Sl3. Patofiziologija
IAS
Diafragmos pakilimas Organų kompresija
V.cava inf. kraujotaka Širdies kompresija
Reninas
Aldosteronas
Veninė stazė Širdies priekrūvis Kontraktiliškumas Sisteminis pokrūvis
VAS ŠMT
Kraujagyslių
kompresija
P intratorakalinis
Pilvo ertmės
perfuzinis slėgis
5. 0 10 20 30 40
0
20
40
60
80
100
IAP
Padidėjusio intraabdominalinio slėgio poveiks į ŠMT, a. mesenterica sup.
ir žarnų gleivinės kraujotaką (J Trauma 1992;33:45-49)
%
7. Dėl sumažėjusio MŠT blogėja inkstų
perfuzija
Inkstų parenchimos, arterijų ir venų
kompresija
Oligurija, anurija
9. Padidėjusio IAS poveikis į
žarnyno kraujotaką
IAH
ACS
Žarnyno
hipoperfuzija
Gleivinės acidozė
Žarnyno edema
Pablogėjęs žaizdų gijimas
Barjerinės f-jos sutrikimas
Organų pakenkimas
Pablogėjusi tolerancija EM
Kepenų
išemija
Koaguliopatija
Hipotermija
Acidozė
Kraujavimas į
pilvo ertmę
14. „Abdominal compartment’’ sindromo rizikos
faktoriai (>25cmH2O)
Pilvo trauma
Kraujavimas į pilvo ertmę
Intraabdominalinė infekcija
Pneumoperitoneum
Progresuojantis ascitas
Žarnyno edema dėl hiperhidratacijos
Žarnų nepraeinamumas
18. 0
2
4
6
8
1 0
1 2
1 4
1 6
EM be
komplikacijų
Bent vienas
netoleravimo
epizodas
EM
nutraukta
N = 42
cmH2O
Enterinės mitybos tolerancijos priklausomybė nuo IAS
Vazquez-Sanches A, Intesive Care Med,2001
20. IAS matavimas pradėtas nuo 2000m
Netiesioginė metodika
Vertinama slėgio kitimo dinamika
Matuojamas kas 8val.
EM pradedame kai slėgis < 13cmH20
Nutraukiama kai slėgis > 20cmH20
1-me RITS