Demonstracinėje mokomojoje medžiagoje pateiktas šilumos pasiskirstymas Žemėje ir nurodyta šio pasiskirstymo priežastis. Ši medžiaga adaptuota 6 klasės mokiniams.
Naudoti informacijos šaltiniai:
R. Šalna ir kt. (2009). Žemė (vadovėlis) 6 klasei. II dalis.
R. Šalna ir kt. (2013). Žemė 6 klasei užduočių sąsiuvinys. II dalis.
https://www.youtube.com/watch?v=hIy0ZlyPPDg.
Mokomoje medžiagoje aiškinama, kokiomis savybėmis išsiskiria jūrų ir vandenynų vanduo, pateikiami jūrų ir vandenynų srovių susiformavimo ypatumai, nurodmi šiltųjų ir šaltųjų srovių pasiskirstymo dėsningumai, jų įtaką klimatui. Ši medžiaga skirta 6 klasės mokiniams.
Demonstracinėje mokomojoje medžiagoje pateiktas šilumos pasiskirstymas Žemėje ir nurodyta šio pasiskirstymo priežastis. Ši medžiaga adaptuota 6 klasės mokiniams.
Naudoti informacijos šaltiniai:
R. Šalna ir kt. (2009). Žemė (vadovėlis) 6 klasei. II dalis.
R. Šalna ir kt. (2013). Žemė 6 klasei užduočių sąsiuvinys. II dalis.
https://www.youtube.com/watch?v=hIy0ZlyPPDg.
Mokomoje medžiagoje aiškinama, kokiomis savybėmis išsiskiria jūrų ir vandenynų vanduo, pateikiami jūrų ir vandenynų srovių susiformavimo ypatumai, nurodmi šiltųjų ir šaltųjų srovių pasiskirstymo dėsningumai, jų įtaką klimatui. Ši medžiaga skirta 6 klasės mokiniams.
Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus. Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl apie savo ašį Žemė apsisuka per 24h. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą. Į saulę atsisukusioje pusėje yra diena,o priešingoje pusėje-naktis.
Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Ten tam tikrą laiką būna tik diena,ir tam tikrą laiką tik naktis.
Poliarinėms sritimis būdingas reiškinys, kuomet žiemą Saulė nepakyla virš horizonto ir naktis trunka visą parą,tai atsitinka dėl to, nes sritys apie ašigalį atsiduria priešingoje pusėje, nei krenta Saulės spinduliai. Priešingame ašigalyje tuo metu stebima poliarinė diena.
Dėl orbitos ištęstumo atstumas tarp Žemės ir Saulės per 8h pakinta 7000km.
Prieš 1500 mln. Žemė per metus apsisukdavo 900kartų.(Para trukdavo dabartines 10h)
Prieš 500 mln. Metų – 380kartų
Taigi,Žemės para kas 50k. metų pailgėja 1 s.
Metų laikai atsiranda dėl to, nes ašis,apie kurią sukasi Žemė, yra pasvirusi. Jei žemės ašis nebūtų pakrypusi,kiekviena diena ir naktis truktų 12 valandų ir nebūtų metų laikų.
Metų laikai skiriasi savo trukme,kadangi žemės forma yra ovali ir saulė nėra orbitos centre. Žemė juda greičiau,kai yra arčiau saulės,negu kai yra toliau nuo jos. Todėl vasara ir pavasaris keliomis dienomis ilgesnės nei ruduo ar žiema.
Gamtoje viskas juda. Kosminiai kūnai išimties nesudaro. Nors Žiūrint naktį į žvaigždėtą dangų,atrodo,kad žvaigždės nejuda,tačiau užfiksavę kokį nors nejudantį objektą vakare ir ryte,pamatysime,kad žvaigždžių padėtis keičiasi. Stebint tūktsnačių žvaigždžių judėjimą,randame tam tikrą jo dėsningumą.
Visos žvaigždės(kurios įeina į paukščių tako sudėtį) jų tarpe ir saulė,juda viena kitos atžvilgiu 30km/s greičiu,tačiau yra aptinkama ir žvaigždžių,kurios saulės atžvilgiu lekia milžinišku 250-300km/s greičiu,tokios žvaigždės yra vadinamos lekiančiomis..
Taigi, Regimasis žaigždžių sukimasis matomas dėl Žemės sukimosi apie savo ašį nukreiptą į Šiaurinę žvaigždę.
Regimasis planetų judėjimas dangumi yra kur kas sudėtingesnis nei Saulės ar Mėnulio. Planetos slenka tai į vieną tai į kitą pusę, dangaus sferoje brėždamos kilpas arba zigzagus. Toks judėjimas periodiškai kartojasi.
Kamuoliniai spiečiai juda panašiai kaip ir Žemės dirbtiniai palydovai. Tarp disko žvaigždžių masės ir kamuolinių spiečių masės veikia gravitacija ir kamuoliniai spiečiai turi judėti apie galaktikos branduolį. Spiečiui artėjant prie branduolio, greitis didėja. Tam tikrame nuotolyje centro spiečius pasineria į tą branduolį. Čia jo greitis būna didžiausias. Po kurio laiko spiečius išnyra ir lėtėdamas tolsta nuo branduolio. Lėčiausiai jis juda toli nuo Galaktikos branduolio, todėl ten užtrunka ilgiausiai, užtat mes daugumą spiečių ir matome toli nuo galaktikos disko abiejose jo pusėse.
2. PAKARTOKIME
•
•
•
Pateikite pavyzdžių, įrodančių , kad Žemė yra
apvali.
Paaiškinkite, kodėl Žemės rutulio forma
pavadinta geoidu.
Nurodykite priežastis, galėjusias lemti Žemės
rutulio deformaciją.
5. UŽDAVINIAI
1.
2.
3.
4.
Paaiškinti Žemės ašies pasvirimo įtaką geografiniams
dėsningumams
Paaiškinti Žemės ašinio judėjimo ypatumus ( kryptis,
greitis, trukmė)
Apibūdinti Žemės ašinio judėjimo reikšmę geografinei
aplinkai
Paaiškinti vietos, juostinio, vasaros laiko reikalingumą
ir taikymą
7. Žemės ašis
•
Žemės ašis – pasvirusi.
Polinkis –
•
•
23°27´
23°27´lygegretės
vadinamos atogrąžomis
66°33´lygegretės
vadinamos poliariniais ratais
8. Žemės ašies pasvirimo reikšmė
•
Saulės spinduliai Žemės paviršių pasiekia skirtingu
kampu (ypač tai jaučiasi ašigaliuose (poliarinė diena ir poliari
nė naktis)
•
•
Nevienodai įšildo Šiaurės ir Pietų pusrutulį
Tai nulemia sezoniškumą
10. Ašinio judėjimo ypatumai
( kryptis, greitis, atstumai)
•
•
•
•
Prieš laikrodžio rodyklę,
iš vakarų į rytus.
Apsisukimo periodas
23 val. 56 min. 4 s.
Ties pusiauju
greitis siekia 465 m/s.
Tolstant nuo pusiaujo, sukimosi
greitis lėtėja – 60° platumoje
jis siekia 195 m/s.
11. Ašinio judėjimo įtaka
geografinei aplinkai
Sudaryti ašinio žemės sukimosi požymių ir
padarinių schemą
•
•
Inercijos jėga (planetos formos ir sunkio jėgos įtakojimas)
Išcentrinė jėga (paviršiaus kūnų nukrypimas į šalį, įtaka oro
masių, jūrų srovių judėjimui)
•
Dienos ir nakties kaita (Optimalus greitis – optimali
temperatūra)
•
Paros ritmas (temperatūros, slėgio, drėgnio, augalų ir gyvūnų
gyvybinių funkcijų ritmas)
•
Para – tai natūralus laiko matavimo vienetas
14. Žemės sukimasis ir laiko
skaičiavimas
Pagal Saulės padėtį danguje nustatomas laikas vadinamas
– vietiniu laiku. (Visuose to paties dienovidinio taškuose vietos
laikas yra vienodas).
Žemės rutulys pagal dienovidinius suskirstytas į 24 laiko
juostas, po 15°laipsnių ilgumos.
15.
Laiko juostos skaičiuojamos nuo pradinio dienovidinio:
Pasaulinis arba Grinvičo laikas.
Ties 180°dienovidiniu vedama datos keitimo linija.
17. Juostinis laikas
•
•
•
Dėl kintančios šviesiosios paros dalies trukmės
nustatomas:
Vasaros laikas – kovo paskutinį savaitgalį pasukama
valanda pirmyn
Žiemos laikas - paskutinį spalio savaitgalį persukama
valanda atgal.
18. Kurioje laiko juostoje yra Lietuva?
Kodėl?
•
•
Lietuva yra Rytų Europos laiko juostoje.
Laiko skirtumas nuo Grinvičo laiko yra +2 val.
20. Pakartokime
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Žemės ašinio judėjimo požymiai?
Poveikis geografinei aplinkai?
Kuo remiantis Žemės paviršius suskirstytas į
laiko juostas?
Kiek Žemėje skiriama laiko juostų ir kiek laipsnių
apima viena laiko juosta?
Kaip galima paaiškinti, kad laiko juostų ribos
ne visada sutampa su dienovidiniais?
Kurioje laiko juostoje yra Lietuva? Kodėl?