2. Geografija – universalusis mokslas, apimantis gamtos ir ţmonijos
raidos problemų nagrinėjimą. Jo šaknys nueina į civilizacijų uţuomazgas,
kadangi mokslo priešaušryje, jau reikėjo praktinių, o vėliau teorinių ţinių
apie supančio Pasaulio ir visatos dėsnius. Dėsnius, kurių pagrindas –
erdvinė reiškinių ir procesų sąveika. Tokių dėsnių paţinimo poreikis ir
pagimdė geografiją.
Viena svarbiausių krypčių ankstyvojoje geografijoje buvo
kartografija. Mokslo ir praktinės veiklos sritis, kurios tikslas sukurti
grafinius, erdvę vaizduojančius kūrinius, kuriais remiantis ţmonės galėtų
orientuotis. Tai mokslas – turintis labai gilias šaknis, siekiančias senąsias
Mesopotamijos ir Egipto civilizacijas, o, gal būt, ir priešistorinius laikus.
Lietuvos kartografija ţymiai jaunesnė, tačiau ir mūsų šalies teritorijai
ţemėlapiai pradėti kurti dar antikos laikais. Taigi, lietuviškoji kartografija
turi pakankamai gilias tradicijas. Visoje Lietuvos kartografijos raidoje
galima išskirti keturis raidos etapus, nulemtus geografinės aplinkos
suvokimo ţinių, kratografavimo metodikos ir naudojamų instrumentų
tikslumo bei geografinių ţinių lygio:
3. 1. Ankstyvasis (XVI-XVIII amţiai).
2. Profesionalusis topografinis (XIX amţius).
3. Modernusis topografinis (XX amţiaus pirmoji pusė).
4. Modernusis (XX amţiaus antroji pusė – XXI amţiaus pradţia).
Ankstyvajame Lietuvos kartografijos raidos etape pagrindiniais
idėjų generatoriais buvo talentingos asmenybės, sugebėjusios ne tik kurti,
bet ir realizuoti plataus masto projektus. Viena tokių asmenybių buvo
LDK didysis maršalka, Trakų ir Vilniaus vaivada.
Be to, reiktų priminti, kad Lietuvos teritorijos kartografavimo
pradininkais XV ir XVI amţiuose buvo uţsieniečiai ar svetimšaliai, net
nesilankę Lietuvoje. Taigi 1613 metų kūrinys buvo svarbus įvairiais
poţiūriais: paţintiniu, taikomuoju ar politiniu.
13. Ţemėlapio autorius ir ţemėlapio sudarymo aplinkybės.
Mikalojus Kristupas Radvila–Našlaitėlis (1549–1616) buvo Lietuvos
valstybės, kultūros ir mokslo veikėjas. 1563–1567 metais jis Leipcige,
Strasbūre, Romoje ir Paryţiuje studijavo mediciną. Po studijų grįţęs į
Lietuvą tapo didţiojo kunigaikščio rūmų maršalka, o vėliau buvo didţiuoju
maršalka. Šios valstybinės funkcijos vertė Radvilą domėtis daugeliu dalykų,
svarbių valstybės valdymui. Jis suvokė, kad norint gerai valdyti valstybę,
būtina turėti įvairiapusę informaciją apie jos teritoriją, gamtos ir
ţmogiškuosius išteklius. Atlikdamas šalies vidaus reikalų tvarkytojo
funkcijas, M.K.Radvila subūrė darbus vykdantį kolektyvą, kuriame buvo
Kijevo vaivada Konstantinas Vasilijus Ostrogiškis, matematikas Jokūbas
Bosgravė (James Bosgrave), rašytojas ir dailininkas Tomas Makovskis
(Tomasz Makowski), sukūrė darbų vykdymo metodiką, apibrėţė ţemėlapio
turinį. A.Glioţaitis daro prielaidą, kad reikalingos informacijos kaupimas bei
paties ţemėlapio sudarymo darbai pradėti 1590 metais. Buvo renkami
ţemėlapio sudarymui reikalingi duomenys: Valakų reformos planai, karinių
įtvirtinimų planai, parapijų gyventojų surašymo duomenys, vietovardţiai,
atlikti kai kurių gyvenviečių geografinių koordinačių matavimai,
hidrografinio tinklo, miškų urėdijų aprašymai.
14. Ţemėlapis galėjo būti baigtas apie 1600 metus. Jo vaizdą nubraiţė
Tomas Makovskis. Ţemėlapio vaizdas buvo perduotas spaustuvininkui
Vilhelmui Jansonui (Guilhemus Jansonus), o graviravimo darbus atliko
Heselis Geričas (Hessel Gerrits). Matyt, buvo nubraiţyta keletas papildomų
ţemėlapio originalų, kurie buvo naudojami valstybės administravimui.
Varinė spaudos forma buvo išraiţyta tik 1613 metais, tuomet ir atspausdintas
pats ţemėlapis.
Ţemėlapis sudarytas pseudocilindrinėje projekcijoje. Ţemėlapio
mastelis – 1:1 290000. Ţemėlapis atspausdintas dviejuose lapuose, kurie
vėliau buvo suklijuojami. Ţemėlapis pasiţymėjo dideliu tiems laikams vaizdo
tikslumu. Profesorius Vaclovas Chomskis, kuris labai išsamiai ištyrė
M.K.Radvilos ţemėlapio grafinį vaizdą nustatė, kad koordinuotų taškų
padėties vidutinė kvadratinė klaida geografinei platumai m φ = ± 13´,5, o
geografinei ilgumai m λ = ± 13´,8. Tuometinis kampų ir laiko matavimo
instrumentų techninis lygis leido lauko sąlygomis taškų geografinę platumą
nustatyti ±5' tikslumu, o geografinės ilgumos skirtumą – ±15' tikslumu.
Kartometrinių duomenų palyginimas rodo, kad M.K.Radvilos ţemėlapis
buvo kur kas tikslesnis nei vėlesni XVII ar net XVIII amţiaus Vidurio ir
Rytų Europos ţemėlapiai.
15. Vilniaus miesto geografinės koordinatės įvariuose XVI –XVII amţiaus
ţemėlapiuose
Eil.
Nr.
Ţemėlapis φ λ
1 Marco Beneventano, 1507 43 40' 27 30'
2 Giacomo Gastaldi, 1562 56 31' 25 15'
3 Gerard Mercator, 1570 55 19' 26 05'
4 Waclaw Grodecki, 1574 54 35' 26 04'
5 Johann Portantius, 1574 55 05' 25 45'
6 Mikalojus Kristupas Radvila, 1613 54 36' 25 15'
7 Guilleme le Vasseur de Beauplan, 1657 54 48' 25 46'
8 Guillaume Sanson, 1675 54 48' 26 10'
9 Petrus Schenk, Gerard Valck, 1690 54 30' 26 08'
10 Vincenzo Maria Coronelli, 1691 54 30' 25 22'
11 Carel Allard, 1697 54 40' 25 16'
12 Lietuvos ţemėlapis, 1998 54 41' 25 18'
25. Ţemėlapio įtaka Vidurio Europos kartografavimo raidai
XVII amţiuje buvo sudaryta nemaţai ţemėlapių, kuriuose kartografuota
ir tuometinė Lietuvos teritorija. Dalis jų yra 1613 metų M.K.Radvilos
perdirbiniai. Pavyzdţiui 1662 metų Johano Blau (Joan Bleau) „Didţiajame
atlase“. M.K. Radvilos ţemėlapio perdirbiniai beveik šimtą metų maitino
Vakarų Europos kartografus informacija apie Vidurio ir Rytų Europą.
Iki XVI amţiaus Lietuvos didţiajai kunigaikštystei buvo sudaromi atskiri
ţemėlapiai. Nuo XVII amţiaus Lietuvos didţiosios kunigaikštystės teritorija
kartografuota kartu su Lenkijos karalystės teritorija. K. Bučekas iškėlė mintį,
kad XVI amţiaus pabaigoje – XVII amţiaus pradţioje galėjo būti sudarytas
Lietuvos – Lenkijos ţemėlapis, kuriuo naudojosi XVII ir XVIII amţiaus
Vakarų Europos kartografai. Didelė tikimybė, kad toks ţemėlapis buvo. Tą
iliustruotų 1595 metų Gerardo Merkatoriaus Duisburge išleistas atlasas „Atlas
sive Cosmographicae Meditationes ...“, kuriame yra ir Lietuvos ţemėlapis.
Manoma, kad ţemėlapis sudarytas apie 1570 metus. Jis gerokai skiriasi nuo
1580 metais Motiejaus Strubičiaus (Matheus Strubicz) sudaryto „Magni
Ducatus Lithuaniae, Livoniae et Moscoviae Descripto“ ţemėlapio, kuris
atspausdintas Martyno Kriomerio (Martin Krömer) atlase 1589 metais.
26. Jei bendras Lietuvos – Lenkijos ţemėlapis buvo tikrai sudarytas ir
vėlesni kartografai naudojosi kaip kartografine medţiaga, tai jo fragmentus
būtų galima pastebėti vėlesniuose ţemėlapiuose. K. Bučekas daro prielaidą,
kad galima tokio buvusio ţemėlapio kopija gali būti 1634 metų Johano
Pleitnerio (Johann Pleitner) sudarytas ţemėlapis, kurio 16 lapų Smolensko
apsupimo plane „Smolenscium urbus ope Divina...“ devintame lape yra įdėtas
LDK ţemėlapis. Tačiau šiame ţemėlapyje Pleitneris išryškina Lietuvos
teritoriją, o Lenkijos teritorijos vaizdas yra orientacinio pobūdţio. Tokiu būdu
ţemėlapis nesudaro tų dviejų kraštų vaizdų sintezės. Kartometrinė
geografinių elementų analizė rodo, kad Lietuvos kartografinis vaizdas yra
sudarytas pagal 1613 metų M.K.Radvilos ţemėlapį, o Lenkija – pagal
Merkatoriaus ţemėlapį. Pleitnerio ţemėlapyje nėra nė vieno objekto, kurio
nebūtų 1613 metų Lietuvos ţemėlapyje. Tai verčia daryti išvadą, kad
Pleitnerio ţemėlapis yra 1613 metų M.K.Radvilos ir 1589 metų Gerardo
Merkatoriaus ţemėlapių kopija.
27. Dar viena galima M.K.Radvilos ţemėlapio kopija – Giljemo Levasero de
Boplano (Guilaume le Vasseur de Beauplan) 1651 metais sudarytas ţemėlapis
„Nova totius Regni Ploniae Magnigne Ducatus Lithuaniae...“. Tačiau Boplano
ţemėlapis sudarytas kūginėje projekcijoje, kuo jis iš esmės skiriasi nuo 1613
m. Lietuvos ţemėlapio. Be to, Boplano ţemėlapyje Lietuvos kartografinis
vaizdas gana skurdus: nėra Minijos, Jūros, Nevėţio, Šventosios, labai reta
gyvenviečių.
Kartografuoti objektai rodo, kad Boplano ţemėlapis sudarytas remiantis
1613 m. Lietuvos ţemėlapiu: daugelyje vietų upių arba jų dalių vaizdai yra
tapatūs (Mituvos, Ţeimenos, Merkio, Šešupės, Nemuno ir Neries). Kaip ir
1613 m. Lietuvos ţemėlapyje, Boplano ţemėlapyje taip pat „proteguojamos“
Radvilų ţemėvaldos. Tačiau tenka konstatuoti, kad po 40 metų sudarytas
ţemėlapis buvo maţiau informatyvus ir tikslus. Paradoksalu, tačiau Boplano
kūrinys Vakarų Europoje labai išpopuliarėjo, net buvo išverstas į rusų kalbą.
Ţemėlapis rusų kalba įdomus tuo, kad jame pirmą kartą Lietuvos geografinių
pavadinimų lenkiškosios formos buvo transliteruotos į rusišką abėcėlę.
28. Dar vienas ţemėlapis, kurio kartografinis vaizdas paremtas
M.K.Radvilos ţemėlapiu yra 1655 metais Nikola Sansono de Abevilio (Nicolas
Sanson d Abbeville) sudarytas „Les Estates de la Couronne de Pologne...“
ţemėlapis. Tai kūrinys, kuris buvo daug kartų perspausdinamas. Paskutinį
kartą 1831 metais Paryţiuje.
Sansono ţemėlapio turinys daug platesnis nei Boplano ţemėlapio
turinys. Jame sėkmingai generalizuotas vaizdas. Hidrografinio tinklo bei
gyvenviečių padėties analizė rodo, kad Sansono ţemėlapis yra ištisai paremtas
1613 m. Lietuvos ţemėlapiu.
XVII amţiuje M.K.Radvilos ţemėlapiu plačiai remtasi kartografuojant
Rytų Europą – Sarmatiją. Jo ţemėlapis naudotas sudarant Maskvos
kunigaikštystės, o vėliau Rusijos imperijos ţemėlapius: Heselio Gerico
„Tabula Russia“ (1614), Kornelio Višerio „Europa“ (1685), Karelo Alardo
„Regni Poloniae, magni ducatus Lithuaniae coeterarumo ...“ (1697), Nikola
Sansono „Teatre dela guerre des courones du Nord“ (1705).
29. M.K.Radvilos ţemėlapiu remtasi ir XVII amţiaus viduryje ar net ir
pabaigoje, sudarant Abiejų Tautų respublikos ţemėlapius: 1749 m. Jano
Nepreckio „Magni Ducatus Lithuaniae in suos palatinatus et districtus divisus
...“, 1770 m. Johano Kanterio „Regni Poloniae, Magni Ducatus Lithuaniae
provinciarum foadere et vassellagio illis junctrum ...“, 1772 m. Dţiovanio
Antonijo Rizi – Dzanonio „Carte de la Pologne divisee par provinces et
palatinats et subdivisee par districts“.
Kurį laiką M.K. Radvilos ţemėlapis buvo primirštas, nors jo reikšmė
Vidurio ir Rytų kartografijos raidai yra neabejotina. Dar 1910 metais
Rusijos kartografijos istorijos tyrinėtojas Benjaminas Kordas rašė:
„Kunigaikščio Radvilos ţemėlapis yra vienas iš ţymiausių XVII amţiaus
kartografijos kūrinių“.
Apibendrinant reiktų pabrėţti, kad M.K.Radvilos sudarytas ţemėlapis
pasiţymėjo aukštu tikslumu. Koordinuotų taškų padėties vidutinė
kvadratinė klaida geografinei platumai siekė tik m φ = ± 13´,5, o geografinei
ilgumai m λ = ± 13´,8. Kartometrinių duomenų palyginimas rodo, kad
M.K.Radvilos ţemėlapis buvo kur kas tikslesnis nei vėlesni XVII ar net
XVIII amţiaus Vidurio ir Rytų Europos ţemėlapiai.
30. M.K. Radvilos ţemėlapiu plačiai remtasi XVII amţiuje kartografuojant
Rytų Europą: 1634 m. Johan Pleitner „Smolenscium urbus ope Divina...“,
1651 m. Guilleme le Vasseur de Beauplan „Nova totius Regni Ploniae
Magnigne Ducatus Lithuaniae...“, 1655 Nicolas Sanson „Les Estates de la
Couronne de Pologne...“, 1614 m. Hessel Gerrits „Tabula Russia“, 1685 m.
Nicolas Visscher „Europa“ (1685), 1697 m. Carel Alard „Regni Poloniae,
magni ducatus Lithuaniae coeterarumo ...“ ir net 1705 m Nicolas Sanson
„Teatre dela guerre des courones du Nord“, 1749 m. Jan Nieprecki „Magni
Ducatus Lithuaniae in suos palatinatus et districtus divisus...“, 1770 m. Johan
Kanter „Regni Poloniae, Magni Ducatus Lithuaniae provinciarum foadere et
vassellagio illis junctrum....“, 1772 m. Giovanni Antonio Rizzi - Zannoni
„Carte de la Pologne divisee par provinces et palatinats et subdivisee par
districts“.
