1. Nelaimingų atsitikimų prevencija vaikystėje
Dr.Rytis Vilkonis
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
Edukologijos fakultetas
Ugdymo sistemų katedra

2. Nelaimingi atsitikimai ir jų prevencija:
esminiai klausimai





Ar nelaimingi atsitikimai (NA) – problema, o
nelaimingų atsitikimų prevencija (NAP) – būtina?
Kokie veiksniai lemia NA?
Ko turėtume siekti NAP?
Kokia švietimo vieta NAP?
Koks turėtų būti švietimo NAP srityje turinys ir
kodėl?





žinios
gebėjimai
nuostatos
mokymo formos ir metodai
mokymosi aplinkos ir priemonės

3. NA kaip problema

“Nelaimingi atsitikimai” – netyčiniai,
nesuplanuoti įvykiai su neigiamomis pasekmėmis




sveikatai
turtui
aplinkai
Nelaimingų atsitikimų prevencija – siekis jų
išvengti arba sumažinti bent žalą po įvykio:

Mažinant rizikos veiksnius, kad išvengti pavojingos
situacijos
• Ribojant žmonių elgesio alternatyvas
• Fiziškai
• Teisiškai (administracinis kodeksas)
• Informuojant apie galimas pasekmes, šviečiant, mokant
• Apsaugos priemonių naudojimo skatinimas
• Mažinančių nelaimingo atsitikimo galimybę
• Mažinančių žalą nelaimingo atsitikimo atveju

4. NA kaip problema

Nelaimingi atsitikimai (pagal PSO):

Eismo įvykiuose
• pėstieji
• Nemotorinių transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai
• Motorinių transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai

Nudegimai
• gaisruose
• buityje (pvz. karštu vandeniu, garais, riebalais...)

Vandenyje
• skendimas
• galvos, galūnių traumos

Apsinuodijimas
• Vaistais
• cheminėmis medžiagomis (įvairiais valikliais ir pan.)

Kritimas
• Pastatuose (nuolaiptų, baldų, kėdučių ...)
• Išorėje (prolangą, nuo kopėčių, iš medžio, pastatų statybose ir
pan.)

5. NA kaip problema




Kasmet pasaulyje dėl smurto ir nelaimingų
atsitikimų miršta 95 000 vaikų. Dėl nelaimingų
atsitikimų - 90%
Apie 1000 000 vaikų kasmet nelaimingų
atsitikimų metu patiria traumas, kurias gydosi
ligoninėje.
Nelaimingi atsitikimai Europoje yra pagrindinė
vaikų iki 5 metų amžiaus mirtingumo bei
ilgalaikio invalidumo priežastis
Transportinis traumatizmas Europoje yra


pagrindinė vaikų (iki 18 metų) mirtingumo priežastis
pagrindinė suaugusiųjų mirtingumo priežastis po
širdies ir kraujagyslių bei vėžinių susirgimų

6. NA kaip problema

7. NA kaip problema

8. Transportinis traumatizmas – išskirtinė
problema

Gyvenamosios aplinkos pokyčiai:





Automobilių kelių tinklo plėtimasis
Gerėjanti kelių kokybė
Miestų plėtimasis
Informacijos srauto didėjimas
Nauji rizikos šaltiniai:





Didėjantis automobilių skaičius
Didėjantis automobilių greitis
Mažėjantis automobilių keliamas triukšmas
Tobulėjančios audiovizualinės technologijos
Tobulėjančios komunikacinės technologijos

9. Transportinis traumatizmas – išskirtinė
problema: eismo aplinkos pokyčiai

10. Transportinis traumatizmas – išskirtinė
problema: eismo aplinkos pokyčiai

11. Transportinis traumatizmas – išskirtinė
problema: eismo aplinkos pokyčiai

12. Transportinis traumatizmas – išskirtinė
problema: eismo aplinkos pokyčiai
1400000
1200000
1000000
800000
600000
400000
200000
.
96
m
.
19
90
m
.
19
84
m
.
19
78
m
.
19
72
m
.
19
66
m
.
19
60
m
.
19
54
m
19
19
46
m
.
0
Automobilių skaičius Lietuvoje

13. Transportinis traumatizmas – išskirtinė
problema: eismo aplinkos pokyčiai

14. NA kaip problema

15. NA kaip problema

16. NA kaip problema

17. NA kaip problema

18. NA kaip problema

19. NA kaip problema

20. NA kaip problema

21. Vaiko amžius kaip traumatizmo veiksnys

3-6 mėn. Kai kūdikiui 3-6 mėn., jis tiesia
rankas, griebia žaislus, kišasi juos į burną. Tada
ir atsiranda pirmųjų traumų galimybė - praryti
smulkų žaislą, sagą ar segtuką. Nuo 5-6 mėn.
kūdikis bando verstis. Kartais šie pirmieji
bandymai baigiasi trauma: tėvai, paguldę kūdikį
ant sofos, lovos ar vystymo stalo, akimirką
nusisuka, ir kūdikis nusirita ant žemės.

22. Vaiko amžius kaip traumatizmo veiksnys


6-14 mėn.6-8 mėn. kūdikis sėdasi, ima šliaužioti,
bando stotis. 8-14 mėn. pradeda vaikščioti. Tai
svarbus, bet pavojingas vaiko gyvenimo šuolis:
dabar jam, galima sakyti, atsirišo rankos. Jis gali
ant savęs užsiversti, užsipilti ar įsikišti į burną
viską, ką tik gali pasiekti, kas prastai pritvirtinta,
nepakankamai gerai paslėpta ar padėta.
Mažas, vos pradėjęs vaikščioti kūdikis griūna
šimtus kartų. Gerai, jeigu jis atsisėda ant minkšto
užpakaliuko. Blogiau, kai atsitrenkia į kėdės
kampą ar metalinį radiatorių. Todėl buityje
naudojami minkštieji baldai, kilimai - tai ne tik
komfortas ir estetika, bet ir apsauga nuo traumų.

23. Vaiko amžius kaip traumatizmo veiksnys

10-12 mėn. Tokio amžiaus kūdikis ima pažinti
daiktų savybes. Jis juos liečia, čiupinėja. Jei tik
įmanoma atidaryti, išberti, suplėšyti, sulaužyti
- viskas tinka išsamiam tyrinėjimui. Kaip tik
šiuo momentu tėvai padaro didelių pedagoginių
klaidų. Užuot ramiai ir griežtai pasakę “negalima”,
po beprasmių klausimų - “kur tu lipi?” ar “ką tu
darai?” leidžia vaikui daryti tai, ko jis neturi daryti.
Taip jis ima suprasti, kad parodžius tam tikrą
užsispyrimą, daug ko galima pasiekti. Tai pirmieji
žingsniai daug metų trukstančių konfliktų, o kartais
ir nelaimių, tarp kurių svarbią vietą užima ir
traumos, link.

24. Vaiko amžius kaip traumatizmo veiksnys


3-5 m. vaiko aktyvumas nuolat didėja. Didėja ir jo
fizinis pajėgumas: jis tampa stipresnis, moka
šokinėti, mėgdžioti suaugusiųjų judesius,
užlipti ir nulipti. Klausinėja visur ir visada (mažasis
“kodėlčiukas”).
Šiuo laikotarpiu nuolat didėja vaiko smalsumas.
Jis nori ne tik paliesti, bet ir paragauti pačių
neįtikinamiausių daiktų. Jis gali paragauti
vaistinėlėje rastų tablečių, vonios kambaryje
baldų valiklių, skalbiklių ir kitų buitinės
chemijos medžiagų.

25. Vaiko amžius kaip traumatizmo veiksnys

5-7 m. amžiui būdingas pirmasis pastebimesnis
vaiko ūgio padidėjimas (per metus gali paaugti 710 cm) ir nepaprastai didelis fizinis aktyvumas ištisas valandas vaikas gali bėgioti nepavargdamas.
Jeigu jam bus skiriama per mažai dėmesio, tai iš jo
galima laukti visko. Bandymas sukurti laužą po
stalu, “kad nesimatytų”, nėra pats blogiausias
dalykas, kurį iškrečia tokio amžiaus vaikai. Elektros
lizdas, į kurį ne tik įdomu įkišti ir ištraukti lempos
šakutę, bet ir pabandyti, kas bus įkišus adatą. Bet
dažniausiai tokio amžiaus vaikai susižeidžia
bėgiodami kieme su bendraamžiais.

26. Vaiko amžius kaip traumatizmo veiksnys

7-11 m. vaikas įgyja vikrumo, kurį ugdyti padeda
įvairių sporto šakų kultivavimas. Mokyklinio amžiaus
vaikams būdingas perėjimas nuo konkretaus realaus
prie abstraktaus mąstymo. Sustiprėja dėmesys,
suvokimas, vaizduotė, vaikas gali daug ilgesnį laiką
susikaupti. Traumų atžvilgiu - tai pats
pavojingiausias periodas. Mokinukas neturi
gyvenimo patirties ir elgesio gatvėje įgūdžių.
Mažasis, mėgdžiodamas vyresniųjų mokinių elgesį,
gali pakliūti (ir pakliūna) po automobilio ratais.
Automobilių traumas dažniausiai patiria 6-8 m.
vaikai. Tai ir vadinamosios antrosios vaiko krizės
metai.

27. Vaiko amžius kaip traumatizmo veiksnys

11-14 m. vaikų fizinis aktyvumas labai priklauso
nuo charakterio ir nuo auklėjimo. Šiam laikotarpiui
būdingi du kritiniai periodai: antras ūgio
padidėjimo šuolis (11-14 m.) ir trečioji
paauglystės (lytinio brendimo) krizė. Bręstančių
ir besiformuojančių organizmo funkcinių sistemų
sutrikimas priklauso nuo daugelio priežasčių, bet
šios sistemos lengviausiai pažeidžiamos būtent
kritinių periodų metu, kai jos ypač greitai ir
intensyviai vystosi. Šios taisyklės teisingumą
patvirtina kad ir toks pavyzdys: smegenų trauma
pirmaisiais gyvenimo metais sukelia sunkesnių
pasekmių negu tokia pat smegenų trauma, patirta
vėliau.

28. Vaiko amžius kaip traumatizmo veiksnys

12-15 m. vaikams formuojasi visuomeninis
socialinis elgesys. Jie sukyla prieš dogmas,
nepripažįsta tėvų ir mokytojų autoriteto,
pasireiškia demagogiško pasitikėjimo savimi
bruožų. Šio amžiaus vaikai ūmūs, įžeidūs, greitai
puola muštis, linkę į neprognozuojamus
poelgius - nuo pabėgimo iš namų iki savižudybės.
Daugelis konfliktų, kylančių šiuo laikotarpiu
šeimoje, dažnai turi traumas sukeliančių pasekmių,
ir ne tik dvasinių, bet ir fizinių.

29. Vaikų pažeidžiamumą keliuose
didinantys veiksniai

Veiksniai, susiję su

vaiku
•
•
•
•

Kognityvinis vystymasis
Fizinis vystymasis
Socialinis vystymasis
Lytis
eismo aplinka
• socialinė aplinka:
• Šeima
• Vairuotojai
• Kiti eismo dalyviai
• fizine aplinka:
•
•
•
•
Ribotas matomumas
Didelis automobilių greitis
Didelis automobilių srautas
Meteorologinės sąlygos

30. Vaikų pažeidžiamumą keliuose
didinantys veiksniai, susiję su vaiko
vystymusi

Kognityvinis vystymasis

Iki 7 metų amžiaus
•
•
•
•

egocentriškumas
rigidiškumas, antropomorfizmas
priežasties pasekmės ryšio suvokimo sunkumai
savitas suvokimas, dažnai persipynęs su vaiko fantazijomis
Nuo 7 metų amžiaus sparčiai vystosi trys saugiam eismui
svarbios mąstymo operacijų sritys:
•
•
•

išsaugojimas arba konservacija
klasifikavimo gebėjimų vystymasis
gebėjimas tuo pačiu metu stebėti ir tarpusavyje derinti keletą
aplinkos veiksnių
Paauglystėje baigiasi kognityvinis vystymasis, vaikas
pradeda mąstyti abstrakčiai, tačiau:
•
•
•
dar vis sunku suvokti, kad elgesys gali pakenkti kitiems
būdingas savo jėgų pervertinimas
bendraamžių grupės įtaka priimant aukštesnio rizikos laipsnio
sprendimus

31. Vaikų pažeidžiamumą keliuose
didinantys veiksniai, susiję su vaiko
vystymusi

Fizinis vystymasis





mažas ūgis
nepakankamas regos analizatoriaus išsivystymas
nepakankamas klausos analizatoriaus išsivystymas
motorikos vystymasis (iššaukia padidintą fizinį aktyvumą,
polinkį į judriuosius žaidimus arba lakstymą be aiškios
prasmės)
Socialinis vystymasis


didesnę įtaką daro bendraamžiai
atsakomybės perkėlimas kitiems eismo dalyviams arba
institucijoms

32. Vaikų pažeidžiamumą keliuose
didinantys socialinės aplinkos veiksniai

Veiksniai, susiję su šeima:








šeimos sudėtis
tėvų tarpusavio santykiai
tėvų žinios, nuostatos ir auklėjimo metodai
vaikų priežiūra, elgesio kontrolė
šeimos priklausymas kultūrinei/etninei grupei
tėvų užimtumas
šeimos pajamos
tėvų išsilavinimas

Grupės poveikis individo sprendimams

Agresyvūs asmenys

33. Nelaimingų atsitikimų prevencija
Transportinis traumatizmas
 Nudegimai
 Apsinuodijimai
 Skendimai
 Kritimai
 Gamtos stichijos keliami pavojai ir
kt. rizikos gamtoje
 Paklydimas


34. Eismo dalyvių elgesys


Eismo
įvykių
Eismo
eismo

Išorinė kontrolė ir jos efektyvinimas
•
•
•
•

dalyvių elgesys lemia didžiąją daugumą eismo
keliuose
dalyvių elgesio kontrolė – viena pagrindinių saugaus
įgyvendinimo strategijų, įgyvendinama 2 kryptimis:
Kelio ženklinimas, ženklai, kiti kelių įrengimai
Policijos kontrolė
Administracinė ir baudžiamoji teisė
Eismo dalyvių verbalinė ir neverbalinė komunikacija
Vidinė kontrolė ir jos efektyvinimas
• Eismo dalyvio savo paties elgesio kontrolė, grįsta
• Išankstine nuostata būti atsakingam už savo paties ir
aplinkinių saugumą;
• Žiniomis ir gebėjimais.

35. Eismo dalyvių elgesio keitimas


Elgesio keitimas – vienas sudėtingiausių uždavinių.
Todėl siekiant keisti eismo dalyvių elgesį būtina geriau
suprasti:

Kokie veiksniai lemia žmogaus elgesį?

Kokios galimybės keisti žmogaus elgesį automobilių keliuose
edukacinėmis priemonėmis?

36. Sprendimai – elgesio pagrindas

Kas lemia žmogaus elgesį?
•
•
•
•
Žmogus – tikslo siekianti sistema
Kelyje į tikslą sutinkama kliūčių
Kliūtis įveikti dažniausiai galima keliais būdais
Kliūčių įveikimo būdai būna daugiau ar mažiau rizikingi
Rizika – subjektyvi individo nuomonė apie
nesėkmės galimybę ir pasekmių laipsnį

37. Sprendimai ir elgesys
Kaip siekiama tikslo?

Kliūčių įveikimą individas suvokia kaip uždavinį, kurį jis turi
išspręsti, kad pasiektų tikslą

Kiekvienas uždavinys dažniausiai turi keletą sprendimo variantų
– jie vadinami alternatyvomis

Ne visos alternatyvos atveda prie tikslo

Kuo daugiau alternatyvų – tuo sudėtingesnis uždavinys

Sudėtingesnis uždavinys – didesnė tikimybė priimti klaidingą
sprendimą

38. Sprendimai ir elgesys
Kaip priimami sprendimai?


Nustatyta, kad faktinį individo elgesį gimdo pasirinkta
sprendimų strategija.
Sprendimų strategijos dvejopos:
• euristinės
• algoritminės

Paprastuose, dažnai pasikartojančiuose uždaviniuose individas
renkasi algoritmines strategijas

Sudėtinguose – naudojamos euristinės strategijos
• Algoritminės str. leidžia spręsti uždavinį “žingsnis po žingsnio”
• Euristinės str. labiau kūrybinio, intuityvaus charakterio

39. Sprendimai ir elgesys
Kaip priimami sprendimai?


Nustatyta, kad faktinį individo elgesį gimdo pasirinkta
sprendimų strategija.
Sprendimų strategijos dvejopos:
• euristinės
• algoritminės

Išmoktos ir saugomos ilgalaikėje atmintyje
Paprastuose, dažnai pasikartojančiuose uždaviniuose individas
renkasi algoritmines strategijas
Naudojamos tada, kai algoritminė strategija nežinoma

Sudėtinguose – naudojamos euristinės strategijos
• Algoritminės str. leidžia spręsti uždavinį “žingsnis po žingsnio”
• Euristinės str. labiau kūrybinio, intuityvaus charakterio

40. Sprendimai ir elgesys
Aplinką, kaip fizinę, taip ir socialinę galima laikyti trimate
erdve, kuriai būdinga:



neapibrėžtumas
dinamiškumas
sudėtingumas
Aplinkoje vyksta netikėti įvykiai
Nuolat vyksta pasikeitimai
Kuo daugiau veiksnių, tuo ji sudėtingesnė
Aplinka
Fizinė aplinka
(gamtinė, techninė)
Socialinė-kultūrinė
aplinka
Automobilių kelių eismo aplinka

41. Kaip priimami sprendimai
Keturi sprendimo priėmimo etapai:
 Subjektyvus “uždavinio” įvertinimas
 Pasekmes sąlygojančių veiksnių prognozavimas
 Atskirų alternatyvų pasekmių įvertinimas
 Vienos alternatyvos pasirinkimas

42. Sprendimai, elgesys, savimoka
Uždavinys
Tikslas
kelyje
kelyje
Uždavinio
apžiūrėjimas,
subjektyvus
situacijos
įvertinimas
Veiklos
alternatyvų
numaty
-mas
alternatyva
hipotezė
alternatyva
alternatyva
hipotezė
alternatyva
alternatyva
hipotezė
alternatyva
Pasekmių
numatymas
Kompetencija:
žinios,
gebėjimai,
nuostatos
Patirtis
Alternatyvų
vertingumo
įvertinimas
Alternatyvų
realizavimo
prognozavimas
Alternatyvos
pasirinkimas –
sprendimas
Grįžtamasis ryšys
Alternatyvos
realizavimas
Rezultatas
Realizavimo
įvertinimas

43. Subjektyvus uždavinio įvertinimas


Uždavinio suvokimas( vaizdinio susidarymas)visada subjektyvus
Subjektyvaus vaizdinio susidarymas remiasi mintiniu užduoties
modelio (tikrovės) konstravimu:
• Užduotis “apžiūrima”, vėliau mintyse
sukonstruojamas užduoties sprendimo vaizdinys
Iš aplinkos
aktyviai apdorojant informaciją
Iš ilgalaikės
atminties
Užduoties vaizdinys – dinamiškas. Jei paaiškėja, kad
vaizdinys klaidingas, jis keičiamas.

Adekvataus vaizdinio susidarymas –
pusė darbo priimant teisingą sprendimą

44. Informacija iš ilgalaikės atminties

Informacija ilgalaikėje atmintyje:
Būk atsargus
gatvėje!..
• tam tikros strategijos – jos yra išmokimo pasekmė
• kuo uždavinys reikalauja daugiau intelektinės veiklos, tuo
sudėtingesnis jo išpildymas
• euristinės sprendimų strategijos reikalauja daugiau
intelektinės veiklos
????
Reikalingos abi
• Euristinių strategijų mokymas vyrauja šeimoje, todėl
profesionalai turėtų sutelkti dėmesį algoritminių
sprendimų strategijų mokymui
A,
B,
C,
D,
E,
F,
G
....
Z

45. Subjektyvus uždavinio įvertinimas


Uždavinio suvokimas( vaizdinio susidarymas)visada subjektyvus
Subjektyvaus vaizdinio susidarymas remiasi mintiniu užduoties
modelio (tikrovės) konstravimu:
• Užduotis “apžiūrima”, vėliau mintyse
sukonstruojamas užduoties sprendimo vaizdinys
Iš aplinkos
aktyviai apdorojant informaciją
Iš ilgalaikės
atminties
Užduoties vaizdinys – dinamiškas. Jei paaiškėja, kad
vaizdinys klaidingas, jis keičiamas.

Adekvataus vaizdinio susidarymas –
pusė darbo priimant teisingą sprendimą

46. Informacija iš aplinkos

Informacija iš aplinkos - tai, ką fiksuoja sprendimus
priimančio individo sensorinės sistemos:
•regos
•klausos
Fizinė aplinka
(gamtinė, techninė)
Automobilių
kelių eismo
arba kita
aplinka*
Socialinė-kultūrinė
aplinka
*kita urbanizuota aplinka, namų aplinka, gamtinė aplinka

47. Informacijos iš aplinkos stygius

Gali susidaryti neadekvatus užduoties vaizdinys.

Neadekvatus situacijai užduoties vaizdinys gali nulemti:
• neadekvataus (klaidingo, realios situacijos neatitinkančio)
sprendimo priėmimą
• neadekvatus (klaidingas) sprendimas – neadekvatų elgesį
• neadekvataus elgesio pavojingoje aplinkoje rezultatas –
pavojingas elgesys
• susiklosčius aplinkybėms, ir neigiamos pasekmės

48. Informacijos ilgalaikėje atmintyje stygius
Gali neigiamai veikti:
 informacijos iš aplinkos surinkimo efektyvumą:
• atsiranda informacijos iš aplinkos stygius;
• surinkta iš aplinkos informacija neadekvačiai
atspindi realią situaciją;
 informacijos iš aplinkos adekvačiam įvertinimą;
 adekvataus užduoties vaizdinio susidarymą;
 tinkamos sprendimo alternatyvos pasirinkimą.

49. Rizikos veiksnio įtaka elgesiui


Rizikos veiksnys – vienas iš veiksnių priimant sprendimą
Įvertinant rizikos laipsnį atsižvelgiama į du veiksnius:
• Nesėkmės galimybę
• Nesėkmės dydį
Eismo aplinkoje – susidūrimo su
transporto priemone galimybę
Eismo (ar kitoje) aplinkoje – galimų sužalojimų mąstą
Pvz., artėjančio dviračio keliamas pavojus
vertinamas kaip mažiau pavojingas
nei automobilio, arba ežero pakrantė, kuroje maudosi
keletas žmonių atrodo saugesnė, pakramtė,
kurioje besimaudančių žmonių nematyti

50. Rizikos veiksnio įtaka elgesiui

Socialinėse situacijose rizikos vertinimas didele dalimi
priklauso
• nuo visuomenei pasiekiamos informacijos srauto
• nuo informacijos pateikimo būdo:
• Mažai efektyvu informaciją apie eismo įvykius pateikti
sudėtinga statistine kalba;
• Didesnę įtaką rizikos vertinimui daro atskirų eismo
įvykių aplinkybių atskleidimas bei analizė
Statistiniai duomenys gali būti naudingi,
jei metodiškai parengti ir naudojami.

51. Veiksniai, įtakojantys rizikos suvokimą

Svarbus rizikos vertinimą įtakojantis veiksnys – ilgalaikis
buvimas rizikingoje aplinkoje be neigiamų pasekmių.


Kuo ilgesnis buvimas pavojingoje aplinkoje be neigiamų
pasekmių, tuo žemesni rizikos vertinimai
Žemi rizikos vertinimai gali:
• skatinti didesnio rizikos laipsnio sprendimus:
• mažiau dėmesio ir pastangų skiriant informacijos iš aplinkos
surinkimui;
• informacijos iš aplinkos apdorojimui bei įvertinimui
• sprendimo alternatyvos pasirinkimui;
• menkinti saugaus vertę;
• saugaus elgesio mokymosi motyvaciją.

52. Kiti veiksniai, darantys įtaką sprendimams


Alternatyvų skaičiaus ribojimas arba grasinimas apriboti
iššaukia asmenybės pasipriešinimo reakciją.
Tokiu atveju:
• siekiama susigražinti prarastas sprendimų alternatyvas
• jas atstačius, reakcija dingsta
“Uždrausto
vaisiaus”
efektas

53. Kiti veiksniai, darantys įtaką sprendimams


Panaši reakcija iššaukiama, kai kokie nors veiksniai
(tėvai, mokytojai, policija ir kt. institucijos) verčia pasirinkti tik
tam tikras alternatyvas
Tokiais atvejais:
• didėja tendencija jas atmesti
• mažėja tokios alternatyvos patrauklumas
Įtikinėjimas arba spaudimas vienaip ar kitaip elgtis
iššaukia tokias pat pasekmes, kaip ir tam tikro
elgesio draudimas

54. Polinkis į riziką kaip asmenybės savybė
Ar egzistuoja polinkis rizikai?
Yra nuomonė, kad polinkis priimti rizikingus sprendimus,
rizikingai elgtis viena iš daugelio asmenybės savybių...
 Moksliniai tyrimai šios nuomonės nepatvirtina
 Nustatyta, kad rizikingiems sprendimams turi įtakos
tokios asmenybės savybės, kaip:
• Agresyvumas
• Polinkis į lyderystę
• Poreikis įsitvirtinti visuomenėje arba grupėje

55. Ko turėtume siekti NA prevencija?

Ko turėtume siekti NAP?

Situacija skiriasi transportinio ir kt. traumatizmo
prevencijos atvejais.

Verta atskirai išskirti transportinio traumatizmo
prevencijos supratimą

56. Ko turėtume siekti NA prevencija?

NAP pagrindas – pageidaujamas rezultatas (PR).

Jei PR – geras KET (kelių eismo taisyklių) žinojimas,
saugaus eismo mokymosi turinį sudarys
• KET

Jei PR – drausmingas KET laikymasis, saugaus eismo
mokymosi turinį sudarys
• KET
• Administracinis ir Baudžiamasis kodeksai.

Jei PR – drausmingas KET laikymasis ir gebėjimas
numatyti pavojingas situacijas ir modeliuoti saugesnį
elgesį, kurti savo elgesiu saugesnę eismo aplinką,
mokymo(-si) turinį sudarys:
• Saugaus eismo kompetencija (SEK):
• Žinios
• Gebėjimai
• Vertybinės nuostatos

57. Saugaus eismo kompetencija (SEK)

SEK turi suteikti eismo dalyviui:





galimybę kurti saugesnę eismo aplinką sau ir
aplinkiniams
atsakomybės už savo paties ir aplinkinių saugumą
eismo aplinkoje pojūtį
nuostatą būti aktyviu saugesnės eismo aplinkos kūrėju
tikėjimą savo jėgomis įtakoti įvykius eismo aplinkoje
(veiksmingumas)
žinių, gebėjimų bei nuostatų visuma,
leidžianti sumažinti asmens pažeidžiamumą
automobilių keliuose ir laiduojanti aktyvią
asmens poziciją kuriant saugesnę eismo aplinką.
SEK -

58. Saugaus eismo kompetencijos turinys

Galimybę kurti saugesnę eismo aplinką sau ir
aplinkiniams suteiks gebėjimas:







efektyviai analizuoti eismo situaciją
prognozuoti pavojingų situacijų susidarymą
laiku pastebėti pavojaus šaltinius/pavojingą situaciją
pasirinkti žemiausio rizikos laipsnio elgesio alternatyvą
praktiškai įgyvendinti pasirinktą elgesio alternatyvą
įvertinti savo elgesį saugaus eismo aspektu
pasimokyti iš savo paties patirties

59. Saugaus eismo kompetencijos turinys

Efektyviai analizuoti eismo situaciją, prognozuoti pavojingų
situacijų susidarymą, laiku pastebėti pavojaus šaltinius/
pavojingą situaciją leis
 Žinios (informacija ilgalaikėje atmintyje):
•
•
•
•
Kelio sudėtinės dalys
Kelio ženklai, ženklinimas, kiti įrengimai
Nustatyta eismo dalyvių elgesio tvarka
Dažniausiai pasikartojančios pavojingos eismo situacijos,
jų susidarymą įtakojantys veiksniai
• Pavojingų situacijų diagnostikos metodai

Gebėjimas praktiškai taikyti žinias:
• Gebėjimas “surinkti” iš aplinkos esminę informaciją
• Gebėjimas susidaryti adekvatų eismo situacijos vaizdinį
• Gebėjimas adekvačiai įvertinti riziką konkrečioje
situacijoje

Nuostata skirti pakankamą dėmesį eismo situacijos
analizei

60. Saugaus eismo kompetencijos turinys

žemiausio rizikos laipsnio elgesio alternatyvą leis
pasirinkti

Žinios (informacija ilgalaikėje atmintyje):
•
•
•
•
•
•

Rizikingo elgesio samprata
Rizikingą elgesį įtakojantys veiksniai
Rizikos laipsnį kelyje mažinantys veiksniai
Patekimo į aukšto rizikos laipsnio eismo situaciją tikimybė
Rizikos laipsnio mažinimo galimybė
Saugaus elgesio modeliai, grįsti algoritmine ir euristine
sprendimų strategijomis
Gebėjimas praktiškai taikyti žinias
• Gebėjimas identifikuoti aukšto rizikos laipsnio elgesį
• Gebėjimas nusakyti žemiausio rizikos laipsnio sprendimo
alternatyvą

Nuostata nerizikuoti kelyje. Žemo rizikos laipsnio
elgesys – vertybė.

61. Saugaus eismo kompetencijos turinys

Praktiškai įgyvendinti pasirinktą elgesio
alternatyvą leis

Žinios
• Eismo aplinkos neapibrėžtumo, dinamiškumo ir
sudėtingumo suvokimas

Gebėjimas
• stebėti bei vertinti eismo situaciją esant važiuojamoje
kelio dalyje
• stebėti bei vertinti savo elgesį esant važiuojamoje kelio
dalyje eismo saugumo aspektu
• Koreguoti savo elgesį esant važiuojamoje keli dalyje

Nuostata skirti pakankamą dėmesį savo elgesio
važiuojamoje kelio dalyje kontrolei ir korekcijai, jausti
asmeninę atsakomybę už savo saugumą kelyje

62. Saugaus eismo kompetencijos turinys

Pasimokyti iš savo paties patirties leis

Žinojimas ir supratimas, kad iš savo bei kitų eismo
dalyvių patirties galima ir reikia mokytis, kad
• ne visi eismo dalyviai
• elgiasi pakankamai saugiai
• skiria pakankamą dėmesį savo ir kitų žmonių saugumui
• ne visų eismo dalyvių elgesio modeliai yra sektini

Gebėjimas konstruoti elgesio modelius,
• grįstus algoritmine sprendimų strategija
• atsižvelgiant į pakitusias eismo sąlygas

Nuostata tobulinti savo elgesį eismo aplinkoje, siekiant
asmens ir aplinkinių saugumo

63. Koks turėtų būti švietimo NAP srityje turinys ir
kodėl?

Koks turėtų būti švietimo NAP srityje turinys ir
kodėl?





žinios
gebėjimai
nuostatos
mokymo formos ir metodai
mokymosi aplinkos ir priemonės

64. Kas moko(-si) saugaus eismo ir kodėl?
Kaip nuo to priklauso mokymo(-si) kokybė?
Kokia bendrojo lavinimo mokyklos misija?

Moko:







Suaugusieji šeimos nariai: tėvai, seneliai, globėjai
Broliai, seserys
Kiti eismo dalyviai
Asmeninė patirtis
Žiniasklaida
Policijos pareigūnai
Pedagogai:
•
•
•
•

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų
Bendrojo lavinimo mokyklų
Neformalaus ugdymo įstaigų
Vairavimo mokyklų dėstytojai
Mokosi:

Vaikai ir suaugusieji:
• nevairuojantys
• vairuojantys

65. Kas moko(-si) saugaus eismo ir kodėl?
Kaip nuo to priklauso mokymo(-si) kokybė?
Kokia bendrojo lavinimo mokyklos misija?

Mokymo ypatumai, kai moko

suaugusieji šeimos nariai: tėvai, seneliai, globėjai, broliai,
seserys, kiti eismo dalyviai:
• vyrauja socialinis išmokimas ir elgesio kontrolė,
• mokymas nesistemingas, grįstas euristine sprendimų strategija
• rezultatai gali būti priešingi pageidaujamiems dėl mokytojų
nepakankamos kompetencijos

įkimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai
• vyrauja neefektyvūs verbaliniai metodai ir mokymo(-si) aplinkos
• ne visi vaikų literatūros šaltiniai saugaus eismo aspektu yra
teisingi

žiniasklaida
• vyrauja euristinė sprendimų strategija
• didelis dėmesys rizikos laipsnio eismo aplinkoje didinimui, tuo
pačiu didinant saugaus eismo vertę

66. Kas moko(-si) saugaus eismo ir kodėl?
Kaip nuo to priklauso mokymo(-si) kokybė?
Kokia bendrojo lavinimo mokyklos misija?



Policijos pareigūnams dažnai trūksta pedagoginės
kompetencijos, mokymo proceso valdymo žinių ir įgūdžių.
Neformalaus ugdymo įstaigos kaip ir policijos pareigūnai
pasiekia tik dalį mokinių, kontaktai paprastai reti
Mokymasis, remiantis asmenine patirtimi eismo aplinkoje
 grįstas
• konkrečia gyvenamąja aplinka
• patirtomis eismo situacijomis ir įvykiais

efektyvus, jei
• patirtis pedagogiškai įprasminama
• patirties refleksija pakankamai kokybiška
• suteikiama pedagoginė pagalba:
• atitinka besimokančiojo amžių
• teikiama kompetentingo pedagogo

67. Kas moko(-si) saugaus eismo ir kodėl?
Kaip nuo to priklauso mokymo(-si) kokybė?
Kokia bendrojo lavinimo mokyklos misija?

Bendrojo lavinimo mokykla turėtų
 SE mokymo(-si) procesą papildyti:
•
•
•
•
profesionalumu, kompetencija
sistemiškumu, kryptingumu
efektyvumu
integralumu, pasitelkiant
•
•
•
•
•

atskirų mokomųjų dalykų turinį
šeimą
neformalaus ugdymo institucijas
žiniasklaidą
kasdieninę mokinių patirtį, kaupiamą eismo aplinkoje
Ugdyti naują eismo dalyvių kartą gebančią:
• efektyviai prisitaikyti kintančioje eismo aplinkoje
• aktyviai dalyvauti kuriant saugesnę eismo aplinką

68. Saugaus eismo kompetencijos ugdymo
didaktinės nuostatos

SEK ugdymas(-is) – visą gyvenimą trunkantis
procesas, nes:

Keičiasi eismo aplinka
• Keičiasi įprasta kasdieninė gyvenamoji aplinka
• Kitokia eismo aplinka kitoje šalyje, kitoje kultūroje
• Keičiasi transporto priemonės

Keičiasi eismo tvarka
• Keičiasi savo šalyje
• Ji kitokia kitose šalyse

Keičiasi pats eismo dalyvis
• Metų bėgyje kintanti psichofiziologija ir efektyvumas
• Įgyjama nauja patirtis, kuri gali būti naudinga saviugdai
• Keičiasi artimiausia socialinė aplinka, galinti daryti įtaka
nuostatoms ir sprendimams

69. Saugaus eismo kompetencijos ugdymo
didaktinės nuostatos

Saugaus eismo kompetencija plėtojama:
APLINKOTYRA

remiantis
• realia eismo aplinka gyvenamoje vietovėje;
• mokinių asmenine kasdienine patirtimi, kaupiama eismo
aplinkoje;
• mokinių patirties eismo aplinkoje pedagoginiu valdymu;

skatinant
• kritinį mąstymą, klausimų kėlimą ir atsakymų paiešką,
nepateikiant jau parengtų “receptų”;
• ugdytinių savarankiškumą, bendradarbiavimą, diskusiją;
• analitinio ir kūrybinio pobūdžio veiklą;
• savistabą, patirties refleksiją;

derinant
• programos turinį ir mokinių interesus;
• formalųjį, neformalųjį ir savaiminį ugdymą(-si)

70. Saugaus eismo kompetencijos ugdymo
procesas grindžiamas aplinkotyra
Modeliuojama automobilių kelių eismo aplinka
Problemų
identifikavimas
sukauptos
patirties
pagrindu
Problemų
identifikavimas
eismo aplinkos
tyrimų pagrindu
Fizinė aplinka
(gamtinė, techninė)
Saugaus eismo
modelių
konstravimas
Automobilių
kelių eismo
aplinka
Saugaus eismo
modelių
tikrinimas,
vertinimas,
koregavimas
Socialinė-kultūrinė
aplinka

71. Aplinkotyra
saugaus eismo
kompetencijų
ugdymo
procese
EA mokinio gyvenamoje vietovėje
EA mokinio gyvenamoje vietovėje
EA kelyje “Namai-mokykla-namai”
EA kelyje “Namai-mokykla-namai”
Š
EA
EA
NUĮ
Pvz. Saugaus eismo
mokykla
Filmuota
EA
Š – šeima
M – mokykla
EA – eismo aplinka
NUĮ – nef. ugdymo įstaiga
eismo įvykių
priežastys ir
aplinkybės
M
Eismo įvykių
aplinkybių analizė
EA mokyklos apylinkėse
EA mokyklos apylinkėse

72. Aplinkotyros metodai




stebėjimas (natūralus)
bandymas/eksperimentas
apklausa:
 žodžiu (interviu, grupinis interviu);
 raštu (anketa, klausimynas)
rašytinių informacijos šaltinių analizė:
 spausdinta informacija (periodinė spauda, knygos)
 informacija internete

73. Saugaus eismo mokymo(-si)
metodai

Saugaus eismo žinių sistemos konstravimui:
 išvadų formulavimas įvairiais būdais sukauptos,
išanalizuotos ir apibendrintos informacijos pagrindu;
 modeliavimas;
• eismo aplinkos, eismo situacijų
• saugaus elgesio modelių, grįstų algoritmine sprendimų
strategija



euristinis pokalbis
minčių žemėlapis
atvejo analizė
• stebėto elgesio
• eismo įvykio

74. Saugaus eismo mokymo(-si)
metodai

Saugaus eismo gebėjimų ugdymui:
 stebėjimas, analizė, vertinimas
 modeliavimas;
• eismo aplinkos, eismo situacijų
• saugaus elgesio modelių, grįstų algoritmine sprendimų
strategija



savistaba, asmeninės ir grupinės patirties refleksija
projektai, skirti eismo aplinkos (fizinės,
socialinės/kultūrinės) darniam vystymui
akcijos

75. Saugaus eismo mokymo(-si) metodai

vertybinių nuostatų ugdymui:
 diskusija;
 iniciatyvos, kūrybiškumo skatinimas;
 demokratiškumo principas – galimybė
• pasirinkti mokymosi metodus
• dalyvauti planuojant mokymosi veiklą
 atskirų eismo įvykių aplinkybių analizė
 dalyvavimas organizuojant įvairias pilietines akcijas
mokykloje arba gyvenvietėje, susijusias su eismo
aplinkos tobulinimu

76. Kūrybiniai darbai, akcijos

77. Kūrybiniai darbai, akcijos

78. Kūrybiniai darbai, akcijos

79. Kūrybiniai darbai, akcijos

80. Transportinio traumatizmo prevencija:
apibendrinimas


Labiausiai pažeidžiami – pėstieji.
Pagrindinės pėsčiųjų transportinio
traumatizmo problemos:




nepakankamai įvertinama rizika kelyje,
nepakankamai įvertinama saugaus elgesio
reikšmė,
pervertinamas vietos saugumas (pvz.,
p.perėja)
pervertinamas saugumas laikantis KET (pvz.,
pereinant gatvę degnat žaliam šviesoforo
signalui)

81. Transportinio traumatizmo prevencija:
apibendrinimas

Pėsčiųjų transportinio traumatizmo prevencijos
stategijos:
 Eismo aplinkos techninis tobulinimas:
• Pėsčiųjų judėjimo laisvės fizinis apribojimas
atitvarais
• Pėsčiųjų perėjų, pėsčiųųj šviesoforų įrengimas
• Apšvietimo tamsiu paros metu gerinimas
• Automobilių judėjimo įjungtais žibintais reikalavimas


Vairuotojų atsakomybės didinimas
Pėsčiųjų švietimas

82. Transportinio traumatizmo prevencija:
apibendrinimas

Pėsčiųjų švietimas:


Ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Bendrojo lavinimo mokykloje
• Saugaus eismo programa bendrojo lavinimo
mokyklos 1-8 klasėms (pradedant 2008 m.)

Neformaliojo ugdymo įstaigose:
• Specializuotose neformaliojo ugdymo įstaigose
(pvz. Vilniaus saugaus eismo mokykla, Kauno
Saugaus vaiko mokykla)
• Saugaus eismo kabinetuose, pvz. Šiauliuose
Moksleivių namuose ir Jaunųjų technikų centre.

83. Transportinio traumatizmo prevencija:
apibendrinimas

Veiksmingi (keičiantys vaikų elgesį realioje eismo
aplinkoje) saugaus eismo mokymo metodai:





modeliavimas (situacijų)
stebėjimas ir savistaba realioje eismo aplinkoje
pratybos realioje eismo aplinkoje (pvz., kelyje į
mokyklą, į parduotuvę ir atgal)
saugaus elgesio modelių stebėjimas realioje aplinkoje,
pvz. tėvų, filmuotoje medžiagoje – kitų vaikų...)
Veiksmingos priemonės ir aplinkos



modeliuojama eismo aplinka, gatvių maketai
reali eismo aplinka
realios eismo aplinkos gyvenamoje vietovėje
atvaizdai: filmuota, fotografuota medžiaga.

84. Transportinio traumatizmo prevencija:
apibendrinimas

Neveiksmingi saugaus eismo mokymo
metodai:




Vien tik verbaliniai
piešinių dvimatėje plokštumoje
demonstravimas-stebėjimas (plakatai,
pateiktys ir pan.) – vaikai negeba erdviškai
pertvarkyti iš vertikalios į horizontalią
erdvę...)
gyvūnų personažų (tikrų ar sukurtų)
panaudojimas mokomojoje medžiagoje.
Saugaus gatvės perėjimo demonstravimas iš
priekio – vaikai negeba erdviškai pertvarkyti

85. Transportinio traumatizmo prevencija:
apibendrinimas

Neveiksmingos saugaus eismo mokymo aplinkos
(nekeičiančios vaikų elgesio realioje eismo
aplinkoje):
 įmituota eismo aplinka (pvz., mokyklos
koridoriuose, sporto salėje)
 pusiau reali eismo aplinka, pvz., specialiai
įrengtose aikštelėse, kur gatvės, perėjos
įrengtos sumažintų gabaritų)

86. Transportinio traumatizmo prevencija:
apibendrinimas

Veiksmingiausia – kurti su vaikais saugaus elgesio modelius,
analizuojant realią eismo aplinką gyvenamoje vietovėje (kaip
fizinę, taip ir socialinę), o vėliau išbandant ir koreguojant. Tokio
mokymosi nauda:



Saugaus elgesio modeliai tampa “savu”, todėl vaikui reikšmikngi,
neprimesti, išvengiame atmetimo reakcijos, atsirandančios ribojant
ar siūlant kurią nors vieną alternatyvą,
Saugaus eismo modeliai gali būti lengviau pritaikomi gyvenamoje
aplinkoje,
išmokstama stebėti eismo aplinką ir kritiškai vertinti, įsivertinti,
koreguoti savo elgesį, pakitus eismo sąlygoms. Žmogus tampa
adaptyvesnis nuolat kintančioje eismo aplinkoje. Nauda išlieka
visam gyvenimui, kas ypač svarbu, turint galvoje tai, kad pėstieji
apmokomi tik vaikystėje, o rizika išlieka visą gyvenimą, o rizkos
veiksniai nuolat knita, kas reikalauja keistis ir eismo dalyviams, jų
elgsenai.

87. Kitų nelaimingų atsitikimų prevencija



Nelaimingų atsitikimų prevencija švietimo priemonėmis
siekiama didinti žmonių atsparumą nelaimingiems
atsitikimams, tuo pačiu mažinant jų pažeidžiamumą.
Žinių ir patirties stygius – vieni pagrindinių veiksnių,
ugdantis atsparumą nelaimingiems atsitikimams.
Kaip ir saugaus eismo kompetencijos ugdymo atveju,
visų nelaiminų atsitikimų prevencijos švietimo
priemonėmis pagrindinis rezultatas išlieka panašus:




gebėjimas atpažinti rizikingą situaciją, pavojaus šaltinius
aplinkoje
gebėjimas įvertinti riziką (nelaimingo atsitikimo tikimybę)
žinojimas ir gebėjimas praktiškai taikyti pagrindinius rizikos
kontrolės būdus, pasitelkiant tiek euristinę, tiek algoritminę
sprendimo strategijas
Tai lemia ir saugaus elgesio kompetencijos turinį ir jos
ugdymo procesą, ypač mokymosi metodus, priemones ir
aplinkas

88. Nelaimingų atsitikimų prevencija: gamtos
stichijos ir kiti pavojai gamtoje
Žaibavimas
 Didelis vėjas
 Potvynis
 Skendimas
 Nuodingi augalai
 Laukiniai ir sulaukėję gyvūnai
 Paklydimas


89. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
žaibavimas



Apie 70% dienų su perkūnija būna nuo
birželio iki rugpjūčio mėnesio. Pavasarį
perkūnijos dažnesnės rytinėje Lietuvos
dalyje, o rudenį – vakarinėje. Pajūrio
rajone perkūnijų beveik kasmet pasitaiko ir
žiemą.
Žaibas – elektros išlydis.
Žaibai niekada netrenkia tiesia linija. Jie
pasirenka kelią, kur yra daug laidžių
elektrai dalelyčių: tai gali būti drėgni
drabužiai, dūmai.

90. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
žaibavimas

Kaip saugotis žaibo, esant lauke:
 Nelaukti, kol perkūnija ims griaudėti virš galvos. Tuomet
bus sunku išvengti žaibo smūgio. Iš anksto paieškoti kokio
nors pastato arba įlipti į automobilį, įtraukti automobilio
anteną, užverti visus langus, perkūnijos metu neliesti
automobilio metalinių dalių.
 Jeigu nėra nei pastato, nei automobilio, slėptis žemoje
vietoje, kuo toliau nuo kalvų, medžių, stulpų ir aptvarų.
Jeigu audra užklupo miške, slėptis po žemais krūmais,
žemesniu medžiu. Ypač vengto ąžuolo, tuopos, guobos,
eglės, nes į juos trenkia dažniausiai. Europoje retai trenkia į
klevus, beržus, akacijas.
 Pasirinkti vandens neužliejamą vietą, kuo sausesnę vietą.

91. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
žaibavimas

Kaip saugotis žaibo, esant lauke:
 Ieškant priedangos, nebėgti per plyną lauką, nes žaibas gali
aplenkti.
 Nesant slėptuvės atviroje vietoje, atsitūpti (geriau dauboje),
suglausti kojas, nusiimti nuo savęs metalinius daiktus,
tačiau ant žemės negulti;
 nelaikyti rankoje ilgų ar metalinių daiktų, tokių kaip lazda,
skėtis, meškerė ir t.t.;
 nestovėti arti metalinių konstrukcijų, elektros stulpų,
vielinių tvorų ir t.t.;
 nejoti ant arklio, nevažiuoti dviračiu arba atvira transporto
priemone;
 visais atvejais vengti būti aukščiausiu objektu net ir miško
aikštelėje.

92. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
žaibavimas

Kaip saugotis žaibo, esant patalpose:
 Būti toliau nuo langų, elektros prietaisų, vamzdžių ir
kitų metalinių daiktų;
 nekalbėti telefonu;
 laikinai atjungti lauko anteną ir radijo bei televizoriaus
elektros laidus. Išjungti kompiuterio modemus ir
maitinimo šaltinius;
 pasitraukti nuo elektros prietaisų;
 nesišukuoti plaukų;
 neglostyti kačių, šunų ir t. t.;
 nereiktų būti arti krosnių, dūmtraukių (būtina uždaryti
sklendes).

93. Nelaimingų atsitikimų prevencija: didelis
vėjas

Pranešus apie artėjančią vėtrą,
 sutvirtinti laikinus pastatus, statinius, mechanizmus,
laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždaryti
pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas;
 išnešti iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba
juos gerai pritvirtinti.
 Namuose turėti žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo
imtuvą, žvakių;
 Neužmiršti savo kaimynų: pasiteirauti, ar jie girdėjo
pranešimus. Jei šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši
seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu esantys be
suaugusiųjų priežiūros, pasidomėti, ar jais kas nors gali
pasirūpinti, jei ne – padėti patiems.

94. Nelaimingų atsitikimų prevencija: gamtos
stichijos ir kiti pavojai gamtoje



Pučiant stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos,
griūna silpnos konstrukcijos statiniai, virsta nepritvirtinti
įrenginiai, skraido atitrūkusios nuo statinių detalės,
nutrūksta ir ore plaikstosi elektros laidai. Vėjas gali pernešti
degančias medžiagas.
Vėjui pakilus nestovėti po aukštais medžiais, prie elektros
linijų, nestatyti automobilių po medžiais;
Nepaliti gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jei
yra būtinybė išvykti, išjungti elektrą, užsukti dujas, vandens
sklendes, uždaryti langus, langines;

95. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
potvynis



Potvynius Lietuvoje sukelia smarkios liūtys,
sparčiai tirpstantis sniegas, upių poplūdžiai,
prasidėję dėl pasikeitusio vėjo upių
žiotyse atplukdyto vandens.
Kitose šalyse potvynius gali sukelti lietus
kalnuose, ugnikalnių įsiveržimai, žemės
drebėjimai vandenyne (cunamis).
Paskelbus apie potvynį užtvindomose teritorijose
patartina evakuotis, tai
organizuoja atsakingos
valstybinės institucijos;

96. Nelaimingų atsitikimų
prevencija: potvynis

Užklupus netikėtam potvyniui:
 Palaikyti ryšį su kaimynais, būti pasiruošus
vieni kitiems padėti.
 Jei apie namus jau kyla vanduo, lipti į
viršutinius aukštus. Jei namas vienaukštis –
įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose.
 Mokėti pagalbos ženklus:
• Iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto
šviesa) – reikalinga pagalba.
• Mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti
žibinto šviesa) - reikalinga skubi pagalba.

97. Nelaimingų atsitikimų
prevencija: potvynis

Užklupus netikėtam potvyniui:




Brendant užlietomis vietovėmis, kad neįsmukti
į vandens išplautą duobę, atvirą šulinėlį, kelią
tikrinti kartimi.
Jei tektų eiti keliese per užtvindytą vietovę,
patartina susirišti virve.
Įkritus į vandenį, nusimesti sunkius drabužius
ir apavą, bandyti įsikibti į netoliese
plaukiojančius ar virš vandens kyšančius
daiktus, kuo tvirčiau laikytis, laukti pagalbos.
Padėti laukiniams gyvūnams (stirnoms,
lapėms, kiškiams), patekusiems per potvynį į
bėdą. Jei yra galimybė, iš pavienių sausumos
salelių reiktų juos perkelti į laukus.

98. Nelaimingų atsitikimų
prevencija: skendimas

Kaip sumažinti skendimo riziką:





Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių
vaikų.
Nestovėti ir nežaisti ten, kur galima netikėtai
įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo
kraštas, tiltas, status krantas.
Nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose.
Geriau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur
maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys
gelbėtojai.
Neplaukti už plūdurų, net jaučiantis geru plaukiku.
Nešokinėti į vandenį nežinomoje vietoje, kad
nesusižaloti atsitrenkus į dugne esančius daiktus.

99. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
skendimas

Kaip sumažinti skendimo riziką:








Nesimaudyti iškart po valgio, išgėrus alkoholinių gėrimų.
Perkaitus saulėje, nešokti staiga į vandenį, prieš tai juo
neapsišlaksčius.
Neplaukti į laivų farvaterį, nesiartinti prie praplaukiančių
laivų - gali įtraukti po laivo sraigtais.
Neplaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų,
savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
Nedūkti valtyje, nevaikščioti joje, nesupti, kad valtis
neapvirstų.
Žiemą vaikščiojant ledu, saugotis suplonėjusio ledo ežeru
tekančių upelių vagose ar žiotyse;
Vandens telkinių ledu vaikšioti tik tada, kad susidaro
pakankamai storas ledo sluoksnis.
Laiku nustoti vaikščioti ledu pavasarį, ledo sluoksniui
suplonėjus.

100. Nelaimingų atsitikimų
prevencija: skendimas

Pradėjus skęsti:



pasistengti įkvėpti kuo daugiau oro, dėmesį į savę
atkreipti mojuojant rankomis.
gelbėjimo metu nesikabinti rankomis už gelbėtojo
Pastebėjus skęstant kitą:




šaukiant mėginti atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškviesti gelbėjimo
tarnybas tel. 112. Po to įsitikinti, ar šalia nėra kokios nors
gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės
priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.).
Jeigu įmanoma, pamėginti pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora
medžio šaka arba numesti jam virvę.
Jei šalia nieko daugiau nėra, pamėginti gelbėti skęstantį,
priplaukus prie jo kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi,
vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta
ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų
sugriebti gelbėtojo.
gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo
būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

101. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
skendimas



Nuskęsti galima ir namuose.
Kasmet pasaulyje 8 proc. nuskendusių
vaikų nuskęsta vonioje - tereikia
2,5
cm gylio). Vienintelė saugumo priemonė –
nepalikti vaiko vonioje
be priežiūros
nei minutei.
Nemažai mažų vaikų nuskęsta klozete –
tirinėjant aplinką, vanduo klozete gali
pasirodyti gera vieta pažaisti, tačiau
persisvėręs žemyn galva, vaikas
paprastai nebeturi galimybės atsitiesti.

102. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
nuodingi augalai





Lietuvoje yra nemažai nuodingų augalų.
Nuodingos gali būti visos augalo dalys – lapai,
uogos.
Apnuodyti organizmą galima suvalgius arba
prisilietus.
Ne visi augalai vienodai stipriai nuodingi.
Vaikus reiktų mokyti neragauti gamtoje uogų,
nepasitarus su tėvais.

103. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
nuodingi augalai

Nuodingiausi augalai:

Paprastasis žalčialunkis
• nuodingas visas

104. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
nuodingi augalai

Nuodingiausi augalai:

Keturlapė vilkauogė
• nuodingas visas, ypa uogos – 9-10 uogų –
mirtina dozė suaugusiam

105. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
nuodingi augalai

Nuodingiausi augalai:

Varpotoji juodžolė
• nuodingas visas
augalas

106. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
nuodingi augalai

Nuodingiausi augalai:

Europinis ožekšnis
• nuodingas visas.

107. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
nuodingi augalai

Nuodingiausi augalai:

Paprastasis sausmedis
• nuodingas visas.

108. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
nuodingi augalai

Nuodingiausi augalai:

Sosnovskio barštis
• nuodingas visas – negalima net prisiliesti –
smarkiai
nudeginama
oda

109. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
nuodingi augalai

Nuodingiausi augalai:

Paprastasis šaltekšnis
• nuodingi vaisiai

110. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
nuodingi augalai

Nuodingiausi augalai gėlynuose:

Paprastoji durnaropė
• nuodingos sėklos – turi haliucinogenų

111. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (geliantys vabzdžiai)

Žalos laipsnį lemia keletas veiksnių: vabzdžio rūšis,
įgėlimų vieta kūne, įgėlimų skaičius bei žmogaus
jautrumas.
Vapsva
Bitė
Kamanė
Širšuolas

112. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (geliantys vabzdžiai)

Įgėlimo požymiai ir pasekmės

113. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (geliantys vabzdžiai)

Kaip sumažinti bičių, širšių, vapsvų,
kamanių sugėlimo riziką:

Atsargiai vaikščioti basomis po
žydinčią pievą. Geliančius vabzdžius
vilioja:
• prakaito, kvepalų, saldžių maisto
produktų kvapas;
• Ryškios gėlėtų rūbų spalvos;

114. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (geliantys vabzdžiai)

Kaip sumažinti bičių, širšių, vapsvų, kamanių
sugėlimo riziką:


Atvirose vietose atsargiai valgyti ledus, gerti
kvapius ir saldžius gėrimus, nuolat stebėti valgomą
produktą, gėrimo indą, kad ant jo neatsitūptų
vabzdys – įgėlimo į lūpą, liežuvį atveju, galimas
mirtinas uždusimas. Kuo arčiau galvos įgėlimas,
tuo pavojingesnis.
Nebūti arti avilio, ypač bičių išskridimo iš avilio
juostoje.

115. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (geliantys vabzdžiai)

Įgėlus vabzdžiui:





pasišalinti iš vietos, kurioje sugėlė. Pavojaus atveju
bitė paskleidžia kvapą, kuris privilioja kitas bites.
Likus įvykio vietoje, gali vėl sugelti.
pašalinti geluonį. Bitės įgėlimo vietoje palieka geluonį
ir gali įgelti tik vieną kartą. Tuo tarpu vapsvos, širšės
geluonies nepalieka ir gali gelti daug kartų. Traukiant
stengtis nespausti gale esančio nuodų maišelio, kad
nuodai neištekėtų.
Nuimti visus papuošalus (žiedus, apyrankes, kojų
papuošalus), nes sugelta galūnė gali sutinti.
Įgėlimo vietą nuplauti vandeniu ir muilu.
Dėti šaltą kompresą - šaltą vandenį arba ledą,
įvyniotą į audeklą (tiesiogiai ant odos ledo dėti
negalima) - tai gali padėti sumažinti tinimą, niežulį
bei skausmą.

116. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (geliantys vabzdžiai)

Kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, jei
žmogus alergiškas vabzdžių įkandimams arba
atsirado alerginė reakcija:








odos bėrimas, pabrinkimas, oda blykšta arba rausta,
sutrinka kalba - tampa neaiški, nerišli,
pasunkėja ar sutrinka kvėpavimas, prasideda švokštimas,
pradeda svaigti galva, jaustis silpnumas, pereinantis į
mieguistumą,
pykinimas, vėmimas, viduriavimas,
drebulys, pakyla temperatūra,
greitėja pulsas, krinta kraujospūdis, netenkama sąmonės.
Sustojus kvėpavimui ar širdies darbas, daryti
dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą;

117. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (kraujasiurbiai)

Erkės





Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga,
pažeidžianti galvos smegenis.
Užsikrėsti galima įsisiurbus erkei, išgėrus termiškai
neapdoroto (bent 70 C bent 5 min.) pieno.
Mirštamumas - 0,5-4 %.
Maždaug trečdalis žmonių nevisiškai pasveiksta.
Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas
susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos
skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai.
Rečiau – parezės (paralyžius).
Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją,
nėra. Persirgę žmonės įgyja imunitetą šiai ligai.

118. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (kraujasiurbiai)

119. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (kraujasiurbiai)

Erkės
 Laimo liga. Pagrindis požymis - paraudimas,
turintis rausvai violetinį, alyvinį atspalvį, ryškių
kontūrų. Stebimas "jaučio akies" simptomas viduryje baltas taškiukas, aplinkui paraudę, o
pats kraštas ryškiai raudonas.
 Ligos atveju skiriami geriamieji antibiotikai.
 98 proc. ligonių visiškai pasveiksta, jei tik laiku
kreipiasi į gydytoją.
 Nepastebėjus ir negydant ligos, komplikacijos
priklauso nuo individualių žmogaus organizmo
savybių.

120. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (kraujasiurbiai)

Įsisiurbusią erkę traukti geriausia pincetu,
suėmus kuo arčiau galvos, s sukant prieš laikrodžio
rodyklę.

121. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (kraujasiurbiai)

Uodai
 Platina maliariją. Iki šiol liga buvo paplitusi
arčiau pusiaujo, tačiau šylant klimatui,
maliariniai uodai plinta į šiaurę ir jau pastebimi
centrinėje Europoje.
 gyvybei grėsminga liga, pasireiškianti periodiškai
pasikartojančiais karščiavimo priepuoliais (dar
vadinamais drugio priepuoliais).
 Pastaraisias metais Lietuvoje fiksuojami
parsivežtiniai ligos atvejai – vykstant į šalis,
kuriose paplitusi maliarija, būtina skiepytis

122. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (ropliai)



Lietuvoje yra vienintelė
nuodingos gyvatės rūšis –
paprastoji angis (Vipera
berus).
Angys mėgsta gyventi
sausose vietose. Žmogaus
nepuola, visada stengiasi
pasprukti, pajutusį
artėjantį žmogų anksčiau,
nei šis pamato (jaučia
žemės vibraciją).
Tik manydama, kad jos
gyvybei gręsia pavojus,
angis gali gindamasi gelti
(pėdą, blauzdą).

123. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (ropliai)

Gluodenas, dar vadinamas “varinuke”, “varine
gyvate” yra ne tik nenuodingas, bet ir net ne
gyvatė, o bekojis driežas.

124. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (ropliai)

Siekiant sumažinti nuodingos
gyvatės įgėlimo riziką:
Stebėti aplinką;
 Nevaikščioti po mišką basomis kojomis,
trumpomis kelnėmis.
 Pastebėjus gyvatę, ją apeiti, nebėgti,
nes galima užlipti ant sprunkančios
gyvatės.
 Jokiu būdu nemėginti gaudyti gyvatės.


125. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
gamtos stichijos ir kiti pavojai gamtoje

Lietuvoje didžiausią grėsmę žmonėms gamtoje
keliantys laukiniai žinduoliai - pasiutlige susirgę
gyvūnai: lapės, barsukai, usūriniai šunys

126. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (žinduoliai)



Sergantys gyvūnai tampa vangūs, sulėtėjusios
reakcijos, drąsesni, todėl prisileidžia arčiau
žmogų – vaikams gali pasirodyti draugiški, gali
kilti noras paglostyti.
Laukiniai gyvūnai pasiutlige gali užkrėsti ir šunis,
kates. Patsarosios gali užsikrėsti ir nuo pelių.
Patartina plikomis rankomis
neliesti kritusių laukinių
gyvūnų,
nes ir tada galima
užsikrėsti

127. Nelaimingų atsitikimų prevencija:
laukiniai gyvūnai (žinduoliai)


Stambieji plėšrūnai – vilkai
ir lūšys žmonių nepuola, jų
vengia ir pasitraukia
anksčiau, nei žmogus
pamato, tačiau labai mažas
vaikas, paklydęs didelėje
girioje, gali nukentėti
žiemą, ko tikimybė yra
labai maža. Kol kas
žmogaus užpuolimo atvejų
neužfiksuota.
Reiktų saugotis šernų –
sužeistas šernas gali pulti