SlideShare a Scribd company logo
Kretingos S. Daukanto pagrindinė mokykla
Darbą rengė : Ernestas Gižas
Klasė : 9 klasė.
KOMPIUTERIŲ ISTORIJA
TURINYS
• Kas yra Kompiuteris
• Kompiuterių tipai
• Kompiuterių ,,klasės“
• Kompiuterių istorija
• Kompiuterių samprata
ĮVADAS
• Kompiuteris – skaičiavimo mašina. Kompiuteris neturi intelekto, negali
priimti savarankiškų sprendimų ir negali daryti klaidų. Įrenginys
kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka skaičiavimus, kurie pasireiškia
darbo atlikimu. Kompiuterių galimybės bei įvairovė priklauso
nuo programinės įrangos, kuri gali atlikti daug operacijų.
KOMPIUTERIŲ TIPAI
• Yra įvairaus dydţio ir įvairių pajėgumų kompiuterių. Viename skalės gale yra
superkompiuteriai, labai dideli kompiuteriai, turintys tūkstančius susietų
mikroprocesorių, atliekančių labai sudėtingus skaičiavimus. Kitame gale yra maţyčiai
kompiuteriai, įdėti į mašinas, televizorius, stereosistemas, skaičiuotuvus ir buitinius
prietaisus. Šie kompiuteriai sukurti atlikti ribotą uţduočių kiekį.
• Asmeninis kompiuteris arba AK yra sukurtas naudoti vienam asmeniui vienu metu.
Šiame skyriuje aprašomos įvairios asmeninių kompiuterių rūšys: staliniai
kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai, kišeniniai kompiuteriai ir Tablet PC.
PAGRINDINIAI KOMPIUTERIŲ TIPAI
• Kompiuterių yra įvairių tipų, tačiau pagrindiniai kompiuteriai yra tik du –
staliniai kompiuteriai ir nešiojamieji kompiuteriai.
• Staliniai kompiuteriai sukurti naudoti prie stalo. Jie paprastai yra didesni ir
galingesni nei kitų tipų asmeniniai kompiuteriai. Staliniai kompiuteriai sudėti iš
atskirų komponentų. Pagrindinis komponentas, vadinamas sistemos
vienetu, daţnai yra stačiakampis korpusas, laikomas ant stalo arba po juo. Kiti
komponentai, pvz., monitorius, pelė ir klaviatūra, jungiami prie sistemos vieneto.
• Nešiojamieji kompiuteriai yra lengvi mobilieji AK, turintys ploną ekraną. Daţnai
dėl maţumo jie daţnai vadinami užrašų kompiuteriais. Nešiojamieji
kompiuteriai gali veikti su akumuliatoriais, todėl galite nešiotis juos visur. Kitaip
nei staliniai kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai turi pagrindinį
procesorių, ekraną ir klaviatūrą viename korpuse. Ekranas, kai jis
nenaudojamas, uţlenkiamas ant klaviatūros.
• Stalinis kompiuteris
• Nešiojamasis kompiuteris
KOMPIUTERIŲ KLASĖS
• Pagal pagrindines galimybes ir taikymo sritis kompiuteriai
grupuojami į penkias klases:
• superkompiuteriai
• universalieji kompiuteriai
• mini kompiuteriai
• darbo stotys
• mikrokompiuteriai
KOMPIUTERIŲ ISTORIJA
• Pirmieji skaičiavimo įrenginiai buvo sukurti dar 3000 metų prieš mūsų erą. Yra ţinoma, kad mechaninius
įrenginius, skirtus navigaciniams skaičiavimams, bandė kurti senovės graikai. Šiuolaikinių kompiuterių
istorija gali būti pradedama nuo 1502 m. vokiečių laikrodininko Peterio Henleino sukurto laikrodţio, veikusio
kaip 12 skilčių sumatorius. Pirmas matematiniams skaičiavimams skirtas įrenginys buvo 1617 m. William’o
Oughtred’o sukurta logaritminė liniuotė (primityvus analoginis kompiuteris).
• Skaitmeniniai (diskretiniai) skaičiavimo įrenginiai labiau tyrinėti pradedami nuo 1623 m. Wilhelmo
Schickardo sukurto aritmetinio sumatoriaus. Tobulesnius sumatorius bandė sukurti daugelis renesanso
mokslininkų, įskaitant B. Paskalį ir G. Leibnicą.
• Pirmuoju įtaisu, kurį galima laikyti kompiuteriu dabartine samprata, reikėtų laikyti ekscentriško anglų
matematiko ir išradėjo Čarlzo Babidţo pasiūlymą (1822 m.) sukurti Skirtumų mašiną. Ji iš kitų to meto
skaičiuotuvų išsiskyrė tuo, kad savo mechanizme turėjo uţprogramuotos matematikos taisykles. 1834–
1840 m. Č. Babidţas sukuria ir universalią programuojamą analitinę mašiną, kuri liko neįgyvendinta. Su šia
mašina siejama ir programavimo istorijos pradţia – lordo Byrono duktė, grafienė Augusta Ada
Lovelace paskelbia kelis veikalus apie šio kompiuterio programavimą.
• Pirmieji elektromechaniniai kompiuteriai buvo sukurti Vokietijoje (1936–1941 m. Konrado Cūzės sukurti
kompiuteriai Z1, Z2 ir Z3) bei JAV (1939–1941 m. Dţono Atanasoff’o elektroniniai sumatoriai). Pirmas
universalus, praktiniams skaičiavimams panaudotas skaitmeninis kompiuteris (beje, ne dvejetainis, o
dešimtainis) buvo ENIAC (1946 m., JAV)
KOMPIUTERIŲ SAMPRATA
• Kompiuteris kaip programuojamas prietaisas
• Šiais laikais kompiuteris daţniausiai suprantamas kaip programuojamas prietaisas.
Pirmasis mechaninis programuojamas prietaisas pasirodė dar 1801 m.. Tai buvo Dţozefo-
Mari Ţakardas (Joseph-Marie Jacquard) sukurtos audimo staklės, kurios buvo
valdomos perfokortomis. 1834 m. Č. Babidţas aprašė analitinę mašiną. Joje programų ir
duomenų įvedimui taip pat turėjo būti naudojamos perfokortos. O Babidţo
suprojektuota Skirtumų skaičiavimo mašina įrodo, jog jau tuo metu buvo reali galimybė
sukurti pirmąjį įtaisą, tenkinantį reikalavimus Tiuringo mašinai.
AČIŪ UŢ DĖMESĮ!

More Related Content

What's hot

MIS報告 供應鏈管理
MIS報告 供應鏈管理MIS報告 供應鏈管理
MIS報告 供應鏈管理
PC LO
 
Metaverse_SGAsia2022.pdf
Metaverse_SGAsia2022.pdfMetaverse_SGAsia2022.pdf
Metaverse_SGAsia2022.pdf
Woontack Woo
 
Critical Broadband Networks presentation slideshare
Critical Broadband Networks presentation slideshareCritical Broadband Networks presentation slideshare
Critical Broadband Networks presentation slideshare
Ericsson
 
Moving Up or Down the IoT Value Chain
Moving Up or Down the IoT Value ChainMoving Up or Down the IoT Value Chain
Moving Up or Down the IoT Value Chain
Dr. Mazlan Abbas
 
LPWAN Cost Webinar
LPWAN Cost WebinarLPWAN Cost Webinar
LPWAN Cost Webinar
Brian Ray
 
opportunities-in-the-metaverse.pdf
opportunities-in-the-metaverse.pdfopportunities-in-the-metaverse.pdf
opportunities-in-the-metaverse.pdf
JatinNanda10
 
Bluetooth technology
Bluetooth technologyBluetooth technology
Bluetooth technology
Mohammad Shoeb Quraishi
 
IoT Innovation in Education
IoT Innovation in EducationIoT Innovation in Education
IoT Innovation in Education
Dr. Mazlan Abbas
 
Industrial Internet of Things (IIoT)
Industrial Internet of Things (IIoT)Industrial Internet of Things (IIoT)
Industrial Internet of Things (IIoT)
Aman Soni
 
IoT and Big Data
IoT and Big DataIoT and Big Data
IoT and Big Data
Musa Kalimullah
 
Mobile Device Management
Mobile Device ManagementMobile Device Management
Mobile Device Management
John Rhoton
 
Foss4 gマイクロジオデータ解析入門
Foss4 gマイクロジオデータ解析入門Foss4 gマイクロジオデータ解析入門
Foss4 gマイクロジオデータ解析入門
Hiroaki Sengoku
 
Internet of things
Internet of thingsInternet of things
Internet of things
Palak Sood
 
IoT and 5G: Opportunities and Challenges, SenZations 2015
IoT and 5G: Opportunities and Challenges, SenZations 2015IoT and 5G: Opportunities and Challenges, SenZations 2015
IoT and 5G: Opportunities and Challenges, SenZations 2015
SenZations Summer School
 
Building a cybersecurity strategy for growing companies (IDC Day 2022 - Tashk...
Building a cybersecurity strategy for growing companies (IDC Day 2022 - Tashk...Building a cybersecurity strategy for growing companies (IDC Day 2022 - Tashk...
Building a cybersecurity strategy for growing companies (IDC Day 2022 - Tashk...
Vsevolod Shabad
 
Internet of things (IoT)
Internet of things (IoT)Internet of things (IoT)
Internet of things (IoT)
Tarika Verma
 
Internet of things (IoT) with Azure
Internet of things (IoT) with AzureInternet of things (IoT) with Azure
Internet of things (IoT) with Azure
Vinoth Rajagopalan
 
IOT - internet of Things - August 2017
IOT - internet of Things - August 2017IOT - internet of Things - August 2017
IOT - internet of Things - August 2017
paul young cpa, cga
 
An Introduction to the Internet of Things
An Introduction to the Internet of ThingsAn Introduction to the Internet of Things
An Introduction to the Internet of Things
Mohammad Babaee
 
IOT and Application Performance Monitoring
IOT and Application Performance MonitoringIOT and Application Performance Monitoring
IOT and Application Performance Monitoring
Supongkiba Kichu
 

What's hot (20)

MIS報告 供應鏈管理
MIS報告 供應鏈管理MIS報告 供應鏈管理
MIS報告 供應鏈管理
 
Metaverse_SGAsia2022.pdf
Metaverse_SGAsia2022.pdfMetaverse_SGAsia2022.pdf
Metaverse_SGAsia2022.pdf
 
Critical Broadband Networks presentation slideshare
Critical Broadband Networks presentation slideshareCritical Broadband Networks presentation slideshare
Critical Broadband Networks presentation slideshare
 
Moving Up or Down the IoT Value Chain
Moving Up or Down the IoT Value ChainMoving Up or Down the IoT Value Chain
Moving Up or Down the IoT Value Chain
 
LPWAN Cost Webinar
LPWAN Cost WebinarLPWAN Cost Webinar
LPWAN Cost Webinar
 
opportunities-in-the-metaverse.pdf
opportunities-in-the-metaverse.pdfopportunities-in-the-metaverse.pdf
opportunities-in-the-metaverse.pdf
 
Bluetooth technology
Bluetooth technologyBluetooth technology
Bluetooth technology
 
IoT Innovation in Education
IoT Innovation in EducationIoT Innovation in Education
IoT Innovation in Education
 
Industrial Internet of Things (IIoT)
Industrial Internet of Things (IIoT)Industrial Internet of Things (IIoT)
Industrial Internet of Things (IIoT)
 
IoT and Big Data
IoT and Big DataIoT and Big Data
IoT and Big Data
 
Mobile Device Management
Mobile Device ManagementMobile Device Management
Mobile Device Management
 
Foss4 gマイクロジオデータ解析入門
Foss4 gマイクロジオデータ解析入門Foss4 gマイクロジオデータ解析入門
Foss4 gマイクロジオデータ解析入門
 
Internet of things
Internet of thingsInternet of things
Internet of things
 
IoT and 5G: Opportunities and Challenges, SenZations 2015
IoT and 5G: Opportunities and Challenges, SenZations 2015IoT and 5G: Opportunities and Challenges, SenZations 2015
IoT and 5G: Opportunities and Challenges, SenZations 2015
 
Building a cybersecurity strategy for growing companies (IDC Day 2022 - Tashk...
Building a cybersecurity strategy for growing companies (IDC Day 2022 - Tashk...Building a cybersecurity strategy for growing companies (IDC Day 2022 - Tashk...
Building a cybersecurity strategy for growing companies (IDC Day 2022 - Tashk...
 
Internet of things (IoT)
Internet of things (IoT)Internet of things (IoT)
Internet of things (IoT)
 
Internet of things (IoT) with Azure
Internet of things (IoT) with AzureInternet of things (IoT) with Azure
Internet of things (IoT) with Azure
 
IOT - internet of Things - August 2017
IOT - internet of Things - August 2017IOT - internet of Things - August 2017
IOT - internet of Things - August 2017
 
An Introduction to the Internet of Things
An Introduction to the Internet of ThingsAn Introduction to the Internet of Things
An Introduction to the Internet of Things
 
IOT and Application Performance Monitoring
IOT and Application Performance MonitoringIOT and Application Performance Monitoring
IOT and Application Performance Monitoring
 

Similar to Kompiuterių istorija

Kompiuteris
KompiuterisKompiuteris
Kompiuteris
rimaaap
 
Vaikams apie kompiuterius ir programuotojus
Vaikams apie kompiuterius ir programuotojusVaikams apie kompiuterius ir programuotojus
Vaikams apie kompiuterius ir programuotojusAlexey Kovalyov
 
Kompiuterio sandara. Kursai.tinklas.lt
Kompiuterio sandara. Kursai.tinklas.ltKompiuterio sandara. Kursai.tinklas.lt
Kompiuterio sandara. Kursai.tinklas.lt
gitcerk
 
Kompiuterio isoriniai irenginiai
Kompiuterio isoriniai irenginiaiKompiuterio isoriniai irenginiai
Kompiuterio isoriniai irenginiai
Skaidre
 
Irenginiai
IrenginiaiIrenginiai
IrenginiaiSkaidre
 

Similar to Kompiuterių istorija (6)

Kompiuteris
KompiuterisKompiuteris
Kompiuteris
 
Vaikams apie kompiuterius ir programuotojus
Vaikams apie kompiuterius ir programuotojusVaikams apie kompiuterius ir programuotojus
Vaikams apie kompiuterius ir programuotojus
 
įvedimas
įvedimasįvedimas
įvedimas
 
Kompiuterio sandara. Kursai.tinklas.lt
Kompiuterio sandara. Kursai.tinklas.ltKompiuterio sandara. Kursai.tinklas.lt
Kompiuterio sandara. Kursai.tinklas.lt
 
Kompiuterio isoriniai irenginiai
Kompiuterio isoriniai irenginiaiKompiuterio isoriniai irenginiai
Kompiuterio isoriniai irenginiai
 
Irenginiai
IrenginiaiIrenginiai
Irenginiai
 

Kompiuterių istorija

  • 1. Kretingos S. Daukanto pagrindinė mokykla Darbą rengė : Ernestas Gižas Klasė : 9 klasė. KOMPIUTERIŲ ISTORIJA
  • 2. TURINYS • Kas yra Kompiuteris • Kompiuterių tipai • Kompiuterių ,,klasės“ • Kompiuterių istorija • Kompiuterių samprata
  • 3. ĮVADAS • Kompiuteris – skaičiavimo mašina. Kompiuteris neturi intelekto, negali priimti savarankiškų sprendimų ir negali daryti klaidų. Įrenginys kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Kompiuterių galimybės bei įvairovė priklauso nuo programinės įrangos, kuri gali atlikti daug operacijų.
  • 4. KOMPIUTERIŲ TIPAI • Yra įvairaus dydţio ir įvairių pajėgumų kompiuterių. Viename skalės gale yra superkompiuteriai, labai dideli kompiuteriai, turintys tūkstančius susietų mikroprocesorių, atliekančių labai sudėtingus skaičiavimus. Kitame gale yra maţyčiai kompiuteriai, įdėti į mašinas, televizorius, stereosistemas, skaičiuotuvus ir buitinius prietaisus. Šie kompiuteriai sukurti atlikti ribotą uţduočių kiekį. • Asmeninis kompiuteris arba AK yra sukurtas naudoti vienam asmeniui vienu metu. Šiame skyriuje aprašomos įvairios asmeninių kompiuterių rūšys: staliniai kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai, kišeniniai kompiuteriai ir Tablet PC.
  • 5. PAGRINDINIAI KOMPIUTERIŲ TIPAI • Kompiuterių yra įvairių tipų, tačiau pagrindiniai kompiuteriai yra tik du – staliniai kompiuteriai ir nešiojamieji kompiuteriai. • Staliniai kompiuteriai sukurti naudoti prie stalo. Jie paprastai yra didesni ir galingesni nei kitų tipų asmeniniai kompiuteriai. Staliniai kompiuteriai sudėti iš atskirų komponentų. Pagrindinis komponentas, vadinamas sistemos vienetu, daţnai yra stačiakampis korpusas, laikomas ant stalo arba po juo. Kiti komponentai, pvz., monitorius, pelė ir klaviatūra, jungiami prie sistemos vieneto. • Nešiojamieji kompiuteriai yra lengvi mobilieji AK, turintys ploną ekraną. Daţnai dėl maţumo jie daţnai vadinami užrašų kompiuteriais. Nešiojamieji kompiuteriai gali veikti su akumuliatoriais, todėl galite nešiotis juos visur. Kitaip nei staliniai kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai turi pagrindinį procesorių, ekraną ir klaviatūrą viename korpuse. Ekranas, kai jis nenaudojamas, uţlenkiamas ant klaviatūros.
  • 6. • Stalinis kompiuteris • Nešiojamasis kompiuteris
  • 7. KOMPIUTERIŲ KLASĖS • Pagal pagrindines galimybes ir taikymo sritis kompiuteriai grupuojami į penkias klases: • superkompiuteriai • universalieji kompiuteriai • mini kompiuteriai • darbo stotys • mikrokompiuteriai
  • 8. KOMPIUTERIŲ ISTORIJA • Pirmieji skaičiavimo įrenginiai buvo sukurti dar 3000 metų prieš mūsų erą. Yra ţinoma, kad mechaninius įrenginius, skirtus navigaciniams skaičiavimams, bandė kurti senovės graikai. Šiuolaikinių kompiuterių istorija gali būti pradedama nuo 1502 m. vokiečių laikrodininko Peterio Henleino sukurto laikrodţio, veikusio kaip 12 skilčių sumatorius. Pirmas matematiniams skaičiavimams skirtas įrenginys buvo 1617 m. William’o Oughtred’o sukurta logaritminė liniuotė (primityvus analoginis kompiuteris). • Skaitmeniniai (diskretiniai) skaičiavimo įrenginiai labiau tyrinėti pradedami nuo 1623 m. Wilhelmo Schickardo sukurto aritmetinio sumatoriaus. Tobulesnius sumatorius bandė sukurti daugelis renesanso mokslininkų, įskaitant B. Paskalį ir G. Leibnicą. • Pirmuoju įtaisu, kurį galima laikyti kompiuteriu dabartine samprata, reikėtų laikyti ekscentriško anglų matematiko ir išradėjo Čarlzo Babidţo pasiūlymą (1822 m.) sukurti Skirtumų mašiną. Ji iš kitų to meto skaičiuotuvų išsiskyrė tuo, kad savo mechanizme turėjo uţprogramuotos matematikos taisykles. 1834– 1840 m. Č. Babidţas sukuria ir universalią programuojamą analitinę mašiną, kuri liko neįgyvendinta. Su šia mašina siejama ir programavimo istorijos pradţia – lordo Byrono duktė, grafienė Augusta Ada Lovelace paskelbia kelis veikalus apie šio kompiuterio programavimą. • Pirmieji elektromechaniniai kompiuteriai buvo sukurti Vokietijoje (1936–1941 m. Konrado Cūzės sukurti kompiuteriai Z1, Z2 ir Z3) bei JAV (1939–1941 m. Dţono Atanasoff’o elektroniniai sumatoriai). Pirmas universalus, praktiniams skaičiavimams panaudotas skaitmeninis kompiuteris (beje, ne dvejetainis, o dešimtainis) buvo ENIAC (1946 m., JAV)
  • 9. KOMPIUTERIŲ SAMPRATA • Kompiuteris kaip programuojamas prietaisas • Šiais laikais kompiuteris daţniausiai suprantamas kaip programuojamas prietaisas. Pirmasis mechaninis programuojamas prietaisas pasirodė dar 1801 m.. Tai buvo Dţozefo- Mari Ţakardas (Joseph-Marie Jacquard) sukurtos audimo staklės, kurios buvo valdomos perfokortomis. 1834 m. Č. Babidţas aprašė analitinę mašiną. Joje programų ir duomenų įvedimui taip pat turėjo būti naudojamos perfokortos. O Babidţo suprojektuota Skirtumų skaičiavimo mašina įrodo, jog jau tuo metu buvo reali galimybė sukurti pirmąjį įtaisą, tenkinantį reikalavimus Tiuringo mašinai.
  • 10.
  • 11.
  • 12.