Augant interneto vartotojų kiekiui, interneto prekyba daugelyje Europos valstybių įgavo pagreitį. Remiantis interneto ir mobiliojo ryšio skvarba, atrodytų, jog Lietuva yra pažengusi naujųjų informacinių technologijų srityje, o žmonės yra imlūs naujovėms, tačiau interneto prekybos apimtys Lietuvoje yra vienos mažiausių tarp Europos valstybių, Lietuvos įmonės vangiai išnaudoja elektroninės komercijos teikiamas galimybes. Šio straipsnio tikslas yra ne tik apžvelgti pirkimą internetu skatinančias prielaidas, bet ir pamėginti suprasti neigiamą įtaką pirkimui internetu turinčius faktorius.

1. Įvadas ...................................................................................................................................................1
Situacijos apžvalga ..........................................................................................................................1
Pirkimą internetu skatinantys veiksniai................................................................................................2
Patogumas ........................................................................................................................................3
Paslaugų kokybė ..............................................................................................................................3
Pirkėjo bruožai .................................................................................................................................4
Prekių tipai .......................................................................................................................................4
Pirkimą internetu ribojantys veiksniai .................................................................................................4
Rizika ...............................................................................................................................................5
Vertės stygius ..................................................................................................................................6
Įvadas
Interneto vartotojų kiekis Lietuvoje nuolatos auga. Pagal interneto skvarbą Lietuva
atitinka Europos šalių vidurkį, o interneto auditorijos augimo tempai gerokai lenkia daugelį Europos
valstybiųi ii
. Mobiliojo telefono ryšio naudojimas Lietuvoje taip pat atitinka Europos šalių vidurkį ir
net lenkia tokias valstybes kaip Vokietija ar Prancūzijaiii
.
Augant interneto vartotojų kiekiui, interneto prekyba daugelyje Europos valstybių
įgavo pagreitį. Remiantis interneto ir mobiliojo ryšio skvarba, atrodytų, jog Lietuva yra pažengusi
naujųjų informacinių technologijų srityje, o žmonės yra imlūs naujovėms, tačiau interneto prekybos
apimtys Lietuvoje yra vienos mažiausių tarp Europos valstybių, Lietuvos įmonės vangiai išnaudoja
elektroninės komercijos teikiamas galimybes. Šio straipsnio tikslas yra ne tik apžvelgti pirkimą
internetu skatinančias prielaidas, bet ir pamėginti suprasti neigiamą įtaką pirkimui internetu
turinčius faktorius.
Situacijos apžvalga
Įmonės lygmenyje elektroninė komercija pirmiausia siejama su konkurencinių
pranašumų formavimo galimybėmisiv
. Elektroninio verslo tikslas, naudojantis interneto ir
informacinių technologijų infrastruktūra, maksimizuoti kompanijos pelną ir užtikrinti efektyvų
tiekimo grandinės narių, dalyvaujančių verslo procese (gamyba, logistika, marketingas) bendravimą
v
. Tyrimų duomenimis verslo efektyvumo, apyvartos didinimas ir įgytas konkurencinis pranašumas
yra pagrindiniai veiksniai skatinantys elektronines komercijos vystymąsivi
.
Elektroninės komercijos vystymasis yra sąlygotas tiek vidinių, tiek išorinių įmonės
veiksnių. Įmonės motyvai įsisavinti elektroninę komerciją gali būti tiek proaktyvūs, tiek reaktyvūs,
atsižvelgiant į situaciją ir pokyčius rinkoje. Konkurentų sprendimas pasirinkti elektroninės
komercijos kaip vieną iš įmonės veiklos būdą, yra vienas iš pagrindinių faktorių, skatinančių pradėti
naudoti elektroninę komerciją ir įgalinančių išlikti įmonę konkurencingą. Vartotojų skaičius, rinkos

2. geografija gali sąlygoti ar įmonei verta praktikuoti elektroninę komerciją. Jei vartotojai geografiškai
toli vienas nuo kito, elektroninė komercija gali sumažinti vartotojų pasiekimo kaštus. Kalbant apie
neigiamą įtaką turinčius veiksnius, verta nepamiršti ir turimos kvalifikacijos bei tam tikrų
psichologinių motyvų, kurie gali būti kaip vienas iš veiksnių sąlygojančių neigiamą įmonių požiūrį į
elektroninę komerciją. Elektroninės komercijos įdiegimas į įmonės verslo procesus reikalauja
investicijų. Investicijų suma reikalinga elektroninės komercijos įdiegimui tiesiogiai priklauso nuo
sistemų ir priežiūros sudėtingumo. Vyriausybės politika gali būti tiek teigiamu, tiek neigiamu
faktoriumi, sąlygojančiu elektroninės komercijos vystymąsi. Gali būti taikomos tiek tiesioginės
priemonės remiant verslą, tiek netiesioginės priemonės skatinant vartotojus naudotis internetu,
pavyzdžiui, Lietuva užsibrėžė tikslą iki 2015 metų pasiekti, kad 75 proc. Lietuvos gyventojų galėtų
naudotis internetu.
Lietuvoje elektroninės komercijos apimtys atsilieka nuo Europos sąjungos vidurkio, tačiau
elektroninės komercijos įsisavinimo tendencija išlieka auganti. Lietuvoje 2009 metais elektroninės
komercijos dalis nuo bendros įmonių apyvartos sudarė 9 proc., kai tuo tarpu bendras ES vidurkis
buvo 13 proc.vii
.
2010 metais Lietuva iš 32 Europos valstybių užėmė 28 vietą pagal asmenų procentą nuo
bendro gyventojų skaičiaus, kurie pirko internete per paskutiniuosius tris mėnesiusviii
. Lietuvoje
internetu 2010 m. pirko 7 proc. 16-74 amžiaus žmonių, kai Europos sąjungos šalių vidurkis siekė 31
proc. Daugiausiai internetu yra pirkę Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Danijos gyventojai.
Latvijoje internetu pirko 8 proc., Estijoje – 13 proc. asmenų. Situacija nedaug tepasikeistų, jeigu
vertintume apsipirkimą internetu ilgesniuoju laikotarpiu, 11 proc. 16-74 metų amžiaus Lietuvoje
gyvenančių asmenų 2010 metais yra pirkę ar užsakę prekes ar paslaugas per pastaruosius 12
mėnesių. Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis siekia po 17 proc.ix
. Akivaizdu, kad pirkimas internetu
Lietuvoje dar ankstyvojoje stadijoje, vartotojai nespėjo pajusti pirkimo internetu privalumų, baimė
patirti įvairias rizikas yra kliūtis išbandyti naują apsipirkimo būdą. Svarbu rasti priemones ar
sprendimus, kurie paskatintų internetu neperkančius žmones pradėti pirkti internetu.
Pirkimą internetu skatinantys veiksniai
Tyrimai teigia, kad teigiamą įtaką pirkimui internetu dažniausiai turi interneto kaip pirkimo
kanalo teikiamas patogumas bei su interneto svetaine siejama kokybė; patikimumas, saugumas kaip
paslaugų kokybės atributai; demografiniai ir psichologiniai vartotojo bruožai bei siūlomų prekių ar
paslaugų charakteristikos.

3. Patogumas
Tyrimai rodo, vienas svarbiausių faktorių, apsprendžiančių pirkimą internetu, yra vartotojų
suvokimas, kad internetas, kaip prekybos kanalas yra patogus. Pirkėjai kanalo patogumą apibrėžia
kaip taupantį laiką, minimizuojantį pastangas ieškant prekių ar paslaugų. Pirkėjams svarbu, kad
pirkimo procedūros būtų paprastos, o norint sustiprinti suvokiamą pirkimo interneto patogumą,
rekomenduojama naudoti vartotojui aiškų ir suprantamą interneto puslapio dizainą, nesudėtingą
vartotojo sąsają, mažinti puslapių užsikrovimo laikus.
Galima išskirti keturias vartotojams svarbias elektroninės parduotuvės interneto puslapio
charakteristikas: 1) informacinis turinys, 2) dizainas, 3) saugumas ir 4) privatumas. Visos šios
dimensijos turi įtaką apsisprendimui pirkti ar nepirkti internetu, tačiau saugumo ir privatumo
užtikrinimas turi didžiausią įtaką apsisprendimui pirkti internetux
. Efektyvus B2C (angl. business-
to-customer) interneto puslapis vartotojams yra informacijos šaltinis, suteikiantis informaciją apie
prekes ir paslaugas. Greita informacijos paieška ir sprendimų priėmimo paramos priemonės
(pavyzdžiui, prekių savybių palyginimas) padeda įvertinti alternatyvas, kurios yra svarbios
vartotojams. Be informacinio turinio, vartotojai ieško ir kitos informacijos, kuri padeda susipažinti
su paslaugos teikėju, todėl kontaktinė informacija bei interaktyvumo ir grįžtamojo ryšio užtikrinimo
priemonės yra reikalingos, norint tinkamai tenkinti vartotojų poreikius. Saugumo, vartotojų
duomenų ir privatumo užtikrinimas skatina vartotojų pasitikėjimą.
Paslaugų kokybė
Svarbiausi paslaugų kokybės atributai tai patikimumas, personalizacija, ir saugumas.
Patikimumas apima gebėjimą suteikti paslaugą tiksliai ir laiku, teisingą apmokestinimą ir pristatymą
be klaidų. Vartotojai pageidauja žinoti apie užsakymo įvykdymo eigą. Personalizacija arba
suasmeninimas apima ne tik tokius dalykus kaip padėkos žinutę po užsakymo įvykdymo, bet ir
atvirą bei matomą kompanijos dialogą su vartotoju. Socialinės žiniasklaidos įsigalėjimo amžiuje tai
padaryti yra labai nesudėtinga. Pinigų pervedimai internetu, asmeninė informacija yra susijusi su
tam tikra rizika, todėl tiek internetu perkantiems, tiek neperkantiems, saugumo užtikrinimas yra
svarbus faktorius. Interneto kompanijos turėtų aiškiai nurodyti, kad laikomasi saugumo ir privatumo
politikos. Taip pat verta nepamiršti, kad apie paslaugų kokybę byloja ir tokie dalykai, kaip atsako
greitis į vartotojų užklausas, kaip lengvai pirkėjai randa dominančią informaciją, lengvai

4. įsimenamas internetinis adresas, lengva navigacija, aiški struktūra, glaustas ir aiškus turinys.
Vartotojai tikisi nuolaidų ir specialių pasiūlymų, specialiai tik jiems taikomų priemonių, o ribota
prekių pasiūla yra veiksnys, kuris atbaido nuo pirkimo internetuxi
. Paslaugų kokybė sukuria
prielaidas vartotojų pasitikėjimui interneto mažmenininku.
Pirkėjo bruožai
Teigiama, kad internetu perkančius žmones vienija panašūs bruožai, skatina panašūs
veiksniai. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje atlikti tyrimai tai patvirtina. Pirkėją internetu apibūdina
aukštesnis išsilavinimas, geresnis interneto kanalo išmanymas, geras kompiuterinis raštingumas,
interneto naudojimosi patirtis, palankus technologijų vertinimas, jaunesnis amžius, aukštesnės
pajamos, aukštesnė rizikos tolerancija, mažesnė kainos ir prekinio ženklo svarba perkant, tačiau
verta pabrėžti, kad prekės ženklo žinomumas sumažina suvokiamą pirkimo internetu rizikąxii xiii xiv
.
Prekių tipai
Produktų tipus galima skirstyti klasikine prekių – paslaugų schema, kurioje išskiriami trys
prekių – paslaugų atributai: paieškos, patirties ir pasitikėjimoxv
. Paieškos atributus turinčios prekės
tai: rūbai, baldai, automobilis, maistas ir pan. Patirties atributus turinčios prekės ar paslaugos:
restoranai, vejos priežiūra, kirpykla, šou renginys ir pan. Pasitikėjimo atributai: kompiuterio
remontas, švietimas, mokymai, teisinės konsultacijos, chirurginė operacija ar gydytojo diagnostika.
Remiantis šiuo skirstymu, galima teigti, kad interneto prekyba yra tinkama prekėms – paslaugoms,
kurioms būdingi paieškos ir patirties atributai. Tačiau internetu galima registruotis kompiuterio,
automobilio remontui, konsultacijoms, mokytis internetu, tačiau internetu tik dalinai galima
užtikrinti pasitikėjimo atributus turinčių paslaugų atlikimą. Mažiausiai rizikos yra prekiaujant
paieškos atributus turinčiomis prekėmis, apie kurias vartotojai jau turi visą reikiamą informaciją.
Pirkimą internetu ribojantys veiksniai
Pirkimą internetu ribojančius veiksnius galima skirstyti į funkcinius ir psichologinius.
Funkciniai barjerai kyla dėl vartojimo įpročių, gaunamos vertės ir patiriamos ar suvokiamos rizikos.
Psichologiniai – tradicijų ir įvaizdžio problematikosxvi
.

5. Funkcinis vartojimo barjeras kyla dėl to, jog pirkimas internetu skiriasi nuo įprasto
vartotojui pirkimo proceso tradicinėse mažmeninės prekybos vietose. Pirkimas internetu reikalauja
turėti tam tikrų įgūdžių, žinių, bei technologinės įrangos: kompiuteris, interneto prieiga. Vartojimo
barjeras tiesiogiai nepriklauso nuo interneto prekybos rinkodaroje taikomų priemonių.
Technologijų naudojimo problematika apima kur kas platesnę veiklos sferą, tokią kaip
kompiuterinis raštingumas ir jo skatinimas. Gaunamos vertės barjeras apima vartotojo suvokiamą
naudą gaunamą perkant internetu. Perkant internetu vartotojas negali naudotis juslėmis, negali
spręsti apie gaminio kokybę, praranda socialinės interakcijos galimybę, laikas nuo pirkimo iki
prekės gavimo gali būti labai ilgas.
Suvokiama rizika yra viena svarbiausių kliūčių vartotojams įsisavinant naujas technologijas.
Pirkimo internete rizikos susijusios su finansinės informacijos saugumo užtikrinimu, baime prarasti
anonimiškumą internete, socialinės interakcijos trūkumu, fiziniu pirkimo fakto įrodymu, pirkimo
kvito nebūvimu, prekės pristatymo procesu ar abejonėmis dėl garantinio aptarnavimo.
Psichologiniai barjerai atsiranda tada, kai iškyla vartotojo nuostatų dėl pirkimo būdo
konfliktas. Perkant internetu nukrypstama nuo tradicinio pirkimo būdo, dėl ko vartotojas praranda
galimybę apžiūrėti produktą, užduoti klausimus aptarnaujančiam personalui. Antrasis psichologinis
barjeras susijęs su interneto kaip pirkimo kanalo įvaizdžiu: pirkimas internetu stereotipiškai
laikomas sudėtingu, užimančiu daug laiko, vartotojams kyla abejonės dėl prekių pristatymo,
paslaugų ir prekės gražinimo užtikrinimo.
Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais, svarbiausi yra rizikos, sukuriamos vertės ir tradicijų
veiksniai, kurie neskatina pirkti internetuxvii
.
Rizika
Didžiausias pirkimą internetu demotyvuojantis faktorius yra suvokiama rizika. Pastebėtina,
kad asmeninės informacijos apsauga kelia daugiau nerimo nei finansinės transakcijos. Interneto
mažmenininkai ir bankai sukuria patikimo atsiskaitymo simbolius, kurie sukuria atsiskaitymams
saugios aplinkos įvaizdį. Pastebėtina, kad psichologinė rizika, kai nėra galimybės susipažinti su
produktu iš arti, juslėmis, yra labiau demotyvuojanti nei finansinė rizika.
Finansinė rizika tai galimybė vartotojui prarasti pinigus neteisėtai panaudojant atsiskaitymo
kortelės duomenis. Tai suvokdamas vartotojas jaučia riziką, kuri kylą iš susirūpinimo dėl
atsiskaitymo saugumo.
Produkto savybių rizika atsiranda, kai prekė – paslauga neatitinka vartotojo lūkesčių. Tokia
situacija kyla iš to, jog vartotojas neturi galimybės turėti visos jam reikiamos informacijos apie

6. produkto kokybę. Internetu nėra galimybės liesti, jausti ar išbandyti prekę ar paslaugą, neatitinkama
ar nepilna informacija sukelia riziką, dėl prekės ar paslaugos.
Psichologinė rizika atsiranda dėl galimybės būti paviešintai asmeninei informacijai.
Internetas suvokiamas kaip terpė, kurioje tikėtinas asmens privatumo pažeidimas, dėl ribotos
galimybės kontroliuoti asmeninę informaciją po to, kai ji buvo suteikta interneto paslaugų
teikėjams.
Laiko – patogumo rizika kyla dėl sudėtingo puslapio dizaino, sudėtingos navigacijos,
sudėtingo užsakymo proceso valdymo, ilgo prekės pristatymo.
Rizikos šaltinius ir suvokiamą riziką vartotojams padeda įveikti įvairios rizikos
minimizavimo strategijos: žinomo prekės ženklo sukuriamas įvaizdis minimizuoja produkto riziką;
nuotolinių atsiskaitymų rizika minimizuojama užtikrinant pinigų atgavimą ar suteikiant prekės
grąžinimo galimybę. Apibendrinant, maksimalus pirkimo internetu rizikos sumažinimas įmanomas
pirkimą internetu priartinant prie tradicinio pirkimo mažmeninės prekybos taške, kuomet vartotojas
gauna pilną informaciją apie prekę, neribojamos juslės, dalinai imituojamas gyvas bendravimas tarp
pirkėjo ir pardavėjo.
Vertės stygius
Vertės barjeras apima skirtumą, kuris atsiranda vartotojui lyginant tradicinį pirkimo procesą
su pirkimu internete ir vartotojo gaunamą naudą.
Pirkimui internetu neigiamą įtaką turi aptarnaujančio personalo nebūvimas, kadangi
socialinis kontaktas yra ne tik galimybė bendrauti, bet ir gauti išsamią informaciją apie pirkinį.
Aptarnaujantis personalas iš dalies yra pakeičiamas interaktyviomis komunikacijos priemonėmis,
tačiau tai dar labiau gali apsunkinti pirkimo procesą, nes iš vartotojų reikalaujama tam tikrų
specifinių techninių įgūdžių.
Kasos kvitas yra fizinis pirkimo fakto įrodymas, jo būvimas tik elektroninėje formoje
vartotojams kelia apčiuopiamumo stygių. Pirkimo patvirtinimas internete labiau primena savitarną,
nei aptarnavimą, todėl ir kasininko, bei kasos kvito nebūvimas neigiamai veikia intenciją pirkti
internete. Neatsitiktinai pirkinių krepšelis internete vaizduojamas remiantis tradicinio pirkinių
krepšelio ar vežimėlio analogija.
Apribotos juslės ir nesant galimybės fiziškai įvertinti būsimą pirkinį kelia didžiausias kliūtis
interneto prekybai. Gemius tyrimo duomenimis 72 proc. neperkančių internetu, kaip pagrindinę
priežastį, kodėl neapsisprendė pirkti internetu nurodė, kad nėra galimybės apžiūrėti prekės.

7. Pirkimas internetu stereotipiškai įsivaizduojamas kaip sudėtingas, užimantis daug laiko,
prekių pristatymo paslaugos prastos ir ilgai trunka, sudėtinga gražinti nepatikusią prekę. Teigiamas
ir neigiamas požiūris į pirkimą internetu veikia pirkimo internetu intenciją, leidžia numatyti
vartotojo ateities veiksmus. Teigiamas požiūris apima vartotojo suvokiamas interneto kaip pirkimo
kanalo naudas, neigiamas požiūris į pirkimą internetu apima suvokiamą riziką ir kliūtis, kylančias
perkant internetuxviii
. Demografiniai kriterijai, vartotojo pirkimo preferencijos, naudos suvokimas ir
gyvenimo būdas veikia vartotojo požiūrį. Įvairūs psichologinio, asmeninio pobūdžio faktoriai,
visuomeninė ir kultūrinė aplinka, veikia apsisprendimą pirkti ar nepirkti internetu. Šie faktoriai
negali būti kontroliuojami, tačiau jų pažinimas yra svarbus, siekiant suprasti vartotojusxix
.
Neperkančius žmones paskatintų pirkti žemų kainų ir garantijų užtikrinimas, detali
informacija apie prekes ar paslaugas, fizinis akivaizdumas, kuomet suteikiama galimybė prekę
apžiūrėti ar atsiskaityti už ją mažmeninės prekybos vietoje, užtikrinti atsiskaitymo internetu
saugumą. Aktyvūs veiksmai turėtų būti nukreipti į pabandymo pirkti skatinimą. Pradžioje
motyvuojant įsigyti nedidelės vertės prekes. Kadangi jau perkantiems internetu kainos svarba nėra
tokia didelė, tad pabandžius pirkti, pakartotinių pirkimų apimtys ateityje turėtų išaugti.

8. i
TNS Gallup, Interneto naudotojų tyrimas 2011m. žiema, 2011. [Žiūrėta 2011 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą <
http://www.tns.lt/lt/ziniasklaidos-tyrimai-kompiuteriu-ir-interneto-tyrimas-duomenys-interneto-naudotoju-tyrimas-
2011-m-ziema>
ii
Internet World Stats, EU, 2009. [Žiūrėta 2011 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą
<http://www.internetworldstats.com/stats9.htm#eu>
iii
Eurostat, Use of mobile phone, 2008. [Žiūrėta 2011 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą
<http://nui.epp.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=isoc_cias_mph&lang=en>
iv
Kvainauskaitė, V., Šarapovas, T., Cvilikas, A. Selection and Assessment of E commerce Models in SMEs.
Engineering Economics, 2005, Nr 4 (44), p. 64-70.
v
Kavaliauskienė, V; Šarapovas, T. Sąvokų „elektroninė komercija” ir „elektroninis verslas” lyginamoji analizė.
Inžinerinė ekonomika, Nr. 4(30). Kaunas: Technologija, 2002.
vi
Davies, A.J.; Summers, C.; Black., D. Disparities between B2B and B2C Commerce for SMEs. Bled eCommerce
Conference: eTransformation. Slovenia, Bled, 2003.
vii
Eurostat, Share of enterprises' turnover on e-commerce, 2009. [Žiūrėta 2011 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą
<http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/product_details/dataset?p_product_code=TIN00110>
viii
Eurostat, Individuals having ordered/bought goods or services for private use over the Internet in the last three
months, 2010 [Žiūrėta 2011 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą <http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?
tab=table&init=1&plugin=0&language=en&pcode=tin00067>
ix
Eurostat, Individuals using the Internet for ordering goods or services, 2010. [Žiūrėta 2011 m. gegužės 5 d.]. Prieiga
per internetą < http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/product_details/dataset?p_product_code=TIN00096 >
x
Ranganathan, C; Ganapathy, S. Key dimensions of business to consumer websites. Information and Management,
2002, 39, p. 457–465.
xi
Yang, Zhilin; Jun, Minjoon. Consumer Perception of E-Service Quality: From Internet Purchaser and Non-purchaser
Perspectives. Journal of Business Strategies, 2008, t. 25, nr. 2, p. 59-84.
xii
Swinyard, William R.; Smith, Scott M. Why People (Don't) Shop Online: A Lifestyle Study of the Internet
Consumer. Psychology & Marketing, 2003, t. 20, nr. 7, p. 567-597.
xiii
Allred, C. R.; Smith, S. M.; Swinyard, W. R. E-shopping lover and fearful conservatives: a market segmentation
analysis. International Journal of Retail & Distribution Management, 2006, 34(4/5), p. 308–333.
xiv
Gemius. El. prekyba: vartotojų požiūris, tendencijos ir perspektyvos. Tyrimas pristatytas "Best Internet 2009"
konferencijoje. 2009.
xv
Zeithaml, V.A. How consumer evaluation processes differ between goods and services. Donnelly, J.H.; George, W.R.
(Eds), Marketing of Services, American Marketing Association, Chicago, IL, 1981, p. 186-190.
xvi
Rudolph, Thomas; Rosenbloom, Bert; Wagner, Tillmann. Barriers to Online Shopping in Switzerland. Journal of
International Consumer Marketing, 2004, t. 16, nr. 3, p. 55-74.
xvii
Bagdonienė, Liudmila; Zemblytė, Jurgita. Online shopping motivation factors and their effect on Lithuanian
consumers. Ekonomika ir vadyba, 2009, nr. 14, p. 367-374.
xviii
Yang, B.; Lester, D.; James, S. Attitudes Toward Buying Online as Predictor of Shopping Online for British and
American Respondents. CyberPsychology & Behavior, 2007, 10, p. 198–203.
xix
Wu, S.I. The relationship between consumer characteristics and attitude toward online shopping. Marketing
Intelligence & Planning, 2003, t. 21, nr. 1, p. 37-44.