Downloaded 13 times
Ataskaita 2017 m.
- 1.
- 2. 2017-ieji: prarastieji metai 2017metai buvo rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą diferencijavimo, skaičiavimo, pastoviosios ir kintamosios dalies nustatymo, nepagrįstų iliuzijų daužymo, ekonominio skatinimo arba bandymo nupirkti gyventojų elgseną, meilę ir rūšiavimo įpročius, metai. Arba, kaip daugelis savivaldybių merų sako, tiesiog prarasti metai. Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2017 metais kainavo 88 033 186 €, buvo su- tvarkyta 997 013 t rinkliava ar kita įmoka ap- mokestintų komunalinių atliekų, vienos tonos komunalinių atliekų tvarkymas kainavo 88,30 €, vienas namų ūkis vidutiniškai sumokėjo 51,12 €/m. arba 4,26 €/mėn. Tai yra vidutiniškai tris kartus mažiau nei kitose ES senbuvėse ir du kartus mažiau nei kaimyninėse Baltijos šalyse. Bet užtat papoli- tikavome dešimt kartų daugiau už kitus. Patenkintų ir laimingų dėl to daugiau neatsirado, konsultantus ir IT kompanijas„papenėjome.“ Tokio dydžio įmokai administruoti per mėnesį namų ūkiui turėtų būti išleidžiama ne daugiau kaip 0,30 €, bet vien studijoms ir programoms sugebėjome išleisti daugiau kaip 6 mln. € per metus. Atliekas pradėjome sverti, matuoti, registruoti, normuoti, identifikuoti, kontroliuoti. Kad tik žmonės rūšiuotų, kad tik pasitvirtintų teoretikų vizija, jog viskas gali tapti antrinėmis žaliavo- mis ir pajamomis. Bet atliekos liko, perdirbti plastikų nėra kur, o gamintojai ir importuotojai atsiuntė grėsmin- gus raštus savivaldybėms, kad jos turi susimokėti už tai, kad išgąsdinti gyventojai per gerai rūšiuoja ir apsunkina juos ne tik pakuotėmis, bet ir antrinėmis žaliavomis bei kitomis priemai- šomis, o tai yra mirtina nuodėmė ir negyjanti žaizda gamintojų ir importuotojų piniginėms. Pasirodo, sutvarkyti toną nerūšiuotų komunalinių atliekų savivaldybėms kainavo 88,13 €/t, o jau išrūšiuotų ir patekusių į pakuočių surinkimo sistemą beveik – 300 €/t. Va tau, boba, ir de- vintinės! Nė vienoje ES valstybėje vyriausybės nenurodo savivaldybėms, kaip geriau apmokestinti atliekų tvarkymą, nes teisingo ir vienareikšmiai vertinamo sprendimo iki šiol nėra surasta. Bet pas mus einama kitu keliu, sukuriami nepateisinami kaštai, o to gėrio, kurio tikėjomės ir kuriuo galbūt tikėjome, kaip nėra taip nėra. Tik bendruomenių susitarimai ir savivaldybių tarybų sprendimai, kurie priimami atsižvel- giant į savivaldybių specifiką ir gyventojų brandą, gali leisti turėti bent jau daugumai priimti- nas rinkliavas ar kitas įmokas už atliekų tvarkymą. Lietuvos reginionių atliekų tvarkymo cen- trų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas.
- 3. 3 RATC-ai auga irstiprėja Apžvelgus RATC ekonominius ir finansinius rodiklius, akivaizdu, kad įmonės auga ir stiprė- ja, gerėja jų finansinė padėtis, galimybės investuoti į atliekų tvarkymo sistemas, pritraukti lėšų taikant įvairiausius finansinius instrumentus. Reikia pastebėti, kad geriausia padėtis yra didžiuosiuose regionuose, kur savivaldybės yra linkusios dalintis atsakomybėmis ir finansine našta. Mažuosiuose ir vidutiniuose regionuose, savivaldybės yra atidavusios visas funkcijas ir finansinę atsakomybę RATC ir jiems yra sunku. Tačiau kartais atrodo, kad kuo RATC yra sunkiau ir teisės aktuose daugiau neaiškumo, tuo yra labiau mobilizuojamasi ir pasiekiami geresni re- zultatai. Nors visą laiką buvo skleidžiami gandai apie neatsakingą RATC finansinę veiklą, Seimo aplin- kos komiteto analizė, Valstybės kontrolės išvados ir šiame leidinyje pateikta informacija liudija, kad savivaldybių valdomi RATC veikia efektyviai ir atsakingai. RATC ekonominiai rodikliai 2017 m. Regionas Vidutinis dar- buotojų skaičius Pardavimo pajamos, € Grynasis pelnas /nuostolis, € Turtas, € Alytaus 77 4 305 515 37 000 23 273 000 Kauno 74 6 888 454 -435 976 45 992 576 Klaipėdos 70 9 484 364 111 684 29 161 253 Marijampolės 51 4 511 894 132 960 29 650 935 Panevėžio 38 3 235 938 395 593 12 040 229 Šiaulių 77 6 024 165 74 116 17 844 136 Tauragės 34 2 346 207 2 715 6 409 508 Telšių 32 3 204 891 230 003 14 180 312 Utenos 44 1 736 240 33 863 13 632 789 Vilniaus 63 18 022 297 3 042 832 56 893 280 Iš viso: 560 59 759 965 3 624 790 249 078 018 RATC bendrojo finansinio pajėgumo rodiklis (BR)
- 4. 4 Bendrieji duomenys apienamų ūkius ir juose susidarančias komunalines atliekas Regionas Bendras komunalinių atliekų kiekis (be apmokes- tintų gaminių ir pakuočių) Namų ūkių skaičius regione 2017 m. Gyventojų skaičius 2017 m. Atliekų kie- kis, tenkantis namų ūkiui, t Atliekų kie- kis, tenkantis gyventojui, t Alytaus 43 687 93 849 172 991 0,466 0,253 Kauno 139 140 238 193 538 500 0,584 0,258 Klaipėdos 104 433 151 037 320 507 0,691 0,326 Marijampolės 35 636 69 083 145 360 0,516 0,245 Panevėžio 54 823 95 049 225 033 0,577 0,244 Šiaulių 76 917 127 716 270 482 0,602 0,284 Tauragės 18 544 47 438 98 608 0,391 0,188 Telšių 33 006 70 241 137 769 0,470 0,240 Utenos 37 383 65 962 133 481 0,567 0,280 Vilniaus 211 145 341 301 805 173 0,619 0,262 Iš viso: 754 715 1 299 869 2 847 904 0,581 0,265 Vienas RATC darbuotojas suteikė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų skirtinguose regionuose, €/m.
- 5. 5 Komunalinių atliekų tvarkymas Komunaliniųatliekų tvarkymo rezultatai Lietuvoje 2017 metais buvo puikūs: sąvartynuose buvo šalinama tik 27,11 % visų susidarančių komunalinių atliekų, o Klaipėdos ir Telšių regio- nuose – mažiau kaip 10 % atliekų. Veikė visa sukurta infrastruktūra, organinės atliekos nebepa- kliuvo nė į vieną sąvartyną – rodos, tik džiaukis ir Dievą mylėk. Bet visa armija konsultantų, specialistų, politikų šaukė, kad viskas negerai – sąvartynų nerei- kia, MBA nereikia, deginimo nereikia, RATC nereikia, atskiro maisto surinkimo nereikia – viskas nuodinga, žalinga, kenksminga, smirda ir kenkia. Visi RATC laukia nesulaukia, kada bus pastatyti komunalinių atliekų terminio apdorojimo įrenginiai Kaune ir Vilniuje ir galėsime lengviau atsikvėpti visiškai nebešalindami atliekų. Komunalinių atliekų tvarkymo rezultatai Regionas Sutvarkyta komuna- linių atliekų namų ūkiuose Sutvarkyta komunalinių atliekų rūšiuoja- mojo surinkimo sistemoje Visosutvarkytakomunalinių atliekų Sukompostuota komunalinių atliekųnamų ūkiuose Kitaippanaudota komunaliniųatlie- kųnamųūkiuose Atiduotaperdirb- tikomunalinių atliekų Panaudotaener- gijaigautiirkitaip panaudotakomu- naliniųatliekų Sukompostuota komunalinių atliekų Pašalintakomuna- liniųatliekų t/m t/m t/m t/m t/m t/m t/m Alytaus 9 400 1 023 16 566 11 361 23 277 19 747 81 374 Kauno 32 893 5 955 20 484 57 089 80 947 76 581 273 948 Klaipėdos 7 000 370 29 363 102 473 17 448 13 932 170 586 Marijampolės 7 730 960 8 117 6 942 24 131 19 034 66 915 Panevėžio 9 150 1 460 9 746 14 320 30 044 28 733 93 453 Šiaulių 8 882 1 505 11 434 22 331 48 264 38 650 131 067 Tauragės 331 40 5 579 4 134 4 465 17 893 32 442 Telšių 8 000 900 10 680 14 901 20 545 5 812 60 838 Utenos 8 510 928 2 923 14 836 17 587 13 995 58 779 Vilniaus 25 500 1 260 47 704 40 958 90 846 115 736 322 004 Iš viso: 117 397 14 401 162 595 289 345 357 554 350 113 1 291 406
- 6. 6 Išrūšiuota perdirbti komunaliniųatliekų dalis regionuose, % Šalinamų sąvartyne atliekų kiekis regionuose, %
- 7. 7 Pakuočių tvarkymas Savivaldybių irRATC surinkti duomenys niekaip nepagrindžia gamintojų ir importuotojų teikiamos informacijos apie pakuočių tvarkymą, nes gamintojai ir importuotojai AAA pateikė duomenis, kad 2016 metais surinko ir perdirbo 253 868 t pakuočių, o savivaldybės ir RATC net ir 2017 metais tegali patvirtinti, kad jų teritorijose iš komunalinio, komercinio, papildančiomis sistemomis ir užstato būdu su visa drėgme ir priemaišomis buvo surinkta tik 162 595 t pakuo- čių, arba 100 000 t mažiau, nei kaip teigia gamintojai ir importuotojai, jie jau yra perdirbę. Aplinkos ministerija yra nustačiusi, kad visos surinktos pakuotės turi būti pasvertos savi- valdybių nurodytose vietose. Bet šios nuostatos yra nepaisoma: įdomu ar bus pripažinti kaip sutvarkyti pakuočių kiekiai, kurie nėra pasverti savivaldybių nurodytose vietose ir už kuriuos savivaldybės jau gali garantuoti? 2016 metais išleistų į rinką pakuočių kiekis ir tvarkymas, t* Pakuotės medžiaga Patiekta vidaus rinkai (gaminiais pripildytų pakuočių), t Panaudota/eksportuota pakuočių atliekų (pagal atliekų tvarkytojų statistinių ataskaitų duomenis) t % Stiklinė, iš jos 69 606,2 49 402,5 71 užstatas 8 904,8 Plastikinė, iš jos 65 610,6 48 823,6 74,4 savo reikmėms 1 149,1 PET 4 224,8 PET užstatas 10 997,1 Popierinė/kartoninė, iš jos 107 046,8 91 008 85 savo reikmėms 10 457,6 kombinuota (popierinė) 3 997,3 Metalinė, iš jos 15 589,5 12 056,6 77,3 savo reikmėms 460,9 užstatas 3 391,6 Medinė 105 701,3 51 088,6 48,3 Kita 1 820,9 1489,4 81,8 Iš viso: 365 375,3 253 868,8 69,5 * AAA duomenys 2016 m., nes naujesnių duomenų dar nėra
- 8. 8 Ar mechaninio rūšiavimoįrenginiai – „bjaurusis ančiukas“? Mechaninio apdorojimo įrenginiais išrūšiuota 756 443 t mišrių komunalinių atliekų, likusių po rūšiavimo namų ūkiuose, ir atskirta 22 071 t pakuočių, kurios buvo atiduotos perdirbti. Nors tai yra tik 3% nuo bendro komunalinių atliekų kiekio, bet beveik tiek pat, kiek buvo surinkta visoje užstato sistemoje Lietuvoje. Vienos tonos pakuočių atskyrimo iš bendro srauto kaina buvo 21 €/t, ir vienam gyventojui kainavo per metus 0,15 €, arba 30 kartų pigiau nei užstato sistema, kuri vienam žmogui per metus kainavo 5 €. Mes labai remiame ir palaikome užstato sistemą, bet nesuprantame MBA niekinimo ir rezultatų nuvertinimo. Mechaninis rūšiavimo neleido į sąvartynus pakliūti 286 427 t organinės medžiagos, kuri buvo saugiai sukompostuota arba pagamintos metano dujos. Mechaninio rūšiavimo įrenginiuose buvo atskirta 258 252 t degių atliekų, kurių daugumą sudarė pakuotės. Kyla klausimas: gal visas tas nesutvarkytas arba tik neaiškiais būdais sutvarky- tas pakuotes ir randame MBA įrenginiuose, bet gamintojai ir importuotojai nenori jų tvarkymo finansuoti? Mechaninio apdorojimo įrenginiai Regionas IšvisoMAįrenginiuose apdorotaatliekų,t Tametarpemišriųkomu- naliniųatliekų,t Pagaminta produktų iš visų mechaniškai apdorotų atliekų Antriniųžaliavų,t Biologiškaiskaidžių atliekų,t Mineraliniųatliekų sąvartynoperdengi- mams,t Kitosšalintinossą- vartyneatliekos,t Degiosatliekos naudotinosenergijos gamybai,t Sumažėjimaidėl drėgmėsirdujų emisijų,t Alytaus 52 580 37 281 416 11 512 3 022 12 340 8 114 1 877 Kauno 139 497 139 497 1 166 69 748 0 32 219 36 372 0 Klaipėdos 109 267 108 781 4 030 0 9 753 0 95 483 0 Marijampolės 31 360 31 360 754 20 881 0 5 153 4 035 536 Panevėžio 44 361 44 361 1 297 25 557 0 17 136 369 1 Šiaulių 67 641 67 641 148 26 211 0 26 234 12 004 3 044 Tauragės 230 16 23 016 1 033 5 995 2 825 11 854 1 309 0 Telšių 33 519 33 519 937 18 009 1 427 3 191 9 955 0 Utenos 27 235 27 235 371 12 768 0 271 13 677 149 Vilniaus 227 967 227 967 11 919 95 746 0 43 369 76 933 0 Iš viso: 756 443 740 658 22 071 286 427 17 027 151 768 258 252 5 607
- 9. 9 Perdirbta ir panaudotamechaninio rūšiavimo įrenginiuose pagamintų produktų Lietuva tuoj sužaliuos nuo kokybiško komposto Biologinio apdorojimo įrenginiuose buvo apdorota 294 848 t organinės medžiagos, iš kurios buvo pagaminta 6,5 mln. kWh elektros energijos, 46 084 t komposto bei 81 686 t stabilato, kuris buvo panaudotas tvarkant sąvartyną juo pakeičiant natūralius gamtos išteklius, nenau- dojant smėlį ar gruntą. Tokiu būdu yra prailginamas ir sąvartyno tarnavimo laikas. Belieka iš APVA gauti leidimą apdoroti Biologinio apdorojimo įrenginiuose atskirai surinktas maisto atliekas ir Lietuvėlė sužaliuos nuo pagaminto kokybiško komposto. Pagamintos elektros kiekis regionuose, kWh
- 10.
- 11. 11 Atliekų tvarkymo kaštai Lygintiregionų kaštus yra sunku, nes mažesni regionai turi didesnius atliekų vieneto kaš- tus, bet dėl žymiai mažesnių namų ūkio pajamų, susidaro mažesnis komunalinių atliekų kiekis namų ūkiui. Taip pat pastebima nedidelė, bet apčiuopiama priklausomybė tarp rūšiavimo ap- imties regione ir paslaugų kainos. Kai kuriuose regionuose savivaldybės kaštus, turinčius tekti gyventojams, perkelia ant pramonės įmonių arba subsidijuoja iš savo biudžetų. Reikia pripažinti, kad atliekų tvarkymo kaštai regionuose labai nesiskiria, yra paskaičiuoti ko- kybiškai ir patikimai. Atliekų tvarkymo kaštai regionuose, €/m. Regionas Atliekų surinki- mo, perkrovimo, transportavimo ir rinkliavos admi- nistravimo kaštai MBA ir deginimo kaštai Kiti apdoroji- mo kaštai Aplinko- sauginiai mokesčiai ir PVM Bendri komu- nalinių atlie- kų tvarkymo kaštai Alytaus 1 825 262 1 059 908 1 210 952 969 031 5 065 153 Kauno 5 808 105 8 221 297 3 238 405 3 918 722 21 186 528 Klaipėdos 4 783 613 1 716 237 1 765 600 1 872 172 10 137 622 Marijampolės 1 935 877 777 510* 1 594 905 991 705 5 299 997 Panevėžio 2 591 661 1 140 200* 1 148 503 1 219 649 6 100 013 Šiaulių 3 129 509 2 008 012 1 535 690 1 599 319 8 272 530 Tauragės 1 044 689 306 440 900 799 586 264 2 838 192 Telšių 1 301 476 770 251 919 449 699 648 3 690 824 Utenos 1 242 980 349 213* 1 280 786 907 239 3 780 218 Vilniaus 7 743 712 7 702 492 2 262 896 3 953 007 21 662 107 Iš viso: 31 406 884 24 051 560 15 857 986 16 716 756 88 033 186 *Regionai,kurienevežėdegintikomunaliniųatliekų,todėlpatyrėsąlyginaimažesniuskaštusneikitiregionai
- 12. 12 Priklausomybė tarp rūšiavimoapimties regione ir paslaugos kainos Kaštai, tenkantys vienai sutvarkytai atliekų tonai, €/t Regionas Bendras tvarkomų komunalinių atliekų kiekis (be apmokes- tintų gaminių ir pakuočių), t Atliekų surinki- mo, perkrovi- mo, trans- portavimo ir rinkliavos administravi- mo kaštai MBA ir deginimo kaštai Kiti ap- dorojimo kaštai Aplinko- sauginiai mokes- čiai ir PVM Bendri komu- nalinių atliekų tvar- kymo kaštai Alytaus 54 385 33,56 19,49 22,27 17,82 93,14 Kauno 214 616 27,06 38,31 15,09 18,26 98,72 Klaipėdos 133 853 35,74 12,82 13,19 13,99 75,74 Marijampolės 50 108 38,63 15,52* 31,83 19,79 105,77 Panevėžio 73 097 35,46 15,60* 15,71 16,69 83,45 Šiaulių 109 245 28,65 18,38 14,06 14,64 75,72 Tauragės 26 492 39,43 11,57 34,00 22,13 107,13 Telšių 41 258 31,54 18,67 22,29 16,96 89,46 Utenos 46 418 26,78 7,52* 27,59 19,54 81,44 Vilniaus 247 540 31,28 31,12 9,14 15,97 87,51 Iš viso: 997 013 31,50 24,12 15,91 16,77 88,30 *Regionai,kurienevežėdegintikomunaliniųatliekų,todėlpatyrėsąlyginaimažesniuskaštusneikitiregionai
- 13. 13 Namų ūkiai 2017m. mokėjo už komunalinių atliekų tvarkymą €/m. Namų ūkiuose susidarančios atliekos, pajamos, mokamos rinkliavos ir mokama dalis nuo pajamų Regionas Vidutinės disponuo- jamos namų ūkio pajamos regione 2017 m., € Vidutiniai atliekų tvarkymo kaštai namų ūkiui regione, €/namų ūkiui Išlaidos už komunali- nių atliekų tvarkymą palyginus su dispo- nuojamomis namų ūkio pajamomis regione, % Alytaus 8 111 42,85 0,53% Kauno 10 523 57,82 0,55% Klaipėdos 11 209 49,94 0,45% Marijampolės 9 613 47,72 0,50% Panevėžio 8 830 44,32 0,50% Šiaulių 8 651 45,00 0,52% Tauragės 10 464 39,21 0,37% Telšių 9 986 45,65 0,46% Utenos 8 974 46,39 0,52% Vilniaus 15 386 57,29 0,37% Iš viso: 11 239 50,98 0,45%
- 14. 14 Viešųjų pirkimų naudąnelabasis gaudo? Tiek aplinkos ministerija, tiek Konkurencijos tarnyba nori, kad kuo daugiau paslaugų būtų perkama rinkoje. Teigiama, kad tai suteiktų gyventojams galimybę turėti mažesnius komuna- linių atliekų kaštus. Tačiau išnagrinėjus, kokią dalį visų paslaugų regionai perka viešuosiuose pirkimuose ir kokią dalį teikia patys RATC, buvo nustatyta, kad tarpusavio priklausomybė tarp sutvarkomų komuna- linių atliekų vienos tonos kainos regionuose ir perkamų rinkoje paslaugų dalies yra labai silpna. Tai reiškia, kad viešieji pirkimai jokios apčiuopiamos naudos komunalinių atliekų srityje neduoda. Ir tai akivaizdu tiek atliekų surinkime, tiek eksploatuojant MBA įrenginius. Kita vertus, pastebima, kad rinkoje perkamų paslaugų kokybė prastėja, dėl teikiamų paslau- gų kokybės nuolat kyla teisminiai ginčai, tiekėjai tiesiog ignoruoja Viešųjų pirkimų įstatymą, nes teismai visus ginčus sprendžia vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu, o šie teisės aktai tarpu- savyje yra nesuderinti. Dėl tokios padėties yra neįmanoma apginti viešojo intereso ir turėti apčiuopiamos naudos vartotojams. Konkurencija Regionas Bendri komunalinių atliekų tvarkymo kaštai Tame skaičiuje kaštai, patiriami perkant paslaugas rinkoje Perkamų paslaugų rinkoje dalis, % Alytaus 4 150 507 2 110 427 50,85 Kauno 17 267 807 12 570 095 72,79 Klaipėdos 8 265 450 5 145 054 62,25 Marijampolės 4 308 292 3 169 160 73,56 Panevėžio 6 102 060 4 413 542 72,33 Šiaulių 6 275 248 4 140 924 65,99 Tauragės 2 821 532 1 921 059 68,09 Telšių 3 032 434 2 476 397 81,66 Utenos 3 966 892 2 776 721 70,00 Vilniaus 17 902 568 14 587 533 81,48 Iš viso: 74 092 790 53 310 912 71,95 Priklausomybė tarp rinkoje perkamos paslaugų dalies ir vienos tonos tvarkomų atliekų kainos
- 15. Sąvartynų reikalai Sąvartynų eksploatavimasir pasiruošimas jų uždarymui Regionas Maksimalus leistinas pa- šalinti atliekų kiekis sąvarty- ne, t (m³) Reikalinga sukaupti lėšų sąvartyno uždarymui ir priežiūrai po uždarymo, € Faktiškai pašalinta atliekų iki 2017-12-31, t (m³) Faktiškai sukaupta atidėjinių sąvartyno uždarymui iki 2017 -12- 31, € Sukautų atidėjinių pakanka- mumas, % Alytaus 1 050 000 3 485 000 562 516 1 542 321 82,61 Kauno 1 986 400 2 790 244 1 853 099 1 894 195 72,77 Klaipėdos 2 500 000 4 495 900 1 283 740 3 835 342 166,13 Marijampolės 750 000 2 450 000 431 552 245 000 17,38 Panevėžio 817 600 2 411 920 632 664 1 565 208 83,86 Šiaulių 1 912 600 3 095 000 1 045 096 1 523 279 90,07 Tauragės 500 000 1 229 037 240 103 413 178 70,01 Telšių 423 030 1 853 010 170 000 305 356 41,01 Utenos 610 000 1 926 758 339 822 1 036 178 96,54 Vilniaus 3 700 000 5 610 188 3 300 000 5 610 188 112,12 Iš viso: 8 713 230 29 347 057 6 159 237 17 970 245 86,62 Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija