Valstybės informacinių sistemų reglamentavimasAgile Lietuva
Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodikos pasikeitimai. Kęstutis Andrijauskas, Informacinių išteklių skyriaus vedėjas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos
Prezentacija „Agile Lietuva“ ir „Infobalt“ seminarui valstybinėms institucijoms.
Valstybės informacinių sistemų reglamentavimasAgile Lietuva
Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodikos pasikeitimai. Kęstutis Andrijauskas, Informacinių išteklių skyriaus vedėjas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos
Prezentacija „Agile Lietuva“ ir „Infobalt“ seminarui valstybinėms institucijoms.
Vilniaus ir Kauno dvimiestis - planuokime ateitį, o ne praeitįArtūras Zuokas
Vilniaus ir Kauno infrastruktūrinio dvimiesčio sujungimo potencialas - situacijos apžvalga ir siūlymai ateičiai.
Pristatyta Lietuvos Susisiekimo konferencijoje 2017 m. gegužės 31 d.
Vilniaus ir Kauno dvimiestis - planuokime ateitį, o ne praeitįArtūras Zuokas
Vilniaus ir Kauno infrastruktūrinio dvimiesčio sujungimo potencialas - situacijos apžvalga ir siūlymai ateičiai.
Pristatyta Lietuvos Susisiekimo konferencijoje 2017 m. gegužės 31 d.
Remigijus Paulavičius. Blokų grandinės – tai gerokai daugiau nei tik skaitmen...
Trisdešimt valstybės informacinių išteklių valdymo metų. Romualdas KRUKAUSKAS
1. Trisdešimt valstybėsTrisdešimt valstybės
informacinių ištekliųinformacinių išteklių
valdymo metųvaldymo metų
Romualdas KrukauskasRomualdas Krukauskas
Lietuvos kompiuterininkų sąjungaLietuvos kompiuterininkų sąjunga
Kaunas, 2019-10-03
2. 30 metų mažai, lyginant su 3500
žmonijos rašytinės istirijos metų
7. PRJEKTO „LIETUVA 2000“
INICIATORIUS
JAV lietuvis GEORGE TAMAS –
JURGIS TAMASEVIČIUS 1990
m. rudenį parašė laišką Į
AUKŠČIAUSIĄJĄ TARYBĄ –
ATKURIAMĄJĮ SEIMĄ prof.
VYTAUTUI LANDSBERGIUI,
jis perdavė laišką –
ROMUALDUI KRUKAUSKUI.
Ir darbas prasidėjo.
DAUG PRISIDĖJO PRIE
PROJEKTO RENGIMO KITI
JAV LIETUVIAI.
PROF. ALGIRDAS AVIŽIENIS,
PROF. CEZARE UGIANSKIS
IR KT.
8.
9.
10.
11. MINISTRŲ LYGIU LABIAUSIAI PROJEKTĄ
RĖMĖ MINISTRAS BE PORTFRLIO, VĖLIAU –
PREMJERAS DR. ALEKSANDRAS ABIŠALA
12.
13.
14.
15.
16.
17. RIM LIETUVOS VALSTYBINĖS
INFORMACINĖS INFRASTUKRŪROS
(LVII) SUKŪRIMO TIKSLAI
„LIETUVA 2000“ TIKSLAI:
1. SUKURTI ILGALAIKĮ, LVII STRATEGINĮ
PLANĄ IR JO FUNKCIONAVIMO
MECHNIZMĄ (eGOV), REMIANTIS
CENTALIZUOTU VIIV MODELIU;
2. ATGAIVINTI SOVIETINĖS LIETUVOS
KOMPIUTERIŲ PRAMONĖS GAMYBĄ.
3. PERORENTUOTI ŠVIETIMO IR MOKSLO
SISTEMĄ NUMATYTŲ TIKSLŲ VYKDYMUI.
18. Elektroninė valdžia yra viešojo
administravimo dalis, skirta viešojo
administravimo procesams vykdyti, taikant
informacines ir ryšių technologijas, saugius
tinklus ir internetą. E.valdžios rūšys:
eGovernment-to-citizen G2C
eGovernment-to-business (G2B)
eGovernment-to-government (G2G)
eGovernment-to-employees (G2E)
E.VALDŽIA arba eGOV
21. VĮ INFOSTRUKTŪRA KARTU SU
BULL SA, 1993.10.08 M. ĮKŪRĖ
BENDRĄ ĮMONĘ – „NERISENA“ –
„LIETUVA 2000“ PROJEKTO
GENERALINĮ PROJEKTUOTOJĄ IR
INTEGRATORIŲ. KOL „NERISENA“
RUOŠĖ STARTEGINĮ PLANĄ –
LYGIAGREČIAI VYKO PIRMIEJI
PROJEKTAI (ŽIŪR. TOLIAU
SKELBIMĄ)
22.
23.
24. LVII Strateginio plano autoriai (1)
Realising Phase 1 of Programme “Lithuania 2000”, the Ministry of
Communications and Informatics of the Lithuanian Republic ordered
the preparation of a Strategic Plan for the development of Lithuanian
Information Infrastructure. The Strategic Plan was developed by
Lithuanian-French Joint Venture “NERISENA”, with
Dr Giedrius Zlatkus, General Director and Project Director,
Dr Almantas Buitkus, Project Manager, Dr Albertas Čaplinskas,
Project Scientific Advisor, in 1994. Collaborating with the project
team, 82 specialists from various public, scientific and academic
institutions were involved in the project.
The Supreme Council and Government of the Republic of Lithuania in
November 13, 1991, announced the official launch of the Program
“Lithuania 2000”. The Ministry of Communications and Informatics
was appointed as a Contractor, with Mr Romualdas Krukauskas,
Deputy Minister of Communications and Informatics, acting as
Project Coordinator in Lithuania, and Mr Jurgis Tamaševičius
(George Tamas), Government Management Consultant from United
States, acting as Project Coordinator abroad. The Statement of
Work was prepared by July 3, 1993.
25. LVII Strateginio plano autoriai (2)
On November 3, 1994, a special presentation of the
Strategic Plan was held during the Technical-Economical
Forum “Project ‘Lithuania 2000’ for development of the
Lithuanian Information Infrastructure”, organised by
Lithuanian Academy of Sciences and Lithuanian Society of
Engineers. Main concepts of Programme “Lithuania 2000”
and projects were discussed and development trends were
approved.
Overall Summary of the Strategic Plan for development of
the Lithuania’s Information Infrastructure was reviewed
and edited by the Commission of the Ministry of
Communications and Informatics, with Dr Vaidotas
Abraitis, Dr Algirdas Krupovnickas, Algimantas
Stanislovaitis, Dr Valdas Undzėnas, Regina
Valentukonienė, and Evaldas Židonis.
26. LVII strateginio plano apimtis
Final Report of the strategic planning includes the following
materials:
1. Strategic Plan (main report, 176 p.).
2. Survey Results (357 p.)
3. Significant Projects (483 p.)
4. Standards for the Information Infrastructure integration (228 p.)
5. Lithuanian Government Open System Interconnection Profile
(GOSIP, 75 p.)
6. Drafts of four Laws regarding the information infrastructure (49
p.).
TOTAL – 1368 p.
These reports are available at the Ministry of Communications and
Informatics and Lithuanian-French Joint Venture “NERISENA”.
28. METODOLOGINĖ LVII STRATEGINO
PLANO GYVAVIMO CIKLO SPIRALĖ
Analysis of
Current Situation
Description of Problems
and Evaluation of the
Situation
Specification of
Strategic
Objectives
(revision)
Analysis and
Specification of
Objectives Specification
of Conceptual
Model
(revision) Preparation of
Plan
(modification)
Preparation of
Realization
Scenarios
Strategic
Planning
Public
Presentation
Acceptance by the
Ministry of
Communications
and Informatics
Approval by the
Government
Approval of the Strategic
Plan
Initiation of
Projects
Supervision of Projects
Approval of Projects
Results
Realisation of the
Strategic Plan
29. VIIV įvykių chronologija (1)
LVII kūrimo strateginis planas baigtas 1995 m.
Nuo 1993 m. Programa “Lietuva 2000” teisės dokumentuose
pradėta vadinti - VALSTYBINE RYŠIŲ IR INFORMATIKOS
PLĖTOJIMO PROGRAMA.
NORS VISOS MINISTERIJOS MOJAVO „LIETUVA 2000“
PROGRAMOS VĖLIAVA, BET IŠ TIKRŲJŲ JOS KŪRĖ SAVO
IZOLIUOTAS ŽINYBINES SISTEMAS.
Ryšių ir informatikos ministerija panaikinta1998m.
Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsteigta atskira institucija prie
Vyriausybės – Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
2001.09.13 įsteigtas LRS Informacinės visuomenės plėtros
komitetas.
BĮ NERISENA – LVII GENERALINIS PROJEKTUOTOJAS –
PRIVATIZUOTA 1999 M.
30. VIIV įvykių chronologija (2)
- 2010 m. birželio mėn. pakeistas Informacinės
visuomenės plėtros komiteto statusas – iš įstaigos
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės jis tapo
įstaiga prie Susisiekimo ministerijos.
- 2018 m. spalio 2 d. pakeistas Informacinės
visuomenės plėtros komiteto statusas - iš įstaigos
prie Susisiekimo ministerijos jis tapo įstaiga prie
Ūkio ministerijos.
- 2016-11-15 Seimas priėmė Seimo statuto pataisas,
kuriomis įsteigtas naujas Kultūros komitetas, o
Informacinės visuomenės plėtros komitetas
(Seimo IVPK) panaikintas, jo funkcijas
perduodant Ekonomikos komitetui.
31. ERDVINIS LVII PROJEKTO VAIZDAS.
BET KAŽAS NESUVEIKĖ, IR
PROJEKTAS 100% NEPAVYKO
- APIE 1996
„NEĮSIDIEGĖ“
RIM FINANSUOTA
MUITINĖS
INFORMACINĖ
SISTEMA (DĖL LĖTO
RYŠIO. ?);
- APIE 1997-1998 – NE
VISUR VEIKĖ RIM
KURTA GRUPINIO
DARBO SISTEMA
VADIS - IBM LOTUS
NOTES SISTEMOS
PAGRINDU (VIENUR
VEIKĖ – PVZ. FinMin,
KITUR - NE) .
32.
33. TRYS VIIV VALDYMO ETAPAI:
RIM LVII (žalsva splva), LRV IVPK (rausva
spalva), ŽALIŲ TELETABIŲ (geltona spalva)
34. ISA2 – yra pagrindinė ES
e.valdžios PROGRAMA 2015-2020
https://ec.europa.eu/isa2/home_en
35. ES SĄVEKUMAS APIBRĖŽTAS TEISIŠKAI
- LIEUVOJE TAI NEGALIOJA ??? …
harmonization of all 5 interoperability levels determines the
success of e-gov
37. NESĖKMIŲ PRIEŽASTIS - LR BIUDŽETO
SANDAROS ĮSTATYMAS KONFRONTUOJA SU
HORIZONTALIA E.VALDŽIOS SISTEMŲ ESME
38. NESĖKMIŲ PRIEŽASTIS - LR BIUDŽETO
SANDAROS ĮSTATYMAS KONFRONTUOJA SU
HORIZONTALIA E.VALDŽIOS SISTEMŲ ESME
Pvz., projektas eSVEIKATA. Poliklinikos, ligoninės
finansuojamos Sveikatos ministerijos, kartais
savivaldybių, kartais ES fondų – kuria savo
informacines sistemas – Santariškių klinikų sistemą
Vilniuje, Centro poliklinikos sistemą Vilniuje, Kauno
klinikų sistemą – ir t.t. Jokio suderinamumo tarp jų
nėra, nes niekas nenustatė vieningų reikalavimų ir
standartų.
Horizontaliame lygyje kuriama nacionalinė sistema
eSVEIKATA, nenustačius, kada ir kaip nustos veikti
atskiros sistemėlės, ir pradės veikti viena -
eSVEIKATA sistema. Analogiškai yra mokyklų
sistemoje, socialinėje sferoje ir kitur ...
39. TRŪKSTA METODOLOGINIŲ- PROFESINIŲ
ŽINIŲ IR PATYRIMO DIDELIŲ e.GOV
SISTEMŲ KŪRIME, PVZ.:
– ignorance of the laws of the
development of elementary
software (SW) systems - in the
sense of the "Mythical man-
month" book;1975, 1982 and
1995.
- ignorance of the fact that the
system's initial price represents
only 10-15% of the total cost in
the system live cycle, and so on.
- "adding manpower to a late
software project makes it later".
41. Vilniaus MOSAIC Inovacijų Kuboidas, skirtas kiekybiškai
matuoti sistemų brandą (R.Krukauskas, Vilnius MOSAIC
Innovation Cuboid, 1918, Vilnius, Lithuania);
42. “Lietuva 2000” programos
nesekmės priežastys
e-gov projektų finansavimo teisinės problemos.
“Lietuva 2000” programoje Valstybės kontrolė
„barė ir baudė“ RIM už konkursus, kurie buvo
skelbiami ne RIM veiklos srityje
Iki šios dienos – niekas nežino, kokia e-gov
PROJEKTŲ metinė kaina Lietuvoje (sukūrimo
ir eksploatacijos). RIM per „Lietuva 2000“
bandė tai padaryti, IVPK prie LRV bandė –
nepavyko ...
43. VIIV programų nesekmės
priežastys – POLITINIS
GOBŠUMAS
Neapgalvoti valstybės informacinių sistemų
perdavimai iš vienos ministerijos į kitą
ministeriją vyksta dviems politikams
(nevalifikuotiems IT srityje asmenims)
susitarus be jokio svarstymo ar viešų
diskusijų. Dažniausiai, stipresni koalicinės
Vyriausybės partneriai atima IT sistemas iš
silpnesnių Vyriausybės partnerių valdomos
ministerijos.
Dažniausiai valstybė tokiais atvejais patiria
milijoninių nuostolių.
44. GYVENTOJŲ REGISTRO TARTNYBOS (VRM)
PERDAVIMAS REGISTRŲ CENTRUI (TM), 2016 05 16
NUOSTOLIS – 915845 EUR (SU NUSIDĖVĖJIMU)
915845EUR
45. KAS GALĖTŲ PANEIGTI GALIMYBĘ - KAD SOCDEMAI „PLUKDĖ”
2012-2015 METAIS PINIGINGUS IT PROJEKTUS Į SAVO
MINISTRŲ VALDOMAS MINISTERIJAS?
SM Ministras Rimantas Sinkevičius „atplukdė“ Saugų
valstybinį duomenų perdavimo tinklą (SVDPT) iš Tvarkos ir
teisingumo valdomos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) į
Susisiekimo ministeriją (SM), LRV 2015-04-23. Ministras
Rimantas Sinkevičius 'atsitempė“ visus elektroninės
valdžios (e.valdžios)projektus iš VRM į SM.
Ministras Juozas Olekas 2013 m. gruodžio 31 d. „atplukdė“
Vyriausybinių ryšių centrą (VRC) iš Saugumo departamento
į Krašto apsaugos ministeriją (KAM), ir „atplukdė“
kibernetinės saugos projektus iš VRM į KAM (Lietuvos
Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas XII-1428
priimtas 2014-12-11).Ministras Juozas Bernatonis 'atplukdė“
Gyventojų registro tarnybą iš VRM į Teisingumo ministeriją
(TM), tiksliau inkorporavo tą tarnybą į VĮ „Registrų
centras“. Bet PAGAL VIIV-2016 ĮSTATYMĄ E.VALDŽIOS
PROJEKTAMS VADOVAUJA SUSISIEKIMO MINISTERIJA
47. e-gov projektų dubliavimosi problemos, „vis iš
naujo padarysim“problemos (LRS rinkimų IS
buvo kuriama „NUO PRADŽIŲ“ tris kartus).
Valstybės paslaugų tiekėjai, konkuruodami dėl
valstybinių ir privačių klientų, kuria tokias
pačias (dubliuotas) sistemas
- https://www.geoportal.lt/geoportal
- https://www.regia.lt/.
VRM KŪRĖ “SAVO” ASMENS ID SU ČIPU IR
EL.PARAŠU, TOKIĄ - KAIP IR KITOS ES ŠALYS;
LYGIAGREČIAI REGISTRŲ CENTRAS SUKŪRĖ
SAVO E.PARAŠĄ USB RAKTE. ŽIŪR. pvz. Šiaulių
bankas – aprašo tai savo instrukcijose.
VIIV programų nesėkmių priežastys
48. VIIV programų nesėkmių priežastys-
MINISTERINIS-ŽINYBINIS GOBŠUMAS
Tarpžinybinė konkurencija, kurios neturėtų būti -
bet ji nepažabojamai yra;
- lenktynės tarp VRM ir SM – kas atstovaus LTU
IDA-IDABC programoje 2003 m.;
VRM ATK su el.parašu ir VĮ REGISTRŲ CENTRAS
el.parašas ant USB;
- VRC ir INFOSTRUKTŪRA KONFLIKTAS. Net
Screen ir Juniper Networks ryšio įrenginių
sertifikavimas, o po to - nesertifikavimas (VRC)
darbui su žyma “Riboto naudojimo”- davė
valstybei nuostolį 10 mln. LT;
- KODĖL KAM REIKĖJO panaikinti
INFOSTRUKTŪRĄ? JUK TURI SAVO ŽINYBINĮ
TINKLĄ, TURI VRC ???
49. Lietuva nepakankamai mokėsi iš ES ir
Komisijos kurdama e-gov projektus,
nedalyvauja e-gov ES konkursuose
- nenaudojo nemokamų atviro kodo sistemų, kurias EK
sukūrė ir leido naudotis visiems norintiems, pvz.
- IPM (Interactive Policy-Making) – piliečių
internetinių apklausų sistem. IPM is an application
used to create and conduct surveys and public
consultations. It was originally conceived to support the
development of EU policies by helping enterprises and
citizens to have their say on existing and new
initiatives. Policy-makers can use IPM to take
decisions and assess the impact of existing and future
legislation.
- nenaudojo European Union Public Licence (the
'EUPL') mechnizmo kuriant programų sistemas.
- mažai dalyvauja ES projektuose.
50. VIIV programos nesekmės
priežastys – VERSLO GOBŠUMAS
e-gov projektų vykdytojų ir verslo interesų grupių su-
dėtingų santykių problema;
- Apie 2001 metus Lietuvos telekomas išstojo iš asociacijo
INFOBALT, kadangi asociacija kartu su IVPK prie
Vyriausybės bandė inicijuoti projektą TELEKOMAS2.
- Lietuvos telekomas, OMNITEL, BITĖ su kit. skundė VRM
administraciniame teisme dėl INFOSTRUKTŪROS SVDPT
kuris neva pažeidžia konkurenciją. Bet ieškovai 2007 m.
neskundžiama Aukščiausiojo administracinio teismo
nutartimi pralaimėjo šią bylą.
- ne kartą valdžiai teikti verslo pasiūlymai: panaikinti
LITNET, panaikinti LRTC, panaikinti SVDPT. 2019 m.
S.Skvernelis panaikino SVDPT. Verslui bus gerai,
valstybei – ne. APIE KONKURSŲ SĄLYGAS – viskas ir
taip aišku. Verslas pastoviai „kiša“ savo „špargalus“...
51. Stichiškas, nesistemiškas, chaotiškas,
neoprofesionalus VIIV įstatymo kaitaliojimas
5 straipsnis. Valstybės informacinių išteklių politikos
formavimas
- 2011-12-15 - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
- 2017-11-21 - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija , Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
- 2018-06-28 - Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.
- 2019-08-01 - Valstybės informacinių išteklių politiką pagal kompetenciją formuoja
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.
POLITIKOS FORMAVIMĄ ATLIEKA NEEGZISTUOJATI ŪKIO MINISTERIJA !!!
Nors jie patys LRS 2018-10-18 įstatymu Nr. XIII-1544 ir 2018-12-27 LRV nutarimu
Nr. 1403 įkūrė „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija“, bet
VIIV įstatyme „užmiršo“. Šiandien (2019-10-03) ten dar vis klaidingai rašoma
– Ūkio ministerija (vietoj – Inovacijų ir ūkio).
52. O KOKIAS ATASKAITAS APIE eGOV LR
VALDŽIA SIUNČIA Į ES ???
https://joinup.ec.europa.eu/collection/nifo-national-interoperability-
framework-observatory/digital-government-factsheets-2017
53. 2017 m. - LR VALDŽIA SUPRANTA – KAD 3 AR 4
POLITIKOS FORMAVIMO MINISTERIJAS (KAIP yra
VIVV ĮST.) RAŠYTI Į ES ATASKAITAS - NEGERAI ;
RAŠO TIK PO VIENĄ (maža apgavystė ...)
54. ATASKAITA APIE eGOV SEKTORIŲ Į ES
- 2018 m. - VRM jau išmesta iš VIIV
įstatymo, bet ES ataskaitoje VRM yra
55. ATASKAITA APIE eGOV SEKTORIŲ
Į ES - 2019 m. - atsiranda Ekonomikos ir inovacijų
min., bet VIIV įstatyme - vis dar ŪKIO MINISTERIJA
56. Dėl SVDPT operatoriaus VĮ INFOSTRUKTŪRA
pavertimo biudžetine organizacija
SVDPT yra sukurtas visoms Lietuvos valstybinėms ir
savivaldybių įstaigoms teikti saugų ryšį, ir ryšiui su ES
institucijomis palaikyti. Kaip viena iš stojimo į ES sąlygų buvo
– turėti tokį nacionalinį tinklą. LTU SVDPT TINKLAS
PASTATYTAS KAIP ES TESTA TINKLO ANALOGAS.
INFOSTRUKTŪRA naudojosi viešuose pirkimuose operatoriams
leižiama pirkti be konkurso išimtimi. Pavertus biudžetine
organizacija, SVDPT neteks šios išimties ir nustos veikti, nes
neturės reikiamų resursų kasdieniam SVDPT eksploatavimui.
ĮMONĖ TURĖDAVO APYVARTINIŲ LĖŠŲ PER METUS NUO 50%
IKI 100% savo metinio biudžeto.
SVDPT nustos veikti lygiai taip pat, kaip neskrenda KAM
lėktuvas "Spartan“, nes neturi atsarinių dalių.... IR ARDO
DALIMS KITUS DU "Spartan“us...
PRIEKAIŠTAS INFOSTRUKTŪRA'ai “komercija”, teikiant SVDPT
paslaugas pagal fiksuotą kainoraštį – yra KAM absoliutus
nesupratimas, kas ten vyksta, ir kad tai geriau už biudžetą...
57. SAUGAUS TINKLO REALIZACIJA PER
BIUDŽETINĘ ORGANIZACIJĄ YRA NE KAS
KITA, KAIP VĮ INFOSTRUKTŪRA RINKOS
DALIES ATIDAVIMAS KITIEMS
OPERATORIAMS. BET BLOGIAUSIA, KAD
TIE OPERATORIAI DIRBA SU 40% PELNO
MARŽA, O INFOSTRUKTŪRA – SU 10%.
SPĖJAMA - SAUGAUS TIKLO KLIENTŲ
SKAIČIUS SUMAŽĖS 10 KARTŲ.
TOLIAU YRA DUOTA INFOSTRUKTŪROS
PAJAMŲ DAUGIAMETĖ LENTELĖ.
PAŽIŪRĖSIM – KOKS BUS JOS TĘSINYS PO
KELIŲ METŲ.
59. LIETUVA PER SVDPT PIRMĄ KARTĄ
SUSIJUNGĖ SU TESTA TINKLU
2004 kovo 17 dieną
60. IDA, IDABC, ISA, ISA2 -TESTA, SVDPT istorija
Abbreviation.: NSPP
Abbreviation.: TESTA I
Trans-European Services for
Telematics between Administrations
Duration: 1996 - 2000
Abbreviation.: TESTA II
Trans-European Services for
Telematics between Administrations
Duration: 2000 - 2004
National Server Pilot Project
1993 - 1997
Trans-European Services for Telematics
between Administrations, 1st Project,
1996 - 2000
IDA, Interchange of Data between Administrations
2nd Project, 2000 - 2004
IDABC - Interoperable delivery of pan-European
e-Government services to public administrations,
businesses and citizens, replacing IDA since 2005,
3nd Project, 2005 – 2009
V
I
K
T
S
V
D
P
T
Abbreviation.: s-TESTA
Secure Trans-European Services for
Telematics between Administrations
Duration: 2005 - 2009
Abbreviation.: s-TESTA
SecureTrans-European Services for
Telematics between
Administrations
Duration: 2010 - 2015
ISA - Interoperability Solutions for European
Public Administrations, replacing IDABC since 2010,
4rd Project, 2010 – 2015
ISA2 - Programme on interoperability solutions for
European public administrations, businesses
and citizens (ISA2 ) , replacing ISA since 2016,
5th Project, 2016 – 2020
Abbreviation.: TESTA-ng
Trans-European Services for
Telematics between
Administrations – new generation
Duration: 2016 - 2020
61. Trans-europinės e.valdžios sistemos
(IDA,IDABC, ISA programos) Lietuvoje 2004-2015 m.
per SVDPT
- Eurodac, DubliNet (2004)- pirštų atspaudai; prieglobsčio prašytojai,
daktiloskopinė informacija – VRM migracijos departamentas; kriminalistikos centras;
– SIGL (2005)-tekstilės ir metalo importo-eksporto licencijos, ŪM;
– SFC (2005) - Žemės ūkio ministerija, struktūrinių fondų bendroji duomenų bazė;
– SFC (2005) – Finansų ministerija, struktūrinių fondų bendroji duomenų bazė;
– TACHONET – (2005) Valstybinė kelių transporto inspekcija, SM.
– PROCIV-NET – (2006) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, VRM
– TESS – (2006) m. pensijų, socialinio draudimo sistema, SODRA
– CPCS – (2007) bendradarb.sistemaginant vartotojų teises, NVTAT, kt.5 institucjos
– FADO – (2007) Falsbe and Authentic Documents On-line, VSAT,VDTAT ir kt.
– EUROCARIS - (2008) European Car and Driving. License Information System, Regitra
– EESSI - (2008) Electronic Exchange of Social Security Information, Valst.ligonių kasos
– SCEPYLT – Explosives control and protection system to prevent and fight against
terrorism, Sprogstančių medžiagų kontrolės ir apsaugos sistema skirta perspėjimui ir
kovai su terorizmu. Ginklų fondas. 2009 ir kt.
62. Trans-europinės e.valdžios sistemos (IDA,IDABC, ISA
programos) Lietuvoje 2004 - 2015 m. per SVDPT
- PRUM sistema (2010). Prumo konvencija pasirašyta 2005 m. Prumo mieste (Vokietija).
Pagal ją pradžioje 7 dalyvės šalys, 2010 - 27 šalys susitarė, kad ES šalių policija
automatiškai galės prieiti prie DNR duomenų bazių visame bloke vykdydamos
kriminalistinius tyrimus. Per kontaktinius punktus yra reglamentas teisėsaugos institucijų
bendradarbiavimas baudžiamojo persekiojimo, viešosios tvarkos, saugumo užtikrinimo ir
kovos su terorizmu srityse; Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras.
– EIGE (2010) - Europos lyčių lygybės institutas Vilniuje (2010) prijungtas prie TESTA tinklo
IDABC programos BUDG/ABAC sistemos (Europos Komisijos vidinis tinklas).
– ECRIS (2011) - European Criminal Records Information System – Europos kriminalinių
įrašų informacinė sistema, IRD prie VRM.
– STORK pilotas (2011) - Saugus tarpvalstybinis tapatybės nustatymas su ES
nacionalimėmis ID kortelėmis (ATK); VRM ir Infostruktūra.
– CARE–Community Road Accident Database, incidentų keliuose sistema, VRM (2012).
– RESPER - Réseau permis de conduire / Drivers License Network is a network to be
established across the European Union for the exchange of driving licence information
as described in the 3rd Driving Licence Directive. RESPER skirtas įgyvendinti Europos
parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB nuostatas, numatančias apsikeitimą
vairuotojų pažymėjimų duomenimis; naudotojas - REGITRA, VRM.
VRM ATSKIRAI PALAIKO SIS II - ES Šengeno informacinę sistemą, ji padeda
nacionalinėms teisėsaug. ir administruojančioms įstaigoms apsaugoti Šengeno erdvę,
kovoti su nusikalstamumu, surasti dingusius asmenis; VIS - ES vizų informacinę
sistemą.
64. 1.VERTIKALUS FINANSAVIMAS IŠ VIENO ŠALTINIO, JOKIO
KITO FINSAVIMO. FINANSAVIMAS IŠ VIENOS MINISTERIJOS.
2.VIENAS LVII PROJEKTUOTOJAS IR VIENAS OPERATORIUS -
REGISTRAMS, INFORMACINĖMS SISTEMOMS IR SAUGIAM
TINKLUI BEI SAUGAI.
65. Žmogaus klaida gali paversti niekais visas VII
priemones, tarp jų - technologinės saugos barjerus