MTEP globalizacijos kontekste. Lietuvos atvejo analizė

VILNIAUS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS FAKULTETAS
EKONOMINĖS POLITIKOS KATEDRA
AUDRONĖ ŠALNAITĖ
4 kursas, Ekonomikos studijų programa, Tarptautinė ekonomika
Baigiamasis bakalauro darbas
MOKSLINIAI TYRIMAI IR EKSPERIMENTINĖ PLĖTRA
GLOBALIZACIJOS KONTEKSTE. LIETUVOS ATVEJO ANALIZĖ
Leidžiama ginti_____________ Studentas_________________
Katedros vedėjas________________ Darbo vadovas___________________
_____________
Darbo įteikimo data____________
Registracijos Nr. _______________
Darbas įvertintas _________________
Vilnius, 2016

2
Turinys
Įvadas................................................................................................................................................... 3
1. Globalizacijos proceso ir MTEP samprata. Teorijų sisteminė analizė............................................ 6
1.1 Globalizacijos proceso teorijų analizė ....................................................................................... 6
1.1.1 Globalizacijos proceso samprata, charakteristikos ir formos.............................................. 6
1.1.2 Globalizacijos kiekybinio vertinimo metodai ..................................................................... 8
1.1.3 Globalizacijos ir technologinės pažangos sąsajos............................................................. 10
1.2 Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra............................................................................. 11
1.2.1 MTEP samprata................................................................................................................. 11
1.2.2 Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rūšys........................................................... 13
1.2.3 Investicijų į MTEP priežastys ........................................................................................... 15
1.3 MTEP ir ekonominio augimo ryšys globalizacijos kontekste ................................................. 16
1.3.1 Tarptautinis verslas ir inovacijos globalizacijos aspektu .................................................. 20
1.3.2 Nacionalinė politika ir skatinamoji parama MTEP........................................................... 25
2. Tyrimo metodologija..................................................................................................................... 29
3. Lietuvos atvejo analizė. MTEP įgyvendinimo problemos ir pranašumai ..................................... 34
3.1 Lietuvos atvejo apžvalga MTEP įgyvendinimo aspektu ......................................................... 34
3.2 Globalizacijos, išlaidų MTEP ir ekonominio augimo ryšio nustatymas ................................. 35
3.3 Lietuvos ir JAV mokestinių lengvatų rūšių lyginamoji analizė .............................................. 38
3.4 Išlaidų, skirtų MTEP, analizė pagal sektorių, finansavimo šaltinį ir išlaidų sritį.................... 40
3.5 MTEP veikloje dalyvaujančios darbo jėgos analizė................................................................ 44
3.6 Išlaidų MTEP efektyvumo vertinimas inovacijų sukūrimo aspektu........................................ 47
3.7 Lietuvos atvejo analizės rezultatų apibendrinimas .................................................................. 50
Išvados ir rekomendacijos ................................................................................................................. 53
SUMMARY ...................................................................................................................................... 57
Naudoti literatūros šaltiniai ............................................................................................................... 58
Priedai................................................................................................................................................ 61

3
Įvadas
Globalizacija - vienas aktualiausių šių laikų reiškinių ir procesų, sukeliančių pokyčius
įvairiose srityse. Reiškinys veikia atskirus individus (kasdien naudojami inovatyvūs prietaisai),
verslo struktūrą (nauji metodai ir vertinga programinė įranga, padedanti supaprastinti kasdienius
procesus), valstybių valdymą (išaugus tarptautinių organizacijų skaičiui, paveiktas valstybių
suverenumas). Pirmieji globalizacijos apibrėžimai suformuluoti dar XX amžiuje, tačiau vis dar
nepavyksta sutarti konceptualiu lygmeniu – tai reiškinys, procesas ar istorinė epocha? Šiandien
stengiamasi įvardyti tiek globalizacijos tikslią sampratą, tiek jos procesų tikslų poveikį įvairioms
sferoms. Didelis dėmesys skiriamas kokybiniam situacijos vertinimui, tačiau labai mažas
kiekybiniam. Neaiškus ir tikslus poveikis ekonomikai.
Tačiau pripažįstama, jog veikiant globalizacijai, kuriami ar atnaujinami procesai, išrastos
naujos egzistuojančių veiklų formos ar sukuriamos naujos veiklų rūšys. Mokslinių tyrimų ir
eksperimentinė plėtra (toliau – MTEP) gali būti laikoma viena iš naujai sukurtų veiklų, suformuotų
veikiant globalizacijos procesui. Augant vartotojų poreikiams, plečiantis pasaulio valstybių ryšiams,
kintant verslo struktūrai ir rinkos taisyklėms, ši veikla tampa vienu iš svarbiausių ramsčių tiek
atskirų verslų tiek šalių ekonomikų sėkmei užtikrinti. Sėkmingai veikiant globalizacijai,
įgyvendinama MTEP veikla leidžia sukurti inovatyvius, konkurencingus, aukštą pridėtinę vertę
sukuriančius produktus, kurie kelia atskirų šalių ekonominį lygį. Diskusijos apie investicijų į MTEP
teigiamą poveikį ekonomikai - vienos svarbiausių šiandien. Taigi tema nauja ir aktuali, kadangi
atskleidžia vieną iš pagrindinių ryšių šių dienų ūkio vystymosi procese. Globalizacijos procesai
modifikavo ne tik verslo ar politikos įgyvendinimą, tačiau ir būdus šalies ūkio lygio kėlimui.
Tikima, jog skatinant investicijas į MTEP, sukuriamos inovacijos, kurios sukuria didelę pridėtinę
vertę šalių ekonomikoms. Tačiau nėra aišku, ar investicijos į MTEP užtikrina inovacijų generavimą
ir koks realus sukurtų inovacijų poveikis ekonominiam augimui. Dėl globalizacijos masto, MTEP
veiklos įgyvendinimo kompleksiškumo bei sudėtingumo, yra labai sunku įvertinti šiuos ryšius.
Tačiau remiantis gerąja praktika, aptiktomis statistinių duomenų koreliacijomis, šalys skatina
investicijų į MTEP augimą, įgyvendindamos įvairius pokyčius politikos bei verslo struktūrose,
skirdamos finansinę paramą. Tik kompleksiškai įgyvendinama MTEP veikla operatyviai bei tiksliai
sukuria inovacijas, atitinkančias rinkos poreikius bei reikalingas ekonomikos augimui užtikrinti.
Dažnai valstybėms sunku užtikrinti tokį MTEP vykdymo būdą ir gauti tikėtiną ekonominę naudą.
MTEP veikla Lietuvoje pradėta koordinuoti ir planuoti tik nuo 2008-ųjų metų. Šalyje didelis

4
dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams, tačiau sukauptos žinios bei inovacijų prototipai dažnai
parduodami užsienio valstybėms, pridėtinę vertę sukuriant kitų šalių ekonomikoms. Taip pat,
Lietuva, būdama ES nare, gauna didelę finansinę paramą MTEP vykdymui, tačiau pastebėta, jog
gautos lėšos nėra paskirstomos efektyviai. Todėl pagrindinė bakalaurinio darbo problema –
Lietuva neišnaudoja MTEP potencialo pridėtinei vertei šalyje kurti.
Bakalaurinio darbo objektas: MTEP ir ekonominio augimo ryšys globalizacijos kontekste.
Bakalaurinio darbo tikslas: nustatyti globalizacijos, MTEP ir ekonominio augimo ryšį ir, atlikus
statistinę duomenų analizę, pateikti rekomendacijas MTEP veiklos įgyvendinimui Lietuvoje.
Bakalaurinio darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti globalizacijos proceso sampratą, globalizacijos charakteristikas bei formas;
2. Palyginti globalizacijos kiekybinio matavimo metodus;
3. Atskleisti teorinį globalizacijos ir technologinės plėtros (inovacijų kūrimo) ryšį;
4. Atskleisti MTEP sampratą, apžvelgiant MTEP veiklų rūšis ir nustatant investicijų į MTEP
priežastis;
5. Pagrįsti MTEP ir ekonominio augimo ryšį;
6. Apžvelgsti tarptautinio verslo ir inovacijų generavimo pokyčius, veikiant globalizacijai;
7. Apibrėžti nacionalinės politikos vaidmenį vykdant MTEP;
8. Nustatyti pagrindines Lietuvos problemas ir pranašumus, įgyvendinant MTEP;
9. Pateikti rekomendacijas MTEP įgyvendinimui Lietuvoje, remiantis visų bakalauriniame
darbe atliktų analizės rūšių rezultatais.
Bakalaurinio darbo struktūra: bakalaurinis darbas susideda iš įvado, trijų pagrindinių dalių
(teorinė ir metodologijos apžvalga bei tyrimo dalis), išvadų ir rekomendacijų, literatūros sąrašo,
santraukos anglų kalba ir priedų.
Pirmoje pagrindinėje – teorinėje – dalyje atliekama teorinė įvairių literatūros šaltinių
analizė. Aptariama globalizacijos proceso samprata, pagrindinės charakteristikos ir formos,
nustatomas ryšys su technologine plėtra bei inovacijų kūrimu. Taip pat nustatoma MTEP samprata,
rūšys, apibrėžiamas procesas bei plačiau paaiškinama proceso pasekmė – inovacijų sukūrimas.
Teorinėje dalyje taip pat aptariami pagrindiniai MTEP investavimo šaltiniai: atskleidžiamas viešojo
sektoriaus bei privataus sektoriaus vaidmuo. Identifikuojami ryšiai tarp globalizacijos ir inovacijų
generavimo, taip pat tarp išlaidų MTEP ir ekonominio augimo.

5
Antroje dalyje, remiantis teorinėje dalyje surinkta informacija, atspindinčia pagrindinius
ryšius, vykdant MTEP, aptariama bakalauriniame darbe atlikto tyrimo metodologija. Apibrėžiamas
tyrimo tikslas, aptariama tyrimo metodologija ir iškeliamos hipotezės. Šioje dalyje taip pat trumpai
paaiškinti darbo autorės pasirinkti aktualūs rodikliai, padedantys atskleisti pagrindines problemas,
naudojami su tikslu atskleisti pagrindines problemas ir pranašumus, susijusius su MTEP
įgyvendinimu Lietuvoje.
Trečiojoje dalyje pristatomi tyrimo rezultatai ir atliekama rezultatų analizė, akcentuojant
pagrindines MTEP vykdymo ir inovacijų generavimo problemas Lietuvoje. Remiantis „Lietuvos
inovacijų plėtros programa 2014-2020 metams“, pateikiami siūlymai MTEP ir inovacijų politikos
tobulinimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.
Tyrimo metodai ir naudoti šaltiniai. Darbe pristatomi aktualiausi moksliniai požiūriai,
atliekant lyginamąją mokslinės literatūros analizę. Lyginamosios analizės tikslas yra nustatyti, koks
ryšys sieja globalizaciją, investicijas į MTEP bei ekonomikų augimą, įvertinant globalizacijos ir
technologinės plėtros aspektus. Parenkant aktualius kiekybinius rodiklius, atskleidžiančius
pagrindinius teorinėje dalyje nustatytus ryšius, atlikta statistinė duomenų bei rodiklių lyginamoji
analizė, naudojant regresinės analizės, laiko eilučių analizės ir kitus metodus.

6
1. Globalizacijos proceso ir MTEP samprata. Teorijų sisteminė analizė.
1.1 Globalizacijos proceso teorijų analizė
1.1.1 Globalizacijos proceso samprata, charakteristikos ir formos
Viena galingiausių jėgų, formuojanti pasaulį ir jo ryšius yra globalizacija. Tai nemažai
diskusijų keliantis procesas, kurio pasekmės matomos ar numanomos įvairiose srityse: socialiniame
gyvenime, ekonomikoje bei politikoje. Globalizacija dažnai lyginama su pasauline šalių
konvergencija, persiliejimais ir sąjungomis, tačiau tai nėra visiškai tas pats. Daug lengviau įvertinti
šio reiškinio daromą įtaką, nei tiksliai apibrėžti patį reiškinį ar jo mąstą (Held ir kt., 2002).
Reiškinys pastebėtas ir pradėtas analizuoti labai neseniai, todėl vis dar nėra sutariama dėl
globalizacijos termino bendro apibrėžimo. Nėra aišku kuo laikyti globalizaciją: istorine epocha,
procesu, teorija ar nauja paradigma. S. Reich (1998) globalizaciją siūlo vadinti procesu.
Mokslininkas atsižvelgia į globalizacijos veikimo mastą, sričių ir formų gausą. Globalizacijos
negalima vadinti įvykiu, nes ji nėra vienalaikė, negalima vadinti epocha, kadangi procesai vis dar
tęsiasi. Todėl šiame bakalauriniame darbe globalizacija įvardijama kaip nenutrūkstamas, vis dar
vykstantis procesas.
Globalizacijos proceso apibrėžimas dažnai siejamas ar net sutapatinamas su
internacionalizacija, liberalizacija, universalizacija arba deteritorizacija (Urbšienė, 2011).
Internacionalizacija – augantis ekonominės veiklos geografinis plėtimasis, kuomet kertamos
valstybės sienos. Procesas pasireiškia per priklausomybės tarp šalių didėjimą, prekybinių sandorių
skaičiaus augimą. Tokiu būdu globalizacijos samprata susiaurinama tik iki ekonominės
globalizacijos, žvelgiant per prekybinių ryšių integracijos ir tarptautinių projektų įgyvendinimo tarp
atskirų šalių prizmę. Liberalizacija – dar aukštesnis globalizacijos proceso veikimo lygis. Tai
reiškinys, formuojantis ekonomiką „be sienų“ (Urbšienė, 2011). Laisvai juda kapitalas bei darbo
jėga. Tai nulemia atskirų šalių ir viso pasaulio ekonomikos, socialinio gyvenimo reorganizavimą.
Universalizacija apibrėžia dar glaudesnius ryšius, kai laisvai juda ne tik ištekliai, bet ir
intelektinės žinios, išradimai ir patirtys. Šių intelektinių žinių plitimas dažnai prilyginamas kultūros,
ekonomikos ar politikos konvergencijos homogenizacijai (Urbšienė, 2011). Viena iš intelektinių
žinių plitimo formų laikoma ir MTEP. Pati aukščiausia, kol kas neegzistuojanti globalizacijos forma
yra deteritorizacija, kai geografiniuose žemėlapiuose egzistuojančios valstybių sienos, kultūros,
atskiros politikos formos praranda prasmę, o valstybių ryšiai tampa labai glaudūs. Tai tokia žmonių

7
santykių plėtra, kuomet įsigali bendras suvokimas apie pasaulį kaip vieną didelę valstybę. Taigi
globalizacijos procesas apima ryšių integraciją, tačiau šie ryšiai suvokiami vis kitu – šalies,
regioniniu, tarpžemyniniu ar viso pasaulio – mastu. Tai pastebima ir mokslininkų darbuose,
prelegentų kalbose, kai globalizacijos sąvokos sinonimais laikomi tokie terminai kaip jau minėtoji
internacionalizacija (Walters, 1996), ar tiesiog integracija (Reich, 1998).
Mishkin (2007) teigia, jog globalizacijos procesas negali būti teisingai paaiškintas,
neįvertinus šio proceso charakteristikų ir formų įvairovės. Globalizacijos charakteristikos tai
požymiai, kurie nurodo globalizacijos procesų vyksmą. Snieška, Bernatorytė ir Kavaliauskienė
(1992) išskiria septynias pagrindines globalizacijos charakteristikas: judrumo, judėjimo, kalbų
mokymosi, deteritorizacijos, greičio, laiko ir visuotinumo. Judrumo charakteristika apibūdina
augantį gebėjimą keistis informacija, kai konkreti geografinė ar fizinė vieta praranda prasmę.
Judėjimo charakteristika nurodo, jog išteklius vis lengviau perkelti iš vienos valstybės į kitą, taip
pat greičiau keliauja ir žmonės („perkeliama kultūra“). Judrumo ir judėjimo charakteristika stipriai
susieta su kalbų mokymosi aspektu: pastebėta, jog gerėjant komunikacijos priemonėms, augant
švietimo būdų įvairovei, auga ir poliglotų skaičius.
Judant žmonėms, gerėjant kalbų mokymosi sąlygoms, nyksta geografinės vietos reikšmė.
Tai atspindi deteritorizacijos charakteristika. Ši charakteristika apibrėžia ir informacinių
technologijų procesų pokyčius. Technologijų naudojimas taip pat aktualus apibrėžiant greičio
charakteristiką. Įmonės suvokia pristatymo greičio įtaką pelno dydžiui, todėl stengiasi optimizuoti
ne tik gamybą, bet ir logistikos procesus. Su greičio charakteristika glaudžiai susijusi laiko
charakteristika. Augant vartotojų poreikiams bei galimybėms, atsiradus pasirinkimo laisvei, laiko
aspektas tampa lemiamu. Konkreti informacija, apgalvota paslauga, išsprendžianti kasdienę
problemą, yra tai, ko reikia šiandieniniam vartotojui. Visuotinumo charakteristika apibrėžia
padarinius, kuriuos jaučia atskiri asmenys, įmonės, sektoriai ir valstybės. Formuojasi nauji ryšiai ir
formos, kuriasi bendruomenės ir sąjungos. Nors kokybinis ir kiekybinis globalizacijos egzistencijos
įrodymas yra komplikuotas, dėl visuotinumo aspekto globalizacijos proceso poveikį sunku paneigti
(Mishkin, 2007).
Taigi, globalizacija veikia skirtingas sritis. Penkios pagrindinės globalizacijos formos
(Snieška, Bernatorytė, Kavaliauskienė, 1992) leidžia įvertinti šias poveikio sritis. Pastebėta:
o Ekonominė globalizacija, apimanti tarptautinių organizacijų ir tarptautinių įstatymų
skaičiaus augimą, skatinant ekonominį vystymąsi, finansų ir inovacijų judėjimą.
o Kultūrinė globalizacija, kuri nurodo kultūrų konvergencijos tendenciją (angl. cultural

8
merging), sudarant galimybę ne tik pažinti kultūras, tačiau ir išmokti skirtingų kalbų,
gerinant visuotinę komunikaciją ir didinant bendradarbiavimo galimybes.
o Politinė globalizacija. Vis dažniau taikoma demokratinio valdymo forma, gilėja tarptautiniai
politiniai santykiai, kuriasi sąjungos (pavyzdžiui, ES, NATO).
o Technologijos pažanga. Ši forma apibrėžia technikos laimėjimus, inovacijų kūrimą ir MTEP
įgyvendinimą, dalijimąsi žiniomis, intelektiniu turtu (patentai, licencijos).
o Mokslinė globalizacija, apibrėžianti švietimo srityje kuriamus ryšius. Bendradarbiauja šalys,
universitetai, akcentuojant mokslo pažangą tam, kad pasaulis vystytųsi ir gebėtų patenkinti
augančios populiacijos dar greičiau augančius norus. Mokslinės globalizacijos aspektas
glaudžiai susijęs su technologinės globalizacijos aspektu: aukštasis mokslas pasitelkiamas
technologijoms kurti.
Apibendrinant atliktą globalizacijos charakteristikų ir formų aprašomąją analizę, galima
teigti, jog dėl savo masto, sričių, aspektų įvairovės, globalizacijos sąvoka nėra apibrėžiama oficialiu
sutarimu. Tačiau globalizacijos procesas nurodo nuolatinę ryšių visame pasaulyje plėtrą, augant
tarpusavio priklausomybei ir tobulėjant apsikeitimo ištekliais galimybėms. Ši ryšių plėtra pastebima
įvairiomis formomis: išauga tarptautinio verslo vaidmuo, didelis dėmesys skiriamas technologijų
kūrimui bei moksliniams tyrimams, švietimui, kultūros aspektui ar politinių jėgų konsolidavimui.
1.1.2 Globalizacijos kiekybinio vertinimo metodai
Teorinis ryšys nurodantis, jog globalizacija veikia įvairias sritis, egzistuoja, todėl
mokslininkai stengiasi įvertinti šį poveikį kiekybiniais matavimais. Kiekybiniai matavimai suteikia
daugiau racionalumo moksliniam pagrindui, aiškinančiam globalizacijos proceso poveikį. Tam, kad
būtų įvertintas miestų ar šalių globalizacijos lygis, naudojami skirtingi rodikliai, sudaryti iš
integruotų rodiklių rinkinių. Juščius (2004) pažymi, jog globalizacija turi būti suprantama kaip
kompleksiškas socialinio gyvenimo raidos fenomenas, apimantis ne tik ekonominę, bet ir politinę,
technologinę, kultūrinę, karinę, ekologinę ir kitas sferas, todėl globalizacijos masto ir eigos
vertinimas taip pat turi būti kompleksiškas. Integruotų rodiklių rinkiniai padeda įvertinti
globalizacijos reiškinį kaip visumą, o taip pat ir atskirų šalių globalizacijos poveikio gylį
(Pekarskienė, Susnienė, 2010).
Kiekvienas iš egzistuojančių globalizacijos matavimo rodiklių remiasi skirtinga

9
metodologija. Dėl anksčiau minėtų mokslininkų nesutarimų dėl globalizacijos sampratos, visuotinai
priimtina globalizacijos kiekybinio vertinimo metodologija taip pat nėra apibrėžta. Skirtingos
metodologijos parinkimas nulemia, kokią vietą viso pasaulio šalių kontekste užims atskira valstybė.
Rodiklio skaičiavimuose įtraukiami tam tikri koeficientai (proporcijos), kurie suteikiami atskiroms
globalizacijos paveiktoms sritims (ekonomikai, politikai, socialiniam gyvenimui). Priklausomai nuo
rodiklio skaičiavimo metodologijos, nuo metodologijos kūrėjo požiūrio, tos pačios šalies
įvertinimas tampa labai skirtingu. Siekiant bakalaurinio darbo tyrimo rezultatų objektyvumo,
tikslinga palyginti du populiariausius ir dažniausiai naudojamus globalizacijos kiekybinio vertinimo
metodus: Kearney globalizacijos indeksą ir Dreherio (KOF) globalizacijos indeksą. 1 lentelė,
suformuota bakalaurinio darbo autorės, išskiria tris pagrindinius aspektus, kurie leidžia palyginti
rodiklius, pasirenkant esminius aspektus. Lentelės pavidalo lyginamoji analizė įgalina pasirinkti
rodiklį, teisingiausiai atspindintį globalizacijos mastą ir labiausiai tinkamą atskiro tyrimo tikslui
pasiekti.
1 lentelė. Kearney ir Dreher globalizacijos matavimo indeksų palyginimas
Kearney Dreher (KOF)
Rodiklio naujumas Indeksas skaičiuojamas nuo 2001 m.
Paskutinį kartą atskirų šalių
globalizacijos mastas įvertintas
2007 metais.
Pirmą kartą pateiktas 2002 metais,
tačiau skaičiuojamas jau nuo 1970-
ųjų. Indeksas atnaujinamas kasmet.
Rodiklio aprėpiamos sritys Indeksas įvertina šalies ekonominę
integraciją, technologinius ryšius,
asmeninius kontaktus ir politinius
įsipareigojimus. Aprėpiami tik
svarbiausi, labiausiai pastebimi
globalizacijos poveikio aspektai –
tarptautiniai santykiai, žmonių
judėjimas, finansų srautai,
tarptautinė prekyba ir kita.
Apima tris pagrindines
globalizacijos veikiamas sritis:
ekonominę, socialinę ir politinę.
Indeksas labiausiai atsižvelgia į
ekonominės globalizacijos formą.
Šalių palyginimo galimybės 2007-ųjų metų indeksas įvertina 72
pasaulio šalis, kurios pagamino 97%
bendrojo pasaulio vidaus produkto,
ir kuriose gyveno 88% viso pasaulio
gyventojų.
Globalizacija įvertinama skalėje nuo
1 iki 100. Pateikiami 122 pasaulio
šalių įvertinimai. Rodiklis įgalina
palyginti daugiau nei 30 metų
laikotarpio rodiklių dinamiką.
(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Pekarskienė, Susnienė, 2010)
Remiantis lentelėje pateikta informacija, galima daryti išvadą, jog KOF indeksas yra
sudėtingesnis, apimantis ilgesnį periodą ir dėl šios priežasties įgalinantis tolimesnius skaičiavimus
būti dar tikslesniais. Dreher (KOF) indeksas įtraukia didesnį skaičių šalių, negu Kearney indeksas.
Juščius (2004) atkreipia dėmesį į Kearney indekso trūkumus: minimalus indeksui atrinktų blokų
kiekis, ribotas rodiklių skaičius, kiekybiškai neišmatuotais lieka kultūros, aplinkos, gyventojų

10
migracijos, karinės integracijos ir kiti aspektai; indekse apjungiami nehomogeniški globalizacijos
fenomeno elementai; blokų viduje rodiklių grupes sudaro nevienodo reikšmingumo dydžiai;
ignoruojami svarbūs procesai atskirų globalizacijos indekso blokų grupėse ir kita. Taip pat, Dreher
(KOF) indeksas atspindi ekonominį šalių augimą, siekiant išsiaiškinti kaip atskiros globalizacijos
veikiamos sritys daro įtaką šalių ekonomikai (Mačerinskas,J., Pipinytė, A. 2003). Tuo tarpu
Kearney neturi tokio tikslo ir neieško tarpusavio koreliacinių ryšių.
Atlikus dažniausiai naudojamų globalizacijos kiekybinio vertinimo metodų apžvalgą ir
lyginamąją analizę, galima teigti, jog Dreher (KOF) koeficientas geriau įvertina ekonominį ir
technologinį šalių aspektus, kurie yra patys svarbiausi šiame bakalauriniame darbe.
1.1.3 Globalizacijos ir technologinės pažangos sąsajos
Viena iš globalizacijos formų – technologinė globalizacija. Technologinę globalizaciją
įvertina ir ankstesniame poskyryje minėti globalizacijos indeksai. Kearney indeksas atsižvelgia į
tiesioginį technologinės pažangos kilimą, tačiau sąmoningai pasirinktas Dreher (KOF) indeksas
leidžia atskleisti technologijų pažangumo ir ekonomikos augimo ryšį (Dreher, A. 2007). Šiandien
stebima didžiulė technologinė pažanga pačiose įvairiausiose srityse, pavyzdžiui, komunikacijoje,
logistikoje, statybos inžinerijoje. Taigi vienas iš globalizacijos pasireiškimo aspektų yra
technologijų tobulinimas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vaidmens išaugimas bei
inovacijų generavimas (Globalization of R&D…, 2005).
Technologija, vertinant bendriniu aspektu, gali būti suprantama kaip įrankis ar tam tikras
būdas, kurio tikslas - transformuoti pradines turimas medžiagas (angl. inputs) į galutinius
produktus, siekiant tam tikro tikslo (Zeleny, 2012). Technologija susideda iš techninės įrangos,
programinės įrangos, žinių, kaip pastarosiomis įrangomis naudotis. Tai sudaro technologijų kūrimo
branduolį. Tačiau yra ir ketvirtasis komponentas, kurio vaidmuo šiandien išaugo. Tai palaikantis-
aptarnaujantis tinklas, paremtas intelektinių žinių bazės generavimu. Zeleny (2012) pastebi, kad
geros techninės įrangos turėjimas šiandien nebe toks svarbus kaip anksčiau. Formuojasi požiūris į
techninę įrangą kaip į prekę technologijai sukurti. Vis didesnis vaidmuo globalizacijos paveiktame
pasaulyje skiriamas būtent intelektinių žinių bazės formavimui, generavimui bei palaikančiųjų
tinklų tobulinimui. Tai susiję su nuodugniais moksliniais tyrimais bei eksperimentinės veiklos
atlikimu, apsikeitimu informacija, idėjų generavimu su tikslu pagerinti fizinius, organizacinius,
administracinius, kultūrinius technologijos aspektus ir struktūras. Būtent tai šiandienos

11
technologijoms suteikia išskirtinumo ir sėkmingumo.
Pagal H.G. Stever ir J. H. Muroyama (1988) globalizacijos poveikis technologinei pažangai
pastebimas šiais aspektais: transformuojasi kompanijų ir šalių gamybos organizavimas, prekybos
ryšiai, laisviau ir didesniais kiekiais juda investicinis kapitalas, žmogiškieji ištekliai, todėl gilėja
bendradarbiavimas, greičiau vystomi produktai bei kokybiškiau atliekami procesai. Akivaizdūs
tokio pasireiškimo įrodymai yra aviacijos technikos pažanga pastaraisiais metais, lėktuvų rūšių ir
reisų gausa, prekybos ir bendradarbiavimo sutarčių skaičiaus išaugimas, tarptautinių studijų
programų populiarėjimas ar naujai atsiradusi ir dažnai eskaluojama „protų nutekėjimo“ problema.
Tokie pavyzdžiai byloja apie pačių įvairiausių ryšių gilėjimą, o tuo pačiu ir technologinę pažangą
per technologijų judėjimą įvairiausiais būdais.
Taigi, globalizacija, pasireiškusi per bendradarbiavimo/prekybos sutartis, investicinius
ryšius, standartų taikymo naudos įžvalgas ir diegimą atskirose pasaulio šalyse atvėrė valstybių
sienas (Frankel, 2000). Labiausiai sutariama dėl globalizacijos proceso pasireiškimo per
komunikacijos technologijų pažangą. Tuomet nebūtų klaidinga manyti, kad globalizacija visų pirma
atvėrė sienas keistis informacija, žiniomis, dalintis gerąja patirtimi. Labai svarbu suvokti, kad
informacija ir žinios – ne tas pats. Jau XX-ojo amžiaus viduryje amerikiečių ekonomistas F.
Machlup (1962) informaciją įvardijo kaip prekę, kurią galima įvertinti, įkainoti ir parduoti.
Šiandieniniame globalizacijos paveiktame pasaulyje informacija tampa strateginiu-ketvirtuoju
ekonominiu ištekliu, kuris didžiąja dalimi nulemia rinkos dalyvių konkurencingumą (Zeleny, 2002).
Apdorota informacija tampa žiniomis, kurios yra esminės tolimesniam gyvavimo procesui. Būtent
informacijos apdorojimas ir žinių kaupimas leidžia užtikrinti sėkmingą technologinę pažangą
visame pasaulyje, na o globalizacijos procesas padėjo pamatą sparčiam apsikeitimui informacija ir
ketvirtojo ištekliaus atsiradimui.
Informacijos kaupimas ir žinių generavimas, technologijų judėjimas per atviras valstybių
sienas, bendradarbiavimo ryšių gilėjimas yra pagrindiniai kintamieji globalizacijos procese,
tobulinant technologijas ir skatinant technologinę pažangą pasaulyje. Globalizacijos procesas
spartina technologinę pažangą, kuri keičia ūkio, ekonomikos ir verslo taisykles.
1.2 Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
1.2.1 MTEP samprata
Dažniausiai sutinkamas terminas, kalbant apie inovacijas ir atskiros šalies ar įmonės

12
technologinę pažangą, yra mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtra. Vis daugiau dėmesio skiriama
MTEP ir inovacijų generavimo veikloms, jas laikant pagrindiniais žinių ekonomikos elementais, ir
suvokiant, jog žinių ekonomika – vienas iš globalizacijos proceso reiškinių (Ekonominio
Bendradarbiavimo ir..., 2007). Valstybės pastebi ekonominę naudą, gaunamą dėl sėkmingo MTEP
įgyvendinimo, todėl dalijasi gerąja praktika, teikia rekomendacijas ir vykdo išteklių mainus. Taigi,
MTEP tampa veikla, įgyvendinama globaliu mastu, todėl svarbu giliau pažvelgti į šios veiklos
sampratą.
Yra pačių įvairiausių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros apibrėžimų. Visa
apimantys apibrėžimai, kurie paaiškina MTEP kaip veiklą, kurios metu vyksta daugybė procesų,
sutinkami oficialiuose reglamentuose ar tarptautinių organizacijų leidiniuose. Remiantis Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1291/2013, MTEP yra sisteminga kūrybinė veikla, kuria
siekiama padidinti turimas žinias ir jas naudoti kuriant ar plėtojant naujus produktus, taip pat
patobulintas esamų produktų versijas ar savybes arba naujus ar veiksmingesnius gamybos procesus.
Kitais žodžiais tariant, MTEP yra sistemingai atliekama kūrybinė veikla, stengiantis pažinti žmogų,
kultūrą, visuomenę, identifikuoti poreikius ir pastaruosius tinkamai patenkinti. Į MTEP patenka visa
veikla, kurios tikslas yra toliau techniškai tobulinti produktą ar procesą. Tačiau, jei produktas,
procesas ar metodas yra iš esmės parengtas, o pagrindinis tikslas yra, pavyzdžiui, plėtoti rinkas,
tuomet tokia veikla nėra priskiriama MTEP (Standartinė praktika, siūloma..., 2007). Tuo tarpu
„Mokslinių tyrimų ir...“ ataskaitoje1
(2014) akcentuojama, jog MTEP nuo kitų vykdomų veiklų
galima atskirti pagal MTEP būtiną savybę spręsti mokslines ar technologines problemas. Todėl
moksliniai tyrimai turi rašytinę prigimtį. Tai yra ankstyvasis etapas, kuomet inovacijos ar
patobulinimai dar tik planuojami. Dažnai moksliniai tyrimai evoliucionuoja į eksperimentinės
plėtros stadiją, kuomet kuriami tam tikri produktų prototipai (žr. 1 priedą).
MTEP neturi būti laikoma pagalbine veikla. Tai yra atskira tikslinga veiklos rūšys. MTEP
veiklos rezultatu tampa inovacijos/intelektinės nuosavybės produktai. Vertėtų giliau pažvelgti ir į
inovacijų sąvoką. Remiantis „Mokslinių tyrimų ir...“ (2014) ataskaita, inovacijos tai rinkoje
prieinami produktai, paslaugos arba sukurtas meno objektas. Inovacijos samprata taip pat labai
pasikeitusi. 1934 m. Schumpeteris pats pirmasis apibūdino inovaciją kaip „naujų derinių sukūrimą“,
na o šiandien inovacija suprantama kaip naujų technologijų, idėjų ir metodų kūrimas bei jau
egzistuojančių produktų ir procesų tobulinimas. Inovatyvu – tai, kas nauja ir tai, kas pritaikoma
(Pogosian, S., Dzemyda, I. 2012). Taigi, inovacijų sąvoka yra labai menkai atsieta nuo MTEP
1
MT-02 statistinė ataskaita (2014) paruošta Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Bakalaurinio darbo teorinėje dalyje
naudojami statistinės analizės rezultatai ir lentelė, apibrėžianti MTEP veiklos etapus (žr. 1 priedą).

13
sąvokos, o inovacijų sukūrimas gali būti laikomas MTEP rezultatu/tikslu (plačiau poskyryje 1.2.3)
ir šiandieninio verslo vienu iš konkurencingumo užtikrinimo aspektų (plačiau poskyryje 1.3.1).
Taigi, MTEP veiklos įgyvendinamos siekiant užtikrinti technologinę pažangą, atnaujinant
procesus, veiklų koordinavimo būdus, ryšius, įrenginius ir kita. MTEP veikla pradėta įgyvendinti
dar XX amžiuje, tačiau šiandien ši sisteminga, kompleksinio pobūdžio veikla, tapo viena iš
prioritetinių veiklų valdant šalies ūkį. Galima teigti, jog globalizacijos procesai paruošė pagrindą
keistis žiniomis, išradimais, nesunkiai perduoti technologijas, gerąją praktiką ir dėl šios priežasties
susiformavo nauja veiklos rūšis – MTEP. Tačiau MTEP įgyvendinimas taip pat skatina
globalizacijos procesų veikimą (egzistuoja abipusis teigiamas ryšys), kadangi MTEP - sisteminga
kūrybinė veikla, kuri atliekama tam, jog būtų sukaupta žinių bazė, kurios pagalba būtų sukurti nauji
produktai ar vystomi jau egzistuojantys produktai ar procesai (Nacionalinių sąskaitų vadovas,
2008).
1.2.2 Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rūšys
MTEP veikla yra sudėtinga, todėl ji skirstoma į tam tikrus etapus (MTEP rūšis) (žr. 1
priedą). Yra pačių įvairiausių MTEP veiklų rūšių klasifikavimų. Dažniausiai išskiriamos šios trys
pagrindinės MTEP rūšys: fundamentalieji moksliniai tyrimai, taikomieji moksliniai tyrimai ir
eksperimentinė plėtra (Standartinė praktika, siūloma..., 2007).
Fundamentalieji moksliniai tyrimai - eksperimentiniai arba teoriniai darbai, atliekami visų
pirma reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti
gautus rezultatus. Taigi ši rūšis apima labiau pažintines veiklas, stengiantis identifikuoti tam tikrus
aspektus, faktus, savybes, ryšius, patikrinti hipotezes, teorijas ar dėsnius, kurie ateityje gali būti
naudojami ir pritaikyti naujovėms kurti. Šio tipo mokslinius tyrimus galima atlikti ir nieko nežinant
apie faktinius taikymus, na o rezultatai – nėra parduodami. Dažniausiai šios MTEP rūšies rezultatai
yra skelbiami mokslo leidiniuose, stengiantis apsisaugoti nuo sukauptų žinių pasisavinimo, arba
visiškai įslaptinami. Tokio tipo tyrimai dažniausiai atliekami aukštojo mokslo sektoriuje, tačiau
išimtiniais atvejais gali būti įgyvendinami ir valstybės sektoriuje. Nors tokio tipo tyrimai turi
daugiau laisvės, dažnai jie tikslingai nukreipiami į visuotinį susidomėjimą keliančias plačias sritis,
turint aiškų plataus masto pritaikymo tikslą ateityje. Taigi fundamentalieji tyrimai gali būti
tiksliniai, siekiantys ilgalaikės ekonominės ar socialinės naudos, turint aiškią viziją, jog pastarieji
ateityje padės išspręsti praktines problemas ir t.t. Čia labai svarbi ir strateginių mokslinių tyrimų

14
sąvoka, kuri dažniausiai sutinkama politiniuose valstybių sprendimuose.
Tam, kad praktiniai tikslai būtų pasiekti ar specifiniai klausimai išspręsti, vykdomi
taikomieji moksliniai tyrimai. Taikomieji tyrimai galėtų būti laikomi fundamentinių tyrimų
plėtiniu. Fundamentaliųjų tyrimų metu gautos žinios, duomenys yra apdorojami ir, atliekant
taikomuosius tyrimus, nustatomi šių panaudojimo būdai, surandami nauji metodai. Tai gilesni
tyrimai, kurių metu atliekama turimų žinių analizė, su tikslu išspręsti konkrečias problemas. Verslo
įmonių sektoriuje taikomuosius mokslinius tyrimus galima sutikti kaip fundamentaliųjų tyrimų tąsą,
finansuojant naujus projektus, kuomet iš fundamentalių tyrimų gauti rezultatai yra daug žadantys
ateityje. Taikomųjų mokslinių tyrimų konkretumas byloja apie tai, jog šio tyrimo rezultatai bus
skirti vienam produktui, metodui, operacijai ar ribotam kiekiui. Šių tyrimų metu idėjoms suteikiama
veikianti forma. Rezultatai dažnai patentuojami arba įslaptinami.
Eksperimentinė plėtra kitaip vadinama moksline taikomąja veikla, kuri dar tikslingiau nei
taikomieji moksliniai tyrimai taiko sukauptas žinias su tikslu, vykdant sistemingus darbus, sukurti
naujas medžiagas, produktus ar įrenginius, diegti naujus procesus, pasiūlyti naujas sistemas ar
paslaugas arba iš esmės patobulinti tai, kas jau sukurta ir pritaikyta. Taigi eksperimentinės plėtros
tikslas yra inovacijų kūrimas. Ši veikla nėra tokia svarbi humanitariniams mokslams, tačiau didelį
vaidmenį vaidina socialinių mokslų srityje, kur mokslinių tyrimų eigoje įgytos žinios perkeliamos į
jau veikiančias programas.
Toks MTEP skirstymas leidžia atlikti statistinę lyginamąją analizę tarp sektorių, šalių ir kt.
Tačiau duomenis reikėtų lyginti tik pagal einamąsias išlaidas tam, kad būtų išvengta tarptautinio
palyginimo neatitikimų, pavyzdžiui, dėl skirtingų skaičiavimo metodikų. Reikia suprasti, kad
MTEP apima ir formaliąją mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, vykdomą atsakingų už
tai vienetų, ir neformaliąją, kurią atsitiktinai vykdo kiti vienetai, tad svarbus teisingas atskirų MTEP
rūšių atskyrimas tam, kad būtų teisingai nagrinėjama ir palyginama plati MTEP įvairovė. Gali kilti
pačių įvairiausių problemų priskiriant vykdomą MTEP veiklą rūšims: kartais tie patys darbuotojai
tame pačiame centre gali vykdyti iš esmės visas tris MTEP rūšis. Taip pat, galimas judėjimas
įvairiomis kryptimis, pavyzdžiui, kai MTEP projektas yra taikomųjų mokslinių tyrimų stadijoje
tam, kad būtų stebima tolesnė pažanga, dalį pinigų tenka investuoti į papildomus
fundamentaliuosius tyrimus ir pan.
Yra ir kitų klasifikavimo būdų, pavyzdžiui, MTEP veiklos gali būti skirstomos į sritis pagal
mokslinius interesus, pagal kuriuos ir kuriamos specializuotos laboratorijos. Sritys galėtų būti
tokios: socialinių tyrimų, edukacinių tyrimų ir medijotyros ar kt. Tačiau tyrimui ir tolesnei teorinei
analizei naudojama aptarta klasifikacija, apibrėžianti, jog pagrindinės trys MTEP rūšys yra

15
fundamentalieji, taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Tai populiariausia
klasifikacija, naudojama didžiausios dalies pasaulio šalių, todėl leidžianti palyginti labai skirtingų
ekonomikų rezultatus.
1.2.3 Investicijų į MTEP priežastys
Kaip aptarta ankstesniame poskyryje, yra trys pagrindinės MTEP veiklos rūšys, kurios turi
skirtingus, tačiau susijusius tikslus. Remiantis moksline literatūra bei ekspertų įžvalgomis, tikslinga
nustatyti ir apibrėžti visa apimantį MTEP tikslą bei atsakyti į klausimą: kodėl yra investuojama į
MTEP?
MTEP gali būti vykdoma dėl pačių įvairiausių priežasčių. Remiantis „Mokslinių tyrimų
ir...“ (2014) ataskaitoje siūloma MTEP etapų klasifikavimo lentele (žr. 1 priedą) galima pastebėti,
jog gautas veiklos rezultatas labai priklauso nuo nustatyto tikslo ir MTEP veiklos rūšies
pasirinkimo. Jei nustatytas tikslas yra gauti tam tikros vertingos informacijos, kuri gali būti
panaudota ateityje (tačiau nebūtinai bus), pakanka fundamentinių tyrimų įgyvendinimo. Tačiau, jei
nustatytas tikslas yra patobulinti jau egzistuojančią įmonės technologiją ir tokiu būdu įgyti
konkurencinį pranašumą, įgyvendinami visi MTEP veiklos etapai. MTEP vykdymo priežastys
konkrečios (naujo įrankio sukūrimas darbuotojų kvalifikacijai kelti, taršos problemos išsprendimo
būdo paieška, verslo plėtra), tačiau nustatyti tikslai yra glaudžiai susiję su pridėtinės vertės kūrimu.
Taigi, MTEP veikla įgyvendinama projektiniu principu, nustatant aiškų tikslą ir etapus, kurie
užtikrina, jog tikslas bus pasiektas. Tokie projektai sprendžia iš anksto neišsprendžiamas problemas,
atsako į klausimus tose srityse, kuriose pastebimos informacijos spragos. Pagrindinis kriterijus,
pagal kurį galima identifikuoti MTEP veiklą ir atskirti ją nuo kitų įgyvendinamų veiklų, yra
mokslinis ir (arba) technologinis pagrindas bei apčiuopiamas naujumo elementas.
Iš tiesų, MTEP įgyvendinimo priežastys ir nustatomi tikslai susiję su intelektinių žinių apie
produktus, procesus ar paslaugas generavimu, siekiant šias žinias pritaikyti produktų, procesų ar
paslaugų gerinimui tam, kad būtų patenkinti nuolat kintantys rinkos poreikiai (Bayarcelik, 2012).
Taigi, vykdant MTEP, tikimasi gauti naujos informacijos apie tuos procesus ar reiškinius, kuriuos
norime tirti, ir, remiantis šiais tyrimais, juos panaudoti, prognozuoti, valdyti arba praktiškai
pritaikyti. Ekspertai sutinka, jog šiandien MTEP veikla gali būti laikoma verslų, valstybių
konkurencijos stuburu, žiniomis remto ekonomikos augimo pamatu (Markovich, 2012). MTEP
veikla įgalina atlikti jau egzistuojančių produktų ar paslaugų analizę, ištirti konkurentus ir rinkos

16
tendencijas. Tai stipriai didina konkurencinį pranašumą. MTEP pagrindu sukurti produktai,
paslaugos ar procesų patobulinimų šablonai, įdiegti į rinką ir paruošti naudojimui, virsta
inovacijomis. Galima teigti, jog inovacijų sukūrimo pagrindas yra tinkamas MTEP įgyvendinamas,
sprendžiant konkrečią problemą. Tiesa, ne visa MTEP veikla virsta inovacijomis. Didelė dalis
įmonių ar individų pristato naujus produktus ar paslaugas niekada nevykdę MTEP veiklos. Taip pat,
ne visa MTEP veikla įgyvendinama sėkmingai ir baigiasi inovatyvių produktų į rinką įvedimu
(Standartinė praktika, siūloma..., 2007). Atsiradus kliūčių tam tikruose MTEP veiklos etapuose,
pavyzdžiui, pritrūkus informacijos arba nustačius, jog pradinės prielaidos nepasiteisino, paskutinis –
produkto sukūrimo – etapas negali būti įgyvendintas. Todėl MTEP negali būti laikoma inovacijų
sinonimu.
Tačiau investicijos į MTEP padeda sukurti naujus produktus ar paslaugas, darbo vietas,
auginti socialinę gerovę (išlaidos MTEP, skiriamos ir švietimo, sveikatos sritims), o taip pat skatinti
vartojimą ir ekonomikos augimą (Markovich, 2012). MTEP veiklos vertė turi būti apibrėžiama kaip
tikėtina ekonominė nauda ateityje, gaunama pritaikius inovaciją (Nacionalinių sąskaitų vadovas,
2008). Naudą gauna tiek visuomenė (kai vyriausybė investuoja į viešųjų paslaugų gerinimui skirtus
MTEP procesus), tiek atskiri tiksliniai ateities vartotojai (kai į MTEP veiklą investuojama
privačiai). Privatus ir viešasis sektorius į MTEP, įžvelgdamas naudą skirtingose srityse. Tai gali
būti prilyginama ilgalaikėms, strateginio pobūdžio investicijoms - todėl daug išteklių (finansinių
lėšų ir laiko) reikalaujančioms investicijoms. Tačiau grąža, gaunama iš investicijų į MTEP, labai
didelė. Dėl šios priežasties verslai ir vyriausybės, sąjungos ir susivienijimai skiria dalį savo lėšų
MTEP procesams. Kaip teigiama Europos Komisijos (toliau – EK) pranešime spaudai (2011),
siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, konkurencingumą pasaulio mastu, reikia
investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijų kūrimą.
MTEP veiklos įgyvendinimo procesai žymi naują pasaulio ekonomikų augimo erą, atveria
naujas ekonominio augimo galimybes. Taigi MTEP įgyvendinimo priežastys yra stipriai susietos su
tikslu skatinti ekonominį augimą, o tai susiję su atskirų nacionalinių valstybių politika ar privataus
sektoriaus (atskirų įmonių ar tarptautinių korporacijų) strateginiais tikslais.
1.3 MTEP ir ekonominio augimo ryšys globalizacijos kontekste
MTEP ir ekonominio augimo ryšys šiandien yra taip pat ginčytinas kaip ir pačios
globalizacijos proceso egzistavimas. Tačiau, atliktų mokslinių darbų ir tyrimų dėka vis gi pavyksta

17
įrodyti, kad globalizacija – egzistuojantis procesas, o MTEP – vienas iš globalizacijos pasireiškimo
aspektų, teigiamai veikiančių ekonomiką. Įvairūs tyrimai parodė, kad MTEP veikla tampa
pasaulinio masto veikla ir vis didesnė MTEP dalis yra vykdoma bendradarbiaujant su individualiais
tyrėjais, tyrėjų grupėmis bei mokslinių tyrimų vienetais (Standartinė praktika, siūloma..., 2007). Yra
teigiama, kad vienas iš globalizacijos proceso padarinių yra tarptautinių organizacijų kūrimasis,
pasaulinio bendradarbiavimo skatinimas, tarptautinių ryšių gilėjimas, kuris teigiamai veikia atskirų
šalių ekonomikų augimą. Šis bendradarbiavimas, pajungiant atskirų valstybių ar individų išteklius,
stebimas pačiose įvairiausiose srityse – neaplenkiant ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės
plėtros.
Viena iš globalizacijos proceso pasireiškimo formų – technologinė pažanga (Snieška,
Bernatorytė, Kavaliauskienė, 1992). Tam, kad technologinė pažanga būtų įgyvendinta, reikalinga
tobulinti, atnaujinti tai, kas naudojama šiandien (plačiau poskyryje 1.1.3). Savo prigimtimi,
mokslinių tyrimų pasiekimai visuomet buvo tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas (Baily, 2007).
Įvairūs bendradarbiavimo pavyzdžiai, stengiantis apsikeisti mokslo žiniomis, tarp šalių ir regionų
fiksuojami mokslo istorijoje. Bendradarbiauja ne tik institutai, universitetai ar vyriausybės. Keičiasi
ir verslo požiūris. Tarptautinės kompanijos užsienyje kuria skambučių, operacijų centrus, bei MTEP
veiklų vykdymo laboratorijas, kurios aptarnauja verslą ir kelia produktyvumo lygį bei skatina
ekonomikos augimą (Bilbao-Osorio ir Rodriguez, 2004). Veikiant globalizacijai, formuojasi naujos
partnerysčių apraiškos tiek nacionaliniu, tiek viso pasaulio lygmeniu. Technologijų kūrimas
suprantamas kaip diversifikuotas procesas, kuris gali būti aptarnaujamas bendradarbiaujant
skirtingoms pasaulio šalims (Baily, 2007). Naudojant atskirų šalių resursus bendram tikslui
(įgyvendinti MTEP veiklas), gimsta inovatyvūs produktai ir paslaugos. Inovacijos pripažįstamos
vienu svarbiausių ekonomikos augimo variklių. Inovatyvių produktų sukūrimas skatina vartojimą,
aktyvina ekonomikos procesus. Remiantis verslo aplinkos empiriniais tyrimais, inovacijų diegimas
užtikrina produktyvumo augimą ir kainų mažėjimą. Dėl šios priežasties ekonomikos, kurios nuolat
generuoja inovacijas, pasižymi dideliu ir pastoviu ekonomikos augimu (Atkinson ir McKay, 2007).
Aiškiai pastebimas ir mokslinės globalizacijos bei MTEP ryšys. Teigiama, kad
globalizacijos procesai paveikė ir būdus kaip organizuojamas mokslas, švietimas, žinių vadyba ir
generavimas. Mokslas tampa nebeatsiejamu nuo technologinės pažangos ir mokslinių tyrimų. Vis
dažniau remiamasi duomenų, mokslo šaltinių bazėmis, žiniomis keičiamasi interneto platformomis
ar tarptautinių konferencijų metu (Atkinson ir McKay, 2007). Tuo pačiu kinta ir MTEP
organizavimo metodai. MTEP įgyvendinimas tampa decentralizuotu. Pastebimi vyriausybių
susitarimai ar daugianacionalinių korporacijų iniciatyvos, kuomet tam tikras MTEP etapas

18
įgyvendinamas vienoje šalyje, kuri turi stipresnį pagrindą jo išpildymui, o sekantis, pavyzdžiui,
produkto įvedimo etapas, kitoje. Tokiu būdu dalijimąsi intelektinėmis žiniomis, kuomet laimi visos
bendradarbiaujančios pusės. Turint omenyje makroekonomikos teoriją, kuri teigia, jog ištekliai yra
riboti (tuo pačiu ir žmogiškieji ištekliai ir jų generuojamos intelektinės žinios), tenka pripažinti jog
bendradarbiavimas MTEP srityje sukuria tam tikrą sinergiją, kuomet sukuriama labai aukšta
pridėtinė vertė (Pagirskienė, 2008; McGrath, 1999). Iš esamų išteklių, pasitelkiant intelektines
žinias, sukuriami nauji produktai/procesai, kurie generuoja pajamas, atneša naują vartojimo ir
augimo bangą (Bayarcelik, 2012).
Taigi MTEP – kūrybinis ir sistemingas darbas, kurio tikslas yra padidinti žmogaus, kultūros
ir visuomenės intelektinių žinių bazę ir panaudoti šias žinias inovacijų sukūrimui (Torun ir Cicekci,
2007). Pasaulio vyriausybės stengiasi užtikrinti, kad jų šalių darbo jėga pasižymės aukšta
kvalifikacija, ekonomikose bus kuriama aukšta pridėtinė vertė ne tik verslo, bet ir visos visuomenės
bei kultūros prasme (Brown, Hugh ir Ashton, 2008). Taigi MTEP turi dar vieną aiškią sąsają su kitu
globalizacijos procesu aspektu – žinių visuomenės formavimusi. Kol didžioji dalis mokslinės
literatūros fokusą skiria inovacijoms, kūrybiškam verslumui, verta atkreipti dėmesį ir į žinių
visuomenės kūrimąsi, bruožus bei poveikį ekonomikai.
Žinių ekonomikos sąvoka imta vartoti prieš kelis dešimtmečius, žmonijai supratus
intelektinių žinių ir jų pagrindu sukurtų technologijų indėlio ekonomikai svarbą. Snitka, V. (2002)
pabrėžė, jog „auganti žinių reikšmė inovaciniame procese, auganti žinių tinklų ir „nacionalinių
inovacijų sistemų“, pagrįstų žinių srautais reikšmė ekonominiame procese, formuoja naują
visuomeninę-ekonominę organizacinę sistemą, kuri vadinama žinių ekonomika.“ Intelektinės žinios
įkūnytos žmonėse, todėl vis labiau vertinami aukštos kvalifikacijos specialistai, įgyvendinamos
švietimo reformos, kadangi pagrindiniai darbuotojai, vykdant MTEP, yra tyrėjai (Mokslinių tyrimų
ir..., 2014). Tai vadovai bei specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Išsivysčiusių šalių
ekonomikos šiandien labai priklausomos nuo inovacijų kūrimo, generuojant intelektines žinias,
todėl sparčiausias produkcijos ir darbo vietų augimas šiandien fiksuojamas būtent aukštųjų
technologijų, imlių žinioms, pramonėje (Snitka, 2002). Viena aršiausių konkurencijos apraiškų
šiandien stebima talentų paieškoje – darbo rinkoje. Įmonės bendradarbiauja su švietimo
institucijomis tam, kad pirmosios apsirūpintų kvalifikuota darbo jėga (Brown, Hugh ir Ashton,
2008).
Moksliniai tiriamieji darbai nagrinėja investicijas į MTEP, švietimą ir vystymąsi, nustatant
kokią vertę šios investicijos sukuria ekonomikai. Tokio pobūdžio investicijos padeda sukurti naujus
produktus ir paslaugas, kurios didina šalies ūkio konkurencingumą internacionaliniu mastu.

19
Šiandien suprantama, jog mokslas, švietimas ir ekonomika turi veikti iš vien tam, kad būtų
sudarytos sąlygos moksliniams išradimams, kvalifikuotiems profesionalams ir konkurencingiems
produktams sukurti. Toks skirtingų sričių bendradarbiavimas yra šiuolaikinės – žinių – ekonomikos
pagrindinis bruožas. (Bužinskienė ir Rudytė, 2014). Veikiant globalizacijai, kinta žmonių pasaulio
suvokimas, ūkio procesai, ryšių organizavimas, kultūra, stiprėja bendruomenių ryšiai. Esant tiek
daug kintamųjų, pastebimos naujos nišos ekonomikai augti ir perorganizuoti.
Tarp vykdomos MTEP ir globalizacijos pastebimas ir atvirkštinis ryšys (Grant, 2008). Viena
vertus, mokslo tyrimai ir eksperimentinė plėtra yra šių dienų globalizacijos variklis. Skatinant
investicijas ir bendradarbiavimą, gilėja tarptautiniai ryšiai ir alokacinis verslo plėtros suvokimas.
Besikeičiant žiniomis, judant technologijoms ir žmogiškiesiems ištekliams, į tokį integruotą
bendradarbiavimą pajungiama vis daugiau sričių (socialinė, ekonominė, kultūrinė aplinka), kartu
keičiasi ir asmeninis visuomenės/ekonomikos dalyvio gyvenimas. Kita vertus, mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės plėtros prigimtis slypi globalizacijos proceso raidoje. MTEP taikomi metodai –
naujausi modeliai – kurie be visuomenės dalijimosi žiniomis ir visų šalių pajungimo į
bendradarbiavimą, apsikeitimą visokio tipo ištekliais, o visų svarbiausia žiniomis, būtų neįmanomi
(Baily, 2007).
Nors mokslininkai pripažįsta, jog investicijos į MTEP teigiamai veikia ekonomiką, kyla
sunkumų išmatuoti šio poveikio mastą (Dzemyda, 2009). Investicijų teigiamą poveikį galime
pastebėti ir kiekvienas iš mūsų: atnaujinamos kaimų infrastruktūros, paprastėjančios kasdienės
funkcijos darbo vietoje. Vis dėl to, poveikio vertinimui trūksta mokslinio pagrindimo, kadangi
atlikta labai nedaug praktinių studijų. Pagrindinė problema, lemianti poveikio išmatavimo
sudėtingumą, yra inovacijų ir MTEP veiklos poveikio pobūdis (Dzemyda, 2009). MTEP ir
inovacijų kūrimas tiesiogiai veikia visuomenę ir jos vystymąsi, o tai labai sudėtinga įvertinti
skaičiais. Taip pat sunku įvertinti ir MTEP bei inovacijų reikšmingumą nacionalinėms
ekonomikoms. Yra kelios priežastys, trukdančios įvertinti poveikį valstybės mastu. Visų pirma,
MTEP veikla gali būti įgyvendinta viename regione, o jos dėka sukurtos inovacijos pritaikytos
visiškai kitame. Taip pat pastebėta, jog sukurtos inovacijos gali būti pritaikytos visiškai kituose
sektoriuose, negu numatyta pirminių projektų planuose (Dzemyda, 2009). Galima teigti, jog
inovacijų ir MTEP veiklos vertinimas yra labai komplikuotas. Yra sudėtinga tiksliai įvertinti
investicijų į MTEP reikšmingumą visuomenės vystymuisi bei ekonomikos augimui. Dėl šios
priežasties dažnai sunku priimti sprendimus, o taip pat kyla sunkumų priimant sprendimą
bendradarbiauti.
Nors investicijų į MTEP skaičius auga, o poreikis inovacijų kūrimui nuolat didėja,

20
bendradarbiavimas vykdant MTEP vis dar labai sudėtingas. Veikla (kaip ir pati globalizacija) yra
pakankamai jauna, todėl dažnai sunku efektyviai ir greitai perimti patirtį, nėra aiškiai numatyta
struktūra. Atskiros šalys stokoja patirties, taip pat dažnai nėra galimybių dalytis rekomendacijomis
dėl duomenų rinkimo apie bendradarbiavimą MTEP veikloje (Standartinė praktika, siūloma...,
2007). Taip yra todėl, kad bendradarbiavimas MTEP veikloje yra daug platesnis negu tik statistinių
tyrimų atlikimas. Labai svarbus ir tarptautinio palyginimo aspektas, kuris dažnai neįmanomas dėl
taikomų skirtingų metodų ir praktikų tam tikrose bendradarbiauti pasirengusiose pusėse/šalyse.
MTEP rezultatai gali būti pateikiami skirtingomis formomis, efektyvumas matuojamas ir
vertinamas skirtingais metodais. Būtent dėl šio sudėtingumo MTEP dažnai paliekama vykdyti
atskirų įmonių, institutų ar kitų ekonomikos dalyvių atsakomybei (plačiau poskyryje 1.3.1).
Apibendrinus galima teigti, jog vis dar sudėtinga tiksliai įvertinti investicijų į MTEP įtaką
ekonominiam augimui. Netikslumų atsiranda stengiantis bendradarbiauti atskirų šalių
valdantiesiems, mokslo institucijoms ar verslams, o taip pat, kuomet investuojama į kelis MTEP
etapus tiksliai neapibrėžiant, kurioje šalyje bus įdiegta galutinė inovacija. Nežiūrint į tai, jog
skaičiavimai, vertinant investicijų į MTEP poveikio mastą ir reikšmingumą šalių ekonomikoms,
sudėtingi ir ne visada tikslūs, pripažįstama, jog poveikis egzistuoja ir yra ganėtinai žymus. Teisinga
manyti, kad būtent tai, jog MTEP pagrindu sukurtos inovacijos turi aukštą pridėtinę vertę, lemia
augantį investicijų į MTEP skaičių.
1.3.1 Tarptautinis verslas ir inovacijos globalizacijos aspektu
Globalizacijos proceso poveikis tampa vis labiau pastebimu verslo pasaulyje. Auga
tarptautinių verslų skaičius, didėja rinkų priklausomybė, gilėja bendradarbiavimo ryšiai tarptautiniu
mastu. Globalizacija, anksčiau veikusi tik tokius sektorius kaip elektronika, farmacija, automobilių
pramonė, šiandien keičia ir kitų verslų rūšių kasdienybę. Anksčiau nejautę konkurencijos, vietos
verslai išgyvena globaliai pripažintų konkurentų atėjimą į nacionalines rinkas (Lambin, 2007).
Keičiasi tarptautinio verslo konkurencinė aplinka, o tai verčia atsigręžti į naujų technologijų kūrimą,
ekonominius ir socialinius rūpesčius, kylančius iš nacionalinių kultūrų skirtumų, bei gyvenimo
standartus, stengiantis adaptuoti sukurtas inovacijas skirtingose aplinkose (Stever ir Muroyama,
1988). Globalizacija ne tik lemia tarptautinių verslų svarbos išaugimą, tačiau, suteikdama begalę
plėtros galimybių tarptautiniu mastu, verčia ieškoti išeičių aštrėjančios konkurencijos sukeltiems
iššūkiams įveikti. Todėl verslas investuoja į mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą tam, kad

21
įgytų konkurencinį pranašumą, sukurdamas konkurencingus produktus. Šio poskyrio tikslas –
apibrėžti globalizacijos įtaką verslui bei nustatyti augančių investicijų į MTEP priežastis, nustatant
inovacijų svarbą verslui ilgalaikėje perspektyvoje.
Veikiant globalizacijai, auga rinkų tarpusavio priklausomybė. Iš dalies tai nulemia
šiandieninio vartotojo informacijos šaltinių gausa, įžvalgumas ir įsitraukimo lygis į verslo
įgyvendinimą (Lambin, 2007). Tačiau įtakos turi ir augantis naujų rinkos dalyvių vaidmuo,
pavyzdžiui, netiesioginių vartotojų. Verslams tenka iš naujo identifikuoti rinkos dalyvius bei
nustatyti prioritetus. Egzistuojant rinkos ekonomikai, rinkos ekosistema susideda iš verslų,
vartotojų, tiekėjų, konkurentų, partnerių grupių, kurie, egzistuojant tarpusavio ryšiams, pelnosi
(Manning ir Thorne, 2003). Dėl globalizacijos pakitus ekosistemai ir sutelkus fokusą į vartotoją,
rinkos veiksmai – investicijos, produkto vystymas, komunikacija, logistika ir pervedimai – labiau
priklauso ir yra kontroliuojami vartotojo nei tiekėjo (verslo pusės atstovo). Taigi, globalizacijos
procesai veikia ir paties vartotojo vietą verslo įgyvendinimo procese. Viena iš naujai
susiformavusių tarptautinių įmonių pasirenkamų strategijų yra orientacija į vartotoją (McGrath,
1999). Egzistuojant tokiai strategijai, visi įmonėje atliekami procesai atliekami tam, kad būtų
užtikrinta aukštos kokybės vartotojo patirtis, o MTEP pagrindu kuriamos inovacijos tenkina
vartotojų laike kintančius norus.
Inovacijų kūrimas – lemiamas konkurencinio pranašumo įgijimo šaltinis, paplitus masinei
gamybai (produktų replikavimui) beveik visuose industriniuose sektoriuose. Pakitus vartotojų
skoniams bei poreikiams, išaugus vartotojo svarbai, bei dėl globalizacijos proceso sparčiai
tobulėjant technologijoms, auga nuolatinis inovacijų generavimo poreikis. Tarptautiniai verslai
nuolat patiria spaudimą: kyla reikalavimas greitam inovacijų generavimui kuo mažesniais kaštais
(Brown, Hugh ir Ashton, 2008). Tuo tarpu vietiniai verslai jaučia spaudimą turėdami tokius stiprius,
nuolat tobulinančius savo produktus ar paslaugas, konkurentus. Verslams teko priimti šį
globalizacijos procesų sukeltą spaudimą ir pripažinti, jog rinka ir konkurencijos taisyklės labai
pasikeitė.
Taigi, egzistuoja trumpalaikė įgyto pranašumo samprata dėl spartaus technologijų
tobulėjimo (Stever ir Muroyama, 1988). Pastaraisiais dešimtmečiais pastebėta nauja tarptautinio
verslo tendencija –partnerysčių skaičiaus išaugimas bei bendrų globalių įmonių kūrimas. Tai tam
tikra strateginės partnerystės forma, vienijanti partnerius globaliu mastu. Veikiant globalizacijos
procesui ir pakitus konkurencijos sąlygoms, kinta ir tarptautinio verslo aplinka. Pagrindinė
priežastis, kodėl kuriasi strategine partneryste paremti verslai, yra galimybė prieiti prie naujų rinkų
intelektinių bazių, pasinaudoti vietinių kompanijų (partnerių) logistinio paskirstymo kanalais,

22
prekių ženklais, technologijomis, produkto vystymo būdais, perimant patirtį ir taip sutaupant laiko
bei resursų (Grant, 2008). Hamel, Doz ir Prahalad (1989) pabrėžia, jog tokios tarptautinės
partnerystės, paremtos efektyvia strategine vadyba, yra ne kas kita kaip nauja konkuravimo forma,
pasitelkiant bendradarbiavimą. Potencialių partnerių paieška tampa strateginiu verslo įrankiu
sėkmei ateityje užtikrinti.
Lambin, J. J. (2007) teigia, jog globalizacijos procesas taip pat inicijavo tarptautinių verslų
plėtrą, o tai atnešė keletą aiškių privalumų tiek pavieniams verslams, tiek pasaulio ekonomikoms.
Visų pirma, verslui peržengiant nacionalines sienas, atsiranda didesnė galimybė pasiekti masto
ekonomiją. Dažniausiai verslininkai ieško tokių valstybių, kuriose pigesnė reikalinga darbo jėga ar
kiti ištekliai (Grant, 2008). Tokiu būdu įmanoma sumažinti prekės ar paslaugos pagaminimo kaštus
ir padidinti konkurencingumą. Masto ekonomija pasiekiama keičiant operacijų atlikimo struktūrą
bei procesų įgyvendinimą, pavyzdžiui MTEP atveju, tyrimus galima inicijuoti keliuose
geografiniuose regionuose, paskirstant atsakomybes taip, kad kaštai (aukštos kvalifikacijos
darbuotojų kaina, įrengimai) būtų kuo mažesni. Taigi, verslai decentralizuoja savo procesų
valdymą, perskirsto atsakomybes su tikslu – sumažinti tiek gamybos, tiek inovacijų kaštus. Visų
antra, globaliu mastu veikiančių verslų valdymas yra daug labiau centralizuotas. Tai nulemia daug
greitesnį produktų/paslaugų modifikavimą ir pristatymą rinkai. Strategijos bei projektų planavimas
vyksta centralizuotai, paskirstant atsakomybes per darbuotojus ir padalinius bet kurioje geografinėje
vietovėje, kai tam tikri padaliniai ar verslo taškai neturi sprendžiamosios teisės (Lambin, 2007).
Kai MTEP įgyvendinimas yra įtraukiamas į strategiją, teigiamas efektas pastebimas inovacijų
sukūrimo laiko aspektu, o taip pat kokybės bei kaštų atžvilgiu.
Veikiant globalizacijos procesui, kinta ir verslo strategijos formavimo būdas. Atsirado
„globalios strategijos“ sąvoka, kuri reiškia, jog verslų formuojama strategija pasaulį įvertina kaip
vieną globalią, tačiau segmentuotą, rinką. Verslai, kurie veikia už nacionalinių valstybių ribų,
dažniau pasiekia masto ekonomiją produkto vystymo, gamybos, rinkodaros ir kitais aspektais. Tai
suteikia didelį konkurencinį pranašumą (Grant, 2008). Tam, kad toks pranašumas būtų įgytas, o
verslo plėtra – sėkminga, reikalingas strateginis planavimas. Jei „globali strategija“ formuojama
apgalvojant ir įvertinant visas detales (aplinkas, konkurentus, galimybes, resursus pasauliniu
mastu), daugianacionalinės įmonės įgyja didelį pranašumą prieš savo varžoves nacionaliniu mastu,
kadangi konkuruodamos turi galimybę pasitelkti piniginius srautus ir iš kitų nacionalinių rinkų
(Grant, 2008). Pranašumas įgyjamas ir prieš tas daugianacionalines įmones, kurios patiria sunkumų
formuodamos savo „globalias strategijas“.

23
Tarptautinių strategijų sėkmė labai priklauso nuo pasirinktų priemonių ir planavimo
efektyvumo (Grant, 2008). Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria įmonės valdyba, yra
strategijos tikslų perkėlimas ir paskirstymas atskiriems įmonės padaliniams taip, kad visi
strateginiai tikslai būtų įgyvendinti, o organizacijos struktūroje nebūtų sukurta perteklinių padalinių.
Tai yra vienas iš pagrindinių tarptautinio verslo iššūkių šiandien.
Vienas iš esminių strategijos formavimo pokyčių šiandien, ypač aktualių šiame
bakalauriniame darbe, yra mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros įtraukimas (1 pav). Šiandien
MTEP užima vieną iš pagrindinių vietų įmonės valdyme bei strategijos formavime. Veikla
suprantama ne kaip pavienė, tik tam tikru atveju įgyvendinama veikla, priskirta egzistuojantiems,
kitų sričių darbuotojams, tačiau kaip nenutrūkstamai įgyvendinama veikla, atliekama šios srities
specialistų.
1 pav. Verslo strategijos formavimas: strateginės sritys
(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Lambin, 2007)
Augantys MTEP veiklos įgyvendinimo kaštai verčia tarptautinius verslus sukurti tam tikras
pasaulinio lygio produktų kūrimo platformas (paskirstyti atsakomybes per šalis bei padalinius), tuo
pačiu atsižvelgiant į vartotojo poreikius kiekvienoje nacionalinėje rinkoje. Šiandien inovacijų
kūrimas reikalauja ne tik centralizuoto planavimo, decentralizuoto įgyvendinimo, tačiau ir
iniciatyvų bei kūrybiškumo iš kiekvieno organizacijos segmento. Tam tikros kompanijos drastiškai
mažina centrinių būstinių vaidmenį, paskirstydamos atsakomybes globaliu mastu, bei
įgyvendindamos tik procesų kokybės vertinimą bei priežiūrą (Grant, 2008). Jau minėtas
partnerysčių skaičiaus augimas bei naujos verslų bendradarbiavimo formos suteikia privalumų ne
tik konkurencijos aspektu, tačiau ir strategijos formavimo bei MTEP įgyvendinimo aspektais.
Strategine partneryste paremti verslai žlunga daug rečiau, kadangi pastarieji dalijasi ne tik
technologija, resursais, tačiau ir valdymo atsakomybėmis: kartu planuoja strategiją, pasitelkdami
abiejų pusių specialistus – aukštos kvalifikacijos darbuotojus (Grant, 2008).
Pripažįstama, jog įtraukti MTEP į strategijos formavimą, bei pradėti nuolat generuoti
inovacijas – sudėtinga. Kompanijos, diegdamos inovacijų kūrimu paremtą kultūrą, susiduria su
Valdyba: strategijos formavimas
Rinkodara MTEP Gamyba Žmogiškieji
ištekliai
Pardavimai

24
vidinės kultūros pokyčiais, diegia naujus valdymo procesus ir ieško įvairių būdų, kaip išplėsti savo
verslo galimybes (Pogosian, Dzemyda, 2012). Phillips, J. ir Hering, D. (2005) išskiria bruožus,
kurie apibrėžia sėkmingai inovacijas generuojančią įmonę. Visų pirma, įmonė turi gebėti keisti savo
organizacinę struktūrą ir kultūrą tam, kad išsaugotų konkurencinį pranašumą. Daugelis įmonių
nepalaiko valdymo lyderystės ir kultūrinio imperatyvo metodų, kurie skatintų inovacijas ir
pasikeitimus. Visų antra, įmonės valdyba turi tinkamai paskirti atsakingus žmones, kurie užsiims
inovacinėmis iniciatyvomis ir bus atsakingi už MTEP įgyvendinimo finansų tvarkymą. Tik taip
idėjos taps konkurencingais produktais, procesais ar paslaugomis (Phillips ir Hering, 2005). Labai
svarbu turėti aiškų verslo modelį, nurodantį idėjos virsmo sėkminga inovacija trajektoriją. Tinkamai
koordinuoti inovacijų kūrimą ir MTEP veiklos įgyvendinimą yra labai sudėtinga. Inovacijos
kuriamos projektų principu, todėl reikalauja didelės kontrolės bei priežiūros. Inovacijų kūrimą
sužadina savarankiška ir įvairiapusiška organizacijos aplinka, kuomet sėkmingą inovacijų sukūrimą
apibrėžia komandinis darbas ir griežtas koordinavimas (Grant, 2008).
Sėkmingai suformavę MTEP įgyvendinimo strategiją, tarptautiniai verslai yra pajėgiausi
surasti resursų produktų vystymui ir inovacijų kūrimui. Naujų produktų, procesų, paslaugų
sukūrimas kainuoja labai daug, tačiau, kai sukuriamas pirmasis prototipas, labai pigu pastarąjį
replikuoti, modifikuoti ir pritaikyti naujoms rinkoms. Tarptautiniai verslai įgalinti semtis
intelektinių žinių iš skirtingų nacionalinių verslo aplinkų, kas suteikia pranašumo kuriant inovacijas
(Grant, 2008). Taip pat, tarptautiniai verslai dažnai turi papildomų lėšų, kurias gali skirti produktų
ar procesų vystymui. Tačiau, dažnai dėl stiprių nacionalinių skirtumų tą patį MTEP pagrindu
sukurtą produktą labai sunku replikuoti tam tikroje rinkoje ir tam, kad jis būtų pritaikytas pastarajai,
tenka pradėti mokslinius tyrimus nuo pradžių (Grant, 2008). Todėl svarbu nepamiršti tinkamai
įvertinti nacionalines ūkių skirtybes, kadangi inovacijų sukūrimas – labai brangus.
Inovacija laikoma būtinu verslumo elementu ir pagrindiniu verslo sėkmės rodikliu
(Pogosian, Dzemyda, 2012). Vietiniai ir ypač tarptautiniai verslai supranta investicijų į MTEP
naudą ilgalaikėje perspektyvoje. Naudą supranta ir nacionalinės šalių vyriausybės, kurios pačios
inicijuoja MTEP įgyvendinimą arba įvairiais būdais remia verslus (plačiau poskyryje 1.3.2). Vienas
iš tokių būdų – skatinamosios subsidijos, įgalinančios verslus pasinaudoti vietiniais resursais
kuriant inovacijas – savo iniciatyvų rezultatus – ir pritaikant jas globaliu mastu (Grant, 2008). Tiek
verslai (privatus sektorius), tiek vyriausybės (viešasis sektorius) investuoja į MTEP vykdymą (žr. 2
priedą). Investuoti į MTEP gali ir kitų sektorių atstovai. Staigi technologinė pažanga bei nuolatinis
inovacijų poreikis skatina globalios ekonomikos suvokimo plėtrą, augantį bendradarbiavimo bei
investicijų naujose srityse poreikį (Stever, Muroyama, 1988).

25
Apibendrinus, galima teigti, jog, veikiant globalizacijos procesui, stipriai keičiasi verslo
organizacinė struktūra. MTEP veikla įtraukiama į įmonių strategijos formavimą, o šios veiklos
pagalba sukurtos inovacijos tampa lemiančiu veiksniu nuolat aštrėjančioje konkurencinėje kovoje.
Verslai priversti ieškoti naujų būdų ir sprendimų. Vienas tokių būdų – valstybės ar organizacijų
teikiama parama.
1.3.2 Nacionalinė politika ir skatinamoji parama MTEP
Investicija į MTEP yra labai sudėtinga, o tikėtina grąža ateityje nėra užtikrinta. Žvelgiant iš
investicijų teorijos perspektyvos, MTEP nuo įprastų investicijų išsiskiria keletu charakteristikų.
Visų pirma, apie 50% MTEP įgyvendinimo išlaidų sudaro darbo užmokesčio mokėjimas aukštos
kvalifikacijos darbuotojams (pavyzdžiui, mokslininkams, inžinieriams) (Hall, 2002). Egzistuoja
rizika, jog MTEP projekto įgyvendinimui pasamdyti darbuotojai atsistatydins taip priversdami
stagnuoti investicinį projektą ir sukeldami papildomas išlaidas naujų darbuotojų paieškai. Visų
antra, investuojant į MTEP egzistuoja neužtikrintumas dėl projekto atsipirkimo ateityje (Hall,
2002). Pavyzdžiui, tam tikri nedideli projektai, kuriems priskiriama maža sėkmės ir tęstinumo
tikimybė, ateityje gali peraugti į didelius, visos įmonės resursus jungiančius pelningus projektus.
Būtent dėl tokio neužtikrintumo ir investicijos brangumo, šalių vyriausybės įtraukia MTEP
įgyvendinimą į šalių mokslo ir plėtros strategiją, suteikdamos MTEP įgyvendinantiems organams
lengvatas bei paramą. Šiame poskyryje atliekama šaltinių analizė, atskleidžianti MTEP vietą
atskiros šalies nacionalinėje politikoje ir vyriausybės kaip investuotojos į MTEP vaidmenį (žr. 2
priedą).
Globalizacijos procesai paveikė pasaulį, formuodami žinių visuomenę ir žinių ekonomiką.
Nacionalinės vyriausybės stengiasi sudaryti pačias palankiausias sąlygas, reikalingas įgyvendinti ir
plėsti MTEP. Valstybės stiprina mokslinius tyrimus palaikančias struktūras (žmonių ir finansų
ištekliai, technologinė įranga, infrastruktūra), o taip pat skatina keitimąsi gerąja praktika ir
bendradarbiavimą tarptautiniu mastu. Tam, kad būtų geriau identifikuotos atskiros šalies
ekonominės ir socialinės plėtros galimybės, tiksliau reaguojama į globalizacijos iššūkius,
neišvengiamą žinių ekonomikos globalią plėtrą bei demografinį spaudimą, nacionalinės vyriausybės
kuria vyriausybines ar valstybines struktūras, kurios rengia ir nuolat tikslina tos valstybės plėtros,
taip pat ir mokslo, politiką, mokslinių tyrimų ir jų rezultatų sklaidos bei naudojimo strategiją
(Lanskoronskis, 2008). Galima teigti, jog visose valstybėse stebimas ir sekamas globalaus

26
vystymosi kontekstas. Sutariama, jog strateginei valstybės plėtrai yra būtinas mokslinis
pagrindimas. Nacionalinės valstybių politikos strategiškai sujungia ir aprėpia visas MTEP tyrimų
rūšis.
Valstybės, suvokdamos besikeičiančio pasaulio iššūkius, poreikį organizuoti ekonomiką
efektyviau, diegti naujoves tam, kad būtų išlaikomas ir didinamas šalies konkurencingumo lygis,
didelį dėmesį skiria ir mokslo politikai. Lanskoronskis (2008) pabrėžia, jog šalies mokslo ir
inovacijų politika yra glaudžiai siejama su šalies ekonomikos politika ir visuomenės raidos
prioritetais. Tinkamos mokslo politikos egzistavimas padeda išpildyti šalies ūkio visuomenės
poreikius, kelti ekonominį konkurencingumą ir siekti šalies gyventojų visuminės socialinės gerovės.
Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politika yra inovacinė veikla, politinių akcijų
visuma, skirta padidinti mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacinės veiklos apimtis ir
efektyvumą, sukuriant naujus ar pagerintus produktus, atnaujinant procesus, kuriant paslaugas, ar
perimant ir pritaikant naujas praktikas (Snitka, 2002). Inovacijų politikos tikslas yra užtikrinti šalyje
palankias teisines, ekonomines, finansines ir socialinio palaikymo sąlygas institucijų ir jų
darbuotojų atsinaujinimui, veiklos kokybės gerinimui pačiose įvairiausiose sferose. Taigi, MTEP
įgyvendinimo politika ne tik glaudžiai susijusi su ekonomikos politika, tačiau taip pat prisideda prie
ekonomikos skatinimo (augimo).
Valstybės remia inovacijų generavimą keliais būdais. Vienas jų – mokestinės lengvatos
verslams. Dalis pasaulio vyriausybių, pavyzdžiui JAV, Jungtinės Karalystės, Japonijos vyriausybės,
verslams, įgyvendinantiems MTEP ir generuojantiems inovacijas, kuria paramos programas,
apibrėžiančias mokestines lengvatas (Hall, 2002). Tokių programų kūrimas paremtas faktu, jog
MTEP veikla reikalauja didelių investicijų, tačiau nauda ekonomikai yra žymi. Tokia parama ypač
svarbi mažiems ar vidutinio dydžio verslams, ypač veikiantiems nacionaliniu mastu ir ne tokiems
turtingiems ištekliais (Hall, 2002). Egzistuoja mokslinis pagrindimas bei empiriniai vertinimai, jog
nedideliems verslams MTEP įgyvendinimo kaštai yra daug didesni, negu jų didesniems
konkurentams. Kaip aptarta poskyryje 1.3.1., dažnai inovacijų sistema yra ne nacionalinio, tačiau
regioninio ar dar didesnio masto, kuomet MTEP įgyvendina verslai, veikiantys tarptautiniu mastu.
Atskiros šalies politikai yra suinteresuoti tokių regionų plėtra, kadangi tokiuose regionuose yra
žymi bendradarbiaujančių verslų koncentracija, turinti bendrą tikslą – užtikrinti ekonominę plėtrą
regione, keičiantis ištekliais vardan inovacijų sukūrimo (Snitka, 2002). Verslų bendradarbiavimas
mažina reikalingų valstybės investicijų į būtiną ekonominę plėtrą apimtis. Valstybės remia tokias
iniciatyvas, mažindamos mokesčius tokiems inovatyviems verslams ar skirdamos paramą.

27
Taigi, kita valstybės paramos išraiška yra subsidijų (paramos) teikimas. Subsidijas teikia ir
tam tikros suinteresuotos šalių sąjungos (pavyzdžiui, ES skiriama parama per struktūrinius fondus).
Vykstant globalizacijos procesui, vis labiau menksta valstybės vaidmuo priimant sprendimus,
kontroliuojant ekonomiką bei įgyvendinant MTEP. Didėja ne tik daugianacionalinių įmonių
vaidmuo (plačiau poskyryje 1.3.1), tačiau ir bendradarbiavimo MTEP srityje tarp universitetų ir kitų
mokslinių tyrimų vienetų bei įmonių vaidmuo, o tuo pačiu ir oficialaus bendradarbiavimo per tokias
organizacijas kaip ES ar neoficialaus bendradarbiavimo, vykdant dvišalius ar daugiašalius
susitarimus, vaidmuo (Standartinė praktika, siūloma..., 2007). Šalys visapusiškai stiprina ir
universitetus, didina jų autonomiją, sudarydamos sąlygas efektyviai veikti pagal savo tarybos
patvirtintą plėtros strategiją, kuri atsižvelgia į visos šalies mokslo pažangos strategiją.
Lanskoronskis (2008) akcentuoja, jog universitetai, kaip institucijos, kuriose vykdomi moksliniai
tyrimai, yra svarbiausi, nes jie vieninteliai sujungia visas tris – žmonių išteklių, žinių kūrimo ir
inovacinės veiklos – sferas. Tai ypač aktualu tokioms mažo vidinio talpumo ekonomikoms kaip
Lietuva, kur yra labai sudėtinga rasti lėšų tokio tipo veiklai finansuoti. Taigi, ne tik valstybės, bet ir
tokios organizacijos kaip ES remia iniciatyvas, finansuoja verslų, universitetų, kitų struktūrinių
vienetų inicijuojamus projektus, o taip pat skiria finansavimą ir privatiems mokslinių tyrimų
institutams bei novatoriškoms įmonėms, kur MTEP vykdoma ir įgyvendinama tiesiogiai.
ES mokslo ir inovacijų politika priklausoma nuo šalių nacionalinių kompetencijų.
Egzistuoja nuostatos, kurios savarankiškai perkeliamos į nacionalinę politiką ir institucijas atviro
koordinavimo metodu (Lanskoronskis, 2008). Mokslo politikos įgyvendinimą koordinuoja valstybė,
tačiau įgyvendina universitetai, mokslinių tyrimų institutai, valstybinės tyrimus finansuojančios,
tyrimų kokybę ir efektyvumą stebinčios institucijos, privatūs finansiniai fondai, o taip pat ir
novatoriškos įmonės, turinčios padalinius MTEP atlikti.
Taigi, paramos gavėjais laikomi ne tik verslai, tačiau ir mokslo institucijos. Veikiant
globalizacijai, pokyčius išgyvena ir šalių universitetai – aukštos kvalifikacijos specialistus
užtikrinančios struktūros, žmogiškųjų išteklių kūrimu prisidedančios prie atskirų šalių ekonominės
plėtros (Snitka, 2002). Dalis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros įgyvendinama universitetų
ribose. Iš dalies, reikalingas pastovus dėstytojų žinių, infrastruktūrų atnaujinimas tam, kad
universitetai išlaikytų tam tikrą akademinį lygį ir ruoštų specialistus, labiausiai atitinkančius rinkos
poreikį. Suvokdamos žmogiškųjų išteklių svarbą šiandieninėje žinių visuomenėje, atskiros
vyriausybės finansuoja mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą universitetų ribose ar teikia
tam tikro dydžio finansinę paramą pavieniams projektams. Finansavimo pagrindą sudaro valstybės
biudžetiniai asignavimai, tačiau pastebima, jog auga išorinių finansavimo šaltinių dalis bendroje

28
mokslinių tyrimų finansavimo struktūroje (Snitka, 2002). Universitetai palaipsniui bendradarbiauja
su verslais ar kitomis įstaigomis, dalijasi resursais, kuria naujus-bendrus projektus. ES akcentuoja,
jog stipriai sąjungai reikia ir stiprių universitetų. Būtent dėl šios priežasties egzistuoja Europos
universitetų asociacija, kurios nariais yra virš beveik 1000 universitetų. Daugelio šalių universitetų
ir kitų mokslinio tyrimo institucijų individualūs tyrėjai ir jų grupės turi veiklos autonomiją. Tokiu
būdų padedamas pagrindas laisvam keitimuisi žiniomis, pasiekimais bei gerosios praktikos
perdavimui.
Taigi, mokslinių tyrimų finansavimas įgyvendinamas pasitelkiant tiek nacionalinius
biudžetus, tiek tarptautinius šaltinius per įvairius nacionalinius bei tarptautinius fondus, tarybas,
komitetus, programas, projektus ir kitaip vadinamas finansuojančiąsias institucijas. Paramos gavėjai
– nacionaliniai, tarptautiniai verslai, atskiros mokslo institucijos, ar kitos organizacinės struktūros,
egzistuojančios šalyje ar regione. Šiame poskyryje aptartos dvi paramos rūšys – mokestinės
lengvatos, bei subsidijų teikimas – kurios analizuojamos bakalaurinio darbo tyrimo dalyje.
Valstybės, suvokdamos globalizacijos efektą žinių visuomenės susiformavimui bei MTEP svarbą
ekonominiam augimui, skatina investicijas į MTEP, o ypač tokias MTEP veiklas, kurios leidžia
sukurti aukštą pridėtinę vertę užtikrinančias inovacijas.

29
2. Tyrimo metodologija
Bakalaurinio darbo tyrimo tikslas – išnagrinėti Lietuvos problemas bei pranašumus,
vykdant MTEP veiklą, ir pateikti rekomendacijas MTEP įgyvendinimui Lietuvoje. Pagrindinė
bakalaurinio darbo problema - Lietuvos negebėjimas išnaudoti MTEP potencialo pridėtinei vertei
kurti. Pasirinktas tyrimas padeda surasti pagrindines problemas lemiančias, jog MTEP potencialas
yra neišnaudojamas. Aptariant ir vertinant tyrimo rezultatus, atliekama ir „Lietuvos inovacijų
plėtros programos 2014-2020 metams“ (Lietuvos MTEPI politikos dokumento) apžvalga bei
vertinimas. Dėl šios priežasties tyrimas leidžia numatyti galimas MTEP politikos kryptis Lietuvoje
ir įžvelgti pagrindines MTEP įgyvendinimo klaidas.
Tyrimas išskaidytas į šešis etapus, kurie įtraukia duomenis, vertinančius MTEP veiklą
įvairiapusiškai. Pirmasis tyrimo etapas leidžia patikrinti, ar egzistuoja surinktų statistinių duomenų
ryšys tarp bakalaurinio darbo teorinėje dalyje įžvelgtų priklausomybių: globalizacijos ir MTEP bei
MTEP ir ekonominio augimo. Šis tikrinimas tyrimui suteikia svarumo, kadangi tik egzistuojant
šiems ryšiams yra tikslinga investuoti į MTEP veiklą bei formuoti inovacijų politiką. Kituose
tyrimo etapuose, pasitvirtinus pirmojo etapo ryšiams, atliekamas įtakos ekonominiam augimui
vertinimas.
2 lentelė. Bakalaurinio darbo tyrimo etapai (sudaryta autorės)
Etapo nr. Tyrimo etapo tikslas
(uždavinys)
Hipotezė Statistiniai duomenys
1 Pagrįsti ryšių egzistavimą tarp
globalizacijos procesų ir
MTEP svarbos didėjimo bei
tarp išlaidų į MTEP ir
ekonominio augimo Lietuvos
ir JAV atveju, atliekant
regresinę ir koreliacinę
statistinių duomenų analizę.
Ryšys tarp globalizacijos,
MTEP ir ekonominio augimo
Lietuvos ir JAV atveju
egzistuoja.
Dreher (KOF)
globalizacijos indeksas;
išlaidos MTEP, proc. nuo
BVP; BVP 1 gyventojui,
eurais.
2 Nustatyti egzistuojančių
paramos būdų vykdantiesiems
MTEP skaičių bei efektyvumą
Lietuvos ir JAV atveju.
Palankesnė terpė, mokestinių
lengvatų aspektu, egzistuoja
Jungtinėse Amerikos
Valstijose.
Mokestinių lengvatų
skaičius ir dydis (proc.);
įmonių, pasinaudojusių
mokestinėmis
lengvatomis, skaičius.
3 Nustatyti pagrindinį sektorių,
kuris įgyvendina MTEP, ir
finansavimo šaltinį, kuris
MTEP veiklai skiria
daugiausiai lėšų.
Lietuvos atveju, pagrindinis
sektorius, įgyvendinantis
MTEP, ir pagrindinis MTEP
finansavimo šaltinis yra
valdžia.
Išlaidos MTEP, mln.
EUR pagal sektorių;
išlaidos MTEP (mln.
EUR) pagal finansavimo
šaltinį.

30
2 lentelės tęsinys. Bakalaurinio darbo tyrimo etapai (sudaryta autorės)
Etapo nr. Tyrimo etapo tikslas
(uždavinys)
Hipotezė Statistiniai duomenys
4 Įvertinti, kokios rūšies MTEP
veiklai skiriama didžiausia
dalis išlaidų.
Lietuvoje didžiausią dalį
išlaidų, skirtų MTEP, sudaro
išlaidos skirtos eksperimentinei
plėtrai.
Išlaidos MTEP pagal
išlaidų sritį
(fundamentalieji,
taikomieji tyrimai ar
eksperimentinė plėtra)
(mln. EUR).
5 Nustatyti, ar aukštos
kvalifikacijos darbo jėgos,
reikalingos MTEP
įgyvendinimui, skaičius auga
ir įvertinti augimui
reikšmingus sektorius.
Lietuvoje daugėja aukštos
kvalifikacijos darbo jėgos,
reikalingos MTEP
įgyvendinimui. Didžiausias
augimas fiksuojamas valdžios
sektoriuje.
Tyrėjų skaičius, tenkantis
1 mln. gyventojų;
darbuotojų,
dalyvaujančių MTEP
veikloje, skaičius pagal
sektorių.
6 Nustatyti, kokia dalis išlaidų į
MTEP (JAV dol.) virsta
inovacijomis;
Įvertinti ar patentų skaičius,
pateikiamų patentų biurui,
tolygiai auga; įvertinti MTEP
skirtų išlaidų efektyvumą.
Lietuvos atveju, maža dalis
išlaidų į MTEP virsta
inovacijomis;
Patentų paraiškų skaičius
Lietuvos atveju auga tolygiai;
Lietuva neefektyviai panaudoja
lėšas MTEP įgyvendinimui.
Išlaidų į MTEP (JAV
dol.) ir patentų paraiškų
skaičiaus santykis;
patentų paraiškų skaičius,
pateiktas biurui iš šalies
vidaus; Patentų paraiškų
skaičius, pateiktas biurui
iš užsienio; vidutinė
inovacijos sukūrimo
kaina.
1, 2 ir 6 tyrimo etape analizuojami ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) duomenys tam, kad
būtų galima palyginti Lietuvos ir vienos inovacijų kūrimo lyderių situacijas. Šiuose etapuose
palyginamoji dviejų šalių analizė yra tikslinga, nes leidžia nustatyti tam tikras Lietuvos MTEP
vykdymo spragas ir pateikti siūlymus inovacijų kūrimui Lietuvoje. MTEP JAV įgyvendinama
beveik šimtmetį (Anthony, 1954). Ilgą laikotarpį JAV buvo inovacijų kūrimo lyderė pasaulio mastu.
Šalyje egzistuoja suvokimas, jog investicija į inovacijų kūrimą yra vertinga. Taip pat šalis yra
lyderė aukštos pridėtinės vertės inovacijų kūrimo aspektu. Taigi JAV statistiniai duomenys
įtraukiami tam, kad būtų galima tiksliau įvertinti Lietuvos atotrūkį, o taip pat įžvelgti galimus
sprendimo būdus.
Bakalauriniame darbe naudojami įvairūs statistinių duomenų analizės metodai, atsižvelgiant
į skirtingame etape analizuojamus duomenis ir tyrimo etapo tikslą. 1 etape atliekama regresinė
analizė, apskaičiuojamas determinacijos ir koreliacijos koeficientas. Regresinė analizė aprašo

31
būdą, kaip vienas dydis yra susijęs su kitu. Atlikta regresinė analizė parodo, ar nagrinėjami
kintamieji yra tarpusavyje susiję. Regresinės analizės rezultatas – tiesinės regresijos modelis,
suformuotas naudojantis „MS Excel“ duomenų analizės įrankiu „Regresija“ (angl. “Regression”).
Modelio išraiška (Kasnauskienė, 2010):
𝑦 = 𝛽0 + 𝛽1 𝑥 + 𝜀 (1);
čia: y – priklausomas kintamasis, β0 – populiacijos (y) atkarpa, β1 – populiacijos nuolydžio
koeficientas, x – nepriklausomas kintamasis, ε – atsitiktinė paklaida.
Determinacijos koeficientas plačiai naudojamas kaip regresijos modelio tinkamumo
indikatorius (Čekanavičius, Murauskas, 2002). Determinacijos koeficientas, dar vadinamas R
kvadratu (angl. R square), įgyja reikšmes intervale nuo 0 iki 1. Kuo R kvadrato (R2
) reikšmė
didesnė, tuo didesnę statistinių duomenų imties dalį paaiškina sudarytoji regresinė lygtis (regresinės
lygties modelis). Jei R2
reikšmė mažesnė už 0,25, sudarytas tiesinės regresijos modelis netinkamas
imčiai analizuoti ir ryšiams paaiškinti. Determinacijos koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę
(Čekanavičius, Murauskas, 2002):
𝑅2
=
𝑆𝑆𝑅
𝑆𝑆𝑇
(2);
čia: SSR – regresijos kvadratų suma, atskleidžianti variacijos dalį, kurią paaiškina regresijos
modelis, SST – visų kvadratų suma, atspindinti visą variaciją.
Formulei pritaikyti naudojamas MS Excel duomenų analizės įrankis „Regresija“ (angl.
“Regression”), automatiškai apskaičiuojantis SST ir SSR reikšmes. Determinacijos koeficientas
atskleidžia ne tik atliekamos regresinės analizės tinkamumą tam tikro atvejo analizei, tačiau taip pat
nurodo priklausomo ir nepriklausomo kintamojo ryšio stiprumą. Determinacijos koeficientas yra
priklausomojo kintamojo (y) sklaidos dalis, kurią regresijos modelyje paaiškina nepriklausomas
kintamasis (x) (Kasnauskienė, 2010). Šią priklausomybę patogu išreikšti procentine išraiška. Tačiau
ryšio stiprumui nustatyti naudojamas ir koreliacinės analizės metodas. Šis metodas padeda
nustatyti kintamųjų priklausomybės stiprumo laipsnį. Metodas taip pat papildo regresinę analizę,
išmatuodamas kokiu mastu regresijos tiesė paaiškina priklausomo kintamojo priklausomybę nuo
nepriklausomo kintamojo (Kasnauskienė, 2010). Atliekant koreliacinę analizę, suskaičiuojamas
Pirsono koreliacijos koeficientas, ištraukiant šaknį iš determinacijos koeficiento reikšmės. Tačiau
koreliacijos koeficiento reikšmės gali įgyti ir teigiamą ir neigiamą reikšmę (svyruoja intervale nuo -
1 iki 1), todėl turi būti priskiriamas tinkamas ženklas. „MS Excel“ duomenų analizės įrankio
„Koreliacija“ (angl. “Correlation”) pagalba nubrėžiamos koreliacijos matricos, vizualiai
atskleidžiančios koeficiento ženklą. Kasnauskienė (2010) teigia, jog koeficiento ženklą galima

32
nustatyti remiantis šiomis taisyklėmis: jei regresijos tiesė kyla į aukštyn, o jos nuolydis b1 yra
teigiamas, teigiamas bus ir koreliacijos koeficientas; jei tiesę leidžiasi žemyn, o juos nuolydis b1 yra
neigiamas, neigiamas bus ir koreliacijos koeficientas.
5 ir 6 tyrimo etapuose naudojami du laiko eilučių analizės metodai: absoliutus pokytis ir
padidėjimo (sumažėjimo) tempas. Laiko eilutė (kitaip vadinama dinamikos eilute) yra statistinių
dydžių eilutė, parodanti socialinių-ekonominių reiškinių kitimą laiko atžvilgiu (Aprašomoji
statistika, 1998). Pirmasis laiko eilutės analizės metodas – absoliutus pokytis, skaičiuojamas pagal
formulę (Kasnauskienė, 2010):
∆𝑦 = 𝑦𝑛 − 𝑦1 (3);
čia: ∆y – absoliutus pokytis, yn – paskutinis dinamikos eilutės lygis, y1 – pirmas dinamikos
eilutės lygis.
Apskaičiuotas rodiklis parodo keliais vienetais pasikeičia reiškinio lygis per tam tikrą
laikotarpį. Absoliutus pokytis išreiškiamas tais pačiais vienetais kaip ir dinamikos eilutės lygiai
(valiutinė išraiška, vienetų skaičius). Rodiklis gali įgyti teigiamą ir neigiamą reikšmes kurios parodo
laiko eilutės lygio padidėjimą (sumažėjimą). Antrasis naudojamas metodas – laiko eilutės
padidėjimo (sumažėjimo) tempas, leidžiantis atlikti gilesnę analizę, interpretuojant suskaičiuotą
reikšmę. Padidėjimo (sumažėjimo) tempas rodo reikšmės pasikeitimą procentais nagrinėjamu
laikotarpiu, kai atskaitos pradžia lygi 0. Rodiklis gali įgyti teigiamą ir neigiamą reikšmes ir yra
skaičiuojamas pagal formulę (Kasnauskienė, 2010):
𝑇𝑝 =
𝑦 𝑛−𝑦1
𝑦1
∗ 100 (4);
čia: Tp – sumažėjimo (padidėjimo) tempas, yn – paskutinis dinamikos eilutės lygis, y1 –
pirmas dinamikos eilutės lygis.
Visuose etapuose naudojamas lyginamosios statistinės analizės metodas. Lyginimo
metodas pasižymi realių objektų gretinimu ir vertinimu, siekiant pažinti jų tarpusavio santykius
(Juraitė, 2005). Svarbu, jog lyginami objektai būtų vienarūšiai. Šiame bakalauriniame darbe
didžiąją lyginamosios analizės metodo taikymo dalį sudaro analitinis būdas, siekiant pateikti
praktines rekomendacijas Lietuvos MTEP veiklų įgyvendinimui, prisidedant prie ekonominio
augimo. Lyginamieji metodai leidžia nustatyti priežastis bei ištirti pasekmes. Palaipsniui gilėjančios
analizės ir sintezės kaita leidžia lyginimu atskleisti objektų vienodumo, skirtingumo, tapatumo ir
panašumo santykius (Juraitė, 2005). 6 tyrimo etape, naudojant lyginamosios statistinės analizės
metodą, išvesta formulė, darant prielaidą, jog visų šalyje sukuriamų inovacijų išlaidų dydis

33
vienodas, o visos išlaidos, skirtos MTEP, 1995-2013 metų laikotarpiu panaudojamos. Formulė
leidžia suskaičiuoti vidutinė inovacijos sukūrimo kainą2
(sudaryta autorės):
𝑉𝐼𝑆𝐾 =
∑ 𝐼 𝑀𝑇𝐸𝑃 :∑ (𝑃 𝑔+𝑃 𝑛𝑔
2013
1995 )2013
1995
19
(5);
čia: VISK – vidutinė inovacijos sukūrimo kaina, IMTEP – išlaidos, skirtos MTEP (JAV
doleriais), Pg – patentų paraiškų, pateiktų patentų biurui, skaičius iš gyventojų (vienetais), Png -
patentų paraiškų, pateiktų patentų biurui, skaičius iš ne gyventojų (vienetais).
Bakalauriniame darbe naudojami statistiniai duomenys surinkti iš oficialių Pasaulio Banko
ir Lietuvos Statistikos Departamento duomenų bazių. Pasirinktų duomenų laikotarpis nevienodas,
kadangi tam tikra statistika pradėta skaičiuoti labai neseniai. Detali kiekviename etape naudojama
duombazė apibrėžiama tyrimo rezultatų lentelėse ir paveiksluose. Globalizacijai įvertinti pasirinktas
Dreher (KOF) koeficientas, kadangi šis globalizacijos mastą matuojantis indeksas įtraukia didesnį
skaičių šalių, taip pat ir Lietuvą. Indeksas įvertina pagrindinius globalizacijos aspektus, apžvelgtus
bakalaurinio darbo teorinėje dalyje. Dreher (KOF) koeficiento skaičiavimo metodika įtraukia
politinį, ekonominį ir socialinį aspektus, išskiriant pagrindinius vertinimo rodiklius aspektų
įvertinimui bei suteikiant tam tikrą svorį bendrame globalizacijos koeficiente (žr. 3 priedą).
Tyrimo rezultatu laikomos suformuluotos rekomendacijos MTEP vykdymui ir inovacijų
kūrimui Lietuvoje, kylančios iš analizės metu identifikuotų problemų. Nustatytos problemos
neleidžia išnaudoti iš investicijų į MTEP gaunamo potencialo ekonominiam Lietuvos augimui. Šis
tyrimas taip pat leidžia patikrinti Lietuvos inovacijų politikos veiksmingumą, priemonių
efektyvumą bei identifikuoti MTEP įgyvendinimo Lietuvoje spragas.
2
Formulės pagalba apskaičiuotas dydis yra abstraktus, netiksliai realybę atspindintis kiekybinis rodiklis, tačiau
leidžiantis daryti tam tikras išvadas.

34
3. Lietuvos atvejo analizė. MTEP įgyvendinimo problemos ir pranašumai
3.1 Lietuvos atvejo apžvalga MTEP įgyvendinimo aspektu
Inovacijų politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje yra gana naujas reiškinys. ES
valstybių vadovai, 2000 metais susirinkę Lisabonoje, suformulavo uždavinį, jog iki 2010-ųjų metų
ES turi tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomikos sistema pasaulyje. Buvo
pabrėžta, kad Lisabonos strategijos pagrindas – sparti kiekybinė ir kokybinė MTEP plėtra. Dėl šios
priežasties turi būti sukurta darni Europos mokslinių tyrimų erdvė (Moksliniai tyrimai ir..., 2005).
Lietuvai įstojus į ES, šalis pradėjo vykdyti strateginius MTEP įgyvendinimo tikslus. Vienas pirmųjų
nustatytų tikslų – siekti, jog iki 2010 metų išlaidos moksliniams tyrimams siektų 3 proc. bendrojo
vidaus produkto (toliau – BVP), iš jų – du trečdalius turėjo sudaryti privataus sektoriaus
investicijos. Lietuvoje, kaip ir didžiojoje dalyje sąjungos narių, šis tikslas nebuvo įgyvendintas ir
nėra pasiektas iki šiol. EK nutarimu, sąjungos narės dalyvauja naujoje programoje „Horizontas
2020“, kurios siekis – plėtoti Europos žinių ekonomiką, investuojant į MTEP ir inovacijų kūrimą ir
užtikrinant tvarų šalių narių augimą.
Šiuo metu Lietuvoje jau aiškiai suvokiama MTEP svarba. Suprantama, kad viena
svarbiausių šalies raidos ir modernizavimo sąlygų yra žiniomis ir inovacijomis pagrįsta ekonomika,
gebėjimas kurti ir visose gyvenimo srityse pritaikyti naujas žinias. Remiantis EK nutarimu,
Lietuvoje sudaryta inovacijų plėtros programa 2014-2020 metams, nurodanti pagrindinius tikslus ir
priemones jiems pasiekti. Tai vienas pirmųjų MTEP ir inovacijų politiką šalyje reglamentuojančių
dokumentų. Kaip akcentuojama „Lietuvos inovacijų plėtros programoje 2014-2020 metams“, iki
šiol Lietuvoje nebuvo kryptingos MTEP politikos – vyravo interesų skirtumai dėl MTEP veiklos
rūšių ir prioritetų tarp valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų, verslo subjektų, nėra vieno
teisės akto, reguliuojančio visą MTEP veiklą. Lietuvoje egzistuoja daug finansavimo priemonių,
vykdomi įvairūs MTEP projektai, tačiau dažnai jie neturi sąsajos. Viena didžiausių problemų –
koordinavimo trūkumas, atsakomybių ir funkcijų neefektyvus paskirstymas bei rezultatų
interpretacijos ir analizės neįgyvendinimas. Šios programos sukūrimas turi padėti didinti Lietuvos
ūkio konkurencingumą, kuriant efektyvią inovacijų sistemą, skatinančią ūkio inovatyvumą.
„Lietuvos inovacijų plėtros programa 2014-2020 metams“ įvardija keturis tikslus ir
priemones jiems pasiekti, apibrėžiant pagrindines atsakomybes ir koordinavimo metodus. Tai
strateginiai MTEP įgyvendinimo tikslai Lietuvoje. Pirmasis tikslas yra ugdyti inovatyvią
visuomenę, plėtojant naujas žinias ir jų taikymą. Kaip aptarta bakalaurinio darbo 1.3 dalyje, žinių

35
visuomenės formavimasis - vienas svarbiausių ir aktualiausių reiškinių šiandien. Lietuva,
remdamasi ES pavyzdžiu, supranta žinių ekonomikos svarbą, todėl vienas iš tikslų yra išnaudoti šį
mokslo, gyventojų kūrybiškumo, verslumo ir inovatyvumo potencialą. Antrasis tikslas – didinti
verslo inovacinį potencialą. Šis tikslas atspindi vieną didžiausių problemų Lietuvoje – silpnus
verslo inovacinius gebėjimus. Tai nulemia seką naujų problemų: viešojo sektoriaus investicijų
nepakanka inovatyviai terpei sukurti, o skiriant vienkartinę finansinę paramą verslui nėra
užtikrinamas ilgalaikis augimas ir inovacijų generavimas. Trečiasis tikslas – skatinti vertės tinklų
kūrimą, plėtrą ir jų tarptautiškumą. Anksčiau minėtas MTEP įgyvendinimo koordinavimo trūkumas,
bendradarbiavimo šalies viduje (ypač tarp mokslo ir verslo sektoriaus) ar tarptautiniu mastu stoka
yra tik kelios pagrindinės problemos, kurias norima išspręsti šios programos pagalba. Ketvirtasis
tikslas atspindi Lietuvos inovacijų politikos kūrimo būtinybę. Siekiama didinti inovacijų politikos
formavimo ir įgyvendinimo efektyvumą ir skatinti inovacijas viešajame sektoriuje. Lietuvos patirtis
inovacijų politikos formavimo klausimu yra menka. Dėl šios priežasties neefektyviai panaudojamos
lėšos, neužbaigiamas inovacijų kūrimo procesas ir rinkai nepateikiami galutiniai inovatyvūs
produktai. Taip pat, didelė dalis projektų žlunga. Tačiau ne visos problemos, egzistuojančios
Lietuvoje, įvardijamos šiame dokumente. Tyrimo etapų rezultatai suformuoti taip, kad būtų galima
nustatyti papildomas problemas bei egzistuojančios inovacijų politikos trūkumus.
Taigi, galima teigti, jog Lietuvoje egzistuoja tam tikros su MTEP veiklos įgyvendinimu
susijusios problemos, lemiančios jog ekonominio augimo potencialas, gaunamas iš inovacijų
generavimo, nėra išnaudojamas. Svarbu tinkamai įvertinti su MTEP veikla susijusias problemas ir
apibrėžti sprendimo būdus, nustatant pranašumus bei prioritetines MTEP įgyvendinimo sritis.
3.2 Globalizacijos, išlaidų MTEP ir ekonominio augimo ryšio nustatymas
Tam, kad būtų galima atlikti kitus tyrimo etapus, leidžiančius identifikuoti pagrindines
MTEP įgyvendinimo problemas, būtina pagrįsti globalizacijos (Dreher KOF indekso), išlaidų
MTEP (JAV doleriais) ir ekonominio augimo (BVP tenkančio vienam gyventojui) ryšius. Kadangi
tyrimo analizei atlikti naudojamas ne tik Lietuvos atvejis bei duomenys, tačiau palyginimo tikslais
įtraukiami ir JAV duomenys, atliktas abiejų šalių ryšių tikrinimas. Šių ryšių egzistavimas pagrįstas
teorinėje bakalaurinio darbo dalyje, tačiau svarbu patikrinti, ar tyrimo atvejų analizėje parinkti
statistiniai duomenys atspindi šiuos ryšius. Ryšiams pasitvirtinus – vėliau teikiami siūlymai įgyja
reikšmingumą.

36
Atlikus regresinę analizę, pastebėta jog visais nagrinėtais atvejais egzistuoja teigiama tiesinė
priklausomybė (žr. 4 priedą). Tai nurodo, kad didėjant globaliacijos efektui, daugėja išlaidų MTEP,
o tuo tarpu auga bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui, apimtis. Lietuvos atveju
globalizacijos ir išlaidų MTEP ryšio nustatymui nubrėžtas regresinės tiesės modelis gana tiksliai
apibūdina analizuojamą populiaciją - nubrėžta regresijos lygtis paaiškina net 83% populiacijos (R2
=
0,8275). Nubrėžta koreliacinė matrica atskleidė, jog ryšys tarp pasirinktų statistinių duomenų rūšių
yra teigiamas ir stiprus (apskaičiuotas koreliacijos koeficientas arti vieneto). Todėl galima teigti, jog
Lietuvos atveju, didėjant globalizacijos efektui auga išlaidos MTEP. Tai reiškia, jog šalyje
globalizacijos reiškinys veikia. Valstybė yra atvira naujovėms, o taip pat egzistuoja technologinės
pažangos globalizacijos aspektas.
Lietuvos išlaidų MTEP (JAV doleriais) ir BVP, tenkančio 1 gyventojui, ryšio nustatymui
nubrėžta regresinė tiesė dar tiksliau reprezentuoja populiaciją: sudarytas modelis paaiškina net 86%
populiacijos. Šiuo atveju didesnis ir koreliacijos koeficientas, nurodantis labai didelį stiprumo
laipsnį tarp šių dviejų veiksnių. Todėl teisinga manyti, jog augant išlaidoms į MTEP, kils ir BVP,
tenkančio 1 gyventojui, dydis. Globalizacijos reiškinys teigiamai veikia Lietuvos investicijų į
MTEP augimą, kurios sukuria pridėtinę vertę šalies ekonomikoje. Taigi, Lietuvos atveju verta
investuoti į MTEP dėl stipraus ryšio su ekonominiu augimu.
3 lentelė. Regresinė ir koreliacinė analizė. Tyrimo reikšmingumo tikrinimas
Regresijos lygtis Determinacijos
koeficientas
Koreliacijos
koeficientas
Lietuvos atvejis Globalizacijos ir
išlaidų MTEP ryšys
Y = 0,0001x – 0,0028 0,8275 0,9097
Išlaidų MTEP ryšys
ir BVP 1 gyv. ryšys
Y = 3E+06x – 12329 0,8617 0,9283
JAV atvejis Globalizacijos ir
išlaidų MTEP ryšys
Y = 0.0009x – 0.045 0,2818 0,5308
Išlaidų MTEP ryšys
ir BVP 1 gyv. ryšys
Y = 4E+06x – 51133 0,7534 0,86798
(Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis atliktu tyrimu)
Atlikus JAV atvejo regresinę ir koreliacinę analizę pastebėta, kad tiesinis regresijos modelis
tinkamas abiems ryšiams įvertinti (R2
reikšmės ne mažesnės už 0,25). Tai reiškia, jog ir JAV atvejo
analizė patvirtina globalizacijos tiesioginę įtaką išlaidų, skirtų MTEP veiklai, augimui, o šių išlaidų
augimas prisideda prie BVP dydžio augimo. Tačiau nagrinėjant globalizacijos ir išlaidų, skirtų

MTEP globalizacijos kontekste. Lietuvos atvejo analizė

MTEP globalizacijos kontekste. Lietuvos atvejo analizė

Recommended

Recommended

More Related Content

Similar to MTEP globalizacijos kontekste. Lietuvos atvejo analizė

Similar to MTEP globalizacijos kontekste. Lietuvos atvejo analizė (19)

MTEP globalizacijos kontekste. Lietuvos atvejo analizė