Columbus Lietuva konsultanto Sauliaus Jagmino praktiniai patarimai apie Microsoft Dynamics NAV taikymą maisto gamybos įmonėse, pateikiant problemos aprašymą, Columbus pasiūlytą sprendimą ir pasiektą rezultatą. Pasiūlymai, kaip patobulinti užsakymų priėmimo, kainodaros, žaliavų valdymo, gamybos planavimo ir kitus verslo procesus.

1. PRESENTATION HEADER IN GREY CAPITALS
Presented by
Date
Subheader in green
KAIP PADIDINTI PAGRINDINIŲ MAISTO
GAMYBOS PROCESŲ EFEKTYVUMĄ?
Saulius Jagminas,
Columbus Lietuva projektų vadovas
Praktiniai patarimai ir pasiūlymai
2012 m.

2. TURINYS
Uţsakymų priėmimas Kainodara Ţaliavų pirkimo planavimas
Ţaliavų pirkimo uţsakymų sudarymas Ţaliavų gavimas, patikra, ţymėjimas ir
registravimas Ţaliavų galiojimo laiko kontrolė Gaminių normatyvinė
duomenų bazė Gamybos planavimas Gamybos perplanavimas Ţaliavų
surinkimo į gamybą planavimas Ţaliavų surinkimas į gamybą
Prieskonių ir kontroliuojamo naudojimo ţaliavų surinkimas į gamybą Atsargų
apskaita ir ţaliavų nurašymo operacijos Gamybos įrangos
pritaikymas gamybos operacijoms Takių produktų apskaita Pagamintos
produkcijos registravimas Svėrimo-pakavimo linijų integracija Darbo
apskaita gamyboje Produkcijos surinkimas išsiuntimui Prekių
atsekamumas Gaminių savikainos apskaičiavimas Metinio biudţeto
sudarymas

3. TIPINĖ LIETUVOS MAISTO GAMYBOS ĮMONĖ
• Gamykla, kurioje veikia keli gamybos cechai.
• Įmonė turi 10 firminių parduotuvių, kuriose įdiegti pardavimo taškai (POS).
• Darbuotojų skaičius nuo 80 iki 500.
• Logistikos paslaugos paprastai samdomos iš trečiųjų šalių.
• Asortimentas nuo 200 iki 500 produktų.
• Per dieną pagaminama apie 80 produktų rūšių.
• Per dieną išrašoma 500-800 sąskaitų-faktūrų.
• Apskaitoje dirba nuo 5 iki 10 darbuotojų.
• Metinės pajamos nuo 50 mln. Lt iki 300 mln. Lt.
3

4. UŢSAKYMŲ PRIĖMIMAS
Dažnai pasitaiko, kad uţsakymų duomenys į įmonę gaunami elektroniniu būdu
arba įvedami klaviatūra telefoninio pokalbio metu. Uţsakymus elektroniniu
formatu pateikia tik prekybos tinklai, tokie duomenys importuojami.
Daţniausiai vienu metu dirba 5 uţsakymų priėmėjos, kurios iš karto suveda
duomenis. Tai yra labai atsakingas ir greito duomenų įvedimo įgūdţių
reikalaujantis darbas ir įmonei gana brangus procesas.
Mes siūlome internetinį uţsakymų įvedimo portalą, kur uţsakovai ir firminių
parduotuvių vadovai gali įvesti uţsakymų duomenis nuotoliniu būdu savo darbo
vietose.
Rezultatas: 4-5 kartus sumaţintas uţsakymų įvedimo laikas ir kaštai.
4

5. KAINODARA
Dažnai pasitaiko, kad gamybos įmonės naudoja įvairius prekybos instrumentus:
kainynai pirkėjų grupėms, lojalumo kortelės, nuolaidų sistema ir akcijos. Yra poreikis
valdyti prekių kainas centralizuotai ir turėti galimybę iš sistemos (pvz., NAV) nusiųsti
prekių kainas tiesiai į parduotuvių POS.
Kita vertus, pasikeitus vienos ar kelių pagrindinių ţaliavų kainai arba išteklių
savikainai, kainų perskaičiavimo procesas yra sudėtingas ir labai ilgai trunka. Yra
didelis poreikis operatyviai apskaičiuoti naujas produktų kainas ir suformuoti
kainynus.
Mes siūlome centralizuoto prekybos taškų valdymo, centralizuoto pirkimų
uţsakymų ir prekių paskirstymo valdymo, kasos administravimo, kasos programų ir
banko kortelių autorizavimo sprendimus. Šių sprendimų partneris – „Dineta“.
Rezultatas: 3-4 kartus spartesnis kainodaros specialistų darbas.
5

6. ŢALIAVŲ PIRKIMO PLANAVIMAS
Gamybos apskaitos ir valdymo sistemose paprastai būna standartiškai realizuoti
ţaliavų papildymo pagal kritinį kiekį algoritmas ir trūkstamo ţaliavų kiekio pirkimo
pagal gamybos uţsakymą algoritmas. Daţnai greito vartojimo (švieţių) produktų
gamybos įmonėms reikalingas papildomas sprendimas, nes standartiniai
sprendimai negali atsiţvelgti į paskutinės savaitės ar mėnesio ţaliavos papildymo
istoriją arba, kitaip sakant, negali atsiţvelgti į pardavimo apimčių svyravimus.
Mes siūlome ţaliavų papildymo algoritmą, pagal kurį apdorojami ţaliavos
naudojimo duomenys per paskutines savaites bei įvertinami ţaliavų likučiai ir
minimalus ţaliavos rezervas sandėlyje, tiekėjų darbo (pristatymo) kalendorius, taip
pat pasiūlomas artimiausio laikotarpio ţaliavų uţsakymo kiekis. Šis į veiklos
atkartojimą orientuotas sprendimas padeda tiksliau numatyti artimiausio laikotarpio
ţaliavų poreikį.
Rezultatas: minimalios greito naudojimo ţaliavų atsargos bei įsigytas teisingas
ţaliavų kiekis, uţtikrinantis gamybos uţduočių vykdymą.
6

7. ŢALIAVŲ PIRKIMO UŢSAKYMŲ SUDARYMAS
Maisto gamybos įmonėse gana dažnai pirkimo uţsakymų duomenys įvedami į
apskaitos sistemą tik krovinio gavimo dieną, kai ţaliavos atveţamos į įmonę.
Tai bloga praktika, nes įmonės darbuotojai neturi jokios informacijos apie
numatytus ţaliavų papildymus.
Mes siūlome pirkimo uţsakymų duomenis į apskaitos sistemą įvesti su tiekėju
pasiekto susitarimo dieną, tiksliai nurodant tiekėjo nr., prekės nr., kiekį,
planuojamą gavimo datą, kainą. Vienam gavimui turi būti įvedamas vienas
pirkimo uţsakymas. Be to, planuojama pristatymo data turi būti kontroliuojama
ir, jei prekė nebuvo pristatyta laiku ir buvo sutarta nauja pristatymo data, tai
pirkimo uţsakyme turi būti įvesta nauja data.
Rezultatas: uţtikrintas teisingas planavimo sistemos ir kitų gamybos procesų
veikimas.
7

8. ŢALIAVŲ GAVIMAS, PATIKRA, ŢYMĖJIMAS IR
REGISTRAVIMAS (1)
Maisto produktų gamybos įmonėms labai svarbu patikrinti iš tiekėjų gautų
ţaliavų kokybę, galiojimo laiką, gavimo temperatūrą ir, tinkamai paţymėjus, iš
karto uţregistruoti prekės gavimą bei padėjimą į pritaikytą saugojimo vietą.
Daţnai maisto gamybos įmonėse gautų ţaliavų registravimas informacinėje
sistemoje vyksta pavėluotai, kartais po kelių dienų. Naudojant ranka pildomus
gavimo ţurnalus ir ranka atliekant ţymėjimą ant pakuočių, sunku uţtikrinti
ţaliavų gavimo registravimo kokybę ir tikslumą. Tai bloga praktika.
Įmonių vadovai turi siekti, kad prekės gavimas į sandėlį būtų registruojamas
ten pat sandėlyje, gavimo metu.
8

9. ŢALIAVŲ GAVIMAS, PATIKRA, ŢYMĖJIMAS IR
REGISTRAVIMAS (2)
Mes siūlome kompiuterizuoti ţaliavų gavimo operacijas, panaudojant mobilius
delninius kompiuterius su skeneriais (RF terminalus), bei su šiais terminalais
integruoti apskaitos ir verslo valdymo sistemą. Šiais kompiuteriais, naudojant
specialius dialogus, realiu laiku į sistemą galima įvesti gautų prekių
duomenis, atlikti patikrą ir spausdinti ţaliavų ţymėjimo etiketes, kuriose yra
prekės nr., partijos nr., galiojimo data, kiekis, rūšies kodas, prekės barkodas ir
partijos barkodas. Dalis iš tiekėjų gaunamų prekių turi brūkšninius kodus. Jos
turi būti identifikuojamos pagal juos, taip uţtikrinant gautų prekių atpaţinimą.
Labai svarbu uţregistruoti tikslų gautų ţaliavų kiekį, todėl visos gaunamos
ţaliavos turi būti pasveriamos arba kitaip patikrinamas gautas kiekis.
Atkreiptinas dėmesys į tikslaus ţymėjimo svarbą, nes tik teisingai paţymėjus
ţaliavas, tampa įmanoma jas greitai ir be klaidų surinkti į gamybą.
9

10. RF TERMINALAI
10

11. ŢALIAVŲ GALIOJIMO LAIKO KONTROLĖ
Maisto gamybos įmonėms kritiškai svarbu nuolat sekti ţaliavų galiojimo laiką
ţaliavų sandėlyje ir uţtikrinti, kad į gamybą nepatektų ţaliavos su pasibaigusiu
galiojimo laiku. Vedant ranka pildomus ţaliavų gavimo ţurnalus, yra sunku patikrinti,
ar sandėlyje yra pasibaigusio galiojimo ţaliavų, o suformuoti besibaigiančio
galiojimo ţaliavų partijų sąrašą dar sudėtingiau. Įmonėse, kuriose nevedama
kompiuterizuota ţaliavų apskaita pagal partijas, inventorizacijos operacija trunka
nemaţai laiko, todėl ji atliekama ne kasdien.
Mes siūlome kompiuterizuoti ţaliavų galiojimo laiko kontrolės operaciją, pavedant
gamybos valdymo sistemai formuoti besibaigiančio ir pasibaigusio galiojimo ţaliavų
partijų sąrašus. Pagal šiuos dokumentus kokybės inţinierius prieš gamybos
planavimo operaciją gali perduoti pasibaigusio galiojimo ţaliavas į karantino
sandėlį. Kokybės inţinierius taip pat gali informuoti gamybos vadovus apie
besibaigiančio galiojimo ţaliavų partijas, inicijuodamas ţaliavų naudojimo veiksmus.
Rezultatas: teisingas besibaigiančio galiojimo ţaliavų valdymas.
11

12. GAMINIŲ NORMATYVINĖ DUOMENŲ BAZĖ
Daugumoje maisto gamybos įmonių gaminių receptūros saugomos ne
duomenų bazėse, o daţniausiai - MS Excel ar MS Word dokumentuose. Tai
ydinga praktika, nes, norint receptūrų informaciją panaudoti gamyboje, reikia
pirmiausiai uţtikrinti duomenų patikimumą. Tai reiškia – uţtikrinti, kad
receptūros kopija yra vienintelė, ir tik ją vienintelę visi suinteresuoti darbuotojai
naudoja tarnybinėms uţduotims vykdyti. Daţnai šis, atrodytų, paprastas
uţdavinys tampa sunkiai įveikiamu, nes tokią tvarką sunku įgyvendinti. Be
to, daţniausia receptūra sudaroma vieno gamybos lygio, nurodant, kiek reikia
komponentų galutinio gaminio vienam baziniam matavimo vienetui pagaminti.
Mes siūlome gaminių receptūrų duomenis saugoti integruotoje gamybos
apskaitos ir valdymo sistemoje, kad tiek gamybos planuotojai, tiek vykdytojai ir
apskaitininkai galėtų naudotis vienu produktų receptūrų duomenų šaltiniu.
12

13. GAMYBOS PLANAVIMAS (1)
Maisto produktų gamybos įmonėse, ypač greito vartojimo, gamybos
planavimo operacija vyksta, galima sakyti, „ekstremaliomis“ sąlygomis.
Pardavimų uţsakymai iš uţsakovų gaunami vėlai ir pagaminti produktus iki jų
išsiuntimo termino tampa sunkiu uţdaviniu.
Gamybos planavimui įmonėse daţnai naudojamos MS Excel lentelės, kuriose
įvesti gaminių receptūrų duomenys ir suprogramuoti ţaliavų poreikio
skaičiavimo pagal receptūras algoritmai. Naudojant MS Excel, yra sunku
uţtikrinti receptūros duomenų teisingumą. Be to, po planavimo nemaţai laiko
uţima ţaliavų pakankamumo patikrinimas.
Tai yra, kompleksinis gamybos planavimo uždavinys kelia daug rūpesčių
gamintojams dėl apimties ir duomenų patikimumo.
13

14. GAMYBOS PLANAVIMAS (2)
Mes siūlome kompiuterizuotą gamybos planavimo sistemą, kuri pagal
pardavimų uţsakymų arba pardavimų prognozės duomenis gali:
• sukurti pusgaminių ir gaminių gamybos planus kiekvienam cechui ar barui,
• suskaičiuoti ţaliavų poreikį,
• suformuoti ţaliavų surinkimo uţduotis kiekvienam gamybos padaliniui.
• suskaičiuoti ir pateikti vartotojui informaciją apie ţaliavų pakankamumą
gamybos plano vykdymui.
Rezultatas: planavimo procesas tampa labai efektyvus, trunka iki
pusvalandţio. Per šį laiką taip pat sukuriami visi reikalingi gamybos planavimo
dokumentai.
14

15. GAMYBOS PERPLANAVIMAS
Gamybos perplanavimo procesas, pasikeitus uţsakymo sąlygoms, yra dar
sudėtingesnis. Tačiau maisto gamybos jis daţnai neišvengiamas, nes
uţsakovai uţsakymų įvykdymui palieka labai maţai laiko. Todėl maisto
produktų gamintojai, siekdami laiku pateikti uţsakymą, yra priversti pradėti
gamybą kuo anksčiau, dar negavę uţsakovo patvirtinimo. Tuo pat
metu, vykstant gamybai ir gamybos operacijų registravimui, reikia papildomai
suplanuoti naujus pusgaminių ir gaminių gamybos uţsakymus.
Mes siūlome papildomo gamybos planavimo sistemą, kuri į jau vykdomų
gamybos uţduočių sąrašą įjungia papildomas uţduotis, realiai nesutrikdant
gamybos proceso.
15

16. ŢALIAVŲ SURINKIMO Į GAMYBĄ PLANAVIMAS (1)
Dažnai pasitaikanti situacija. Gamybos įmonėse labai svarbu uţtikrinti, kad į
gamybą būtų perduodama būtent tiek žaliavų, kiek reikia pagal normą.
Gamybos ceche paprastai įkuriamas gamybos sandėlis, kuriame saugomos iš
ţaliavų sandėlio perduotos ţaliavos, kad gamyboje pritrūkus ţaliavų, jas būtų
galima operatyviai paimti.
Ţaliavų perdavimas daţnai nekontroliuojamas, nepaisoma normų – imama tiek,
kiek trūksta. Dėl to ţaliavos daţnai pereikvojamos.
Pastebėta, kad retai pasitaiko įmonės, kuriose nėra sandėlių gamybos
cechuose ir kuriose uţtikrinamas nepanaudotų ţaliavų grąţinimas į ţaliavų
sandėlį.
16

17. ŢALIAVŲ SURINKIMO Į GAMYBĄ PLANAVIMAS (2)
Mes siūlome sprendimą, kurio pagalba būtų planuojamas gamybos
aprūpinimas ţaliavomis, atsiţvelgiant į gaminių receptūras, likučius sandėliuose
ir partijų galiojimo datą FEFO metodu (seniausia galiojimo data pirma). Sistema
pasiūlys teisingą ţaliavos kiekį paimti iš nustatytos patalpos ir perduoti
gamybos padaliniui.
Kad ši sistema veiktų:
1. būtina vesti ţaliavų apskaitą pagal partijas ir galiojimo datą,
2. pasibaigusio galiojimo ţaliavų partijos turi būti izoliuotos.
17

18. ŢALIAVŲ SURINKIMAS Į GAMYBĄ (1)
Dažniausiai pasitaiko, kad gamybos įmonėse ţaliavos į gamybą
perduodamos pagal gamybos meistro pareikalavimo dokumentą. Daţnai tai
būna ranka rašytas arba kompiuteriu atspausdintas dokumentas: paprastai be
nurodyto prekės numerio, su netiksliu prekės pavadinimu ir reikalaujamu kiekiu.
Pagal šį dokumentą sandėlininkas turi surinkti reikiamas ţaliavas ir perduoti į
gamybą. Pastebėta, kad ne visose įmonėse reikalaujama, kad sandėlininkas
rastų seniausios galiojimo datos partiją ir ją įrašytų į surinkimo dokumentą. Tai
gana sudėtinga uţduotis, ir tik labai patyręs sandėlininkas gali ją įvykdyti be
klaidų.
18

19. ŢALIAVŲ SURINKIMAS Į GAMYBĄ (2)
Mes siūlome kompiuterizuoti ţaliavų surinkimo gamybai bei kontrolės
operacijas, naudojant mobilius delninius kompiuterius su skeneriais (RF
terminalus). Į šių kompiuterių ekranus pateikiami ţaliavų partijų surinkimo
duomenys, ir sandėlininkas, naudodamas specialius dialogus, realiu laiku į
sistemą įveda surinktų ţaliavų patvirtinimo duomenis: prekės nr., partijos
nr., galiojimo datą, kiekį, rūšies kodą.
Sandėlininkas, rinkdamas ţaliavas, skenuoja ant ţaliavų pakuotės priklijuotų
etikečių prekės nr. ir partijos nr. Duomenis, taip uţtikrindamas teisingą ţaliavų
surinkimą.
Rezultatas: uţregistruojamas tikslus į gamybą surinktų ţaliavų kiekis.
19

20. PRIESKONIŲ IR KONTROLIUOJAMO NAUDOJIMO
ŢALIAVŲ SURINKIMAS Į GAMYBĄ
Maisto pramonės įmonėse prieskoniai ir kontroliuojamo naudojimo ţaliavos
dažnai saugomi gamybos ceche, jų naudojimo vietose. Gamybos darbininkai
laisvai disponuoja šiomis ţaliavomis ir, pagal receptūrą jas pasvėrę, naudoja
pusgaminių gamyboje.
Mes siūlome šias ţaliavas sverti prieskonių sandėlyje specialiomis
svarstyklėmis, pakuoti į maišelius, juos ţymėti ir perduoti į gamybos vietas
tiksliai tiek, kiek reikia pagal receptūrą.
Tai paprasta, įdiegus prieskonių ir kontroliuojamų ţaliavų surinkimo į gamybą
planavimo sistemą, kuri sukurs ir suţymės prieskonių svėrimo uţduotis visiems
gamybos padaliniams.
Rezultatas: patikimai kontroliuojamas prieskonių ir kontroliuojamų ţaliavų
naudojimas.
20

21. ATSARGŲ APSKAITA IR ŢALIAVŲ NURAŠYMO
OPERACIJOS
Teisingi ţaliavų likučio duomenys yra pagrindas, kad teisingai veiktų planavimo
sistema. Kokybės inţinierius gauti teisingą ţaliavų likučių pagal partijas informaciją
ir kontroliuoti jų galiojimo datas.
Pastebėta, kad maisto gamybos įmonėse ţaliavas reikalaujama apskaityti pagal
partijas ir galiojimo datą. Bet tik vadovai gali reikalauti apskaitos darbuotojų laiku
įregistruoti ţaliavų perdavimą į gamybą ir nurašymą gamyboje, siekiant uţtikrinti
teisingą faktinį ţaliavų partijų likutį sandėliuose ir apskaitos sistemoje.
Mes siūlome kompiuterizuoti ţaliavų naudojimo duomenų surinkimą gamyboje,
registruojant elektroninėmis svarstyklėmis pasvertą ir produkto gamyboje sunaudotą
ţaliavų kiekį tiesiogiai gamybinėse darbo vietose. Tam reikia įrengti
kompiuterizuotas gamybos darbininkų darbo vietas su barkodų skeneriu ir
svarstyklėmis. Kompiuterių ekranuose cecho darbininkai gaus dienos uţduotis, ką
iš ko reikia gaminti, ir specialių dialogų pagalba galės uţregistruoti sunaudotas
ţaliavas, pagamintus pusgaminius, operacijoms sugaištą laiką, darbininko
identifikacinį kodą ir kt.
21

22. GAMYBOS ĮRANKIŲ IR ĮRANGOS PRITAIKYMAS
GAMYBOS OPERACIJOMS
Maisto gamybos cechuose ţaliavoms ir pusgaminiams laikyti paprastai naudojamos
įvairios talpos. Gamybos operacijų metu darbininkai ţaliavas ir pusgaminius įdeda į
talpas, o kitų operacijų metu iš jų išima ir panaudoja aukštesnio lygio pusgaminio
gamybai. Esant didelėms gamybos apimtims, kartais sunku suprasti, koks pusgaminis
įdėtas į talpą. Reikalingas specialus ţymėjimas, leidţiantis sekti ir kontroliuoti pusgaminio
buvimo talpoje laiką ar galiojimo terminą. Padarytos klaidos gali sugadinti produktus.
Mes siūlome įdiegti gamybos operacijų registravimo sistemą, kurios pagalba:
• Tiksliai registruojamos padėjimo ir paėmimo į talpas operacijos, nurodant koks
produktas, kiekis į kokią talpą (talpos nr.) padėtas/ paimtas ir kokiam gamybos
uţsakymui skirtas.
• Gamybos planuotojo sudarytas operacijų sąrašas vykdomas kiekviename gamybos
padalinyje, kol uţbaigiamos visos paskirtos operacijos.
• Talpos paţenklintos daugkartinio naudojimo etiketėmis, kurios pritvirtintos ant talpos
šono. Etiketėje atspausdintas talpos barkodas.
22

23. TAKIŲ PRODUKTŲ APSKAITA
Situacija. Duonos ir saldumynų gamyboje naudojamos išskirtinės ţaliavos:
miltai, aliejus, vanduo. Pieno produktų gamyboje naudojama išskirtinė ţaliava –
pienas.
Automatikos pagalba, šios ţaliavos „teka“ vamzdţiais į cechus iš bunkerių,
kurie nuolat papildomi. Cecho operatorius elektroninių įrenginių valdymo pulte
nustato pagal receptūrą reikalingą ţaliavos kiekį ir vykdo jos transportavimą
vamzdţiais iš bunkerio į cecho talpas.
Mes siūlome operatoriaus darbo vietoje naudoti gamybos terminalą, kurio
ekrane jam būtų pateikta gamybos uţduoties informacija. Esant galimybei,
gamybos terminalus jungti su elektroniniais matavimo įrenginiais ir iš jų
tiesiogiai nuskaityti į talpas perpiltos ţaliavos kiekį. Kompiuterizuotose darbo
vietose taip pat galima įvesti papildomą informaciją apie į gamybą perduotą
ţaliavą, pvz.: pieno riebumą, baltymingumą, pan.
23

24. PAGAMINTOS PRODUKCIJOS REGISTRAVIMAS
Dažnai pasitaiko, kad įmonėje pagaminta produkcija registruojama pavėluotai, o
parduodamų produktų sąskaitos faktūros pirkėjams išrašomos iš neįregistruotų
dokumentų. Įmonių vadovai turi siekti, kad nė viena prekė nebūtų išsiunčiama iš
įmonės, jei neuţregistruotas jos gavimas į sandėlį.
Mes siūlome kompiuterizuoti pagamintos produkcijos registravimą: prie „gamybos
cecho vartų“ įrengti kontrolės vietą ir iš cecho išveţamą pagamintą produkciją
registruoti sistemoje, naudojant RF terminalus arba stacionarius skenerius.
Kad tokia sistema veiktų, visa produkcija turi būti ţenklinama, čia pat atspausdinant
ir ant pakuotės uţklijuojant etiketes su prekės nr., uţsakymo nr., partijos nr.,
pagaminimo data, galiojimo terminu, kiekiu, prekės pavadinimu.
Etiketes spausdinti galima naudojant RF terminalą. Tuomet duomenys apie
pagamintą produkciją iš karto atsiras informacinėje sistemoje ir juos bus galima
naudoti apskaitoje. Taip produkcija bus paruošta surinkimo ir išsiuntimo operacijoms
atlikti.
24

25. SVĖRIMO-PAKAVIMO LINIJŲ INTEGRACIJA
Norint valdyti svėrimo-pakavimo liniją iš gamybos valdymo sistemos, linija turi būti
kompiuterizuota, t.y. turi būti galimybė, naudojant duomenų importo programą, į
svėrimo-pakavimo linijos kompiuterį įvesti prekių ir linijos valdymo duomenis.
Jei linijos turi tokias kompiuterines sąsajas, mes galime įdiegti svėrimo– pakavimo
linijų valdymo sistemą, kurioje kaupiami ir tvarkomi linijų valdymo ir produktų
etikečių duomenys (pvz.: ingredientų sąrašai), siunčiami į linijas. Pageidautina, kad
pakavimo linijos valdymo programa ir duomenų bazė būtų atviro kodo ir, esant
reikalui, modifikuojami.
Taip pat, jei yra galimybė iš pakavimo-svėrimo linijos eksportuoti prekių svėrimo
duomenis elektroniniame formate, juos galima importuoti į gamybos apskaitos
sistemą.
Rezultatas: sutaupytas operatoriaus darbo laikas ir uţtikrintas duomenų
teisingumas.
25

26. DARBO APSKAITA GAMYBOJE
Dažniausiai ţmonių darbą pamainoje apskaito pamainos meistras, rankiniu
būdu vesdamas dienos išdirbio ţurnalus kiekvienam darbuotojui.
Mes siūlome kompiuterizuoti šių ţurnalų pildymą, kad darbo uţmokesčio
sistema galėtų pasinaudoti įvestais duomenis, ypač jei darbo uţmokesčio
skaičiavimo sistema yra paremta atliktų operacijų skaičiumi.
Tai realizuojama, gamybos terminaluose įdiegiant vartotojų autorizavimo
sistemą, kurios esmė: darbuotojas, prieš registruodamas atliktą
operaciją, įveda jam priskirtą vartotojo kodą. Taip gamybos operacijų duomenys
susietjami su konkrečiais darbuotojais arba darbuotojų brigadomis.
Sistemoje taip pat kauptiami duomenys apie operacijų vykdymo trukmę, todėl
galima tiksliau įvertinti darbo našumą, ţinoti prastovų trukmę ir prieţastis.
26

27. PRODUKCIJOS SURINKIMAS IŠSIUNTIMUI (1)
Maisto gamybos įmonėse šis procesas organizuojamas skirtingai. Dažniausiai
pasitaiko, kad sandėlininkas atsispausdina pagal uţsakymą suformuotą
surinkimo lapą ir renka produkciją ant išsiuntimui skirtų palečių. Pagal
uţsakymą surinktos paletės sandėlyje statomos į paţymėtą vietą, iš kur
kraunamos į automobilius ir išveţamos.
Kai kuriose įmonėse šis procesas sudėtingesnis, nes pagal maršrutus
komponuojamos kelių uţsakymų paletės, jos padedamos rampoje, iš kur
kraunamos į automobilius ir išveţamos pirkėjams.
Taip dirbant pasitaiko išsiuntimo klaidų: išsiunčiama ne ta prekė, ne tas kiekis,
kartais vėluoja prekių pristatymas.
27

28. PRODUKCIJOS SURINKIMAS IŠSIUNTIMUI (2)
Mes siūlome kelis būdus, leisiančius greičiau ir tiksliau surinkti produktus
išsiuntimui.
Pavyzdţiui, surinkimo procese naudoti RF terminalus su uţsakymų vykdymo
duomenimis. Sandėlio darbininkai, naudodami specialius dialogus, teisingai
surenka reikiamas prekes ant palečių ir išsiunčia jas pirkėjui. Šios operacijos
padės išvengti klaidų tiek surinkimo, tiek išsiuntimo metu.
Mes taip pat rekomenduojame iš RF terminalo spausdinti palečių ţymėjimo
etiketes su uţsakovo pavadinimu, uţsakymo nr., išsiuntimo data.
Galimi ir kitokie produktų surinkimo ir išsiuntimo scenarijai – kiekviena įmonė
turi pasirinkti jai labiausiai tinkamą.
28

29. PREKIŲ ATSEKAMUMAS BET KURIAME GAMYBOS
ETAPE
Medţiagų ir ţaliavų naudojimo atsekamumas gamyboje priklauso nuo
gamyboje naudojamų technologijų, gamybos proceso organizavimo principų ir
gamybos informacinio palaikymo lygio. Teisingas šių priemonių pritaikymas
lemia įmonės galimybes pasiekti pakankamai aukštą ţaliavų naudojimo
atsekamumo tikslumą. Prie patikimų rodiklių galima priartėti, įdiegus anksčiau
minėtas kompiuterizuotas sistemas:
• ţaliavų patikrą ir ţymėjimą jų gavimo operacijose,
• gamybos planavimo sistemą,
• ţaliavų surinkimo į gamybą sistemą,
• gamybos talpų ţymėjimo sistemą,
• pagamintos produkcijos ţymėjimo ir registravimo sistemą ir kitas.
29

30. GAMINIŲ SAVIKAINOS APSKAIČIAVIMAS
Šiuolaikinėse apskaitos sistemose pagamintos produkcijos savikainos
skaičiavimas vykdomas funkcijos pagalba, todėl savikaina apskaičiuojama be
didesnių nesklandumų. Įmonių vadovams rekomenduojame iš apskaitos
darbuotojų reikalauti laiku įregistruoti gamybos operacijų duomenis, kad
pagamintų produktų savikaina būtų apskaičiuojama kuo operatyviau, o vadovai
laiku gautų informaciją apie parduotų prekių savikainą, marţą, antkainį ir kitus
esminius rodiklius.
Mes ištobulinome papildomas funkcijas, kurių pagalba galima perskaičiuoti
pagamintos produkcijos savikainą, pasikeitus panaudotų išteklių (darbo
uţmokesčio, energetinių resursų ir pan.) savikainai ir gavus sąskaitas uţ
paslaugas.
Mes siūlome ir papildomus įrankius, kurie po inventorizacijos leidţia patikslinti
ţaliavų naudojimą produktų gamybai ir perskaičiuoti pagamintos produkcijos
savikainą, įvertinant patikslintą sunaudotų ţaliavų kiekį.
30

31. METINIO BIUDŢETO SUDARYMAS
Veikla gamybos įmonėse dažniausiai planuojama sudarant ir vykdant biudţetus:
metinį pajamų ir išlaidų biudţetą, gamybos biudţetas ir kitus.
Paprastai biudţetų planavimas yra sudėtingas procesas ir uţtrunka gana ilgai. Be
to, pasitaiko klaidų, ypač sudarant gamybos biudţetą.
Mes siūlome biudţetų planavimo sistemą, kuri pagal įvestą pardavimų prognozę
kiekvienam mėnesiui suskaičiuoja keturis gamybos planus:
• kiekvieno mėnesio ţaliavų ir medţiagų kiekio (poreikio) planą,
• kiekvieno mėnesio ţaliavų ir medţiagų pirkimo biudţetą prognostinėmis ţaliavų
kainomis,
• kiekvieno mėnesio resursų ir pajėgumų planą valandomis,
• kiekvieno mėnesio išteklių panaudojimo biudţetą pagal išskirtų gamybinių
išteklių planinę savikainą.
31

32. TURITE KLAUSIMŲ? SUSISIEKIME
32
Saulius Jagminas
Columbus projektų vadovas
Tel. 8 37 750 565
El. paštas saulius.jagminas@columbusglobal.com
Saulius daugiau nei 10 metų dirba maisto gamybos srityje.
Tarp gausių jo klientų - UAB „Plungės kooperatinė prekyba“,
UAB „Ingman ledai“, AB „Rokiškio sūris“, UAB „Palink“,
UAB „Mantinga Food“.
Tomaš Jankovski
Columbus pardavimų vadovas
Tel. 8 686 25497
El. paštas tomas.jankovski@columbusglobal.com