Mokyklinės geografijos struktūros ir turinio kaita

1. GEOGRAFIJA MOKYKLOJE:
STRUKTŪROS IR TURINIO
KAITA
dr. Zigmas Kairaitis
Lietuvos edukologijos universitetas

2. Dalyko (disciplinos) edukacijos (D) ir atitinkamo
mokslo bendruomenės (MB) ir švietimo
institucijų (ŠMM) sąveikos modeliai
Subinstitucinis
Subasociacinis
ŠMM
MB
DE
DE
DE TransdialoginisMBŠMM

3. Mokyklinio dalyko
(disciplinos) struktūros
pertvarka – švietimo
sistemoje vykstančių kaitos
procesų indikatorius

4. Problema – klausimas:
GEOGRAFIJOS UGDYMO
STRUKTŪRINIAI
PERTVARKYMAI: REFORMA,
ETAPAI – AR REVOLIUCIJA?

5. Mokyklinės geografijos struktūra
1970 - 1988
Klasė Kurso pavadinimas Pamokų sk.
5 Fizinė geografija 2
6 Žemynų ir vandenynų
geografija
3
7 TSRS fizinė geogrfija 2
8 TSRS ekonominė
geografija
2
9 Užsienio šalių ekonominė
geografija
1,5

6. Gamtamokslinio ir socialinio ugdymo
dėmenys pagal dalykus (disciplinas)
Gamtamokslinio ugdymo
dalykai
Socialinio ugdymo
dalykai
Biologija
Chemija
Fizika
Astranomija
Istorija
Geografija
Pilietiškumo ugdymas
Ekonomika ir verslas
Psichologija
(Filosofija, Religija,
Etika)

7. ... 1990 – 2003
Klasė Kurso pavadinimas Pamokų sk.
6 Geografijos pradmenys 2
7 Pasaulio geografija 2
8 Europos geografija 2
9 Lietuvos geografija 2
10 Visuomeninė geografija 1 - 2

8. 2004 – 2008 m. – dalykų teminės sritys!
Pakopos Ugdymo turinys
Pradinė
mokykla
Integruotas geografijos mokymas
G 4
Pagrindinė
mokykla
Teminės sritys
G 5 - 6 Geografi
nis
pažinim
as
Gamtinė
g-fija
Visuome
ninė
g-fija
Regioninė
g-fijaG 7 - 8
G 9 - 10
Vidurinė(g-
zija)mokykla
Bendroji geografija Istorija ir
geografija
(integr.k.)
G 11 - 12 Bendrasis
kursas
Išplėstinis
kursas

9. 2009m. - dalykų ugdomosios veiklos
sritys (socialiniai mokslai)
Geografija:
1. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje
2. Geografinės informacijos skaitymas
3. Regiono pažinimo raiška
4. Aplinkos pažinimas ir tyrimai
Istorija:
1. Istorinės raidos supratimas
2. Orientavimasis istoriniame laike
3. Istorijos altinių tyrinėjimas ir interpretavimas
4. Istorinio supratimo raiška

10. Dalykų ugdomosios veiklos sritys
(gamtos mokslai)
Gyvoji gamta (biologija):
1. Organizmų sandara
2. Gyvybės tęstinumas ir įvairovės
3. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus
Medžiagos ir jų kitimas (chemija):
1. Medžiagų sudėties ir savybių pažinimas
2. Medžiagų kitimai
3. Svarbiausių medžiagų pažinimas ir naudojimas
Fizikiniai reiškiniai (fizika):
1. Judėjimo ir jėgų pažinimas
2. Energijos ir fizikinių procesų pažinimas
3. Žemės ir visatos pažinimas

11. 2009 m. Socialinis ugdymas, socialinės komp-jos struktūra
Dalykų
ugd-sios
veikl.sr.
Gebėjimai ir nuostatos
Žinios/
sup-mas
Social.
dalyvav./
bendra-
vimo
Problem
sprendi-
mo
Prakt./
veiklos
Komuni
kavimo
Mok-mo
mokytis
Vertyb.
nuostat
Istorija
1.
2.
3.
4,
Geografija
1.
2.
3.
4.
Pilietiškumo ugdymas
Ekonomika
Psichologija

12. Ugdymo pasiekimų aprašymo forma
(“mokymo programa”, pvz. 7-8 kl.)
Mokinių pasiekimai Ugdymo
gairėsNuostatos Gebėjimai Žinios ir
supratimas
1. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje
Vertybės 1.1. (tekstas) 1.1.1. 1.1.
(metodinės
nuorodos)
2. Geografinės informacijos skaitymas
... 2.1. ... 2.1.1. ... 2.1. ...

13. Ugdymo pasiekimų (pvz. 7-8 kl. požymių aprašymo
forma
Pasiekimų sritis
Pasiekimų lygiai
Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis
1. Žinios ir
supratimas
(tekstas)
2. Problemų
sprendimas
3. Praktiniai ir
veiklos g-mai
4. Komunikavi-
mas
5. Mokėjimas
mokytis

14. Geografijos ugdymo turinio teminis
kryptingumas (5-10 klasės)
12
4
11
11 10
8
13
10
17
9 12
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
Topografijos-kartografijos (T-K) Geografijos istorijos (Gi)
Geologijos-geomorfologijos (Gl-Gm) Klimatologijos (Kl)
Hidrologijos (Hl) Kraštovaizdžio g. (Kvg)
Gyventojų g. (Gg) Politinės g. (Pg)
Ūkio g. (Ūg) Regionų g. (Rg)
Geografinio tyrimo (GT)
Teminis
kryptingumas
Atvejai
Viso: 117

15. Geografijos ugdymo turinio
struktūrinimo kryptys
T
K
R
R – Regioninė
T – Teminė
K - Kategorinė

16. Intarpas išvadų
Per apžvelgtą laikotarpį, vykstant mokyklinių disciplinų
struktūriniams pertvarkymams, galima išskirti tam
tikrų geografijos edukacinių paradigmų
(fizgeografinės, regioninės g., integruotos g.) kaitą.
Pertvarkant ugdymo turinį eklektyviai redukuotos
humanistinės ugdymo idėjos ir kt. šalių patirtys
pažeidė rišlią semantinę mokomųjų dalykų sistemą,
o tai sukėlė jų identiteto krizę –
Žemės mokslai tapo mokslais be Žemės.

17. Geografijos pamokų sk. kitimas (val. per sav.)
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
1852
1871
1895
1898
1914
1920
1930
1934
1940
1946
1950
1957
1962
1967
1972
1978
1982
1987
1993
1998
2001
2004
Metai
Valandos
Rusija (SSRS) Lietuva (LSSR)

18. Ar yra Žemės mokslų (ŽM) švietimo
standartas? (IGEO apžvalga, 2002 m)
Valstybės Taip Ne Pastabos
Argentina T Nedetalizuotas
Australija T Nedetalizuotas
Bangladešas T Nedetalizuotas
Brazilija N Gamtos mokslų ir geografijos sudėtyje
Kanada N Gamtos mokslų ir geografijos sudėtyje
Indonezija N “Geografijos moksle”
Izraelis T Neturi “standarto” formos, tačiau
fiksuotas visose mokyklos pakopose
P. Korėja T Pradinėje ir vidurinėje mokykloje

19. ...tęsinys
Mozambikas N Dominuoja geografijoje
Naujoji Zelandija T Nacionaliniame Gamtos mokslų standarte
(1-13 kl.)
Norvegija T 1, 5 ir 8 mokyklos pakopoje
Filipinai T Gamtos mokslų kompetencijose
P. Afrika N Geografijos sudėtyje
Taivanis T Specifinis ŽM standartas 9-10 kl.
D. Britanija T ŽS sudaro 7 % gamtos mokslų turinio 11-
16 m. amžiaus mokiniams
JAV T 1996 m. patvirtintas Gamtos mokslų
standartas, tačiau neprivalomas
Viso T/11 N/5

20. Gamtamokslinių dalykų proporcijos D. Britanijos
Gamtos mokslų Bendrosiose programose /15-
17 m. amžius/ (King, 2003)
30%
32%
29%
3% 4% 2%
Biologija Chemija Fizika
Astranomija Žemės mokslai Aplinkotyra

21. Problemos, klausimai
1. Kaip turėtų būti apibrėžtas ŽM objektas?
2. Kas yra esminis ŽM branduolys ir
kontekstas?
3. Koks ŽM įnašas į gamtamokslinį
raštingumą?
4. Kokia turėtų būti ŽM vieta bendrosiose
parogramose (curriculum’uose)?
5. Mokymo priemonių efektyvumas.
6. ŽM santykis su geografija, aplinkos
mokslu, tech., soc. mokslais, fizika,
chemija, biologija.
7. Kaip turėtų būti skatinami ŽM mokykloje?

22. Lietuvai -
Išsiaiškinti ugdymo padėtį Žemės mokslų srityje
visose švietimo pakopose – pradedant
ikimokykliniu ugdymu, baigiant studijomis
aukštosiose mokyklose.
Parengti integruotą Žemės mokslų programą
bendrojo lavinimo mokyklai, atspindinčią
Pasaulio problemas, valstybių ir jų piliečių
pakitusį santykį su aplinka bei nubrėžiančią
naujas gyvenimo darnoje su aplinka
kompetencijas.

23. Taigi, kaip įvardytumėte
vykstančius mokyklinių dalykų
mokymo pertvarkymus –
reforma, etapais, revoliucija?
Ačiū už dėmesį