Dedicated to students of Vilnius University, Lithuania.

1. Onkologijos pagrindai
Raimundas Lunevičius
Vilniaus universitetas
2009-12-11
Bendroji dalis:
Apibrėžimai, istorija, epidemiologija, naturali
(biologinė) ligos eiga, kancerogenezė
(etiopatogenezė), naviko apibūdinimo schema,
gydymo principai (naviko ypatybės / ligonio
būkle), profilaktika
Specialioji dalis (nozologija)

2. § Paprasčiausia navikų skirstymo schema: nepiktybiniai (angl., benigh),
piktybiniai (angl., malignant).
§ Nepiktybinis navikas – tai patologinis lėtai didėjantis židinys, sudarytas iš
aukštu diferenciacijos laipsniu pasižyminčiu ląstelių, labai panašių į motininį
audinį; jam būdingas lokalus ekspansinis augimas ir, dėl to, šalia esančių
audinių kompresija.
§ Piktybinis navikas – tai patologinis židinys, sudarytas iš pakitusių ir neribotai
besidauginančių atipinių ląstelių, praradusių panašumą į motinines ląsteles,
kurios yra daugiapakopio genetinių pakitimų somatinėse ląstelėse proceso
pasekmė; jam būdinga tiesioginė invazija (infiltracinis augimas; ekspansinis
augimas) į bet kokios struktūros audinius ir organus, jų destrukcija.
§ Mokslas apie piktybinius navikus (onkoligas) vadinamas onkologija
(graik., onkos – navikas, logos – mokslas).
§ Kiekvieną naviką sudaro du komponentai: parenchima (naviko ląstelės), ir
naviko stroma (kraujagyslės, jungiamasis audinys).
§ Jų santykis gali labai skirtis. Pagal tai jie yra klasifikuojami papildomai. Pvz:, skrandžio
epitelinės kilmės piktybiniai navikai – karcinomos – pagal naviko parenchimos ir
stromos santykį.

3. Istorija
§ Pasaulis: pirmoji knyga, kurioje aprašyti navikai: Egipto
piramidžių statybų laikai, t.y. 3000–2500 m. prieš Kristų: “The
Edwin Smith Surgical Papyrus” (surasta 1862, išversta 1930); tai 48
klinikinių atvejų aprašas
§ Imhotepas, architektas, gydytojas (3000 m. prieš Kristų):
manoma, kad jis buvo knygos autorius
§ Taigi: mokymas apie piktybinius navikus: Egiptas prieš 5000 m.
§ Europa: Hipokratas, aprašant piktybinius navikus, pirmą kartą
paminėjo graikiškus žodžius “karkinos”, “karkinoma”(prasmė –
krabas) ir “sarcoma” (žuvies mėsa)
§ Azija: vėžio terminas aptinkamas13 am. kinų knygose ir 17
amžiaus japonų knygose. Vėžį reiškiančio hieroglifo 癌
prasmė – uolėta liga arba bloga, sunkiai šalinama
liga

4. • Pirmą kartą vėžys sistemingai aprašyta kaip dažna kaminkrėčių liga Anglijoje.
• Aprašymą paskatino Anglijos ir Vokietijos kaminkrėčių susirgimų palyginimas –
kaminkrėčiai Vokietijoje vėžiu sirgo žymiai rečiau.
• Nagrinėjant priežastinį ryšį buvo nustatyta, jog susirgimų skirtumus tarp Anglijos
ir Vokietijos kaminkrėčių įtakoja skirtinga jų apranga – Vokietijos kaminkrėčiai
vilkėjo specialų kostiumą, kuris apsaugodavo kūną nuo kontakto su suodžiais.

5. Naturali eigos eiga
§ Mirtis dėl piktybinio naviko progresijos
§ Sergamumo (incidence) ir mirtingumo
(mortality) sąvokos (epidemiologija)
§ 100 000 gyventojų (vyrai / moterys) per metus
§ Kai kuriais atvejais: vaikų piktybiniai navikai,
retos vėžio lokalizacijos (pvz. pleuros
mezotelioma)
– rodiklis yra pateikiamas atvejais milijonui.

6. Piktybinių navikų
epidemiologija (habil.dr. Juozas Kurtinaitis)
1. Aprašomoji (deskriptyvinė)
(sergamumas, mirtingumas, ligų klasifikacija [TLK],
piktybinių navikų klasifikacija (morfologinė forma
[ICD], išplitimo laipsnis – TNM – ir kt.)
2. Analitinė epidemiologija
3. Eksperimentinė epidemiologija

7. Vėžys pasaulyje (habil.dr. Juozas Kurtinaitis)
§ Pirmą kartą mirtingumo piktybiniais
navikais statistika buvo paskelbta 1915
m. ir apėmė 24 šalių duomenis
§ Nuo 1966 m. Tarptautinis vėžio tyrimų
centras kas treji (dabar kas penkeri
metai) leidžia leidinį “Vėžys penkiuose
kontinentuose”, kur yra publikuojama
išsami sergamumo vėžiu statistika.
§ Lietuvos duomenys pirmą kartą buvo
pateikti VIII-ame šio leidinio tome (2002
m.). http://www.iacr.com.fr

8. Vėžys Europoje (habil.dr. Juozas Kurtinaitis)
§ Vėžio studijas Europoje labai
paskatino nacionaliniai vėžio
registrai: - Škotija 1939, Danija
1945, Suomija 1951, Norvegija
1953
• Sisteminga susirgimų registracija
• Duomenų pateikimas sveikatos pagalbos organizatoriams bei
visuomenės sveikatos institucijoms
• Onkologinių ligonių išgyvenamumo studijos
• Dabar šią funkciją sėkmingai vykdo Tarptautinio vėžio tyrimo
centro (IARC) DESKRIPTYVINĖS EPIDEMIOLOGIJOS
padalinys

10. Vėžys Lietuvoje (habil.dr. Juozas Kurtinaitis)
§ Praktiškai nėra žinių apie paplitimą ir gydymą iki 1933 m.
§ Įkūrus Vilniuje Onkologijos institutą (Pelčiaras, 1933), pradėta
gydyti onkologinius ligonius (6 lovos).
§ 1946 buvo įsteigtas Onkologijos dispanseris ir įdiegta TSRS
onkologinės pagalbos sistema
§ Sisteminga onkologinių ligų registracija buvo vykdoma nuo
1957 metų susikūrus Onkologijos institutui
§ Lietuvos sergamumo ir mirtingumo vėžiu duomenys
pagrindinėms vėžio lokalizacijoms yra nuo 1957, kiek
platesnis spektras – nuo 1964.
§ Tarptautinėms organizacijoms yra pateikti duomenys nuo
1978 m. Lietuvos duomenų pateikimą ribojo priklausymas
Tarybų Sąjungai.

11. Vėžys Lietuvoje (habil.dr. Juozas Kurtinaitis)
1948 metais Respublikiniai Sanitarinio Švietimo Namai
išleido mažą knygelę - "Kas reikia žinoti apie vėžį",
kurią parašė M.Kučiarovas.
"Iš žmonių mirštančių virš 50-ies metų amžiaus,
kiekvienas septintas vyras ir kieviena penktoji
moteris miršta nuo vėžio", teigia M.Kučiarovas 1948
metais.
§ Praėjo daugiau nei penkiasdešimt metų:
§ Mirė virš 50-ies metų 1997 metais
§ Viso iš jų dėl vėžio %
§ Vyrai 16803 3771 22,4 (1 iš 5)
§ Moterys 17952 2789 15,6 (1 iš 7)

12. Kancerogenezė
Piktybinio naviko atsiradimas nėra staigus
vienmomentinis procesas. Tai daugiapakopio genetinių
pakitimų somatinėse ląstelėse proceso pasekmė
(dažniausiai palaipsnė 5-6 onkogenų sąlygojama
malignizacija). Jis atsiranda palaipsniui nuo pavienių
(vienos ar kelių) vėžinių ląstelių.
Šis ląstelės supiktybėjimo procesas vadinamas
kancerogeneze (žodžio „cancer“ prasmė yra platesnė
nei „carcinoma“; pastarasis reiškia epitelinės kilmės
piktybinį naviką)

13. Kancerogenezė
Kalbant apie kancerogenezę reikia įsidėmėti du dalykus.
Pirma, genetiniai pokyčiai, būdami pirmąja
kancerogenezės grandinės dalimi, atsiranda ir vystosi
palengva; dėl to atsiranda galimybė profilaktikos
priemonėmis mėginti pakeisti vėžio riziką populiacijoje
(identifikavus kancerogeninius aplinkos veiksnius šalyse ir
jų regionuose) ir individams (pavyzdžiui, keičiant mitybos
įpročius, darbo, poilsio režimą ir kt.).
Antra, kancerogenezei labai svarbus ir genetiškai
sąlygotas individo atsakas į kancerogeno poveikį ir to
pasekmes (pvz., ląstelinis imunitetas)

14. Kancerogenezė
§ Mutagenais (mutacijas sukeliantys veiksniai) gali būti
radioaktyvūs spinduliai, egzotoksinai, ir endotoksinai,
mikroorganizmai (pvz., virusai).
§ Bet kokie fiziniai, cheminiai ar biologiniai (virusai)
mutagenai, galintys sukelti ląstelių DNR pokyčius ir
piktybinį naviką, vadinami kancerogenais.
§ ŽIV virusas yra vienas iš biologinių karcerogenų
pavyzdžių.Infekuotiesiems ŽIV virusu dažniau vystosi
Kapoši sarkoma, ne Hodžkino tipo limfoma,
plokščialąstelinė karcinoma. Imunosupresija yra tik viena
iš piktybinių navikų priežasčių

15. Piktybinio naviko apibūdinimo schema
1. Sergamumas ir mirtingumas.
2. Paplitimas amžiaus grupėse, tarp vyrų ir
moterų, geografinėse zonose.
3. Naviko atsiradimą lemiantys veiksniai (rizikos),
ikivėžiniai procesai (sindromai, ligos).
4. Naviko morfologinės savybės (makro-, mikro-)
5. Naviko plitimo keliai ir dėsningumai (TNM).
6. Prognozė (ligos naturali eiga, baigtys) ir
gydymo reikšmė prognozei.

16. Sergamumas piktybiniais navikais
Lietuvoje 1997, 1999 ir 2001 metais
§ Iš viso: 347, 375 ir 403 atvejai/100 000/m.
§ Prostata (C61): 41, 47, 62
§ Oda (C44): 41, 48, 49
§ Trachėja ir plaučiai (C33,34): 41,44, 45
§ Storoji žarna (C18–21): 32, 35, 39
§ Krūtis (C50): 31, 34, 36
§ Skrandis (C16): 29, 29, 29
§ Gimdos kūnas (C54,55): 23, 24, 29
§ Gimdos kaklelis (C53): 22, 24, 26
§ Kiaušidės (C56,C57.0–02): 20, 24, 24
§ Kiti: inkstai, kasa, melanoma, šlapimo pūslė,
limfomos, leukozės, burnos ertmė ir ryklė

17. Piktybinio naviko apibūdinimo schema
1. Sergamumas ir mirtingumas.
2. Paplitimas amžiaus grupėse, tarp vyrų ir
moterų, geografinėse zonose.
3. Naviko atsiradimą lemiantys veiksniai (rizikos),
ikivėžiniai procesai (sindromai, ligos).
4. Naviko morfologinės savybės (makro-, mikro-)
5. Naviko plitimo keliai ir dėsningumai (TNM).
6. Prognozė (ligos naturali eiga, baigtys) ir
gydymo reikšmė prognozei.

18. Paplitimas tarp vyrų ir moterų
§ Tarp vyrų labiau paplitęs plaučių,
prostatos, storosios žarnos vėžys, odos,
skrandžio, šlapimo pūslės, burnos ertmės
ir ryklės, kasos vėžys
§ Tarp moterų – krūtų, odos, storosios
žarnos, gimdos kūno, gimdos kaklelio,
kiaušidžių, skrandžio vėžys

19. Dažniausios piktybinių navikų lokalizacijos
vyrams (habil.dr. Juozas Kurtinaitis)
0 5 10 15 20 25
Burnos ertmė
Inkstai
Šl. Pūslė
Oda
Prostata
Storoji ž.
Skrandis
Plaučiai
Nauji atv., %
1980
1990
2000
2000 metai
plaučiai 20%
prostata 14%
skrandis 8%
oda 9%
1980 metai
plaučiai 24%
skrandis 19%
prostata 8%
Daugiau
nei 50%
naujų
atvejų:

20. Dažniausios piktybinių navikų lokalizacijos
moterims (habil.dr. Juozas Kurtinaitis)
Daugiau
nei 50%
naujų
atvejų:
0 5 10 15 20
Kidney
Corpus uteri
Ovary
Cervical uteri
Colo-rectal
Skin
Stomach
Breast
New cases, %
1980
1990
2000
2000 metai
krūtis 18%
oda 15%
Stor. ž. 10%
Gimd. Kakl. 7%
skrandis 6%
1980 metai
krūtis 16%
skrandis 13%
oda 11%
Gimd. kakl. 9%
Stor. ž. 9%

21. Krūties vėžys šiaurės
Europoje
Cancer Atlas in Northern
Europe,
Helsinki, 2001

22. Skrandžio vėžys Lietuvoje ir Europoje
(Habil. Dr. J. Kurtinaitis)
P. Boyle et al.
Cancer
Mortality
Atlas
2004
(ruošiamas)

23. Piktybinio naviko apibūdinimo schema
1. Sergamumas ir mirtingumas.
2. Paplitimas amžiaus grupėse, tarp vyrų ir
moterų, geografinėse zonose.
3. Naviko atsiradimą lemiantys veiksniai (rizikos),
ikivėžiniai procesai (sindromai, ligos).
4. Naviko morfologinės savybės (makro-, mikro-)
5. Naviko plitimo keliai ir dėsningumai (TNM).
6. Prognozė (ligos naturali eiga, baigtys) ir
gydymo reikšmė prognozei

24. Ikivėžiniai pokyčiai
§ Ikivėžinių pokyčių nustatymas ir panaikinimas
(profilaktikos skyrius: antrinė profilaktika)
§ Kadangi ikivėžinių pokyčių panaikinimas reiškia gydymą,
teoriškai antrinė profilaktika yra susijusi su ankstyva
vėžio diagnostika. Tačiau šios teorinės sąsajos yra
netiesioginės, nes ikivėžiniai pokyčiai, tai jokiu būdu ne
vėžys, ir ne ankstyvas vėžys.
§ Kita vertus, ne taip jau retai chirurginiu būdu pašalinus
ikivėžinius audinius, po operacijos patologai diagnozuoja
smulkius vėžinių ląstelių židinius (carcinoma in situ ar
net T1 vėžį); taip keičiama diagnozė

25. Piktybinio naviko apibūdinimo schema
1. Sergamumas ir mirtingumas.
2. Paplitimas amžiaus grupėse, tarp vyrų ir
moterų, geografinėse zonose.
3. Naviko atsiradimą lemiantys veiksniai (rizikos),
ikivėžiniai procesai (sindromai, ligos).
4. Naviko morfologinės savybės: makro-, mikro-
[ICD-0-1, ICD-0-2]
5. Naviko plitimo keliai ir dėsningumai (TNM).
6. Prognozė (ligos naturali eiga, baigtys) ir
gydymo reikšmė prognozei.

26. C. sigmoideum vėžio metastazės kepenyse
(makromorfologija: susiliejančių mazgų metastazės tipas lyginant su
lygaus kontūro vientisos metastazės tipu)

27. Mikromorfologija:
adenokarcinomų diferencijacija
§ Histologinės diferencijacijos laipsnis:
§ G1: gerai diferencijuotas
§ G2: vidutiniškai diferencijuotas
§ G3: blogai diferencijuotas
§ G4: nediferencijuotas
§ GX: nustatyti galimybių nėra

28. Colon Ca mts kepenyse:
mikromorfologija (G1, G2, G3)

29. Piktybinio naviko apibūdinimo schema
1. Sergamumas ir mirtingumas.
2. Paplitimas amžiaus grupėse, tarp vyrų ir
moterų, geografinėse zonose.
3. Naviko atsiradimą lemiantys veiksniai (rizikos),
ikivėžiniai procesai (sindromai, ligos).
4. Naviko morfologinės savybės: makro-, mikro-
5. Naviko plitimo keliai ir dėsningumai (TNM).
6. Prognozė (ligos naturali eiga, baigtys) ir
gydymo reikšmė prognozei.

30. Piktybinio naviko išplitimo įvertinimas
§ Epitelinės kilmės navikų išplitimas Lietuvoje
apibūdinamas pagal UICC (International Union Against
Cancer; PSO) rekomendacijas (TNM klasifikacija; stadijos)
§ Kitos: JAV, Japonijos
§ Japonijos vėžio tyrimo mokslinių draugijų klasifikacijos
nors yra panašios į TNM klasifikacijas, tačiau turi savo
ypatybių, kurių esmė – tikslesnis ir detalesnis naviko
išplitimo apibūdinimas
§ Netaikoma: mezenchiminės kilmės piktybinių navikų
išplitimui įvertinti (pvz., GIST)

31. Išplitimas: TNM (UICC)
§ cTNM (klinikinė klasifikacija)
§ pTNM (atlikus patologinį tyrimą)
§ rTNM (recidyvinei karcinomai)
§ aTNM (karcinomai, nustatytai autopsijos
metu)
§ Gydymo įstaigoje turi būti lyginami cTNM
ir pTNM (diagnostikos kokybės rodiklis)

32. Išplitimas: TNM
§ Raidė T reiškia “tumor”. T1, T2, T3 ir T4 žymenimis
apibūdinamas pirminio naviko - vėžio - išplitimas
organo sienoje ar organo parenchimoje. Tis (T in situ)
yra papildomas žymuo, reiškiantis naviko lokalizaciją
gleivinės epiteliniame sluoksnyje, nesant membrana
basalis pažeidimo požymių.
§ N - reiškia “nodus”. Ja apibūdinamas vėžio išplitimas
regioniniuose (sritiniuose) limfmazgiuose. Žymima N0,
N1, N2 [Japan: N3].
§ M - reiškia “metastasis”. Ja apibūdinamas vėžio
išplitimas kituose organuose arba tolimuose
limfmazgiuose. Žymima M0 (reiškia, kad tokio išplitimo
simptomų nėra) arba M1.

33. Išplitimo vertinimas (terminai)
§ Ankstyvas vėžys – tai pradinės stadijos piktybinė
onkologinė liga.
§ Jeigu piktybinis navikas klasifikuojamas pagal TNM
sistemą (karcinomos), terminu “ankstyvas vėžys”
apibūdinamas T1 navikas. Reikia pabrėžti, terminų
“ankstyvas vėžys” ir “I stadijos vėžys” prasmė skiriasi.
Pagal TNM klasifikaciją pirmos stadijos vėžys gali būti
apibūdinamas ne vien tik kaip T1 N0 M0. Pavyzdžiui,
T2 N0 M0 skrandžio vėžys yra pirmos stadijos, tačiau
jis negali būti vadinamas ankstyvuoju skrandžio vėžiu

34. TNM: pavyzdys: skrandžio karcinoma
§ T1 - gleivinės ir pogleivio navikas.
§ T2 - naviko plitimas į skrandžio sienos raumeninį sluoksnį ar
subserozinį sluoksnį.
§ T3 - naviko penetracija į serozinį skrandžio dangalą.
§ T4 - naviko plitimas į gretimas struktūras.
§ Jeigu pirminio naviko išplitimo įvertinimui nepakanka duomenų,
žymima Tx.
§ Didžioji ir mažoji taukinės, stemplė, dvylikapirštė žarna vertinama
kaip ne gretimos struktūros. Jeigu visceralinė pilvaplėvė, dengianti
skrandžio raiščius arba taukinę, pažeidžiama, navikas
klasifikuojamas kaip T3. Jei ne - kaip T2.
§ Jeigu navikas plinta į stemplę ar dvylikapirštę žarną, žymuo T
vertinamas pagal naviko išplitimo gylį.
§ T1 vėžys vertinamas kaip ankstyvas.

35. TNM: pavyzdys: skrandžio karcinoma
§ N0 - metastazių sritiniuose limfmazgiuose nėra.
§ N1 - metastazės perigastriniuose limfmazgiuose, esančiuose ne
toliau kaip 3 cm nuo naviko krašto.
§ Tai visada metastazės limfmazgiuose, sudarančiuose pirmąją
limfmazgių grupę.
§ N2 - tolesniuose perigastriniuose limfmazgiuose esančios
metastazės.
§ Tai metastazės limfmazgiuose, sudarančiuose antrąją limfmazgių
grupę.
§ N3 - metastazės pagal TNM klasifikaciją yra neskiriamos. Tačiau šis
žymuo yra išskirtas pagal Japonijos skrandžio vėžio mokslinės
draugijos klasifikaciją. Tai būtų metastazės limfmazgiuose,
sudarančiuose trečiąją limfmazgių grupę. Tik taip klasifikuojant
metastazes limfmazgiuose galima pagrįsti limfadenektomijų svarbą ir
lygį.
§ Nx reiškia, kad sritinių limfmazgių įvertinti neįmanoma.
§ M0 - tolimų metastazių nėra.
§ M1 - yra tolimos metastazės.
§ Mx - įvertinti, ar yra tolimų metastazių, neįmanoma.

36. Metastazė bamboje iš stemplės vėžio

37. TNM: pavyzdys: skrandžio karcinoma
(I-IV stadijos)
§ 1 stadija: T1-2 N0 M0.
§ 4 stadija: išplitęs vėžys M1 arba T4 N2,
kai M0.
§ 2 ir 3 stadijos yra tarpinės.

38. Piktybinio naviko apibūdinimo schema
1. Sergamumas ir mirtingumas.
2. Paplitimas amžiaus grupėse, tarp vyrų ir
moterų, geografinėse zonose.
3. Naviko atsiradimą lemiantys veiksniai (rizikos),
ikivėžiniai procesai (sindromai, ligos).
4. Naviko morfologinės savybės: makro-, mikro-
[ICD-0-1, ICD-0-2]
5. Naviko plitimo keliai ir dėsningumai (TNM).
6. Prognozė (ligos naturali eiga, baigtys) ir
gydymo reikšmė prognozei.

39. Prognozė:
lemia keturios naviko ypatybės
§ Išplitimas,
§ Mikromorfologija,
§ Naviko topografinės anatomijos ypatybės,
§ Ligonio bendra būklė.

40. Prognozė:
§ Išplitimas:
§ Ji nustatoma ligonio priešoperacinio tyrimo metu,
operacijos metu, pooperacinio chirurginio preparato
tyrimo metu. Prieš operaciją palpuojamos tolimos
metastazės ar nepaslankus pirminis navikas yra blogos
prognozės požymiai. Jei panašūs požymiai nustatomi
operacijos metu, tai taip pat blogos prognozės požymiai.
Histologinis preparato tyrimas gali tiksliau atskleisti naviko
išplitimą bei plitimo kelius
§ (terminai: not-invasive ca, invasive ca - local invasive or local advanced,
disseminated)
§ Mikromorfologija:
§ Prognozę lemia naviko histologinės diferencijacijos
laipsnis. Du veiksniai – naviko išplitimas ir jo histologinė
diferencijacija visada turi būti vertinami kartu. Mažas
neišplitęs, tačiau nediferencijuotas navikas biologiškai gali
būti labai agresyvus ir nulemti blogą prognozę. Tuo tarpu
išplitusiais navikais sergantys ligoniai gali būti sėkmingai
gydomi, jei naviko diferencijacija yra gera.

41. Prognozė:
§ Naviko topografinės anatomijos ypatybės:
§ Naviko bloga anatominė lokalizacija gali būti didelė
kliūtis jį siekant pašalinti. Tai gali nulemti prognozę.
Pavyzdžiui, frontalinės skilties smegenų navikas gali būti
lengvai pašalinamas, tuo tarpu smegenų kamieno naviką
pašalinti gali nebūti jokių šansų. Kepenų kairiojo
lateralinio segmento navikas yra lengvai pašalinamas,
tuo tarpu tarp kepenų venų augantį naviką pašalinti gali
būti neįmanoma.
§ Ligonio bendra būklė:
§ Jeigu ligonio būklė (dėl amžiaus, gretutinių ligų yra labai
bloga) labai bloga, operacijos siekant pašalinti naviką
neretai atlikti negalima. Pavyzdžiui, ligoniams,
sergantiems lėtiniu inkstų nepakankamumu, sunkiu
širdies nepakankamumu, kepenų nepakankamumu ir kt..
§ Ligonio bendra būklė patariama įvertinti pagal PSAO
siūloma keturių laipsnių skale arba Karnofskio indeksu.

42. Ligonio būklės
įvertinimas (PSO)
Laipsnis PSAO SKALĖ
0 Ligonis aktyvus
I Sunku dirbti fizinį arba įtampos reikalaujantį
darbą; gali atlikti tik lengvus darbus
II Save gali aptarnauti, bet nepajėgia dirbti;
lovoje praleidžia mažesnę dienos laiko dalį
III Vos pajėgia apsitarnauti; 50 proc. dienos laiko
praleidžia lovoje
IV Apsitarnauti negali, priverstas gulėti

43. Laipsnis PSAO skalė % Karnofskio indeksas
0 Ligonis aktyvus. Lengvai gali atlikti darbą, kurį
dirbo anksčiau
100
90
Niekuo nesiskundžia, nėra ligos požymių
Aktyvus. Minimalūs ligos požymiai
I Sunku dirbti fizinį arba įtampos reikalaujantį darbą.
Gali atlikti tik lengvą darbą
80 Sumažėjęs aktyvumas. Sunkiai gali dirbti ankstesnį
darbą. Yra ligos požymių
II Gali save aptarnauti, bet nepajėgia dirbti. Mažesnę
dienos dalį praleidžia lovoje
70 Save apsitarnauja. Sumažėjęs aktyvumas. Negali dirbti
III Vos pajėgia apsitarnauti. 50% dienos praleidžia
lovoje
60
50
Save apsitarnauja, protarpiais reikalinga pagalba
Būtina bendra ir medicininė pagalba
IV Atsiradę invalidumo reiškiniai. Nebegali
apsitarnauti. Priverstas gulėti lovoje
40
30
20
10
0
Reikalinga speciali medicininė pagalba ir slauga
Ryškūs invalidumo reiškiniai
Reikalingas aktyvus, gyvybę palaikantis gydymas
Mirštantis ligonis
Miręs ligonis

44. Ovarų cistinis navikas (cistoma):
50 L (57 m.), PSO III, Karnovskio indeksas – 50.

45. Operacija

46. Pooperacinis preparatas

47. Pasireiškimas, diagnostika
§ Piktybinio naviko klinikinį pasireiškimą lemia:
§ Pirminio naviko sukelti simptomai,
§ Antrinių navikų (metastazių) sukelti simptomai,
§ Nespecifiniai piktybinės ligos simptomai.
§ Vienintelė išimtis – tai CNS navikai, kurie į kitus
atokiau esančius organus ir audinius neplinta.
§ Navikai diagnozuojami remiantis anamneze,
klasikiniais fiziniais objektyvios apžiūros
metodais bei specialiais tyrimo metodais.
§ Ši paprasta diagnostikos schema gali būti
pritaikyta visų navikų diagnostikoje.

48. Dinaminė KT:
tulžies pūslės dugno navikas

49. BMR (MRI):
tulžies pūslės dugno navikas

50. ERCP: tulžies pūslės dugno navikas

51. Arteriografija: kepenų selektyvi
tulžies pūslės dugno hipervaskuliarizuotas navikas

52. Portografija: perkutaninė

53. Pavyzdys: plaučių vėžys
§ Anamnezė
§ Pirminio naviko sukelti simptomai: kosulys, haemoptysis, dyspnoea.
§ Antrinių navikų sukelti simptomai: kaulų skausmai ar lūžiai dėl metastazių
juose, galvos skausmai ar mieguistumas dėl metastazių galvos smegenyse,
gelta dėl metastazių kepenyse.
§ Nespecifiniai simptomai: bendras negalavimas, nuovargis, apatija ar kūno
masės mažėjimas.
§ Objektyvus tyrimas
§ Pirminio naviko sukelti simptomai: įvairūs plaučių simptomai.
§ Antrinių navikų sukelti simptomai: kaklo limfmazgių padidėjimas,
hepatomegalija.
§ Nespecifiniai piktybinės ligos simptomai: blyškumas, maža kūno masė,
§ +paraneoplazminiai simptomai.
§ Specialūs tyrimai
§ Pirminio naviko sukelti simptomai: krūtinės ląstos rentgenoskopija,
bronchoskopija, skreplių citologija.
§ Antrinių navikų sukelti simptomai: radiologinis kaulų tyrimas.
§ Nespecifiniai piktybinės ligos simptomai: anemija, didelis ENG.

54. Gydymas
§ Teisingai pasirenkant gydymo metodą,
būtina apibūdinti tai:
§ piktybinio naviko tikslią vietą ir išplitimą,
§ naviko morfologinį tipą,
§ bendrą ligonio būklę.
§ Tai reiškia, kad turi būti atsižvelgta į
individualias ligonio bei ligos eigos
ypatybes.

55. Gydymo būdai
§ Gydymas gali būti dvejopas: radikalus (angl., curative) (kai siekiama
ligonį visiškai išgydyti) ir paliatyvinis (kai visiškai išgydyti ligonį
galimybių nėra).
§ Radikalaus gydymo būdai:
§ Chirurginis,
§ Radioterapija (burnos, tiesiosios žarnos navikai)
§ Chirurginio ir radioterapinio gydymo kombinacija (gimdos kaklelis).
§ Paliatyvaus gydymo būdai:
§ Chirurginis,
§ Radioterapija,
§ Lytiniai hormonai ir endokrininių liaukų operacijos,
§ Vėžio chemoterapija,
§ Vaistai,
§ Nervų blokados,
§ Psichoterapija, moralinis palaikymas.
Paliatyvios slaugos sąvoka (hospice)

56. Chirurginė onkologija – onkologinių ligonių
chirurginis gydymas pagal bendrosios chirurgijos bei
onkologijos principus
§ Chirurginis: kai atliekamas pirminio naviko pašalinimas, nors jau
yra antriniai židiniai atokiuose organuose ar audiniuose.
Pavyzdžiui, tiesiosios žarnos vėžys gali būti šalinamas, jeigu
prasidėjo gausus kraujavimas iš jo, nežiūrint to, kad kepenyse yra
daug metastazių. Išplitę kiti storosios žarnos navikai taip pat gali
būti pašalinti, jeigu jie yra žarnų nepraeinamumo priežastis.
Skausmą sumažinti galima atliekant nervų vientisumą
nutraukiančias operacijas (pavyzdžiui, splanchnikotomija, sergant
išplitusiu kasos vėžiu).
§ Radioterapija: indikuotina, pvz., siekiant sumažinti neoperabilaus
naviko dydį (krūties vėžys, tiesiosios žarnos vėžys) ......
§ Lytiniais hormonais [ir endokrininių liaukų operacijomis] gydomi
krūties ir prostatos vėžiu sergantys ligoniai.
§ Vaistai: nenarkotiniai ir narkotiniai analgetikai, hipnotikai,
trankvilizatoriai, antiemetikai ir kt.
§ Nervų blokadoms gali būti naudojamas alkoholis.

57. Chirurginio gydymo principai
§ Epitelinės kilmės ir mezenchiminės kilmės piktybinių
navikų gydymo principai skiriasi, nes epitelinės kilmės
navikų pagrindinis metastazavimo kelias –
limfogeninis, mezenchiminės kilmės navikų pagrindinis
metastazavimo kelias – hematogeninis.
§ Epitelinės kilmės piktybinių navikų (karcinomų)
gydymo principai yra tokie:
1. Pirminio naviko pašalinimas sveikų audinių ribose
[ar jo destrukcija].
2. Vietinių limfinių baseinų, drenuojančių pirminį
naviką, pašalinimas; šalia pirminio naviko esantys
limfiniai baseinai yra suskirstyti į 3 grupes – pirmąją,
antrąją ir trečiąją.

58. Operacijų pavadinimai, D sąvoka
§ Operacijų pavadinimuose turi atsispindėti du dalykai.
Pirma, šalinamo organo apimtis. Antra, šalinamų limfinių
baseinų apimtis.
§ Rezekcija, tai organo dalies pašalinimas (pavyzdžiai,
resectio ventriculi, resectio pancreatis, resectio hepatis,
resectio colonis ir kt.). Kai šalinamas visas organas, prie
graikiško ar lotyniško organo pavadinimo šaknies
pridedame žodį “ektomija” (pvz.: gastrektomija,
pankreatektomija, proktokolektomija, proktektomija,
nefrektomija).
§ Šalinamų limfinių baseinų apimtį žymime sutartiniais
simboliais D0, D1, D2, D3 (raidės “D” kilmė – žodis
“Disectio”). Jeigu limfadenektomija neatliekama, rašoma
D0. Jeigu pašalinama limfinės sistemos pirmoji grupė,
žymima D1. Jeigu pašalinama limfinės sistemos antroji
grupė, žymima D2. Jeigu pašalinama limfinės sistemos
trečioji grupė, žymima D3.

59. Operacijų pavadinimai, R sąvoka
§ Limfadenektomijos apimtį lemia naviko išplitimas. Nesant
metastazių limfmazgiuose reikia atlikti D1 apimties
limfadenektomiją. Esant metastazėms N1, reikia atlikti D2 apimties
limfadenektomiją.
§ Norint sėkmingai atlikti limfadenektomiją bei ją įvardinti, reikia gerai
žinoti vėžio plitimo dėsningumus. Juos lemia pirminio piktybinio
naviko lokalizacija.
§ Pavyzdžiai: Gastrectomia, lymphadenectomia D2; Resectio recti,
lymphadenectomia D2.
§ Onkologinės operacijos skirstomos į tris tipus: R0, R1 ir R2.
§ R0 tipo operacija reiškia, kad nėra palikta jokio pirminio ar antrinio
naviko.
§ R1 tipo operacija reiškia, kad dar yra likę mikroskopiniai antrinio
naviko židiniai.
§ R2 tipo operacija reiškia, kad neabejotinai organizme yra likusių
aiškių navikinių audinių.

60. Video
§ Neoplasma duodeni sanquinans

61. Paciento stebėjimas
§ 5 metai (minimum)
§ Schemos: vėžio žymenys, radiologiniai tyrimai,
BMR (MRI), PET
§ Vėžio žymenys glaudžiai susiję su specifinėmis vėžio rūšimis. Tai
naviko audinių gaminamos medžiagos, kurių kiekį galima išmatuoti
biocheminiais ir imunocheminiais metodais. Šios medžiagos gali
suteikti informaciją apie naviko egzistavimą, kitimą, progresavimo
prognozę, gydymo veiksmingumą bei naviko atsinaujinimą.
Tradiciniai vėžio žymenys paprastai yra su vėžiu susiję antigenai,
fermentai, specifiniai baltymai bei metabolitai. Kaip vėžio žymenys
neseniai pradėti naudoti onkogenai, onkogenų produktai bei vėžio
progresavimą slopinantys genai. Šiuos žymenis galima matuoti ir
audiniuose, ir serume.

62. Vėžio žymenų svarbos apibūdinimas
Vėžio žymenys – tai naviko audinių gaminamos
medžiagos, kurių kiekį galima išmatuoti biocheminiais
ir imunocheminiais metodais.
Šios medžiagos gali suteikti informaciją apie naviko
egzistavimą, kitimą, progresavimo prognozę, gydymo
veiksmingumą bei naviko atsinaujinimą. Tradiciniai vėžio
žymenys paprastai yra su vėžiu susiję antigenai,
fermentai, specifiniai baltymai bei metabolitai. Kaip vėžio
žymenys neseniai pradėti naudoti onkogenai, onkogenų
produktai bei vėžio progresavimą slopinantys genai. Šiuos
žymenis galima matuoti ir audiniuose, ir serume.
Vėžio žymenys glaudžiai susiję su specifinėmis vėžio
rūšimis

63. Vėžio žymenų klinikinis
naudojimas
§ Po spindulinio gydymo ar pooperaciniame
periode (norint laiku pastebėti ligos
atsinaujinimą ir metastazavimą),
§ Operacijos radikalumui įvertinti,
§ Laiku pakeisti chemoterapiją
(hormonoterapijos) schemą, jeigu vėžio
žymenys rodo, jog ši neefektyvi,
§ Patikslinti ligos stadiją ir klinikinę grupę,
§ Ankstyvai vėžio diagnostikai bei atrankai
tolimesniems kryptingiems tyrimams
(pavyzdžiai: PSA, AFP)

64. Vėžio žymenų koncentracijos
serume ryšys su piktybinio naviko
kinetika
§ Liga progresuoja: vėžio žymuo padidėja
> 25 proc.
§ Dalinė remisija: vėžio žymuo sumažėja
> 50 proc.
§ Visiška remisija: neapibrėžta

65. Vėžio žymenų nustatymo laikas
1. Prieš operaciją
2. Po operacijos (per pirmąjį mėnesį)
3. Kas ketvirtį pirmuosius trejus metus po
operacijos
4. Du kartus per metus - ketvirtaisiais ir
penktaisiais metais po operacijos
5. Iš karto įtarus, kad yra ligos
atsinaujinimas arba metastazės

66. Naviko lokalizacija Histologinis tipas Pagrindinis vėžio žymuo Papildomi vėžio žymenys
Storoji žarna Adenokarcinoma CEA CA 19-9
Kasa Adenokarcinoma CA 19-9 CEA
Skrandis Adenokarcinoma CA 72-4 CA 19-9
Kepenys Hepatoceliulinis arba
metastazinis vėžys
AFT CEA
Krūtys Adenokarcinoma CA15-3 CEA
Kiaušidės Epitelinis navikas CA 125 CA 72-4
Kiaušidės Mucininis navikas CEA CA 125
Kiaušidės Germinacinių ląstelių navikas β-HCG AFT
Chorionas Choriokarcinoma β-HCG CEA
Plaučiai Smulkialąstelinis vėžys ProGRP
NSE
CEA
Plaučiai Adenokarcinoma,
plokščialąstelinis vėžys
SCC CEA
Gimdos kaklelis Plokščialąstelinis vėžys SCC CEA
Prostata Adenokarcinoma PSA, Laisvasis PSA PAP
Šlapimo pūslė Pereinamojo epitelio navikai β-HCG, TPA, CYFRA
Skydliaukė Diferencijuotas vėžys TG
Skydliaukė Parafolikulinis C ląstelių vėžys Kalcitoninas CEA
LOR sistemos navikai Plokščialąstelinis vėžys SCC CEA

67. Vėžio žymenų naudojimas
Vieta Histologija Pagrindinis Papildomas
Prostata Adenoca- PSA: laisvasis PAP
Storoji žarna Adenoca- CEA CA 19–9
Kepenys HCC arba mts AFT CEA
Krūtys Adenoca- CA 15–3 CEA
Skrandis Adenoca- CA 72–4 CA 19–9
Kasa Adenoca- CA 19–9 CEA
Plaučiai Smulkialąstelini
s vėžys
ProGRP, NSE CEA
Plaučiai Adenoca- ir
plokščialąstelini
s
SCC CEA
Gimdos
kaklelis
Plokščialąstelin
is vėžys
SCC CEA
Kiaušidės Epitelinis CA 125 CA 72–4

68. Profilaktika
§ Pirminė (bendrosios nuorodos)
§ Antrinė (specifinė): priešvėžinių sindromų
ir ligų gydymas

69. Visuomenės sveikatos programa:
ankstyvai gimdos kaklelio, krūties ir storosios
žarnos vėžio diagnostikai (prostata)
1. Moterys nuo 25 m. turėtų dalyvauti
gimdos kaklelio patikroje (angl., screening)
2. Moterys nuo 50 m. turėtų dalyvauti krūtų
patikroje (mamografija pagal ES standartus)
3. Visi nuo 50 metų turėtų dalyvauti
storosios žarnos patikroje
(4) Patariama dalyvauti vakcinacijos nuo hepatito
B programoje
Europos onkologijos institutas, Milanas 2003
Kiekvienu atveju būtinos specialios visuomenės grupių patikros programos

70. KRŪTYS: kiti patikros akcentai
1. Pagrindiniai metodai – krūtų klinikinis patikrinimas ir
mamografija.
2. Nuo 50 metų moterims krūtų patikrinimas bei
mamografija turi būti daroma kasmet (Europos onkologijos
instituto specialistų 2003 metų rekomendacija): valstybinės
patikros programos
3. Tačiau: būtina paaiškinti, kad moterys savo krūtų
apčiuopą darytų kiekvieną mėnesį.
4. Planinis patikrinimas - nuo 40 metų (galima nuo 30 m.).
5. Nuo 40 metų planinis patikrinimas atliekamas kas 1–2
metai.
6. Krūties vėžiu sirgusioms moterims ir toms moterims,
kurių mama ar sesuo sirgo ar serga krūties vėžiu, turi
būti skiriamas ypatingas dėmesys: jų patikra turi būti
pradedama nedelsiant.

71. Priešvėžiniai sindromai ir ligos: stemplė
1. stemplės striktūros po korozinio ar spindulinio
ezofagito jauniems žmonėms (plokščialąstelinis vėžys
atsiranda po keliadešimt metų);
2. stemplės achaliazija: plokščialąstelinis vėžys pradeda
augti išsiplėtusioje stemplės dalyje;
3. Plummer-Vinson sindromas, t.y. lėtinė anemija dėl
geležies stokos, pasireiškianti glositu ir disfagija;
4. Barretto stemplė, t.y. daugiasluoksnio plokščiojo
stemplės epitelio metaplazija į liaukinį cilindrinį:
stemplės adenokarcinoma atsiranda 5–10 proc.
ligonių (endoskopija ir biopsija kartą per metus; GERL gydymas).

72. Priešvėžiniai sindromai ir ligos: stemplė
1. Anamnesis: ikivėžinių stemplės ligų simptomai:
disfagija, rėmuo, skausmas.
2. Nustačius ikivėžinius stemplės ligų simptomus, bet kurio
amžiaus ligonis turi būti ištirtas objektyviais metodais;
ikivėžinėmis ligomis sergantieji turi būti gydomi ir nuolat
stebimi.
3. Įprastinės (nepadidėjusios) rizikos atvejais nuo 40 metų
kas 5 metus patariama daryti radiologinį stemplės
tyrimą (pirmiausiai) ir, įtarus pokyčius, endoskopiją.

73. Priešvėžiniai sindromai ir ligos: skrandis
1. adenominiai polipai, ypač >2 cm: į vėžį perauga iki 20
proc.;
2. lėtinis išplitęs ir sunkus atrofinis gastritis (Helicobacter
pylori infekcija);
3. lėtinis autoimuninis gastritas: per 10 metų vėžys
nustatomas 3–5 proc. tokių ligonių;
4. likusi po rezekcijos skrandžio dalis: po 15–20 metų
vėžys nustatomas 3–5 proc. ligonių;
5. Menetrier liga (hiperplastinis gastritas): vėžys atsiranda
iki 10–15 proc. ligonių.
§ Buvusią ikivėžinę liga pavyksta išaiškinti 15–20 proc.
ligonių, susirgusių skrandžio vėžiu.

74. Priešvėžiniai sindromai ir ligos: skrandis
1. Anamnesis: atkreipkite dėmesį į skrandžio ligų
simptomus
2. Nustačius juos, ligonis turi būti ištirtas objektyviais
metodais; ikivėžinėmis ligomis sergantieji turi būti
gydomi ir nuolat stebimi
3. Įprastinė (nepadidėjusi) rizika: nuo 40 metų kas 5
metus patariama atlikti objektyvius skrandžio tyrimus:
radiologinį (pirmiausia) ir (įtarus pokyčius)
endoskopinį

75. Patvirtinus ikivėžinę skrandžio ligą: nuorodos
1. Diagnozavus skrandžio adenominius polipus (> 2 cm, būtina) jie
turi būti pašalinti ir ištirti patologų.
2. Jei ligonis serga lėtiniu autoimuniniu gastritu 5 metus ir ilgiau,
kasmet kartoti endoskopijas bei biopsijas.
3. Jei praėjo 10 metų ir daugiau po skrandžio rezekcijos dėl
nepiktybinio naviko (opa ir jos komplikacijos, nudegiminė stenozė,
polipas), kasmet kartokite gastroskopijas bei biopsijas.
4. Sergantiesiems Menetrier liga kiekvienais metais būtina daryti
gastroskopijas bei daugines skrandžio gleivinės biopsijas.
5. Patvirtinus Helicobacter pylori infekciją skrandžio gleivinėje, turi
būti skiriamas specifinis priešbakterinis gydymas; gydymo
efektyvumas turi būti patvirtintas objektyviais metodais.
6. Vėžio žymenys ankstyvojoje viršutinės virškinimo trakto dalies
onkologinių ligų diagnostikoje turi antraeilę reikšmę.

76. Priešvėžiniai sindromai ir ligos: kepenys
§ Virusinis hepatitas C
§ Virusinis hepatitas B (HBsAg nešiotojai)
§ Kita: kepenų cirozė,reta metaboline kepenų liga
Nuorodos:
1. Visiems asmenimis, jei jų giminės sirgo hepatoceliuliarine
karcinoma (HCC): patariama tikrinti AFP (α-fetoproteinas)
ir aminotransferazių kiekį serume.
2. Sergantiesiems kepenų ciroze, lėtiniu virusiniu hepatitu,
metaboline kepenų liga: AFP patikra ir sonoskopija kas
3–4 mėn.
3. HBsAg nešiotojams: nuo 35 metų kartą per metus
patariama patikrinti serumo AFP ir aminotransferazes.

77. HCC – Hep C

78. HCC – Hep C

79. Priešvėžiniai sindromai ir ligos: tulžies
pūslė ir latakai
§ Opistorchozė (parazitozė) (sukėlėjas –
opisthorchis viverini – pažeidžia tulžies
latakus; dėl to padidėja
cholangiokarcinomos rizika)
§ Ja dažniau serga rytų ir pietryčių Azijoje
gyvenantys ar gyvenę asmenys

80. Tulžies pūslės vėžys:
dešinioji trisegmenektomija

81. Tulžies latakų vėžys (CCC): PDR

82. CCC: mts

83. Tulžies pūslė polipai
• Siekiant anksti diagnozuoti tulžies pūslės navikus turi
būti atliekamas ultragarsinis tulžies pūslės tyrimas.
• Jeigu diagnozuojamas mažas, t.y. iki 10 mm dydžio,
tulžies pūslės polipas (arba du polipai) ir nėra
cholecistito simptomų, ligoniai turi būti stebimi tiriant
ultragarsu kartą per metus; polipams padidėjus
patariama atlikti cholecistektomiją.
• Nustačius didesnius nei 10 mm polipus, ligoniai turi
būti tiriami du kartus per metus; negalint to daryti ar
atsisakant tai daryti, turi būti pasiūlyta
cholecistektomija.

84. Indikacijos cholecistektomijai: polipai
1. ligoniams, kuriems diagnozuojami trys ar
daugiau bet kokio dydžio polipai tulžies pūslėje,
2. polipai didėja, kai pakinta jų forma ar atsiranda
paviršiaus nelygumų,
3. jeigu ligoniams diagnozuojami polipai ir tulžies
pūslės akmenligė;
4. jei po polipu tulžies pūslės siena sustorėjusi.

85. Priešvėžiniai sindromai ir ligos: kasa
§ Lėtinis paveldimas pankreatitas,
§ Lėtinis tropinis pankreatitas.
§ Nuoroda:
Echoskopijos metu nustačius praplėstą kasos
lataką ligonį siųskite gastroenterologo
konsultacijai [KT, MRI ?], endoskopijos ir
ERCP tikslingumo nustatymo

86. Priešvėžiniai sindromai ir ligos: storoji žarna
1. Šeiminė adenominė polipozė: nieko nedarant
vėžys bus visiems iki 40 metų amžiaus (!!!).
2. Storosios žarnos adenominiai polipai
(adenomos): iki 10 proc. progresuoja iki vėžio.
Didesnė vėžio rizika, kai adenoma yra
gaurelinės struktūros, kai didesnė nei 1 cm ar
jų yra kelios.
3. Uždegiminės žarnų ligos:
- kai totalinis nespecifinis opinis kolitas
užtrunka 8–10 metų,
- kai kairiosios storosios žarnos dalies
nespecifinis opinis kolitas užtrunka 12–15
metų

87. 3. Storosios žarnos uždegimas
Ligonis 8 metus serga storosios žarnos nespecifine
uždegimine liga
Ligonis 5 metus serga kairiosios storosios žarnos dalies
nespecifine uždegimine liga:
§ abiem atvejais siųskite koloskopijai ir vėliau kartokite ją
kas 1-2 metus
Kolitas su displazijos požymiais:
kolonoskopija kasmet
Kolitas be displazijos:
kolonoskopija kas 5 metus

88. Nesergančių storosios žarnos ligomis asmenų
grupės su padidėjusia rizika susirgti storosios
žarnos vėžiu
(susiję su paveldėjimu arba tam tikromis įgytomis būklėmis)
§ Didelė rizika (būklės ir patikros apibrėžtos)
§ Vidutinė rizika (būklės ir patikros apibrėžtos)
§ Įprastinė rizika
susirgti sporadiniais vėžiais: 85 proc.
programinės šios visuomenės grupės patikros
(to pagrindas: kraujo nustatymo išmatose testai)

89. Didelė rizika: nuorodos (I)
1. Jei giminaičiai sirgo šeimine adenomine
polipoze (paveldėjimas)
rektosigmoskopija daroma nuo 12–14 metų kas 1–2 metai;
siųsti genetiko konsultacijai (genetiniam tyrimui);
registras

90. Didelė rizika: nuorodos (II)
2. Jei giminaičiai sirgo paveldėtu nepolipoziniu
storosios žarnos vėžiu:
§ yra bent vienas pirmosios eilės giminaitis, susirgęs storosios
žarnos vėžiu iki 55 metų (Lynch sindromo galimybė),
Kolonoskopija turi būti daroma kas 5 metai nuo 40 metų ar 10 metų anksčiau negu
jauniausio sirgusio giminaičio amžius.
§ yra 2 ar daugiau pirmosios eilės giminaičių, susirgusių storosios
žarnos vėžiu po 55 metų,
Kolonoskopija turi būti daroma kas 5 metai nuo 50 metų ar 10 metų anksčiau negu
jauniausio sirgusio giminaičio amžius.
Prieš kolonoskopiją patariama atlikti retrogradinę irigoskopiją su dvigubu kontrastavimu
Rekomenduojama genetiko konsultacija

91. Vidutinė rizika: būklės
1. Būklė po polipektomijos: pašalintas didelis
(> 1 cm) storosios žarnos polipas ar keli bet
kokio dydžio polipai,
2. Būklė po dalinės kolektomijos: dėl vėžio et
cet.
3. Būklė po pašalinto kiaušidžių, gimdos ar
krūties vėžys,
4. Būklė po radioterapijos dėl mažojo dubens
organų onkologinių ligų.
5. Ureterokolostomija

92. Patikros
Būklė po polipektomijos (jei šalintas >1 cm dydžio polipas
ar dauginiai bet kurio dydžio polipai:
Kolonoskopija: praėjus 1 m. po polipo (polipų) pašalinimo; ji
kartojama po metų ir, jei polipo nerasta, po 5 metų
Būklė po dalinės kolektomijos
Kolonoskopija: praėjus 1 m. po žarnos rezekcijos; jei
patologinių pokyčių nerandama, ji kartojama po 3 metų ir
vėliau kartojama kas 5 metus

93. Prostata: patikra
Nuo 40 metų kasmet digitalinis rektalinis tyrimas –
priešinės liaukos palpacija – visiems
Prostatos specifinio antigeno serume nustatymas: nuo 50
m. (galima pradėti ir nuo 40 m.)
Jei PSA lygis serume >4 (3) ng/ml - urologo konsultacija
(indikacija punkcinei prostatos biopsijai).

94. Gimdos kaklelis: patikra
1. Ginekologo konsultacija: visos lytinius santykius turėjusios
moterys bei visos moterys nuo 18 metų kiekvienais metais
2. Būtinas citologinis Papanicolaou (sutr., Pap) testas.
3. Jeigu per tris metus Pap testai buvo neigiami, jie gali būti
daromi rečiau (pavyzdžiui, kas dvejus ar kas trejus
metus), jeigu tam neprieštarauja ginekologas.
4. Identifikuokite didelės rizikos grupes.
5. Didelės rizikos grupės: 1) moterys, kurioms citologinis
testas nedarytas; 2) moterys, kurioms Pap testas nebuvo
daromas keletą metų, t.y. daugiau nei tris metus.
6. Kiti rizikos veiksniai – labai ankstyva lytinio gyvenimo
pradžia, daug seksualinių partnerių

95. Paskaitos pabaiga