Arturas Zuokas: Kulturos politika ir idejos

Artūras Zuok as K ultūr os id ėjos, projektai ir iniciatyvos

D idžiausia Baltijos šalių meno galerija
Idėja: supažindinti vilniečius su naujai pastatytu savivaldybės pastatu surengiant jame meno darbų parodą.
2004 m. vasario 16 d. naujasis savivaldybės pastatas visai savaitei tapo didžiausia Baltijos šalių meno galerija.
Savo darbus jame eksponavo dailininka i , grafika i , fotografa i ir skulptoria i iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos ir Estijos.
Per savaitę parodas ir pastatą aplankė apie 7000 žmonių.

Kultūros politika
2003 m. mero A. Zuoko iniciatyva Vilniaus miesto savivaldybė užsakė, o Atviros Lietuvos fondas parengė sostinės kultūros plėtros galimybių studiją.
Galimybių studijos išvados:
Vilnius gali suformuoti ir įgyvendinti vientisą kultūros politiką;
Reikia mažinti remiamų renginių skaičių ir orientuotis į kokybiškus ir išliekamąją vertę turinčius projektus atsisakant, vadinamų, „alaus švenčių” miesto centre.

Naujos kultūros politikos žingsniai, sudarę pagrindą Vilniui tapti Europos kultūros sostine

I. Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programa
Idėja : tam, kad Vilniaus Senamiestis netaptu vienu dideliu “alaus baru”, sudaryti sąlygas dailiesiems amatams, menams, etnografiniams verslams ir mugėms klestėti Vilniaus senamiestyje, labiau susieti paveldą su dabarties gyvenimo įvairove, atkurti sunykusią dailiųjų amatų, etnografinių verslų tradiciją, skatinti amatininkų dirbtuvių, parduotuvių, muziejų, meno galerijų, etnografinių užeigų steigimą senamiestyje.
2001 metais Vilniaus taryba pritarė mero idėjai laisvas senamiesčio patalpas geriausiose miesto gatvėse - Totorių, Naugarduko, J. Basanavičiaus, Domininkonų, Stiklių, Užupio bei Pilies gatvėse už simbolinį mokestį išnuomoti amatininkams bei tautodailininkams.
Projekto dalyviai įsipareigojo vykdyti edukacines programas moksleiviams ir miesto gyventojams.
Numatyta projektą pratęsti ir atkuriamame Tymo kvartale, kur ilgainiui įsikurtų dailiųjų amatų ir etnografinės mugės, kur vilniečiai ir miesto svečiai galėtų pasisemti naujų įspūdžių, žinių apie Vilniaus istoriją, tradicijas ir kraštovaizdį, taip pat linksmintis ir pramogauti.

II. Vilniaus festivaliai
2003 m. įsteigta viešoji įstaiga “Vilniaus festivaliai”. Tikslas – tarptautinių, aukštą meninę vertę turinčių bei galinčių konkuruoti su geriausiais Europos festivaliais kultūros ir meno renginių organizavimas taip skatinant kultūrinį turizmą ir keliant miesto gyventojų kultūrinio gyvenimo kokybę.
Všį “Vilniaus festivaliai” ėmėsi organizuoti visų pagrindinių meno sričių festivalius:
Klasikinės muzikos festivalį - “Vilnaus festivalis” ;
Teatro festivalį - “ Sirenos ”;
Džiazo muzikos festivalį - “Vilnius Mama Jazz” ;
Šiuolaikinės muzikos festivalį - “Gaida” ;
Šiuolaikinio šokio festivalį - “Naujasis Baltijos šokis” .
Oranizacija plėtėsi ir dabar po jos stogu be jau minėtų festivalių buriasi “ Kristupo vasaros festivalis” ( klasikinės muzikos festivalis), “Kino pavasaris” (kino filmų festivalis), “Banchetto muzicale” ( senosios muzikos festivalis) bei “Vilnius jazz” (šiuoliakinio džiazo festivalis).
Nuo 2004 m. Vilniaus festivaliai kasmet rengia didžiausią miesto renginių ir kultūros šventę po atviru dangumi - "Sostinės dienos“ . Siekdama, kad renginys „Sostinės dienos“ taptų prestižine, aukšto meninio lygio, profesionaliai ir kūrybingai rengiama didžiausia Vilniaus miesto švente, „Vilniaus festivaliai“ organizavo „Sostinės dienų“ koncepcijos konkursą.

III. Menų spaustuvė
Idėja : miestas turi turėti erdvę lengvai pasiekiamą nepriklausomoms, nevyriausybinėms organizacijos kurti ir pristatyti šiuolaikinių scenos menų projektus (teatras, šokis, video, muzika, tarpdisciplininiai menai).
Pasirinktos s ovietmečiu leisto komunistų laikraščio „Tiesa“ spaustuvės patalp o s Maironio g.
Susitarta su Kultūros ministerija (ministrė R. Žakaitienė), kad apleista spaustuvė būtų perduota Vilniaus miesto savivaldybei.
2002 m. Vilniaus miesto savivaldybė, kartu su Atviros Lietuvos fondu, Lietuvos šokio informacijos centru bei Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centru tapo VšĮ “Menų spaustuvė” steigėjais.
Pavadinimas pasirinktas norint išsaugoti sąsajas su vilniečiams žinoma spaustuvės erdve ir siekiant parodyti, kad ji prikeliama naujam gyvenimui, kuriame nebus spausdinami griežtai cenzūruojami leidiniai, kuriame laisvi žmonės kurs necenzūruojamą meną.
Pirmojo Baltijos šalyse menų inkubatoriaus misija - remti pirmus savarankiškus žingsnius žengiančius nepriklausomus scenos menų kūrėjus, skatinti naujų trupių steigimąsi, įgyvendinti alternatyvius, eksperimentinius projektus kuo mažesnėmis sąnaudomis.
Po rekonstrukcijos Prieš rekonstrukciją

IV. Nauja kultūros renginių vieta – Šv. Kotrynos bažnyčia
Id ėja: restauruoti ilgą laiką Senamiestyje stovėjusius apleistus maldos namus ir sukurti erdvę profesionaliems Vilniaus miesto meno kolektyvams koncertuoti.
2003 m . Vilniaus m. savivaldybė su Vilniaus Arkivyskupija pasirašė panaudos sutartį, kuri leido neveikiančius maldos maldos namus restauruoti ir 20 metų naudoti kultūrinei veiklai.
Šv. Kotrynos bažnyčia yra pirmoji šalies nepriklausomybės laikotarpiu kompleksiškai restauruota Vilniaus bažnyčia.
Naujoje erdvėje savo namus rado ir koncertus rengia profesionalūs Vilniaus miesto savivaldybės kolektyvai: Donato Katkaus vadovaujamas “Šv. Kristoforo kamerinis orkestras”, chorai „Ąžuoliukas“ ir „Jauna Muzika“ bei daugelis kitų atlikėjų.
Vilniaus mokytojų namai, galerija VARTAI ir Jūratės Stauskaitės vaikų ir jaunimo dailės galerija, šalia jų esantis Teatro, muzikos ir kino muziejus bei minėta bažnyčia sudaro stiprų kultūros traukos centrą Vilniaus Senamiestyje.

V.Programa “ Vilnius – kult ūra besidomintis miestas” (2006 06 01 – 2008 12 31)
Id ėja : kasdieninėje aplinkoje ir suprantamai vilniečiams pateikti pagrindinę kultūrinę informaciją, skatinti miestie čius labiau domėtis Lietuvos ir Europos kultūra .
P rojektas buvo sumanytas kaip parengiamasis, prieš Vilniui tampant Europos kultūros sostine 2009 m.
Programos tikslai:
Europos kult ū ros sostin ė VISIEMS;
Kultūros sostinė – kultūringi žmonės;
Elitinė kultūra VISIEMS.
Projekto esmė - informacijos apie kultūrą prieinamumas ir neišvengiamumas, taip kaip jūs negalite išvengti reklamos.
Populiarinti bei supažindinti su menu pasitelkta daugybė paprastai komercinės reklamos naudojamų informacijos kanalų –visuomeninio transporto reklama, lauko reklamos stendai, ekranai, išleisti atskiri edukaciniai leidiniai.
Autobusų ir troleibusų šonus puošė žinomi kompozitoriai, dailininkai, architektai, rašytojai, aktoriai, o jų viduje buvo sumontuota geros kokybės garso sistema leidusi groti žymiausių pasaulio kompozitorių kūrinius. Atskirai sumontuoti video monitoriai leido keleivius supažindinti su kino meno darbais.
Iš viso supažindinta su septyniais šimtais menininkų iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių, pradedant Renesanso kūrėjais ir baigiant šiuolaikinio meno grandais.

Kiti naujosios politikos žingsniai
Nekomercinio kino puoselėjimas
2002 m. n uspręsta remti ir atnaujinti nekomercinio kino centrą „Skalvija”, kurio repertuaras kino gurmanus žavi tikrai įspūdinga kino filmų kolekcija;
Profesionalaus teatro rėmimas
2003 m. pirmą kartą Lietuvos kultūros istorijoje įvykdytas konkursas Vilniaus m. teatro vardui gauti. Konkursą laimėjęs O. Koršunovo teatras gavo teisę vadintis ”Oskaro Koršunono Vilniaus miesto teatras” bei trejus metus gauti finansinę paramą iš Vilniaus miesto savivaldybės.
Švietėjiškų iniciatyvų palaikymas
2004 m. palaikant dailininkės J. Stauskait ė s iniciatyv ą Vilniaus mokytoj ų namuose įkurta pirm oji Baltijos valstybėse Vaikų ir jaunimo meno galerij a.

Vilnius – Europos kultūros sostinė 2 009
2005 m . pab . Vilniaus savivaldybė perėmė iš Kultūros ministerijos paraiškos rengimą tapti Europos kultūros sostine.
Buvo suburta meno žmonių ir nepriklausomų ekspertų grupė, kuri per trumpą laiką parengė projektą „VILNIUS CV (Creativity and Vitality)“ , kurio pagrindin ė tema Europos kultūros gyvybingumas. Šiuo projektu siekta atskleisti europinę Viliaus tapatybę.
Programai pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir 2006 vasarą darbo grupė, kuriai vadovavo meras A. Zuokas programą pristatė Europos Komisijos ekspertams Briuselyje.
2006 lapkričio mėnesį Europos Komisija priėmė sprendimą suteikti Vilniui teisę tapti pirmąja naujai įstojusios į Europos Sąjungą valstybės sostine, kuriai 2009 m. bus suteiktas „Europos kultūros sostinė“ vardas.

VIZIJA
VILNIUS – MODERNIAUSIAS VIDURIO IR RYTŲ EUROPOS MIESTAS, TARPTAUTINIS VERSLO, MOKSLO IR KULTŪROS CENTRAS
VILNIUS – PASAULINIO LYGIO KULT Ū ROS IR KONFERENCIJ Ų CENTRAS
VILNIUS – XXI AMŽIAUS FLUXUS JUDĖJIMO SOSTINĖ

VILNIUS – PASAULINIO LYGIO KULTŪROS IR KONFERENCIJŲ CENTRAS
Vilnius yra unikalus miestas, kurį regione pagal gyventojų skaičių 300 km zonose lenkia tik Varšuva – apie Vilnių minėtu spinduliu gyvena daugiau nei 15 mln gyventojų. Išnaudojant tokią padėtį sumanyta Vilniuje sukurti keturis strateginius kultūros objektus:
Daugiafunkcinį kultūros centrą,
Nacionalinę dailės galeriją,
Atgaivinti Profesinių sąjungų rūmus ant Tauro kalno,
N etoli Seimo pastatyti Kongresų ir tarptautinių konferencijų centrą.
Tikslai:
tapti pasaulyje žinomu kultūros traukos centru;
sukurti ilgalaikius miesto ekonomikos variklius;
r eprezentuoti Lietuvos valstyb ę siekiant jai tapti regiono ekonominiu, politiniu ir kultūriniu lyderiu .

DAUGIAFUNKCINIS KULTŪROS CENTRAS “Hermitage Guggenheim Vilnius”
Daugiafunkcinį kultūros centrą sudarytų Jono Meko vizualiųjų menų centras, Jurgio Mačiūno Fluxus galerija, Ermitažo bei Guggenheimo nuolatinės ir keičiamos ekspozicijos, Litvakų kultūros centras, nekomercinio kino salės bei Vaikų ir jaunimo meninio švietimo centras.
Įgyvendinus šį projektą, Lietuvoje atsirastų tarptautinis modernaus, tarpdisciplininio ir naujųjų medijų meno centras. O tokių vardų kaip Ermitažas ir Guggenheimas atsiradimas nedelsiant išplėstų centro žinomumą tarp kitų Europos ir pasaulio šalių bei užtikrintų gausų lankomumą.

DAUGIAFUNKCINIS KULTŪROS CENTRAS “Hermitage Guggenheim Vilnius”
Tarptautinių ekspertų parengta Daugiafunkcinio kultūros centro galimybių studija tik patvirtino, kad šis objektas Vilniui reikalingas.
Ekonominis poveikis:
Vilniuje per metus papildomai apsilankytų 425 tūkst. žmonių per metus.
Muziejui veikiant, žmonės Vilniuje papildomai išleistų apie 72,5 mln. JA V dolerių per metus .
Statybų laikotarpiu būtų sukurta 900 trumpalaikių darbo vietų, o muziejui pradėjus veikti - 900 ilgalaikių darbo vietų (numatoma, kad 200 iš jų būtų muziejaus darbuotojai).
Muziejui ėmus stabiliai veikti, papildomai per metus būtų surenkama apie 0,9 mln.
JA V dolerių pelno mokesčių, 9,8 mln. JA V dolerių - PVM ir 2,7 mln. JA V dolerių - pajamų mokesčių.
Dėl prognozuojamo aplinkinių sklypų vertės augimo, būtų surenkama daugiau nekilnojamojo turto mokesčių..

Tautos namai vietoj buvusių Profsąjungų rūmų
Tikslas :
*skatinti lietuvių tautinę savigarbą
*išsaugoti pagarbą Lietuvos nepriklausomybės patriarchams
Tautos namų pagrindinės komplekso dalys:
Tauro kalnas - nauji pasaulinio lygio architektūros bei akustikos klasikinės muzikos rūmai (1600-1800 klausytojų)
Lukiškių aikštė – Laisvės monumentas
Jungiamoji visos teritorijos grandis – architektūrinė urbanistinė kompozicija Tautos namai – paminklas Lietuvos šeimai

Tarptautinių kongresų ir konferencijų centras
.
Siekdamas tapti pasaulinės klasės miestu Vilnius turi užpildyti brangaus kultūrinio-konferencinio turizmo spragą, “atsivesti” į Lietuvą pasaulinius vizualinio ir audio meno ekspozicijų tinklus, didelius tarptautinius renginius.
Idėja : pastatyti Vilniuje modernią 2500 vietų konferencijų salę, kurioje galėtų būti rengiamos aukščiausio lygio tarptautiniai kongresai ir konferencijos.
Neturėdama tokio lygio renginiams skirtų patalpų:
Lietuva negali imtis iniciatyvos rengti dideles aukšto lygio tarptautines konferencijas
Prarandama Lietuvos įtakos tarptautinėse organizacijose didinimo galimybė
Prarandamos užsienio investicijos
Lėčiau auga turizmo sektorius
Neįgyvendinamas Lietuvos Respublikos siekis tapti regiono traukos centru

VILNIUS – XXI AMŽIAUS FLUXUS JUDĖJIMO SOSTINĖ Jono Meko vizualiųjų menų centras
Idėja : susigrąžinti į Lietuvą dviejų iškiliausių pasaulyje avangardistų, lietuvių išeivių Jurgio Mačiūno ir Jono Meko darbus.
2007 m. įsteigtas Jono Meko vizualiųjų menų centras, kurio pagrindiniai tikslai :
populiarinti kino klasiką, intelektualųjį, dokumentinį ir nacionalinį kiną bei vaizdo meną;
perkelti į Vilnių pasaulinio garso menininkų iš Niujorko Jurgio Mačiūno ir Jono Meko kūrybinį palikimą.
2007 m. Centras pasirašė sutartį su pasaulinio garso kinematografininku Jonu Meku dėl FLUXUS kolekcijos įsigijimo. Įsigyjamą FLUXUS kolekciją sudaro apie 2600 eksponatų ir tai yra trečia pagal dydį FLUXUS kolekcija pasaulyje po Niujorko Moderniojo meno muziejaus ir Štutgarto valstybinės galerijos.

VILNIUS – XXI AMŽIAUS FLUKSUS JUDĖJIMO SOSTINĖ FLUXUS MINISTERIJA
I dėja – J. Mačiūno Niujorke įkurtas SOHO menininkų rajonas Vilniuje.
Projekto tikslas - skatin ti meno plėtrą, suteik ti galimybes jauniems ir talentingiems menininkams – neformalams, pasireikšti , atsidaryti savo dirbtuves, rengti koncertus, parodas, įvairius pasirodymus .
„ Fluxus ministerija“ atidaryta kaip sudėtinė projekto, į kurį įtraukta paroda „Jonas Mačiūnas: SoHo tėvas“ ir knygos „Illegal living“ ( i š leido Všį „Jono Meko fond as “) pristatymas, dalis.
„ Illegal living“ (aut. R. Bernstein ir S. Shapiro) pristatyta „Fluxus ministerijos“ atidarymo metu. Knygoje pasakojama apie pirmąjį istorijoje menininkų kooperatyvo įkūrimą Niujorke, Soho rajone. „Fluxus ministerija“ šiandien yra pastato Wooster 80 analogiškas modelis.
2010 m. kūrybinė industrija įsikūr ė apleistame, buvusios Sveikatos ministerijos ir Vaistinės pastate, adresu G edimino pr. 27
„ Fluxus ministerijoje“ veikia ateities miesto laboratorija bei kino salės, kuriose galima peržvelgti Jono Meko filmų archyvus.
„ Fluxus ministerijoje“ nuolatos reziduoja apie 200 menininkų tiek iš Lietuvos, tiek ir iš užsienio šalių.

Padėka
“ Vienas lauke – ne karys”. Idėja tik tuomet graži, kai ji įgauna kūną. Dėkoju visiems bendraminčiams ir bendražygiams padėjusiems idėjas paversti darbais:
Rossetai Vingevičiūtei, Rasai Razgaitienei, Rūtai Vainienei, Daliai Bardauskienei, Birutei Rimšaitei Varnienei, Rūtai Dirsienei, Violetai Sorkinienei, Gintarui Vyšniauskui, Ramunei Zabulienei, Jovitui Elzbergui, Justinui Vanagui, Arvydui Ž arskui, Vygintui Jakui, Adomui Janulioniui, Linui Naujokaičiui, Valdui Klimantavičiui, Kęstučiui Nėniui, Virginijui Dastikui, Antanui Mikalauskui, Kristijonui Kučinskui, Martynui Grigui, Svajonei Piestienei, Linui Sinkevičiui, Mariui Vaupšui, Margaritai Starkevičiūtei, Remigijui Merkeliui, Ginatrui Sodeikai, Vytautui Griniui, Vaidotui Antanavičiui, Robertui Staskevičiui, Mindaugui Pakalniui, Justinui Kulikauskui, Rūtai Matonienei, Vytautui Toleikiui, Violetai Toleikienei, Raimondai Rudukienei, Miroslavui Monkevičiui, Edgarui Stanišauskui, Robertui Filistovičiui, Eugenijai Šalčiūtei, Mindaugui Reinikiui, Ievai Paulauskienei, Daliai Perednienei, Rūtai Diržanauskaitei – Kanopkienei, Žilvinui Abaravičiui, Gintarui Tamošiūnui, Artūrui Jevdokimovui, Jolantai Koncevičienei, Donatui Katkui, Evaldui Kubiliui, Dariui Šalugai, Gintautui Monkevičiui, Zigmantui Mikšiui, Aušrai Kiškūnienei, Veronikai Jaruševičiūtei, Simučiui Petrikiui, Sauliui Pilinkui, Antanui Gadeckiui, Daivai Vaitkienei, Vaidotui Ilgiui, Vitalijai Zizienei, Giteniui Umbrasui, Zitai Kelmickaitei, Violetai Čibiraitei, Algirdui Čiučeliui, Jonui Endriukaičiui, Arvydui Šalteniui, Ritai Dapkutei – Lumbienei, Remigijui Šimašiui, Larisai Dmitrijevai, Jolantai Beniulienei, Nijolei Beliukevičienei, Algimantui Šventickui, Reginai Stadalnikaitei, Jonui Jonynui, Edmundui Kačkui, Sauliui Pilinkui, Romui Lileikiui, Jūratei Stauskaitei, Violetai Kolonaitienei, Kristinai Ulevičiūtei, Nidai Rutkienei, Beatričei Raguotienei, Justinui Lapinskui, Petrui Ruzgui, Audroniui Imbrasui, Vidai Laurukėnienei, Zinai Žičienei, Algimantui Juocevičiui, Laimai Juozaitienei, Raimondai Jasponienei, Jurijui Čekurišvili, Zitai Žepnickienei, Marytei Gurevičienei, Juditai Bartoševičienei, Rozai Dimentovai, Rūtai Vanagaitei, Giteniui Umbrasui, ir dar daugeliui daugeliui kitų....

http://www.taip.lt	69
http://programa2011.taip.lt	3
http://taip	2

Arturas Zuokas: Kulturos politika ir idejos

by Sakau TAIP!

Accessibility

Upload Details

Usage Rights

3 Embeds 74

Statistics

Arturas Zuokas: Kulturos politika ir idejos Presentation Transcript