1. Sveiki! Esu visų
Merkinės
pagrindinės
mokyklos
mokinių draugelis
vardu Būželis.
Drauge su jais
pavedžiosiu jus
žymaus mūsų
kraštiečio Vinco Gamtos draugas
Būželis -
Krėvės- partizanas
Mickevičiaus
takais.
3. Merkinėje žmonės gyveno dar akmens amžiuje. Bet kronikose pirmą
kartą ji paminėta 1359 m. Merkinė buvo magdeburginis to meto
miestas. O ar žinote, kad Vilniui Magdeburgo teisės pasirašytos
Merkinėje? Gal šitu antspaudu jos buvo patvirtintos...
4. Dabar gimnazija vadinasi rašytojo
Vinco Krėvės-Mickevičiaus vardu.
Mokyklą M erkinėje įkūrė Jėzuitų
ordino vienuoliai 1726 m. Tad ji –
viena seniausių Lietuvoje.
11. Gal ir būsimasis rašytojas regėjo eidamas dabar jau retus
augalus ir gyvūnus: juodąjį gandrą, geltonskruostį žaltį,
siauralapę plautę, plačialapį begalį ar grybą šakotąjį sėdį...
22. O nuo Merkinės-
Kauno kelio jus
užvažiuoti į
Subartonis kviečia
Kukis ir Gugis.
23. Atsisveikinsime kryžkelėj. Linkime
jums gero kelio namo. Ir kviečiame
sugrįžti, nes... ,,Daugel mūsų
tėvynėje yra gražių ir puikių vietų, bet
iš jų gražiausia – Dainavos šalis“ (V.
Krėvė-Mickevičius)
24. taku“
Merkinė – Subartonys – Merkinė pristatymas
Dainavos kraštas ir Merkinė labai artimai ir glaudžiai susiję
su lietuvių literatūros klasiku, visuomenės veikėju Vincu
Krėve-Mickevičiumi, jo gyvenimu ir kūryba. Mūsų krašto
gamta, jo istorija, rašytojo kaimynų gyvenimo būdas,
kalbos, dainos buvo ta versmė, kuri maitino jo kūrybą.
Kadangi rašytojo gimtinė yra Subartonių kaimas, kadangi jis
pėsčias senuoju Kauno keliu kasdien ėjo Merkinėn į
mokyklą, kuri dabar vadinama iškiliu rašytojo Vinco Krėvės-
Mickevičiaus vardu, o šalia mokyklos stovi paminklas
didžiam mūsų kraštiečiui, nutarėme sujungti visa tai į vieną
visumą.
Mūsų Dzūkijos nacionalinis parkas jau tapo PAN parkų
nariu, o tai reiškia, jog jo gamta išskirtinė, ypatinga ne vien
Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, nes čia ji mažiausiai
žmonių ir laiko paveikta. Vadinasi, reikia jums pristatyti ir
mūsų Straujos bei Subartonių draustinių, per kuriuos mes
eisime, kai kuriuos gamtos ypatumus.
Būtent dėl labai gražios, išskirtinės mūsų krašto gamtos
kviečiame į žygį pėsčiomis. Galimas ir kitas varijantas: į
Subartonis turistai atvyksta autobusu, o tada, kaip Vincukas
mokyklon, einame pėsčiomis į Merkinę. Trečias galimas
25. Tada būtų lankoma tik rašytojo gimtinė Subartonyse, prieš
tai apžiūrėjus iš medžio išskobtą nuorodą Alytaus –
Merkinės kelyje, pravažiavus pro Gilšės ežerą. Po
memorialinio muziejaus apžiūros vykstama į netoliese
esančias kaimo kapinaites, kur palaidotas rašytojas su
žmona, jo giminės ir artimieji. Čia pat už kapinaičių yra
turistų numylėtas Pakelinio ežeras, kuriame karštą dieną
galima pasimaudyti, pailsėti. Prie jo yra stalai, suolai, tad
čia galima suvalgyti atsivežtą maistą. Nors ir labai lūdna,
bet kaime parduotuvės nėra. Nebent galima iš anksto
susitarti su bendruomenės vadovais, ir jų būsite pamaitinti
skaniais kaimiškais sūriais, grikinėmis babkomis, pagirdyti
vaistažolių arbata ( Merkinėje nelabai kur rasite pavalgyti).
Jie savo bendruomenės patalpose įrenginėja ,,Lino kelią“.
Gal prisiprašysite ir ten pasižvalgyti. Subartonyse veikia ar
ne vienintelis Lietuvoje totorių muziejus.
Žygio / ekskursijos palydovas, jei jis bus mūsų mokyklos
mokytojas ar mokinys, jums kalbės, jei pageidausite,
gimtąja Vinco Krėvės-Mickevičiaus dzūkų tarme. Jis galės
ir ,,Antanuko rytą“ ar kitą rašytojo kūrinį jums tarmiškai
paskaityti. O memorialinio namo-muziejaus ekspoziciją
plačiai pristatys jo vadovė.
Merkinės pagrindinės mokyklos mokiniai
