1. Ar išeitis – bendra pasaulinė valdžia?
Vatikanas 2011 m. spalio mėnesį pasiūlė sukurti naują valdžios organą ir
„Pasaulio Centrinį Banką“, kad šie prisiimtų atsakomybę už finansinių
institucijų valdymą. Šio organo tikslas - rūpintis, kad nė viena išsivysčiusi šalis
negalėtų spausti silpnesnių.
Struktūros galėtų dirbti prie JTO, o paskui taptų nepriklausomos. Savo
pranešimą Vatikanas komentuoja taip: „Kolektyvinis gobšumas ir kaupimas įgauna
didžiulį mastą. Visa tai byloja apie tai, kad pasaulio valstybės turi laikytis specialios
elgesio etikos tarp turtingų ir vargšų šalių.“
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi laikosi nuomonės, kad Europos
Sąjunga privalo centralizuoti valdymo funkcijas ir įvesti daugiau vienodų visoms
šalims taisyklių.
Jei Europa nuspręstų eiti D. Grybauskaitės siūlomu keliu, tada galima daryti
prielaidą, kad laikui bėgant Europoje nebeliktų atskirų valstybių, o susidarytų viena
Europos „tauta“. T.y. Europa pakartotų JAV, Indijos ar Kinijos scenarijų. Šalis viena,
valdžia viena, pavadinimas vienas, valiuta viena bet viduje kelios dešimtys ar keli
šimtai tautų.
Ir, jeigu pasaulis palaikytų Vatikano scenarijų, su laiku žemėje įsivyrautų
viena valdžia, valdanti visą pasaulį, ir tai gal būtų jau „Galutinė Šventoji Romos
Imperija“.
Tačiau, ši idėja turi ir stiprių priešininkų, vienas iš jų - Čekijos prezidentas
Vaclavas Klausas, tvirtinantis, kad finansinės Europos problemos yra ledkalnio
viršūnė. Būtinos struktūrinės reformos ir ES decentralizacija. Antiglobalistai ir
visokio plauko sąmokslo teorijų kūrėjai irgi priešinasi centralizacijai, o ši, atrodo,
1

2. įgauna pagreitį. Pasirodo, kad 147 transnacionalinės korporacijos jau dabar
kontroliuoja 40% viso pasaulio korporacijų turto bei 60% pasaulio ekonomikos
pajamų. Ir dauguma iš jų yra finansinės institucijos (tokios kaip Barclays plc, JP
Morgan Chase, Goldman Sachs, Merrill Lynch, Morgan Stanley, Bank of America,
UBS, Deutsche Bank, Societe Generale, Credit Suisse, Capital Group Companies Inc,
AXA ir kt), kurių aktyvai tarpusavyje susipynę.
Tyrėjai iš Šveicarijos federalinio instituto (arxiv.org) nustatė, kad tai įvyko ne
dėl sąmokslo valdyti pasaulį. Tiesiog tai dėsninga šių dienų korparatyvinės
ekonomikos saviraidos fazė. Tokia padėtis - ne politikos, o ekonomikos padarinys. Jei
tai ne sąmokslas, kodėl tai kelia žmonėms baimę? Tokia sandara pavojinga todėl, kad
dėl centralizacijos ji yra pažeidžiama. Griaunantis virstančių domino efektas gali
prasidėti bet kuriuo momentu, kai tik viena iš 147 organizacijų susidurs su
reikšmingomis problemomis.
Griūtis kaip evoliucijos dalis
O gal griūtis - tai normalus evoliucijos dėsnis, tik labai jau nemalonus tiems,
kurie jį patiria? Evoliucijos dėsnis, kurį prieš kelis tūkstančius metų aprašė indai -
pradžioje sukuriama, vėliau palaikоmas stabilumas, o paskiau griaunama ir vėl iš
naujo kuriama? Tiesiog Brahma, Višnu ir Šiva.
2

3. Žmonijos istorija - imperijų kūrimo ir griovimo istorija. Imperinė idėja
grindžiama valdžios centralizacija, bendrų taisyklių ar įstatymų kūrimu ir jų laikymosi
prievartos mechanizmo užtikrinimu. 1993 metais į Lietuvą atvykęs Kanados lietuvis
stebėjosi mūsų valstybės tuometiniu valdymo modeliu. Jis tvirtino, kad demokratija
yra tvarka ir taisyklės, o pas mus - laisvė, t.y. chaosas ir anarchija.
Kuo grindžiama centralizacijos idėja? Centralizacijos idėją galime palyginti su
orkestru. Kuo skiriasi orkestras nuo gatvės muzikantų? Orkestras groja ypač sudėtingą
muziką. Ją profesionaliai atliekant būtinas ypač geras susiklausymas, ištobulinti
individualūs ir komandiniai įgūdžiai. Orkestrui griežtai vadovauja dirigentas, kuris
stovi nugara į publiką, o muzikantai, nors ir sėdi veidu į “liaudį”, tačiau jos nemato,
nes privalo žiūrėti į natas ir į dirigentą. Norint pagroti naują kūrinį, reikia daug laiko
skirti repeticijoms. Jei šitaip pažiūrėtume į centralizuotą valdymą, tai pamatytume
šiuos panašumus:
1. Centralizacija leidžia įgyvendinti sudėtingus kūrinius, bet tam reikia laiko.
2. Centralizacija reikalauja laikytis procedūrų (nors ir sėdi veidu į žmogų, bet jo
„nemato“).
3. Centralizacija linkusi valdyti „baigtinį“ kūrinį.
4. Centralizuota sistema greitai biurokratėja ir tampa nelanksti.
Gatvės muzikantai laikas nuo laiko įveikia orkestrus. Džiazas ir jo atlikėjai galėtų
būti laikomi antipodu klasikinės muzikos orkestrams. Čia visiška improvizacija,
grojama su nepažįstamais muzikantais, laisvai ir gaivališkai bendradarbiaujama ir
priimami sprendimai. Tai procesas, o ne rezultatas.
Centralizacija gali konkuruoti tik su kita centralizacija. Konkuruoti su chaosu
sustabarėjusi sistema nesugeba. Galbūt kurį laiką ji gali jį įveikti, tačiau tai tas pats,
kaip kad žmogaus įmuninei sistemai išlaikyti organizme izoliuotą virusą.
Pavyzdys galėtų būti ir transporto sistema. Geležinkelių ir lėktuvų eismas
neįmanomas be sudėtingos ir griežtai centralizuotos vadymo sistemos. Bet koks
nesusipratimas ar klaida, dažniausiai sukelia žymią katastrofą, nuskambančią viso
pasaulio spaudoje. Automobilių eismas yra gerokai lankstesnis. Nors ir valdomas
pagal bendras visiems taisykles, tačiau jis turi nemažai savieigos elementų. Yra šalių,
kuriuose kelių eismo taisyklių beveik nėra, bet tai netrukdo kelių eismo dalyviams
3

4. tvarkytis patiems. To negalima pasakyti apie geležinkelį ar oro transportą. Įdomus
faktas - geležinkeliai beveik nekonkuruoja su automobiliais, tačiau jie tiesiogiai
konkuruoja su lėktuvais. Ir tai tapo ypač akivaizdu atsiradus greitiesiems traukiniams.
O dabar pabandykite įsivaizduoti, kad jūsų automobilis yra valdomas
palydovų, kad jūs negalite padaryti nė vieno smulkaus nusižengimo. Kas atsitiks
centralizavus automobilių sistemos valdymą? Gali būti, jog padėtis tik pablogės. O
kaip jausis kelių eismo dalyviai? Kai negalite paskubėti, jei labai reikia ir niekam
netrukdote? Saviorganizuojanti sistema, kuri leidžia paskubėti kai galima, ir palėtinti,
kai būtina, leidžia automobilių srautui būti lanksčiam. Ar galėtumėte susitaikyti su
tuo, kad aplink vien taisyklės? Kad ne jūs valdote, o jūs valdo?
O jeigu didžioji jūsų gyvenimo dalis bus įsprausta į griežtas taisykles?
Kiekvienas bus stebimas, suskaičiuotas, mažiausias nusižengimas užfiksuotas? Visos
taisyklės turi išimčių, visi sprendimai gali būti ir geri, ir blogi, tai priklauso nuo
aplinkybių. Kitas, ypač dažnai sąmokslo teorijų kūrėjų keliamas klausimas - kaip
prasimušti į siaurą valdančiųjų elitą, kuriame vieta dažnai perduodamą iš kartos į
kartą? Pamenate, Sovietų Sąjungoje bet kokie neformalūs judėjimai buvo uždrausti, o
jų dalyviai buvo vadinami psichikos ligoniais? Centralizuotai struktūrai, bet koks
neformalus chaoso židinys reiškia grėsmę, nes jis pažeidžia tvarką ir kontrolės
galimybę. Bet koks judėjimas yra neprognozuojamas ir jo sukeltas poveikis gali būti
visiškai netikėtas valdžiai. Šį fenomeną savo knygoje „Virsmo taškas“ puikiai aprašė
Malcolmas Gladwellas.
Centralizaciją galėtumėm apibrėžti kaip idėją, leidžiančią nedidelei grupei
žmonių valdyti mases. O decentralizacija leidžia sumaišyti vaikiško kaleidoskopo
mozaiką ir viską pradėt iš naujo. Tautų kova už laisvę labai primena decentralizaciją,
o Imperijų kūrimas – centralizaciją. Ar galime 2011 m. spalio septynioliktos dienos
įvykius Romoje, kai buvo sužeisti 105 policininkai, pavadinti sukilimu prieš galimą
Šventosios Romos Imperijos atkūrimą? Turbūt kai kurie sąmokslo teorijų kūrėjaiAR IŠEITIS – BENDRA PASAULINĖ VALD
tvirtintų, kad būtent taip ir yra.
aug Galima tvirtinti, kad kūrėjas paleido evoliu
cen- mechanizmą, kasdien mikrolygiu veikia amžinie
s: šimo namai – beveik kiekvienoje žmonių ka
vyksta gėrio ir blogio kova. Pasakojama, jog žm
ego taip padidėjo, kad jie pradėjo save lyginti su
vais ir nusprendė: Žemė skirta mums vieniems, su
ors gyvybe galim daryti ką norim. Tuomet dievai
sprendė žmones sunaikinti kaip pavojingus Ž
mpa kenkėjus. Tačiau jiems pagailo savo kūrinio ir vie
dievybių pasiūlė kitą sprendimą: „Atimkime iš ž
nių atmintį, tegul kiekviena karta mokosi iš na
zas, Taigi, kiekvienoje kartoje vėl iš naujo gimsta va
inės visi jie tokie patys ir kartu skirtingi, panašūs įv
oja- kartojasi, bet jie kartu yra kitokie. Evoliucija
ališ- kauliukus ir vertina, kurie iš mūsų labiausiai pri
kę prie aplinkos. Nutukę amerikiečių vaikai – t
rali- biausiai prie siūlomo gyvenimo būdo prisitaikę va
ema ne mažiau kaip 10 valandų prie televizoriaus, gre
u tai maisto virškinimas. Nutukęs kūnas neleidžia fiz
iep- aktyviai veikti, pririša prie krėslo. Nuolatinis gre
maisto naikinimas reikalauja energijos, jis pavad
ele- fizinį aktyvumą. Tokia galėtų būti viena evoliu
ngos šaka.
koks Grįžkime prie Europos krizės ir pabandy
uto- įžvelgti, kur buvo pažeistas evoliucinis mechani
ldo- ar – atvirkščiai – gal jis veikė per sparčiai. Fraktal
ažai principas tvirtina, kad turime elementus, kurie iš
tai- kai yra panašūs, bet nesurasite tapačių daiktų. Pa
aly- džiui, kiekviena Europos Sąjungos šalis yra vald
apie demokratiškai išrinktos valdžios. Demokratiška
ele- dinasi, pagal tuos pačius principus. Tačiau kiekv
ta- je šalyje valdžia yra kitokia, turi savo specifiką.
pač liukai mesti (rinkimo principai), tačiau reikšmės i
to skirtingos (vietinė specifika). Pažiūrėkime į v
uto- Centralizaciją zuotai struktūrai bet koks neformalus chaoso židinys NE TIK VATIKANAS LINKĘS Tai labai glaudžiai susiję su ilgai vyravusia idėja, jog čius, tada į graikus ir į save, lietuvius. Ar matome
ryti reiškia grėsmę, nes pažeidžia tvarką, panaikina kontro- KAIP IŠEITĮ IŠ KRIZĖS SIŪLYTI pasaulis yra sutvarkytas mechaniškai. skirtumus? Evoliucijos dėsniai galioja ir šalių v
rali- galėtumėm lės galimybę. Bet koks judėjimas yra neprognozuoja- DIDESNĘ CENTRALIZACIJĄ.
„BLOMBERG“ NUOTR .
Įdomu, kad ilgą laiką buvo manoma, jog chaosas toms. Tos šalys, kurios priimdavo prastus vald
jog apibrėžti kaip mas ir jo sukeltas poveikis gali būti visiškai netikėtas yra procesas be struktūros, neturintis taisyklių. Ta- sprendimus, privalėjo devalvuoti savo valiutas,
viai? valdžiai. Šį fenomeną savo knygoje „Virsmo taškas“ AR GALIMA PROTESTO čiau, kai tik žmonės pradeda gilintis į kurią nors neži- sparti infliacija tiek Visatos mastu (pavyzdžiu
ne- idėją, leidžiančią puikiai aprašė Malcolmas Gladwellas. JUDĖJIMUS LAIKYTI SUKILIMU nomą sritį, jie visada suranda ir aprašo dėsningumus. sparti plėtra), tiek ir šalies mastu leidžia išlyginti
džia Centralizaciją galėtumėm apibrėžti kaip idėją, lei- PRIEŠ ŠVENTOSIOS ROMOS Pradėjus gilintis į chaosą, išaiškėjo, jog jis labai logiš- defektus, kurių galėjo būti ankstyvuoju (Visato
nedidelei grupei IMPERIJOS ATKŪRIMĄ?
džia džiančią nedidelei grupei žmonių valdyti mases. De- kas ir turi savo taisykles. kūrimo ar naujos valdžios atėjimo) laikotarpiu.
mėte žmonių valdyti centralizacija leidžia sumaišyti vaikiško kaleidoskopo
„BLOOMBERG“ NUOTR .
Chaosas yra fraktalinis, tai yra vienas iš evoliucijos kurios šalys perėjo labai skausmingus evoliuciniu
d ne mases. mozaiką ir viską pradėt iš naujo. Tautų kova už laisvę mechanizmų. Nors Albertas Einsteinas ir tvirtino, kad pus. Pavyzdžiui, Brazilijoje XX amžiuje žmonės k
labai primena decentralizaciją, o imperijų kūrimas – Dievas nežaidžia kauliukais, tačiau chaoso teorija ir kartų yra praradę visas savo santaupas dėl inflia
sta į centralizaciją. Ar galime 2011 m. spalio septynioliktos kvantinė fizika turi įrodymų, jog būtent „metami kau- Bet galų gale Brazilija kartu su Indija ir Kinija
iuo-
isy-
dienos įvykius Romoje, kai buvo sužeisti 105 polici-
ninkai, pavadinti sukilimu prieš galimą Šventosios
liukai“ ir sudaro evoliucijos mechanizmo pagrindą. Ne
tik Visatą galima vaizduoti kaip amžinuosius lošimo
4
viena iš sparčiausiai augančių šalių ir jau šiemet
šeštąja pasaulio ekonomika. „The Economist In
i, ir Romos imperijos atkūrimą? Turbūt kai kurie sąmoks- namus, bet ir kasdienį gyvenimą. Chaoso teorija at- gence Unit“ prognozuoja, kad 2020 metais Bra
žnai lo teorijų kūrėjai tvirtintų, kad būtent taip ir yra. skleidė, kad nors visi mes esame panašūs, tačiau dviejų bus penkta ekonomika pasaulyje ir aplenks visas
pra- identiškų žmonių rasti neįmanoma, kaip ir dviejų vie- ropos šalis.
per- Chaoso logika nodų lapų, medžių, pakrantės formų ar įvykių. Taigi, atėmus iš konkrečios šalies valiutą kaip n

5. Chaoso logika
Centralizacijos idėja susijusi su kūrimo aktu. Pats kūrimo aktas paremtas
priežasties ir pasekmės logika. Ši logika labai glaudžiai susijusi su ilgai vyravusia
idėja, jog pasaulis yra mechaniškas.
Įdomu, kad ilgą laiką buvo manoma, jog chaosas yra nestruktūrizuotas
procesas, neturintis taisyklių. Tačiau, kai tik žmonės pradeda gilintis į kurią nors
nežinomą sritį, jie visada suranda ir aprašo dėsningumus. Pradėjus gilintis į chaosą,
išaiškėjo, kad jis labai logiškas ir turi savo taisykles.
Chaosas yra fraktalinis ir tai vienas iš evoliucijos mechanizmų. Nors Albertas
Einšteinas ir tvirtino, kad Dievas nežaidžia kauliukais, tačiau chaoso teorija ir
kvantinė fizika turi įrodymų, jog būtent „metami kauliukai“ ir sudaro evoliucijos
mechanizmo pagrindą. Naudojant A. Einšteino metaforą, galima tvirtinti, kad Dievas
vistik lošėjas. Ne tik visatą galima pavaizduoti, kaip Cazino Perpetuum, bet ir mūsų
kasdieninį gyvenimą. Chaoso teorija atskleidė, kad nors visi mes esame panašūs, AR IŠEITIS – BENDRA PA
tačiau dviejų identiškų žmonių rasti neįmanoma, kaip ir dviejų vienodų lapų, medžių,
pakarantės formų ar įvykių.
Šiandien mes esame linkę ku
aplinką, todėl ji tampa nestabilumo
tume sakyti, kad visas pasaulis yr
virusu, pagrįstu spekuliaciniu mec
laiką draudė katalikybė ir kitos reli
mechanizmas rėmėsi prielaida, jog
ti. Ir tai buvo tiesa, kol nebuvo įsig
ir masinis efektyvumas per masto
rime suprasti, kad žmonija pasiek
kai ankstesnė neribotų išteklių prie
ti. „Beveik visos ekonominės minties
paliaujamo ekonominio augimo prie
žu ir malonu, jei gyventume neribo
Deja, susiduriame su mažu, bet įky
tu, kad mūsų planeta ribota, baigt
taip kaip ekonomikos teorijoje – visk
ologinė realybė”, – tvirtina George’
Gwendolyn Hallsmith ir Bernard
goje „Turto kūrimas“ („Creating W
dabartiniame pasaulyje įsivyravęs ti
ORPORACIJOS mikai reikia vienos valiutos mono
PROCENTŲ skolinti pinigai yra vienintelis valiu
TURTO. šiuolaikinei ekonomikai, tikslingai
G“ NUOTR .
pasaulinės krizės, bet ir nuskurdini
na, kad masto ekonomijos nuali
ALBERTAS
miestams, rajonams reikia įsivesti al
AS IR SAKĖ, KAD
ŽAIDŽIA palaikančias jų ekonominę ekosiste
IS, ATSITIKTINUMAS Turime įsisąmoninti, kad yra du
OJE ATLIEKA prasti gamtos dėsnius ir dėti pastan
AIDMENĮ. kyti. Galime vadinti jį daoistiniu
G“ NUOTR .
logijos išpažinėjai tvirtina, kad me
lingų poelgių? Ir jums bus aišku, kokios grėsmės mūsų pinigai ekonomikoje. Tvarumui reikia tam tikros pu- damoji gamtos dalis ir daryti visk
Žmonija
Kvantinė fizika nunėrė dar giliau ir įrodė, kad dviejų tokiuose tinkluose atsirandan-
laukia einant tuo keliu.
Centralizuota sistema tam tikrą etapą labai efekty- pasiekė
siausvyros tarp
čių savybių:
mikropasaulyje valdo pagarbiai sugyventume su gamta i
kelias – užsispyrus tikėti, kad teis
atsitiktinumo ir neapibrėžtumo principai.tokį raidos
vi, tačiau ji yra ir itin pažeidžiama. Fraktalinė sistema problemas. Galima tai pavadinti k
Galima tvirtinti, kad kūrėjas etapą, kai evoliucijos tinklą);
gali ilgai išgyventi, nes jos dalys silpnai susijusios tar- 1. efektyvumo (sistemos gebėjimo gaminti tūrius to, liu, aukštinusiu centralizuotą valdy
pusavyje, o centralizuotą sistemą gali pakirsti vienas paleido
ankstesnė kas teka per tą mechanizmą, kasdien Išminčius pasakytų, kad abi pusė
nenumatytas trikdis. Centralizuotos sistemos tikslas 2. gajumo (sistemos gebėjimo atlaikyti sukrėtimą ar „tiesų“ sankirtos vietoje atsiranda
mikrolygiu užsukęs Cazino perpetuum – šis lošimasir prisitaikyti priekiekvienoje žmonių
yra efektyvumas ir masto ekonomija. neribotų ligą beveik kintančios aplinkos). gas“. Galėtume kaip pavyzdį paim
Tačiau norint, kad sistema būtu tvari ir ilgalaikė išteklių
kartoje atsispindi, kaip Gėrio ir Blogio kova. LegendaPaaiškėjo, jog ir efektyvumas, ir gajumas savo ruožtu
pasakoja, jog kada žmonių Ego tai, jog galva valdo kūną, nereiškia,
(nesvarbu, ar kalbame apie finansų sistemą, ar gamtos prielaida trinis procesorius, iš eilės duodant
taip padidėjo, kad jie pradėjo save lyginti su dievais ir nusprendė: Žemė tinklo struktūri-
ekosistemą, ar ekonomiką), ji turi būti ne tik efekty-
nustojo priklauso nuo dviejų sudėtingo srautųskirta jiems mandas. Smegenyse yra milijonai v
vi, bet ir gaji. Visos sistemos yra atviri sudėtingų srau- nių kintamųjų – įvairovės ir tarpusavio susietumo. čių procesorių, vyksta lygiagretus in
vieniems, o su kita gyvybe jie gali daryti ką nori. Tuomet dievai nusprendė įvairovę ir
tų tinklai. Mūsų protėviai, tvirtindami „kaip dangu- galioti. Efektyvumo didinimas paprastai mažina žmones jimas. Kokia komanda bus vykdom
je, taip ir ant žemės“, buvo teisūs. Perversmą sukėlusių tarpusavio susietumą. Pats centralizacijos mechanizmas nuo vidinių ir išorinių aplinkybių.
sunaikinti kaip pavojingus Žemės kenkėjus. Tačiau, jiems pagailo savo paversti užda- ir
tyrimų rezultatai (Robert Ulanowicz, Sally Goerner, sudaro iliuziją, jog atvirą sistemą galima kūrinio gas – tai gyvas ir labai jautrus reišk
viena iš deivių pasiūlė kitą sprendimą: „Atimkime iš ra. Ne beTik ir jiatmintį, teguluždėsnius. už-
Bernard Lietaer, Rocio Gomez „Quantifying Sustai-
nability: Resilience, Efficiency and the Return of In-
žmonių neatsilaikė prieš gamtos kiekviena
dangos.
reikalo Sovietų Sąjunga buvo geležinės tobulinti, kad mūsų visuomenė geb
nepaliaujamai kintančios aplinkos.
karta mokosi iš naujo“. Taigi, kiekvienoje kartoje iš naujo gimsta vaikai, visi jie augi-
formation Theory“ – „Kiekybinis tvarumo vertini- Ir priešingai, įvairovės ir tarpusavio susietumo tokie ma valingai prižiūrėti gyvybingum
mas: Informacijos teorijos tamprumas, efektyvumas mas didina gajumą. Dėl šito tąsymo į priešingas puses mus padarys griovėjas Šiva, įsukęs s
patys ir kartu skirtingi, panašūs įvykiai kartojasi, betsudėtingas srautų yra kitokie. Evoliucija
ir grąža“) parodė, kad dabar jau įmanoma vienu matu jie kartu tinklas bus tvarus tik gana siaurame cijos mechanizmą – krizėmis pa
matuoti bet kokio sudėtingo srautų tinklo tvarumą, kaleidoskopą, kaip kad ir būdavo i
meta kauliukus ir vertina, kurie iš mūsų labiausiai prisitaikę ir tarpusavio Kitaip sakant, jei vadinama-
stabilumą, nesvarbu, kas tekės per tą sistemą – bio-
jo įvairovės
prie aplinkos.lauke, tos įvairo-
jame gyvybingumo lange.
susietumo
Pavyzdžiui
nutukę amerikiečių vaikai - tai labiausiai prie siūlomo jei jos bus per daug, subyrės. prisitaikę
gyvenimo būdo
A U T O R I U S Y R A PA R A Š Ę S K N Y G Ą „ D I E VA S , K VA N T I N Ė F I
masė gamtinėje ekosistemoje, informacija imuninėje vės ir tarpusavio susietumo bus per mažai, tinklas su- O R G A N I Z A C I J O S S T R U K T Ū R A I R VA L D Y M O S T I L I U S “.
sistemoje, elektronai elektros paskirstymo tinkle ar stings, o
vaikai: ne mažiau kaip 10 val. prie televizoriaus, greito maisto virškinimas. Nutukęs
2012 KOVAS VERSLO ŽINIOS
5

6. kūnas neleidžia fiziškai aktyviai veikti ir pririša prie krėslo. Nuolatinis greitojo maisto
naikinimas reikalauja energijos, jis pavaduoja fizinį aktyvumą. Tokia galėtų būti
viena evoliucijos šaka.
Grįžkime prie Europos krizės ir pabandykime įžvelgti, kur buvo pažeistas
evoliucinis mechanizmas ar – atvirkščiai – gal jis veikė per sparčiai. Fraktalumo
principas tvirtina, kad išoriškai viskas panašu, bet nesurasite tapačių daiktų. Pvz.:
kiekviena Europos Sąjungos šalis yra valdoma demokratiškai išrinktos valdžios.
Demokratiškai, vadinasi, pagal tuos pačius principus. Tačiau kiekvienoje šalyje
kiekviena valdžia yra kitokia ir turi savo specifiką. Kauliukai mesti (rinkimo
principai), tačiau reikšmės iškrito skirtingos (vietinė specifika). Pažiūrėkime į
vokiečius, tada į graikus ir į save, lietuvius. Ar matome šalių skirtumus? Evoliucijos
dėsnius palaikė ir šalių valiutos. Tos šalys, kurios priimdavo prastus vadymo
sprendimus, privalėjo devalvuoti savo valiutas, nes sparti infliacija tiek Visatos mastu
(pvz.: jos sparti plėtra), tiek ir šalies mastu leidžia išlyginti visus defektus, kurie
galėjo atsirasti ankstyvuoju vystymosi (pvz.: Visatos sukūrimo), naujos valdžios
atėjimo laikotarpiu. Kai kurios šalys praėjo labai skausmingus evoliucinius etapus.
Pavyzdžiui, Brazilijoje XX amžiuje žmonės keletą kartų yra praradę visas savo
santaupas dėl infliacijos. Bet galų gale Brazilija kartu su Indija ir Kinija tapo viena iš
sparčiausiai augančių šalių ir jau šiemet taps šeštąją pasaulio ekonomika. Economist
Intelligence Unit prognozuoja, kad 2020 metais Brazilija bus penkta ekonomika
pasaulyje ir aplenks visas Europos šalis.
Taigi, atėmus iš konkrečios šalies valiutą kaip natūralios evoliucijos priemonę,
kuri leido iššaukti krizes, o krizių metu pakeisti valdančiuosius, bandyti naują valdžią
ir naujus sprendimus, ir, jeigu reikia, dar kartą viską pakeisti. Skamba nehumaniškai,
tačiau tokie gamtos dėsniai, juos mes arba sustipriname, arba susilpniname,
sukurdami vienus ar kitus valdymo instrumentus. Tačiau kas atsitiko, kai euro zonos
šalys įsivedė bendrąją valiutą, o valdymo niuansai kiekvienoje šalyje išliko skirtingi?
Turime tai, ką matome - dabar kiekvienos šalies skirtingas elgesys kerta per vieną iš
centralizacijos ašių, t.y. jos valiutą.
Daugiau centralizacijos?
Atrodo, kad mano aprašytas pavyzdys veda prie vieno teisingo atsakymo, tokį
ir pasiūlė Vatikanas ir prezidentė D. Grybauskaitė - dar stipresnės centralizacijos.
Tačiau evoliuciškai žiūrint gamtoje nėra centralizacijos mechanizmo. Tiesa, didelės
sistemos paklūsta klasikiniams dėsniams, nes nuolat ridendami kauliukus per
rezultatų vidurkį galime maždaug numatyti.
Einant centralizacijos keliu, daroma prielaida, kad žmonija sugebės išsirinkti
vieną teisingą valdžią. Tačiau neapibrėžtumo principas nurodo, kad negali būti tik
viena Žmonijos valdžia, žinanti visus teisingus žmonijos valdymo atsakymus. Kodėl?
Atsakymas slypi masių psichologijos supratime. Mases valdo ne logika, protas ar
racionalumas, o emocijos. Nors mes savo valdymo būdą vadiname demokratiniu,
tačiau mažai kas žino, kad ištikrųjų jis ne demokratinis, o ochlokratinis. Demos
Graikijoje reiškė žmones turinčius išsilavinimą 7 laisvųjų menų srityje. Graikijos
demokratijoje rinkti valžią galėjo tik demosai. Ochlos reiškia minia. Ochlokratija - tai
minios valdymas, ja manipuliuoja demagogai, siūlydami miniai tai, ko ji labiausiai
trokšta. Kokia galimybė, kad į pasaulinę valdžią išrinks pasauliu besirūpinančius
altruistus ir kokia galimybė, kad išrinks demagogus, kuriuos gena despotizmas ir
valdžios troškulys? Pažiūrėkime į rinkimus mūsų dienomis - ką išrenka? Protingus ar
6

7. triukšmingus? Populistus ar turinčius viziją, kaip padėti žmonijai? Pagal išmanymą ar
dėl skandalingų poelgių? Ir jums bus aišku, kokios grėsmės mūsų laukia tame kelyje.
Centralizuota sistema yra labai efektyvi kažkuriame etape, tačiau ji yra ir itin
pažeidžiama. Jei fraktalinės sistemos gali ilgai išgyventi, nes jos silpnai susijusios
viena su kita, tai centralizuotą sitemą gali pakirsti vienas nenumatytas trikdis.
Centralizuotos sistemos tikslas yra efektyvumas ir masto ekonomija.
Sakoma, kad skaičiais pagrįstas protas yra panašus į dykumą, o vaizdais
grindžiamas yra sodas. Paukščiai gieda, gėlės žydi. Tai beveik atskiros planetos.
Tačiau, norint, kad sistema būtu tvari ir ilgalaikė (nesvarbu, ar kalbame apie
finansų sistemą ar gamtos ekosistemą, ar ekonomiką), ji privalo būti ne tik efektyvi,
bet ir gaji. Visos sistemos yra atviri sudėtingų srautų tinklai. Mūsų protėviai,
tvirtindami „kaip danguje, taip ir ant žemės“ buvo teisūs. Perversmą sukėlusių tyrimų
rezultatai (Robert Ulanowicz, Sally Goerner, Bernard Lietaer, Rocio Gomez
“Quantifying Sustainability: Resilience, Efficiency and the Return of Information
Theory”), parodė, kad dabar jau įmanoma vienu matu matuoti bet kokio sudėtingo
srautų tinklo tvarumą, stabilumą, nesvarbu, kas tekės per tą sistemą – biomasė
gamtinėje ekosistemoje, informacija imuninėje sistemoje, elektronai elektros
paskirstymo tinkle ar pinigai ekonomikoje. Tvarumui reikia tam tikros pusiausvyros
tarp dviejų tokiuose tinkluose atsirandančių savybių:
AR IŠEITIS – BENDRA PASAULINĖ VALDŽIA
1. Efektyvumo (sistemos gebėjimo gaminti tūrius to, kas teka per tą
tinklą);
2. Gajumo (sistemos gebėjimo atlaikyti sukrėtimą ar ligą ir prisitaikyti
prieINFO
kintančios aplinkos).
SISTEMOS PATVARUMO PRIKLAUSOMYBĖ
NUO RŪŠIŲ ĮVAIROVĖS
MAŽESNĖ ĮVAIROVĖ UŽTIKRINA SISTEMOS EFEKTYVUMĄ;
DIDESNĖ ĮVAIROVĖ LAIDUOJA GAJUMĄ.
SISTEMOS GYVYBINGUMO LANGAS
PATVARUMAS
100 %
LAIKAS
KAPITALO STAMBĖJIMAS
MONOVALIUTA
MONOKULTŪRA SISTEMA LINKUSI SUBYRĖTI
SISTEMA CENTRALIZACIJA
STINGSTA, KAPITALO SMULKĖJIMAS
TAMPA ĮVAIRIAKULTŪRĖ APLINKA
RIGIDIŠKA ANALIZUOJAMAS ĮVAIRIOS MOKĖJIMO FORMOS
IR LENGVAI MOMENTAS LAIKE DECENTRALIZACIJA
PAŽEIDŽIAMA
(TRAPI)
0%
DIDESNIS EFEKTYVUMAS DIDESNIS GAJUMAS
RŪŠIŲ ĮVAIROVĖ IR
DAUGYBĖ TARPUSAVIO
RYŠIŲ (CHAOSO DĖSNIAI,
IŠCENTRINĖS JĖGOS)
ANALIZUOJAMAS
APLINKOS MOMENTAS
IŠORINĖS APLINKOS POKYČIAI
LIGŠIOLINĖ todėl, kad dėl centralizacijos ji yra pažeidžiama ir, kai
CIVILIZACIJOS PLĖTRA tik viena iš 147 organizacijų susidurs su reikšmingo-
RĖMĖSI PRIELAIDA, JOG mis problemomis, galime labai greitai pajusti „domi-
IŠTEKLIAI YRA NERIBOTI. no“ efektą.
„BLOOMBERG“ NUOTR . 7
Griūtis kaip evoliucijos dalis
O gal griūtis – tai normalus evoliucijos dėsnis, tik labai

8. Paaiškėjo, jog ir efektyvumas, ir gajumas savo ruožtu priklauso nuo dviejų
sudėtingo srautų tinklo struktūrinių kintamųjų – įvairovės ir tarpusavio susietumo.
Efektyvumo didinimas paprastai sukelia šio proceso racionalizavimą, tai yra jo
įvairovės ir tarpusavio susietumo mažėjimą. Pats centralizacijos mechanizmas sudaro
iliuziją, jog atvirą sistemą galima paversti uždara. Sovietų Sąjunga buvo už „geležinės
uždangos“, bet ir ji neatsilaikė prieš gamtos dėsnius.
Ir priešingai, įvairovės ir tarpusavio susietumo didėjimas didina gajumą. Dėl
šito tąsymo į priešingas puses sudėtingas srautų tinklas bus tvarus tik gana siaurame
jo įvairovės ir tarpusavio susietumo lauke, vadinamajame gyvybingumo lange. Kitaip
sakant, jei tos įvairovės ir tarpusavio susietumo bus per mažai, tinklas stagnuos, o jei
jos bus per daug, subyrės.
Šiandien mes esame linkę kurti monovaliutinę aplinką, todėl ji tampa
nestabilumo priežastimi. Galėtume sakyti, kad visas pasaulis yra užsikrėtęs dolerio
virusu, pagrįstu ypatingu spekuliaciniu mechanizmu, kurį ilgą laiką draudė katalikybė
ir kitos religijos. Spekuliacinis mechanizmas rėmėsi prielaida, jog ištekliai yra
neriboti. Ir tai buvo tiesa, kol neįsigalėjo globalizacija ir masinis efektyvumas per
masto ekonomiją. Mes turime suprasti, kad žmonija pasiekė tokį raidos etapą, kai
ankstesnė neribotų išteklių prielaida nustojo galioti. „Beveik visos ekonominės minties
sistemos remiasi nepaliaujamo ekonominio augimo prielaida. Tai būtų gražu ir
malonu, jei gyventumėme neribotų išteklių planetoje. Deja, susiduriame su mažu, bet
įkyriu ir nepatogiu faktu, kad mūsų planeta ribota, baigtinė, ir kad joje - ne taip kaip
ekonomikos teorijoje - viską valdo fizinė ir biologinė realybė.“ - tvirtina George ‘as
Monbiot.
Gwendolyn Hallsmith, Bernard’as Lietaer savo knygoje „Turto kūrimas“
(“Creating Wealth”) aprašo, kaip dabartiniame pasaulyje įsivyravęs tikėjimas, kad
ekonomikai reikia vienos valiutos monopolio ir kad bankų skolinti pinigai yra
vienintelis valiutos tipas, tinkamas šiuolaikinei ekonomikai, tikslingai veda mus ne tik
prie bendrapasaulinės krizės, bet ir nuskurdinimo. Todėl jie tvirtina, kad masto
ekonomijos nualintiems sektoriams, miestams, rajonams ir pan. reikia įsivesti
alternatyvines valiutas palaikančias jų ekonominę ekosistemą.
Turime įsisąmoninti, kad yra du keliai. Vienas – suprasti gamtos dėsnius ir
dėti pastangas prie jų prisitaikyti. Galime vadinti jį daoistiniu keliu, nes šios
ideologijos išpažinėjai tvirtina, kad mes turime būti sudedamoji gamtos dalis ir daryti
viską, kad draugiškai ir pagarbiai sugyventume su gamta ir jos dėsniais. Kitas kelias -
užsispyrus tikėti, kad teisinga valdžia išspręs problemas. Galima tai pavadinti
konfucianistiniu keliu, aukštinusiu centralizuotą valdymą ir taisykles.
Išminčius pasakytų, kad abi pusės savaip teisios – jų „tiesų“ sankirtos vietoje
atsiranda „gyvybingumo langas“. Galėtume kaip pavyzdį paimti žmogaus sandarą: tai,
kad galva valdo kūną, nereiškia, kad galvoje yra centrinis procesorius, iš eilės
duodantis ar vykdantis komandas. Smegenyse yra milijonai vienu metu veikiančių
procesorių, vyksta lygiagretus informacijos apdorojimas. Kokia komanda bus
vykdoma pirma, priklauso nuo vidinių ir išorinių aplinkybių. Gyvybingumo langas -
tai gyvas ir labai jautrus reiškinys, jį nuolat reikia „tiuninguoti“, kad mūsų visuomenė
gebėtų prisitaikyti prie nepaliaujmai kintančios aplinkos. Yra vilties, kad galima
valingai prižiūrėti gyvybingumo langą. Arba tai už mus padarys griovėjas Šiva, įsukęs
savo stichišką evoliucijos mechanizmą – krizėmis pakeisdamas pasaulio
kaleidoskopą, kaip kad ir būdavo iki šiol.
Darius Radkevičius
darius@versloknyguklubas.lt
Knygos "Dievas, kvantine fizika, organizacijos struktura ir valdymo stilius" autorius
8