2. Regos reikšmė svarbi tokiose žmogaus
gyvenimo srityse, kaip:
▫pažinimas;
▫praktinė veikla;
▫erdvinė orientacija;
▫jausmai;
▫bendravimas su aplinka ir kt.
3. Rega vystosi nuo gimimo iki maždaug 10
metų amžiaus. Tam būtina sąlyga - smegenys
turi gauti vienodai aiškų vaizdą iš abiejų akių.
4. Toliaregystė
Akies laužiamoji galia per silpna palyginus su akies
ašies ilgiu, šviesos spinduliai susikerta už tinklainės,
vaizdas gaunamas neryškus, pasikeičia artimų objektų
matymas, tačiau tolimi objektai paprastai matomi gerai.
8. Astigmatizmas
Tai tokia būklė, kai vienoje akyje yra dvi skirtingo
laipsnio refrakcijos. Ragenos priekinis paviršius yra
netaisyklingai išgaubtas, ragenos kreivumo spindulys
įvairiuose meridianuose yra netolygus. Dalis šviesos
spindulių patenkančių į akį susikerta viename taške, kita
dalis – toliau.
9.
10. Albinizmas
Pigmento trūkumas dėl genetinio medžiagų apykaitos
sutrikimo.
Nepilnas albinizmas (akių albinizmas) – pigmento trūkumas
yra tik akyse, daugiau nėra jokių požymių.
Pilnas albinizmas – pigmento trūkumas pastebimas visur:
akyse, odoje, plaukuose.
12. Sunkumai:
• Turi saugotis nudegimo saulėje;
• Turi vengti tiesioginės saulės šviesos, atspindžių;
• Labai sunki regėjimo adaptacija iš šviesos į
tamsą ir atvirkščiai;
• Sunku orientuotis labai šviesią, saulėtą dieną.
13.
14. Pagalba
• Geras kontrastas;
• Tamsūs akiniai;
• Buvimas pavėsyje;
• Tolygus apšvietimas;
• Teisinga padėtis klasėje
dėl atspindžių nuo langų
ir lentos.
16. Požymiai:
• Regėjimo aštrumo sumažėjimas;
• Dažnai regėjimo lauko sumažėjimas (tai priklauso nuo
pakenkimo vietos);
• Sutrikęs spalvinis matymas;
• Silpnas vyzdžio susitraukimas šviesoje.
17. Sunkumai:
• Visos užduotys, kurios reikalauja regėjimo aštrumo yra
sudėtingos (skaitymas, smulkių detalių žiūrėjimas,
televizijos žiūrėjimas, veido emocijų atpažinimas);
• Dėl centrinio regėjimo lauko praradimo kyla sunkumai
skaitant, o dėl periferinio regėjimo lauko praradimo
sunkumai orientuojantis;
• Sunkumai orientuojantis tamsoje.
18.
19. Pagalba:
• Geras apšvietimas;
• Geras kontrastas;
• Ekscentrinis žvilgsnio fiksavimas (kai prarastas
centrinis regėjimo laukas);
• Didinimas;
• Mokytis žiūrėti sistemingai ir iš didesnio
atstumo (kai prarastas periferinis regėjimo
laukas);
• Naudotis kitais jutimais.
20. Katarakta
• Akies lęšiuko susidrumstimas. Lęšiukas gali būti dalinai
arba visiškai susidrumstęs.
• Susidrumstęs lęšiukas gali būti pakeistas dirbtiniu lęšiu,
kontaktiniais lęšiais ar akinių stiklais.
21. Požymiai:
• sumažėjęs regėjimo aštrumas;
• problemos dėl šviesos krypties akyje nukrypimo,
išskaidymo;
• įgimtą kataraktą paprastai lydi nystagmas.
22. Sunkumai:
• visos veiklos, kurios reikalauja regėjimo aštrumo, tampa
sudėtingomis (siuvimas, skaitymas, žmonių
atpažinimas);
• sunkumai dėl gylio suvokimu;
• mažesnis jautrumas kontrastui;
• jautrumas šviesos atspindžiams.
23. Po kataraktos operacijos:
• didesnė rizika, kad padidės akispūdis, atšoks tinklainė;
• akis praranda akomodacijos galimybes;
• Kurį laiką po operacijos vaizdas tampa šiek tiek melsvas.
27. Požymiai:
• Dažniausiai akys juda į šonus, tačiau galimas judėjimas
aukštyn – žemyn arba ratu;
• Sumažėjęs regėjimo aštrumas, bet vaizdas nėra judantis;
• Apsunkinta žvilgsnio fiksacija, dėl to galima
kreivakaklystė;
• Nuovargis dėl žiūrėjimo.
28. Akių judesiai gali padažnėti dėl:
• Streso;
• Nuovargio;
• Žvilgsnio fiksavimo;
• Akies uždengimo;
• Šviesos srauto krentančio tiesiai į akis.
29. Sunkumai:
• Prireikia daugiau laiko pamatyti ir apžiūrėti;
• Pavargstama nuo skaitymo ir žiūrėjimo;
• Reikia neįprastos galvos padėties žiūrėjimui;
• Geriausia orientacija ryškioje šviesoje;
• Apsunkintas teleskopų, mikroskopų naudojimas.
30.
31. Pagalba:
• Daryti pertraukėles;
• Naudoti didintuvus;
• Geras apšvietimas, šviesa nekrinta į akis;
• Geras kontrastas;
• Naudoti skaitymo eilutę;
• Pasistengti atrasti tinkamą galvos padėtį;
• Skirti papildomo laiko skaitymui.
32. Geltonosios dėmės degeneracija
• Tai progresuojanti liga;
• Degeneracija apima tik geltonąją dėmę ir tai nesibaigia
aklumu;
• Geltonosios dėmės degeneracija - dažnesnė regos
sutrikimo priežastis vyresniems žmonėms;
• Vaikams vadinama Stargardto liga.
34. Sunkumai:
• Visos veiklos, kurios reikalauja regėjimo aštrumo, yra
apsunkintos. Sunkumai skaitant ir atpažįstant veidus;
• Ekscentrinė žvilgsnio fiksacija;
• Daugiau problemų žiūrint į arti negu į toli esančius
objektus;
• Geresnė orientacija esant normaliam apšvietimui;
• Gali atsirasti tiek jautrumas šviesai, tiek ir poreikis
apšvietimui.
38. Požymiai:
• Progresuoja regėjimo lauko mažėjimas;
• Naktinis aklumas;
• Centrinis matymas gali likti nepaliestas;
• Sunkumai pereinant iš šviesos į tamsą ir atvirkščiai;
• Kartais galimi spalvų iškraipymai.
39. Sunkumai:
• Naktį regėjimas labai ribotas;
• Orientavimosi sunkumai trijuose matavimuose;
• Sunku suvokti bendrą vaizdą dėl regėjimo lauko
ribotumo;
• Teksto skaitymui reikia daugiau laiko;
• Sunku sekti judančius objektus;
• Trukdo labai ryškus apšvietimas;
• Žmogus jaučiasi nervingas, nesaugus.
40.
41. Pagalba:
• Mobilumas;
• Geras kontrastas;
• Mokytis sistemiško žiūrėjimo;
• Mokytis naudotis kitais pojūčiais, kad kompensuoti
blogas prognozes;
• Tekstą susiaurinti, kad būtų patogiau skaityti esant
tuneliniam matymui;
• Padidinti medžiagą esant neryškiam tuneliniam
matymui;
• Saulės akiniai, kepurė su snapeliu ar pan.;
• Vengti teksto ant blizgaus popieriaus.
Esant bet kokiam regos sutrikimui, netaikant tinkamos korekcijos ši sąlyga neįgyvendinama ir nukenčia visos vystymosi sritys.
Vaikui augant, auga ir akies obuolys, todėl toliaregystė mažėja ar visiškai išnyksta.
Skirtingai negu toliaregystė, trumparegystė vaikui augant nemažėja.
Gal kilo minčių, kaip tokiam vaikui padėti?
Visi nerviniai impulsai iš tinklainės į smegenis keliauja per regos nervą. Tačiau kartais jis dėl įvairių priežasčių būna pažeistas. Pati akis gali būti ir sveika.
Pimame paveikslėlyje pažeista regos nervo išorinė dalis, todėl sumažėjęs periferinis regėjimo laukas.
Antrame paveikslėlyje pažeista centrinė nervo dalis ir nėra centrinio matymo.
Paminėjau tik keletą dažniausių regos problemų. Visos jos reikalauja savitų pagalbos būdų. O kiek dar skirtumų tarp tą pačią diagnozę turinčių vaikų? Rasti tinkamiausią pagalbos būdą - ilgas ir sunkus darbas.