1. Lietuvos socialdemokratø partijos pirmininkas,
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas
Nr. 1 Gediminas Kirkilas
Þinome jûsø aistringà pomëgá skaityti. Ar
eidamas atsakingas pareigas dar turite laiko
ðiam malonumui? Kokia pastaruoju metu jû-
sø perskaityta knyga?
Tai knyga „Vilties dràsa“ apie kandidatà á
JAV prezidentus Barackà Obamà. Ðià knygà
skaitau anglø kalba, nes noriu tobulinti kalbos
ágûdþius. Ið B.Obamos istorijos galima daug ko
pasimokyti, mane jis þavi kaip asmenybë. Tai
didis þmogus.
Visi þino ir apie kitus jûsø pomëgius – þve-
jybà, tenisà. Iðtrûkstate þvejoti? Gal prisime-
nate koká ásimintinà nuotyká?
Þinoma, jei tik bûna laisvas savaitgalis, sten-
giuosi þvejoti. Labai mëgstu gaudyti lydekas, jos
tokios gudrios... Namuose turiu didþiulæ með-
keriø ir blizgiø kolekcijà. Matyt, á negyvenamà
salà pasiimèiau meðkeræ – ir maisto gali pasi-
S
gauti, ir malonumas. Patys ádomiausi nuotykiai Susitikime su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu Prancûzijos Prezidentas
ocialdemokratø partijos pirmininkas gi- nutinka þvejyboje. Taèiau þvejais pas mus nie- Nikolas Sarkozy pasiûlë Lietuvai strateginæ partnerystæ ir pabrëþë, kad energetinis saugumas –
më 1951 m. Vilniuje septyniø vaikø ðei- kas netiki, todël apie tokius nuotykius nepasa- vienas ið Europos Sàjungos prioritetø. Lietuva su Prancûzija ðioje srityje turi dirbti ranka rankon.
moje. Dviejø kambariø bute glaudësi ne
kosiu. (Juokiasi.) 2007 m. Paryþius. V.Gulevièiaus nuotrauka.
tik gausi Kirkilø ðeimyna, bet ir moèiutë, kurià
Dirbant toká atsakingà darbà, turbût ma-
jaunasis Gediminas labai mylëjo. Norint nak-
èiai suguldyti tokià gausià ðeimà ankðtame bu- þai lieka laiko bendrauti su artimaisiais? Ne-
te, patalà tekdavo kloti net ant raðomojo stalo. nukenèia ðeima?
Gediminas jau tada daug skaitë, tiesiog ryte rijo Þinoma, nukenèia. Premjero pareigos atima
knygas. Ðeima nebuvo turtinga, tëtis dirbo inþi- daug laiko, tiesiog nebeskaièiuoji darbo laiko.
nieriumi, mama – mokytoja. Todël dar jaunam O su ðeima visada stengiuosi bendrauti savait-
Gediminui Kirkilui teko paèiam kabintis á gy- galiais, ðvenèiame ðeimos ðventes. Bûna, kad
venimà. Baigæs Vilniaus 23-iàjà vidurinæ mo- vykdamas ið susitikimø keièiu marðrutà ir at-
kyklà G.Kirkilas tarnavo sovietø armijoje, Ðiau- vykstu aplankyti pusantrø metukø anûkës.
rës laivyne. Gráþæs ásidarbino Paminklø restau- Vis dëlto jau daug metø esate politikas.
ravimo treste restauratoriumi, ágijo aukðèiausià Ádomu, kas yra jûsø idealas?
kategorijà. Jo rankos yra prisilietusios ir prie Mano idealas ir didþiulis autoritetas yra ma-
Vilniaus universiteto Ðv.Jonø baþnyèios sienø no senelë, ji gyveno 100 metø ir daug ko mane
– Gediminui teko auksu dengti kolonas, alto- iðmokë. Auklëjo mus visus septynis anûkus. Se- Interviu Portugalijos þurnalistams. 2007 m. Lisabona. Pomëgis – þvejyba.
riø. Lietuvos atgimimo metais G.Kirkilas, tuo
nelë ádiegë man pagrindines gyvenimo nuostatas Dþojos Gundos Barysaitës nuotrauka.
metu dirbdamas partiná darbà, buvo vienas pa-
ir moralines vertybes.
grindiniø Lietuvos komunistø partijos atsisky-
Prasidëjus rinkimø batalijoms opozici-
rimo nuo TSKP iniciatoriø. Ministras Pirmi-
ninkas keturis kartus iðrinktas Seimo nariu, uþ nës partijos ëmë kaltinti socialdemokratus,
nuopelnus apdovanotas 12 valstybiniø apdova- kad esà Lietuvoje yra krizë. Esate kaltinami
nojimø, jam suteiktas nepaprastojo ir ágaliotojo bûtais ir nebûtais dalykais. O kokiø pokyèiø
ambasadoriaus diplomatinis rangas. Jis buvo þada socialdemokratø rinkimø programa?
kraðto apsaugos ministru, o nuo 2006 m. eina Gal tai tik paþadø rinkinys, kaip tai ásivaiz-
Ministro Pirmininko pareigas. Socialdemokra- duoja kitos partijos?
tø sàraðo lyderis maloniai sutiko atsakyti á „Mûsø Niekada neþadëèiau rinkëjams didesniø
balso“ klausimus. pensijø ir atlyginimø negu tai ámanoma padary-
Sveikina þinomà Lietuvos televizijos reþisieræ, Parodos „Avangardas. Nuo futurizmo iki Flu-
ti. Todël mûsø programa yra labai reali. Svar- xus” atidarymas Vizualiniø menø centre. G.Kir-
aktoræ ir raðytojà Galinà Dauguvietytæ 80-me-
biausias tikslas – sumaþinti socialinæ atskirtá. èio proga Vilniaus maþajame teatre. 2006 m. kilas ir filmø kûrëjas Jonas Mekas. V.Gulevi-
Tam turime tik vienà mechanizmà – bûtini so- V.Gulevièiaus nuotrauka. èiaus nuotrauka.
cialiai teisingi mokesèiai: turto mokestis, prog-
resiniai mokesèiai. Reikalinga tikra mokesèiø
reforma. Gaila, kad tam turime nedaug ðalinin-
kø. Antra, visa ðalis turi pereiti prie naujø, ðiuo-
laikiðkø technologijø, turime investuoti á þinias,
mokslà. Ir pagaliau visur reikia daugiau solida-
rumo: tarp politikø, tarp visuomenës nariø bei
ávairiø þmoniø.
Kodël rinkëjai turëtø rinktis socialdemok-
ratus?
Todël, kad mes ágyvendinome savo 2004 me- Teniso partneris – Rièardas Berankis.
tø programà, ávykdëme rinkëjams duotus paþa-
dus. Mûsø programa realistiðka, orientuota á ge- logijø, jos garantuotø mûsø þmonëms darbo vie-
rovës valstybës kûrimà. Mums svarbiausia – in- tas, kuriose bûtø panaudojami tautieèiø gebëji-
vesticijos á þmogø. Mes jau pradëjome kurti nau- mai, kûrybiðkumas. Norime matyti kurianèià,
jà Lietuvà: priëmëme sprendimus dël 5 mokslo besimokanèià, solidarià, socialiai teisingà, sveikà G.Kirkilas Lietuvos ambasadoje Moldovoje pa-
Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas su ir technologijø slëniø sukûrimo, po kurio laiko ir kultûringà Lietuvà. dëjo bûsimo Lietuvos ambasados Konsulinio
þmona Liudmila Kroatijoje, Adrijos jûroje prie jie ið esmës pakeis situacijà mûsø ðalyje. Lietuva skyriaus pastato kertiná akmená. 2006 m. V.Gu-
Splito. 2008 m. V.Gulevièiaus nuotrauka. turi persiorientuoti, pereiti prie naujø techno- Kalbëjosi Rimantas Vaitkus levièiaus nuotrauka.
2. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas
Nr. 2 Èeslovas Jurðënas
ryþtingiau sieks gerovës visiems þmonëms,
skirtumø maþëjimo tarp turtingøjø ir ne-
turtingøjø. Pripaþástu, kad ðie skirtumai dar
maþëja lëtai. Todël, manau, artimiausiu
metu reikëtø ir progresinio pajamø mokes-
èio, ir nekilnojamojo turto mokesèio, di-
desnio pelno mokesèio. Tuo padëtume sva-
riau tiems, kurie silpnesni ir blogiau gyve-
na. Be abejonës, pilieèiai vertina ne pagal
rinkimø lozungus, o pagal atliktus darbus,
tarnavimà þmonëms. Socialdemokratai fak-
tiðkai ávykdë duotus paþadus praeitø rinki-
mø programoje. Tai liudija padidëjæ atly-
ginimai, iðaugusios pensijos. Neabejoju,
kad bus sëkmingai ávykdyti numatomi vi-
dutiniø atlyginimø ir pensijø dydþiai (gan
áspûdingi) Socialdemokratø partijos
2008-øjø rinkimø á Seimà programoje.
Svarbiausias jûsø, kaip politiko, nuveik-
tas darbas?
È
eslovas Jurðënas yra vienintelis po- Dirbant Seimo Pirmininko pirmuoju pa- Jau daugelá metø Seimo Pirmininkas È.Jurðënas kolekcionuoja karikatûras. „Jau geriau bûti
litikas, iðrinktas á visus Lietuvos vaduotoju, ðiuo metu – Seimo Pirmininku, iðkreiptam karikatûroje, nei ið viso nebûti”, – kartà yra sakæs È.Jurðënas per parodos atidarymà.
Respublikos Seimus, Kovo 11-osios daugiausia dëmesio teko skirti ástatymams
Nepriklausomybës akto signataras, kelis kar- leisti ir ágyvendinti. Ne tik pats teikiau siû- þinæ literatûrà. Viena skaitytø pastaruoju
tus tapo Seimo Pirmininku. Visi, kas pa- lymus, bet ir organizavau ðià veiklà Seime. metu – Algimanto Baltakio „Gimiau pa-
þásta ðá þmogø, þavisi jo nepaprasta elegan- Tenka daug bendrauti su rinkëjais audito- èiu laiku”.
cija, erudicija, kartu ir paprastumu. Jis mo- rijose, Ignalinos–Ðvenèioniø vienmandatë- Ásimintiniausias nuotykis?
ka bendrauti ir su kaimo þmonëmis, ir su je apygardoje bei visoje Lietuvoje. O svar- Bene smagiausias buvo 1992 m. pabai-
universitetø profesoriais. Visada ðiltas, mie- besnio darbo, kaip Akto dël Lietuvos ne- goje, kai mes, laimëjæ rinkimus, plûkëmës
las ir besiðypsantis – toká Èeslovà mato bi- priklausomos valstybës atkûrimo priëmi- su deðiniaisiais. Beje, nors ir bûdami pra-
èiuliai ir bendraþygiai. mas, nëra. laimëjusia maþuma, jie vis reikalavo ir rei-
È.Jurðënas gimë 1938 m. Ignalinos ra- Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams? kalavo sau ávairiø teisiø ir privilegijø. Ne-
jono Paniþiðkës kaime valstieèiø ðeimoje. Niekada neþadëèiau to, kas neávykdo- apsikæsdamas nutariau jiems atsikirsti kaip
1955 m. aukso medaliu baigë Ignalinos vi- ma. Apie tai atvirai kalbëdavau rinkëjams, nors ádomiau. Ir prisiminiau mûsø pagrin-
durinæ mokyklà. 1960 m. Vilniaus universi- nedalijau tuðèiø paþadø. Kà nors þadant, dinio oponento kalbà, pasakytà 1990 m. pa-
tete ágijo þurnalisto specialybæ. 1958– visada paþadus reikëtø paremti realiomis vasará Aukðèiausiojoje Taryboje. Filipikos
1964 m. dirbo ávairiose redakcijose, 1964– galimybëmis. esmë – pralaimëjusi maþuma turi þinoti sa-
1968 m. – Lietuvos radijuje ir televizijoje Kokia asmenybë yra didþiausias auto- vo vietà. Tada að ir padariau ,,Istoriná pa-
tarptautiniu apþvalgininku, 1968–1973 m. ritetas, kodël? reiðkimà” (taip áraðyta posëdþiø stenogra-
Ið praeities – Vytautas Didysis, ið da- È.Jurðënas laikosi tradicijos su anûku Juru
– televizijos Informacijos redakcijos vyriau- mose) – apie laimëjusius ir pralaimëjusius,
puodelá popietinës kavos iðgerti Gedimino
siuoju redaktoriumi. 1973–1975 m. dirbo barties – Algirdas Brazauskas. Tiek vienas, apie daugumos ir maþumos teises. Mûsið- prospekto kavinukëje. S.Paðkevièiaus nuotr.
Lietuvos komunistø partijos Centro komi- tiek kitas gynë ir apgynë Tëvynæ Lietuvà. kiams patiko, deðinieji raukësi. Taèiau tik
tete instruktoriumi. 1975–1978 m. – Minist- Antrasis yra ypaè artimas þmonëms ir jø go- vëliau atskleidþiau, kad perskaièiau ðiek
rø Tarybos kultûros skyriaus vedëjo pava- doms, þmoniø suprantamas ir daugelá me- tiek pakeistà mûsø oponento kalbà, kuri
duotojas. 1978–1983 m. – „Vakariniø nau- tø palaikomas. atsigræþë á já patá ir jo kolegas.
jienø“ dienraðèio vyriausiasis redaktorius. Pastaruoju metu perskaityta knyga ? Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyve-
1983–1988 m. dirbo LKP Centro komitete Jau keletà metø esu Visuotinës lietu- namà salà?
Spaudos, televizijos ir radijo sektoriaus ve- viø enciklopedijos mokslinës redakcinës ta- Ðiandien sunku bûtø rasti tokià salà. O
dëju. Atgimimo metu gráþo á televizijà: rybos narys, todël tenka nuolat skaityti jeigu reikëtø – paimèiau mobiløjá telefonà
1988–1989 m. vedë pirmàsias „Atgimimo mokslinæ literatûrà. Be to, ástatymø leidy- (su baterijø atsarga), nes jis padëtø bend-
bangos“ ir kitas populiarias televizijos lai- bos darbas reikalauja gerai þinoti Konsti- rauti net bûnant negyvenamoje saloje. Ta-
das. 1989 m. tapo pirmuoju persitvarkan- tucinæ teisæ, nuolat gausinti juridines þi- da galëèiau gauti daug informacijos. Juk
èios Lietuvos valdþios atstovu spaudai. nias. Ne vienas knygos autorius, þinoda- þinoma, kas valdo informacijà – tas valdo...
È.Jurðënui, kaip ir kitiems kandida- mas mano knygø silpnybæ, dovanoja savo Taèiau pakanka darbø ir problemø Lietu- „Kartais karikatûristo nugara gali kur kas
tams, pateikëme tuos paèius klausimus. knygas. Nemaþa jø skaitau, taip pat ir gro- voje. vertingiau pasitarnauti nei jo plunksna”, –
juokësi È.Jurðënas, raðydamas autografà ant
karikatûristo Jono Varno nugaros.
Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia la-
biausiai? Ðeima nenukenèia jums bûnant politi-
Pokyèiai Lietuvai reikalingi. Kaip jø re- koje? Kaip, bûdamas toks uþimtas, ran-
zultatà norëèiau matyti Lietuvà ðiuolaikið- date laiko bendrauti su artimaisiais?
kà, sparèiai auganèià, socialiai teisingà, Þinoma, ðeima nukenèia. Að, galima sa-
saugià, uþtikrinanèià gerà ateitá visiems Lie- kyti, visà gyvenimà esu politikoje. Ir ðiuo
tuvos vaikams. Siekdami ðiø tikslø, priva- metu, treèià kartà tapus Seimo Pirminin-
lësime ypatingà dëmesá skirti ðvietimui ir ku, namø buities darbai tenka daugiau þmo-
mokslui, socialinei bei sveikatos apsaugai, nai Jadvygai. Be abejo, be dëmesio nepa-
paramai ðeimai, kultûrai. Sieksime, kad Lie- lieku nei þmonos, nei sûnaus Sauliaus (Vil-
tuvoje – tiek centre, tiek miestuose bei ra- niaus universiteto profesorius), nei anûko
jonuose, valdþioje, darbo kolektyvuose bûtø studento Juro. Su juo kartà per savaitæ ar
kuo daugiau teisybës. Ir maþiau pykèio; o daþniau einame iðgerti kavos ir pasiðneku-
socialdemokratai nëra pikti. èiuoti ne tik apie politikà.
Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti social- Kodël tapote socialdemokratu?
demokratø siûlomà programà? Buvau uþ teisybæ, socialinæ teisybæ ir
Lietuvos socialdemokratai, bûdami kai- anais laikais. Todël per savarankiðkàjà LKP,
riàja partija, kurdami valstybæ, siekë ir dar Istorinë Socialdemokratø partijos akimirka. per LDDP atëjau á vieningàjà LSDP.
3. Socialinës apsaugos ir darbo ministrë
Nr. 3 Vilija Blinkevièiûtë
LSDP kandidatë vienmandatëje Vilniaus Ðeðkinës (6) rinkimø apygardoje
V
ilija Blinkevièiûtë – ilgiausià laikà Ásimintiniausias nuotykis?
dirbanti atkurtosios Lietuvos mi- Niekada nepamirðiu, kaip prieð keletà
nistrë. Socialinës apsaugos ir dar- metø dalyvavau laidoje „Nepabuvæs karei-
bo ministrë yra nuo 2000 metø net ketu- vëliu“. Skrendant kariniu sraigtasparniu
riose Vyriausybëse. Vilijos biografijoje – staiga vienas ið kareiviø neáspëjæs pradëjo
palyginti nedaug áraðø. Ji gimë 1960 m. Pak- stumti mane lauk. Teko panaudoti mote-
ruojo rajono Linkuvos miestelyje, aukso riðkà ginklà – ëmiau rëkti kiek tik galëjau...
medaliu baigë èia esanèià vidurinæ mokyk- Pasirodo, èia buvo laidos scenarijus, kad
là (dabar gimnazija), o 1983 m. – Vilniaus mes kartu turëjome leistis paraðiutu þemyn.
universiteto Teisës fakultetà. Tais paèiais Deja, man reikëjo moraliðkai pasiruoðti, to-
metais ásidarbino tuometëje Socialinio ap- dël mane toks netikëtumas labai iðgàsdi-
rûpinimo ministerijoje (dabar Socialinës no, o kareivis, matyt, iðsigando mano rëki-
apsaugos ir darbo ministerija) ir darbovie- mo, tad abu taip ir likome sraigtasparnyje.
tës nepakeitë iki ðiol. Ministerijoje ji dir- Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyve-
bo revizore, Pensijø skyriaus vyresniàja ins- namà salà?
pektore, juriskonsulte. Nuo 1996 m. iki Visø pirma að ten nekeliauèiau, nes man
2000 m. V.Blinkevièiûtë buvo socialinës trûktø þmoniø. Bendravimas yra viena di-
apsaugos ir darbo viceministrë, atsakinga dþiausiø gyvenimo vertybiø.
uþ socialinës paramos sritá. Uþ nuopelnus Ðeima nenukenèia jums bûnant politi-
Lietuvai Vilija apdovanota Lietuvos vals- Akcijoje „Geguþës mënuo – be smurto prieð vaikus“. koje? Kaip, bûdama tokia uþimta, randate
tybës ordino „Uþ nuopelnus Lietuvai” Ko- laiko bendrauti su artimaisiais?
mandoro kryþiumi. socialdemokratai jau patyrë iðbandymà val- ma ágyvendinti, pvz., pagerinti þmoniø gy- Viena svarbiausiø mano darbo vertin-
dþia. Tai partija, kuri vykdo savo paþadus venimà per 11 dienø... tojø ir kritikø yra mama. Nors jai ðá rudená
Vilija maloniai sutiko atsakyti á „Mûsø ir tai árodë savo darbais. Mes dirbome ir Kokia asmenybë yra didþiausias auto- sukaks 80 metø, ji aktyviai stebi ðalies gy-
balso“ klausimus dirbsime þmonëms, tai nëra tik tuðti þodþiai. ritetas, kodël? venimà ir nuolat mane pabara ar pasidþiau-
Svarbiausias jûsø, kaip politikës, nu- Per savo gyvenimà sutikau daugybæ þmo- gia. Geriausiai pailsiu pas mamà maþame
Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia la- veiktas darbas? niø, kurie mane þavëjo savo sàþiningumu, ðiaurës Lietuvos miestelyje – Linkuvoje.
biausiai? Ministre dirbu jau aðtuonerius metus. padorumu, gerumu, nuoðirdumu, puikiu Èia su seserimi ir dukterëèia, kaip kasmet,
Pokyèiø pastaruoju metu vyksta tiek Per tà laikà labai iðaugo þmoniø pasitikëji- humoru jausmu, todël iðskirti vienà sunku. atostogavome ir ðià vasarà.
daug, kad dabar þmonëms labiausiai trûks- mas socialinës apsaugos sistema. Ðiuo me- Pastaruoju metu perskaityta knyga? Kodël tapote socialdemokrate?
ta stabilumo, pasitikëjimo savimi ir tikëji- tu jis yra didesnis nei bet kada anksèiau. Laisvalaikiu mëgstu atsipalaiduoti skai- Kai daugiau nei 20 metø dirbi sociali-
mo valstybës ateitimi. Uþ tai esu dëkinga þmonëms, su kuriais man tydama detektyvus. Visai neseniai ásigijau nës apsaugos srityje, kai dirbi þmonëms, jø
Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti social- teko dirbti, ir tiems, kurie manimi pasitiki. naujà Aleksandros Marininos detektyvà labui – net ðirdyje esi tikras socialdemok-
demokratø siûlomà programà? Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams? „Uþ viskà reikia mokëti“. Já ðiuo metu ir ratas. Manau, tai, kad esu socialdemokra-
Todël, kad geresnës nëra. Ir todël, jog Niekada neþadëèiau to, ko neámano- skaitau. të – natûralu.
Nr. 4 Algirdas Butkevièius:
„Lietuviams reikia rimtos valstybës globos“
LSDP kandidatas vienmandatëje Vilkaviðkio (68) rinkimø apygardoje
kur dirbau 1991 metais, atvyko Aloyzas Sakalas – viena kiekis mokestiniø ástatymø buvo derinamas prie ES teisës
ryðkiausiø Sàjûdþio asmenybiø. Man teko su juo bendrau- aktø mums stojant á Europos Sàjungà. Dþiaugiuosi, kad
ti, nes A.Sakalas susitiko su Marijampolës savivaldybës dar- pavyko pakeisti saugaus eismo situacijà, pristabdyti karà
buotojais. Mes kalbëjome apie Lietuvos ateitá, ekonomi- keliuose. Man brangus yra ir geleþinkelio projektas „Rail
næ politikà ir jis pasiûlë man prisidëti prie Lietuvos social- Baltica“, nes dirbant susisiekimo ministru pavyko pereiti
demokratø. Tai ir buvo lemiamas kvietimas.“ nuo kalbø prie darbø.
Pats vertindamas savo gyvenimà ir veiklà A.Butkevi- Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams?
èius dþiaugiasi, kad já daþniausiai supa geranoriðki, palai- Rinkëjams neþadësiu to, kuo netikiu pats. Pavyzdþiui,
kantys ir ákvepiantys þmonës, kurie palengvina sunkiausià kad Lietuva per metus virs turtingiausia ES ðalimi, kad
naðtà ir padeda siekiant dideliø tikslø. dukart padidës visø þmoniø pajamos, kad be darbo kils
Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia labiausiai? gerovë.
Lietuvai svarbiausia iðvengti rimtos ekonominës krizës. Kokia asmenybë yra didþiausias autoritetas?
Todël neatidëliotina uþduotis – parengti krizës prevenci- Asmenybës? Tai talentingi darbðtuoliai. Jeckas Welchas
jos programà ir nuosekliai jà vykdyti. Pagrindines ðios prog- – pripaþintas labiausiai gerbiamu verslo vadovu pasaulyje.
ramos gaires sieèiau su bûsto renovacija ir ðilumos taupy- Jis ne tik sukûrë milþiniðkà korporacijà bei ádiegë naujo
mu. Mes ðiuo metu iðgyvename tokius laikus, kurie buvo stiliaus vadybà, bet ir pagrástai gali bûti vadinamas didþiuoju
Vakarø Europoje 8 deðimtmetyje. Pabrangus energetiniams vadybos novatoriumi.
iðtekliams, Europa iðmoko taupyti elektrà ir ðilumà. Da- Pastaruoju metu perskaityta knyga?
bar to turime iðmokti ir mes. Bûsto renovavimas padës Davido Schwartzo „Plataus màstymo jëga“, Aleksand-
ro Svijaðo „Iðmintingas pasaulis“.
G
kurti naujas darbo vietas, atgaivins statybas, padidins þmo-
imæs ir iðaugæs paprastø þmoniø ðeimoje bei vai- niø pajamas. Ir biudþetas pasipildys mokesèiais. Ásimintiniausias nuotykis?
kystæ praleidæs provincijoje, Algirdas Butkevièius Antra ðalies problema – administraciniø ir vadybiniø ge- Uþklupote su ðiuo klausimu netikëtai. Net neþinau, kà
gerai þino, kaip gyvena dauguma þmoniø mûsø bëjimø trûkumas. Pastebiu tai ir privaèiame versle, ir valsty- atsakyti. Gyvenimas toks átemptas ir tiek jëgø reikalauja, kad
ðalyje. Todël socialdemokratiniai principai – socialinë part- bës institucijose. Specialistai nesugeba suformuoti tikslo ir net neþinau, kas man buvo ásimintiniausia... Gal viskas?
nerystë, socialinis atsakingumas, atstovavimas maþas paja- nuosekliai já ágyvendinti. Trûksta atsakingumo ir þiniø. Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyvenamà salà?
mas gaunanèiø þmoniø interesams – jam artimi, supranta- Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti socialdemokratø siû- Á negyvenamà salà pasiimèiau namiðkius. Jie man bran-
mi ir brangûs. „Dabar esu gerai susipaþinæs ir su liberaliz- lomà programà? gûs ir juos visada norëèiau matyti ðalia.
mu, ir su konservatyviomis idëjomis, taèiau manau, kad Socialinës garantijos ir demokratiðkumas – labiausiai Ðeima nenukenèia jums bûnant politikoje? Kaip,
Lietuva, iðsiverþusi ið socializmo gniauþtø, negali pulti á reikalingos samdomiems darbuotojams. Tokiø Lietuvoje – bûdamas toks uþimtas, randate laiko bendrauti su arti-
kità kraðtutinumà – liberalizmà“, – sako dabartinis susisie- dauguma. Tikiu, kad mums pavyks ágyvendinti progresi- maisiais?
kimo ministras. niø mokesèiø principà, o tai sumaþins socialiná nelygumà Mano ðeima stipriai nukenèia. Kartais atrodo, kad jie be
Jo ásitikinimu, nemaþai daliai lietuviø dar reikalinga tarp þmoniø. mano globos jauèiasi nesaugiai. Esu visuomenininkas, turiu
rimta valstybës globa. Kodël A.Butkevièius tapo bûtent Svarbiausias jûsø, kaip politiko, nuveiktas darbas? bûti su þmonëmis, gyventi ne tik asmeniniais siekiais, bet ir
socialdemokratu? „Mano ástojimas á LSDP – beveik atsi- Man dirbant Seimo Biudþeto ir finansø komitete pa- þmoniø problemomis. Jauèiuosi laimingas galëdamas padëti.
tiktinumas, – pasakoja politikas. – Kartà á Marijampolæ, ruoðta dirva programiniam biudþeto sudarymui. Didþiulis Artimieji supranta mane ir palaiko. Esu jiems dëkingas.
4. Nr. 5 Milda Petrauskienë:
„Niekada nedaliju tuðèiø paþadø“
sikûrimà. 1995 metais tapo Utenos apskrities valdytoja.
Atsakingos pareigos grûdino Mildos charakterá, iðmokë
atleisti oponentams. Entuziazmo jai gali pavydëti kiek-
vienas.
– Mano idealas yra Prezidentas Algirdas Brazauskas, –
kalba M.Petrauskienë. – Jo dëka að daug ko iðmokau, ta-
pau politike. – Dþiaugiuosi, kad man tenka dirbti ir su
tokiais þmonëmis kaip mûsø partijos pirmininkas Gedimi-
nas Kirkilas, Garbës pirmininkas, Europos Parlamento narys
prof. Aloyzas Sakalas, Seimo Pirmininkas Èeslovas Jurðë-
nas, ministrë Vilija Blinkevièiûtë, jais að þaviuosi. Ðá sàra-
ðà bûtø galima tæsti ir tæsti. Apskritai mûsø rinkimø sàraðe
– nuostabûs þmonës, patyræ politikai, kurie matæ ir ðilto,
ir ðalto, – pasakoja Milda. – Vienas dalykas, ko nedarau –
niekada nedaliju tuðèiø paþadø. LSDP 110 metø ðventëje.
Ið tiesø M.Petrauskienë padeda visiems. Daug þmoniø
tiesiog ateina pasiguosti dël savo darbo problemø, paklaus- Atgaivà Seimo narë M.Petrauskienë randa keliauda-
ti patarimo sprendþiant ávairius klausimus. Ir Milda sten- ma. Tiesa, tos kelionës vargu ar yra turistinës. Ðtai nese-
giasi padëti visiems. Gal todël jos kabinete ðvyti tokia tei- niai Milda, kaip Nacionalinio saugumo komiteto narë, ap-
giama aura, kurià po dalelæ iðsineða jà lankantieji. Pati lankë mûsø karius, tarnaujanèius Afganistane. Kà tik bu-
daþnai susiurbia visà neigiamà energijà, nuoskaudas bei vo ávykusios provokacijos prieð NATO karius, pasiglemþu-
sukandusi dantis dirba toliau. Ði moteris visada geros nuo- sios nemaþai gyvybiø.
taikos, atrodo, kad jai nebûna sunku. – Tik gráþusi supratau, kur buvau nukeliavusi, – pasa-
Todël ne veltui á klausimà „Kà pasiimtø á negyvenamà koja Milda. – Buvau aprengta neperðaunama liemene, ant
salà?“ Milda nedvejodama atsakë – mobiløjá telefonà. Tie- galvos – ðalmas. Tvyrojo 40 laipsniø karðtis. Nebuvo kuo
sa, pastarøjø ji turi net tris, kurie daþnai skamba net vienu kvëpuoti. Uþtat savo kailiu patyriau, kokiomis sàlygomis
LSDP pirmininko pavaduotojos, Seimo narës Mildos metu. Bet mûsø paðnekovë tiesiog neásivaizduoja gyveni- mûsø kariai atlieka pareigà.
Petrauskienës darbo diena prasideda anksti, o baigiasi ta- mo kur nors ramioje vietoje, tyloje. Tai bûdinga visiems Kita Seimo narës M.Petrauskienës svajonë yra nuvykti á
da, kai dauguma þmoniø vakarais ilsisi. Mildai, arba so- veiklos þmonëms. Gal todël moters neseniai perskaityta Gruzijà. Ten, kur karðta, kur ðaudoma. Tokia yra Milda – nebi-
cialdemokratø bièiuliø vadinamai tiesiog Mildute, ilsëtis Robino Sharmos knyga „Vienuolis, kuris pardavë „Fera- jo pavojø, taèiau kartu iðlieka þavi, moteriðka ir paprasta.
nëra kada. Jai netrûksta darbo Seimo Nacionalinio sau- ri“ yra apie tokius þmones kaip ji. Parengë Rimantas Vaitkus
gumo komitete, Peticijø komisijoje, kuriai moteris vado-
vauja nuo pat Seimo kadencijos pradþios. Jos rankose ir
socialdemokratø organizacijos vadelës. Ar ne per daug vie-
nai moteriai, pasiteiravau?
– Þinoma, kad nelengva, – atsako M.Petrauskienë. –
Moteriai bûti politikoje visada sunku, netgi dukart sun-
kiau nei vyrui. Juk ji dar turi laikyti namø kampus. Gerai,
kad turiu supratingà vyrà Antanà, su juo jau daugiau kaip
trisdeðimt metø esame kartu. Uþauginome dukrà ir sûnø,
kartu dþiaugiamës anûkais. Ápratome kartu bûti partiniuose
bei kitokiuose renginiuose. – Taèiau bûna momentø, kai
gráþtu namo ir tyliu. Tada vyras stengiasi nekalbinti ma-
næs, þino, kad pavargau, jog diena buvo átempta. Praeina
kiek laiko, atsigaunu ir prakalbu. Uþtat nëra kada ginèytis
ir bartis, – juokiasi Seimo narë M.Petrauskienë.
Kas yra lankæsis Lietuvos socialdemokratø bûstinëje, LSDP konferencijoje. Ið kairës: Valentinas Bubulis, LSDP kan-
ásikûrusioje Vilniaus ðirdyje, Barboros Radvilaitës gatvëje didatas Utenos vienmandatëje apygardoje, Seimo narë, LSDP
(prieð Katedrà), visada prisimena toká vaizdà: ankðtas sek- pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienë, Ministras Pirmi-
retorës kambariukas dûzgia tarsi bièiø avilys, nuolat skam- ninkas, LSDP pirmininkas Gediminas Kirkilas, LSDP garbës
pirmininkas Algirdas Brazauskas.
ba telefonas, verdama kava ar arbata. Uþ M.Petrauskienës Mildos Petrauskienës ðeima. Sûnus Evaldas, marti Jurga, duk-
durø lûkuriuoja daug ávairiø þmoniø. Seimo narë susitin- ra Agnë, vyras Antanas, anûkëlë Julytë.
ka su partijos bièiuliais, kurie plûsta á jos kuklø kabinetà
srautais, þurnalistais, tiesiog þmonëmis, atëjusiais á LSDP
centrinæ bûstinæ. Su visais ji randa laiko pakalbëti, pa-
klausia, kas jiems rûpi, kas slegia, kokios nuotaikos jø ra-
jonuose ar miestuose. Lankosi èia ir kitø partijø atstovai,
derina pozicijas, tariasi. Kartà per savaitæ M.Petrauskienë
iðtrûksta á gimtàjá Utenos rajonà, visada stengiasi aplan-
kyti Uþpaliø miestelá, kuriame baigë vidurinæ mokyklà. Sa-
vo mokykloje ji – laukiamas sveèias, puikiai þino mokytojø
problemas. Jos padovanota Uþpaliø miestelio nuotrauka,
kurioje matyti garsioji gimnazija, nepaliesta mokyklø nai- Su vyru Antanu.
kinimo vajaus, puikuojasi mokymo ástaigos matomiausio-
je vietoje. Su Kaimynø kaimo (Utenos rajonas) bendruomenës nariais.
M.Petrauskienës biografijà galime perskaityti Seimo
tinklalapyje, apie jà raðo lietuviðkoji enciklopedija, knyga Derliaus ðventëje Panevëþyje.
„Kas yra kas“. M.Petrauskienë gimë 1949 m. vasario 1 d. Utenos miesto ðventëje.
Utenos rajono Kaimynø kaime, dirbo Utenos rajono Sal-
dutiðkio vidurinës mokyklos mokytoja. Vëliau baigusi Vil-
niaus valstybinio pedagoginio instituto (dabar Vilniaus pe-
dagoginis universitetas) Lietuviø kalbos ir literatûros fa-
kultetà ágijo lietuviø kalbos ir literatûros mokytojos spe-
cialybæ. M.Petrauskienë kurá laikà dirbo Pakruojo viduri-
nës mokyklos lietuviø kalbos ir literatûros mokytoja. Jau-
nà, gabià ir perspektyvià darbuotojà tuomet átraukë á par-
tiná darbà. Prasidëjus atgimimui, M.Petrauskienë buvo tarp
tø, kurie inicijavo savarankiðkosios LKP, vëliau LDDP su-
5. Nr. 6 Zigmantas Balèytis:
„Svarbiausia socialinis saugumas“
LSDP kandidatas vienmandatëje Ðilalës–Ðilutës (33) rinkimø apygardoje
to paþadais, nes þino atsakomybës naðtà. Jo manymu, kelià á gerovæ Svarbiausias jûsø, kaip politiko, nuveiktas darbas?
nulemia valstybës biudþeto galimybës. Kad jos bûtø didesnës, Z.Balèy- Sàþiningas rûpinimasis Ðilalës ir Ðilutës kraðto þmonëmis, rajono
tis visuomet siekë reformuoti mokesèiø sistemà pagal socialinius prin- bëdomis. Manau, sàþiningas darbas ir Seime, ir Vyriausybëje. Nenorë-
cipus. Kad maþai uþdirbantieji mokëtø maþesnius mokesèius, o turtuo- èiau vardyti savo pasiekimø, bet viliuosi, kad visas dvi kadencijas mano
liai bûtø apmokestinti labiau. Kad maþëtø socialinë atskirtis ir kuo darbai buvo gerai matomi rajone.
daugiau þmoniø Lietuvoje jaustø realø pajamø augimà ir gerëjantá Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams?
gyvenimà. To, ko dël objektyviø prieþasèiø tiesiog neámanoma ágyvendinti.
Ðilalës–Ðilutës rinkimø apygardos rinkëjai pastaruosius dvejus Sei- Kokia asmenybë yra didþiausias autoritetas, kodël?
mo rinkimus Z.Balèytá iðrinkdavo savo atstovu parlamente. 1953-iaisiais Neturiu vieno þmogaus, kuris man bûtø pavyzdys ir autoritetas.
Ðilutës r. gimæs Seimo narys èia baigë aðtuonmetæ ir vidurinæ mokyklas Mano mokytojas – pats Gyvenimas. Ið jo kiekvienà dienà kaþkà gauni,
bei iki ðiol jauèia ypatingà ryðá su Pamario kraðto gyventojais. Jis nuolat kaþkà, deja, ir prarandi.
palaiko tiesioginius kontaktus su vietos bendruomenëmis, paprastais þmo- Pastaruoju metu perskaityta knyga?
nëmis, atsakingai padeda jiems kiek galëdamas. Bièiulio Vytauto Èepo tik kà iðleistas romanas ,,Po saule keièiasi
Kodël tapote socialdemokratu? tik laikas”.
Tai rimèiausia partija, kurios deklaruojamos idëjos aktualios dau- Ásimintiniausias nuotykis?
geliui þmoniø. Mano manymu, socialdemokratinius principus savo prog- Mano neávykusio premjeravimo istorija.
ramose bando propaguoti visos partijos, kad ir paèios nenorëdamos to Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyvenamà salà?
pripaþinti, – nes tai universalûs paþangios valstybës dësniai. Ði partija Jei negalima pasiimti þmonos, tuomet meðkeræ, ðautuvà ir teniso
vykdo socialiai orientuotà politikà, realiai rûpinasi þmoniø gerove. raketæ.
Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia labiausiai? Ðeima nenukenèia jums bûnant politikoje?
Kaip ir kiekvienai valstybei, taip ir Lietuvai naujuoju laikotarpiu Deja, taip. Juk daþnai ávairiems susitikimams tenka paaukoti ir va-
iðkyla naujø uþdaviniø. karus bei savaitgalius. Anksèiau ðeima kartais ir stebëdavosi, kodël rei-
V
ienas didþiausiø autoritetø Socialdemokratø partijoje, bièiuliø Ðiuo metu visiems svarbu ryþtingai siekti energetinës nepriklauso- kia taip daþnai vaþinëti, taèiau jau praëjo tas laikas, apsiprato. Jie puikiai
ypaè vertinamas uþ nepriekaiðtingà reputacijà ir principingà mybës, spræsti þmoniø socialines problemas. Kasdieniame gyvenime supranta, kokia yra mano veikla ir kodël tas dalyvavimas, bendravimas,
laikysenà. Valdant socialdemokratams Zigmantas Balèytis sëk- reikëtø padorumo ir daugiau teisingumo. ávairiø klausimø sprendimas yra bûtinas. O ir artimiesiems vis daþniau
mingai vadovavo Susisiekimo ir Finansø ministerijoms, o ðiuo metu yra Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti socialdemokratø siûlomà programà? patinka atvaþiuoti kartu, pajusti tà ðilumà ið supanèiø þmoniø.
bene aktyviausias progresiniø mokesèiø ávedimo ðalininkas. Mûsø programa yra socialiai orientuota. Mano manymu, ji atspin- Kaip, bûdamas toks uþimtas, randate laiko bendrauti su artimai-
Jo ásitikinimu, socialinis saugumas þmonëms yra svarbiausias daly- di kiekvieno þmogaus lûkesèius, nepriklausomai nuo jo partinës prik- siais?
kas. „Remsime jaunas ðeimas, garantuosime vakarietiðkà sveikatos lausomybës: socialinës garantijos, didëjantys atlyginimai, nemokama Per tiek metø laikomës taisyklës tam tikromis savaitës dienomis
prieþiûrà ir gydymà, uþtikrinsime orià pensijà”, – Z.Balèytis nesiðvais- sveikatos prieþiûra ir mokslas, tobulinama mokesèiø sistema ir t. t. bûti kartu. Stengiamës jai nenusiþengti.
Nr. 7 Juozas Olekas:
„Socialdemokratø partijos programoje –
ambicingi ir konkretûs ásipareigojimai”
LSDP kandidatas vienmandatëje Vilniaus Fabijoniðkiø (5) rinkimø apygardoje
kia, kaip áprasta Vakarø demokratinëse valstybëse, á kurias ban- Ásimintiniausias nuotykis?
dome lygiuotis, padidinti lëðø perskirstymà per valstybës biu- 2006 m. su þmona ir sûnumi bei grupe draugø vaþiuojant
dþetà. Tai garantuoja ðiø srièiø plëtojimà ir atitinkantá ðiose sfe- traukiniu ið Maskvos á Vilniø ir aptariant mûsø þygio baidarëmis
rose dirbanèiø þmoniø darbo mokëjimà. Vieni ið efektyviø ir jau Krasnojarsko kraðte, Manos upe, áspûdþius, vienai ið mûsø gru-
patikrintø tam instrumentø yra progresiniai ir turto mokesèiai. pës nariø duotas sutikimas kopti á Monblano virðûnæ. Þodis – ne
Todël visuomet pasisakau uþ ðiø socialdemokratiniø ir ne tik þvirblis. 2007 m. vasaros pradþioje – kopimo sunkumai, vëliau
finansiniø instrumentø panaudojimà. Manau, turime realià gali- uþkopimo á aukðèiausià Alpiø virðûnæ dþiaugsmas ir dar ilgas
mybæ juos panaudoti nuo 2010 m. varginantis nusileidimas, kai didþiàjà dalá kelio lijo lietus ir vyra-
Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti socialdemokratø siûlomà vo tamsa.
programà? Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyvenamà salà?
Lietuvos socialdemokratø pateikta programa sudaryta áver- Didelæ kuprinæ ið parduotuvës „Civiliams ir armijai“, pri-
tinus Lietuvos þmoniø lûkesèius ir realias valstybës galimybes. krautà pagal Lietuvos kario, pasiruoðusio þygiui, standartà. Þi-
Joje iðdëstyti ambicingi ir konkretûs ásipareigojimai. Manau, kad noma, ásidëèiau fotoaparatà, kad gráþus pasakojimas bûtø ir iliust-
apie daugelá jø pasakë mano kolegos, todël pabrëðiu tik keletà ið ruotas.
dabar man patikëtos kraðto apsaugos srities. Tai – kariuomenës Ðeima nenukenèia jums bûnant politikoje? Kaip, bûdamas
transformacija ir jos organizacija profesiniu pagrindu, pilietinio toks uþimtas, randate laiko bendrauti su artimaisiais?
patriotinio jaunimo ugdymo stiprinimas bei Lietuvos teritorijos Be abejo, dalis politikai skirto laiko nugvelbiama ið ðeimos,
iðvalymas nuo per pasaulinius karus uþsilikusiø sprogmenø. Ko- bet artimieji nuo mano pirmøjø þingsniø politikoje visuomet bu-
„Juozas Olekas – gydytojas ir aktyvus visuomenininkas, á po- manda, kuri pasiruoðusi programà ágyvendinti, savo darbais áro- vo ir yra su manimi. Mano pirmieji vertintojai, tikrintojai ir pata-
litikà atëjo tikrai ne vienai dienai, ne vieniems metams ir ne dë, kad visuomet tesi rinkimø paþadus, yra profesionali, ryþtinga rëjai. Kad visas gyvenimas nevirstø vien politika, turime tvirtas ir
vienai kadencijai. Jaunas perspektyvus politikas greièiau prime- ir atsakinga. smagias ðeimines laisvalaikio leidimo tradicijas. Kiekvienà þie-
na ilgø distancijø bëgikà. Ramiai, solidþiai ir uþtikrintai tolyn Svarbiausias jûsø, kaip politiko, nuveiktas darbas? mà su ðeima bûtinai slidinëjame, o vasarà plaukiame baidarëmis
tolyn á tikslà. Jis – strategas. Gali, atrodo, labai lengvai iðkæsti Nuolatinis socialdemokratijos vertybiø ir principø propaga- ir miname dviraèius, norëdami kuo geriau paþinti Lietuvà ir jos
ðios dienos nemalonumà, piktà þodá ar þiniasklaidos ákandimà. vimas bei ágyvendinimas einant bet kurias pareigas, o per ðiuos þmones. Ðià vasarà gimus anûkui Antanui mûsø keliavo jau ketu-
Taèiau þvelgiant á tolesnæ ateitá, J.Olekas lyg didmeistris prie metus tai – Lietuvos kariuomenës transformacijos parengimas ir riolika. Tai smagu ir ðeimiðka. Naudodamasis proga noriu padë-
ðachmatø lentos jau dabar þino gerà deðimtá ëjimø á prieká...” – jos praktinis ágyvendinimas, kad Lietuvos kariuomenë bûtø pasi- koti visos ðeimos vardu uþ malonius áspûdþius þmonëms, ðià
taip kadaise vienoje knygoje Juozà pristatë Seimo Pirmininkas rengusi atremti ne tik ðios dienos, bet ir ateities iððûkius. Vienas vasarà sutiktiems Anykðèiø rajono Ðventosios pakrantëse ir Drus-
Èeslovas Jurðënas. Ðiuose rinkimuose á Seimà J.Olekas pasitin- ryðkiausiø momentø yra perëjimas nuo ðauktiniø prie profesinës kininkø apylinkëse. Tikiu, kad tokias paþintis tæsime ir ateinan-
ka naujus iððûkius, kandidatuoja vienmandatëje Vilniaus Fabijo- kariuomenës. èià vasarà, tik jau kitose Lietuvos vietose.
niðkiø apygardoje. Jo numeris LSDP sàraðe – 7. Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams? Kodël tapote socialdemokratu?
To, ko negaliu ágyvendinti ir to, kuo pats netikiu. Tai buvo gana seniai ir tiksliai neatsimenu. Tikriausia to-
Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia labiausiai? Kokia asmenybë yra didþiausias autoritetas? Kodël? dël, kad anuometëje sistemoje maèiau daug netiesos ir vargo,
Pastaraisiais metais Lietuvai pasiekus svariø ekonomikos au- Steponas Kairys – vienas Lietuvos socialdemokratø partijos todël, kad augau tremtiniø ðeimoje ir maèiau, kaip nemaþai
gimo rezultatø, kaip niekada svarbu pagrindiná dëmesá artimiau- ákûrëjø, jos lyderiø, pirmøjø keturiø (1920–1927 m.) Lietuvos daliai þmoniø reikia pagalbos. Viskà vainikavo Sàjûdþio apy-
siu metu koncentruoti socialiniam teisingumui stiprinti. Kiek- Seimø narys, pirmasis Vyriausiojo Lietuvos iðlaisvinimo komi- auðryje vykusios diskusijos su V.Andriukaièiu, D.Kirveliu,
vienas, kuriam labiau pasisekë, kurio verslas laisvoje Lietuvoje teto pirmininkas, puikus inþinierius, suprojektavæs ir ágyvendi- G.Bagdonu, J.Ðatu, jog Sàjûdþio idëjø ágyvendinimo Lietuvai
suklestëjo, turëtø ðirdimi ir protu jausti, kaip svarbu mûsø Tëvy- næs Kauno drenaþo ir vandentiekio sistemas. Visuomet vadova- neuþteks, reikia darbuotis daugiau, kad ðalia laisvës bûtø ir so-
nës ateièiai stiprinti visuotinà uþtikrintumo ir savigarbos jaus- vosi ir tvirtai gynë socialdemokratines vertybes, didelá dëmesá cialinis teisingumas. Tai man, kaip gydytojui, buvo artima ir
mà. Tà galime uþtikrinti garantuojant visuotiná ir kokybiðkà ðvie- skyræs jaunimui ðviesti ir átraukti á ðalies valdymà. suprantama. Todël visi kartu kibome atkurti Socialdemokratø
timà, sveikatos ir socialinæ apsaugà. Ðioms valstybës funkcijoms Pastaruoju metu perskaityta knyga? partijos veiklà Lietuvoje ir tapome jos aktyviais ir formaliais
deramai ágyvendinti bûtinas adekvatus finansavimas, o tam rei- Juano Enriquezo „Kai ateitis uþvaldo mus“. nariais dar 1989 m.
6. Nr. 8 Irena Ðiaulienë:
„Ðirdis – kairëje, todël að kairioji”
LSDP kandidatë vienmandatëje Klaipëdos Mariø (21) rinkimø apygardoje
giamandatës apygardos sàraðe yra aðtunta (Nr. 8). Politikë kandi- ninei, I.Simonaitytës bibliotekai, Muzikinio teatro statybos gali-
datuoja vienmandatëje Klaipëdos Mariø rinkimø apygardoje. mybiø studijai, Dramos teatro, S.Ðimkaus konservatorijos kapi-
taliniam remontui, gyventojø iðkeldinimo ið LEZ’o programos.
Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia labiausiai? L.Lankuèio bibliotekos Gargþduose ir kt. finansavimu.
Manau, mums kartais stinga didesnio tikëjimo savo jëgomis, Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams?
esame per daug pesimistiðki vertindami savo ðalies perspektyvas. Nesivadovauju dar vis populiaria ,,iðmintimi”, kad jei pasau-
Visuomenë, kaip ir atskiras þmogus, kiekviename amþiuje serga lis nori bûti apgaunamas, tad tebûnie apgautas.
savo ligomis. Reikðdami nepasitenkinimà pamirðtame, kad ne Kokia asmenybë yra didþiausias autoritetas? Kodël?
viskas priklauso nuo ástatymø, bet daug kas priklauso nuo mûsø Yra daug sektinø, dideliø, pasiþyminèiø ávairiomis savybë-
paèiø, nuo mûsø poþiûrio, nes demokratija, jos turinys – nuolati- mis asmenybiø, kurios skirtingose visuomenëse ir skirtingu lai-
në visø atsakomybë, tuo turime rûpintis visi. Puikiai þinome, kad ku paliko þymius pëdsakus. Mane visada þavëjo ir þavi jø gebëji-
kai kurie neraðyti ástatymai tvirtesni uþ visus raðytinius. Nëra mas iðlikti savimi ir net lemti visuomenës raidà.
vieno ir greitai veikianèio recepto kuriant gerovës valstybæ vi- Pastaruoju metu perskaityta knyga?
siems. Bet akivaizdu, kad tik remiantis mokslo ir technologijø Skaitau nuolat ir knygas renkuosi atidþiai. Pastaruoju metu
naujovëmis galima toliau siekti ekonominio ðalies augimo. Rei- perskaitytos yra S.Zweigo ,,Marija Antuanetë”, P.Coelho ,,Pilig-
kia didesnio socialinio teisingumo, solidarumo, geresnës mo- rimas”, A.Baltakio ,,Gimiau paèiu laiku”, V.Jasukaitytës ,,Kai
kesèiø politikos, nes bendras gëris kuriamas kiekvieno laime. mes buvome vilkai”.
Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti socialdemokratø siûlomà Ásimintiniausias nuotykis?
programà? Gyvenimas.
Socialdemokratai yra ágyvendinæ beveik visus rinkëjams duo- Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyvenamà salà?
tus paþadus. Mûsø programoje nëra neágyvendinamø paþadø, o Viltá! Tai blogas vedlys, bet geras pakeleivis.
svarbiausias tikslas toks, kad pasiekta gerovë tarnautø visiems. Ðeima nenukenèia jums bûnant politikoje?
Svarbiausias jûsø, kaip politikës, nuveiktas darbas? Susitaikë su problemomis, kurias sukelia mano buvimas po-
I
rena Ðiaulienë – vienintelë moteris, kuri su ðeðiais Seimo Svarbiausia politikui – jausti, kur visuomenei labiausiai skau- litikoje.
nariais praëjusiø metø lapkrièio 25 d. paminëjo 15 metø da, ko trûksta, kad antraeiliai dalykai nevirstø pirmaeiliais. Poli- Kodël tapote socialdemokrate?
darbo Seime sukaktá. Didþiulë parlamentinio darbo patirtis, tikui bûtina stengtis kuo daugiau bendrauti su þmonëmis, opera- Socialdemokratija skelbia ir siekia socialinio teisingumo ir
daugybë ástatymø projektø, siûlymø ir vis naujos idëjos, gimstan- tyviai reaguoti á jø skaudulius, kovoti su ydomis. Dþiaugiuosi, lygiateisiðkumo visuomenëje. Tai neabejingø þmoniø vertybës.
èios politikës galvoje. I.Ðiaulienë jau antrà kadencijà sëkmingai kad Socialdemokratø frakcija yra darni, patyrusi ir pasirengusi Siekiant ðiuos principus ágyvendinti reikia iðminties, teisingos ir
vadovauja didþiausiai Seimo LSDP frakcijai. Socialdemokratø frak- darbui komanda. jautrios ðirdies. O ðirdis – kairëje, todël að kairioji. Ðiandienos
cija Seime, ko gero, vienintelë frakcija, kurios niekas nepalieka, Rûpinausi ir valstybës investicijomis Klaipëdos mieste, tar- pasaulyje geriausias socialdemokratijos vertybiø ákûnijimo pa-
atvirkðèiai, ji vis pasipildo naujais nariais. I.Ðiaulienë LSDP dau- pininkavau dël lëðø skyrimo Klaipëdos universitetui, Vaikø ligo- vyzdys – Skandinavijos ðaliø visuomenës.
Nr. 9 Julius Sabatauskas:
„Turint tvirtus ásitikinimus, jausti
pagarbà kito nuomonei“
LSDP kandidatas vienmandatëje Alytaus rinkimø (30) apygardoje
tinos bûklës Kultûros ir komunikacijos centrui tvarkyti – po daugelio Koks svarbiausias jûsø, kaip politiko, nuveiktas darbas?
metø egzistencijos jis prabus aktyviam gyvenimui. Parengta ir Seimo priimta koncepcija dël galimybës kiekvienam
„Didþiausia pastarøjø metø investicija Alytuje – tilto per Nemunà asmeniui dël savo paþeistø teisiø kreiptis á Konstituciná Teismà. Pasta-
statyba. Alytiðkiai gerai prisimena, kad daugiau nei prieð 20 metø buvo raisiais metais daug nuveikta uþtikrinant saugø eismà. Átvirtintos grieþ-
sumanyta árengti ðiauriná miesto apvaþiavimà, taèiau tam vis nebuvo tinanèios pataisos Administraciniø teisës paþeidimø kodekse, patvir-
skiriama pinigø. Ne vienus metus dirbant su miesto savivaldybës vado- tinta Saugaus eismo automobiliø keliuose nauja redakcija.
vais, ministrais pavyko pasiekti, kad Tûkstantmeèio tiltas Dzûkijos Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams?
sostinëje pagaliau statomas. Kitàmet já jau turësime“, – pasakoja poli- To, ko neámanoma ávykdyti ar prieðtarauja Konstitucijai.
tikas. Kokia asmenybë jums yra didþiausias autoritetas, kodël?
Jam teko aktyviai dalyvauti Vyriausybëje ir Ûkio ministerijoje dis- Mano tëtis Vytautas Sabatauskas. Jis man – supratingo, jauèianèio
kutuojant apie planà, padësiantá suðvelninti „Alytaus tekstilës“ bank- atsakomybæ uþ save, kitus, patikëtà darbà, protingo bei mylinèio þmo-
roto pasekmes. „Kaþkodël ðis planas ministerijoje buvo smarkiai kore- gaus etalonas. Likimas jo nelepino, nuo deðimties metø teko valgyti
guotas ne Alytaus naudai, todël tokià jo redakcijà teko tiesiog sustab- tremtinio duonà Komijoje, Jakutijoje. Visà gyvenimà sunkiai dirbo,
dyti. Net kai kurie institucijø vadovai, kurie dalyvavo tame Vyriausybës mokslø siekë neakivaizdþiai. Taèiau vargai jo nepalauþë. Ir ðiandien
posëdyje, sakë, kad pirmà kartà matë toká arðø Sabatauskà,“ – prisi- sugeba dþiaugtis gyvenimu. Yra puikaus balso, baritono, dainuoja net
mena socialdemokratas. Dabar plane, be kitø priemoniø, numatytas ir trijuose choruose. Turëdamas toká pavyzdá ir að negaliu bûti kitoks, –
pramoninis parkas, kuris padës Alytuje iðnaudoti plyno lauko investici- turint ásitikinimus, tvirtà charakterá jausti pagarbà kitam.
P
rincipingas, atkaklus ir sàþiningas politikas, teisininkas. Mokantis jø galimybes ir sukurti naujø darbo vietø. Pastaruoju metu perskaityta knyga?
klausyti ir iðgirsti. Julius Sabatauskas ið kitø politikø iðsiskiria tuo, Be to, pritarus Vyriausybës vadovui G.Kirkilui bei finansø minist- Kurto Vonneguto „Èempionø pusryèiai“.
kad visus sprendimus priima tik nuosekliai ásigilinæs á situacijà, rui R.Ðadþiui, alytiðkiai gali bûti tikri, kad Alytuje, rekonstravus Sporto Ásimintiniausias nuotykis?
faktà, aplinkybes – kaip ir dera patyrusiam teisininkui. Pastaràjà Seimo rûmus, vyks 2011 metø Europos krepðinio èempionatas. Avarinis lëktuvo nusileidimas lygiai prieð metus Vilniaus oro
kadencijà vadovavæs Teisës ir teisëtvarkos komitetui, J.Sabatauskas ver- „Þinoma, pasakyti, kad visi ðie darbai nuveikti tik mano vieno dë- uoste. Gráþtant ið Portugalijos ir orlaiviui jau leidþiantis – lûþo va-
tinamas kaip sumanus politikas, kuriam pavyko palaipsniui modernizuoti ka, bûtø nesàþininga. Dirbo komanda – tiek Vyriausybë, tiek vietos þiuoklë, lëktuvas persikreipë, propeleris perskrodë kiaurai lëktuvo
teisinës sistemos Lietuvoje reformà – pasiekti, kad bûtø priimti ástaty- savivalda ir Seimo nariai kaip tarpininkai“, – sako J.Sabatauskas. korpusà. Variklis uþsidegë. Keli þmonës buvo suþeisti, bet, laimë,
mai. Tai suteikiantis platesnes galimybes gauti valstybës garantuojamà niekas neþuvo.
teisinæ pagalbà; uþtikrinantis teismø sistemos skaidrumà ir atvirumà; Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia labiausiai? Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyvenamà salà?
taip pat parengti Individualaus konstitucinio skundo koncepcijà. Maþinti socialinæ atskirtá. Tai galima padaryti pertvarkius mokes- Ðventàjá Raðtà ir aborigenà Penktadiená ið Danielio Defoe knygos
Pripaþástantis argumentø kalbà J.Sabatauskas mano, kad kiekvie- èiø sistemà, t. y. ávedus progresinius pajamø mokesèius. Tokiu bûdu „Robinzonas Kruzas“, t. y. tikrà draugà, su kuriuo gali keliauti nors á
nas þmogus turi sugebëti pripaþinti savo klaidas. „Tas, kuris to nesuge- bûtø ágyvendintas solidarumo principas – turtingesni moka daugiau, o pasaulio kraðtà.
ba, neturi jokios ateities“, – sako politikas, pastaruosius kelerius me- maþesnes pajamas gaunantieji – maþiau. Ðeima nenukenèia jums bûnant politikoje? Kaip, bûdamas toks
tus Seime jis vedë ðimtus teisiniø diskusijø. Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti socialdemokratø siûlomà pro- uþimtas, randate laiko bendrauti su artimaisiais?
Kas nuveikta savo rinkimø apygardoje? J.Sabatauskui pavyko ið gramà? Þinoma, nukenèia. Kartais pasimatome su þmona tik ryte ir vëlai
mirties taðko iðjudinti dar sovietmeèiu pradëto Alytaus teatro Didþio- Socialdemokratai nedalija tuðèiø paþadø. Dauguma mûsø progra- vakare, dar savaitgalá, jei jis bûna laisvas. Dukros jau gyvena savaran-
sios salës statybà. Sutelktomis pastangomis pavyko gauti lëðø apverk- mos siekiø buvo átvirtinti Vyriausybës programoje ir ávykdyti. kiðkà gyvenimà, taèiau didþiausias dþiaugsmas, kai galime visi susitikti.
7. Nr.10 Linas Jonauskas:
„Man reikia Jûsø pasitikëjimo“
LSDP kandidatas vienmandatëje Këdainiø (43) rinkimø apygardoje
jaunatviðkos energijos ir ðiuolaikiðkumo á parlamentà. Pri- pinigus. Taip pat niekada neþadëèiau nesàmoniø, tokiø
sidëkite prie to, kad L.Jonauskas po Seimo rinkimø kibtø kaip pakeisti Lietuvà per 1, 11 ar 111 dienø.
á darbus su nauja atsakomybe, kurià suteiktø Jûsø pasiti- Kokia asmenybë yra didþiausias autoritetas, kodël?
këjimas. Spalio 12-àjà pasakykime TAIP Linui ir turësime Yra keletas: jaunystëje þavëjo Tadas Blinda – teisin-
savo jaunà ir ðviesø þmogø parlamente. gas; sporte – Virgilijus Alekna, nes yra ryþtingas ir valin-
Kokiø pokyèiø Lietuvai dabar reikia labiausiai? gas; politikoje dabar þaviuosi kandidatu á JAV preziden-
Reikia ir didesniø atlyginimø, ir aukðtesniø pieno su- tus Baracku Obama – verþlus ir energingas. Toks siekiu
pirkimo kainø, ir saugesniø gatviø, stadiono Vilniuje, nau- bûti ir AÐ – RYÞTINGAS, TEISINGAS, SUPRATINGAS.
jos krepðinio arenos Kaune, bet svarbiausia reikia Pastaruoju metu perskaityta knyga?
RYÞTINGØ sprendimø. Mëgstamiausia mano knyga – neabejotinai meniðkiau-
Kodël rinkëjai turëtø pasirinkti socialdemokratø siû- sias lietuviø literatûros klasikos kûrinys Mariaus Katiliðkio
lomà programà? „Miðkais ateina ruduo”. Na, o pastaroji skaityta knyga –
Socialdemokratø programos siekiamybë – valstybës rû- Algirdo Brazausko „Ir tuomet dirbome Lietuvai”.
pestis þmonëmis: moksleiviais, darbininkais, tëvais, vaikais, Ásimintiniausias nuotykis?
K
ai 1997 m. gimnazistas ið Maþeikiø Linas Jonaus- mokytojais, studentais, daktarais, seneliais ir visais kitais. Laimëjau maðinà þaidime „Teleloto“...
kas pasirodë Lietuvos jaunimo politiniuose sam- Svarbiausia yra ÞMOGUS, bet dar svarbiau – rûpintis ne Banalu, bet kà pasiimtumëte á negyvenamà salà?
bûriuose, akylesnë akis bemat pastebëjo kultûrin- tik savimi, bet ir kitu asmeniu. Pats pirmasis á negyvenamà salà su manimi keliautø
gos elgsenos jaunuolio, mokanèio ginti savo tiesà, politi- Svarbiausias jûsø, kaip politiko, nuveiktas darbas? Andrius Kubilius. Iðveþus vienintelá vadovaujantá konser-
næ nuovokà. Didþiausias iki ðiol mano nuveiktas darbas – 4000 jau- vatoriø, manau, nebeliktø kam tai partijai vadovauti, o ir
Gimæs provincijoje paprastø darbininkø daugiavaikëje nuoliø, nesiðlaistanèiø gatvëmis, o aktyviai veikianèiø Lie- mes daugiau niekada nebesudarytume su konservatoriais
ðeimoje, Linas dël uþsispyrimo, darbðtumo, sugebëjimø ir tuvos socialdemokratinio jaunimo sàjungoje, kurios pir- koalicijø.
talento pasiekë jau nemaþai. Visuomeninis aktyvumas, no- mininkas esu að. O didþiausi darbai dar laukia ateityje, Ðeima nenukenèia jums bûnant politikoje? Kaip,
ras kurti ir padëti kitam stûmë Linà prisiimti vis didesnæ tam man reikia Jûsø pasitikëjimo ir suteiktos galimybës. bûdamas toks uþimtas, randate laiko bendrauti su arti-
atsakomybës naðtà. Aktyvumas ir gebëjimas spræsti buvo Ko niekada neþadëtumëte rinkëjams? maisiais?
pastebëti – Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas pakvietë Daug metø visos partijos kaip susitarusios þadëjo grà- Sudëtinga, þinoma, su mumis... Girdëjau, kad net di-
Linà dirbti savo patarëju jaunimo politikos klausimais Lie- þinti þmoniø indëlius. Þinoma, jos priverstos tai padaryti, dþiausi vadai, þmonø vadovaujami namie, tampa paklus-
tuvos Vyriausybëje. Áspûdinga, juolab kai tau tik 29-eri! nes maþø maþiausia ðis paþadas buvo madingas ir labiausia nûs ir mieli. Pamenu per televizijà matytà vaizdà, kaip L.Pa-
Linas yra didþiausias galimybes dirbti Seime turintis viliojantis þmones. Neþadu to padaryti, nes bûtent social- ksienë auklëja vyrà... Man ðiuo poþiûriu kiek laisviau – kol
socialdemokratø jaunimo astovas. Jis neabejotinai atneð demokratai ðá paþadà tesëjo ir jau sugràþino þmonëms jø kas esu nevedæs, tad visas galiu atsiduoti aktyviai veiklai.
