1. Darbą atliko: Rimantė Studincovaitė, Rūta Pališkytė, Greta Grinevičiūtė,
Neda Varnelytė, Kamilė Mackevičiūtė, Justas Pocius. 2b klasė
EKOLOGIJA

2. Pristatymo uždaviniai
 Susipažinti su ekologija, jos istorija
 Išsiaiškinti veiksnius, kurie įtakoja žalą
aplinkai
 Aptarti alternatyvius energijos šaltinius
 Sužinoti, kaip galima mažinti ekologijos
problemas

3. Ekologija – su kuo tai
valgoma?
Ekologija yra mokslas, tiriantis gyvųjų
organizmų santykius su gyvenamąja aplinka.
Ekologijos terminą įvedė vokiečių biologas
Ernstas Haeckelis.
Ekologijos tyrimai apima tris lygmenis:
autoekologiją, demoekologiją ir sinekologiją.

4. Šiek tiek istorijos..
Kaip jau minėjome, ekologijos sąvoką
įvedė E. Haeckelis. Tai jis padarė 1866 metais.
E. Haeckelis buvo Darvino pasekėjas ir kvietė
sutelkti dėmesį į santykius, kuriuos didysis
evoliucijos teorijos kūrėjas vadino “kova už
būvį”.
Taip pat prie ekologijos atsiradimo taip pat
daug prisidėjo ir K. A. Möbiusas. Jis įvedė
biocenozės sąvoką.

5. Ekologija XX a. I p.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą A. E. Transley
ne tik įvedė į ekologiją ekosistemos terminą,
bet ir pasiūlė kompromisinį sprendimą:
bendrija negali būti laikoma superorganizmu,
tačiau ji nėra ir atsitiktinių rūšių samplaika

6. Ekologija XX a. II p.
F. Clementsas ir V. Shelfordas 1939 metais
sujungė augalų ekologiją su gyvūnų ekologija, o
apie1970 metus broliai Odumai, dar pridėję
mikroorganizmų ekologiją, sukūrė bendrąją
ekologiją ir sampratą apie energijos srautus bei
medžiagų ciklus. Tačiau kurį laiką ekosistemos
samprata nebuvo įgavusi vientisos formos.
Galima teigti, kad ji galutinai susiformavo tik
apie 1970 metus. Štai jos pagrindiniai kūrėjai:
broliai Odumai, G. E. Hutchinsonas, R.
Margalefas ir B. C. Patennas.

7. Ekologija dabar
Šiuo metu ekologija neturi savo visiems
daugmaž vienodai priimtino veido.
Egzistuoja, gretafunkcionuodamos, bent
kelios mokyklos ar srovės, iš jų ekstremaliai
viena nuo kitos nutolusios yra dvi:
1) paveldėtas holistinis požiūris į
ekologijos tikslus ir priemones;
2) šiek tiek vėliau atsiradęs analitinis
požiūris, pagrindinį dėmesį skiriantis
pupuliacijoms.

9. Veiksniai žalingi aplinkai
 Oro tarša
 Smogas
 Automobilių transportas
 Pramonė
 Šiltnamio efektas
 Ozono sluoksnio plonėjimas
 Vandens tarša

10. Alternatyvūs energijos
šaltiniai
Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra labai
svarbūs, kadangi dažniausiai jie yra daug
švaresni už tradicinį kurą, kuris ne tik kad nėra
ekologiškas, bet dar ir kažkada baigsis.

11. Atsinaujinantys energijos
šaltiniai:
 Saulės energija paverčiama šiluma ir šviesa
 Vėjo energija paverčiama elektra
 Bioenergija paverčiama šiluma ir elektra
 Hidroenergija paverčiama elektra
 Geoterminė energija paverčiama šiluma ir
elektra

12. Kuo ekologija svarbi
gyvūnams ir augalams?
Mes taip smarkiai keičiame aplinką, kad
gyvūnai ir augalai žūva. Tai vadinama gyvybinės
erdvės praradimu. Žmonės medžioja gyvūnus dėl
jų kailio, odos, ragų ar mėsos, o kartais tiesiog
todėl, kad gyvūnai jiems trukdo. Didelę grėsmę
kelia ir aplinkos teršimas, kenkiantis
vandenynams, upems ir miškams.
Gamtosauga- gyvosios gamtos valdymas ir
rūpinimasis ja, tai gyvūnų globa ir jų saugojimas
nuo naikinančios žmogaus rankos.

13. Gyvybė žemėje negalėtų egzistuoti be augalų. Žmonėms ir
gyvūnams augalų reikia maistui ir deguoniui. Medžiai
aprūpina mus mediena kurui, baldams ir įrankiams. Beveik
kiekvienoje šalyje milijonai žmonių augina daržoves ir gėles
maistui ir savo malonumui.

14. Ekologijos problemų
mažinimas
 Įprastas elektros lemputes keisti ekologinėmis:
nors jos ir brangesnės, bet suvartoja penkis
kartus mažiau energijos ir tarnauja ilgiau.
 Išeidamai iš patalpų, visuomet išjunkite šviesą.
Nepalikite prietaisų budėjimo režime:
sutaupysite 10 proc. energijos.
 Vartokite skalbimo priemones be fosfatų. O
geriausia - rinkis natūralią priemonę muilamedžio riešutus, kurie ne tik delikatūs, bet
ir daugkartiniai.
 Rūšiuoti namų atliekas.

15.  Pirkdami prekes, atsisakykite vienkartinio maišelio:







prireiks net 400 metų, kad jis suirtų.
Rinkis vietinius ir sezoninius produktus: sumažės
transporto priemonių keliamas oro užterštumas.
Neišmesti vienkartinių muilo ar kt. priemonių flakonų:
juos vėl pripildyk, nusipirkęs nefasuoto produkto
atsargą.
Darbe stengtis kiek galima mažiau eikvoti popieriaus.
Tuščią lapo pusę panaudoti įvairioms pastaboms ar
vietiniam susirašinėjimui.
Ilgoms kelionėms rinkis traukinį, o ne automobilį ar
lėktuvą.
Trumpas distancijas įveik pačia ekologiškiausia priemone
- savo kojomis. Sveika ir paties, ir planetai.
Nekirsti miškų.
Nemedžioti.

16. Darome išvadą...
Žmogus kaip ir visi kiti gyvi žemės
organizmai daro didžiulę įtaką visam gamtos
mechanizmui. Kadangi jis gali daryti
veiksmus kurie gali įtakoti gamta, supratęs
visa tos sistemos tvarka ar esmė, jis galėtų
suprasti ir tai, kaip jis galėtų jai pakenkti ar
atvirkščiai. Šiai sistemai suprasti atsirado
mokslo šaka pavadinta ekologija, apie kurią
rašėme viso šio referato metu.

17. AČIŪ UŽ DĖMESĮ 