Šiame apeliaciniame skunde yra išsamiai atskleidžiamas tyrimas, atliktas dėl Dvarčionių geomorfologinio draustinio planavimo dokumentų galiojimo. Manytina, kad ilgą laiką toks draustinis teisiškai negalėjo kelti jokių teisinių pasekmių - gyventojų namai negalėjo būti griaunami (jeigu tai buvo daroma). Apeliacinis skundas buvo tenkintas, o prokuroras atsiėmė ieškinį dėl namo nugriovimo.

1. 1
LIETUVOS VYRIAUSIAJAM ADMINISTRACNIAM TEISMUI
Vilnius, 2015 m. rugpjūčio 20 d.
TREČIŲJŲ Teodoro Andrėjausko, a.k. 34111160909, gyv. Giedros g. 24, Vilnius
ASMENŲ: Birutės Andrėjauskienės, a.k. 44303051111, gyv. Giedros g. 24, Vilnius
Atstovaujamų advokato Juozo Cibulskio, advokato Juozo Cibulskio
kontora, esanti adresu Tolimoji g. 18A, Vilnius
PAREIŠKĖJAS: Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą,
Rinktinės g. 5A, Vilnius
ATSAKOVAI: Vilniaus m. savivaldybės administracija,
j.a.k. 188701240, Konstitucijos pr. 3, Vilnius
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
j.a.k. 28800210, Gedimino pr. 19, LT 01103 Vilnius
TRETIEJI Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos,
ASMENYS: j.a.k. 188724381, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos
ministerijos,
j.a.k. 28800210, A. Vienuolio g. 8, Vilnius
Vilniaus visuomenės sveikatos centras,
j.a.k. 291349070, Kalvarijų g. 153, Vilnius
VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras “GIS-centras”,
Sėlių g. 66, Vilnius
UAB “Provida”,
Tuskulėnų g. 20-4, Vilnius
Lietuvos Respublika, atstovaujama
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos
A. Jakšto g. 4/9, Vilnius
adm.b. Nr. I-4455-189/2015
APELIACINIS SKUNDAS
Dėl 2015-08-07 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinimo
(1) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-08-07 sprendimu tenkino pareiškėjo
reikalavimus.
(2) Gindamas viešąjį interesą ir siekdamas, kad Teodoro ir Birutės Andrėjauskų
(Andrėjauskai) gyvenamasis namas (unikalus Nr. 4400-1645-1531) bei ūkinis pastatas (unikalus
Nr. 4400-1742-4540), esantys adresu Giedros 24A, Vilnius, (Statiniai) būtų pripažinti savavališka
statyba ir nugriauti, pareiškėjas prašė teismą iš dalies panaikinti šiuos administracinius aktus:

2. 2
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) direktoriaus 2006-04-12
įsakymo Nr. 30-675 1.2.2-1.2.7. punktus, kuriais nustatytas ginčo žemės sklypo
(Ginčo žemės sklypas) naudojimo reglamentas: naudojimo būdas, naudojimo pobūdis,
statinių aukštis, statinių absoliutinė altitude, užstatymo tankis, užstatymo
intensyvumas;
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) direktoriaus 2006-10-06
įsakymo Nr. 30-1825 1.2.3-1.2.5. punktus, kuriais keičiamas Ginčo žemės sklypui
anksčiau nustatytas naudojimo reglamentas;
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) direktoriaus 2007-01-22
įsakymo Nr. 2.3-316-01 1.2. punkto dalį, kuria buvo nustatyta Ginčo žemės sklypo
paskirtis.
(3) Pareiškėjo nuomone, Ginčo žemės sklypo atžvilgiu taikytinos Saugomų teritorijų
įstatyme nustatytos specialiosios sąlygos (žr. ats. 12 p.), draudžiančios Statinių statybą Dvarčionių
geomorfologiniame draustinyje (Draustinis), nes, kaip teigia pareiškėjas, Ginčo žemės sklypas
patenka į Draustinio ribas, nustatytas specialiuoju planavimo dokumentu, patvirtintu LR
Aukščiausiosios Tarybos 1992-09-24 nutarimu Nr. 1-2913 (žr. ats. 5 p.). Dėl šios priežasties
ginčijami VMSA direktoriaus įsakymai, kuriais buvo patvirtintas Detalaus plano reglamentas,
leidžiantis gyvenamąją statybą Ginčo žemės sklype, kaip prieštaraujantys minėtoms
specialiosioms sąlygoms.
(4) Teodoras ir Birutė Andrėjauskai, nesutinka su ginčijamu teismo sprendimu bei su
pareiškėjo reikalavimais, teismo sprendimą, kaip ir pareiškimą, laiko neteisėtu ir nepagrįstu.
Ginčijamą teismo sprendimą apeliantai prašo panaikinti dėl čia toliau pateikiamų motyvų.
I. Faktinių ir kai kurių teisinių aplinkybių chronologija
(5) Valstybinis žemėtvarkos institutas 1991-12-06 parengė Draustinio ribų planą, kuriame
pateiktoje apibūdinimo lentelėje nurodyta, jog planas rengtas pagal 1988 m. dešifruotus
fotoplanus, ir koreguotas 1990 m. Kitaip tariant tai – korektūra (1991 m. Draustinio ribų planas).
Kokia buvo šio plano pirminė versija byloje duomenų nėra. Į bylą pateiktoje Draustinio ribų plano
korektūroje nėra jokių Aplinkos apsaugos departamento tvirtinimų, nors pagal LR Aplinkos
apsaugos įstatymo (redakcija galiojusi 1992 m.) 6 str. 2 d. 11 p. būtent ši institucija 1992 m. teikė
LR Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl saugomų teritorijų steigimo.
(6) LR Aukščiausioji Taryba 1992-09-24 nutarimu Nr. 1-2913 įsteigė visą eilę saugomų
teritorijų, tame tarpe ir Dvarčionių geomorfologinį draustinį (Draustinis). Tuo pačiu buvo
patvirtinti saugomų teritorijų ribų planai, kurie tačiau nebuvo paskelbti Valstybės žiniose kartu su
minėtu nutarimu. Valstybės žiniose nebuvo paskelbtas ir Dvarčionių geomorfologinio draustinio
ribų planas (Draustinio ribų planas). Byloje nėra duomenų apie tai koks Draustinio ribų planas
buvo tvirtintas (1991 m. Draustinio ribų planas ar jo pirminė versija, ar koks kitas ribų plano
variantas). Byloje taip pat nėra duomenų, kad Draustinio ribų planas kokia nors forma buvo
pristatytas visuomenei ar viešai svarstomas prieš jį tvirtinant.
(7) Andrėjauskai nuosavybės teises į žemės sklypą (tuo metu apėmusį 2006 m. atidalintą
ir naujai suformuotą Ginčo žemės sklypą) įsigijo pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu: 1995-
06-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P01/95-6424 ir 1995-08-22
valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P01/95-7879 (Žemės privatizavimo
sutartys). Antrosios iš šių sutarčių sudarymo metu jau galiojusio Žemės reformos įstatymo 13 str.
9 d. draudė privatizuoti žemę draustiniuose. Tačiau minėtose sutartyse nebuvo nurodyta, kad
privatizuojamas žemės sklypas pilnai ar iš dalies patektų į Draustinio teritoriją; jose nenustatyta
jokių veiklos apribojimų, specialiųjų sąlygų, sietinų su Draustiniu.
(8) LR Vyriausybės 1996-05-24 nutarimo Nr. 617 “Dėl LR teritorijų planavimo įstatymo
taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų
planavimo dokumentams”, 1.1. punkte buvo nustatyta, kad iki Teritorijų planavimo įstatymo
įsigaliojimo patvirtinti planavimo dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo,

3. 3
veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, laikomi teritorijų planavimo
dokumentais pagal naują Teritorijų planavimo įstatymą tik tuo atveju, jeigu jie iki 1997-03-30
buvo įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre (TPDVR). Teritorijų
planavimo įstatymas įsigaliojo 1996-01-01. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo
(redakcija nuo 1996-01-01 iki 1997-06-26) 2 str. nuostatomis visuotinai privalomais laikytini tik
pagal šį įstatymą planavimo dokumentais pripažįstami planai.
(9) Byloje nėra ginčo dėl to, jog iki pat 1999 m. rudens Draustinio ribų planas nebuvo
registruotas jokiame viešajame registre.
(10) Aplinkos ministerijos užsakymu Valstybinis žemėtvarkos institutas 1998 m. parengė
kitą Dvarčionių geomorfologinio draustinio ribų planą, kuriame Draustinio ribos panašios į ribas,
nubrėžtas minėtame (žr. ats. 4 p.) 1991 m. Draustinio ribų plane (pareiškėjas ir VSTT įrodinėja,
kad šis planas buvo patvirtintas LR Vyriausybės 1997-12-29 nutarimu Nr. 1486. Andrėjauskai su
tuo nesutinka: vėliau parengtas planas nebuvo patvirtintas anksčiau priimtu nutarimu (taip pat
nebuvo vykdomos jokios specialaus planavimo dokumento viešinimo ir viešo svarstymo
procedūros). Minėtame LR Vyriausybės nutarime tik pavedama Aplinkos ministerijai patvirtintų
draustinių planus pateikti apskričių viršininkų administracijoms ir rajonų savivaldos
institucijoms).
(11) Vilniaus miesto taryba 1998-12-18 sprendimu Nr. 292 patvirtino Vilniaus miesto
bendrąjį planą, kuriame nubrėžta Draustinio riba visiškai skiriasi nuo brėžtos 1991 m. Draustinio
ribų plane ir neapima ginčo Statinių ir Ginčo žemės sklypo.
(12) UAB “Aerogeodezijos institutas” 2001 m. sudarė ir išleido Lietuvos Respublikos
teritorijos topografinį žemėlapį (Topografinis žemėlapis), kuriame, kaip nustatė (žr. ats. 35 p.)
ekspertas Gintautas Tiškus, numatyta Draustinio riba neapima ginčo Statinių.
(13) 2001-12-04 įsigaliojo nauja Saugomų teritorijų įstatymo redakcija, kurios 9 str. 2 d. 8
p. nustatė specialias sąlygas (veiklos apribojimus) gamtinių ir kompleksinių draustinių ribose, t.y.
draudimą statyti draustiniuose statinius arčiau kaip 50 m. nuo šlaitų viršutinės briaunos.
(14) Andrėjauskų užsakymu UAB “Provida” 2005 m. vasario mėn. parengė Ginčo žemės
sklypo detalaus plano projektą (Detalus planas), kurį 2005-11-14 patvirtino VMSA atsakinga
specialistė Danutė Eidukonytė, o VTPSI specialistė Algė Staniūnaitė-Tonkich 2005-12-09
patikrino ir davė teigiamą išvadą. Detaliajame plane buvo naudojamasi ir Topografiniu planu,
kuriame, kaip minėta (žr. ats. 11, 35 p.), nubrėžta Draustinio riba neapima ginčo Statinių.
(15) Žemės privatizavimo sutarčių pagrindu įsigyta žemė VMSA direktoriaus 2006-04-12
įsakymu Nr. 30-675 patvirtintu detaliuoju planu (Detalusis planas) buvo padalinta į du atskirus
žemės sklypus. Viename jų (kadastrinis Nr. 0101/0027:175) vėliau buvo pastatyti ginčo Statiniai
(Ginčo žemės sklypas). Šiuo įsakymu taip pat buvo patvirtintas Ginčo žemės sklypo reglamentas.
(16) Ginčo žemės sklypo reglamentas buvo tikslinamas VMSA direktoriaus 2006-10-16
įsakymu Nr. 30-1825. Šio įsakymo priede pateiktoje suvestinio skaitmeninio Vilniaus plano
ištraukoje, pavadintoje “Namų valdos Giedros g. 24 (skl. Nr. 1) ribos pagal detalųjį planą 1-8”,
(plano duomenų data nurodyta 2006-02-05) Draustinio riba brėžiama už (bet visai šalia) Ginčo
žemės sklypo apatinės ribos.
(17) Ginčo žemės sklypo paskirtis buvo nustatyta VMSA direktoriaus 2007-01-22 įsakymu
Nr. 2.3-316-01.
(18) Vilniaus miesto taryba 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtino Vilniaus miesto
bendrąjį planą, kuriame (kaip ir anksčiau tvirtintame miesto bendrajame plane) nubrėžta
Draustinio riba visiškai skiriasi nuo brėžtos 1991 m. Draustinio ribų plane ir neapima ginčo
Statinių ir Ginčo žemės sklypo (apskritai visas Draustinio ribų kontūras yra skirtingas).
(19) Valstybinis saugomų teritorijų kadastras (VSTK), kuriame buvo registruotas 1991 m.
Draustinio ribų planas, pradėjo veikti 2008-02-26 (Registrų ir valstybės informacinių sistemų
registre nurodoma, kad šia data surašytas LR VSTK priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas).
(20) Statybos leidimo medžiagoje (technininame projekte) įtrauktas Vilniaus miesto
savivaldybės 2008-03-20 Teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis, kuriame
Draustinio riba neapima Ginčo žemės sklypo, bet brėžiama visai šalia jo apatinės ribos.

4. 4
(21) Andrėjauskų užsakymu buvo parengtas ginčo Statinių techninis projektas, kuriame
numatyta ginčo Statinių statyba Ginčo žemės sklype.
(22) VMSA 2008-07-01 išdavė Andrėjauskams statybos leidimą Nr. GN/660/08-0329
(Statybos leidimas).
(23) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) 2009-06-18 surašė
Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. (101)-11.4-1227.
(24) VSTT 2012-11-28 raštu NR. (3)-V3-2885(12.1) kreipėsi į VTPSI prašydama
išnagrinėti ginčo Statinių teisėtumo klausimą ir imtis priemonių pažeidimui pašalinti.
(25) VTPSI 2013-02-08 raštu NR. 2D-2169 atsisakė pateiktą prašymą tenkinti.
(26) VSTT 2013-02-27 raštu Nr. (3)-V3-530 (12.1) (gautu 2013-03-01) kreipėsi į Vilniaus
apygardos prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą ginčijant Statinių teisėtumą. Šiame rašte
VSTT išdėstė visas esmines aplinkybes dėl galimo Statinių neteisėtumo.
(27) Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2013-03-27 raštais Nr. 110(206)-19555 ir
Nr. 110(206)-19587 kreipėsi į VMSA. Prokuroras nurodo, kad VMSA 2013-0315 raštu Nr.
A51-31167-(2.15.2.36-MP7) pateiktoje Statybos leidimo medžiagoje esančiame suvestiniame
skaitmeniniame žemėlapyje Draustinio riba eina už Ginčo sklypo ribų. Prokuroras prašė
paaiškinti, kodėl ši riba skiriasi nuo VSTT pateiktų Draustinio ribų, taip pat prašė nurodyti
atsakingą asmenį.
(28) VSTT 2013-04-08 raštu Nr. (5)-V3-890-(2.8) teikdama papildomą informaciją
prokurorui apsiribojo daugiausia teisine analizę, tuo pačiu nurodydama, kad VSTK pradėjo
veikti tik 2008-02-26.
(29) LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013-04-
05 raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-1731 (prokuroro gautu 2013-04-10) atsakė į prokuroro paklausimą
dėl Vilniaus m. bendrajame plane rodomų Draustinio ribų neatitikimo. Buvo paaiškinta, kad
bendraisiais planais nenustatomos draustinių ribos (tai daroma saugomų teritorijų ribų
specialiaisiais planais); už duomenų perkėlimo teisingumą atsako bendrojo plano rengėjas;
bendrajame miesto plane nėra pažymėti sklypai, todėl nebuvo prielaidų patikrinti ar jie patenka į
saugomą teritoriją.
(30) Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2013-04-11 raštu Nr. 110(206)-22778
paragino VMSA pateikti atsakymą į ankstesnį jo raštą.
(31) Pareiškėjas su 2013-04-17 ieškiniu kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą su čia
aukščiau įvardintais ieškinio reikalavimais (žr. ats. 1 p.). Kartu su ieškiniu pateiktoje Draustinio
ribų plano ištraukoje iš VSTK, Draustinio riba yra visai šalia Ginčo žemės sklypo viršutinės ribos.
(32) VMSA 2013-04-25 raštu Nr. 48554(2.15.2.36-MP7), atsakydama į prokuroro
paklausimą, nurodė, kad nei Detaliajame plane, nei kituose prieinamuose informacijos šaltiniuose,
išduodant Statybos leidimą, nebuvo jokių duomenų apie tai, kad Ginčo žemės sklypas patektų į
Draustinio teritoriją.
(33) Nagrinėjant civilinę bylą 2013 m. VSTT pateikė kopiją išrašo apie patvirtintus
teritorijų planavimo dokumentus. Šiame išraše nurodoma, jog kaip specialusis planavimo
dokumentas registruojamas (suteiktas registro Nr. 100002000010) draustinių sąrašo patvirtinimas
pagal 1997-12-29 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1486 (išrašo kopijos apačioje nurodoma, jog
išrašas atspausdintas 1999-09-07 8.30 val.). Šį dokumentą pasirašiusio asmens vardas ir pavardė
nenurodyta. Kiek vėliau, 2014 m. pradžioje VSTT į civilinę bylą pateikė kopiją Teritorijų
planavimo dokumentų registro ir kadastro skyriaus viršininko J. Grigo 1999-10-25 pažymos Nr.
313-03, kur nurodoma, kad valstybinių teritorijų planavimo dokumentų registracijos (tame
tarpe ir Nr. 100002000010) TPDVR atliktos 1999-10-25. Nors teismas įpareigojo, tačiau VSTT,
pateikusi minėtų dokumentų kopijas, jų originalų taip ir nepateikė.
(34) Atsakydama į Andrėjauskų advokato Juozo Cibulskio paklausimą VTPSI, vykdanti
Teritorijų planavimo dokumentų valstybinio registro (TPDVR) tvarkytojo funkcijas, 2013-06-10
raštu Nr. (6.3)-2D-9182 nurodė, kad Dvarčionių geomorfologinio draustinio ribų planas nebuvo
registruotas TPDVR. Šio registro tvarkytojas VTPSI savo 2013-09-04 rašte Nr. (6.3)-2D-14100
nurodė, kad ieškant pagal registracijos Nr. 100002000010 jokių teritorijų planavimo dokumentų
sprendinių skaitmeninėje formoje nebuvo rasta. Kada atlikta pati registracija nenurodoma.

5. 5
(35) Nagrinėjant civilinę bylą, atsakydama į Andrėjauskų advokato Juozo Cibulskio
paklausimą, VSTT pateikė planą su rengiamo naujo Draustinio plano ribomis, kur taip pat
(raudona linija) nubrėžtos VSTK įregistruotos (įskaitmenintos) Draustinio ribos. Kaip nustatė (žr.
ats. 35 p.) čia toliau minimas ekspertas, pastarosios ribos Ginčo žemės sklypo vietoje akivaizdžiai
pakeistos.
(36) Teismo eksperto statusą turintis konsultantas Gintautas Tiškus rašytiniame įrodyme –
2013-11-18 rengtame ekspertiniame nagrinėjime pateikė išvadas, jog 1991 m. Draustinio ribų
plane negalima tiksliai nustatyti ginčo Statinių vietos. Taip pat ekspertas nurodė, jog
Topografiniame žemėlapyje nurodytos Draustinio ribos ginčo Statinių neapima, jos neatitinka
VSTK įskaitmenintų Draustinio ribų (nesutampa ribos posūkio taškas netoli Ginčo žemės sklypo);
nėra galiojančio Dvarčionių draustinio specialaus planavimo dokumento; Vilniaus m.
bendruosiuose planuose Ginčo žemės sklypo vietoje numatyta mažaaukščių gyvenamųjų namų
statyba.
(37) Dalį ieškinio reikalavimų perėmus nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam
teismui, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras pateikė pareiškimą dėl minėtų
administracinių teisės aktų panaikinimo (žr. ats. 1 p.).
II. Trumpa ginčijamo teismo sprendimo argumentų apžvalga
(38) Ginčijamas teismo sprendimas priimtas be motyvų: jo rezoliucinė dalis buvo paskelbta
2015-08-07 14.30 val., o ginčijamo teismo sprendimo tekstas buvo paskelbtas tik 2015-08-10 po
14.00 val. Šią aplinkybę patvirtina apeliantų advokato Juozo Cibulskio surinkti ir prie bylos
prašomi prijungti įrodymai. Apeliantų nuomone, surinkti įrodymai liudija, kad ginčijamo teismo
sprendimo argumentai buvo derinami prie teismo sprendimo dėl pareiškėjo reikalavimų. Kitaip
tariant ginčijamas teismo sprendimas atsirado ne byloje surinktų įrodymų ir argumentų analizės
pagrindu.
(39) Sprendime teismas konstatavo, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) į
bylą pateiktas ir LR Saugomų teritorijų kadastre saugomas Draustinio ribų planas yra tas pats, kurį
patvirtino LR Aukščiausioji Taryba 1992-09-24 nutarimu Nr. 1-2913, įsteigdama visą eilę
saugomų teritorijų, tame tarpe ir Dvarčionių geomorfologinį draustinį.
(40) Teismas, konstatuodamas, kad patvirtintus draustinių ribų žemėlapius saugojo VĮ
Valstybės žemės fondas, atmetė argumentus, kuriais apeliantai išsakė abejones, ar niekur (iki pat
2008 m., kada pradėjo veikti Saugomų teritorijų kadastras) nepaskelbtas Draustinio ribų planas
gali būti laikomas galiojančiu. Sprendime nurodoma, kad “specialiosios žemės naudojimo sąlygos
buvo nustatytos viešai skelbiamais teisės aktais”.
(41) Teismas išsakė poziciją, kad LR AT 1992-09-24 nutarimui Nr. 1-2913, kuriuo buvo
patvirtintas Draustinio ribų planas, prilygintinas (t.y. vertintinas taip pat) 1997-12-29 Vyriausybės
nutarimas Nr. 1486 ta prasme, jog abiem atvejais buvo patvirtintas draustinio ribų planas. Kitaip
tariant VSTT į bylą pateiktą ir 1998 m. be jokių planavimo procedūrų rengtą dar vieną Draustinio
planą teismas laikė teisiškai reikšmingu (t.y. specialiuoju planu). Taip netiesiogiai teismas išsakė
poziciją, kad 1998 m. rengtas Draustinio planas buvo patvirtintas minėtu 1997-12-29
Vyriausybės nutarimu.
(42) Vadovaudamasis minėtais planais, teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas
patenka į Draustinį. Kaip tai buvo nustatyta, teismas, deja, detaliai nepagrindė.
(43) Užuominų dėl ko buvo padaryta tokia išvada, galima rasti teismo sprendimo 9 psl., kur
teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje yra ir kitų planų, kuriuose ginčo žemės sklypas nepatenka
į Draustinį, o yra šalia jo ribos. Teismas pastebėjo, kad jais buvo vadovaujamasi rengiant ginčo
admistracinius aktus. Teismas, matyt turėdamas omenyje detalaus plano pagrindinį brėžinį, išsakė
nuomonę, kad jame naudotasi žemėlapiu, panašiu į Lietuvos topografinį žemėlapį, rengtą UAB
“Aerogeodezijos institutas” (pastarajame žemėlapyje nurodytas Draustinio ribų kontūras skiriasi
nuo kontūro, pavaizduoto Vilniaus miesto bendrajame plane ir yra panašus į kontūrą, matomą
Draustinio ribų plane, pateiktame VSTT).

6. 6
(44) Vadovaujantis Lietuvos topografiniu žemėlapiu (anot teismo – “iš to tampa aišku”)
daroma išvada, kad ginčo planavimo sprendinius tvirtinusioms institucijoms turėjo būti žinoma,
kad ginčo žemės sklypas patenka į draustinį.
(45) Dėl visų šių argumentų teismas nusprendė, kad tiek žemės sklypo savininkai, tiek
atsakovai aiškiai žinojo apie ginčo žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo
sąlygas.
(46) Teismas padarė išvadą, kad buvo pažeistas viešasis interesas, todėl pareiškėjo
reikalavimai tenkintini.
III. Apeliacinio skundo argumentai
3.1. Dėl absoliutaus pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą
(47) Visų pirma, apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad teismas ginčijamą 2015-08-07
sprendimą tenkinti pareiškėjo reikalavimus priėmė ir paskelbė be motyvų. Tai liudija advokato
Juozo Cibulskio surinkti įrodymai el. sistemoje e.teismai.lt. Šioje sistemoje 2015-08-07 data
užfiksuota tik sprendimo rezoliucinė dalis nepateikiant jokių teismo motyvų. Kaip matyti iš
surinktų įrodymų 2015-08-10 po pusiaudienio minėtoje sistemoje dar nebuvo įkelti jokie teismo
motyvai. Juos apeliantų atstovui advokatui Juozui Cibulskiui pavyko pamatyti tik 2015-08-11.
Minėtoje sistemoje matyti, kad visa teismo sprendimą įkėlusios teismo sekretorės parašas yra
datuotas 2015-08-10. Visi šie įrodymai liudija, kad teismas savo sprendimui pagrįsti motyvus
pateikė tik trečios dienos vakare, su jais galima buvo susipažinti tik ketvirtą dieną po rezoliucinės
dalies paskelbimo.
(48) Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 87 str. 4 d. imperatyviai nustato teismo
pareigą motyvuoti priimtą sprendimą. Tai reiškia, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje
turi būti išpildyti ABTĮ 87 str. 4 dalies 2–4 punktų reikalavimai. Jei pirmosios instancijos teismo
sprendimas, nutartis yra be motyvų, tai apeliacinės instancijos teismui yra absoliutus pagrindas
panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.), kadangi nemotyvuotas
teismo sprendimas negali būti pagrįstas ir teisėtas (ABTĮ 86 str.).
(49) Teismo sprendimas gali būti priimtas tik po to, kai nustatomos ginčui išspręsti
reikšmingos aplinkybės (ABTĮ 81 str.), remiantis teismo posėdyje pagal įrodymų vertinimo
taisykles ištirtų įrodymų visuma (ABTĮ 57 str. 6 d.), išvadas pagrindžiant ištirtais įrodymais ir
teisės normomis (ABTĮ 87 str. 4d.).
(50) Visos minėtos faktinės ir teisinės aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad ginčijamas
teismo sprendimas tenkinti pareiškėjo reikalavimus buvo priimtas be motyvų, pastaruosius vėliau
per keletą dienų priderinant prie priimto sprendimo. Tai akivaizdžiai pažeidžia imperatyvias
įstatymo nuostatas, pakerta pasitikėjimą teismu, jo nešališkumu ir nepriklausomumu. Dėl šių
motyvų, remiantis ABTĮ 142 str. 2d. 5 p., naikintinas konstatavus absoliutų negaliojimo pagrindą.
3.2. Dėl ginčijamo teismo sprendimo panaikinimo ABTĮ 142 str. 1 d. ir 143 str. nustatytais
pagrindais
(51) Nesutinkame su teismo išvada, jog pareiškėjo (prokuroro) reikalavimai panaikinti
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) direktoriaus įsakymus, patvirtinusius
apeliantų žemės sklypo detalaus plano reglamentą, tenkintini tuo pagrindu, jog minėti ginčo
administraciniai aktai neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės
aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
(52) Teismas nepagrįstai konstatatvo, kad ginčo administraciniai aktai pažeidė Saugomų
teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. nustatytas specialiąsias sąlygas, nes ginčo žemė patenka į
Dvarčionių draustinį. Apeliantai tiek savo atsiliepime, tiek teikdami paaiškinimus pagrindė, jog
vertinant byloje pateiktus įrodymus yra akivaizdu, kad Dvarčionių draustinio ribų planas
negali būti laikomas galiojančiu kaip nepaskelbtas, o ginčo žemės sklypas nepatenka į minėtą

7. 7
draustinį (draustinio riba eina žemiau žemės sklypo ribos). Dėl šių priežasčių minėtos
specialiosios sąlygos negalėjo būti taikomos ginčo administracinių teisės aktų atžvilgiu.
(53) Spręsdamas dėl Dvarčionių draustinio ribų plano galiojimo teismas ne tik visiškai
ignoravo apeliantų įvardintą šiai bylai išspręsti reikšmingą LR Konstitucinio Teismo
jurisprudenciją, bet šį klausimą išsprendė priešingai aktualiems Konstitucinio Teismo
išaiškinimams (teismas laikė, kad minėtas planas buvo išviešintas tinkamai, nes buvo saugojamas
VĮ Valstybės žemės fondas). Taip pat buvo ignoruota visa eilė įrodymų dėl Dvarčionių draustinio
ribų plano registracijos Teritorijų planavimo dokumentų registre. Teismas, laikydamas, kad 1998
m. rengtas ir neva 1997 m. naujai tvirtintas Draustinio ribų planas laikytinas specialiuoju planu,
neatsižvelgė į visą eilę Teritorijų planavimo įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų,
pagal kurias tik visas specialaus plano rengimo procedūras ir jau parengtas, ir tikrai tvirtintas
planavimo dokumentas gali būti laikomas galiojančiu.
(54) Konstatuodamas, kad ginčo žemės sklypas patenka į Draustinį, teismas suklydo, nes
pasirėmė tik vienu iš ginčo žemės detalaus plano brėžinių, kuriame tik aiškumo tikslais, tačiau
akivaizdžiai klaidingai (ne toje vietoje) pavaizduota žemės sklypo vieta Lietuvos topografinio
žemėlapio ištraukoje. Teismas neatsižvelgė ir visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, rodančių,
kad tai yra tik elementari klaida. Liko visiškai nevertinti įrodymai, kad ginčo žemės sklypas
nepatenka į Draustinį, kad apskritai pagal trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos
(VSTT) pateiktą Draustinio ribų plano versiją tai neįmanoma nustatyti (pagal mastelį Draustinio
ribos plotas viršija žemės sklypo plotį), Draustinio ribą būtina tikslinti; kad pareiškėjo įrodinėjama
Draustinio tikslinta riba ginčo žemės sklypo atžvilgiu yra dirbtinai pakelta. Teismas taip pat
nevertino ir įrodymų, jog apskritai yra neaiškus Draustinio ribų plano autentiškumo klausimas: nei
vienas į bylą pateiktas planas neturi visų būtinų derinimų.
(55) Apeliantai prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti skundžiamą sprendimą, nes
pastarojo motyvuojamoje dalyje yra netinkamai taikoma ir aiškinama materialinė teisė,
pažeidžiamos proceso nuostatos dėl visapusiško bylos ištyrimo nustatant ginčui išspręsti visas
reikšmingas aplinkybes (ABTĮ 81 str., 86 str. 2 d.); dėl argumentų, kuriais atmetami kurie nors
įrodymai (ABTĮ 87 str. 4 d. 3 p.); o taip pat ir dėl įrodymų vertinimo pagal nustatytas taisykles
(ABTĮ 57 str.).
(56) Toliau visi paminėti apeliacinio skundo argumentai išdėstomi detaliai.
3.2.1. Dėl Draustinio ribų plano galiojimo
(57) Apeliantai savo atsiliepime ir paaiškinimuose, išsakytuose teismo posėdyje nurodė,
kad nepaisant to, kokio kontūro ir kokių tikslių ribų 1992m. buvo patvirtintas Draustinio ribų
planas, jis negali būti laikomas galiojusiu tvirtinant Detalaus plano reglamentą 2006 – 2007 m.,
nes nebuvo paskelbtas nei Valstybės žiniose, nei Teritorijų planavimo dokumentų registre
(TPDVR).
(58) Skundžiamame sprendime teismas padarė išvadą, kad 1992 m. tvirtintas Dvarčionių
ribų planas laikytinas išviešintu ir galiojančiu, nes buvo saugomas VĮ Valstybės žemės fondas.
Taip pat teismas minėtam Draustinio ribų planui prilygino ir laikė tokią pačią juridinę galią
turinčiu 1998 m. rengtą ir neva 1997 m. naujai tvirtintą Draustinio ribų planą
(59) Tokios teismo išvados prieštarauja čia toliau įvardijamiems teisės aktams: LR
Konstitucijai, LR Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, imperatyvioms Žemės ir Teritorijų
planavimo įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų nuostatoms.
(60) Visų pirma, manytume, turi būti vadovaujamasi LR Konstitucijos 7 str. 2 d. ir LR
Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (redakcijos, galiojusios iki
1996-07-04) 4 str. įtvirtintomis nuostatomis, kad galioja tik paskelbti įstatymai.
(61) Toks imperatyvas neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo. Taip
nurodoma Konstitucinio Teismo (KT) jurisprudencijoje, kuria būtina vadovautis nagrinėjamoje
byloje. Tai – KT 2007 m. birželio 27 d. nutarimas, kuriame, be kita ko, buvo išaiškinta, kad:

8. 8
a) toks teisinis reglamentavimas, kai teisės aktų paskelbimas buvo numatomas tik
Valstybės žiniose, prieštaravo konstitucijai, kiek tai liečia grafinės medžiagos
paskelbimą (konstatuojamos dalies V sk., p. 7);
b) Konstitucijos 7 str. 2 d. naudojama sąvoka „Įstatymai“ KonstT aiškinama kaip apimanti
ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (konstatuojamos dalies III sk., p.
2);
c) LR Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis kartu su konstituciniu teisinės valstybės principu
leidžia teisės aktų paskelbimą atskiruose šaltiniuose išimtiniais atvejai, pavyzdžiui, kai
grafinės dalies neįmanoma buvo paskelbti Valstybės žiniose (konstatuojamos dalies III
sk., p. 15);
d) specialaus plano registravimas Teritorijų planavimo dokumentų registre laikytinas
pakankamu, kad laikyti, jog specialusis planas įsigaliojo, kaip norminis teisės aktas
(konstatuojamos dalies V sk., p. 16);
e) oficialus viešas viso teisės akto paskelbimas nėra savitikslis dalykas – tai reikalinga,
kad teisės subjektai žinotų, koks yra atitinkamas teisės aktas, galėtų su juo susipažinti
ir jį vykdyti. Taigi oficialaus viešo viso teisės akto paskelbimo paskirtis ir prasmė
yra ta, kad jis tampa prieinamas teisės subjektams ir yra pašalinamos bet kokios
abejonės dėl jo turinio autentiškumo (konstatuojamos dalies III sk., p. 7). Šie
kriterijai turi būti tenkinami net ir tada, kai norminis teisės aktas skelbiamas ne
Valstybės žiniose;
f) Jeigu spendžiama dėl planavimo dokumento įsigaliojimo, turi būti vadovaujamasi ne
tik Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymu bet ir tuo, kaip
buvo (ir yra) reglamentuojamas teritorijų planavimo dokumentų rengimas,
registravimas, paskelbimas, įsigaliojimas (konstatuojamos dalies IV sk., p. 5).
(62) Esmine nagrinėjamai bylai reikšminga Konstitucinio Teismo išvada, manytume,
laikytinas išaiškinimas, jog tais atvejais, kai teisės aktai skelbiami ne Valstybės žiniose turi būti
tenkinami Konstitucinio Teismo įvardinti kriterijai: prieinamumas teisės subjektams, bet kokių
abejonių dėl teisės akto turinio pašalinimas.
(63) Konstitucinis teismas išnagrinėjo teritorijų planavimo dokumentų registraciją
reglamentavusius teisės aktus ir padarė išvadą, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą
planavimo dokumentų registracija laikytina tinkamu išviešinimu specialiųjų planų, kurie laikytini
teisės aktais.
(64) Pastebėtina, kad pagal nusistovėjusią Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo
praktiką, specialieji planai, su atskiromis išimtimis, laikomi norminiais teisės aktais (LVAT
praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimo, skelbto
Administracinės jurisprudencijos 17 numeryje, 2009 m., 2.2. p.).
(65) Norminių teisės aktu akivaizdžiai laikytinas ir Draustinio ribų planas. Todėl
vadovaujantis minėta Konstitucinio teismo jurisprudencija teismas privalėjo aiškintis, ar
Draustinio ribų plano saugojimas VĮ Valstybės žemės fondas atitinka įvardintus esminius
kriterijus, kad galima būtų laikyti jį galiojančiu ir viešai paskelbtu teisės aktu.
(66) Deja, teismas nenagrinėjo, ar faktinės aplinkybės leidžia daryti tokią išvadą. Apeliantų
nuomone, Draustinio ribų plano saugojimas VĮ Valstybės žemės fonde neužtikrina nei tokio plano
viešumo, nei teisės subjektų galimybių su juo susipažinti, nei galima išvengti abejonių dėl tokio
plano autentiškumo. Ir tai konstatuotina dėl paprastos priežasties: visi minėti aspektai nėra niekaip
reglamentuojami minėtos institucijos atžvilgiu: ši institucija tiesiog nevykdo tokių viešojo
administravimo ir/ar administracinių paslaugų teikimo funkcijų (tai nenumatyta jokiuose teisės
aktuose). Beje, apeliantų advokatas Juozas Cibulskis kreipėsi į šią instituciją su paklausimu dėl
ginčo plano, tačiau gavo tik į kitas institucijas nukreipiantį atsakymą.
(67) Taip pat teismas visiškai nevertino apeliantų argumentų ir pateiktų įrodymų, jog
Draustinio ribų planas negali būti laikomas galiojančiu kaip planavimo dokumentas, nes nebuvo
laiku registruotas TPDVR.

9. 9
(68) Minėtame KT 2007-06-27 nutarime KT išaiškino, kad pagal įstatymo „Dėl Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo“ 2 straipsnį Teritorijų planavimo įstatymas
(1995 m. gruodžio 12 d. redakcija) „Vyriausybės nustatyta tvarka“ turėjo būti taikomas visiems
patvirtintiems, pradėtiems ir iki įstatymo įsigaliojimo dienos nebaigtiems bendriesiems,
detaliesiems planams bei specialiojo planavimo dokumentams (konstatuojamos dalies IV sk., p.
12). Taip pat KT nurodė, kad „įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui saugomų teritorijų
planavimo dokumentų teisinio statuso klausimas buvo išspręstas LR Vyriausybės 1996 m.
gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl LR teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems,
pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams,
pagal kurio 1 punktą /.../ planai, projektai ir schemos, kuriuose numatytos teritorijų žemės
naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų
planavimo dokumentai, jei jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo
įstatymo įsigaliojimo dienos. Minėti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame teritorijų
planavimo dokumentų registre /.../“.
(69) Iš minėto Vyriausybės nutarimo pavadinimo ir turinio matyti, kad jis buvo priimtas
dėl Teritorijų planavimo įstatymo taikymo planavimo dokumentams, patvirtintiems iki jo
įsigaliojimo. Todėl šiame nutarime numatyta planavimo dokumentų registravimo iki 1997-03-30
sąlyga reiškia, kad jos netenkinus, neregistruoto planavimo dokumento atžvilgiu negali būti
taikomas 1996-01-01 įsigaliojęs Teritorijų planavimo įstatymas, o neregistruoti planai negali būti
laikomi privalomais planavimo dokumentais.
(70) Todėl iki 1997-03-30 neregistruotiems teritorijų planavimo dokumentams negali būti
taikomos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos nei dėl saugomų teritorijų planų pripažinimo
specialiaisiais planais (12 str. 1 d. 4 p.), nei dėl jais nustatytų specialiųjų sąlygų privalomumo
rengiant detaliuosius planus (12 str. 3 d. (nuo 1997-06-26 – 12 str. 4 d.)), nei dėl jų galiojimo
apskritai, įtvirtinto 2 str. 9 dalyje, apibrėžiančioje planų vykdytojus. Pastaroji teisės nuostata
apibrėžė subjektus, kuriems planavimo dokumentai yra privalomi ir taip įtvirtino visuotinį
teritorijų planavimo dokumentų privalomumą, t.y. galiojimą (įstatymo redakcijos nuo 1996-01-01
iki 2004-04-30). Šios ypatingos svarbos nuostatos atkartojamos ir vėlesnėse įstatymo redakcijose
(nuo 2004-05-01 iki 2007-03-21: dėl planų pripažinimo specialiaisiais – 13 str. 1 d. 4 p. ir 15 str.
1 d. 5 p., dėl juose nustatytų specialiųjų sąlygų privalomumo rengiant detaliuosius planus – 26 str.
3 d., dėl planų vykdytojų – 2 str. 21 d.).Beje, Saugomų teritorijų ribų planai visada buvo laikomi
specialaus teritorijų planavimo dokumentais, kuriems taikytinas tiek Teritorijų planavimo
įstatymas, tiek minėtas LR Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 617. Pagal LR
Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio
planavimo“ patvirtintų LR teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų (toliau – laikinieji nuostatai)
5.2.2 punktą teritorijų planavimo dokumentams buvo priskirti specialios paskirties, tame tarpe ir
saugomų teritorijų, planai, o pagal 4 punktą saugomų teritorijų tvarkymas buvo priskirtas
specialiajam teritoriniam planavimui. Nuo 1993-11-24 įsigaliojusio Saugomų teritorijų įstatymo 4
str. 11 dalyje buvo nustatyta, kad saugomų teritorijų ribos žymimos teritorinio planavimo
dokumentuose, o 6 str. 1 d. nurodoma, kad specialiosios sąlygos taip pat taikomos reglamentuojant
veiklą saugomose teritorijose. Nuo 1994-05-06 įsigaliojusio Žemės įstatymo 10 str. buvo
įtvirtintos bendros nuostatos dėl specialiųjų sąlygų nustatymo. Nuo 1995-06-13 iki 2004-01-26
galiojusioje šio įstatymo straipsnio redakcijoje nustatyta, kad specialiosios sąlygos, kaip veiklos
apribojimai, nustatomos pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorijų planavimo
dokumentus (nuo 2004-01-27 - šio įstatymo 22 str. 4 d.).
(71) Šios paminėtos įstatymų nuostatos aiškiai paneigia teismo išvadas, kad 1998 m. naujai
parengtas Draustinio ribų planas buvo patvirtintas 1997-12-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1486.
Teismas nenagrinėjo paties minėto Vyriausybės nutarimo turinio, todėl suklydo: šiame nutarime
nėra nurodyta, kad būtų tvirtinami kokie tai planavimo dokumentai. Taip pat teismas neatsižvelgė
į apeliantų nurodytus VSTT raštus, kuriuose pripažįstama, kad dėl 1998 m. rengto plano nebuvo
rengiamos ir/ar vykdomos jokios specialaus plano rengimo procedūros, numatytos Teritorijų
planavimo įstatyme. Galu gale minėta teismo išvada yra nelogiška: negali būti planas iš pradžių

10. 10
tvirtinamas, o po to rengiamas (teismas neatsižvelgė, kad byloje pateiktas šis Draustinio planas
datuotas 1998 m.).
(72) Dėl to, kad teismas, nesivadovavo įvardinta materialiąja teise ir ignoravo minėtą
Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, manytume, rodo, kad buvo pažeistos mūsų įvardintos
materialinės teisės nuostatos, nes byloje pateikti ir teismo palikti nevertinti įrodymai rodo, kad
Draustinio ribų planas nebuvo registruotas TPDVR:
a) kad Draustinio ribų planas nebuvo skelbiamas Valstybės žiniose matome iš į bylą pateiktos
ištraukos iš 1992-10-31 Valstybės žinių Nr. 30, kur tokio plano nėra (III t., b.l. 84-102).
b) taip pat šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog draustinio ribų planas, patvirtintas 1992 m.,
nebuvo registruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybiniame registre (TPDVR).
Pastaroji aplinkybė žinoma ir iš TPDVR tvarkytojo VTPSI 2013-06-10 rašto Nr. (6.3)-2D-
9182 (II t., b.l. 143), kur nurodyta, jog iki šiol joks Dvarčionių geomorfologinio draustinio
planas nebuvo registruotas TPDVR apskritai (Draustinio ribų planui nėra suteiktas TPDVR
numeris, kuris privalomas pagal Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų 18 p.).
c) Kad Draustinio ribų planas nebuvo registruotas TVDVR, netiesiogiai įrodo ir duomenų
banko išrašai: 2004 m. (II t., b.l. 23); 2006-12-11 (III t., b.l. 61) ir 2008-03-20 (I t., b.l. 101,
110, 111). Šiuose išrašuose Draustinio riba yra brėžiama taip, kad Ginčo žemės sklypas
nepatenka į Draustinio teritoriją. Šie išrašai rodo TPDVR registruotų planavimo
dokumentų duomenis dėl čia žemiau nurodomų priežasčių.
d) Teritorijų planavimo duomenų banko (dar kartais populiariai vadinamo jungtine GIS
informacine sistema) nuostatai buvo patvirtinti LR Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d.
nutarimo Nr. 721. Šiuose nuostatuose inter alia nustatyta, kad teritorijų planavimo
duomenų bankas skirtas dokumentų, įregistruotų teritorijų planavimo dokumentų registre,
sprendiniams įrašyti ir saugoti, taip pat grafiniams ir teksto duomenims, kurių reikia
rengiant teritorijų planavimo dokumentus, saugoti (1 punktas). Buvo nustatyta, kad
nemokamai teritorijų planavimo duomenų banko duomenys teikiami valstybės
institucijoms pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą (24 punktas); kitiems juridiniams ir
fiziniams asmenims – planavimo organizatoriams teritorijų planavimo duomenų banko
duomenys teikiami už nustatytą žyminį mokestį (pagal Žyminio mokesčio įstatymą) (25
punktas).
e) Vadovaujantis Teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų 13 p., matyti, kad duomenys
į šią GIS duomenų bazę patenka ne tik iš Teritorijų planavimo dokumentų registro, bet ir
iš kitų kadastrų ir registrų duomenų bazių. Be to, Teritorijų planavimo duomenų banko
nuostatų 1 p. nustato, kad šis bankas yra skirtas dokumentų, įregistruotų Teritorijų
planavimo dokumentų registre, sprendiniams įrašyti ir saugoti, taip pat grafiniams ir
teksto duomenims, kurių reikia rengiant teritorijų planavimo dokumentus, saugoti.
f) Šie duomenys naudojami ne tik teritorijų planavimo sąlygoms nustatyti, bet ir
teritorijų planavimui aprūpinti visapusiška, išsamia teritoriškai orientuota informacija.
g) Taip pat negalima sutikti ir su pareiškėjo argumentais (žr. ats. 9 p.), jog neva 1998 m.
parengtas Draustinio ribų planas buvo naujai patvirtintas 1997 m. Visų pirmą LR
Vyriausybės 1997-12-29 nutarimu Nr. 1486 nebuvo tvirtinamas joks planavimo
dokumentas – jame tik tvirtinamas draustinių sąrašas. Be to, apskritai neįmanoma, kad
planavimo dokumentas būtų pirmiau patvirtintas, o vėliau parengtas. Nebuvo šis planas
tvirtintas jokiu kitu Vyriausybės nutarimu, kaip tai nustatė LR Saugomų teritorijų įstatymo
6 str. 5 d. (įstatymo redakcija, galiojusi 2000-06-27). Apie kokį tvirtinimą gali būti kalba,
jeigu 1998 m. rengto Draustinio ribų plano projekto atžvilgiu nebuvo vykdoma jokia
specialaus plano rengimui taikytina procedūra, ką patvirtino VSTT savo 2013-06-26 rašte
Nr. (5)-V3-156612.1. Tuo tarpu tokios procedūros yra privalomos rengiant specialaus
planavimo dokumentą, kuriuo ir laikytini draustinių ribų planai (žr. ats. 71 p.), kaip tai
nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 13-14 str. (redakcija, galiojusi 1997 – 1998 m.).
Todėl į nagrinėjamą bylą pateiktu 1998 m. Draustinio ribų plano projektu remtis negalima
– šis dokumentas niekada neturėjo jokios juridinės galios.

11. 11
h) Tai, kad 1991 m. Draustinio ribų planas buvo įskaitmenintas 2008-02-36 pradėjusiame
veikti VSTK, esmės nekeičia – nepriklausomai nuo to, ar įgijo dėl to Draustinio ribų planas
juridinės galios, ar ne, ginčijamai administraciniai aktai jau buvo priimti.
(73) Vadovaujantis visomis išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis,
manytume, konstatuotina, kad Draustinio ribų planas yra negaliojantis, kaip nepaskelbtas,
ir negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu (taigi nėra visuotinai privalomas).
Todėl 2006 – 2007 m. tiesiog nebuvo galiojančio planavimo dokumento, kurio pagrindu būtų
taikomos pareiškėjo įvardintos specialiosios sąlygos.
(74) Taip pat darytina išvada, kad teismas pažeidė minėtas LR Konstitucijos ir kitas
įstatymų nuostatas, o taip pat nesilaikė šiai bylai reikšmingos KT jurisprudencijos dėl norminių
teisės aktų išviešinimo ir įsigaliojimo. Teismas taip pat pažeidė minėtas proceso nuostatas dėl
visapusiško bylos ištyrimo ir įrodymų vertinimo. Šios klaidos dėl minėtų priežasčių nulėmė iš
esmės neteisingas teismo išvadas dėl Dvarčionių draustinio ribų plano galiojimo ir taikymo
nagrinėjamoje byloje.
3.2.2. Dėl Draustinio ribų plano autentiškumo nustatymo
(75) Apeliantai savo atsiliepime ir paaiškinimuose, išsakytuose teismo posėdžio metu,
įrodinėjo, kad minėtos problemos su Draustinio ribų plano galiojimu, t.y. jo tinkamu paskelbimu
(išviešinimu) lemia šio plano autentiškumo nustatymo problemą nagrinėjamoje byloje.
(76) Problema ta, kad šioje byloje yra pateikti keli Draustinio ribų konfiguracijos
variantai, skelbti ne specialaus planavimo dokumentuose: viena riba buvo paskelbta
Vilniaus m. bendrajame plane, o kita – LR Topografiniame plane. Ir šios ribos skiriasi iš
esmės. Tuo tarpu tiesioginio įrodymo kokia būtent riba buvo patvirtinta 1992m., apeliantų
nuomone, byloje nėra: VSTT į bylą pateiktas planas (korektūra) neturi visų būtinų derinimų.
(77) Teismas nevertino šių itin reikšmingų aplinkybių, visiškai netyrė čia toliau įvardijamų
įrodymų, taip pažeisdamas minėtas proceso nuostatas dėl visapusiško reikšmingų bylos aplinkybių
ištyrimo ir įrodymų vertinimo.
(78) Nagrinėjamoje byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, rodančių, jog būtent į
nagrinėjamą bylą pateiktas 1991 m. Draustinio ribų planas buvo patvirtintas 1992 metais. Todėl
bet kokios abejonės, yra vertintinos atsakovų ir apeliantų naudai, nes teismo sprendimas negali
būti grindžiamas prielaidomis.
(79) Pirmiausia nėra aišku kuo remiantis VSTT nusprendė, jog būtent 1991 m. Draustinio
ribų planas, o ne kokia nors kita Draustinio ribų plano versija buvo patvirtinta 1992 m. (tuo labiau,
kad ant 1991 m. Draustinio ribų plano nėra jokios Aplinkos apsaugos departamento žymos ir/ar
įsakymo numerio, kuriuo buvo nuspręsta teikti tvirtinimui būtent šį Draustinio ribų variantą). Taip
pat, byloje nėra jokios informacijos apie tai, kaip 1991 m. Draustinio ribų planas pateko į VSTT,
nors pagal VSTK nuostatus tokia informacija VSTK turi būti saugoma.
(80) Atidžiau apžiūrėję pateiktą 1991 m. Draustinio ribų planą ir įvertinę eksperto G.
Tiškaus pateiktą informaciją, matome, kad brėžinys buvo rengtas 1988 metais, o koreguotas 1990
metais. Jame yra 1991 m. datuoti suderinimai kolūkio pirmininko, viršaičio, architekto bei rajono
inspektoriaus.
(81) Tačiau šiame plane nėra jokio derinimo iš LR Aplinkos apsaugos departamento, kuris
pagal 1990-07-13 Aplinkos apsaugos departamento įstatymą Nr. I-373 buvo atsakingas už tokių
planų rengimą ir pateikimą tvirtinimui. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad Aplinkos
apsaugos departamentas (AAD) priima sprendimus; 8 str. 4 p. nustato, kad AAD reglamentuoja ir
kontroliuoja veiklą saugomose teritorijose. Įstatymo 9 str. 4 p. nustatyta, kad AAD LR
Aukščiausiajai Tarybai teikia draustinių steigimo projektus; 13 str. 2 ir 5 p. nustatyta, kad AAD
generalinis direktorius atstovauja Apslinkos apsaugos departamentui, leidžia įsakymus, tvirtina
instrukcijas, taisykles, metodikas, pagal savo kompetenciją priima kitus sprendimus. Panašios
nuostatos įtvirtintos ir tuo metu galiojusiame 1992-01-21 Aplinkos apsaugos įstatyme Nr. I-2223,
kurio 6 str. 1 d. nustatyta, jog Valstybinį aplinkos apsaugos valdymą LR vykdo pagal kompetenciją
AAD. Įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad AAD yra Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai atskaitinga

12. 12
institucija, kuri organizuoja ir koordinuoja tikslinius mokslo tiriamuosius darbus aplinkos
apsaugos srityje (6 str. 32 d. 10 p.), bei teikia LR Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus dėl saugomų
teritorijų steigimo, skelbia aplinkos objektus valstybiniais gamtos paminklais.
(82) Taigi matome, kad ant į nagrinėjamą bylą pateikto 1991 m. Draustinio ribų plano nėra
jokio nei AAD generalinio direktoriaus, nei jo įgalioto asmens derinimo. Brėžinyje nėra nurodyta
kokiu AAD įsakymu ar sprendimu jis buvo teiktas LR Aukščiausiajai Tarybai tvirtinimui. Nėra
toks AAD sprendimas pateiktas į bylą apskritai.
(83) Todėl darytina aiški išvada, kad pareiškėjo įrodinėjama aplinkybė apie 1992 m.
patvirtintas konkrečias draustinio ribas yra grindžiama tik prielaida, bet ne įrodymais, jog būtent
pareiškėjo ir VSTT į bylą pateiktas 1991 m. Draustinio ribų plano projektas ir buvo patvirtintas.
Tačiau, esant keliems draustinio ribų kontūro variantams, aiškėja, jog egzistavo ne vienas
Draustinio ribų projektas. Tais laikais buvo įprastos taip vadinamos projektinės dokumentacijos
korektūros. Net pareiškėjo pateiktas projektas taip pat pažymėtas kaip ankstesnio projekto
korektūra.
3.2.3. Dėl Draustinio ribų
(84) Ginčijamame teismo sprendime pasiremta tik vienu ginčo detelaus plano brėžiniu,
kuriame kairiajame viršutiniame kampe informaciniais tikslais pateiktoje LR Topografinio plano
ištraukoje yra neteisingai (ne toje vietoje) pavaizduotos ginčo žemės sklypo ribos.
(85) Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja – architektė, rengusi ginčo detalųjį planą,
aiškiai paliudijo, kad detalaus plano rengimo metu nebuvo jokių duomenų ar prieinamų
dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo žemės sklypas bent iš dalies patektų į
Draustinio teritoriją. Jos teigimu, draustinio ribos minėtoje topografinio plano ištraukoje
pavaizduotos laisvai, brėžiant ranka išimtinai informaciniais tikslais. Užnešant minėtas sklypo
ribas buvo padaryta klaida – ribos pažymėtos ne toje vietoje. Taip pat šios aplinkybės matomos ir
ginčo detalaus plano svarstymo dokumentuose, esančiuose detalaus plano byloje.
(86) Taigi teismas, neatsižvelgdamas į visus byloje esančius įrodymus, suklydo,
pasiremdamas dokumentu, kuriame architektės buvo padaryta elementari klaida. Taip buvo
pažeistos čia aukščiau minėtos proceso taisyklės dėl įrodymų vertinimo.
(87) Teismas taip pat nevertino apeliantų atsiliepime ir paaiškinimuose, išsakytuose teismo
posėdžio metu, išsakytų argumentų ir įvardintų įrodymų, liudijančių, kad net ir VSTT pateiktas
Draustinio ribų planas neįrodo, kad ginčo žemės sklypas patenka į Draustinį.
(88) Visų pirma, šiuo klausimu pastebėtina, kad akivaizdžiai 1991 m. Draustinio ribų plane
brėžta riba tiek stora, jog, įvertinus mastelį, ji apima 30 – 50 m. žemės ruožą, todėl tokios ribos
tikslinimas smulkesnio mastelio plane yra neišvengiamas. Tai akivaizdžiai lemia ir galimą
paklaidą. Todėl svarbi yra metodika ir pagrindimas, kodėl būtent taip, o ne kitaip turi būti brėžiama
tikslinama Draustinio riba. Deja, nors VSTT gina kaip teisingą Valstybiniame Saugomų teritorijų
kadastre įskaitmenintą Draustinio ribą, tačiau nenurodo kokia metodika buvo remiamasi.
(89) Andrėjauskai atkreipia teismo dėmesį į vizualiai akivaizdžiai matomą faktą: palyginus
1991 m. Draustinio ribų plane ranka brėžtą storą, brūkšniuotą ir tiesią (išskyrus vieną didelį
įlinkimą) Draustinio ribos liniją su VSTK įskaitmenintą plona, vingiuota ir prie reljefo priderinta
Draustinio riba, matyti, jog tai yra skirtingos ribos. VSTK įskaitmeninta Draustinio riba yra
akivaizdi 1991 m. Draustinio ribų plano improvizacija Ginčo žemės sklypo vietoje.
(90) Tai, kad įskaitmeninta Draustinio riba yra improvizuotas tikslinimas 1991 m.
Draustinio ribų plane, kelia pagrįstų abejonių ar dėl to gali būti naikinamas netoli tokios teorinės
ribos atsiradusio Ginčo žemės sklypo Detalaus plano reglamentas.
(91) Teismo eksperto statusą turintis konsultantas Gintautas Tiškus rašytiniame įrodyme –
2013-11-18 rengtame ekspertiniame nagrinėjime, nustatė, kad VSTK įskaitmeninta Draustinio
riba Ginčo žemės klypo atžvilgiu yra dirbtinai pakelta, perkėlus ribos posūkio tašką. Tai ekspertas
nustatė lygindamas Topografinio žemėlapio (kuris taip pat atkartoja 1991m. Draustinio ribų plano
Draustinio ribos kontūrą) su VSTK įskaitmeninta Draustinio riba. Tai rodo, kad tikslinant
Draustinio ribą ir ją įskaitmeninant VSTK, buvo neišvengta klaidų.

13. 13
(92) Taip pat minėtas ekspertas nustatė, kad neįmanoma tiksliai nustatyti Ginčo žemės
sklypo vietos 1991 m. Draustinio ribų plane.
(93) Andrėjauskai atkreipia dėmesį į tai, kad 1991 m. Draustinio ribų plane, kuris (kaip
jame nurodyta) buvo sudurstytas iš atskirų ortofotonuotraukų, atstumai tarp atskirų atskaitos taškų
skiriasi nuo atstumų tarp tų pačių taškų Topografiniame plane. Tai puikiai iliuostruoja VSTT į bylą
pateiktas planų fragmentų derinimas.
(94) Apibendrinus tai, kas išdėstyta dėl tikslių Draustinio ribų nustatymo Ginčo žemės
sklypo atžvilgiu, aiškėja, kad tai padaryti vadovaujantis 1991m. Draustinio ribų planu be
reikšmingos paklaidos yra tiesiog neįmanoma. Be to, tikslių Draustinio ribų nustatymą apsunkina
1991 m. Draustinio ribų plano netikslumai. Visi šie trūkumai ir VSTT padarytos klaidos
įskaimeninant Draustinio ribas VSTK rodo, kad pareiškėjo įrodinėjama Ginčo žemės sklypą
apimanti Draustinio riba yra tik teorinė – pakankamai laisva Draustinio ribos interpretacija. Byloje
esantys įrodymai rodo esant tam tikrą paklaidą, dėl kurios pareiškėjas ir VSTT apsirinka
manydami, jog Ginčo žemės sklypas patenka į Draustinį.
(95) Teismas nevertino visų šių įrodymų, o konstatuodamas Draustinio ribas pasirėmė ne
oficialiu dokumentu, bet architektės laisva ir, deja, klaidingai pateikta informacija apie žemės
sklypo ribas. Tuo tarpu iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti tikslias ginčo žemės
ribas Dvarčionių draustinio ribų atžvilgiu. Pirmiausia todėl, kad VSTT pateiktas planas
nėra tikslus ir pakankamai detalus, o šio plano ribų tikslinimas, atliktas VSTT, kaip nustatė
ekspertas Gintautas Tiškus, yra su esminėmis klaidomis. Antra, nėra aišku kodėl būtent
VSTT pateikta Draustinio ribų versija (korektūra), kuri niekur nebuvo išviešinta, reikia
vadovautis. Kodėl neturėtų būti vadovaujamasi Vilniaus m. bendrajame plane nubrėžta ir
Teritorijų planavimo duomenų banke išviešinta draustinio riba, dėl kurios nėra jokių
abejonių, ir kuria vadovavosi architektai bei institucijos. Juolab, kad nei pareiškėjas, nei VSTT
negalėjo įrodyti kokia gi Draustinio ribų plano versija laikytina autentiška.
3.2.4. Dėl teisėtų lūkesčių
(96) Minėta Draustinio ribų plano autentiškumo ir tinkamo išviešinimo problema,
manytume, lemia ir tai, kad turėtų būti ginami apeliantų teisėti lūkesčiai. Pirmiausia dėl to, jog
paprasti piliečiai ir net architektai negali būti atsakingi dėl to, kokias Draustinio ribas viešina
viešojo administravimo institucijos. Antra, teisinėje valstybėje turi būti užtikrinamas teisinis
tikrumas visiems teisės subjektams: negali būti taip, kad detalus planas tvirtinamas pagal
vienokias išviešintas (nors ir netiesiogiai) Draustinio ribas, o paskui viešinamos ribos
keičiamos.
(97) Tuo tarpu, kaip minėta, ginčo detalaus plano rengimo metu vienintelė Teritorijų
planavimo duomenų banke išviešinta Draustinio riba buvo ta, kuri nubrėžta Vilniaus m.
bendrajame plane. Nėra ginčo dėl to, kad ši Draustinio riba nekerta ir neapima ginčo žemės sklypo.
(98) Jokių kitų Draustinio ribų, kurių paskelbimas (išviešinimas) atitiktų Konstitucinio
Teismo įvardintus kriterijus, tiesiog nėra. Čia, beje, pastebėtina, kad Lietuvos topografinis planas
nėra planavimo dokumentas pagal Teritorijų planavimo įstatymą (tai kartografijos, o ne teritorijų
planavimo dokumentas – topografinis planas!), todėl negalima reikalauti, kad kas nors topografinį
planą vertintų kaip teisiškai įpareigojantį dokumentą (nors, beje, nagrinėjamoje byloje niekas
neginčijamai nenustatė, kad Draustinio riba kirstų ginčo žemę net vadovaujantis ir LR
Topografiniu planu).
(99) Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią
įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų.
Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų
pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės
bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2008 m.
gruodžio 24 d. nutarimas). Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų –
teisinio saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo
tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti

14. 14
teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m.
kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d. nutarimai).
(100) Taigi Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmenys, kurie pagal
įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus
išlaikytos ir įgyvendinamos. Tačiau teisėtų lūkesčių principui taikomos kelios sąlygos: gintinos
teisės turi būti įgytos teisėtai ir turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant teisės aktų.
(101) Jau buvo minėta, kad Žemės privatizavimo sutartyse nebuvo jokios nuorodos į jokias
specialias sąlygas ar saugomą teritoriją. Be to, žemės sklypas buvo baigtas privatizuoti jau
įsigaliojus Žemės reformos įstatymui, t.y. jo 13 str. 9 d. imperatyvioms nuostatoms, draudžiusioms
privatizuoti žemę draustiniuose. Tuo tarpu Žemės privatizavimo sutartys niekada nebuvo
ginčijamos – jos iki šiol yra tebegaliojančios. Todėl minėtų sutarčių pagrindu Andrėjauskams kilo
teisėti lūkesčiai, jog jų niekaip ir jokiomis specialiomis sąlygomis neapribotos nuosavybės teisės
į privatizuotą žemę nebus apribotos niekaip kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais.
(102) Nepaskelbus ir tinkamai neregistravus Drautinio ribų plano, Andrėjauskai ir viešojo
administravimo subjektai objektyviai negalėjo net įtarti, jog gali kilti klausimas dėl Ginčo žemės
sklypo patekimo į Draustinio teritoriją. Kaip buvo minėta, TPDVR tvarkytojas, VTPSI, savo 2013-
06-10 raštu Nr. (6.3)-2D-9182 (II t., b.l. 143) nurodė, kad iki šiol joks Dvarčionių geomorfologinio
draustinio planas nebuvo registruotas TPDVR apskritai. Andrėjauskų nuomone, jeigu jau pats
registro tvarkytojas nerado Draustinio registracijos TPDVR, piliečiams negali būti keliami
didesni rūpestingumo standartai.
(103) Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teritorijų planavimo duomenų banke (GIS
suvestinėje duomenų bazėje), kur, kaip minėta, patenka registuotų planavimo dokumentų
duomenys, Detalaus plano tvirtinimo metu buvo matoma tik Ginčo žemės sklypo neapimanti
Draustinio riba.
(104) Apskritai informacija apie galimas kitokias Draustinio ribas viešai pasirodė tik po
VSTK veiklos padžios nuo 2008-02-26.
(105) Teismas apskritai nevertino apeliantų argumentų dėl jų teisėtų lūkesčių gynimo,
neanalizavo šiuo klausimu reikšmingų teisinių ir faktinių aplinkybių, bei įrodymų, todėl buvo iš
esmės pažeistos minėtos proceso nuostatos.
3.2.4. Dėl teismo išvados, jog Draustinio ribos nesikeitė
(106) Apibendrinant tai, kas išdėstyta, būtina pastebėti, kad nėra ginčo dėl to, jog Draustinio
ribos oficialiai iki pat 2015 m. nebuvo keičiamos. Tačiau ginčas yra kilęs dėl to, jog yra neišku, o
kokios Draustinio ribos buvo patvirtintos, o taip pat ir išviešintos.
(107) Teismas, pažeisdamas minėtas proceso normas, nenagrinėjo visų šių reikšmingų bylai
aplinkybių, todėl suklydo – neteisingai konstatavo, kad ginčo detalus planas pažeidė specialiąsias
žemės naudojimo sąlygas, įtvirtintas Saugomų teritorijų įstatyme. Teismo klaidos esminės – byloje
nėra duomenų apie tai kokios draustinio ribos buvo tvirtintos 1992m., jos nebuvo paskelbtos
nustatyta tvarka, o Teritorijų planavimo duomenų registre netiesiogiai paskelbtos Draustinio ribos
akivaizdžiai neapėmė ginčo žemės. Teismas, neteisingai vertindamas įrodymus, o dalies jų
apskritai nenagrindamas, nenustatė minėtų esminių šiai bylai aplinkybių, šalinančių bet kokią
atsakovų ir apeliantų atsakomybę. Todėl mintos teismo klaidos yra esminės, o ginčijamas teismo
sprendimas naikintinas.
IV. Dėl atstovavimo
g) Byla bus vedama per advokatą Juozą Cibulskį, advokato juozo Cibulskio kontora,
Tolimoji g. 18 A, Vilnius.
V. Dėl prašymų

15. 15
Todėl, vadovaudamiesi čia aukščiau išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis
aplinkybėmis, teismą
prašome:
- prijungti prie bylos šiuos įrodymus: advokato Juozo Cibulskio atliktą e.teismas.lt sistemos
fotofiksaciją.
- panaikinti 2015-08-07 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, priimtą
administracinėje byloje Nr. I-4455-189/2015;
- atmesti pareiškimo reikalavimus pilnai.
Prieduose:
1 Advokato Juozo Cibulskio atlikta e.teismas.lt sistemos fotofiksacija.
Teodoras Andrėjauskas __________________
(parašas)
Birutė Andrėjauskienė __________________
(parašas)