LitCapital apie rizikos kapitalą

1. Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo
asociacijos prezidentas
Šarūnas Šiugžda
Š. Šiugžda:„Kitais metais rinko-
je matysime sandorių skaičiaus
augimą“
Susidomėjimas šiandien tikrai
yra išaugęs ir labai tikėtina,
kad kitais metais matysime dar
daugiau sandorių, kadangi
bus užbaigti ir paskelbti
sandoriai, kurie yra pradedami
įgyvendinti šiuo metu
Lietuvos rizikos ir privataus ka-
pitalo asociacijos prezidentas,
„LitCapital“ fondo steigėjas ir
vadovaujantis partneris Šarūnas
Šiugžda sako, kad 2014 metai
Lietuvoje buvo geri metai tiek
vertinant investicijų skaičių, tiek
sandorių aktyvumą.
Kaip vertinate 2014 metus? Ar tai buvo
geri metai investicijų, sandorių rinkai?
2014 metai buvo geri metai tiek investi-
cijų, tiek sandorių prasme. Rinkoje ma-
tėme pakankamai ir tikrai stambių san-
dorių, pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“
pardavimas, tiek mažesnių sandorių
įvairiose pramonės šakose. Šalyje akty-
viai veikė tiek investiciniai fondai, tiek
strateginiai investuotojai, kurie ieškojo
patrauklių vietinių įmonių įsigijimams.
Susidomėjimas šiandien tikrai yra išau-
gęs ir labai tikėtina, kad kitais metais
matysime dar daugiau sandorių, kadan-
gi bus užbaigti ir paskelbti sandoriai,
kurie yra pradedami įgyvendinti šiuo
Glimstedt KLIENTAS
22
Glimstedt Teisės žinios

2. Į turinį
metu – telekomunikacijų srityje, kitur.
Dažnai sakoma, kad Lietuvoje dominuo-
javientikfinansavimaspaskolomis.Kaip
ši situacija keičiasi per pastaruosius me-
tus?
Verslo finansavimas banko paskolomis
ilgą laiką buvo vienintelis šaltinis, priei-
namas lietuviškam verslui. Tokią situaci-
ją lėmė daugelis priežasčių.
Visų pirma, trūko institucinių rinkos da-
lyvių, kurie investuotų į vietinių privačių
įmonių akcinį kapitalą. Nors Lietuvoje ir
veikia keletas investicinių fondų, tačiau
pastarųjų investicijos dažnai apsiriboda-
vo kontrolinio akcijų paketo įsigijimu.
Antra, dar ne visų įmonių savininkai ir
vadovai yra susipažinę su galimybėmis,
kurias verslui atveria privataus kapitalo
fondo investicija. Situacija per pastaruo-
sius kelis metus reikšmingai keitėsi. La-
bai tikėtina, kad pokyčiai ateityje įgaus
dar didesnį pagreitį. Jau dabar privataus
kapitalo fondas daugelio įmonių akci-
ninkų yra matomas kaip stiprus ir svar-
bus verslo partneris, su kuriuo dirbant
galima įgyti reikšmingą konkurencinį
pranašumą, palyginti su kitais rinkos da-
lyviais, kurie, pavyzdžiui, remiasi tik sko-
lintu kapitalu.
Pagrindinis privataus kapitalo fondo
pranašumas prieš skolintą kapitalą yra
visiškas interesų su likusiais įmonės akci-
ninkais sutapimas. Tai yra visi partneriai
rizikuoja vienodai ir bendromis pastan-
gomis siekia vieno bendro tikslo – su-
kurti kuo didesnę įmonės vertę.
Banko paskolos atveju priešingai – ban-
kas tėra suinteresuotas palūkanomis ir
kuo mažesne rizika, o akcininkų verslo
vertės didinimas paskolos davėjui yra
visiškai nesvarbus dalykas. Kartai tai gali
būti net prieštaraujantis banko tikslams
veiksnys.
Įmonės kartais tiesiog neranda alterna-
tyvių finansavimo šaltinių. Kaip paska-
tinti tai, kad Lietuvoje atsirastų alterna-
tyvų, tarp jų ir didesnė rizikos kapitalo
pasiūla?
Lyginant situaciją šiandien su buvusia
prieš kelerius metus, matomi reikšmingi
teigiami pokyčiai, jei vertinant privataus
ir rizikos kapitalo pasiūlą.
Įvairios iniciatyvos – JEREMIE ar BIF –
reikšmingai prisidėjo prie rizikos kapita-
lo pasiūlos didinimo tiek Lietuvoje, tiek
ir visose Baltijos šalyse.
Tačiau šiandien dar tikrai negalima
pasakyti, kad turime pakankamai al-
ternatyvų. Vietiniai pensijų fondai ga-
lėtų daug aktyviau dalyvauti rinkoje ir
investuoti į vietinius privataus ir rizikos
kapitalo fondus ir taip tuo pačiu padi-
dinti kapitalo pasiūlą Lietuvos rinkoje.
Daugelyje pasaulio šalių veikia tokio
investicijų tipo skatinimas per mo-
kestines lengvatas, ko Lietuvoje dar
šiai dienai neturime. Tikėtina, kad tai
paskatintų privačius investuotojus ak-
tyviau domėtis galimybės investuoti į
privataus kapitalo fondus.
Labai tikėtina, kad stipri privataus kapi-
talo rinka reikšmingai įtakotų lietuviš-
kų įmonių augimą, leistų sukurti naujų
darbo vietų ir padidintų vietinių įmonių
konkurencingumą tarptautinėje rinko-
Pagrindinis privataus kapitalo fondo
pranašumas prieš skolintą kapitalą
yra visiškas interesų su likusiais įmonės
akcininkais sutapimas. Tai yra visi
partneriai rizikuoja vienodai ir bendromis
pastangomis siekia vieno bendro tikslo –
sukurti kuo didesnę įmonės vertę
Glimstedt KLIENTAS
23
Glimstedt Teisės žinios

3. Kitais metais rinkoje
matysime sandorių
skaičiaus augimą.
Daugiausia aktyvumo
lems privataus kapitalo
fondų veiksmai ir
bendra ekonomikos
situacija
je. Tik privataus ir rizikos kapitalo fondų
investicijos gali užtikrinti technologinių
įmonių sėkmę pasaulinėje rinkoje. Artė-
ja metas, kai tokių sėkmės istorijų paga-
liau turėsime.
Viešoje erdvėje vis kalbama apie įmo-
nių galimybes eiti į biržą – pavyzdžiui,
neišnaudotą valstybinių įmonių po-
tencialą. Kodėl čia matome palyginti
mažai poslinkių?
Kalbant apie biržą, potencialo tapti
listinguojamomis bendrovėmis neiš-
naudoja tiek privačios tiek valstybinės
įmonės. Tikriausiai dar nėra pakankamo
skaičiaus stambių lietuviškų bendro-
vių, kurioms akcijų biržą galėtų atverti
naujas plėtros galimybes. Valstybinių
įmonių potencialas listingavimo srityje
yra didelis, tačiau bet kuris investuoto-
jas, prieš įsigydamas bet kokios įmonės
akcijų, turi matyti potencialą iš to gauti
pakankamą grąžą. Didelė dalis valstybės
įmonių prieš tokių žingsnį turėtų atlikti
nemažai namų darbų, kad investuoto-
jams taptų įdomios ir patikimos – tai val-
dymo skaidrumas, politikos atskyrimas
nuo verslo klausimų.
Esate pastebėjęs, kad JAV paskutiniais
metais numeris vienas leidinys yra„Wall
Street Journal“, aplenkęs „USA Today“.
Lietuvoje tuo tarpu -„Panelė“. Kokios čia
priežastys?
Lietuvos gyventojų finansinis raštingu-
mas ir domėjimasis verslu vis dar išlie-
ka pakankamai žemas, tačiau pastoviai
gerėja.
Situacija pakankamai greitai keičiasi į
teigiamą pusę ir po kelių ar keliolikos
metų žiniasklaidos priemonės patei-
kiančios verslo ir ekonomikos naujienas
turės gerokai stipresnes pozicijas.
Kita vertus, gyvename globaliame pa-
saulyje ir kiekvienam norinčiam užten-
ka lengvo pelės spustelėjimo ir galima
gauti didelę dalį informacijos iš užsienio
žiniasklaidos priemonių. Tačiau švietimo
sistema privalo keistis – moksleiviai pri-
valo gauti daugiau žinių apie finansus.
Čia taip pat trūksta nevyriausybinių or-
ganizacijų aktyvumo. Todėl „LitCaptial“
aktyviai prisideda prie rizikos kapitalo
asociacijos veiklos bei Lietuvos finansų
rinkų instituto veiklos, suteikiame gali-
mybę studentams pas mus stažuotis.
Lietuvoje veikia Baltijos inovacijų fon-
das, dar keli fondai. Ar fondų veikla rin-
koje aktyvėja?
Fondų veikla rinkoje aktyvėja. Stiprėja
tiek esami žaidėjai, tiek matome naujų
rinkos dalyvių. Visa tai reikšmingai prisi-
deda prie rinkos plėtros.
Investuotojai dažniausia žiūri į visas tris
Baltijos šalis kaip į vieną regioną, todėl
ateitis priklauso žaidėjams, kurie suge-
bės įrodyti, kad gali sėkmingai veikti
visame regione ir užtikrinti patrauklią
grąža investuotojams. Kurį laiką dar ma-
tysime didėjantį naujų fondų skaičių ir
smarkiai didėjančią kapitalo pasiūlą. Ta-
čiau kol kas investicinė aplinka dar yra
labai jauna ir nebrandi, todėl vietos yra
pakankamai.
Kokios jūsų prognozės 2015 metams?
Ką išvysime – vertinant investicijų, san-
dorių rinką? Kur bus daugiausia aktyvu-
mo?
Kitais metais rinkoje matysime sandorių
skaičiaus augimą. Daugiausia aktyvumo
lems privataus kapitalo fondų veiksmai
ir bendra ekonomikos situacija. Dalis
fondų sieks realizuoti savo investicijas
perleisdami akcijas strateginiams ar ki-
tiems finansiniams investuotojams, kita
dalis sieks įdarbinti investuotojų lėšas
ir pakankamai aktyviai dairysis taikinių
investicijoms. Rinkos dalyvius domins
stiprios įmonės, turinčios geras pozicijas
rinkoje ir demonstruojančios augimą.
Atsiras galimybių ir dėl kai kurių tarp-
tautinių įmonių sprendimo pasitraukti iš
Baltijos šalių rinkos.
Ačiū už pokalbį.
Glimstedt KLIENTAS
24
Glimstedt Teisės žinios