Intelektinės nuosavybės teisės turi būti sugrąžinto kūrėjams. Lietuvoje nėeturime pasirinkimo ir privalome ieškoti viešosios politikos inovacijų.

1. Intelektinės nuosavybės
sistemos inovacijos
Prof. Dr. Mindaugas Kiškis
Mykolo Romerio Universitetas
mkiskis@mruni.eu / www.kiskis.eu

2. Kam reikalinga IN sistema?
• Apsaugoti IN teises ?
• Jas moderniai sureguliuoti ir registruoti ?

3. Kam reikalinga IN sistema?
• Apsaugoti IN teises ?
• Jas moderniai sureguliuoti ir registruoti ?
TOKIA SISTEMA - SAVITIKSLĖ

4. Kam reikalinga IN sistema?
• TIKRASIS IN SISTEMOS TIKSLAS:
Paskatinti kūrybą ir inovacijas,
suteikiant galimybę kūrėjams/
inovatoriams gauti atlygį už
kūrybingumą

5. Esama situacija
• Nuo 1990 m. Baltijos šalyse kūrybos ir
inovacijų apimtys nuolat mažėjo (techninių
inovacijų) arba stagnavo (meninės ir
mokslinės kūrybos)
• Inovatyviausi kūrėjai (pvz. GetJar,
Pixelmator) iš esmės išsikraustė iš
Lietuvos, analogiški procesai ir kitose
regiono valstybės (pvz. Skype – Estijoje)

6. Esama situacija
• Inovacijos ir kūrybingumas iš esmės
vegetuoja IN sistemos „modernėjimo“ ir
viešųjų investicijų į IN sistemą fone

7. Kūrybos ir inovacijų paskatos
• Daugelyje Rytų ir Centrinės Europos
valstybių būdinga:
– IN sistemos panacėjizavimas
– Nuolat modernizuojam IN teisinį reguliavimą
(„stiprinam apsaugą“)
– Griežtinam IN teisinį reguliavimą (pvz.
užkertam kelią mokslininkams „vogti“ IN iš
universitetų)
– Investuojam viešus pinigus į kiekybę ir
procesus

8. Tikrosios kūrybos ir inovacijų
paskatos
• JAV ir kai kurios kitos šalys:
– „Getting rich“, or
– „Getting famous, „or
– „Getting rich and famous“
• IN sistema atlieka tik instrumentinį
vaidmenį

9. Tikrosios kūrybos ir inovacijų
paskatos
„American startups ignore IP and
pay lawyers if they succeed. You
could never start a YouTube in
Europe – it would be a crime.“
(Ross Anderson, Cambridge University)

10. ATVEJO ANALIZĖ: Universitetų ir
juose dirbančių mokslininkų/ tyrėjų IN
teisių priklausomybė Lietuvoje

11. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMAS
1999 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1185
9 straipsnis. Autorių teisės į kūrinius,
sukurtus atliekant tarnybines pareigas ar
darbo funkcijas
2. Turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė
darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas
ar darbo funkcijas [...] pereina darbdaviui [...].

12. LIETUVOS RESPUBLIKOS PATENTŲ ĮSTATYMAS
1994 m. sausio 18 d. Nr. I-372 (nebegalios nuo 2011 m. liepos 1 d.)
7 straipsnis. Teisė į patentą
Teisė į patentą priklauso [...] darbdaviui, jeigu išradimas yra
tarnybinis.
Jeigu darbdavys atsisako teisės į patentą arba per keturis mėnesius
nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė į
patentą pereina išradėjui.
8 straipsnis. Tarnybiniai išradimai
Tarnybinis išradimas - tai išradimas, sukurtas:
1) darbo sutarties, kuri numato išradybos veiklą, vykdymo metu;
2) esant konkrečiam pavedimui, projektavimo, konstravimo,
mokslinio tyrimo arba technologijų kūrimo metu;
3) naudojantis sukaupta įmonės, įstaigos ar organizacijos patirtimi
arba jos technologijomis ir įrengimais.

13. LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMAS
2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242
82 straipsnis. Teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų
1. Valstybinėms aukštosioms mokykloms nuosavybės teise priklauso turtinės
teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų [...], įgytų pagal sutartį ar
įstatymų nustatyta tvarka.
2. Apie savo intelektinės veiklos rezultatus, kurie buvo sukurti valstybinėje aukštojoje
mokykloje naudojantis jos patirtimi arba technologija ir (arba) įranga ir (arba) atliekant
mokslo tiriamąjį darbą vykdant darbo funkcijas, asmuo privalo pranešti valstybinei
aukštajai mokyklai jos nustatyta tvarka. Turtinių teisių perdavimo aukštajai mokyklai
ar suteikimo jomis naudotis klausimai reglamentuojami įstatymų ir (arba) sutarčių
nustatyta tvarka.
3. Ne mažiau kaip 1/3 pelno, gauto už intelektinės veiklos rezultatų, sukurtų
valstybinės aukštosios mokyklos darbuotojams atliekant mokslo tiriamąjį darbą
vykdant darbo funkcijas ir doktorantams atliekant mokslo tiriamąjį darbą, komercinį
panaudojimą, turi būti skiriama autoriui (bendraautoriams), jeigu darbo ar kitoje
valstybinės aukštosios mokyklos ir darbuotojo (doktoranto) sudarytoje
sutartyje nenumatyta kitaip.
4. Valstybinės aukštosios mokyklos, bendradarbiaudamos mokslinių tyrimų ir (arba)
eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros srityje su kitomis įstaigomis,
įmonėmis ir organizacijomis, intelektinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir
disponavimo ja sąlygas nustato sutartyje.

14. Efektai ?
–Mokslininkų atlyginimai yra juokingi ir
dar reikalaujama, kad jie atiduotų savo
IN
–Bandome pririšti žmogų prie institucijos
–Naujas MSĮ įstatymas galioja jau >2
metus (nors jis nieko realiai nepakeitė)
–Deja, jokio inovacijų ir kūrybiškumo
proveržio nesulaukėme

15. Efektai ?
–Esame eilinė Rytų ir Centrinės Europos
šalis
• Technologijų perdavimas vyksta „po stalu“
• Iš technologijų perdavimo gauname
geriausiu atveju 20% realios ekonominės
vertės, nes nei viena pusė nėra
suinteresuota realia sėkme
–Kūrybiškumas švaistomas taisyklių
apėjimui

16. Kokių IN sistemos inovacijų
reikia ?
• Grąžinti IN kūrėjams
• Vietoje nacionalinės IN apsaugos
sistemos, reikalinga nacionalinės IN
eksporto/komercializavimo infrastruktūra
• Baikim romantizuoti IN teises – jos nėra
tikslas

17. Grąžinti IN kūrėjams
• Visiškai klaidinga Bayh-Dole interpretacija
• Reikalingas 180˚ posūkis IN teisių
priklausomybėje
• Mainais už teisių atidavimą inovatoriams/
autoriams, jos turi būti deklaruojamos
• 1/3 komercializavimo pelno turėtų grįžti
universitetams/institutams

18. Nacionalinės IN eksporto /
komercializavimo infrastruktūra
• Turime ne išlaikyti beverčius nacionalinius
patentus, o visas jėgas skirti
patentavimui/gynimui Europoje, JAV, etc.
– Remiamas turi būti IN komercializavimas ir
gynimas, o ne registravimas
– Patentavimo kaštai = kokybės kontrolė
• Centralizuota ir išimtinė teisių perdavimo
infrastruktūra (1-2 centrai Lietuvoje)

19. Baikim romantizuoti IN teises
• Tikslas - uždirbti pelną ir mokesčius, o ne
priregistruoti kuo daugiau patentų
• Esamas IN reglamentavimas riboja kelią
pumpurinėms įmonėms ir bando pririšti
mokslininkus
• IN yra tik viena inovacijų sistemos dalis –
svarbu nepamiršti kitų (pvz. inovaciniai
čekiai)

20. Kuo remiantis?
• Universitetai negeba išnaudoti turimų IN
teisių
– Teises realiai turi >10 metų
– Įstatymų netobulumu tiesiog dangstomas
neveiklumas
– Neturi gebėjimų
– Neturi infrastruktūros
– Maži mokslininkų atlyginimai

21. Kuo remiantis ?
• 1960-1970 JAV patirtis (10 metų prieš
Bayh-Dole
• Bayh-Dole atidavė valstybės finansuotą IN
nevalstybinėms struktūroms –
universitetams, verslui, NVO
• Švedijos patirtis – visa akademinė IN
priklauso mokslininkams/tyrėjams
• Neturime ko prarasti – būtina
eksperimentuoti

22. AČIŪ
mindaugas@kiskis.eu /
www.kiskis.eu