Skirta susipažinti su kompiuterio vidine it išorine sandara.

1. Kompiuterio sandara I dalis

4. Korpusas Korpusai skiriasi dydžiu, išvaizda, galingumu ir jungtimi su pagrindine plokšte. Korpuse įmontuotas kompiuterio maitinimo šaltinis.

5. Pagrindinė plokštė Pagrindinė plokštė - kompiuterio dalis, kurioje yra atitinkamos jungtys, į kurias statosi įvairios kompiuterio dalys ir papildomi įrenginiai t.y. procesorius, pagrindinė atmintinė, vaizdo bei garso plokštės ir kt. Pagrindinė plokštė sujungia visas kompiuterio dalis į vientisą sistemą. Jos skirstomos pagal tai kokiem procesoriam skirtos, koks darbinis dažnis, kiek kokių jungčių turi ir kaip jos išdėstytos. Taip pat skiriasi ir dydžiu.

6. Procesorius Procesorius - tai mažytė silicio plokštelė, kurioje sutalpinta šimtai tūkstančių loginių elementų (tranzistorių), sujungtų į bendrą integrinę schemą (lustą). Procesoriaus greitis išreiškiamas darbo dažniu megahercais (MHz) arba gigahercais (GHz). Procesorius dirba taip intensyviai, kad jam reikalingas net aušintuvas! Šiuo metu populiariausi firmų „ Intel“ (Celeron, Pentium) ir „AMD“ (Sempron, Athlon) gaminami procesoriai. Procesoriaus pagrindinės charakteristikos: Sparta Magistralės sparta Spartinančioji atmintinė Procesorius ( angl. Processor – apdorojantis, perdirbantis ) - kompiuterio š irdis, į taisas, kuriame atliekamos visos skai č iavimo operacijos, login ė s operacijos, komand ų valdymo operacijos, duomen ų main ų su pagrindine bei i š orine atmintine operacijos . Procesorių sudaro du pagrindiniai įtaisai: valdymo ir operacijų atlikimo.

7. Procesorių pavyzdžiai Asmeniniams kompiuteriams skirtus procesorius gamina daug firmų. Dažniausiai spaudoje minimi Intel , AMD , Motorolla , IBM vardai.

8. Pagrindinė atmintinė Ši atmintinė saugo apdorojamus duomenis kol kompiuteris įjungtas. Procesorius joje “pasideda” laikinus duomenis. Pagrindinė atmintis skiriasi jungtimi (SIMM, DIMM, RIMM) su pagrindine plokšte, informacijos talpa MB (32, 64, 128, 256), kreipimosi laiku (virš 1GBps) ir darbiniu dažniu Mhz (66, 100, 133, 200, 266). Atmintinės charakteristikos: Talpa; Magistralės sparta; Lustų rinkinys; Jungtis su pagrindine plokšte.

9. Atmintinių pavyzdžiai

10. Vaizdo plokštė Dabartinėje vaizdo plokštėje yra įmontuotas specialus grafinis procesorius ir vaizdą sauganti atmintinė. Šis procesorius grafinius duomenis apdoroja beveik savarankiškai, neapkraudamas pagrindinio procesoriaus. Pagrindinės vaizdo plokštės charakteristikos Akseleratoriaus galingumas Mhz (150, 183, 200); Atmintinės talpa MB (4, 8, 16, 32, 64); Magistralės sparta Mhz (iki 200).

11. Garso plokštė Garso plokštė skirta apdoroti kompiuterinį garsą. Skiriasi jungtimi su pagrindine plokšte, jungčių skaičiumi, gaunamo garso kokybe. Šias plokštes gamina Creative Labs, Hercules, Philips, Turtle Beach.

12. Garso plokščių pavyzdžiai

13. Tinklo korta Tinklo korta skirta keistis informacija su nutolusiu kompiuteriu Skiriasi jungtimi su pagrindine plokšte, ir kabelio jungtimi. Taip pat tinklo plokštės skiriasi informacijos perdavimo greičiu . Šiuolaikinių tinklo kortų mažiausia duomenų informacijos perdavimo sparta – 10 Mbitų/sek.

14. Modemas (vertiklis) Modemas skirtas keistis informacija su nutolusiu kompiuteriu per telefono liniją. Modemai skiriasi jungtimi su pagrindine plokšte. Bet yra ir išorinių modemų. Modemą charakterizuoja informacijos keitimosi greitis išreikštas Kb/sek..

15. Diskasukis (FDD) Diskelių skaitymo įrenginys - įrenginys naudojamas 3.5” lankstiesiems diskeliams nuskaityti. Pagrindinės dalys - variklėlis, kuris suka diskelį ir dvi skaitymo-rašymo galvutės. Diskasukio darbą nusako variklio sukimosi greitis ir kreipimosi trukmė.

17. Kietųjų diskų pavyzdžiai

18. Kompaktinių diskų įrenginys Būna įrenginiai skirti tik skaitymui (CD-ROM) bei skaitymui ir rašymui (CD-RW). Pagrindinės dalys - variklis, skaitymo-rašymo lazeris. Skirstomi pagal skaitymo spartą. Šiuolaikinių įrenginių skaitymo sparta didesnė kaip 52x. CD-ROM CD-RW

19. Skaitmeninių universalių diskų įrenginys (DVD) Konstrukcija panaši į CD-ROM, ir CD-RW, išvaizda taip pat. Tik patys diskai yra įrašomi žymiai talpiau ir juose daugiau telpa informacijos. Kadangi diskuose telpa žymiai daugiau informacijos, jie dažniausiais naudojami video filmams, enciklopedijoms, multimedinėms programoms įrašyti.

20. Magistralė Informacija tarp sisteminio bloko komponentų perduodama per linijas (laidus) , kurios vadinamos magistralėmis . Informacijos perdavimas apibrėžiamas tam tikromis taisyklėmis, nustatančiomis perdavimo tvarką. Magistralė yra tarytum telefono linija, kuria naudodamasis kompiuteris gali pasiekti bet kurį įrenginį (jam „paskambinti“).

21. Kompiuterio sandara (I I dalis)

24. Pelė (Mouse) Pelė – 2 ar daugiau klavišų, kartais ratuką turintis nedidelis kompiuterio valdymo pultelis. Ja greičiau ir patogiau nurodome veiksmus kompiuteryje. Skiriasi išvaizda, veikimo principu, mygtukų skaičiumi, forma. Pelytės korpuse paprastai yra rutuliukas, kurio judėjimas susietas su žymiklio judesiu ekrane, taigi stumdant pelę, drauge juda ir žymiklis. O ptin ė mechanin ė pelyt ė s konstrukcija dabar yra labiausiai paplitusi. Pelyt ė s prie A K dažniausiai jungiamos kabeliu . Bet y ra pelyči ų be kabelio. Jos turi infraraudon ų j ų spinduli ų arba žemojo da ž nio radijo bang ų si ų stuvus. Imtuvas yra sujungiamas su A K. 1963-1964

25. Valdymo rutulys (TrackBall) Valdymo rutulys – tarsi apversta pelė, kurios rutulį sukame nykščiu, kitais pirštais ar net delnu . Jis dažniausiai naudojamas vietoje pelės nešiojamuosiuose kompiuteriuose. Jo privalumas – valdytuvas yra stacionarus ir nereikalauja papildomos vietos ant stalo.

26. Valdymo svirtis (Joystick) Valdymo svirtis (vairalazdė ) - t ai manipuliatorius, kuris rankenos palenkimą pakeičia žymeklio ar kito simbolio judesiu. Toks manipuliatorius dažniausiai skir iamas kompiuteriniams žaidimams valdyti.

29. Fotokamera ir vaizdo kamera Leidžia nuotraukas ar vaizdo siužetus nesunkiai perkelti į kompiuterio atmintinę. Prijungtos vaizdo kameros sudaro galimybę rengti vaizdo konferencijas.

30. Midi instrumentai

32. Vaizduoklis (Display) Vaizduoklis (monitorius) - įrenginys turintis ekraną, skirtą tekstinei bei grafinei informacijai rodyti. Vaizdo kokyb ė vaizduoklio ekrane priklauso nuo jo skiriamosios gebos (eilu č i ų ir stulpeli ų skai č ius ekrane), spalvingumo, kadr ų da ž nio, da ž ni ų juostos. Vaizduoklio dydį apibūdina ekrano įstrižainė (14”, 15”, 17”, 19”, …,) matuojama coliais. Pagal konstrukcij ą vaizduokli ai skirstomi į kineskopinius ir plokš č iuosius ( skystųjų kristalų ). Plokštieji d ė l savo ma žų matmen ų pla č iau naudojami nešiojamuose kompiuteriuose . Kineskopiniai - savo išvaizda ir veikimo principu panašūs į televizorius (turi elektroninį vamzdį). Jie dar gali būti paprasti arba plokštieji.

34. Projektorius Projektorius vaizduoklyje regimą vaizdą perkelia į didelį ekraną, pakabintą ant sienos. Garsiakalbiai

35. Modemas (Modem) Modemas (vertiklis) - t ai įtaisas, skirtas skaitmeninius signalus pakeisti į analoginius (naudojamus telefono linijose) ir atvirkščiai – gautus analoginius pakeisti į skaitmeninius. Žodis modem as kilęs iš dviejų žodžių – mo duliatorius ir dem oduliatorius. Kompiuteriuose modemai taip pat suderina kompiuterį su ryšio linija, valdo informacijos perdavimą ir kt. Modemai apibūdinami informacijos perdavimo sparta : gali perduoti 1200, 2400, 4800, 9600, 14400, 28800, 57600 bodų sparta (1 bodas – 1 bitas per sekundę). Modemai būna vidiniai ir išoriniai . Vidinis dedamas į sisteminį bloką, išorinis jungiamas prie sisteminio bloko per COM prievadą.