Situacinio mokymosi veiklos bendruomenėje ir konstrukcionizmo mokymosi modelių palyginimas suagusiųjų mokymosi kontekste; visuomeninių dirbtuvių (hackerspace) atvejis. Situated learning in a community of practice vs constructionism learning models; hackerspace case as an example.

1. Suaugusiųjų mokymosi
modeliai:
SITUACINIS MOKYMASIS (VEIKLOS BENDRUOMENĖJE) vs KONSTRUKCIONIZMAS
Eglė Marija Ramanauskaitė, VU Edukologija, 2 kursas
Suaugusiųjų ugdymas ir saviugda
2015 gruodis

2. (Reliatyvi) pozicija ugdymo teorijų kontekste
Konstruktyvizmas
Jean Piaget, XX a. 2 pusė
Situacinis mokymasis
(modelis)
Jean Lave ir Etienne Wenger,
1991
Veiklos bendruomenė
(konceptas)
Jean Lave ir Etienne Wegner,
1991
Konstrukcionizmas
Seymour Papert, 1980
Patirtinis
ugdymas(is)
John Dewey, XX a. 1 pusė

3. • Idėja pradėjo materializuotis S. Papert darbuose 1980 ir 1991 m.
• Plėtoja J. Piaget* XX a. suformuluotas konstruktyvizmo (angl.,
constructivism) idėjas
• Pagrindinis principas: mokomasi kuriant (dirbant, meistraujant gaminant...)
– learning by making
Konstrukcionizmas (angl., constructionism)
*S. Papert buvo J. Piaget mokinys Ženevos universitete 1958-1963
Constructionism: Research Reports and Essays,
1985-1990
Idit Harel ir Seymour Papert (1991)

4. Situacinis mokymasis (angl., situated learning)
• Idėją išplėtojo J. Lave ir E. Wenger 1991 m., ir tuo pačiu pasiūlė
veiklos bendruomenės (angl., community of practice) savoką
• Modelis susijęs tiek su konstruktyvizmo, tiek su patirtinio
mokymosi idėjomis
• Pagrindinis principas: efektyvus mokymasis neįmanomas be
konteksto. Veiklos bendruomenės nariai, aktyviai įsitraukdami į
prasmingą ir vienijančią veiklą padeda vieni kitiems, bendrauja,
bendradarbiauja ir mokosi Jean Lave ir Etienne Wenger
(1991)
Etienne Wenger (2001)

5.  Domeno (srities), kuria domisi visi
bendruomenės nariai.
 Bendruomenės, kuri atsiranda jos nariams
komunikuojant, keičiantis informacija,
patarimais, patirtimis. Vienoje vietoje
veikianti bendruomenė dar nėra „veiklos
bendruomenė“ – pastaroji atsiranda tik
tuomet, kai aktyviai bendraujama,
sąmoningai ar nesąmoningai keičiamasi
žiniomis ir kartu mokomasi.
 Veiklos, kuria užsiima bendruomenės nariai.
Vien domėtis viena ar kita sritimi (pvz.,
elektronika) neužtenka – būtina aktyvi veikla
(pvz., elektronikos inžinerija). Tuo „veiklos
bendruomenė“ skiriasi
Veiklos bendruomenė neįmanoma be šių trijų dalykų:
Įdomu tai, jog kai kurie veiklos bendruomenės
nariai gali aktyviai ir nesuvokti, kad tokiai
bendruomenei priklauso, tačiau jei
patenkinamos šios trys sąlygos, jie –
bendruomenės nariai.

6. Lyginamoji analizė...
KONSTRUKCIONIZMAS SM VEIKLOS BENDRUOMENĖJE
+ Remiasi konstruktyvizmo filosofija – subjektas pats „konstruoja“ savo žinias tyrinėdamas aplinką.
+ Mokomasi „veikiant“ – gaminant, kuriant ...:
x Kuriamas konkretus „daiktas“, konstruojamas objektas, pvz., robotukas;
kuriamas virtualus produktas, pvz., rašoma konkreti kompiuterinė programa ir
pan. (Kūrinys daugiau mažiau „apčiuopiamas“).
Veikla nebūtinai susijusiu su „apčiuopiamu“ rezultatu, kažko „konstravimu“ ir
pan. Veiklos bendruomenės dažnai egzistuoja darbovietėse – pvz., draudimo
bendrovėje darbuotoja „nekonstruoja“ tam tikro objekto, tačiau dirba ir mokosi
kartu.
+ Žinios neatsiejamos nuo patirties (asmeninės ar socialinės):
x Patirtis daugiausia asmeninė. Akcentuojama socialinė patirtis.
+ Svarbus kontekstas:
x Kontekstas svarbus tik asmeninės patirties prasme, t.y. naujos žinios
konstruojamos jau sukauptų žinių ir patirčių pagrindu (angl., cognitive
schemas).
Žinios gali būti perduodamos ir konstruojamos tik konkrečioje fizinėje ir
socialinėje „situacijoje“, t.y. būti susijusios su platesniu kontekstu. Be konteksto
mokymasis efektyviai vykti negali.
+ Gali vykti tiek fizinėje (pvz., darbovietėje, klube, dirbtuvėse), tiek virtualioje erdvėje.
x „Virtuali“ veikla gali vykti ir „offline“ (pvz., rašoma kompiuterinė programa). Būtinas internetas  Tokios bendruomenės vadinamos „virtualiomis veiklos
bendruomenėmis“ (angl., virtual community of practice)
x Kurti ir mokytis galima ir individualiai Nors kartais dirbama ir individualiai, mokymasis iš esmės priklauso nuo
socialinio kontakto, bendravimo, bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš
kitų. (Čia labai svarbi ir Lev Vygotsky sociokultūrinės raidos teorija,
proksimalinės vystymosi zonos samprata.)
+ Nėra autoritetų, niekas ugdymo proceso nereguliuoja „iš viršaus“. Subjektas pats pasirenka ką, kada ir kaip mokytis.

7. Atvejis: bendruomeninės dirbtuvės (hackspace)
Individualūs
projektai
Bendri projektai
Kolaboratyvi erdvė,
pagalba vieni kitiems,
dalijimasis žiniomis
Jokių autoritetų
– pagalba vieni
kitiems
Priemonės kūrybai ir
gamybai
Vienijantys interesai ir veikla (making, „pasidaryk pats“ ir
„hacking‘o“ filosofija, kūrybiški kasdieniai sprendimai; dažnai
– elektronika, Internet of Things etc.)
Turtinga terpė
konstrukcionizmui...
ir – puikus veiklos
bendruomenės
pavyzdys!

8. Išvados
• Tiek konstrukcionizmas, tiek situacinis mokymasis veiklos bendruomenėse remiasi aktyvaus
mokymosi („learning by doing“), probleminio mokymosi („problem-based learning“), projektinio
mokymosi metodais
• Subjektas pats nusprendžia ką, kada ir kaip mokytis
• Subjektas pats konstruoja savo žinias aktyviai dirbdamas individualiai ir/arba su kitų pagalba
• Dėl šių priežasčių, abu modeliai puikiai tinka suaugusiųjų ugdymosi, trunkančio visą gyvenimą, ir
suaugusiųjų saviugdos kontekste
• Tinka populiarėjančiai „hacking‘o“, kūrybinių dirbtuvių („making“), „pasidaryk pats“ (DIY), dalyvavimo
kultūrai (angl., participatory culture) studijuoti ugdymo aspektu, pavyzdžiui, „hackerspace‘ų“ ar
visuomenės mokslo (angl., citizen science) kontekste

9. Šaltiniai
Ackermann, E. (2001). Piaget’s Constructivism , Papert’s Constructionism : What’s the difference ? http://doi.org/10.1.1.132.4253
Kloetzer, L., Schneider, D. K. et al. (2013) Motivation factors, learning behaviour, creativity and social dynamics in citizen
cyberscience projects. Project progress report. EU FP7 Citizen Cyberlab.
Wenger, E. (2010). Communities of practice and social learning systems: the career of a concept. In Social learning systems and
communities of practice (pp. 179–198). Springer London.
Wenger, E. (2011). Communities of practice: A brief introduction
http://edutechwiki.unige.ch/en/Constructionism
https://en.wikipedia.org/wiki/Constructionism_(learning_theory)
https://en.wikipedia.org/wiki/Situated_learning