau yra išgaunamas ir įvairiais termo-cheminių technologijų
būdais.

• Digestatas (anaerobinis raugas) – tai organinė medžiaga, likusi
po organinių medžiagų ar bioskaidžių atliekų anaerobinio apdorojimo
(rauginimo, fermentavimo) – biodujų išgavimo ar anaerobinės alkoholinės
fermentacijos – bioetaniolio išgavimo.
Digestatas (anaerobinis raugas) gaunamas tiek
acidogenezės/acetogenezės, tiek ir metanogenezės metu – jie vienas
nuo kito skiriasi.
• Acetogeninis digestatas (anaerobinis raugas) turi daug pluošto (pluoštinių
medžiagų), kurį sudaro augalų struktūrinės dalys – ligninas,
lignoceliuliozė ir celiuliozė. Šis digestatas pasižymi didelėmis vandens
sugėrimo (sulaikymo) savybėmis. Jame taip pat gausu mineralų bei
mikrobų liekanų.
• Metanogeninis digestatas (anaerobinis raugas) dažniausiai yra dumblo
pavidalo, kartais vadinamas anaerobinio fermentavimo likeriu (tirpalu).
Jame gausu maistinių medžiagų, tokių kaip nitratai ir fosfatai.
17
Anaerobinis apdorojimas –
digestatas (anaerobinis raugas)

• Komposto (ir digestato) kaip trąšos/dirvos pagerintojo kokybė -
vertinama pagal tręšimo maistingųjų medžiagų (pirmiausia - azoto,
fosforo, kalio, magnio) vertę, sausosios medžiagos kiekį, organinės
medžiagos kiekį, humusinių medžiagų kiekį, pH, C:N santykį, ištirpusių
druskų kiekį (nustatoma pagal elektrinį laidį), mikroelementų kiekį ir kitus
parametrus.
• Aplinkosauginę komposto (ir digestato) kokybę ir jo klases lemia galimų
teršalų koncentracijos komposte:
 Apibūdinant galimą cheminę taršą, svarbiausi yra sunkieji metalai:
kadmis (Cd), švinas (Pb), gyvsidabris (Hg), chromas (Cr), cinkas (Zn),
varis (Cu), nikelis (Ni), o taip pat arsenas (As).
 Organinės priemaišos – tai visų pirma patvarieji organiniai junginiai:
PCBs – polichlorbifenilai ir PAHs – poliaromatiniai angliavandeniliai.
 Fizinė tarša – tai įvairios kietosios nepageidaujamos medžiagos -
priemaišos, kurių dalelės > 2 mm (pvz., plastikai, stiklo duženos).
 Biologinė tarša – tai komposte (ir digestate) galintys būti žmonėms,
gyvūnams ir augalams pavojingi įvairūs patogenai bei piktžolių sėklos.
18
Reikalavimai kompostui ir digestatui

• Europos Komisija savo darbo dokumentuose (angl. Working
Documents) 2010 m. numatė visą eilę priemonių dėl galiojančiose ES
direktyvose, reglamentuose ir Europos komisijos darbo dokumentuose
apibrėžtų reikalavimų ir nuostatų, susijusių su bioatliekomis - kurios bus
įgyvendintos artimiausiu metu (per artimiausius kelis metus); tame tarpe
bus:
 nustatyti bioatliekų tapimo produktu kriterijai kompostui ir digestatui,
 peržiūrėta 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva (86/278/EEB) dėl
aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų
dumblą,
 peržiūrėta (iki 2014 m. pabaigos) Europos parlamento ir Tarybos direktyva
2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (Pagrindų direktyva
dėl atliekų), numatant galimybę nustatyti užduotis atskiram bioatliekų
surinkimui ir perdirbimui (gaminant atsinaujinančią energiją ir/ar aukštos
kokybės kompostą ar digestatą),
 peržiūrėtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2003/2003/EB dėl
trąšų, visų pirma turint omenyje reikalavimus organinėms trąšoms ir
organiniams dirvos pagerintojams.
19

• Bioatliekų tapimo produktu (kokybišku kompostu ir
digestatu) kriterijai
Bioatliekų tapimo produktu (angl. End-of-Waste) kriterijų nustatymo
tikslas – bendri visai ES standartai kokybiškam kompostui ir
digestatui.
Komisijos komunikato Tarybai ir Europos parlamentui dėl tolimesnių
Europos Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų (KOM(2010)235
galutinis, 2010 m. gegužės 18 d., Briuselis) 7.1.3. punkte rašoma:
 „Turėtų būti nustatyti komposto ir anaerobinio apdorojimo liekanų
(angl. – digestate) standartai siekiant sudaryti sąlygas jų laisvai
apyvartai vidaus rinkoje ir leisti juos naudoti nebeatliekant
tolesnės dirvožemio, kuriam jis naudojamas, stebėjimo ir
kontrolės (paryškinta – mūsų).
 Veiksmingiausias būdas tokiems standartams nustatyti pagal PDA
(mūsų pastaba – Pagrindų direktyvoje dėl atliekų) galėtų būti
procedūra, pagal kurią nustatoma, nuo kada atliekos
nebelaikomos atliekomis (paryškina- mūsų)“.
20

• Bioatliekų tapimas produktu - bioatliekų statuso pabaiga
• Bioatliekų atveju atliekų statuso pabaiga reiškia, kad perdirbtos
(apdorotos) bioatliekos nustojo būti laikomos atliekomis ir tapo medžiaga
(produktu) – kokybišku kompostu (ar digestatu), saugiu naudoti ir
vertingu, turinčiu paklausą rinkoje.
• T. y. bioatlieka nustoja būti atlieka, kai, ją anaerobiškai ir/ar aerobiškai
apdorojant (perdirbant), pagaminamas saugus ir naudingas produktas
(kokybiškas kompostas ar digestatas), turintis paklausą rinkoje.
• Atliekos tapimo produktu kriterijų nustatymo pagrindinis principas:
 atlieka net ir apdorota lieka atlieka (turi atliekos statusą), jeigu jai ir
toliau būtina taikyti reglamentavimą ir kontrolę pagal atliekų tvarkymo
teisės aktus, tam, kad apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą;
 visais kitais atvejais laikoma, kad perdirbta (apdorota) atlieka tampa
produktu, tokiu būdu skatinant atliekų perdirbimą ir (gauto produkto)
panaudojimą.
21

• Europos Komisija priima domėn (numato), kad ne visos
bioskaidžios atliekos taps produktu (aukštos kokybės
kompostu ar digestatu) po jų biologinio apdorojimo.
Komisijos komunikato Tarybai ir Europos parlamentui dėl tolimesnių Europos
Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų (KOM(2010)235 galutinis, 2010 m.
gegužės 18 d., Briuselis) 7.1.3. punkte rašoma:
„Tikėtina, kad ne visos biologiškai apdorotos atliekos atitiks produktams
nustatytus standartus.
Vis dėlto saugiai naudojamos tos medžiagos galėtų būti labai vertingos siekiant
padidinti anglies kiekį dirvožemyje.
Atsižvelgiant į skirtingas vietos sąlygas (pvz., dirvožemio kokybę ir poreikius), šio
klausimo visos ES mastu visiškai suderinti nebūtų įmanoma, tačiau reikėtų, kad
ES nustatytų būtinąsias saugumo taisykles, kurios padėtų išvengti nesaugaus
naudojimo.
Šiuo metu Komisija ieško būdų, kaip šiuos būtinuosius reikalavimus įtraukti į šiuo
metu persvarstomą Nuotekų dumblo direktyvą (mūsų pastaba – 86/278/EEB)“.
22

• T.y. Europos Komisijos pozicija yra tokia, kad,
 šalia aukščiau įvardintų bendrų ES standartų kokybiškam kompostui ir
digestatui, kaip produktui iš bioatliekų –
 ES mastu turėtų būti nustatyti (atskirame dokumente) ir minimalūs
reikalavimai kompostui (ir digestatui) pagamintam iš NVĮ dumblo.
Tai turėtų būti realizuota per peržiūrimą Nuotekų dumblo direktyvą
(86/278/EEB).
• Tačiau kol kas (kol kriterijai ES lygiu nėra nustatyti) dėl minimalių
reikalavimų kompostui (ir digestatui) pagamintam iš NVĮ dumlo
nustatymo paliekama (teisė) spręsti kiekvienai ES šaliai – narei
pačiai.
• Kas liečia stabilatą ir techninį kompostą, pagamintą iš mišrių
komunalinių atliekų bioskaidžios frakcijos, gautos MBA gamykloje – tai
Europos komisija taip pat siūlo palikti tai reglamentuoti kiekvienai ES
šaliai – narei pačiai.
23

• Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, galime pastebėti, kad Europos
komisija siūlo nustatyti „trijų lygių sistemą“ kompostams (digestatams)
bei NVĮ dumblui ir kitoms (apdorotoms) bioatliekoms, o taip pat
apdorotoms bioskaidžioms atliekoms – kurias būtų galima naudoti žemės
ūkyje, miškininkystėje ir kitiems tikslams (apželdinimui ir rekultivacijai):
1) Aukštos kokybės kompostas (digestatas) – pagal bioatliekų tapimo produktu
kriterijus, nustatomi bendri visai ES standartai kokybiškam kompostui ir
digestatui, kai leidžiama juos naudoti nebeatliekant tolesnės dirvožemio, kuriam
jis naudojamas, stebėjimo ir kontrolės
2) Vidutinės ir žemos kokybės kompostas (digestatas) iš NVĮ dumblo – nustatomi
minimalūs reikalavimai (standartai) pagal peržiūrimą Nuotekų dumblo direktyvą
(86/278/EEB). Pastaba – kol kas tuos minimalius reikalavimus (standartus)
nusistato kiekviena ES šalis – narė pati, jeigu mato, kad tai (daryti) reikalinga .
Pastaba – analogiškai minimalūs reikalavimai nustatomi ir kitokiam žemos
kokybės kompostui (pvz. – techniniam kompostui).
3) Kokybė žemiau minimalių reikalavimų (standartų) – visoms likusioms
biologiškai apdorotoms bioskaidžioms atliekoms (pvz. stabilatui), nu(si)stato
kiekviena ES šalis – narė pati, jeigu mato, kad tai (daryti) reikalinga.
24

25
* It should be ensured, though, that sludge and bio-waste from mixed municipal waste are exempt as much
as possible of non-organic material (e.g. metal, plastic, glass).
"PRODUCT" QUALITY
COMPOST/DIGESTATE
(END OF WASTE)
MINIMUM QUALITY FOR
SLUDGE AND BIO-WASTE
BELOW MINIMUM
QUALITY LIMITS
Input
material
Source segregated
waste
All biodegradable waste
(including mixed municipal
waste and sewage sludge)*
All biodegradable waste*
Use Not restricted Allowed to be used in
agriculture, however not on
soils subject to high risk of
contamination
Not to be use in
agriculture, possible use
on non-agri soils, for land
reclamation or for
construction purposes
Monitoring Only in production
phase
During production and use
on soils, also periodic
monitoring of soils
Not regulated on EU
level (left for national
regulation)
Regulated
by:
Regulation on end of
waste criteria for bio-
waste
Revised sewage sludge
directive
Left for national
regulation

26

27
• Apibrėžiant bioatliekų tapimo produktu (kokybišku kompostu ir
digestatu) kriterijus, šiuo metu jau yra:
 pagrįstos bioatliekų tapimo produktu prielaidos, išplaukiančios iš Pagrindų
direktyvos dėl atliekų 2008/98/EB 6 straipsnio nuostatų,
 aprašyta kriterijų nustatymo metodologija ir principai,
 pagrįsti ir aprašyti reikalavimai produkto (komposto ir digestato) kokybei ir
pasiūlyti kokybės parametrai bei komposto (digestato) testavimo (tyrimo)
tvarka,
 išsamiai aptartos kompostavimui (anaerobiniam apdorojimui) tinkamos
bioatliekos (kurios tinkamos produktui (kompostui/digestatui) gaminti),
 Pastaba - NVĮ dumblas ir mišrių komunalinių atliekų bioskaidi frakcija, gauta
MBA gamykloje – į tinkamų produktui (kompostui/digestatui) gaminti bioatliekų
sąrašą neįtrauktos.
 aprašyti reikalavimai kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo procesui,
 aprašyti reikalavimai produkto iš bioatliekų – komposto ir digestato –
charakteriztikų deklaravimui ir produkto žymėjimui,
 pateikti pasiūlymai produkto (komposto ir digestato) kokybės užtikrinimo
sistemų įdiegimui.

28
1) Kompostas – produktas ir digestatas (anaerobinis raugas) –
produktas
Kompostas, kuris atitinka bioatliekų tapimo produktu kriterijus – vadinamas kompostu –
produktu (angl. Qality Compost).
Digestatas, kuris atitinka bioatliekų tapimo produktu kriterijus – vadinamas digestatu –
produktu (angl. Qality Digestate).
Pastaba
Deja, parinkti tinkamus lietuviškus pavadinimus šiems produktams yra nelengva.
Vadinti juos – tiesiogiai pagal aglišką atitikmenį - kokybišku kompostu ir kokybišku
digestatu nesinori; nes išeitų, kad kitas kompostas (pvz., iš NVĮ dumblo) tiesiog yra
nekokybiškas (nors įvairių teršalų jame gali būti ir visai nedaug).
2) Kompostas (ir digestatas) bei techninis kompostas (ir digestatas) iš
NVĮ dumblo
3) Techninis kompostas ir stabilatas iš mišrių komunalinių atliekų
bioskaidžiosios frakcijos
Komposto ir digestato klasės (grupės)

29
• Pagal siūlomus suderintus bioatliekų tapimo produktu kriterijus –
kompostu - produktu (ar, atitinkamai, digestatu – produktu) – būtų
laikomas tik kompostas (ar digestatas) pagamintas iš atskirai surinktų
bioatliekų ir įvairių pramonės bioskaidžių atliekų (tinkamų atliekų sąrašas
yra derinamas).
Tokiam kompostui-produktui (ir digestatui – produktui) bus nustatyti bendri
visai ES standartai ir šiuos produktus bus galima laisvai parduoti visoje ES
teritorijoje be jokių biurokratinių barjerų bei leidžiama juos naudoti
nebeatliekant tolesnės dirvožemio, kuriam jis naudojamas, stebėjimo ir
kontrolės.
Todėl žemiau pateikiami siūlomi teršalų limitai yra tokie pat kaip kad rekomenduoja Europos
komisija ir Europos komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) bei ECN – European Compost
Network.
Taip daroma dar ir todėl, kad ateityje - po to, kai bus įteisinti bendri ES standartai - tų
nustatytų teršalų limitų nebereikėtų peržiūrėti ir keisti.
Omenyje turima ir tai, kad jau artimiausioje ateityje bus įteisinti bendri visai ES komposto
(produkto) ir digestato (produkto) kokybės reikalavimai ir kokybės užtikrinimo procedūros
bei sertifikavimo tvarka ir visoje ES galiojančio sertifikato išdavimo tvarka.
Kompostas- produktas ir digestatas - produktas

30
Teršalų limitai
kompostui - produktui ir digestatui- produktui
• Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) kompostui-produktui ir
digestatui - produktui, pagamintam iš bioatliekų, kurioms taikomi Europos
komisijos rengiami bioatliekų tapimo produktu (angl. End-of-Waste) kriterijai
• Kompostas – produktas (ir digestatas – produktas) gali būti gaminamas iš bioatliekų
(maisto/virtuvės atliekų ir žaliųjų atliekų), o taip pat iš maisto ir alkoholio pramonės atliekų,
žemės ūkio atliekų, įskaitant mėšlą, šiaudus ir pan.
• Kompostas - produktas ir digestatas – produktas naudojami žemės ūkyje kaip organinės
trąšos/organiniai dirvos pagerintojai.
Teršalai
mg/kg s.m.
(sausųjų
medžiagų)
Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn PAHs PCBs Priemaišos
(> 2 mm)
% s.m.
Piktžolių
sėklos
vnt./litre
Salmonelės
25 g
mėginyje
E. Coli
Kol. sk./g.
Kompostas
-produktas
<1,5 <100 <200 <1,0 <50 <100 <400 - - <0,5 <2 nerasta <3
Digestatas
-produktas
<1,5 <100 <200 <1,0 <50 <100 <400 - - <0,5 <2 nerasta <3

31
Teršalų limitai kompostui ir digestatui,
pagamintiems iš NVĮ dumblo
• Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) kompostui ir
digestatui, pagamintiems iš NVĮ dumblo
Teršalai
mg/kg s.m.
(sausųjų medžiagų)
(> 2 mm)
% s.m.
Piktžolių
sėklos
vnt./litre
Salmonelės
25 g
mėginyje
E. Coli
Kol. sk./g.
Kompostas
iš NVĮ dumblo
<1,5 <100 <200 <1,0 <50 <100 <400 - - <0,5 <2 nerasta <3
Digestatas
iš NVĮ dumblo
<1,5 <100 <200 <1,0 <50 <100 <400 - - <0,5 <2 nerasta <3
Techninis
kompostas
iš NVĮ dumblo
<10 <400 <1000 <8 <300 <500 <2500 <4,0 <1,0 <1,0 <3 nerasta <3
Techninis
digestatas
iš NVĮ dumblo
<10 <400 <1000 <8 <300 <500 <2500 <4,0 <1,0 <1,0 <3 nerasta <3
Techninis
kompostas ir
digestatas
Iš NVĮ dumblo
PERSPEKTYVOJE
< 3 <300 <500 <3 <100 <200 <800 <4,0 <1,0 <1,0 <3 nerasta <3

32
Kompostas ir digestatas,
pagaminti iš NVĮ dumblo
• Kompostas ir digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo, neįgis produkto statuso
(t.y. ir toliau bus laikomi atliekomis), kad ir kiek mažai beturėtų teršalų.
• Kompostui ir digestatui, pagamintiems iš NVĮ dumblo – juos naudojant
žemės ūkyje – turi būti taikomas atitinkamas (kaip atliekai) reglamentavimas
ir kokybės kontrolė bei atliekama dirvožemio, kuriam tręšti jis naudojamas,
stebėjimas ir kontrolė.
• Taigi, kompostą ir digestą, pagamintus iš NVĮ dumblo, galima naudoti
žemės ūkyje, tik nuolat kontroliuojant jų kokybę bei vykdant dirvožemio
kontrolę ir stebėjimą.
• Techninis kompostas ir techninis digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo gali
būti naudojami tik apželdinimui bei rekultivacijai.
• Techninį kompostą ir techninį digestatą, pagamintus iš NVĮ dumblo
neleidžiama naudoti žemės ūkyje.
Gal būt - tikėtina - galima leisti naudoti tik techninėms kultūroms bei energetinių
augalų plantacijoms ir miškams tręšti – bet tai būtina aptarti atskirai.

33
Techninis kompostas ir techninis digestatas,
pagaminti iš NVĮ dumblo
• Problema ta, kad techninis kompostas (techninis digestatas) iš NVĮ dumblo
paprastai yra tapatinamas su dabar LAND 20-2005 apibrėžtu II kategorijos
apdorotu (termiškai, chemiškai ar biologiškai (anaerobiniu būdu ar
kompostuojant)) dumblu.
• Šiam II kategorijos (apdorotam) dumblui yra nustatyti gana dideli teršalų
limitai (žr. žemiau) ir šį dumblą dabar (pagal LAND 20-2005) yra leidžiama
naudoti net žemės ūkyje, išskyrus daržoves !!!
• Tikėtina, kad peržiūrint Dumblo direktyvą bei, atitinkamai, LAND 20-2005 –
visi šitie reikalai bus tinkamai sureguliuoti: nustatant mažesnius (žr.
ankstesnėje skaidrėje – perspektyvoje) teršalų limitus.
Dumblo
kategorija
Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg
Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn
I < 1,5 < 140 < 75 < 1,0 < 50 < 140 < 300
II < 20 < 400 < 1000 < 8,0 < 300 < 750 < 2500

34
Kompostas ir digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo –
pasiūlymai LAND 20-2005 korektūrai
• Dabar LAND 20-2005 yra nustatyti tokie sunkiųjų metalų limitai apdorotam
(termiškai, chemiškai ar biologiškai) NVĮ dumblui:
• Sunkųjų metalų limitai I kategorijos apdorotam dumblui praktiškai atitinka mūsų siūlomus
limitus kompostui (digestatui) iš NVĮ dumblo: tik šiek tiek sumažintos leistinos koncentracijos
Cr ir Pb bei padidintos – Cu ir Zn.
• Bet problema ta, kad II kategorijos apdorotam dumblui yra nustatytos akivaizdžiai per
didelės leistinos sunkiųjų metalų koncentracijos bei LAND 20-25 leidžia šį apdorotą dumblą
naudoti žemės ūkyje, išskyrus daržovių ir pievų tręšimą.
• Nustatyti limitai II kategorijos apdorotam dumblui aplamai neišlaiko jokios kritikos!
Dumblo
kategorija
I < 1,5 < 140 < 75 < 1,0 < 50 < 140 < 300
II < 20 < 400 < 1000 < 8,0 < 300 < 750 < 2500
III > 20 > 400 > 1000 > 8,0 > 300 > 750 > 2500

35
• Akivaizdu tai, kad LAND 20-2005 nustatyti sunkiųjų metalų limitai apdorotam dumblui
turi būti iš esmės pakoreguoti.
• Atliekant korekcijas, reikėtų domėn priimti ir Europos Komisijos siūlymus
koreguojamai Nuotekų dumblo direktyvai 98/278/EEB:
Elementai
EK siūlomos
– peržiūrint
direktyvą -
koncen-
tracijų
NVĮ dumble
ribinės
vertės
mg/kg s.m.
Koncen-
tracijų
NVĮ dumble
ribinės
vertės
mg/kg s.m.
Koncen-
tracijų
dirvožemyje
ribinės
vertės
mg/kg s.m.
Įterpimo
limitai
(ribinės
vertės)
kg/ha/metus
EK siūlomi –
peržiūrint
direktyvą -
įterpimo
limitai
(ribinės
vertės)
kg/ha/metus
Cd 10 20-40 1-3 0,15 0,015
Cr (total) 1000 - - - 3
Cr(VI) - - - - 0,15
Cu 1000 1000-1750 50-140 12 3 ,00
Hg 10 16-25 1-1,5, 0,1 0,01
Ni 300 300-400 30-75 3 0,75
Pb 500 750-1200 50-300 15 1
Zn 2500 2500-4000 150-300 30 7,5

36
• Turėdami omenyje aukščiau išdėstytą informaciją bei priimadami domėn žemiau pateiktą
informaciją dėl teršalų limitų techniniam kompostui iš mišrių komunalinių atliekų bioskaidžios
frakcijos, siūlome apdorotam NVĮ dumblui nustatyti tokius sunkiųjų metalų limitus:
Dumblo
kategorija
I < 1,5 < 100 < 200 < 1,0 < 50 < 100 < 400
II 1,5-3 100-300 200-500 1-3 50-100 100-200 400-800
III 3-10 300-1000 500-1000 3-10 100- 300 200-500 800- 2500
• Tada sunkųjų metalų limitai I kategorijos apdorotam dumblui pilnai atitiktų mūsų siūlomus
limitus kompostui (digestatui) iš NVĮ dumblo.
• Sunkiųjų metalų limitai II kategorijos apdorotam dumblui atitiktų mūsų siūlomus (nustatyti
perspektyvoje) limitus techniniam kompostui (digestatui) iš NVĮ dumblo. Šį II kategorijos
apdorotą dumblą būtų galima naudoti techninėms kultūroms, energetinių augalų
plantacijoms ir miškams tręšti.
• Siūlomi (nustatyti) sunkiųjų metalų limitai III kategorijos apdorotam dumblui būtų pagrįsti
bei sutaptų su Europos komisijos siūlymai direktyvos 98/278/EEB peržiūrai (revizijai). Šį III
kategorijos apdorotą dumblą būtų galima naudoti tik apželdinimui ir rekultivacijai.

37
Teršalų limitai techniniam kompostui ir stabilatui,
pagamintiems iš mišrių komunalinių atliekų
• Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) techniniam
kompostui ir stabilatui, pagamintiems iš mišrių komunalinių atliekų
bioskaidžios frakcijos
Teršalai
mg/kg s.m.
(sausųjų
medžiagų)
(> 2 mm)
% s.m.
Piktžolių
sėklos
vnt./litre
Salmonelės
25 g
mėginyje
E. Coli
Kol. sk./g.
Techninis
kompostas
iš mišrių
komunalinių
atliekų
bioskaidžios
frakcijos
< 3 <300 <500 <3 <100 <200 <800 <4 <2 <2 <3 nerasta <3
Stabilatas 3÷20 300÷
1000
500÷
1750
3÷25 100÷
400
200÷
1200
800÷
4000
> 4 >2 >2 >3 nerasta <3

38
Techninis kompostas ir stabilatas, pagaminti iš
mišrių komunalinių atliekų bioskaidžios frakcijos
• Techninis kompostas gali būti naudojamas urbanizuotų teritorijų (skverų,
parkų, pakelių ir kt.) apželdinimui ir rekultivacijai pažeistų teritorijų, kurios
vėliau nebus naudojamos maistui skirtų augalų auginimui (karjerų,
neeksploatuojamų durpynų, kelių sankasų ir kt.).
• Draudžiama techninį kompostą naudoti žemės ūkyje, šiltnamių ūkiuose, mėgėjų
daržininkystėje ir gėlininkystėje.
• Techninio komposto, pagaminto iš mišrių komunalinių atliekų bioskaidžios
frakcijos, naudojimas energetinių augalų plantacijoms ir miškams tręšti turi
būti aptariamas atskirai.
• Draudžiama stabilatą naudoti žemės ūkyje, šiltnamių ūkiuose, mėgėjų
daržininkystėje, gėlininkystėje, miškų ir energetinių augalų tręšimui, taip
pat pažeistų teritorijų rekultivacijai.
• Stabilatas gali būti naudojamas atliekų perdengimui sąvartynuose.

39
Kadmio (Cd) koncentracijos
įvairiuose Lietuvoje gaminamuose kompostuose
© K. Bernotaitytė, LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija, 2012

40
Švino (Pb) koncentracijos

41
Vario (Cu) koncentracijos

42
Komposto ir digestato
kokybės užtikrinimas ir sertifikavimas
• ES šalyse – narėse yra įdiegtos įvairios komposto kokybės užtikrinimo
sistemos - nuo paprasčiausių ir mažai reglamentuotų iki detaliai reglamentuotų ir
gana sudėtingų; jos yra privalomos arba laisvanoriškos.
• Vis daugiau ES šalių – narių šalia komposto kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo
sistemų įdiegia ir digestato kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo sistemas.
• Apibendrinusi įvairių šalių patirtį, 2010 m. European Compost Network ECN e.V.
parengė išsamų komposto kokybės užtikrinimo vadovą (ECN –QAS Quality
Manual).
• Pagrindiniai ECN-QAS komposto kokybės užtikrinimo sistemos principai:
 žaliavų kokybė (tinkamų bioatliekų naudojimas) – tinkamų atliekų
sąrašas,
 proceso kokybė – įmonės (aikštelės, gamyklos) sertifikavimas,
 produkto kokybė - produkto sertifikavimas,
 produkto naudojimo kokybė (tinkamas produkto naudojimas) – produkto
 deklaracija ir žymėjimas bei naudojimo rekomendacijos (gera praktika) ir
 specifikacijos.

43
• Komposto ar digestato kokybės užtikrinimo sistema susideda iš
tokių elementų:
 išorinio monitoringo: nuolatinės ir nepriklausomos produkto kokybės
kontrolės,
 vidinio monitoringo: imonės vykdomo kompostavimo proceso kontrolė ir
dokumentavimas,
 kokybės kriterijų: produkto kokybės standartizacija,
 kokybės ženklinimo: produkto kokybės charakterizavimas,
 privalomo deklaravimo: produkto sudėties ir esminių produkto charakteristikų
 aprašymas,
 (pri)taikymo rekomendacijos (vadovai, specifikacijos ir pan.),
 atitikimo teisės aktų reikalavimams įrodymas.
• Komposto ar digestato mėginiai turi būti imami:
 pirmaisiais įmonės (gamyklos, aikštelės, įrenginio) veikimo metais –
mažiausiai 4 kartus per metus, ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai;
 vėlesniais metais – jeigu nėra nukrypimų nuo normų, mėginiai gali būti imami
ir rečiau.

44
• Siūlomi (tirti) komposto kokybės rodikliai
Pagrindiniai komposto kokybės rodikliai Papildomi komposto kokybės rodikliai
pH
KCl
pH
H2O
Sausoji medžiaga Suminis kalcis (Ca)
Organinė medžiaga Suminis magnis (Mg)
Humusinės medžiagos
(pastaba – pasiūlyta mūsų)
Suminė siera (S)
Suminis azotas (N) Vandenyje tirpus kalcis (Ca)
Suminis fosforas (P) Vandenyje tirpus magnis (Mg)
Suminis kalis (K) Sulfatai (SO
4
)
Elektrinis laidis Chloridai (Cl)
C:N santykis Judrusis boras (B)*
Vandenyje tirpus azotas ir/arba
mineralinis azotas (N-NH
4
+N-NO
3
)
Judrioji geležis (Fe)*
Vandenyje tirpus fosforas (P) Judrusis manganas (Mn)*
Vandenyje tirpus kalis (K) Judrusis molibdenas (Mo)*

45
• Tikslinga būtų nustatyti keletą komposto ir digestato
kokybės standartų:
 Komposto - produkto kokybės (užtikrinimo) standartas
 Digestato - produkto kokybės (užtikrinimo) standartas.
 Komposto (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas
 Digestato (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas
 Techninio komposto (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo)
standartas
 Techninio digestato (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo)
standartas
 Techninio komposto (stabilato) iš mišrių komunalinių atliekų
bioskaidžiosios frakcijos) kokybės (užtikrinimo) standartas

46

• Stabilumas gali būti apibrėžiamas kaip tam tikras rodiklis,
parodantis iki kokio laipsnio palyginti lengvai suyrančios
bioskaidžios medžiagos yra su(si)skaidytos.
Medžiaga, jeigu joje yra palyginti didelė dalis gan lengvai
(su)yrančių organinių junginių, palaikančių (užtikrinančių) aukštą
mikroorganizmų aktyvumą - yra laikoma nestabilia.
Kvėpavimas (angl. respiration) yra pagrindinis parametras,
parodantis mikroorganizmų aktyvumo laipsnį.
• Brandumas yra pagrindinė sąlyga apibūdinanti komposto
tinkamumą naudoti – tik brandus kompostas yra tinkamas
naudojimui; nes jame jau nebėra fitotoksinių junginių (tokių kaip NH3
ir/arba lakiųjų (trumpos grandinės) organinių rūgščių) arba jų yra
nereikšmingai mažai.
• Yra tiesioginis ryšys tarp komposto brandumo ir jo stabilumo - nes
jeigu kompostas yra pakankamai stabilus, jis kaip taisyklė jau yra ir
brandus, nes nebebūna fitotoksiškas.
47
Komposto stabilumas ir brandumas

• Komposto stabilumo rodikliai ne visada tiksliai parodo ar
kompostas yra taip pat ir brandus, nes tai nėra vienas ir tas pats
(nors kaip taisyklė, jeigu kompostas yra stabilus – tai jis paprastai
yra ir brandus) - kadangi komposto brandumas yra labiau susijęs su
fitotoksiškumu (tiksliau su jo nebuvimu).
• Kompostas yra brandus, kai jis tampa nebetoksiškas augalams –
t. y. kai jame nebėra augalams toksiškų junginių arba jų yra
nereikšmingai mažai, nes fitotoksiški junginiai stabdo augalų
augimą. Tie galimai fitotoksiški junginiai – tai fitopatogenai,
amoniakas (HN3), lakiosios (trumpos grandinės) organinės rūgštys,
pieno rūgštis, acto rūgštis ir kt.
• Vertinant komposto brandumą domėn priimama daug faktorių:
temperatūra, C:N santykis, NO3-N / NH4-N, stabilumas, daigumo
testai ir kt.
48

• Komposto stabilumo rodikliai ne visada tiksliai parodo ar
kompostas yra taip pat ir brandus, nes tai nėra vienas ir tas pats
(nors kaip taisyklė, jeigu kompostas yra stabilus – tai jis paprastai
yra ir brandus) - kadangi komposto brandumas yra labiau susijęs su
fitotoksiškumu (tiksliau su jo nebuvimu).
• Kompostas yra brandus, kai jis tampa nebetoksiškas augalams –
t. y. kai jame nebėra augalams toksiškų junginių arba jų yra
nereikšmingai mažai, nes fitotoksiški junginiai stabdo augalų
augimą. Tie galimai fitotoksiški junginiai – tai fitopatogenai,
amoniakas (HN3), lakiosios (trumpos grandinės) organinės rūgštys,
pieno rūgštis, acto rūgštis ir kt.
• Vertinant komposto brandumą domėn priimama daug faktorių:
temperatūra, C:N santykis, NO3-N / NH4-N, stabilumas, daigumo
testai ir kt.
• Vertinant komposto brandumą - pirmiausia įvertinamas C:N
santykis; po to komposto stabilumas (kriterijus A) ir fitotoksiškumas
(kriterijus B).
49

• Komposto brandumo priklausomybė nuo jo stabilumo ir
fitotoksiškumo
50
Fitotoksiškumas
Nėra Žemas Aukštas
Stabilumas
Labai stabilus Labai
brandus Brandus
Nebrandus
Stabilus Brandus
Nestabilus Nebrandus

• Kompostavimo proceso metu – pagrindinai jo brendimo fazėje – intensyviai susidaro
humusinės medžiagos (humusinės rūgštys, folvo rūgštys ir huminai).
• Gerai subrandintame komposte humusinių rūgščių koncentracijos sudaro iki 8-10% visos
komposto organinės medžiagos.
51
Komposto brandumas (stabilumas) ir
humusinių medžiagų koncentracija

• Komposto ir stabilato biostabilumo priklausomybė nuo
kompostavimo trukmės
52

• Fizikiniai: struktūra - rupi, drėgnumas 30÷45%, priemaišų: žvyro (>5 mm) < 5%, kitų
priemaišų (plastikų, metalų, stiklo, keramikos ir pan. > 2mm) < 0,5% arba nėra
• Sunkiųjų metalų koncentracijos – mažiau negu nustatė (nustatys) Aplinkos ministerija
• Kvapai: neturi jokių blogų kvapų ir kvepia kaip juodžemis iš miško
• Maistinės medžiagos:
• pH - 6,5÷8,5
• Anglies/azoto santykis C:N < 17:1
• Organinės medžiagos - 20÷40%
• Huminės ir fulvo rūgštys - 5÷15%
• N+P2O5+K2O - 2÷5%
• Bendras azotas - 1÷2%
• Nitratai - 250÷350 ppm (mg/kg)
• Amonis – 0% arba tik pėdsakai
• Sulfidai – 0 ppm
• Mikrobiologiniai:
• Stabilumas: dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2 / kg SM (sausųjų medžiagų) per 1 val. arba statinis
kvėpavimo indeksas <10 mg O2 / g SM (sausųjų medžiagų) po 4 parų pagal AT4 testą
• Brandumas: brandumo indeksas > 50%
• Salmonelių – nėra 5-iuose 25 g mėginiuose, helmintų – nėra 5-iuose 1,5 g mėginiuose, žarnyno lazdelių:
klostridijų – nėra 5-iuose 1 g mėginiuose, E.Coli arba Enteraccocae < 5000 bet kuriame iš 5-ių 1 g mėginių
arba < 1000 4-5-iuose 1 g mėginiuose arba < 3 Kol. sk./g.
• Fitosanitariniai: daigių piktžolių sėklų < 2 / litre
53
Kokybiško (gero) komposto parametrai

• Lietuvoje šiuo metu galioja įvairūs teisės aktai, kurie reglamentuoja
organinių medžiagų (trąšų) naudojimą:
 Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai.
LAND 20-2005, galiojanti redakcija patvirtinta LR Aplinkos ministro
2005-11-28 įsakymu Nr. D1-575;
 Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti, patvirtinti LR Aplinkos ir
Žėmės ūkio ministrų 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342;
 LR Aplinkos ministro 2011-04-18 įsakymas Nr. D1-327 „Dėl
bioskaidžių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių
reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
 Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos
dirvožemyje. Lietuvos higienos norma HN 60:2004, patvirtinta LR
Sveikatos apsaugos ministyro 2004-03-08 įsakymu Nr. V-114.
54
Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje

• Lietuvos higienos normoje HN 60:2004 yra nustatytos tokios didžiausios
leidžiamos pavojingų medžiagų koncentracijos (DLK) dirvožemyje ir jų
(cheminių medžiagų) leidžiami foniniai kiekiai dirvožemyje:
55
Medžiagos
pavadinimas
Didžiausia
leidžiama
koncentracija
(DLK), mg/kg
Foninis cheminės
medžiagos kiekis, mg/kg
Smėlio ir
priesmėlio
dirvožemyje
Priemolio
ir molio
dirvožemyje
Kadmis (Cd) 3 0,15 0,2
Chromas (Cr) 100 30 44
Varis (Cu) 100 8,1 11
Gyvsidabris (Hg) 1,5 0,075 0,1
Nikelis (Ni) 75 12 18
Švinas (Pb) 100 15 15
Cinkas (Zn) 300 26 36

• Dirvožemių tipų matrica:
56

• LAND 20-2005 yra nustatytos tokios didžiausios leidžiamos sunkiųjų
metalų koncentracijos (DLK) skirtingų tipų dirvožemiuose:
57
• LAND 20-2005 taip pat yra nustatyti didžiausi leidžiami sunkiųjų metalų
kiekiai, kurie gali patekti į dirvožemį tręšiant apdorotu dumblu per metus:
Dirvožemio tipas Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg
Smėliai, priesmėliai 1,0 50 50 0,6 50 50 160
Moliai, priemoliai 1,5 80 80 1,0 60 80 260
Dirvožemio tipas Sunkiųjų metalų kiekis, kg/ha per metus

• ES Dumblo direktyvoje 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos
naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumlą – kuria buvo remiamasi tiek nustatant
sunkiųjų metalų DLK higienos normoje HN 60:2004, tiek DLK ir metinius įterpimo
limitus LAND 20-2005 - yra nustatytos tokios sunkiųjų metalų koncentracijos
dirvožemyje ribinės vertės (mk/kg sausųjų medžiagų dirvožemio, turinčio pH 6-7):
58
• Atitinkamai direktyvoje 86/278/EEB nustatytos sunkiųjų metalų, kurie gali būti
įterpiami (kartu su apdorotu NVĮ dumblu) žemės ūkio paskirties dirvoje, ribinės
vertės yra:
Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg s.m.
1-3 - 50-140 1-1,5 30-75 50-300 150-300
Sunkiųjų metalų kg/ha per metus
0,15 - 12 0,1 3 15 30

• Perspektyvoje, peržiūrint Dumblo direktyvos nuostatas - didžiausias leistinas
sunkiųjų metalų koncentracijas dirvožemyje, jį tręšiant apdorotu dumblu ir
kompostu (iš NVĮ dumblo), numatoma detalizuoti pagal dirvožemio pH ir
sumažinti.
• Europos Komisijos darbo dokumente - European Commission Working
Document „Sludge and Biowaste“, 21 September 2010, Brussels –
rekomenduojama nustatyti tokias ribines koncentracijas:
59
Elementai
Sunkiųjų metalų koncentracijų dirvožemyje ribinės vertės
(mg/kg s.m.)
5pH(CaCl2)<6 6pH(CaCl2)<7 pH(CaCl2)7
Cd 0,5 1 1,5
Cr (total) 50 75 100
Cu 40 50 100
Hg 0,2 0,5 1
Ni 30 50 70
Pb 50 70 100
Zn 100 150 200

• Europos komisija, peržiūrint Nuotekų dumblo direktyvą, taip pat siūlo mažinti į
dirvožemį (per metus) įterpiamų sunkiųjų metalų koncentracijų ribines leistinas
vertes:
60
Elementai
Direktyvoje 86/278/EEB nustatyti
įterpimo limitai (ribinės vertės)
kg/ha/metus
EK siūlomi – peržiūrint direktyvą -
įterpimo limitai (ribinės vertės)
kg/ha/metus
Cd 0,15 0,015
Cr (total) - 3
Cr(VI) - 0,15
Cu 12 3 ,00
Hg 0,1 0,01
Ni 3 0,75
Pb 15 1
Zn 30 7,5

• Tačiau dabar – iki bus peržiūrėta direktyva 86/278/EEB - nustatant sunkiųjų
metalų didžiausias leistinas koncentracijas dirvožemyje, jį trešiant kompostu ir
metinius galimus sunkiųjų metalų, įterpiamų su kompostu į dirvožemį, limitus –
visų pirma siūlome vadovauti direktyva 86/278/EEB, priimant domėn higienos
normoje HN 60:2004 jau nustatytas DLK (jos negali būti didesnės) bei turint
omenyje rodiklius, nustatytus LAND 20-2005.
61
• Taigi, didžiausias leistinas koncentracijas sunkiųjų metalų dirvožemyje, jį
tręšiant kompostu, dabar siūlome nustatyti tokias:
Dirvožemio tipas Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg s.m.
Smėliai, priesmėliai 1 50 50 1 30 50 150
Moliai, priemoliai 3 100 100 1,5 75 100 300
• Metinius galimus sunkiųjų metalų, įterpiamų su kompostu į dirvožemį,
kiekius (limitus) dabar siūlome nustatyti tokius:

62
Techninio komposto (digestato) naudojimas
• Naudojant techninį kompostą miškų ar energetinių plantacijų tręšimui
dabar siūlome nustatyti tokius reikalavimus (apribojimus) DLK kaip kad yra
nustatyti higienos normoje HN 60:2004:
• Per metus įnešamiems (naudojant techninį kompostą) į dirvožemį
teršalams dabar siūlome nustatyti tokius limitus:
Dirvožemio tipas Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg
Visi tipai 3 100 100 1,5 75 150 300
Visi tipai 0,15 3 12 0,1 3 15 30

63
Komposto naudojimas apželdinimui ir rekultivacijai
• Naudojant kompostą - produktą), kompostą iš dumblo ar techninį
kompostą landšafto tvarkymui (apželdinimui) bei pažeistų teritorijų
rekultivacijai – siūlome aukščiau nustatytas (naudojant techninį
kompostą miškų ar energetinių plantacijų tręšimui) sunkiųjų metalų DLK
grunte padidinti bent 3 kartus, o metinius įterpimo limitus - padidinti 10
kartų, atitinkamai nustatant leidžiamus (pa)naudoti pažeistų teritorijų
rekultivacijai bei landšafto tvarkymui (apželdinimui) komposto at
techninio komposto kiekius iki 100 tonų/ha (kartą per 10 metų).

64
• LAND 20-2005 nustatyta, kad „maksimali tręšimo dumblu norma turi
užtikrinti, kad į dirvožemį nepatektų: azoto – daugiau kaip 170 kg/ha per
metus, fosforo – 40 kg/ha per metus“.
• Mes taip pat siūlome nustatyti, kad:
maksimali tręšimo kompostu norma turi užtikrinti, kad į dirvožemį nepatektų:
azoto – daugiau kaip 170 kg/ha per metus, fosforo – daugiau 40 kg/ha per metus.
• Praktiškai tai reikš, kad į dirvožemį komposto negali būti įterpiama:
 per 3-jus metus - daugiau kaip 15 tonų (s.m.) /ha arba
 per 1-rius metus – daugiau kaip 5 tonų (s.m.) /ha.
• Priešingu atveju - bus viršyti į dirvožemį įterpiamo fosforo limitai (<40 kg/ha per
metus).
• Į dirvožemį įterpiant tokį kiekį komposto – iki 15 tonų (s.m.) / ha per 3-jus metus
arba iki 5 tonų (s.m.) / ha per metus – metinis vidutinis įterpiamo azoto kiekis
sudarys 5÷15 kg/ha (didžiausias galimas azoto kiekis – naudojant iš mėšlo
pagamintą kompostą – neviršys 25 kg/ha).
Šiais dydžiais būtina koreguoti trešimo azotinėmis trąšomis normas, kad nebūtų
viršyti leidžiami azoto limitai (< 170 kg/ha per metus).

65
• Digestatui (anaerobiniam raugui) siūlome nustatyti tokius bendrus
apribojimus:
 azoto – ne daugiau kaip 170 kg/ha per metus,
 fosforo – ne daugiau kaip 40 kg/ha per metus.
Kokį kiekį digestato būtų galima įterpti į dirvožemį, neviršijant aukščiau
nustatytų limitų – iš anksto sunku pasakyti, nes tai priklausytų nuo
digestato charakteristikų (reikėtų atlikti reprezentatyvius tyrimus).
• Limitus sunkiųjų metalų koncentracijoms ir metinius galimo įterpimo
limitus – digestatui siūlome nustatyti tokius pat kaip ir komposto atveju.

66
• Manome, kad būtų tikslinga parengti atskirą teisės aktą, kuris
reglamentuotų organinių trąšų bei organinių dirvos pagerintojų -
komposto, mėšlo, šiaudų, durpių, sapropelio ir kt. – naudojimą.
• Į šį teisės aktą turėtų būti perkeltos visos racionalios nuostatos, dabar
esančios šiuose teisės aktuose:
 Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti, patvirtinti LR Aplinkos ir
Žėmės ūkio ministrų 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342;
 Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai.
LAND 20-2005, galiojanti redakcija patvirtinta LR Aplinkos ministro
2005-11-28 įsakymu Nr. D1-575;
 LR Aplinkos ministro 2011-04-18 įsakymas Nr. D1-327 „Dėl
bioskaidžių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių
reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

68
Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų
kompostavimui
• Reikalavimai pagrindinai yra susiję su siekiu išvengti patogeninės,
fitopatogeninės ir fitosanitarinės taršos.
• Kompostavimo metu turi būti nukenksminti:
 žmogaus ir gyvūnų patogenai (salmonelės, žarnyno lazdelės (E.
Coli), enterokokai, helmintai, klostridijos, virusai ir kt.);
 fito- arba augalų patogenai (patogeniniai mikrogrybai (mikromicetai)
ir bakterijos bei virusai ir kt.);
 fitoteršalai (piktžolių sėklos, įvairiomis ligomis užkrėsti augalai ir jų
dalys bei kt.).
• Tai pasiekiama kompostavimo metu užtikrinant reikalaujamą termofilinės
temperatūros režimą nustatytą laiko trukmę.

69
kompostavimui
• Taigi, termofilinė kompostavimo fazė yra labai svarbi – ji yra būtina
norint išvengti patogeninės, fitopatogeninės ir fitosanitarinės taršos; nes
gyvūnų ir žmogaus patogenai (salmonelės, žarnyno lazdelės, helmintai,
klostridijos, virusai ir kiti), fitopatogenai bei fitosanitarinė tarša (piktžolių
sėklos ir kitkas) sunaikinami (suardomi) tik palaikant termofilinę
temperatūrą (mažiausiai > 55oC) pakankamai ilgą laiką (trukmė ir
temperatūra priklauso nuo kompostuojamų bioskaidžių atliekų (nes
skirtinga patogeninės ir fitopatogeninės ar fitosanitarinės taršos rizika) ir
kompostavimo būdo (technologijos.
• Įvairiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad termofilinė > 55°C temperatūra,
kompostavimo metu išlaikoma pakankamą laiko tarpą, nukenksmina
praktiškai visus fitopatogenus ir piktžolių sėklas.
• Termofilinis kompostavimas, garantuojant > 55°C temperatūrą
pakankamai ilgą laiko tarpą, taip pat efektyviai nukenksmina ir žmogaus
bei gyvūnų patogenus.

70
kompostavimui
• Faktiškai pakaktų palaikyti > 55°C temperatūrą nuo keletos valandų iki paros, kad
būtų nukenksminti praktiškai visi patogenai.
• Tačiau, deja, dėl įvairių aplinkybių yra gana sudėtinga garantuoti tai, kad
reikalaujama temperatūra būtiną laiko trukmę bus tikrai užtikrinta visoje
kompostuojamoje biomasėje.
• Tai pasiekti ypač sudėtinga bioskaidžias atliekas kompostuojant kaupuose
(rietuvėse), ypatingai atvirose, nes temperatūra juose pasiskirsto labai netolygiai -
kaupų (rietuvių) centre būna aukšta, o arčiau paviršiau – daug žemesnė.
• Problemos, kylančios dėl temperatūros netolygaus pasiskirstymo kaupuose
(rietuvėse), sprendžiamos labai paprastai – nustatoma daug ilgesnė
(reikalaujama) laiko trukmė (nuo 1 iki 3 savaičių), kurios metu būtina palaikyti >
55°C temperatūrą arba reikalaujama užtikrinti tam tikrą nustatytą laiko tarpą (nuo
kelių iki keletos dienų) aukštesnę temperatūrą – paprastai 60÷65°C; taip pat
nustatomas reikalavimas kaupus (rietuves) vartyti tam tikrą kartų skaičių (nuo 2 iki
5).
• Tokiu būdu pasiekiama, kad būtiną minimalią laiko trukmę (bent keletą valandų, o
praktiškai parą) reikalaujamoje (> 55°C) temperatūroje išbūna praktiškai visa
kompostuojama bioskaidžių atliekų masė.

71
kompostavimui
• Kompostuojant bioskaidžias atliekas uždaruose reaktoriuose
(konteineriuose, besisukančiuose uždaruose cilindruose, tuneliuose), o
taip pat kompostavimo loviuose (tranšėjose) – temperatūra
kompostuojamoje biomasėje pasiskirsto žymiai tolygiau negu komposto
kaupuose (rietuvėse).
• Tačiau nedideli (5÷15°C) temperatūrų pasiskirstymo netolygumai
egzistuoja net ir uždaruose kompostavimo reaktoriuose.
• Todėl reikalaujama temperatūra ir laiko trukmė taip pat nustatomos
gerokai didesnės negu jų pakaktų (teroriškai) pagal įvairių
laboratorinių tyrimų duomenis.

72
anaerobiniam apdorojimui
• Anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) įrenginiuose
(reaktoriuose) temperatūra pasiskirsto žymiai tolygiau negu
kompostavimo įrenginiuose – praktiškai yra beveik vienoda visame
reaktoriaus tūryje (paprastai dėl to, kad šie įrenginiai būna šildomi
vamzdynų, įrengtų ant įrenginių sienų iš vidaus arba pačiose
sienose/grindyse, pagalba).
• Todėl dažniausiai yra nustatomas bendras reikalavimas –
anaerobinio proceso metu palaikyti > 55°C temperatūrą nuo 5 val. iki
24 val. Taip pat reikalaujama, kad bioskaidžios atliekos įrenginyje būtų
išlaikomos (hidraulinio išlaikymo trukmė) > 2 savaičių.
• Jeigu yra naudojama mezofilinio (<45°C) anaerobinio apdorojimo
(rauginimo, fermentavimo) technologija, tai paprastai yra reikalaujama,
kad bioskaidžios atliekos, kuriose gali būti žmogaus ir/ar gyvūnų
patogenų, būtų pasterizuotos/higienizuotos arba reikalaujama, kad
digestatas būtų kompostuojamas laikantis tokių bioskaidžių atliekų
kompostavimui nustatytų reikalavimų.

73
• Kita vertus, moksliškai yra įrodyta, kad anaerobinio apdorojimo
(rauginimo, fermentavimo) metu patogenai yra nukenksminami net ir
esant mezofilinei (< 45°C) temperatūrai – tik išlaikymo anaerobinėse
sąlygose trukmė (hidraulinio išlaikymo trukmė) turi būti pakankamai ilga.
• Taigi, daugelyje šalių pvz., mėšlą/srutas leidžiama apdoroti anaerobinio
apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) būdu, įrenginiuose, kur palaikoma
mezofilinė temperatūra.
• Tačiau ši nuostata negalioja anaerobiškai apdorojant 3 kategorijos
šalutinius gyvulinius produktus (ŠGP) tame tarpe maisto/virtuvių atliekas
(maitinimo įstaigų ir namų ūkių virtuvių atliekas ir maisto produktus,
kuriems pasibaigė galiojimo terminas).
• Šios bioatliekos turi būti arba pasterizuojamos/higienizuojamos, arba turi
būti palaikoma termofilinė temperatūra > 55°C ilgiau kaip 5 val. (kai
kuriose šalyse – net iki 1 paros), o pats nepertraukiamas anaerobinis
procesas (hidraulinio išlaikymo trukmė) turi tęstis ilgiau kaip 2 savaites.

74
• Kompostuojant vietoje (savo individualioje namų valdoje) maisto/virtuvės
atliekas (angl. Catering Waste) ir žaliąsias atliekas (angl. Green Waste) jokie
reikalavimai netaikomi.
• Bet jeigu šios atliekos iš individualių namų valdų yra surenkamos ir
kompostuojamos centralizuotai (pvz. net ir kelios namų valdos kartu) – taikomi
žemiau išvardinti reikalavimai žaliosioms atliekoms ir, savaime suprantama,
maisto/virtuvės atliekoms (angl. Catering Waste) pilnoje apimtyje.
• Pastaba
Tai turėtų turėti omenyje įvairių pagreitinto (per 1 parą ar dar greičiau?)
kompostavimo aparatų pardavėjai. Nes, pavyzdžiui, maisto/virtuvės atliekų
kompostavimas vaikų darželiuose, mokyklose ar visuomeninio maitinimo įmonėse
tikrai nėra joks namudinis kompostavimas. Todėl turi ir turės būti laikomasi
reikalavimų maisto/virtuvės atliekų kompostavimui.
• Taigi, namudiniam kompostavimui nenumatoma nustatyti jokių privalomų
vykdyti reikalavimų.
Tik rekomenduojama, kad kompostuojant individualioje namų valdoje būtų
stengiamasi pasiekti termofilinę temperatūrą (nes manome, kad namų valdų
savininkai irgi bus suinteresuoti, jog jų kompostavimo dėžėse esantis kompostas
nekeltų patogeninės, fitopatogeninės ir fitosanitarinės rizikos).
Reikalavimai namudiniam kompostavimui

75
• Lietuvoje dabar nėra nustatyta jokių temperatūrinio režimo reikalavimų.
• Tačiau kompostuojant augalines atliekas, tame tarpe žaliąsias atliekas yra reali rizika kartu
su kompostu išplatinti ir įvairius fitopatogenus bei įvairių piktžolių sėklas.
• Turėdami omenyje tai, kad augalinių, o ypač žaliųjų atliekų kompostavimas Lietuvoje yra
labiausiai paplitęs ir plečiasi toliau – o bet kokie reikalavimai bus sutikti neigiamai (nors
šiems reikalavimams yra objektyvus pagrindas), siūlome juos nustatyti mažiausius
įmanomus (bet efektyvius).
• Mažiausi galimi ir pakankami fitopatogenams bei fitoriziką keliančių piktžolių sėkloms
nukenksinti temperatūriniai reikalavimai yra tokie:
Reikalavimai žaliųjų atliekų
ir kitų augalinių atliekų kompostavimui
kompostuojant susmulkintas iki 5÷50 mm žaliasias ir kitas augalines bioskaidžias
atliekas:
 užtikrinti > 55°C temperatūrą ne mažiau kaip 2 savaites; atvirų kaupų atveju
atliekant bent 3 vartymus, arba
 užtikrinti > 60°C temperatūrą ne mažiau kaip 1 savaitę; atvirų kaupų atveju atliekant
bent 2 vartymus, arba
 (kompostuojant uždaruose reaktoriuose) užtikrinti > 65°C temperatūrą > 3 paras.

76
• Virtuvės (maitinimo įstaigų ir namų ūkių) atliekos bei maisto produktai,
kuriems pasibaigė galiojimo terminas yra 3 kategorijos šalutiniai gyvūniniai
produktai (ŠGP); todėl jiems yra taikomi bendri ES reglamentų 1069/2009 ir
142/2011 reikalavimai:
 kompostuojant (anaerobiškai apdorojant) susmulkintas < 12 mm,
maisto/virtuvės atliekas turi būti užtikrinama kontroliuojama > 70°C
temperatūra > 1 val.,
 arba, sterilizavus susmulkintas iki < 50 mm maisto/virtuvės atliekas > 133°C
temperatūroje > 20 min., esant > 3 bar slėgiui – po to jas galima kompostuoti
(apdoroti anaerobiškai) bet kokiu būdu prie bet kokios temperatūros;
 arba jie turi būti perdirbami vienu iš 7 standartinių perdirbimo metodų ar vienu
iš 7 alternatyvių perdirbimo metodu, kurie yra išvardinti reglamento (ES)
142/2011 priede IV (pastaba – visi išvardinti metodai vienaip ar kitaip numato
ir terminį apdorojimą).
• Tačiau aukščiau minėtuose reglamentuose yra numatyta išimtis, jog
maisto/virtuvės atliekoms ES narės – šalys gali nustatyti savo nacionalinius
kitokius reikalavimus, kurie garantuoja, kad bus pasiekti reikalaujami
patogenų nukenksminimo parametrai (rodikliai).
Reikalavimai maisto/virtuvės atliekų
kompostavimui arba anaerobiniam apdorojimui

77
• Lietuvoje dabar jokių kitokių reikalavimų – apart tiesiogiai taikomų ES reglamentų
1069/2009 ir 142/2011 nuostatų - maisto/virtuvės atliekų kompostavimui ar
anaerobiniam apdorojimui - nustatyta nėra.
• Todėl turi būti taikomi aukščiau įvardinti bendri ES reglamentų 1069/2009 ir
142/2011 reikalavimai – nors šituos reikalavimus užtikrinti yra brangu, o garantuoti
> 70°C temperatūra > 1 val. kompostavimo ar anaerobinio apdorojimo proceso
metu technologiškai yra gana sudėtinga.
• Tačiau Reglamento (ES) 142/2011 V priedo 2 skirsnio 2 dalis leidžia ES
valstybės – narės kompetetingai institucijai taikyti konkrečius kitokius
reikalavimus, nei aukščiau įvardinti (tik tuos reikalavimus reikia (būtina) nustatyti)
• Įvertinę mokslinę literatūrą ir kitų šalių patirtį maisto/virtuvės atliekų
kompostavimui siūlome nustatyti tokius reikalavimus:
kompostavimui
 kompostuojant susmulkintas iki < 60 mm maisto/virtuvės atliekas kaupuose
(rietuvėse) užtikrinti > 65°C temperatūrą > 14 dienų, atliekant ≥ 3 vartymus
 kompostuojant susmulkintas iki < 60 mm maisto/virtuvės uždaruose
reaktoriuose (konteineriuose, besisukančiuose cilindruose, tuneliuose ir pan.)
užtikrinti > 65° C temperatūrą > 3 dienas arba > 60°C temperatūrą > 7 dienas

78
• Europos Komisijos darbo dokumente - European Commission Working
Document „Biological Treatment of Biowaste“, 2nd draft, 12 February
2001, Brussels – rekomenduojama nustatyti tokius reikalavimus:
• anaerobiškai apdorojant 3 kategorijos ŠGP turi būti nepertraukiamai
palaikoma > 55oC temperatūra > 24 val., o hidraulinio išlaikymo trukmė
reaktoriuje > 20 parų, arba
• neužtikrinant šių reikalavimų:
 bioatliekos, turinčios ŠGP, turi būti apdorotos (prieš anaerobinį
apdorojimą) > 1 val. > 70oC temperatūroje, arba
 gautas digestatas turi būti apdorojamas > 1 val. > 70oC temperatūroje,
arba
 digestatas turi būti kompostuojamas, užtikrinant kompostavimui
keliamus reikalavimus.
ir kitų 3 kat. ŠGP anaerobiniam apdorojimui

79
• Apdorojant maisto/virtuvės atliekas anaerobinio apdorojimo (rauginimo,
fermentavimo) - biodujų išgavimo įrenginiuose, mes siūlome taikyti
tokius reikalavimus:
• Jei apdorojant maisto/virtuvės atliekas anaerobinio pūdymo/rauginimo
(fermentavimo) – biodujų išgavimo įrenginiuose, aukščiau nustatyti reikalavimai
neužtikrinami – tai gautas digestatas turi būti kompostuojamas laikantis
aukščiau nustatytų reikalavimų kompostavimui (tuo atveju, kai naudojama
šlapio anaerobinio pūdymo/rauginimo (fermentavimo) technologija – turi būti
kompostuojama „sausoji“ digestato frakcija, gaunama po jo apdorojimo
centrifugoje/prese).
 garantuoti > 55°C temperatūrą ne mažiau kaip 6 val.,
 užtikrinant, kad bioskaidžios atliekos įrenginyje bus išlaikomos (hidraulinio
išlaikymo trukmė) ne mažiau kaip 2 savaites

80
• Lietuvoje dabar yra nustatyti tokie reikalavimai:
 Aplinkos ministro 2007-01-25 įsakyme Nr. D1-57 „Dėl biologiškai
skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų
patvirtinimo“ nustatyta, kad „dumblo kompostavimo proceso metu
dumblo temperatūra turi būti išlaikoma ne žemesnė kaip 70°C,
išlaikant šią temperatūrą ne trumpiau kaip 1 savaitę“ (16 punktas)“
 LAND 20-2005, patvirtintame Aplinkos ministro 2005-11-28 įsakymu
Nr. D1-575, rašoma, kad „18. Mikrobiologinių-parazitologinių rodiklių
nustatymas nebūtinas, kai dumblas:
 18.1. apdorojamas temperatūrą pakeliant aukščiau 70°C ir palaikant ją
ilgiau negu 1 val.;
 18.6. kompostuojamas, komposto temperatūrą palaikant aukščiau 55°C
ne trumpiau kaip 2 savaites“.
• Akivaizdus įvairių normų (2005-140-28 įsakymo Nr. D1-575 ir 2007-01-25
įsakymo Nr. D1/57) nesuderinamumas tarpusavyje, todėl neaišku koks
reikalavimas iš aukščiau išvardintų yra iš tikrųjų privalomas?
Reikalavimai NVĮ dumblo kompostavimui

81
• Siūlome nustatyti tokius praktiškus ir technologiškai palyginti
nesudėtingai įgyvendinamus reikalavimus kompostuojant NVĮ dumblą:
Reikalavimai NVĮ dumblo
kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui
• Atitinkamai, apdorojant NVĮ dumblą anaerobinio apdorojimo
(rauginimo, fermentavimo) - biodujų išgavimo įrenginiuose, siūlome
taikyti tokius reikalavimus:
 kompostuojant kaupuose (rietuvėse) užtikrinti > 65°C temperatūrą > 14 dienų,
atliekant ≥ 3 vartymus
 kompostuojant uždaruose reaktoriuose (konteineriuose, besisukančiuose
cilindruose, tuneliuose ir pan.) užtikrinti užtikrinti > 65° C temperatūrą > 3 dienas
arba > 60°C temperatūrą > 7 dienas
užtikrinti, kad NVĮ dumblas įrenginyje bus išlaikomas (hidraulinio išlaikymo
trukmė) - ne mažiau kaip 2 savaites.

82
• Šiaip jau, anaerobiškai apdorojant NVĮ dumblą, reikėtų taikyti tokius pat
reikalavimus kaip ir apdorojant maisto/virtuvės atliekas; nes paprastai NVĮ dumble
beveik visada yra žmogaus ir gyvūnų patogenų:
Reikalavimai NVĮ dumblo anaerobiniam apdorojimui
• Tačiau artimiausiu metu tokių reikalavimų įgyvendinimas Lietuvoje yra
nerealus – nes visuose NVĮ dumblo apdorojimo įrenginiuose, kurie veikia
mezofilinės temperatūros aplinkoje, reikėtų statyti NVĮ dumblo
pasterizavimo/higienizavimo įrenginius.
• Kita vertus, reikalavimas apdorojant NVĮ dumblą taikyti termofilinį (tame tarpe,
bent kelias valandas ÷ 1 parą > 55°C) temperatūrinį režimą kol kas nėra
privalomas pagal jokį ES teisės aktą.
• Taip pat būtina priimti omenin faktą, kad praktiškai visuose Lietuvos NVĮ dumblo
anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginiuose yra numatytas gauto
digestato terminis džiovinimas (temperatūra 110÷170°C) arba jo kompostavimas;
taigi, likę po anaerobinio apdorojimo patogenai bus nukenksminti visais atvejais.
 garantuoti > 55°C temperatūrą ne mažiau kaip 6 val.,
 užtikrinant, kad NVĮ dublas įrenginyje bus išlaikomas (hidraulinio išlaikymo trukmė)
- ne mažiau kaip 2 savaites.
Panašūs reikalavimai yra taikomi kai kuriose ES šalyse.

83
• Turi būti taikomi bendri ES reglamentų 1069/2009 ir 142/2011
reikalavimai:
Reikalavimai 3 kategorijos ŠGP
 kompostuojant (anaerobiškai apdorojant) susmulkintus < 12 mm, 3
kategorijos ŠGP uždaruose kompostavimo reaktoriuose turi būti užtikrinta
kontroliuojama > 70°C temperatūra > 1 val.,
 arba mažesnius kaip 150 mm ŠGP gabalus nepertraukiamai pakaitinus > 125
min., kai užtikrinama > 100°C temperatūra , ar 120 min. - kai temperatūra >
110°C temperatūra, ar > 50 min. - kai temperatūra > 120°C,
arba mažesnius kaip 30 mm ŠGP gabalus nepertraukiamai pakaitinus > 95
min., kai užtikrinama > 100°C temperatūra , ar 55 min. - kai temperatūra >
110°C temperatūra, ar > 13 min. - kai temperatūra > 120°C – po to juos galima
kompostuoti (apdoroti anaerobiškai) bet kokiu būdu prie bet kokios
temperatūros,
 arba, sterilizavus susmulkintas iki < 50 mm 3 kategorijos ŠGP > 133°C
temperatūroje > 20 min., esant > 3 bar slėgiui – po to juos galima kompostuoti
(apdoroti anaerobiškai) bet kokiu būdu prie bet kokios temperatūros.

• Reglamentas (EB) 1069/2009 leidžia ES šalims – narėms naudotis teise
tam tikrose srityse veikti savo pačių nuožiūra, jeigu jos (šalys) taip
nusprendžia.
 Viena iš tokių sričių, kaip jau minėjome aukščiau, yra maisto/virtuvės atliekų
kompostavimas (anaerobinis pūdymas/rauginimas (fermentavimas) – biodujų išgavimas).
 Kita sritis galėtų būti mėšlo/srutų kompostavimas (anaerobinis
apdorojimas (rauginimas, fermentavimas) – biodujų išgavimas).
• Mėšlas/srutos pagal ES reglamentus 1069/2009 ir 142/2011 yra 2 kategorijos ŠGP, kurio
kompostavimui (anaerobiniam apdorojimui) turėtų būti taikomi bendri reikalavimai, taikomi
3 kategorijos ŠGP kompostavimui (anaerobiniam apdorojimui). Deja, tai yra labai
brangu ir bent artimiausiu laikotarpiu praktiškai sunkiai įgyvendinama.
• Išimtis mėšlui/srutoms iš bendrųjų ES reglamentų 1069/2009 ir
142/2011 reikalavimų juo labiau yra logiška turint omenyje tai, kad
mėšlui/srutoms dabar praktiškai yra taikoma kita išimtis (nors ir
neįteisinta) – jis be jokio apdorojimo yra naudojamas dirvų tręšimui.
• Taigi, bet koks mėšlo/srutų apdorojimas prieš dirvų tęšimą juo - bus
teigiamas žingsnis, mažinantis galimą patogenų plitimą.
85
Reikalavimai mėšlo/srutų

• Todėl siūlytume mėšlo ir mėšlo/srutų mišinio biologiniam
apdorojimui dabar nustatyti tokius minimalius reikalavimus:
86
Reikalavimai mėšlo/srutų
kompostuojant:
 užtikrinti > 55°C temperatūrą ne mažiau kaip 2 savaites; atvirų kaupų atveju
 užtikrinti > 60°C temperatūrą ne mažiau kaip 1 savaitę; atvirų kaupų atveju
 (kompostuojant uždaruose reaktoriuose) užtikrinti > 65°C temperatūrą > 3 paras;
apdorojant anaerobiškai:
 užtikrinti, kad anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) - biodujų
išgavimo įrenginyje mėšlas/srutos bus išlaikomas (hidraulinio išlaikymo
trukmė) - ne mažiau kaip 2 savaites.

• Šiame pranešime mes aptarėme reikalavimus tik biologinio apdorojimo –
kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo (biodujų išgavimo) – metodams (būdams),
kurie gali būti taikomi apdorojant 3 kategorijos šalutinius gyvūninius produktus (ŠGP), o taip
pat kai kuriuos 2 kategorijos ŠGP (pvz., mėšlą ir srutas). Šie reikalavimai šalutinių gyvūninių
produktų (ŠGP) ir jų gaminių transformacijai į biodujas ir kompostavimui yra išdėstyti
reglamento (ES) 142/2011 priede V.
• Likusieji 2 kategorijos ŠGP ir visi 1 kategorijos ŠGP turi būti perdirbami (apdorojami), taikant
tinkamus (atitinkamai ŠGP kategorijai) perdirbimo metodus, išvardintus reglamento (ES)
142/2001 priede IV – t. y., jeigu kompetetinga institucija nereikalauja taikyti terminės –
slėginės sterilizacijos (1 metodas), 1 ir 2 kategorijos ŠGP gali būti perdirbami ir taikant 2-5
standartinius metodus.
• Tuo tarpu 3 kategorijos ŠGP gali būti apdorojami (perdirbami) 1-7 standartiniais metodais;
be kita ko, visi 1- 7 standartiniai metodai (tame tarpe ir savo esme yra terminiai (nes visais
atvejais numatytas vienoks ar kitoks terminis apdorojimas).
• Taikant 7 perdirbimo metodą: turi būti registruojama ir stebima informacija apie gabalų dydį
ir atitinkamai kritinę temperatūrą, absoliučią trukmę, slėgio profilį, žaliavos tiekimo ir riebalų
perdirbimo spartą. Kompetentinga institucija informuoja kitos valstybės narės kompetentingą
instituciją apie jos turimą su leidžiamu perdirbimo metodu susijusią informaciją.
• Pastaba. Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pati nesiima
vertinti ir leisti taikyti kitus perdirbimo metodus – kurie dar nėra įteisinti (leisti) kitose
ES šalyse – narėse, nes (kaip teigia ji pati) neturi tam reikalingų resursų.
87
Reglamento (ES) 142/2011 reikalavimai –
trumpas komentaras

• Šalia aukščiau reglamento (ES) 142/2001 priede IV įvardintų 7 standartinių
metodų – kurie visi yra terminiai metodai, egzistuoja dar ir alternatyvūs
perdirbimo metodai; iš viso jų taip pat yra 7:
 Šarminės hidrolizės procesas,
 Aukšto slėgio ir aukštos temperatūros hidrolizės procesas,
 Biodujų aukšto slėgio hidrolizės procesas
 Biodyzelino gamybos procesas,
 Brookes dujinimo procesas,
 Gyvūninių riebalų deginimo terminiame boileryje procesas,
 Termomechaninis biodegalų gamybos procesas.
• Pastaba: norime pastebėti, kad visi 7 alternatyvūs perdirbimo metodai taip pat yra
terminiai.
88
trumpas komentaras

• Kaip jau minėjome aukščiau reikalavimai šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) ir jų
gaminių anaerobiniam apdorojimui (biodujų išgavimui) ir kompostavimui yra
išdėstyti Reglamento (ES) 142/2011 priede V.
• Standartiniai transformacijos parametrai yra tokie (Reglamento (ES) 142/2011 V
priedo III skyriaus 1 skirsnis) - 3 kategorijos medžiagos, naudojamos kaip žaliava biodujų
įmonėje ar kompostavimo įmonėje, turi atitikti tokius būtiniausius reikalavimus:
 didžiausias į reaktorių patenkančių gabalų dydis: 12 mm,
 mažiausia visos medžiagos tenmperatūra reaktoriuje: 70oC,
 mažiausia trukmė be pertraukos: 60 minučių.
• Alternatyvūs transformacijos parametrai biodujų ir kompostavimo įmonėms yra
aprašyti Reglamento (ES) 142/2011 V priedo III skyriaus 2 skirsnyje.
• Kadangi dėl šių alternatyvių transformacijos parametrų biodujų ir kompostavimo įmonėms
Lietuvoje dažnai yra reiškiamos įvairios spekuliacijos, tai atkreipiame dėmesį į tai, kad tie
alternatyvūs metodai numato terminį ir/ar cheminį apdorojimą ir, be kita ko, Enterococcus
faecalis ar Salmonella bendras pavojus turi būti sumažinti 5 log10 (t. y. 100 000 kartų !), o
karščiui atsparių virusų ar atsparių parazitų– 3 log10 (t.y. 1000 kartų).
Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiuos pavojaus sumažinimo rodiklius pasiekti yra labai sunku.
89
trumpas komentaras

• Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
(VMVT) pati nesiima vertinti ir leisti taikyti kitus perdirbimo metodus – kurie dar nėra
įteisinti (leisti) kitose ES šalyse – narėse, nes (kaip teigia ji pati) neturi tam reikalingų
resursų.
• Todėl Lietuvoje gali būti naudojami tik tie alternatyvūs metodai, kurie jau yra įteisinti kitose
ES šalyse – narėse.
• Beje, dėl bet kokio alternatyvaus metodo (transformacijos parametro) įteisinimo visais
atvejais reikia kreiptis į Europos maisto saugos tarnybą (European Food Safety Authority –
EFSA), kuri randasi Parmos mieste, Italijoje.
• Siūlomi reikalavimai alternatyviems transformacijos parametrams biodujų ir kompostavimo
įmonėms perdirbant maisto/virtuvės atliekas yra aprašyti šiame pranešime aukščiau.
Konkretūs pasiūlyti įteisinti Lietuvoje maisto/virtuvės atliekų kompostavimo ar anaerobinio
apdorojimo procesų alternatyvūs transformacijos parametrai jau yra taikomi daugelyje ES
šalių – narių; todėl dėl jų taikymo praktikoje nekils jokių problemų.
• Tuo tarpu įvairūs nepagrįsti teiginiai apie tai, jog probiotikų naudojimas ar
vermikompostavimas taip pat yra kur nors (kokioje nors ES šalyje – narėje) įteisinti kaip
alternatyvūs transformacijos parametrai (metodai) - neišlaiko elementarios kritikos.
90
trumpas komentaras

• Daug dėmesio turėtų būti skiriama kompostavimo aikštelių (ar uždarų
kompostavimo įrenginių) bei biodujų išgavimo įrenginių vietos parinkimui ir jų
tinkamam įrengimui – tam, kad būtų užtikrinti (garantuoti) nustatyti
aplinkosauginiai ir visuomenės sveikatos reikalavimai.
• Pagrindiniai aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos faktoriai,
priimami domėn, yra šie:
 galima cheminė oro tarša ir su šia tarša susijusi nemalonių kvapų – smarvės
problema,
 galima paviršinių ir požeminių vandenų tarša dėl kompostavimo metu
susidarančios sunkos,
 galima darbo aplinkos tarša dulkėmis ir organinės kilmės rūku
(bioaerozoliais),
 galima tarša žmogaus ir gyvūnų patogenais, fitopatogenais ir piktžolių
sėklomis,
 galimas triukšmas.
91
Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo
aikštelėms ir uždariems kompostavimo bei
anaerobinio apdorojimo įrenginiams (reaktoriams)

• Daugumoje senųjų ES šalių - narių bei JAV, Kanadoje, Australijoje ir
Naujoje Zelandijoje kompostavimo aikštelių ir kompostavimo gamyklų
įrengimas (uždarų kompostavimo įrenginių instaliavimas), o taip pat
anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) - biodujų išgavimo
įrenginių instaliavimas yra licencijuojamas (po planuojamos ūkinės
veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir poveikio visuomenės
sveikatai vertinimo (PVSV) procedūrų yra rengiama atitinkama paraiška
licencijai gauti – kurią, kaip taisyklė, išduoda Aplinkos apsaugos
agentūros.
• Licencija yra išduodama, įvertinus numatomą naudoti technologiją (būdą
ir įrenginius), tik griežtai konkrečiam bioskaidžių atliekų sąrašui (pagal
Atliekų sąrašo kodus) ir konkrečiam atliekų kiekiui (per metus ir per dieną)
apdoroti.
92

• Norint kompostuoti (pastaba – ar anaerobiškai pūdyti/rauginti (fermentuoti) ir po to
kompostuoti digestatą) 3 kategorijos (taip pat dalį 2 kategorijos) ŠGP ar vien tik
maisto/virtuvės atliekas ir maisto produktus, kuriems pasibaigęs galiojimo
terminas (angl. catering waste and foodstuff) – privalu gauti dar ir atitinkamą
papildomą licenciją ar leidimą (prie aukščiau aprašytos bendros licencijos).
• Licencijas (leidimus) – ŠGP apdoroti - išduoda arba atitinkamos maisto ir
veterinarijos tarnybos, arba integruotos tokių tarnybų ir ministerijų struktūros (pvz.,
Anglijoje – DEFRA (Department of Environmental, Food and Rural Affairs)) – jeigu
numatoma naudoti technologija (kompostavimo būdas (metodas) ir numatomi
naudoti įrenginiai atitinka nustatytus reikalavimus (garantuoja tų reikalavimų
įvykdymą).
• Licencijoje ir leidime būtinai nurodomas (baigtinis) galimų apdoroti bioskaidžių
atliekų sąrašas (pagal Atliekų sąrašo kodus) ir konkretus (baigtinis) galimų
apdoroti ŠGP sąrašas – pagal atitinkamus ŠGP kodus; taip pat būtinai nurodomas
maksimalus leistinas apdoroti bioskaidžių atliekų ir konkrečiai ŠGP kiekis – per
metus ir kiek ŠGP galima priimti apdorojimui per parą.
93

• Skirtumas tarp licencijavimo (kokia yra praktika daugumoje ES šalių) tvarkos ir
pas mus Lietuvoje išduodamų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės - TIPK
leidimų tvarkos, tas, kad:
 licencija yra išduodama būsimai kompostavimo aikštelei ar būsimam (numatomam)
instaliuoti uždaram kompostavimo įrenginiui (gamyklai), remiantis planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rezultatais
bei pateiktu atitinkamu prašymu (licencijai gauti) – dar iki techninio projekto rengimo
pradžios, o
 TIPK leidimas, kaip taisyklė, yra išduodamas po to, kai kompostavimo aikštelė ar
uždari kompostavimo įrenginiai jau suprojektuoti ir pastatyti (arba baigiami statyti), t. y.
kai iš esmės jau mažai ką begalima pakeisti (pataisyti).
• Pastaba. TIPK leidimai yra išduodami ir tose šalyse, kur yra numatytas
kompostavimo aikštelių ir kompostavimo (ar anaerobinio apdorojimo) įrenginių
projektavimo ir statybos (įrengimo) licencijavimas; t. y. pirma išduodama licencija
(teisė) projektuoti ir statyti, o jau po to (baigiant statyti) – TIPK leidimas
(eksploatavimui).
94

• Vieta atviroms kompostavimo aikštelėms įrengti ir didelio pajėgumo
įrenginiams instaluoti turi būti atokiau nuo gyvenviečių ar sodybų, pavėjinėje
(nuo jų) vyraujančių vėjų krypties pusėje.
 Turi būti patogus privažiavimas į aikštelę (vietą).
 Aikštelės dydis (sklypas) turi būti pakankamas numatyto (planuojamo) bioskaidžių atliekų
kiekio kompostavimui – t. y. ne per mažas.
 Aikštelėje – visame jos kompostavimo plote - turi būti įrengta kieta danga
(rekomenduojama – asfaltbetonio).
 Aikštelė turi turėti nuolydį susidariusiai sunkai (ir lietaus vandeniui) nuo jos paviršiaus
nutekėti. Aikštelės pakraščiu turi būti įrengti sunkos (ir lietaus vandens) surinkimo latakai (iš
gelžbetoninių profilių) arba grioviai, padengti asfaltbetoniu (ar geosintetine danga).
 Aikštelės pakraštyje turi būti įrengtas rezervuaras susidarusiai sunkai (ir lietaus vandeniui
nuo aikštelės paviršiaus) sukaupti; sunka (ir lietaus vanduo) gali būti naudojami
kompostavimo metu reikalingam kompostavimo mišinio drėgnumui palaikyti (ypač vasaros
metu) – todėl rezervuare būtina įrengti siurblinę.
 Buitinės atliekos iš administracinio – gamybinio pastato turi būti surinktos ir išvalytos arba
išvežamos valyti į NVĮ įrenginius.
95

• Kompostavimo aikštelėje (projektuojant ir įrengiant) turi būti numatytos
zonos:
 bioaskaidžių atliekų ir struktūrinių medžiagų priėmimui,
 kompostavimo mišinio paruošimui – bioskaidžių atliekų ir struktūrinių medžiagų
susmulkinimui ir sumaišymui,
 aktyvaus (termofilinio ir mezofilinio) kompostavimo zona,
 komposto sijojimo zona
 komposto bandinimo zona,
 komposto saugojimo zona.
• Jeigu yra numatoma taikyti (naudoti) aktyviai aeruojamų kaupų technologiją ar
numatomi instaliuoti uždari kompostavimo įrenginiai arba numatoma
kompostavimą vykdyti uždaruose angaruose – visais šiais atvejais privalo būti
įrengti biofiltrai, kompostavimo metu susidariusiam orui išvalyti nuo cheminės
taršos (amoniako, sieros vandenilio (vandenilio sulfido), sieros merkaptanų,
lengvųjų aromatinių angliavandenilių ir kitų teršalų).
96

• Norint įrengti bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelę ar instaliuoti uždarus kompostavimo
įrenginius ar anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginius - pirmiausia turi būti
atliktos būtinos teritorijos planavimo procedūros.
• Pastaba – pasiūlymas:
 Teritorijos planavimo procedūrų atlikti nereikia, kai yra instaliuojami mažo pajėgumo
uždari kompostavimo įrenginiai - pajėgūs sukompostuoti (apdoroti) iki 300 kg/parą arba
iki 100 tonų/metus bioskaidžių atliekų.
 Tačiau TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimą gauti būtina ir šiuo
atveju.
• Žemės sklypas bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelei įrengti (ar instaliuoti uždarus
kompostavimo įrenginius ar anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginius)
suformuojamas ar esamame žemės sklype įteisinama reikalinga (atitinkama) jo naudojimo
paskirtis bei nustatomos SAZ (sanitarinės apsaugos zonos) ribos ir SAZ režimas – vykdant
teritorijos detaliojo planavimo procedūras.
• Pastaba. Jeigu dėl kokių nors aplinkybių teritorijos detaliojo plano rengti nereikia (nebūtina)
– tai, tokiu atveju, SAZ ribų ir režimo nustatymui yra rengiamas specialusis planas – SAZ
ribų nustatymo dokumentas.
97

• SAZ ribos ir režimas yra nustatomi (tiek rengiant teritorijos detalųjį planą, tiek rengiant
specialųjį planą – SAZ ribų nustatymo dokumentą) vadovaujantis Sanitarinių apsaugos zonų
ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Sveikatos apsaugos ministro 2004-
08-19 įsakymu Nr. V- 586, su vėlesniais pakeitimais: 2009-12-21 įsakymas Nr. V-1052 ir
2011-04-12 įsakymas Nr. V-360.
• Gavus sąlygas teritorijos detaliąjam planui rengti ar esamam koreguoti – pirmiausia turi būti
parengiama informacija planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo
(PAV) atrankai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) atrankai atlikti.
• Norime atkreipti dėmesį į keletą, mūsų manymu, svarbių momentų.
 Pirmiausia į tai, kad iki šiol per mažai dėmesio yra skiriama tam, kokia informacija turėtų (privalėtų) būti
pateikiama PŪV PAV ir PVSV atrankai atlikti.
 Tiesiog visas šitas informacijos PŪV PAV ir PVSV atrankai atlikti parengimas ir pateikimas bei pačios
atrankos atlikimas yra perdėm biurokratiškas ir dažnai formalus (tuo tarpu esminiai dalykai būna iš viso
net nenagrinėjami).
 Bioskaidžių atliekų apdorojimo (anaerobinio ir/ar kompostavimo) atveju labai svarbu yra tai, kas bus
apdorojama – nuo to priklauso kokia technologija yra galima ir tinkama (atitinka reikalavimus).
 Todėl turėtų būti numatyta, kad informacijoje atrankai atlikti privaloma pateikti konkretų bioskaidžių atliekų
sąrašą, nurodant kiekvienos bioskaidžios atliekos (pagal Atliekų sąrašo kodą) kiekį, numatomą apdoroti
vykdant planuojamą ūkinę veiklą.
98

• Planuojant apdoroti (anaerobiškai ir/ar kompostuojant) šalutinius gyvūninius produktus
(ŠGP) - turi būti nurodoma kokie konkrečių ŠGP (pagal ŠGP kodus) konkretūs kiekiai (per
metus ir per parą) planuojami apdoroti.
• Mūsų nuomone, vykdant PŪV PAV ir PVSV atranką planuojamai ūkinei veiklai, tuo atveju,
kai yra numatomi apdoroti ŠGP – atrankos procese būtinai turi (privalo) dalyvauti Lietuvos
valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai ir teikti savo išvadą. Dabar –
bent jau susiklosčiusioje praktikoje – to nėra ?!
• Kitas svarbus klausimas – aplinkosauginių priemonių planas.
 Susiklosčiusioje praktikoje dažnai jis yra rengiamas tik dėl to, kad tai daryti būtina.
 Planas dažniausiai yra tik formalus – nedetalus, neišbaigtas, kartais nerealus, parengtas
(dažniausiai) atmestinai.
 Tuo tarpu aplinkosauginių priemonių planas turėtų būti pati svarbiausia informacijos PŪV
PAV ir PVSV atrankai atlikti dalis.
 Šis – aplinkosauginių priemonių planas – taip pat turėtų būti esminė planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV)
programos ir ataskaitos dalis (jeigu, vykdant PŪV PAV ir PVSV atranką, bus nuspręsta -
kad ataskaitą rengti būtina) ir, galų gale, techninio projekto aplinkos apsaugos dalis.
99

• Atskirai reikėtų aptarti planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (PAV)
ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) pilnų procedūrų – rengiant ir derinant
poveikio vertinimo programą ir ataskaitą - atvejus.
• Dabar (tokia yra susiklosčiusi praktika) ūkiniai subjektai visais būdais mėgina išvengti
poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo bei
derinimo procedūrų; siekdami, kad būtų apsiribojama tik PŪV PAV ir PVSV atrankos
procedūromis – t. y. siekdami gauti tokią atrankos išvadą, kurioje parašyta, kad poveikio
aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas neprivalomas (tiesiog RAAD naudoja tokią ne
visiškai tikslią formuluotę, kad „vertinimas neprivalomas“ – nors faktiškai jis vyksta
(vykdoma, pateiktos informacijos pagrindu, atranka - taikyti ar ne pilnas procedūras, būtina
ar nebūtina rengti vertinimo programą ir ataskaitą bei jas derinti).
• Mūsų manymu, tuo atveju, jeigu numatoma įrengti didelio pajėgumo kompostavimo aikštelę
ar instaliuoti didelio pajėgumo kompostavimo ar anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo
įrenginius - PŪV PAV ir PVSV vertinimo programos ir ataskaitos parengimas ir jų
derinimas turėtų būti privalomi.
• Kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo įrenginiams tai turėtų būti taikoma,
jeigu jų pajėgumas yra > 3000 tonų/metus, o anaerobinio pūdymo – biodujų išgavimo
įrenginiams > 10 000 tonų/metus.
100

• Atlikus PŪV PAV ir PVSV atrankos (ir, jeigu atrankos metu buvo priimtas toks sprendimas – PŪV
PAV ir PVSV vertinimo (atitinkamos programos ir ataskaitos rengimo bei derinimo) procedūras ir turint
patvirtintą teritorijos detalųjį planą (ar patvirtintą jo korektūrą arba patvirtintą specialųjį planą - SAZ ribų
nustatymo dokumentą), su nustatytomis SAZ ribomis ir režimu - galima imtis rengti techninį
projektą kompostavimo aikštelės įrengimui ar uždarų kompostavimo arba
anaerobinio apdorojimo įrenginių instaliavimui.
• Reikėtų numatyti galimybę (procedūrą), kad tuo atveju, kai numatoma apdoroti (anaerobiškai ir/ar
kompostuojant) šalutinius gyvūninius produktus (ŠGP) - į sąlygų sąvadą techniniam projektui rengti turi
būti įdedamos ir regioninio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) padalinio sąlygos (šias
sąlygas savivaldybės administracija turėtų (privalėtų) užprašyti iš regioninio VMVT padalinio ir, jas gavusi,
įdėti į sąlygų sąvadą). Dabar, pagal susiklosčiusią praktiką, taip nėra daroma.
• Techninis projektas privalo turėti aplinkos apsaugos (AA) dalį - kurią būtina (su)derinti su
RAAD ir VSC (pastaba – reikėtų numatyti, kad planuojant apdoroti ŠGP – ir su VMVT
regioniniu padaliniu).
• Pastaba. Reikėtų numatyti, kad, jeigu uždari kompostavimo įrenginiai yra nedidelio
pajėgumo - iki 300 tonų/metus arba iki 1 tonos/parą - tuo atveju rengti techninį projektą
neprivaloma; pakanka parengti ir suderinti su savivaldybės vyr. architektu supaprastintą
techninį projektą pagal STR 1.01.07:2010 II grupės nesudėtingiems statiniams keliamus
reikalavimus.
101

• Problemos, susijusios su vietos parinkimu kompostavimo aikštelėms įrengti ar
uždariems kompostavimo įrenginiams bei biodujų išgavimo įrenginiams instaliuoti,
kyla dėl būtinybės užtikrinti labai didelę sanitarinę apsaugos zoną – SAZ - net
500 m (t.y. tokią pat kaip ir buitinių atliekų sąvartynams, regioninėms toksinių
atliekų aikštelėms ar pavojingų atliekų laikinojo saugojimo aikštelėms, atliekų
deginimo (sukūrenimo) įmonėms; galvijų (> 1200 vnt.) fermoms, su esančiais prie
jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais ar kiaulių (iki 499 vnt.) fermoms, su esančiais
prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais ir pan.).
• Tokia didelė SAZ – 500 m – yra nustatyta todėl, kad kompostavimo metu, ypač
atvirose kompostavimo aikštelėse susidaro nemalonūs kvapai (angl. Odours) –
dėl amoniako (NH3), sieros vandenilio (vandenilio sulfido (H2S)), sieros metilo,
etilo ir butilo merkaptanų (CH3SH, C2H5SH, C4H9SH), lengvųjų aromatinių
angliavandenilių ir kitų cheminių junginių emisijos.
• Šių kvapų visiškai išvengti, o ypač amoniako – praktiškai yra neįmanoma
(išskyrus vertikalių kompostavimo silo atveją); t. y. kvapų emisiją galima tik iš
esmės sumažinti, o susidariusį orą su visais nemaloniais kvapais – galima
išvalyti biofiltre (kai naudojama aktyvi aeracija arba kompostavimas vykdomas
uždaruose angaruose).
102
Sanitarinių apsaugos zonų
ribų ir režimų nustatymas

• Teisės aktuose reikalaujant įteisinti tokią didelę SAZ – 500 m – nėra daroma jokio
skirtumo ar tai bus kompostavimo aikštelė su atvirais kaupais (rietuvėmis), ar
uždari kompostavimo įrenginiai; taip pat nedaroma jokio skirtumo ar atvirų kaupų
atveju bus taikoma pasyvi aeracija (kaupų vartymas) ar - aktyvi (oro pūtimas ar
siurbimas).
• O skirtumas tarp kompostavimo aikštelės su atvirais kaupais (rietuvėmis), kai
taikoma pasyvi aeracija (kaupų vartymas) ir aikštelės su atvirais kaupais, kai
taikoma aktyvi aeracija (oro pūtimas arba siurbimas), jau nekalbant apie bet kokio
tipo uždarus kompostavimo įrenginius (konteinerius, besisukančius cilindrus
tunelius, tunelius, vertikalius silo, kompostavimo lovius (tranšėjas), kompostavimo
baseinus (vonias)) - yra ir esminis, nes pastaruoju atveju kompostavimo metu
susidariusį orą su nemalonius kvapus formuojančiomis minėtomis cheminėmis
medžiagomis galima nukreipti į biofiltrą (biofiltrus).
• Todėl atvirų kaupų atveju, taikant aktyvią aeraciją arba bioatliekas kompostuojant
uždaruose kompostavimo įrenginiuose arba uždaruose angaruose – SAZ galėtų
būti nustatomas ir mažesnis, nuo 50 m iki 500 m – priklausomai kuo įrenginių
pajėgumo (įrenginiuose kompostuojamų bioskaidžių atliekų kiekio).
103

• Šituos SAZ ribų nustatymo klausimus būtina išspręsti kuo greičiau, nes dabar, tiek
Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose (patvirtintose Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu
Nr. 343, nauja redakcija – Vyriausybės 1995-12-29 nutarimas Nr. 1640; po to sekusi visa eilė pakeitimų –
aktuali redakcija nuo 2011-07-17), tiek Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimų
taisyklėse (patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-09 įsakymu Nr. V-586, pakeistose 2009-12-
21 įsakymu Nr. V-1052 ir 2011-04-12 įsakymu Nr. V-360) – SAZ ribos kompostavimo aikštelėms ir,
ypač, uždariems kompostavimo įrenginiams yra nustatytos nepagrįstos, nes domėn
nepriimta tai, kad, tam tikrais aukščiau išvardintais atvejais, susidaręs kompostavimo metu
oras su kvapus sukeliančiomis cheminėmis medžiagomis gali (ir turėtų) būti nukreiptas
išvalyti į biofiltrus.
• Lietuvos higienos norma HN 121:2008 „Kvapų koncentracijos ribinės vertės
gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų sklypuose“ nurodo
(netiesiogiai), kad už kompostavimo aikštelės ar kompostavimo gamyklos (įrenginio) SAZ
ribų nemalonių kvapų koncentracijos negali viršyti 10 OUE/m3 (OUE - europiniai kvapo
vienetai).
• Mūsų manymu, šituo reikalavimu ir turėtų būti vadovaujamasi, nustatant SAZ ribas
būsimuose (ir veikiančiuose) bioskaidžių atliekų kompostavimo objektuose !
• Tada uždariems kompostavimo įrenginiams ir aktyviai aeruojamų kaupų (rietuvių) atveju –
kai yra galima surinkti kompostavimo metu susidariusį orą ir nukreipti jį į biofiltrus – SAZ
ribos tikrai galėtų būti nustatomos gerokai mažesnės negu 500 m; jos taip pat turėtų
priklausyti nuo kompostuojamų atliekų kiekio (įrenginių pajėgumo) ir galėtų būti nuo 50 m
iki 500 m. 104

• Savo motyvuotą (argumentuotą) siūlymą nustatant SAZ ribas atsižvelgti į
kompostuojamų bioatliekų kiekius – aikštelių ir/ar uždarų įrenginių ar gamyklų
pajėgumą – pagrindžiame tuo, kad nemalonių kvapų susidarymo (išsiskyrimo)
intensyvumas priklauso nuo kompostavimo metu susidarančio (išsiskiriančio) oro,
su kvapus sukeliančiomis susidarančiomis cheminėmis medžiagomis jame, kiekio;
o pastarasis priklauso nuo kompostuojamų bioskaidžių atliekų kiekio.
• Kuo didesnė kvapus sukeliančių susidarančių cheminių medžiagų emisija
(emisijos intensyvumas) – kvapų susidarymo intensyvumas, tuo didesnis
atstumas (ir atitinkamai – SAZ ribos) yra reikalingas tam, kad įvyktų kvapų
išsisklaidymas ir nemalonių kvapų lygis sumažėtų iki leidžiamo; žr. žemiau
pateiktą schemą iš DEFRA (Didžioji Britanija) vadovo.
• Tai, kad kvapai, tolstant nuo susidarymo šaltinio, gan greitai išsisklaido – o
reikalingas tam atstumas priklauso nuo kvapų emisijos intensyvumo – yra įrodyta
ne tik šiame aukščiau jau paminėtame darbe (Good Practice and Regulatory
Guidance on Composting and Odour Control for Local Authorities, C. Parker and
N. Gibson, 2009, AEA Technology plc., DEFRA, UK) bet ir kituose moksliniuose
– tiriamuosiuose darbuose.
105

106
Distancijos, reikalingos kvapams išsisklaidyti,
priklausomybė nuo kvapų emisijos intensyvumo

• Taigi, akivaizdu, kad tam tikrais atvejais gali būti nustatomos daug
mažesnės negu 500 m SAZ ribos.
• Šie klausimai yra opūs ir labai aktualūs įrengiant kompostavimo aikšteles
bei, ypač, instaliuojant uždarus kompostavimo įrenginius – ir jie
nedelsiant ir neatidėliojant turi (privalo) būti sprendžiami; nes dabar
susiklosčiusi padėtis tiesiog dirbtinai (be jokio realaus pagrindo) stabdo
nedidelių (iki 1000 tonų per metus ar tik iki 500 tonų per metus ar net dar
mažesnių – iki 100 tonų per metus) uždarų kompostavimo įrenginių
instaliavimą.
• O šitokių įrenginių (instaliavimo) poreikis jau dabar yra didžiulis ir toliau
auga.
• Efektyvus sprendimas, leidžiantis iš esmės sumažinti nemalonius kvapus
- yra biofiltrai. Todėl siūlome, kad biofiltrai privalomai turi būti įrengiami
visada, kai tik yra numatomas aktyvus aeravimas (oro pūtimas ar
ištraukimas).
107

• Šiuo metu kaip nors pasiekti tai, kad šita SAZ 500 m riba būtų tam tikrais atvejais
(pvz., instaliuojant uždarus kompostavimo įrenginius) sumažinama iki pagrįstų ir
logiškų atstumų – yra tiesiog niekaip neįmanoma.
• Lieka vienintelė racionali išeitis – keisti Sveikatos apsaugos ministro įsakymą
(2004-08-09 Nr. V-586) ir iš esmės sutvarkyti Sanitarinių apsaugos zonų ribų
nustatymo ir režimų taisyklių (toliau – Taisyklių) priedo 22 ir 28 skyrius; atskirą
dėmesį skiriant bioskaidžių atliekų biologinio apdorojimo (kompostavimo ir
anaerobinio apdorojimo) įrenginiams.
• Alternatyva. Iš Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-09 įsakymu Nr. V-586
patvirtintų Taisyklių (pakeistų 2009-12-21 įsakymu Nr. V-1052 ir 2011-04-12
įsakymu Nr. V-360) priedo visiškai išbraukti tuo 22 ir 28 skyrius, liečiančius atliekų
tvarkymo objektus – ir viską perkelti (palikti) reguliuoti tik Specialiose žemės ir
miško naudojimo sąlygose (patvirtintose Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.
343, nauja redakcija – Vyriausybės 1995-12-29 nutarimas Nr. 1640; po to sekusi
visa eilė pakeitimų – aktuali redakcija nuo 2011-07-17).
• Pastaba. Deja, jokių SAZ ribų bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelėms ir uždariems
kompostavimo įrenginiams ar anaerobinio apdorojimo įrenginiams tose Specialiosiose
žemės ir miško naudojimo sąlygose bei Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimų
taisyklėse dabar nėra nustatyta.
108

Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012

Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012

Recommended

Recommended

More Related Content

More from Alfonsas BRAZAS

More from Alfonsas BRAZAS (17)

Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012