4. Sąvokos
4
VP – procesas, kai valdžios institucijos ir viešieji subjektai
siekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų.
Žalieji VP – procesas, kai valdžios institucijos siekia įsigyti
prekių, paslaugų ir darbų, kurie per visą savo gyvavimo ciklą
daro mažesnį poveikį aplinkai, lyginant su kitomis tokios pat
paskirties prekėmis, paslaugomis ir darbais, jei būtų perkami.
Žiediniai VP – procesas, kai valdžios institucijos siekia įsigyti
prekių, paslaugų ir darbų, kurie prisideda prie energijos ir
žaliavų ciklo uždarymo tiekimo grandinėje, mažinant ir,
geriausiu atveju, išvengiant neigiamo poveikio aplinkai ir
taršos per visą gyvavimo ciklą.
5. Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija
5
Ekonominės priemonės <...>:
„ 94.5. žalieji viešieji pirkimai. Skatinama žaliųjų viešųjų pirkimų
sistemos plėtra. Pasiekti, kad viešųjų pirkimų būdu įsigyjant didelį
poveikį aplinkai darančias prekes, paslaugas ir darbus, būtų
taikomi žaliųjų pirkimų kriterijai.
Taip bus skatinamas tausus gamtos išteklių naudojimas, produktų
antrinis panaudojimas ir perdirbimas, didesnis atsinaujinančių
energijos išteklių panaudojimas, aplinkosaugos technologijų plėtra,
didinama aplinką tausojančių prekių, paslaugų ir darbų pasiūla“
6. 2017-2020 m. ŽVP tikslai
6
Ko siekiama
(Žaliųjų kriterijų taikymas skaičiuojant
pagal skaičių ir pagal vertę*)
2017 m. ≥ 45 %
2018 m. ≥ 45 %
2019 m. ≥ 50 %
2020 m. ≥ 50 %
*LRV 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1133
Realybė:
7. Kada Lietuvoje pirkimas laikoma ŽVP?
7
ŽVP – toks pirkimas, kai pirkimo vykdytojas įrašo visus tinkančius
pirkimo objektui minimalius Aplinkos ministerijos nustatytus
aplinkos apsaugos kriterijus į pirkimo dokumentus,
pasirinkdamas prekes, paslaugas ir darbus ne tik pagal jų kainą ir
kokybę, bet ir daromą mažesnį poveikį aplinkai vienoje, keliose ar
visose produkto būvio fazėse, taip skatindama kurti kuo daugiau
aplinkai palankių produktų.
*Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes,
paslaugas ar darbus taikymo tvarkos aprašas
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4B60A8C9678B/asr
9. Skirtingi požiūriai į žiedinius VP
9
Įtraukti
„žiediniai“
kriterijai
• Kokybiškesni
produktai,
paslaugos su
ŽVP ir
žiediniais
kriterijais
Perkami
inovatyvūs
produktai
• Naudojant
inovacinės
partnerystės
procedūrą
sukuriami
produktai
(ilgesnis
gyvavimo
ciklas)
Perkamos
paslaugos
vietoj
produktų
(prekės –
paslaugos
sistema)
• Remiami nauji
verslo
modeliai, pvz.
lizingas,
mokėjimas už
pasinaudojimą,
atgalinis
pardavimas,
jungtinis
naudojimasis
Pirkimai
skatinantys
žiedinę
ekosistemą
• Atliekos
naudojamos
tyrimams
• Skatinamas
uždaras ciklas
10. Sisteminis lygis
• Produkto-paslaugos
sistema
• VPSP (angl. PPP)
• Bendradarbiavimas su
kitomis PO dalinantis ir
pakartotinai naudojant
• Nuoma, lizingas
• Grąžinimo tiekėjui
sistema apimanti
pakartotinį naudojimą,
perdirbimą, atnaujinimą
ir perdarymą
Tiekėjo lygis
• Grąžinimo tiekėjui
sistema
• Lengvai išardomo
dizaino gaminiai
• Galimybė remontuoti
tipinius produktus
• Galimybė perduoti
naudoti / parduoti
kitiems
• Vidinis pakartotinis
naudojimas
Produkto lygis
• Identifikuotinos
produkto medžiagos
• Netinkamas naudojimui
produktas gali būti
lengvai išardomas
• Pagamintas iš
perdirbamų žaliavų
• Žaliavų efektyvumas ir
viso naudojimo kaštai
• Pagamintas iš perdirtų
medžiagų
Žiedinių VP modeliai
10
11. Žiedinių VP hierarchija
11
Mažinimas
Pakartotinis
naudojimas
Perdirbimas
Atkūrimas
• Ar tikrai reikia to, ką perkame?
• Mažinti pakuotes
• Kt.
• Sugrąžinimo tiekėjui sistema
• Perpardavimas
• Perdavimas kitiems naudotojams
• pirkti perdirbtinas prekes
• Pirkti prekes ir perdirbtų žaliavų
• Numatyti PD ir sutartyje, kad atliekos turi būti
naudojamos kitų produktų „gamyboj“
• Perkami „atkurti“ produktai
12. Žiedinių pirkimų sutarčių tipai
12
Produkto-
paslaugos
sistema
Produkto nuosavybė
lieka pardavėjui,
pirkėjas moka už
naudojimąsi arba
pagal gautą naudą
Pardavimo ir
išpirkimo
sutartis
Pardavėjas
įsipareigoja išpirkti
produktą ir užtikrinti
optimalų vertės
išlaikymą per
pakartotinį naudojimą
Pirkimo ir
perpardavimo
sutartis
Į sutartį įtraukiama
trečioji šalis, kuri
išpirks produktą, jį
pakartotinai naudos,
perdirbs ar atkurs
13. Galimi verslo modeliai
13
Žiediniai produktai (pvz. pagaminti naudojant
atsinaujinančią energiją, biologiškai yrančias
žaliavas ir pan.)
Atsinaujinantys ištekliai (pvz. atliekų pavertimas
energija, pvz. Biodegalai, C2C koncepcija)
Produkto gyvavimo ciklo prailginimas (žiedinis
dizainas, taisymas, garantinis aptarnavimas,
atnaujinimas, perpardavimas, ir pan.)
Dalinimosi platforma (bendras naudojimasis,
prieiga, nuosavybė, paslaugos)
Produktas kaip paslauga (lizingas, nuoma,
mokestis už pasinaudojimą, narystės mokestis ir
pan.)
Dizainas: kurti kokybiškesnes, ilgaamžiškesnes produktus
Gamyba: gaminti iš tausojančių išteklių, mažinti gamybos atliekas, gaminti iš perdirbtos žaliavos, priimti pirkėjų atliekas ir jas perdirbti
Pristatymas: pakuotės (perdirbamos, daugkartinės, surenkamos), ekologiškas transportas
Naudojimas – siūlyti atsargines dalis, remontą
Remontas
Atnaujinti pakartotiniam, naujam naudojimui
Surinkti nebenaudojamus produktus
Perdirbti/Atkurti
ŽVP sąvoka pateikta remiantis Europos Komisijos komunikatu - Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti, COM (2008) 400, p.4.
LRS 2015-04-24, Nr. 6178 „Dėl Nacionalinė aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/609a6f82ea4e11e4ada6f94d34be6d75/HRioeQqpWx
2014–2020 METŲ NACIONALINĖS PAŽANGOS PROGRAMA
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.439028/cAtxmtCmfv
2017-2020 m. ŽVP tikslai
Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, atlikdami prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus ar pirkimus, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, turi taikyti šiuos kriterijus
(skaičiuojant pagal skaičių ir pagal vertę):
2017 m. ≥ 45 % realybė 7,6 % pagal vertę arba 3,4 % pagal skaičių
2018 m. ≥ 45 %
2019 m. ≥ 50 %
2020 m. ≥ 50 %
išskyrus tuos atvejus, kai rinkoje nėra prekių, neteikiamos paslaugos ar neatliekami darbai, atitinkantys žaliesiems pirkimams nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus, taip pat tais atvejais, kai jų taikymo išimtys numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.378914/JnYdXhmWAB
2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-60 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. D1-508 „Dėl Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašų, Aplinkos apsaugos kriterijų ir Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtintų Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos turi taikyti pirkdamos prekes, paslaugas ar darbus taikymo tvarkos aprašo 8 punkte yra nustatyta, kad „Viešasis pirkimas pripažįstamas „žaliu“, kai perkamas Produktas atitinka visus tam Produktui nustatytus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus “. Atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija turi taikyti visus minimalius kriterijus, kurie yra tinkami pirkimo objektui.
Tai galima pritaikyti kiekvienam pirkimui, bet rekomenduojama pradėti nuo „žemai kabančių vaisių“
SPP Regions Best Practice Report
Sisteminis lygis – apibrėžiama sutarties vykdymo sąlygose. Pvz. spausdinimo paslaugos, kai mokama už atspausdintą lapą, o tiekėjas suteikia spausdintuvą, jį remontuoja, pakeičia, jei sugenda, apmoko kaip naudotis.
Tiekėjo lygis – kaip tiekėjas pas save sukuria žiediškumą ir gamina produktus kurie atitinka žiedinės ekonomikos kriterijus.
Produkto lygis susijęs su tiekėjo lygiu, bes akcentuojamas vien produktas.
MAŽINIMAS:
-Ar mums tikrai reikia, to ką perkame
-Ar reikia pirkti tik sau, ar galiu dalintis su kitais?
-Ar reikia pirkti daiktą, ar paslaugą
PAKARTOTINIS NAUDOJIMAS
Pvz. kompiuteriai
PERDIRBIMAS – jei negalimas pakartotinis prekės naudojimas, pirkti perdirbtinas prekes
ATKŪRIMAS - pvz. panaudoto aliejaus perdarymas į biodyzelį, maisto atliekų kompostavimas
Accenture, Circular Advantage, 2014
M. Jones – Sustainable Global Resources, UK „Circular procurement: linking policy to practice“