1. Hakerek Husi :
Departamento Produção E Certificação Das Sementes Agricolas
Direcção Nacional Agricultura E Horticultura
Tinan 2016/2017
PROCEDIMENTO OPERACIONAL PADRÃO
(POP)
Produs Fini Batar Klase Sertifikadu
PROCEDIMENTO OPERACIONAL PADRÃO
PRODUS FINI BATAR (KABEN LIBRE)
TIMOR LESTE
2. KAPITULU I.
INTRUDUSAUN
B. Tarzetu Atividade
Tarjetu nebe atu realiza liuhusi aplicação procedimento operacional padrão produs
fini batar katak hetan fini sertifikadu ho standard hanesan tuir mai:
Tabela 1. Standard to’os/kampu
Sasukat
Klase Fini (%)
Unidade FB FF FS
CVL/ off-types % 2.0 2.0 3.0
Isolasaun distansia Metru 200 200 200
Isolasaun tempu Loron 30 30 30
Ref: Indonesia Minimum Seed Certification Standards.
(FB : Fini breeder, FF : Fini fundasaun, FS : Fini sertifikadu)
Tabela 2. Linha aihoris ninin ne’ebe tengki hasai hodi hetan isolasaun ne’be adequadu
iha produs fini sertifikadu aihoris batar (kaben libre)
Luan area produs fini (Ha)
Lina
aihoris
ninin
nebe
hasai
< 4,0 4,0-5,9 6,0-7,9 8,0-9,9 10,0-11,9 12,0-13,9 14,0-15,9 > 16
Distansia minimu husi aihoris batar seluk (m)
200 195 190 185 180 175 170 165 1
187,5 182,5 177,5 172,5 167,5 162,5 157,5 152,5 2
175 170 165 160 155 150 145 140 3
162,5 157,5 152,5 147,5 142,5 137,5 132,5 127,5 4
150 145 140 135 130 125 120 115 5
137,5 132,5 127,5 122,5 117,5 112,5 107,5 102,5 6
125 120 115 110 105 100 95 90 7
112.5 107.5 102.5 97.5 92.5 87.8 82.5 77.5 8
100 95 90 85 80 75 70 65 9
87.5 82.5 77.5 72.5 67.5 62.5 57.5 52.5 10
75 70 65 60 55 50 45 40 11
62.5 57.5 52.5 47.5 42.5 37.5 32.5 27.5 12
50 45 40 35 30 25 20 15 13
Ezemplu: Luan area produs fini 6 ha (colum 3), distansia husi batar variedade seluk 115 m (kolum 3 husi lina 7)
total aihoris ninin nebe baliza ho variedade seluk no soe ou hasai hamutuk lina 7. (Ref: Standar
mínimu sertifikasaun fini. Indonézia).
3. Tabela 3. Standar Laboratoriu
Sasukat
Klase Fini (%)
Satuan BD FS CS
Standar bee (Max) % 12,0 12,0 12
Fini mos (Min) % 99,0 98,0 98,0
Fini foer (Max) % 1,0 2,0 2,0
Fini variedade seluk (Max) % 0,0 0,1 0,2
Fini ko’or seluk (Max) % 0,5 0,5 1.0
Germinasaun (min) % 80 80 80
Sanidade fini (Seed health) - - - -
Ref: Standar minimum sertifikasaun fini. Indian
4. KAPÌTULU II.
PROCEDIMENTO OPERACIONAL PADRÃO PRODUS FINI BATAR
(KABEN LIBRE)
1. SELEÇÃO TO’OS BA PRODUS FINI SERTIFIKADU
Figura 1. Procedimento operacional padrão escolhe to’os ba produs fini sertifikadu
5. A. Definisao
Seleção to’os hanesan escolha to’os hodi kuda tuir regulamentu to’os ba produs fini
sertifikadu batar nebe determina ona iha Departementu fini-MAF hanesan, area
produtivo/bokur no bee iha rai laran naton, asesu dalan no informasao, to’os la taka ai
mahon/loron kona, to’os be’e la nalihun, iha rai tetuk, periodo 1 to’os lakuda.
B. Objetivo
Hodi hetan area nebe, determina ona iha regulamentu produs fini sertifikadu
(Departamento Produção e Certificação Das Sementes Agricolas - MAF), hodi nune’e bele
hetan produssao fini batar ho kualidade diak.
C. Material no ekipamentu to’os ho funsão
a) Global Positioning System (GPS), hodi sukat no determina luan area, altitude, no area
lokasao produs fini.
b) Kadernu ho Lapijera, hodi hakerek informasao no problema iha kampo
c) Mákina fotográfia, hodi dokumentasão Atividade iha kampo serviso nebe ralasaun ho
determina to’os produs fini sertifikadu.
d) Formulario 3, hodi perpera relatorio nebe relasao ho to’os/area produs fini (antes
kuda)
e) PH Meter, hodi sukat rai nia konteudo (rai sin, rai bokon) iha area atu produs fini
sertifikadu
D. Prosedimentu Implementasaun
a). Intervista to’o nain konaba istoria to’os, funsaun hodi hatene istoria to’os hanesan
to’os tinan ida kuda aihoris hanesan ho tinan kotuk ka la hanesan
b). Lao haleu area nebe determina ona husi to’os nain, hodi hare distancia kandidatu
area/to’os produs fini batar ho to’os aihoris seluk (Weste,Leste,Soul no Norte)
c). Sukat to’os uja GPS hodi hatene luan area no detailu elevasaun iha area refere.
d). Sukat rai uja PH meter
e). Prense formulario no 3, husi departementu fini-MAF hodi hakerek relatorio
6. E. Validação : Esperensia Ofisial Fini Munisipu iha Timor Leste
F. Rejzultadu
Hetan to’os nebe tuir nesesidade aihoris batar hodi sertifika fini, hanesan :
1.Area produtivo/buras
2. Be’e iha rai laran naton,
3. Asesu dalan no informasaun,
4. To’os la taka ai mahon ka loron kona
5. To’os iha rai tetuk
6. To’os be’e la nalihun,
7. Periodo ida to’os lakuda.
Referénsia
Esperensia ofisial fini munisipu - Departemento Produção de Sementes das Agricolas
DNAHE -MAF, Timor Leste
Figura 2 : Candidato lokasão sertifikasão fini batar (Municipu Viqueque – Ossu).
7. Relatóriu Kona ba Inspesaun To’os Antes Kuda (Formatu 3)
1 Naran produtór fini:
Hela fatin :
2 Fatin habarak fini:
Bloku :
Suco : Aldeia :
Sub distritu : Distritu :
3 Fonte fini:
Fonte fini :
Varidade : Klase fini :
Númeru lot fini :
4 Ai-horis ne’ebé atu kuda:
Ai-horis : Varidade :
Data viveirus : Area (ha) :
Data kuda : Klase fini ne’ebé
atu produs
: FS /CS1/CS2
5 Ai-horis antes:
Varidade : Klase fini : FS/CS1/CS2
6 Baliza to’os:
Oeste : Norte :
Leste : Súl :
7 Desizaun(fó marka/sirkula ida ne’ebé mak los): pasa / la pasa
8 Notas :
Info : …………………………….,………………………………………
Aplikante Inspetór Kampo
………………………………………………….. ………………………………………………
Númeru :………………………………………..
Tempu kuda:……………………………………
REPÚBLICA DEMOCRÁTICA DE TIMOR LESTE
MINISTÉRIO DA AGRICULTURA E PESCAS