Žemės ūkis keičiantis klimatui: grėsmės ir sprendimai
•
1 like•143 views
Zigmo Medingio pranešimas
Recommended
Recommended
More Related Content
Similar to Žemės ūkis keičiantis klimatui: grėsmės ir sprendimai
Similar to Žemės ūkis keičiantis klimatui: grėsmės ir sprendimai (8)
More from Europos verslo reporteris 2016
More from Europos verslo reporteris 2016 (7)
Žemės ūkis keičiantis klimatui: grėsmės ir sprendimai
- 1. Žemės ūkis keičiantis klimatui – grėsmės ir sprendimai Zigmas Medingis Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Žemės ūkio ministerija 2016-04-22 „KLIMATO (R)EVOLIUCIJA“ EVR 2016 stovykla, „Tony resort“, Anupriškės
- 2. 2 1. Bendros rizikos žemės ūkyje kintant klimatui 2. Bendrieji įsipareigojimai dėl klimato iki 2030 m. 3. Klimatui palankios priemonės žemės ūkyje 4. Kaip nutiesti kelią klimatui palankiai veiklai?
- 3. 3 BENDROS RIZIKOS ŽEMĖS ŪKYJE DĖL KLIMATO KAITOS 1. Derlingumo sumažėjimas1. Derlingumo sumažėjimas dėl: • pasikeitusių vidutinių higroterminių sąlygų (drėgmės ir temperatūros pokyčių); • dirvožemio degradacijos; • dirvos, vandens ir oro kokybės pokyčių. 2. Žemės ūkio produkcijos sumažėjimas dėl:Žemės ūkio produkcijos sumažėjimas dėl: • klimato reiškinių padidėjusių ekstremalumų ir jų sukeltų padarinių poveikio (sausrų, potvynių, speigų, audrų, lijundrų ir kt.); • naujų ir esančių ligų bei kenkėjų pagausėjimo; • pastovios sniego dangos nebuvimo žiemos metu. 3. Gamybos sąnaudų padidėjimas dėl: • biologinės įvairovės sunykimo; • taršos padarinių šalinimo.
- 4. 4 BENDRIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL KLIMATO TIKSLŲ IKI 2030 M. 1. Sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį (lyginant su 20051. Sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį (lyginant su 2005 m.):m.): - ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujantys sektoriai (transportas, žemės ūkis, pastatų eksploatavimas, atliekų tvarkymas, paslaugos ir kt.) privalės sumažinti emisijas 30 proc.30 proc. - Kiekvienai valstybei narei bus nustatytas atskiras privalomas išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslas. - Lietuva,- Lietuva, tikėtina, kad ŠESD emisijas žemės ūkyje privalės sumažinti apie 10–1210–12 proc.proc. 2. Atsinaujinančių energijos šaltinių dalį padidinti iki 272. Atsinaujinančių energijos šaltinių dalį padidinti iki 27 proc.proc. 3. Energetinį efektyvumą pagerinti 27 proc.3. Energetinį efektyvumą pagerinti 27 proc.
- 5. 5 Ar žemės ūkis turi atlikti savo vaidmenį mažinant ŠESD emisijas ir taršą? 1. Lietuvoje apie 90 proc. ariamos žemės stokoja humuso, o tai spartina eutrofikaciją (m.m.1. Lietuvoje apie 90 proc. ariamos žemės stokoja humuso, o tai spartina eutrofikaciją (m.m. išsiplovimą), neracionalų cheminių trąšų naudojimąišsiplovimą), neracionalų cheminių trąšų naudojimą irir ŠESD emisijas.ŠESD emisijas. 2. Kiekvienais metais (pagal atliktą EUROPOL tyrimą 2012 m.) didėja nelegalių pesticidų2. Kiekvienais metais (pagal atliktą EUROPOL tyrimą 2012 m.) didėja nelegalių pesticidų naudojimas už apytikriai 1 mlrd. € per metus (apie 25 proc.) (naudojimas už apytikriai 1 mlrd. € per metus (apie 25 proc.) (EUROPOL raportas 2012-01-EUROPOL raportas 2012-01- 13) AgraFacts, 201213) AgraFacts, 2012 (nelegalūs pesticidai ypač paplitę Šiaurės Rytų Europoje).(nelegalūs pesticidai ypač paplitę Šiaurės Rytų Europoje). 3. Didinama Baltijos jūros tarša, o jos didžioji dalis susidaro tarša iš žemės ūkio veiklos3. Didinama Baltijos jūros tarša, o jos didžioji dalis susidaro tarša iš žemės ūkio veiklos ((2016-04-12 raportas, ES Audito rūmai,2016-04-12 raportas, ES Audito rūmai, AgraFacts 2016-04-15 No 28-16, Nordic Council of ministers: N atrša sudaro apie 60 proc., o P tarša – 70 proc.). 4. Augalų įvairovė laukuose yra labai skurdi ir negelbsti esamos padėties nuo 2015 m. pagal4. Augalų įvairovė laukuose yra labai skurdi ir negelbsti esamos padėties nuo 2015 m. pagal BŽŪP įvestas reikalavimas turėti 5 proc. ekologiškai svarbių teritorijų žemės ūkio valdoje.BŽŪP įvestas reikalavimas turėti 5 proc. ekologiškai svarbių teritorijų žemės ūkio valdoje. 5. Smulkių paukščių populiacija nuo 1988 metų5. Smulkių paukščių populiacija nuo 1988 metų sumažėjo apie 60 proc.sumažėjo apie 60 proc.
- 6. 6 Ar žemės ūkis turi atlikti savo vaidmenį mažinant ŠESD emisijas? Ką geriau daryti?Ką geriau daryti? - Investuoti į pasekmes („prisitaikymą“) ar- Investuoti į pasekmes („prisitaikymą“) ar - Investuoti į priežasčių šalinimą?- Investuoti į priežasčių šalinimą?
- 7. 7 KLIMATUI PALANKIOS PRIEMONĖS ŽEMĖS ŪKYJE (1) Pagrindinės priemonių grupės žemės ūkyje mažinant ŠESD išmetimus (the French Environment and Energy Management Agency): I.Sumažintas sintetinių azoto trąšų naudojimas. II.Anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje. (Kaupimas organinių medžiagų auginant medžius arba didinant organinių medžiagų sugrąžinimą į dirvožemį, arba lėtinant organinių junginių mineralizaciją.) III. Mėšlo ir kitų organinių atliekų perdirbimas panaudojant energijos gamybai ir iškastinio kuro (degalų) naudojimo mažinimas. IV. Gyvulių pašarų sudėties keitimas, kad sumažėtų CH2 ir N2O jų išsiskyrimas virškinimo trakte ir srutose.
- 8. 8 KLIMATUI PALANKIOS PRIEMONĖS ŽEMĖS ŪKYJE (2) I. Sumažintas sintetinių azoto trąšų naudojimas: 1. Tręšiant cheminėmis trąšų (kaip didžiausią N2O šaltinį) atsižvelgiant į realų augalų poreikį ir į realų derlių (užtikrinant medžiagų balansą). Tam būtini dirvožemio sudėties tyrimai. (Sintetinių trąšų panaudojimo sumažinimą galimą pasiekti ir daugiau panaudojant organinių trąšų, didinat panaudotų trąšų efektyvumą (tręšiant vėliau pavasarį, trąšose naudojant inhibitorius, vykdant vietinį trąšų įterptą.) (FIN 1990-2000 m. N sumažino nuo 75 iki 50 kg/ha, o – P – nuo 39 iki 10 kg/ha.) 2. Padidinti baltyminių augalų proporcijas. (Tarpiniuose pasėliuose paliekant azotą kaupiančių augalų liekanas dirvožemyje, tokiu atveju nebereikia papildomai tręšti azoto trąšomis. (Čia galimos dvi priemonės: padidinant baltyminių augalų proporciją ariamoje žemėje ir baltyminių augalų kiekį pievose.)) 3. Augalų apsaugos produktų (pesticidų, fungicidų ir herbicidų) panaudojimo sumažinimas vykdant ligų ir kenkėjų prevenciją bei augalų sėjomainą.
- 9. KLIMATUI PALANKIOS PRIEMONĖS ŽEMĖS ŪKYJE (3) II. Anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje: 1.Plėtoti nearimines sistemas išsaugant angies junginius dirvožemyje (+ sutaupant degalų). 2.Sėti tarpinius (arba įsėlinius) augalus, kad kuo ilgiau žemė būtų padengta augalais. Palaikyti buferinėse juostose, lauko kraštuose ir soduose žaliąjį „dangalą“. 3.Sodinti kraštovaizdžio elementus (gyvatvorių ir medžių eiles) skiriamosiose laukų juostose. 4.Optimizuoti pievų ir ganyklų naudojimą. Prailginti ganiavos laikotarpį taip sumažinant mėšlo gamybą tvartuose. Prailginti „laikinų“ pievų ir ganyklų išlaikymą jų nesuariant. Plėtoti ekstensyvias pievas, kuriose pasvertai padidinamas gyvulių tankumas, kad padidėtų žolės produktyvumas. 5.Nederlingų plotų apželdinimas mišku arba pavertimas pievomis. 9
- 10. KLIMATUI PALANKIOS PRIEMONĖS ŽEMĖS ŪKYJE (5) III. Mėšlo perdirbimas panaudojant jį energijos gamybai, iškastinio kuro (degalų) naudojimo mažinimas: 1.Organinių atliekų, mėšlo ir kitų bioskaidžių atliekų panaudojimas biodujų gamybai (siekiant sumažinti gyvulininkystės ūkių išskiriamo metano kiekį ir tuo pačiu gaminti atsinaujinančią energiją+kompostą). 2.Iškastinio kuro naudojimo mažinimas, gerinant pastatų ir šiltnamių šildymo sistemas ir optimizuojant technikos naudojimą (parenkant tinkamus padargus pagal traktoriaus galingumą ir taikant ekovairavimo principus). pRacionaliai išdėstant žemėnaudą (įsigyjant žemės sklypus racionalioje teritorijoje arba konsoliduojant juos). 10
- 11. KLIMATUI PALANKIOS PRIEMONĖS ŽEMĖS ŪKYJE (4) IV. Keisti gyvulių pašarų sudėtį, kad sumažėtų CH4 ir N2O išsiskyrimas virškinimo trakte ir srutose. 1.Sumažinti galvijų išskiriamą metaną gerinant metabolinius procesus per ribotą parašo pakeitimą (padidinant neprisotintųjų riebalų kiekį pašare (pvz. aliejinių augalų) vietoj angliavandenių turinčių pašarų. Įkomponuoti azoto priedus į pašarą su lėtai virškinamais azoto junginiais (pvz. kukurūzų silosas). Sumažinti pašaruose baltyminių medžiagų, kurie skatina azoto išsiskyrimą mėšle. Vengti perteklinio šėrimo. 2.Panaudoti naudinguosius mikroorganizmus, kurie mažina agresyviųjų ŠESD emisijas ir sunaikina kvapą. 11
- 12. 12 Prancūzijos nacionalinis žemės ūkio tyrimų institutas, 2013 m.
- 13. 1. Ugdant ūkininkų suvokimo apie klimato kitimo lygį ir jo kitimo greitį. (KK tikrai vyksta ir ji spartėja, atnešdama vis didesnes problemas.) 2. Sustiprinant supratimą apie galimybes mažinant gamyboje ŠESD emisijas kartu didinti ir veiklos pelningumą. (Tiesioginės sąsajos tarp produktyvumo, pelningumo ir emisijų intensyvumo suvokimas yra vienas iš svarbiausių akstinų įgyvendinti klimatui palankius veiksmus.) 3. Sustiprinant supratimą politikos formuotojų ir techninių ekspertų lygmenyje apie klimatui palankios veiklos potencialią naudą (pvz. kad genetiniai ištekliai gali padėti ne tik sumažinti ŠESD emisijas, bet pasitarnauti prisitaikant prie KK yra ne visada iškaro aišku ir genetikos ekspertams.) 4. Pripažįstant klimatui palankią veiklą viešąja gėrybe. (Net ir įgyvendinantieji ŠESD emisijų mažinimo veiksmus ne visada lengvai susivokia teikiantys naudą visuomenei ir sau. (pvz. Tikslinga apdovanoti už klimatui palankią veiklą.)) 13 Kaip galėtume nutiesti kelią klimatui palankiai veiklai žemės ūkyje? (1)
- 14. 1. Žalingų klimatui mokestinių lengvatų atsisakymas (pvz. langvatinio akcizų tarifo gazolių atsisakymas) (Agrafacts, 2012- 01-11 EUROPEAN ENVI AGENCY raportas). 2. Taikomų mokestinių lengvatų susiejimas su klimato tikslais. 3. Investicinės paramos susiejimas su klimato tikslų įgyvendinimu. 4. Ūkininkų sąmoningumo didinimas (Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama konsultavimui). 5. Mokslinių tyrimų skatinimas ir gautų rezultatų sklaida. 14 Kitos priemonės galinčios padidinti akstiną įgyvendinti klimatui palankią veiklą žemės ūkyje?
- 15. 15 Ačiū už dėmesį Zigmas Medingis Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Žemės ūkio ministerija, t. 8 (5) 239 1366, zigmas.medingis@zum.lt
- 16. 16 Projected Change in Rainfall for Lithuania (World Bank), 2012 m.
Editor's Notes
- AgraFacts 2016-04-15 No.28-16------More farm trade & innovation, OECD agrees: Agriculture Ministers from around the world agreed that farm policies needed to focus more on innovation, sustainable production & better functioning trade at a meeting of the OECD Committee for Agriculture last week (April 7-8). The Ministers, including from EU countries, the US, Argentina, Australia, Indonesia among others, said the world needed to incite more public & private investment in agriculture, allow competitive suppliers to pursue market opportunities & make innovation a priority. In a 4-page set of conclusions* from the meeting attended by EU Farm Commissioner Phil Hogan, the group said government policies in all areas needed to find ways to boost productivity & competitiveness while managing natural resources more sustainably. Speaking at the meeting in Paris, the first since 2010, Hogan said “we must continue to develop the emerging opportunities of global trade”. But he also said access to “a more dynamic global market” would also increase farmers’ exposure to new challenges such as price volatility, while climate change will have an ever increasing impact on farming.-
- ----------- - Europos įsipareigojimas veikti, priimtas 2010 m. 5-ojoje Aplinkos ir Sveikatos ministrų konferencijoje, vykusioje Parmos mieste, Italijoje, įpareigoja valstybes nares saugoti žmonių sveikatą ir gerovę, natūraliuosius išteklius ir ekosistemas bei skatinti sveikatos teisingumą, sveikatos saugą ir sveiką aplinką kintančio klimato sąlygomis. - 10 proc. degalų transportui – biodegalai (2020 m.) Oro taršos mažinimo įpareigojimai: Direktyvos pasiūlyme nustatomi nacionaliniai ir ES išmetamų teršalų mažinimo tikslai 2020 ir 2030 metams, lyginant su 2005 m. išmestu kiekiu. 2020 m. tikslai Lietuvai yra tokie: SO2 išmetimus sumažinti 55 proc., NOx – 48 proc., NMLOJ – 32 proc., NH3 – 10 proc., kietųjų dalelių (KD2.5) – 20 proc. 2030 m. tikslai Lietuvai yra tokie: SO2 išmetimus sumažinti 60 proc., NOx – 51 proc., NMLOJ – 47 proc., NH3 – 10 proc., kietųjų dalelių (KD2,5) – 35 proc. Planuojama tarpinė taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo patikra 2025 metais, kuri leis įvertinti pažangą siekiant 2030 m. tikslų. Pasiūlyme nustatoma pareiga rengti ir įgyvendinti nacionalines oro taršos valdymo programas, vykdyti išmetamų teršalų stebėseną ir apskaitą, teikti informaciją Europos Komisijai ir visuomenei. Numatomos ir tam tikros lankstumo priemonės – laisvas priemonių pasirinkimas taršos mažinimo tikslams įgyvendinti, teršalų apskaitos tikslinimas, įsipareigojimų vykdymas taikant kasmetinį išmetamo teršalų kiekio vidurkį. Siekiant efektyviau valdyti ir mažinti oro taršą iš žemės ūkio sektoriaus, nustatomos amoniako ir kietųjų dalelių kiekio valdymui skirtos priemonės. (13) Agriculture makes an important contribution to […] atmospheric NH3 and PM2,5 emissions. In order to reduce these emissions […], national air pollution control programmes should include measures applicable to the agricultural sector. […] These measures should be cost-effective and based on specific information and data, taking account of scientific progress and previous measures undertaken by Member States. The Common Agricultural Policy offers the possibility for Member States to contribute to air quality with specific measures. Future evaluation will provide a better understanding of the effects of these measures. (12a) In order to reduce emissions from anthropogenic sources, national air pollution control programmes should include measures applicable to all relevant sectors, including agriculture, industry, road transport, shipping in inland and pollution control zones, domestic heating and use of non-road mobile machinery and solvents. However, Member States should be entitled to decide on the measures to adopt to meet the emission reduction commitments in the Directive.
- AgraFacts 2016-04-15 No 28-16 EU farming blamed for Baltic Sea pollution: Farmers in countries around the Baltic Sea have failed to limit nitrate & phosphorous pollution from their fields causing widespread damage in one of the world’s most polluted waters, the EU’s Court of Auditors said in a report* published on April 12. The auditors conclude that the eight countries bordering the Baltic Sea (DK, EE, FI, DE, LV, LT, PL & SE) have not fully implemented the nitrates directive, failing to properly define sensitive areas & set strict enough requirements. “The overall conclusion is that these actions have led to limited progress towards nutrient reduction in the Baltic Sea”, the auditors said. The Court urged Member States to set adequate limits for phosphorous use in farming when sensitive waterways are at risk & to establish nitrate action programme rules.*http://goo.gl/gzt7Jf Billion-euro illegal pesticide trade is growing in EU, Europol warns: Trade in illegal pesticides, worth billions of euro a year, is growing across the EU, presenting a severe risk to public health & the environment, the EU’s cross-border police agency Europol has warned. In a statement last week (Jan 13), the EU’s law enforcement agency said that over 25% of pesticides sold in some Member States are thought to have come from the illegal pesticide market. Investigators suggested that the crime networks exploited legal companies to conceal their activities, with counterfeit products thought to be masked under well-known brands. The Holland-based agency pointed to one investigation in which two multi-tonne shipments of illegal pesticides – intercepted in E. Europe in May 2011 – were found to contain chemicals banned in the EU due to healthrelated concerns. The lack of harmonisation in the implementation of EU pesticide rules & the high profit margins have made the trade “a fast growing area of organised crime”, Europol states. North East Europe in particular has been targeted by criminal networks, which are highly sophisticated & have developed complex global supply chains, they add. The EU must step up its cross-border investigations, boost the cooperation of law enforcement agencies & draw up a study looking at the traceability of hazardous materials used in the illegal production of pesticides, The Hague-based agency said. (AGRA Facts, 2012)
- Pasaulio bankas prognozuoja, kad Lietuvoje kritulių kiekis 2020-2039 m. gali -13 + 18 proc. (bendras kritulių kiekis per tą laikotarpį gali padidėti apie +5 proc.), 2040-2059 m. -20 +20 proc. (bendras kritulių kiekis per tą laikotarpį gali padidėti apie +10 proc.), 2060-2079 m. -23 +32 proc. (bendras kritulių kiekis per tą laikotarpį gali padidėti apie +15 proc.), 2080-2099 m. -35 +32 proc. (bendras kritulių kiekis per tą laikotarpį gali padidėti apie +20 proc.) Dėl besikeičiančio klimato Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regiono priklausomybė nuo žemės ūkio produktų importo augs ir iki 2050 m., prognozuojama, kad bus importuojama 70 % reikiamo produktų kiekio. Lietuvos žemės ūkis sukuria apie 21 proc. visų ŠESD emisijų (2010 m.) Jeigu valstybės nesiimtų klimatui palankių veiksmų, tai reiktų daugiau investuoti į prisitaikymą prie klimato pokyčių. Pvz. Metinės išlaidos prisitaikant prie klimato kaitos, laikotarpiu 2010-2050 m. žemės ūkiui, miškams ir žuvininkystei yra 2,5-2,6 mlrd US$, o ekstremalių klimato reiškinių padariniams įveikti prireiktų dar apie 6,4-6,7 mlrd. US$ kasmet. (Source: Economics of Adaptation to Climate Change Study (World Bank) Žemės ūkyje pagrindinis ŠESD emisijos yra susijusios su biologiniais procesais gamyboje ir cheminių priemonių naudojimu. Apie 10 proc. emisijų sudaro N2O dėl biocheminių nitrifikacijos ir denitrifikacijos procesų (cheminės trąšos, srutos ir organiniai junginiai mėšle). Apie 8 proc. emisijų susiję su metano dujų išsiskyrimu (CH4) anaerobinio proceso metu (mikroorganizmams skaidant organinius junginis anaerobinėje aplinkoje). 20 proc. žemės ūkio emisijų susidaro iš šių dujų: N2O-51 proc., CH4 – 41 proc. ir CO2 – 8 proc. išreiškiant jas CO2 ekvivalentu. CH4 yra 25 kartais, o N2O net 298 kartus yra agresyvesnės dujos negu CO2. Žemės ūkis sukuria apie 87 proc. visų N2O dujų (35 proc. - tiesioginės emisijos iš dirvožemio, 28 proc. – dėl medžiagų praradimo ir amoniako išsiskyrimo dirvožemyje, 24 proc. – dėl gyvulininkystės veiklos ir mėšlo tvarkymo). Apie 68 proc. CH4 (metano dujų) emisijų išsiskiria žemės ūkyje: 46 proc. virškinimo trakto ir 22 proc. – mėšlo tvarkymas. Energetiniai ištekliai (degalai ir elektra) žemės ūkyje sukuria tik apie 2-3 proc. emisijų. (13) Agriculture makes an important contribution to […] atmospheric NH3 and PM2,5 emissions. In order to reduce these emissions […], national air pollution control programmes should include measures applicable to the agricultural sector. […] These measures should be cost-effective and based on specific information and data, taking account of scientific progress and previous measures undertaken by Member States. The Common Agricultural Policy offers the possibility for Member States to contribute to air quality with specific measures. Future evaluation will provide a better understanding of the effects of these measures. (12a) In order to reduce emissions from anthropogenic sources, national air pollution control programmes should include measures applicable to all relevant sectors, including agriculture, industry, road transport, shipping in inland and pollution control zones, domestic heating and use of non-road mobile machinery and solvents. However, Member States should be entitled to decide on the measures to adopt to meet the emission reduction commitments in the Directive.
- the French Environment and Energy Management Agency, 2013 July, HOW CAN FRENCH AGRICULTURE CONTRIBUTE TO REDUCING GREENHOUSE GAS EMISSIONS? Žemės ūkis turi atlikti savo vaidmenį mažinant emisijas. Yra trys lygiai (sritys), kuriose reikalingas žemės ūkio indėlis: Sumažinimas N2O ir CH4 emisijas Anglies junginių saugojimas dirvožemyje ir biomasėje ir energijos gamyba (biodegalai ir biodujos) Iškastinio kuro ir degalų naudojimo mažinimas ir jo pakeitimas atsinaujinančiais ištekliais.
- II. Anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje Plėtoti nearimines sistemas išsaugant angies junginius dirvožemyje. (Nesuardant dirvožemio sluoksnio ir taip sulėtinant organinių liekanų mineralizaciją ir tuo pačiu didinamas anglies kiekis dirvožemyje. Arimas reikalauja daug energijos ir iškastinio kuro, neariant laukų sumažinamas CO2 išmetimas.) 4. Sėjimas tarpinių (arba įsėlinių) augalų, kad kuo ilgiau būtų žemė padengta augalais, taip išlaikant anglies ir azoto junginius dirvožemyje. Palaikyti buferinėse juostose, lauko kraštuose ir soduose žaliąjį „dangalą“.. 5. Sodinti kraštovaizdžio elementus (gyvatvorių ir medžių eiles) skiriamosiose sklypų juostose. 6. Optimizuoti pievų ir ganyklų naudojimą. Prailginti ganiavos laikotarpį taip sumažinant mėšlo gamybą tvartuose ir CH4 bei N2O išsiskyrimą iš mėšlo. Prailginti laikinų pievų ir ganyklų išlaikymą neariant, nes išarimas paspartina dirvožemio organinių medžiagų irimą. Mineralinių trąšų mažinimas intensyviai naudojamose ganyklose ir pievose. Plėtoti ekstensyvias pievas, kuriose pasvertai padidinti gyvulių tankumą, kad padidėtų žolės produktyvumas. Nederlingų plotų apželdinimas mišku arba pievomis;
- Priemonės, padedančios sumažinti emisijas žemės ūkyje gali būti skirstomos į grupes: Priemonės, susijusios su žemės gamybos praktika, kurią taikant ŠESD emisijos mažinamos nekeičiant radikaliai ūkininkavimo sistemos ir siekiant, kad dėl pokyčio gaunamos produkcijos kiekis sumažės ne daugiau kaip 10 proc. (pvz. javų auginimas taikant neariminę technologiją). 10 priemonių dėl ŠESD emisijų mažinimo (FR studija): III. Mėšlo perdirbimas panaudojant jį energijos gamybai ir iškastinio kuro naudojimo mažinimas. Kaupti mėšlą ir gaminti CH4, panaudojant jį biodujų gamybai. Iškastinio kuro naudojimo mažinimas, gerinant pastatų ir šiltnamių šildymo sistemas ir optimizuojant technikos naudojimą (parenkant tinkamus padargus pagal traktoriaus galingumą ir taikant ekovairavimo principus bei optimizuojant žemėnaudą. France through the Energy Performance Plan in which an energy and climate audit was mandatory to get subsidies for investment. Credit needs to be given (at a farmer and sectoral/policy level) when emissions are reduced, however the current national GHG inventories do not fully capture some mitigation effects (such as soil carbon sequestration). Pasaulio banko duomenimis prognozuojama kad Lenkijoje 2030 m.: Pakeitimas apšvietimo į LED apšvietimą sukurtų apie 0,6 proc. BVP, Pastatų šiltinimas duoda apie 30-135 EUR/t.CO2 e naudos, gazolio efektyvesnis naudojimas duoda apie 35 EUR/t.CO2 e naudos (benzino – apie 30), atliekų perdirbimas duoda apie 15 EUR/t.CO2 e (ir gali sukurti apie 0,02 proc. BVP), biodujų gamyba kainuoja apie (-30) EUR/t.CO2 e (bet gali sukurti apie 0,05 proc. BVP). Vidutiniškai sumažinti vieną toną CO2 e kainuoja apie 10 EUR. Dirvožemio atkūrimas pareikalaus apie 0,01 proc. BVP.
- Priemonės, padedančios sumažinti emisijas žemės ūkyje gali būti skirstomos į grupes: Priemonės, susijusios su žemės gamybos praktika, kurią taikant ŠESD emisijos mažinamos nekeičiant radikaliai ūkininkavimo sistemos ir siekiant, kad dėl pokyčio gaunamos produkcijos kiekis sumažės ne daugiau kaip 10 proc. (pvz. javų auginimas taikant neariminę technologiją). 10 priemonių dėl ŠESD emisijų mažinimo (FR studija): IV. Keisti gyvulių pašarų sudėtį, kad sumažėtų CH2 ir N2O išsiskyrimas virškinimo trakte ir srutose. 7. Sumažinti galvijų išskiriamą metaną gerinant metabolinius procesus per ribotą parašo pakeitimą. (Du metodai buvo nagrinėti: padidinant neprisotintųjų riebalų kiekį pašare (pvz. aliejinių augalų) ir vietoj angliavandenių turinčių pašarų. Įkomponuoti azoto priedus į pašarą su mažai virškinamais azoto junginiais (pvz. kukurūzų silosas). Sumažinti pašaruose baltyminių medžiagų, kurie skatina azoto išsiskyrimą mėšle, kad nebūtų su pertekliumi šeriami.
- Atliktos ES studijos rodo, kad yra mažiausiai 10 priemonių, kurias taikant beveik nesumažėja derliai, bet gaunamas ŠESD emisijų mažinimo, aplinkosaugos gerinimo ir ekonominės naudos efektas. TAI MANO MINĖTOS PRIEMONĖS. Reikia tik išmokti tinkamai patikti žinią žemdirbiams, kad jie suprastų, jog visų pirma tos priemonės yra gyvybiškai reikalingos jiems patiems.
- Lack of awareness (particularly amongst farmers) of the scale and rate at which climate change is taking place was cited as a barrier. Lack of awareness of the opportunities for simultaneously reducing emissions and increasing profitability was also cited as a barrier. (Improving industry understanding of the specific links between productivity, profitability and emissions intensity was cited as one of the keys to encouraging uptake of climate change actions) Lack of awareness (amongst policy staff and technical experts) of the potential climate change dimension of their own domain was cited as a potential barrier – e.g. the role that genetic resources can play in mitigation/adaptation is not always immediately apparent to geneticists. 3. Recognising the social benefits arising from implementing climate change actions Reducing GHG emissions provides a benefit to society not always easily captured by the provider, i.e. it is a positive externality. Recognising (and, where possible, providing reward for) these benefits was suggested as a way of encouraging uptake. Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių tarpinstitucinio veiklos plano priemonių, už kurias atsakinga Žemės ūkio ministerija, tikslinimo Draft National Strategy for Climate Change Management Policy, applicable from 2013 till 2050 Draft Plan of Implementation Measures National Strategy for Climate Change Management Policy applicable from 2013 till 2020
- the 1st six months of 2012, with Denmark keen to integrate resource & energy efficiency and climate &environmental considerations across the EU farm, fisheries & transport policies. Under its recently appointed Social Democrat government, the Danish Presidency will also be pushing for subsidies to be targeted towards innovation, research & development, while also seeking the development of renewable energies such as biogas plants as part of the farm sector.EUROPEAN ENVI AGENCY ENCOURAGES SHIFT TOWARDS ENVIRONMENTAL TAXATIONMember States could stimulate innovation, bring down pollution & cut income tax by introducing environmental taxes on non-eco-friendly goods & activities, according to reports published by the European Environment Agency (EEA) this week. In two reports* released on Jan 9, 2012 the Copenhagen-based agency argues that shifting the tax burden from labour to environmentally damaging activities would serve as a catalyst for ‘green’ innovation, while allowing governments to boost employment by simultaneously cutting labour tax. For advanced economies like the EU, such schemes would also boost exports of new technologies, the reports outline. Using a series of models, the report shows that emissions taxes - with the revenues used to support innovation as well as reduce income tax & social security costs – could create more than 1 million jobs, with only a small (0.04%) cost to GDP to achieve the 20% GHG reduction target at EU level. But the research makes clear that a delicate balance has to be achieved as higher prices for energy in the short-term could hit the poorest hardest, as they spend a higher proportion of income on energy. The effects of eco-taxation are extremely complex & variable, the authors stress. But in the long term “it arguably holds the key to sustained prosperity by enabling economic growth to continue within environmental limits”, one of the reports concludes. Encouraging a taxation shift was a key feature of the Commission’s Communication on Resource Efficiency** published on Sept 20 last year as part of the Europe 2020 Strategy [see AF75-11]. “By 2020 a major shift from taxation of labour towards environmental taxation, including through regular adjustments in real rates, will lead to a substantial increase in the share of environmental taxes in public revenues”, the Commission said. (Agrafacts 2012-01-11) PASAULINIS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ALJANSAS(Global Research Alliance) 2015 m. sausio mėn. Lietuva tapo Šiltnamio efektą sukeliančių dujų iš žemės ūkio veiklos pasaulinio mokslinių tyrimų aljanso (toliau – Aljansas) nare. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, įgaliota Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pasirašė Aljanso chartiją – pagrindinį Aljanso veiklą reglamentuojantį dokumentą. Dalyvavimas Aljanso veikloje suteikia galimybę Lietuvos mokslininkams bendradarbiauti su kolegomis iš viso pasaulio ir naudotis visais Aljanso tyrimų duomenimis šiose Lietuvai aktualiose srityse: Gyvulininkystė; Augalininkystė. COP21, Paryžius. LT pozicija: Dėl likusių nesutartų nuostatų formulavimo Lietuva laikosi pozicijos, kad ilgalaikis ŠESD kiekio mažinimo tikslas turėtų būti formuluojamas pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pateiktas išvadas ir susitarime įtvirtinamas kaip indikatyvus, nepateikiant konkrečios skaitinės jo išraiškos. Mūsų nuomone, būtina užtikrinti, kad nuostata dėl įsipareigojimų peržiūrėjimo neviršytų 2014 m. spalio EVT išvadose įtvirtinto ES 40 % ŠESD mažinimo tikslo iki 2030 m., nes tai sąlygotų naujo ES tikslo įtvirtinimą 2025 m. Paryžiaus susitarimas neturėtų neigiamai paveikti ES konkurencingumo. Dėl šios priežasties pritariame poreikiui užtikrinti, kad didžiausi pasaulio teršėjai dalyvautų susitarime ir prisiimtų lygiaverčius ES 2030 m. švelninimo įsipareigojimus. dėl Paryžiaus klimato kaitos susitarimo 2015 m. gruodžio 12 d. 19 val. šalims pavyko patvirtinti istorinį teisiškai privalomą visuotinį klimato kaitos susitarimą, kuris apims 195 išsivysčiusių ir besivystančių šalių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimus. Ambicingas ir subalansuotas susitarimas yra pirmasis 21-ojo amžiaus daugiašalis susitarimas, kuris nustato globalių veiksmų planą išvengti pavojingų klimato kaitos padarinių, ribojant pasaulinės temperatūros padidėjimą, kuris būtų mažesnis kaip 2°C ir siekti 1,5°C, lyginant su prieš industriniu laikotarpiu (1750 m.). Paryžiaus susitarimas – pateikia aiškų signalą visų šalių politikams, pramonei, investuotojams, jog finansiniai ir ekonominiai ištekliai turi būti nukreipti nuo daug anglies dioksido emisijų išskiriančių investicinių projektų, susijusių su iškastinio kuro naudojimu, į klimatui draugiškas – švarios energijos (atsinaujinančių energijos išteklių), didelio energetinio efektyvumo, mažo anglies dioksido kiekį išskiriančių technologijų diegimą. Paryžiaus susitarimas ne tik laimėjimas Europai, vykdančiai ambicingą klimato kaitos politiką ir siekiančiai išsaugoti jos pramonės konkurencingumą atžvilgių trečiųjų šalių, bet ir pasauliniu mastu klimato kaitai sustabdyti, oro kokybei gerinti ir su tuo susijusiai žmonių sveikatai apsaugoti, bet ir skurdui mažinti, apsirūpinimui maistu ir geriamojo vandens ištekliais, nacionaliniam saugumui kylančioms grėsmėms dėl žmonių migracijos ir kt. išvengti. ES, o tuo pačių ir Lietuvai, naujame klimato kaitos susitarime pavyko įtvirtinti pagrindinius tikslus: visų šalių įsipareigojimus imtis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo veiksmų, ilgalaikį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, kas penkerius metus užmojų padidinimo mechanizmą, skaidrumo nuostatas dėl įsipareigojimų vykdymo (bus nustatytos bendros taisyklės išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo apskaitai). Susitarime įtvirtintos solidarumo nuostatos, jog išsivysčiusios šalys, tarp jų ir Lietuva, pagal konvencijoje įtvirtintus įsipareigojimus teiks finansinę paramą besivystančioms šalims [Lietuva priklauso Konvencijos I priedo šalių grupei, kurios neturi privalomų tarptautinio klimato kaitos finansavimo įsipareigojimų ir paramą teikia laisvanoriškai]. Besivystančios šalys taip pat paragintos laisvanoriškai prisidėti prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo. Pagrindiniai Paryžiaus klimato kaitos susitarimo akcentai Susitarimas – jungianti grandis tarp šiuo metu vykdomos politikos ir anglies dioksido neutralumo pasiekimo šio amžiaus pabaigoje (2100 m.). Vyriausybės susitarė dėl švelninimo užmojų, įsipareigojimų ir solidarumo - klimato kaitos priemonių finansavimo. Užmojai: Vyriausybės susitarė dėl ilgalaikio švelninimo tikslo išlaikyti pasaulinės temperatūros padidėjimą mažesnį kaip 2°C ir siekti 1,5°C, lyginant su iki industriniu laikotarpiu (1750 m.), nes tai labai sumažintų klimato kaitos sukeliamą riziką ir poveikį (Susitarimo 2 str. 1 (a) p.). Susitarimu raginama kuo skubiau pasauliniu mastu pradėti mažinti emisijas, pripažįstant, kad besivystančioms šalims tai užtruks ilgiau, pagal mokslininkų nurodytus skaičiavimus [pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (anglų k. IPCC) V-ąją ataskaitą privaloma sumažinti 40-70% emisijas iki 2050 m., lyginant su 2010 m.]. Prieš Paryžiaus konferenciją 185 šalių pateikti įsipareigojimai (INDC) apima 90% pasaulinių emisijų, bet neužtikrina 20C pasaulinės temperatūros nepadidėjimo tikslo pasiekimo iki šio amžiaus pabaigos (pateikti INDC sąlygos apie 2,70C). Todėl susitarimas nustato būdą šiam tikslui pasiekti. Įsipareigojimai: ilgalaikiam išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslui pasiekti, vyriausybės susitarė kas penkerius metus peržiūrėti emisijų mažinimo tikslus pagal mokslininkų išvadas (4 str. 9 p.), teikti ataskaitas apie prisiimtų tikslų vykdymą ir vykdyti pagal nustatytas bendras taisykles išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo apskaitą (13 str.). Kas penkerius metus vyks bendras vertinimas („global stocktake“) dėl ilgalaikio emisijų mažinimo tikslo siekimo, prisitaikymo ir įgyvendinimo priemonių (finansinės paramos teikimo) vykdymo (14 str.). Solidarumas (klimato kaitos veiksmų finansavimas): ES ir kitos išsivysčiusios šalys tęs paramos teikimą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, atsparios klimato kaitos poveikiui ekonomikos plėtojimo priemonėms įgyvendinti besivystančiose šalyse. Kitos šalys laisvanoriškai prisidės prie šios paramos teikimo (9 str.). Taip pat bus tęsiama ir didinama tarptautinė parama prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms įgyvendinti besivystančiose šalyse (7 str.). Išsivysčiusios šalys tęs esamo tikslo - mobilizuoti 100 mlrd. JAV dolerių per metus iki 2020 m. vykdymą ir 2025 m. bus įtvirtintas naujas bendras finansinės parmos tikslas (Sprendimo 54,115 p.). Žala ir netektys: Paryžiaus susitarime įtvirtintas atskiras 8 str., susijęs su žala ir netektimis dėl klimato kaitos padarinių. Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir padidinti supratimą, veiksmus ir paramą skirtingose srityse, kaip ankstyvos perspėjimo sistemos, pasirengimas ekstremaliems reiškiniams ir rizikos draudimas. Lima -Paryžius veiksmų darbotvarkė: Peru ir Prancūzijos COP pirmininkaujančių šalių iniciatyva sutelkti įvairių visuomenės grupių veiksmus sutelkė daugybę šalių, miestų, pramonės ir visuomenės atstovų imtis klimato kaitos veiksmų ir paremti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo patvirtinimą. Ši iniciatyva parodė, kad pasaulis pasiruošęs imtis papildomų veiksmų klimato kaitai nugalėti iki 2020 m. įsigalios Paryžiaus klimato kaitos susitarimas. Daugybė pareiškimų ir deklaracijų buvo įtvirtinta per dviejų savaičių trukmės konferenciją (pvz. 700 miestų merai įsipareigojo, kad iki 2050 m. 100% energijos bus gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tai sumažins 80% emisijas; 20 šalių su 27 lyderiaujančių investuotojų pagalba dvigubai padidins investicijas į mokslinę-eksperimentinę švarios energetikos technologijų plėtrą.) Lietuva kartu su kitomis šalimis prisijungė prie komunikato, raginančio imtis veiksmų palaipsniui atsisakyti subsidijų iškastinam kurui ir prie kasmet 0,4% anglies sankaupų didinimo dirvožemyje deklaracijos. Prancūzijos iniciatyvos „4 ‰ (keturios dalys tūkstančiui): dirvožemis, siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu ir prisitaikyti prie klimato kaitos“) - pasirašymo oficialioje ceremonijoje 2015 gruodžio 1 d. dalyvavo žemės ūkio viceministras A. Ežerskis. Sakydamas kalbą viceministras akcentavo būtinybę išmatuoti anglies kiekius ir turėti atspirties tašką palyginimams bei būtinybę taikyti vienodas skaičiavimo metodikas.