2. 1782 m. Pumpėnuose vienuoliai
karmelitai prie bažnyčios įsteigė
parapinę mokyklą ir ją išlaikė.
Mokytojavo patys vienuoliai,
vargonininkas ar zakristijonas, nes
mokslus baigusių mokytojų buvo labai
nedaug. Svarbiausias tikslas – pramokyti
skaityti ir įsąmoninti katalikų tikėjimą.
Mokykloje vyravo lenkiška dvasia.
Mokestis už mokslą buvo imamas
pinigais ir produktais.
3. Pumpėnuose pirmoji valstybinė trimetė
mokykla įkurta 1862 m. rugsėjo 1 d. Buvo
mokoma skaityti, rašyti, skaičiuoti ir
katekizmo. Mokyklą lankė 30 mokinių
4. Po pralaimėto 1863 m. sukilimo,
generalgubernatoriaus Muravjovo įsakymu Pumpėnų
vienuolyno parapinė pradžios mokykla 1864 m.
uždaroma ir 1865 m. įkuriama rusiška mokykla.
Mokoma tuomet rusų kalba, tik tikybos pamokos
buvo vedamos lietuvių kalba, naudojami rusiškomis
raidėmis parašyti elementoriai.
„Rusiškoje mokykloje buvo griežtai uždrausta kalbėti
lietuviškai“ (iš knygnešio kunigo Stanislovo Stakelės
(1862-1930) prisiminimų).
5. Pumpėnų miestelio bažnyčios kunigas
Juozapas Viksva buvo ne tik uolus
klebonas, bet ir inžinierius-statybininkas.
Jo rūpesčiu buvo suprojektuoti bažnyčios
bokštai ir į šventorių suvežtos raudonos
plytos. Statybų atsisakyta dėl per didelės
statybų išlaidų kainos, siekusios 35 000
rublius. Plytos buvo atiduotos pradžios
mokyklos statybai.
1900 m. iš bažnyčios bokštams skirtų
raudonų plytų buvo pastatytas 15 m ilgio,
9,5 m pločio mokyklos pastatas.
6. 1908 m. rugsėjo mėnesį Vilniaus mokslo
apygardos Kauno pradinių mokyklų direkcija į
Pumpėnų pradinę mokyklą dirbti atsiuntė lietuvę
mokytoją Anelę Urbonaitę.
„Pamokos prasidėdavo nuo ,,Tėve mūsų“, o
vėliau mokiniai išmoko giedoti himną ,,Lietuva,
Tėvyne mūsų“. Giedojome atsistoję.“ (iš Kotrynos
Kavaliauskaitės-Buračienės prisiminimų). Jaunai
ir patriotiškai nusiteikusiai mokytojai pradėjus
dirbti Pumpėnuose, suaktyvėjo ir lietuviškų
knygų, laikraščių skaitymas, mokinių švietimas ir
lavinimas.
7. 1914-1915 m. vokiečiams okupavus Lietuvą,
prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui,
mokykla buvo paversta ligonine.
1922 metais įkurta biblioteka, kurios fondas
– 43 knygos mokytojams, 70 knygų
mokiniams.
Knygų fondas palaipsniui didėjo. Mokykloje
buvo net trys bibliotekos, tuo metu
vadinamos knygynėliais: mokyklos,
mokytojų ir organizacijų (Angelaičių,
Pavasarininkų, Jaunųjų ūkininkų ratelio,
Jaunalietuvių).
1940-03-17 Pumpėnų Jaunųjų ūkininkų būrelio nariai
8. Mokyklos pastate veikė įvairios valdiškos
įstaigos, gyveno tų įstaigų valdininkai,
mokytojai.
Mokinių skaičius didėjo, visi netilpo
viename pastate, todėl pamokos vykdavo
Panevėžio gatvės gyventojų Štandarių,
Čeponių, Stalilionių, Tamulionių namuose.
9. 1945 m. vadovaujant mokytojui Petrui Šileikai,
miestelio centre pasodintas parkas. Vėliau,
vadovaujant tam pačiam mokytojui, pasodintos
mokyklos kieme augančios liepos.
10. 1951 m. įsteigta vidurinė mokykla.
1955 m. išleista pirmoji abiturientų laida.
1963 m. Pumpėnų vidurinėje mokykloje 9-11 klasėse
buvo mokoma traktorininko-šaltkalvio specialybės.
Nuo 1968 m. mokykla turėjo bendrabutį ir jame virė
įdomus gyvenimas.
11. 1970 m. lapkričio 1 dieną
oficialiai atiduotas naudojimui
naujasis keturaukštis mokyklos
priestatas, kuris buvo prijungtas
prie senojo raudonų plytų
pastato. Suformuota 18 klasių,
įrengta didelė sporto salė.
12. 2001 m. mokyklai buvo dramatiški. Ketinta vidurinę mokyklą pertvarkyti į pagrindinę. Už tai, kad
išliktų vidurinė mokykla mūru stojo (piketus organizavo mokytoja Stanislava Graniūnienė) tėvai,
mokyklos ir miestelio bendruomenė. Ryžtingai pasipriešinus buvo išsaugota vidurinė mokykla.
13. Žymūs žmonės, kurie mokėsi Pumpėnų
mokykloje: skulptorius Juozas Zikaras,
kunigas Česlovas Kavaliauskas, kunigas
Alfonsas Lipniūnas, dailininkas Apolinaras
Šinkūnas, kino operatorius Petras
Abukevičius, rankininkė, Maskvos olimpinių
žaidynių čempionė Sigita Mažeikaitė-
Strečen, dailininkas Balys Tuskėnas,
kultūrologas, muziejininkas, politinis
veikėjas Vytautas Balčiūnas, kultūros
istorikė, profesorė Rasa Šileikaitė-
Čepaitienė, geografė, profesorė Dalia
Matuzevičiūtė-Prakapienė.
14. Mokyklai vadovavo (-auja) šie direktoriai:
Liudas Malickas 1945-1952 m. (matematika),
Kazimieras Skardžius 1952 m.-1965 m. (istorija),
Julius Venclovas 1965-1977 m. (prancūzų kalba),
Edmondas Dičmonas 1978-1980 m. (istorija),
Jonas Domkus 1980-1985 m. (fizika),
Emilija Mikšienė 1985-2002 m. (geografija),
Alvydas Matuzevičius nuo 2002 m. (rusų kalba).
15. 2015 m. sausio 1 d. mokykla tapo
gimnazija.
Mokyklos vėliava
Mokyklos emblema
