Lyginamieji tyrimai

Lyginamieji tyrimai

dr. Vaidas Morkevičius
2012 balandžio 17 d., Kaunas

www.lidata.eu

Paskaitos planas

Lyginimas ir lyginamoji perspektyva

Statistiniai lyginamieji tyrimai (apklausos)

Lyginamojo metodo principai

Kokybinės lyginamosios analizės principai

V. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai


Lyginimas – esminis bet kokio (ir kasdienio)
mąstymo elementas (thinking without comparison is
unthinkable)

Kaip nusakyti lyginimo esmę?

Elementarus apibrėžimas?

Lyginimas – dviejų ar didesnio skaičiaus objektų
(atvejų ar stebėjimo vienetų) požymių (charakteristikų ar
kintamųjų) reikšmių (variantų) gretinimas ir jų
panašumo (ar skirtumo) nustatymas


Jonas Petraitis ir Petras Jonaitis (objektai) yra vyrai
(požymis – lytis; reikšmė – vyras)

Jonas Petraitis (objektas) yra vyras (požymis – lytis,
reikšmė – vyras), o Ona Petraitienė (objektas) –
moteris (požymis – lytis, reikšmė – moteris)

Kubilius ir Kirkilas (objektai) priklauso
skirtingoms partijoms (požymis) – TS-LKD ir
LSDP (reikšmės)


Taigi pačia bendriausia prasme lyginimas yra
susijęs su variantiškumu (variation) – lyginamų
objektų (atvejų) stebimomis skirtingomis jų
požymių (kintamųjų) reikšmėmis

Lyginimas (kartu su klasifikavimu) – esminis
mokslo metodų ir logikos principas (if it is a science,
it goes without saying that it is comparative)



Mokslo metodai: procedūros, kurių pagalba sistemiškai
tikrinamos alternatyvios (konkuruojančios) hipotezės apie
priežastinius sąryšius tarp reiškinių
Mokslinis metodas

Eksperimentinis metodas Neeksperimentinis metodas

Statistinis metodas

Lyginamasis metodas

Atvejo tyrimo metodas



Tradiciškai mokslo metodų „aukso standartas“ –
eksperimentinis metodas:

Daroma speciali įtaka objektams, kad pasikeistų tam
tikrų („reikalingų“) jų požymių (kintamųjų) reikšmės,
tuo pat metu kontroliuojant, kad nepasikeistų kitų
(„nereikalingų“) požymių reikšmės (1):

Daroma įtaka, kad pasikeistų eksperimentinio atvejo ar jų
grupės požymio reikšmės

Paveikti atvejai lyginami su kontroliniais, kurie turi būti į
juos kuo panašesni




Procedūros, kuriomis užtikrinamas kuo didesnis
eksperimentinių ir kontrolinių atvejų panašumas vadinamos
„pašalinių kintamųjų kontrole“





Maksimali „nereikalingų“, „pašalinių“, „trukdančių“
kintamųjų kontrolė yra pagrindas išvadai apie priežastinio
ryšio tarp manipuliuojamo (nepriklausomo) ir tyrinėtoją
dominančio (priklausomo) kintamojo (ne)buvimą nustatyti


Kai nėra galimybės tiesioginiu įsikišimu kontro-
liuoti „nereikalingų“ kintamųjų reikšmių varia-
cijos ar manipuliuoti „reikalingais“ kintamaisiais
taikomi neeksperimentiniai metodai

Dominuojantis neeksperimentinis metodas –
statistinis

Statistinio metodo esmė: panašumų ir skirtumų tarp
objektų (atvejų) paieška, kai lyginami tų objektų
požymių (kintamųjų) reikšmių pasiskirstymai


Statistinio metodo taikymo sąlygos:

Daug atvejų – didelė tiriamoji visuma (N)

Stebėjimų įvairovė (kintamųjų reikšmių variacija)

Atvejų (tiriamų objektų) skaičius ženkliai pranoksta
kintamųjų (tiriamų objektų požymių) skaičių, t. y.
daug laisvės laipsnių:
(n-v)-1,
n – stebėjimo vienetų skaičius
v – kintamųjų skaičius


Statistinio metodo principai (1):

Jei neįmanoma daryti specialios kontroliuojamos
įtakos tiriamiems objektams, tada ieškoma atvejų su
skirtingomis tiriamų objektų požymių (kintamųjų)
reikšmėmis

Ieškoma ryšio tarp dviejų ar daugiau tiriamų objektų
(atvejų) požymių (kintamųjų) reikšmių (kovariacijos
prasme)



Statistinio metodo principai (2):

„Nereikalingų“ kintamųjų (požymių) įtakos kontrolė
užtikrinama jų reikšmes laikant pastoviomis, t. y.
tiriant kovariaciją tarp „reikalingų“ kintamųjų
(požymių) reikšmių esant toms pačioms
„nereikalingų“ kintamųjų (požymių) reikšmėms



Tarptautinė sociologinė apklausa – periodiškai
(kas pusę, 1 ar 2 m.) tas pats klausimynas patei-
kiamas daugelio šalių atsitiktinai, tikimybiškai ir
reprezentatyviai atrinktiems respondentams

Šalių lyginimas svarbus todėl, kad jame į atskiras
visuomenes žvelgiama iš bendro konteksto
perspektyvos, taigi atskirose šalyse vykstančius
procesus galima įvertinti lyginamojoje
perspektyvoje


Ilgalaikiai tyrimai leidžia atskleisti ir visuomenės
raidos tendencijas

„Geriausias“ šiuo požiūriu tarptautinis panelinis
tyrimas

Tačiau:

Tokie tyrimai brangūs

Reikalauja aukštos vykdytojų kvalifikacijos

Vienas iš Lietuvos HSM duomenų archyvo
(LiDA) tikslų vykdyti tokius tyrimus


Pasaulyje atliekama nemažai įvairių tarptautinių
sociologinių apklausų, tačiau keletas iš jų yra
plataus profilio ir dažniausiai naudojamos
publikacijose:

1973 (1962) m. - Eurobarometras

1981 m. - Vertybių tyrimai, iš pradžių tik Europoje
(EVS), vėliau ir pasaulyje (WVS)

1984 m. - Tarptautinė soc. tyrimo programa (ISSP)

2001 m. - Europos socialinis tyrimas (ESS)


ESS, ISSP ir EVS/WVS tyrimai yra pagrindiniai,
kurių duomenys analizuojami siekiant atskleisti
visuomenės raidos tendencijas tarptautinėje ir
laiko palyginamojoje perspektyvoje:

Plačiausias temų spektras

Kokybiškiausi, griežčiausia palyginamoji
metodologija

Išsiskiria ISSP ir ESS (Lietuvoje koordinuoja LiDA,
EVS ir WVS Lietuvoje koordinuoja VU)



Kitos tarptautinės apklausos:

1979 m. - Europos rinkimų studija (EES)

1995 m. - Latinobarómetro → Globalbarometer:
Afro Barometer, Arab Barometer, Asian Barometer
ir Eurasia Barometer

1991 m. - Centre for the Study of Public Policy →
New Europe Barometer, New Russia Barometer,
New Baltic Barometer, Yugoslav Successor States



Kitos tarptautinės apklausos:

SHARE – Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo
pensijon tyrimas (panelinis tarptautinis)

PISA – OECD Tarptautinio mokinių vertinimo
programa

TALIS – OECD Tarptautinis mokymo ir mokymosi
tyrimas

EU-SILC – ES Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas

WHS – JTO Pasaulio sveikatos tyrimas


Kuo skiriasi pagrindiniai?

Eurobarometras → ad hoc klausimai kiekvienoje
bangoje, nesiekiama kartotinumo (tik kai kuriais
klausimais), lyginti galima kiekvienos bangos
duomenis tarp šalių

EVS/WVS → daugmaž tie patys klausimai kas 5-10
metų, siekiama kartotinumo ir palyginamumo
pasauliniu mastu



Kuo skiriasi pagrindiniai?

ISSP → klausimai skiriasi kiekvienoje bangoje, tačiau
kartojami kas maždaug 7-8 metus, siekiama
kartotinumo ir palyginamumo pasauliniu mastu

ESS → dalis klausimų tokie patys, dalis klausimų
skiriasi kiekvienoje bangoje (du klausimų blokai
sudaromi atskirai bangai, tačiau kai kurie moduliai
kartojami), siekiama kartotinumo ir palyginamumo
Europos mastu



Kur rasti duomenis?

Pasauliniai archyvai:

ICPSR → didžiausias, bus prieiga Lietuvos tyrėjams

GESIS → Eurobarometrai, EVS, ISSP

NSD → The MacroDataGuide

UK Data Archive → ESDS

CESSDA

LiDA



LiDA archyvas:

Virtuali skaitmeninė empirinių HSM duomenų
kaupimo, ilgalaikio saugojimo ir sklaidos
infrastruktūra, suteikianti prieigą prie beveik 300
kiekybinių ir kokybinių duomenų rinkinių

LiDA kaupia, organizuoja ir teikia prieigą
mokslininkams prie struktūrizuotų Lietuvos
empirinių duomenų masyvų (bendradarbiauja su
kitais pasaulio archyvais ir teigia prieigą prie jų
duomenų).


LiDA veiklos:

Nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenų
kaupimas ir sklaida

Prieigos organizavimas prie duomenų pasauliniuose
HSM archyvuose Lietuvos mokslininkams ir tyrėjams

Nacionaliniai ir tarptautiniai mokymai apie kiekybinių
ir kokybinių HSM duomenų analizės metodus

Tarptautinių socialinių tyrimų (ESS ir ISSP)
Lietuvoje įgyvendinimo koordinavimas


LiDA duomenų katalogas:

Apklausų duomenys:

Didžiausia ir dažniausiai naudojama duomenų archyvų
kolekcija

Didžiąją dalį kolekcijos sudaro kitų mokslininkų jau
įgyvendintų tyrimų duomenys, kuriuos kiti vartotojai gali
naudoti atlikdami savo antrinę analizę

Prieiga prie apklausų duomenų rinkinių ir su jais susijusios
informacijos nekomerciniais tikslais (mokslinių tyrimų,
savišvietos ir mokymo) yra nemokama!



Apklausų duomenys:

Lietuvoje atliktų tarptautinių tyrimų duomenų rinkiniai
anglų kalba (GESIS, CSPP ir t.t.):

CCEB: Šalių kandidačių Eurobarometras (2001-2004)

CEEB: Vidurio ir Rytų Europos Eurobarometras (1989-1997)

EB: Standartinis Eurobarometras (2004-2005)

EES: Europos rinkimų studijos (2004)

EVS: Europos vertybių tyrimas (1990, 1999/2000)

NBB: Naujasis Baltijos barometras (1993-2004)

SEE: Rytų Europos studijos



Apklausų duomenys:

lietuvių kalba:

ESS: Europos socialinis tyrimas

4 banga (2008-2010 m.)

5 banga (2010-2012 m.)

EES: Europos rinkimų studijos

7 banga (2009 m.)




Apklausų duomenys:

lietuvių kalba:

ISSP: Tarptautinė socialinio tyrimo programa

Socialinė nelygybė, 2010 m. lapkritis - 2011 m. vasaris

Aplinka, 2010 m. lapkritis - 2011 m. vasaris

Sveikata, 2011 m. lapkritis - gruodis

Socialinė politika, 2010 m. lapkritis - 2011 m. vasaris

Socialinė politika, 2011 m. lapkritis - gruodis




Apklausų duomenys:

Kitų Lietuvoje atliktų tyrimų duomenų rinkiniai:

LTES: Lietuva ir Europos Sąjunga

LVJ: Lietuvos vaikai ir jaunimas

LVP: Lietuvos valdžia ir politika

PGI: Pilietinės galios indeksas

RS: Rinkimų studijos

SEB: Socialinis ekonominis barometras

SLT: Skaitmeninė Lietuva



Apklausų duomenys:

Kitų Lietuvoje atliktų tyrimų duomenų rinkiniai:

VS: Visuomenės sveikata

ZTLT: Žmogaus teisės Lietuvoje

Lietuvos gyventojų geokultūrinės nuostatos, 2006 m. spalis

Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai, 2003 m. lapkritis

Korupcija, 2004 m. kovas

Požiūris į emigrantus, 2008 m. birželis

Požiūris į imigrantus, 2010 m. sausis

Skurdo problema Lietuvoje, 2007 m. spalis



Istoriniai duomenys:

Ūkis (Žemės ūkis, miškų ir vandens ūkis)

Ūkis (Prekyba, įskaitant užsienio)

Gyventojai (surašymai, raštingumas, emigracija)

Finansai (pinigų apyvarta)

Kainos (gyvenimo lygio indeksai)

Socialinė raida (užimtumas, gyvenimo lygis ir kita)

Kultūra




Duomenys prieinami pilnai:

Išsamūs duomenų aprašai su visa dokumentacija
(klausimynai, ataskaitos ir pan.)

Patys duomenys (SPSS, Stata, Excel etc.) sutvarkyti ir
„išvalyti“

Paieška → duomenų rinkinių paprasta ir su tezauru,
kintamųjų paieška

NESSTAR → duomenų peržiūrai ir pirminei analizei:

Dažniai, kryžminės lentelės, aprašomoji statistika, koreliacija ir
regresija


LiDA duomenų analizės mokomoji medžiaga:

Metodologiniai mokymų paketai:

Statistinė kiekybinių duomenų analizė su SPSS ir STATA

Kompiuterizuota kokybinių duomenų analizė su NVivo ir
Text Analysis Suite

Lyginamieji tyrimai su Tosmana ir fs/QCA

Taikomoji regresinė analizė socialiniuose tyrimuose




Mokymų kursų medžiaga :

Kompiuterinis pasirengimas duomenų archyvo vartojimui

Informacinis raštingumas duomenų archyvo vartojimui

Statistinė analizė humanitarinių ir socialinių mokslų
tyrimuose

Kokybinių duomenų analizė humanitarinių ir socialinių
mokslų tyrimuose

Kokybinė lyginamoji analizė (QCA): principai ir
programinės priemonės




Aprašomoji kiekybinių duomenų analizė

Antrinė kiekybinių duomenų analizė

Kiekybinių duomenų internetiniuose archyvuose analizė

Apklausų duomenų analizė

Inferencinė statistika socialiniuose moksluose

Koreliacinės ir regresinės analizės pagrindai

Daugialypės regresinės analizės taikymas socialiniuose
tyrimuose




Logistinė regresija socialiniuose tyrimuose

Kokybinė lyginamoji analizė ir neryškiųjų aibių metodas

Tarptautinių apklausų duomenų analizė (anglų kalba)

Apklausų tyrimų problemos: metodologija ir kokybė (anglų
kalba)

LiDA saugomų duomenų analizė Nesstar aplinkoje
(Moodle)

Į LiDA Moodle aplinką bus perkelti ir kita mokomoji
medžiagaV. Morkevičius. Lyginamieji tyrimai


Atvejo studija – seniai pripažintas kokybinių
tyrimų metodas, kai giliai ir išsamiai analizuo-
jama daug vieno ar kelių objektų požymių

Lyginamasis metodas – senas kaip ir pats
mokslas ar logika, tačiau sistemiškiau išplėtotas
tik XIX am. vid., kai J. S. Mill išleido
monografiją Logikos sistema, kurioje buvo
išdėstyti priežastinių ryšių nustatymo logikos
kanonai

Lyginamasis metodas

Apibendrintai moksle lyginamasis metodas
suvokiamas:

Ryšių (priežastinių sąryšių) tarp reiškinių analizės
metodas, kuris remiasi alternatyvių hipotezių apie
priežasties ir pasekmės ryšius tikrinimu pasitelkiant
empirinius įrodymus

Indukcinių išvadų darymo metodas, kurio pagalba
atrandami kintamųjų tarpusavio ryšių dėsningumai
(reguliarumai)

Lyginamasis metodas

Pagal Caramani (2008):

Lyginamuoju metodu siekiama nustatyti priežastinius
reguliarumus (dėsningumus)

Lyginamasis metodas – tai loginių procedūrų visuma,
kurių pagalba sistemiškai tikrinamas alternatyvių
(konkuruojančių) hipotezių apie priežastinius sąryšius
tarp reiškinių empirinis pagrįstumas ir tos hipotezės
arba patvirtinamos, arba atmetamos


Lyginamasis metodas

Dominuojančiu požiūriu lyginimas yra ne tik
lyginamojo, bet ir eksperimentinių ar statistinių
metodų pagrindas, nes:

Visų empiriškai orientuotų socialinių mokslų
pagrindinis epistemologinis principas yra priežastinių
ryšių tarp „reikalingų“ kintamųjų (tiriamų objektų
požymių) nustatymas ir patvirtinimas, kontroliuojant
„nereikalingų“ kintamųjų (tų pačių objektų kitų
požymių) įtaką (kintamųjų analizė)


Lyginamasis metodas

Lyginamojo metodo specifika (1):

Makrosocialinių reiškinių skirtumų ir panašumų
tyrinėjimas (tai pagrindinis tyrimų tikslas, nors iš
esmės „viskas lygintina, kas palyginama“)

Tyrimo problemų, kuriose yra „mažai atvejų“
(small N) nagrinėjimas (N >= 2, kai statistinė analizė
netaikytina)

Intensyvioji analizė, kai tiriama daug kintamųjų
(požymių) ir mažai atvejų (vs. ekstensyvioji analizė,
kur tiriama daug atvejų ir mažai kintamųjų)

Lyginamasis metodas

Lyginamojo metodo specifika (2):

Taigi mažas N – ne vien trūkumas: kuo mažiau
atvejų, tuo geriau galime įsigilinti į kiekvieną iš jų
(giliausi žinovai – vieno atvejo tyrėjai, pvz., istorikai,
tačiau jiems sunkiausiai sekasi spręsti nesutarimus dėl
priežasčių įvardijimo)


Lyginamasis metodas

Taigi nors lyginamasis metodas fundamentalių
principų požiūriu nėra išskirtinis metodas,
siaurąja prasme jis turi savo „nišą“:

Leidžia nagrinėti situacijas su mažu atvejų kiekiu
(small N)

Leidžia nustatyti deterministines būtinas ir
pakankamas reiškinių priežastines sąlygas

Suteikia galimybę paaiškinti reiškinius daugeriopomis
sąlygų konjunktūromis

Lyginamasis metodas

Deterministinės 
Tikimybinės
priežastines hipotezės: priežastinės hipotezės:

Priežastinis ryšys viena- 
Tai, kad C yra E
reikšmiškas (patvirtinę priežastis statistikos
tokią priežastinę prasme, reiškia, jog E
hipotezę žinome, ką yra (TIK) labiau
tam tikroje konkrečioje tikėtinas tada, kai C yra,
situacijoje reikia negu tada, kai C nėra.
padaryti, kad sukelti 
P(E/C) > P(E)
tam tikro tipo įvykį)

Lyginamasis metodas

Deterministinės būtinos sąlygos (neatmestos pagal
vienintelio panašumo taisyklę):

Būtina sąlyga tam tikrai baigčiai yra ta, kuri esti visais
atvejais, kai ta baigtis atsitinka (taigi baigtis negali
atsitikti nesant tai sąlygai, tačiau jos vienos nepakanka
baigčiai atsitikti)

Baigmės Y nebūna be priežasties X

Išjungę X, išvengsime Y (bet įjungę X, Y dar negausime, kai
X yra tik būtina, bet nepakankama sąlyga)


Lyginamasis metodas

Deterministinės pakankamos sąlygos (neatmestos
pagal vienintelio skirtumo taisyklę):

Pakankama sąlyga tam tikrai baigčiai yra ta, kuriai
esant visais atvejais atsitinka ta baigtis (tačiau baigtis
gali atsitikti ir esant kitai sąlygai, taigi ji gali būti
nebūtina)

Visada, kai būna priežastis X, būna ir baigmė Y

Įjungę X, sukelsime ir Y (bet Y gali būti sukeltas ir be X, kai
X yra pakankama, bet nebūtina Y sąlyga)


Lyginamasis metodas

Deterministinės būtinos ir pakankamos sąlygos
(neatmestos pagal jungtinę panašumo ir skirtumo taisyklė)

Būtina ir pakankama sąlyga tam tikrai baigčiai yra ta,
kuriai esant visais atvejais atsitinka ta baigtis, ir baigtis
negali atsitikti neesant tai sąlygai (egzistuoja tik viena
priežastinė sąlyga)

Baigmės X nebūna be priežasties Y ir atvirkščiai

X įjungimas ir išjungimas yra vienintelis būdas sukelti Y
arba jo išvengti


Lyginamasis metodas

Deterministinės INUS sąlygos (daugeriopos ir
konjunktūrinės):

Priežastis X yra baigmės Y sąlyga, jeigu X viena
atskirai nėra nei pakankama, nei būtina Y sąlyga, o
priežastinį vaidmenį atlieka tik tam tikrame
kontekste, kuriam esama alternatyvų

Nepakankama (insufficient), bet reikalinga ar neperteklinė
(non-redundant) dalis nebūtinoje (unnecessary), tačiau
pakankamoje (sufficient) Y sąlygoje


Lyginamasis metodas

konjunktūrinės):

X yra daugeriopa Y priežastis, jeigu jai yra
alternatyvų (skirtingos sąlygos, o ta pati baigmė)
X ARBA W ARBA Z → Y

X yra konjunktūrinė (arba konjunkcinė) Y priežastis,
jeigu X pakanka sukelti Y, tik kai duotos tam tikros
kitos sąlygos
X IR W IR Z → Y

Lyginamasis metodas

konjunktūrinės):

X yra konjunktūrinė ir daugeriopa Y priežastis, kai ji
konjunktūrinė (veiksminga tik „kompanijoje“), o
visam sąlygų rinkiniui, kurio būtina dalis ji yra, esama
alternatyvių sąlygų kombinacijų, iš kurių kiekviena
pakankama baigmei Y sukelti
(X IR W IR Z) ARBA (W IR C IR D) → Y


Lyginamasis metodas

Lyginamoji perspektyva daugiausiai taikoma:

Biologijoje:

Lyginami skirtingoms biologinėms rūšims priklausantys
objektai (individai, atvejai)

Socialiniuose ir humanitariniuose moksluose:

Tradiciškai lyginami skirtingoms kultūroms, visuomenėms,
civilizacijoms ar kitokioms socialinėms ar kultūrinėms
makrosistemoms priklausantys objektai (atvejai)

Ragin (2008): lyginamojoje perspektyvoje galima analizuoti
bet kokius objektus

Lyginamasis metodas

Lyginamųjų tyrimų pavyzdžiai socialiniuose ir
humanitariniuose moksluose:

Politinių partijų Lietuvoje ir Baltijos šalyse (ar EU-
27) tyrimas

Studentų vertybinių nuostatų Lietuvoje ir studentų
vertybinių nuostatų Baltijos šalyse tyrimas

Korupcijos suvokimo Lietuvoje ir korupcijos
suvokimo kitose pasaulio šalyse tyrimas


Lyginamasis metodas

Iki 1987 m. lyginamasis metodas buvo
suprantamas kaip pagal eliminacinės indukcijos
taisykles (Millio kanonus) atliekamas mažo
kiekio atvejų (mažo N) lyginimas
neeksperimentiniame kontekste, siekiant
patikrinti ar išplėtoti kokią nors priežastinę (ryšio
tarp priklausomų ir nepriklausomų kintamųjų)
hipotezę


Lyginamasis metodas

Millio priežastinės analizės kanonai (1):
1. Vienintelio panašumo taisyklė: Jeigu koks nors reiškinys
(sąlyga, aplinkybė) nuolat lydi tiriamą reiškinį, o kiti reiškiniai (sąlygos,
aplinkybės) kinta, vadinasi, tas reiškinys yra tiriamojo priežastis arba
pasekmė


Lyginamasis metodas

2. Vienintelio skirtumo taisyklė: Jeigu atvejų, kai tiriamas
reiškinys įvyksta, ir atvejų, kai jis neįvyksta, visos sąlygos sutampa,
išskyrus vieną, esančią tik pirmuoju atveju, vadinasi, ši sąlyga yra
tiriamo reiškinio priežastis, pasekmė arba būtina priežasties dalis


Lyginamasis metodas

3. Jungtinė panašumo ir skirtumo taisyklė: Jeigu du ar
daugiau tiriamo reiškinio atvejų turi tik vieną bendrą sąlygą, o du ar
daugiau atvejų, kai tiriamas reiškinys neįvyksta, neturi tarp savęs nieko
bendra, išskyrus tai, kad jie visi neturi minėtos sąlygos, vadinasi, ji yra
tiriamo reiškinio priežastis, pasekmė arba būtina priežasties dalis


Lyginamasis metodas

4. Liekanų taisyklė: Iš reiškinio atėmus tą jo dalį, kuri, kaip žinoma
iš ankstesnių tyrimų, yra tam tikrų priežastinių sąlygų pasekmė,
reiškinio liekana yra likusių sąlygų pasekmė
5. Lydimųjų (lygiagrečių) kitimų taisyklė: Jeigu vienas
reiškinys visada kinta tam tikru būdu, kai tam tikru būdu kinta kitas
reiškinys, vadinasi, pirmasis reiškinys yra arba antrojo reiškinio
priežastis, arba pasekmė, arba jie abu turi bendrą priežastį
Durkheim (5) – kiekybinė socialinių mokslų metodologija; de
Tocqueville ir Weber (1-3) – lyginamoji socialinių mokslų
metodologija


Lyginamasis metodas

Millio eliminacinės indukcijos taisyklių ribos:

Suteikia pakankamą pagrindą atmesti priežastines
hipotezes, bet tik išskirtiniais atvejais suteikia
pagrindą jas priimti

Jeigu lieka neatmestų hipotezių, tai galime jas priimti,
tik jeigu įvykdytos ar bent aproksimuotos (daugmaž
įvykdytos) „vienintelio panašumo“ ir „vienintelio
skirtumo“ sąlygos (aproksimacija įmanoma tik
eksperimentiniame kontekste)


Lyginamasis metodas

Millio eliminacinės indukcijos taisyklių trūkumai
neeksperimentiniame kontekste (1):

Mechaniškai taikant (pavienėms sąlygoms),
nepagrįstai eliminuojamos sąlygas, kurios gali būti
konjunktūrinės, daugeriopos arba konjunktūrinės ir
daugeriopos priežastys

Trūkumas nėra svarbus, kai hipotezės tikrinamos
eksperimentu – kontroliuojant visas sąlygas, galima
išmatuoti kiekvienos atskirai paimtos sąlygos
priežastinį poveikį

Lyginamasis metodas

Millio eliminacinės indukcijos taisyklių trūkumai
neeksperimentiniame kontekste (2):

Nėra itin svarbus atliekant statistinę analizę, jeigu
atvejų ir laisvės laipsnių pakanka kintamųjų
sąveikoms (konjunktūroms) analizuoti

Šis trūkumas darosi svarbus, kai kontekstas
neeksperimentinis, o N santykinai mažas statistinei
analizei korektiškai atlikti


Lyginamasis metodas

Kokybinė lyginamoji analizė buvo sukurta
(Ragin, 1987) kaip lyginamojo metodo
modifikacija, pritaikyta tikrinti ir plėtoti
deterministines priežastines hipotezes
neeksperimentiniuose kontekstuose, kur
susiduriama su konjunktūriniu ir daugeriopu
(INUS sąlygų tipo) priežastingumu


Lyginamasis metodas

Po 1987 m. lyginamasis metodas suprantamas
kaip pagal eliminacinės indukcijos taisykles
(Millio kanonus) ARBA kokybinės lyginamosios
analizės (KLA) būdu atliekamas mažo kiekio
atvejų (mažo N) lyginimas neeksperimentiniame
kontekste, siekiant patikrinti ar išplėtoti kokią
nors priežastinę (ryšio tarp priklausomų ir
nepriklausomų kintamųjų) hipotezę


Lyginamasis metodas

Abi lyginamojo metodo formas sieja determinis-
tinė priežastingumo samprata ir mažas N

KLA reikia mažiausiai 7-8 atvejų:

Konkretus skaičius priklauso nuo kintamųjų skaičiaus
bei stebėjimų įvairovės (nebeprasminga, kai atvejų
pakanka statistinei analizei)

Formalios viršutinės ribos nėra, bet didėjant atvejų
skaičiui, mažėja galimybės įsigilinti į kiekvieną iš jų,
bei prieštaringų eilučių (dėl matavimo klaidų ar pan.)
tikimybė

Lyginamasis metodas

Paprastai pasitelkus KLA sistemiškai tiriami
nedidelio kiekio (7-50) atvejų panašumai ir
skirtumai – įvairovė, siekiant ją paaiškinti

Kiekis negali būti didelis, nes tyrėjas turi būti gana
giliai susipažinęs su kiekvienu atveju (vienas iš
lyginamojo metodo tikslų – įsigilinti į studijuojamus
atvejus)


Lyginamasis metodas

Apibendrinant, trys esminiai lyginamojo metodo
principai, išskiriantys jį kaip metodą:

Vadovavimasis (išplėtotais) Millio indukcinės logikos
kanonais ir Būlio matematine logika (algebra)
nustatant priežastinius sąlygų ir baigmių ryšius

Deterministinių būtinų, pakankamų, būtinų ir
pakankamų bei INUS priežastinių sąlygų pagrindu
suvokiamas priežastingumas

Konjunktūrinių ir daugeriopų (INUS) deterministinių
aiškinimo modelių pripažinimas

Kokybinė lyginamoji analizė

Lyginamojo metodo pagalba siekiama atskleisti
priežastinę reiškinių įvairovę:

Studijuojami reiškiniai yra apibrėžiami tyrimo
pradžioje, o tokio tyrimo tikslas – paaiškinti tam
tikro atvejų rinkinio įvairovę (baigmės požiūriu)

Pavyzdžiui, kodėl Lietuvoje demokratija tarpukariu
žlugo, o Suomijoje – ne (1):
1. Demokratijos žlugimo (išlikimo) („priklausomo
kintamojo“) apibrėžimas



Pavyzdžiui, kodėl Lietuvoje demokratija tarpukariu
žlugo, o Suomijoje – ne (2):
2. Tikslas – paaiškinti priežastinę demokratinių režimų
žlugimo (išlikimo) tarpukario Europoje įvairovę
3. Europos šalys suskirstomos pagal tai, ar demokratija jose
žlugo (išliko) tarpukariu
4. Ieškoma sąlygų ar jų kombinacijų („nepriklausomų
kintamųjų“ reikšmių), kurios vienija tas šalis, kuriose
demokratija žlugo ir skiria jas nuo tų šalių, kuriose
demokratija išliko



Taigi KLA susitelkiama ties atvejų, kurių baigmė
vienoda, charakteristikų panašumo tyrinėjimu:

Charakteristikų panašumas turi tuos atvejus skirti nuo atvejų
su kitokia baigme ir paaiškinti baigmės pobūdį



KLA tikslai (Ragin 2011):
1. Įvairovės tyrinėjimas:

Atvejų įvairovės tyrinėjimas – skirtingų priežastinių sąlygų,
susijusių su tam tikrais atvejų tipais (tam tikromis
„baigmėmis“), nustatymas (arba priežastinių sąlygų
konfigūracijų, lemiančių atvejų skirstymą į pogrupius,
nustatymas)

Pavyzdžiui, demokratija Lietuvoje tarpukariu žlugo dėl žemo
ekonominio išsivystymo (lyginant su Suomija)



2. Kultūriškai ar istoriškai reikšmingų reiškinių
interpretavimas:

Specifinių (netipinių) ar reikšmingų situacijų ir įvykių
nagrinėjimas (KLA padeda ir išskirti (atrasti) tokius atvejus)

Pavyzdžiui, kodėl demokratija tarpukariu žlugo Vokietijoje,
kurios ekonominis išsivystymas buvo aukštas



3. Teorijos plėtojimas:

Nors lyginamoji analizė prasideda „nuo teorijos“
(deduktyviai) – baigmių ir sąlygų apibrėžimo bei hipotetinių
priežastinių ryšių numatymo – jos eigoje paprastai teorija
yra modifikuojama

Pavyzdžiui, vien aukštas ekonominis išsivystymas šalyje
nepaaiškina demokratijos išlikimo tarpukario Europoje (kitas
svarbus veiksnys – vyriausybės stabilumas ar pan.)



KLA apibendrinta logika (Ragin 2011):
1. Atvejų atrinkimas:

Pagal tyrimo problemą ir tikslus

Turi būti laike ir erdvėje gana aiškiai apibrėžti

Turi būti palyginami ir relevantiški (gerai atspindėti
nagrinėjamą problemą)

Gali būti ne tik šalys ar regionai
2. Teorinio modelio parinkimas:

Pagal tyrimo problemą ir tikslus

Padeda išgryninti atvejus, pastebėti svarbius jų aspektus


KLA apibendrinta logika (Ragin 2011):
3. Įvairovės analizė:

Priežastinių sąlygų konfigūracijų susijusių su tam tikromis
atvejų baigmėmis paieška empiriniuose duomenyse („tarp
atvejų“)

Priežastinių sąlygų konfigūracijų jungtys su baigmėmis turi
būti prasmingos (kitu atveju reikia peržiūrėti atvejus ar
teorinį modelį)



Atvejų identifikavimo būdai (Gerring 2007):

Tipiniai atvejai (tipiniai reiškinio pavyzdžiai)

Įvairovę atskleidžiantys atvejai (pavyzdžiai
atspindintys reiškinio įvairovę)

Išskirtiniai atvejai (pavyzdžiai atspindintys išskirtines,
neįprastas reikšmes)

Nukrypstantys atvejai (pavyzdžiai, kurie nukrypsta
nuo bendros tendencijos)

Įtakingi atvejai (pavyzdžiai, kurie turi didžiausios
įtakos bendrosioms tendencijoms)


Atvejų identifikavimo būdai (Gerring 2007):

Labai svarbūs atvejai (pavyzdžiai, kurie tikrai
(ne)turėtų būti tokie, kaip prognozuojama iš anksto)

Trajektorijos atvejai (pavyzdžiai, kurie tikrai (ne)veda
link tam tikros baigmės)

Panašiausi atvejai (atvejai, kurių bruožai labai panašūs
išskyrus NK ir PK → MSDO)

Skirtingiausi atvejai (atvejai, kurių bruožai labai
skiriasi išskyrus NK ir PK → MDSO)


Įvairovės analizės ir KLA ypatumai (Ragin
2011):

Atvejis – priežastinių sąlygų reikšmių kombinacija
susijusi su tam tikra baigme (holistinė perspektyva)

KLA yra labiau dedukcinis metodas, nes kintamųjų
(priežastinių sąlygų ir baigmės) parinkimas turi būti
teoriškai pagrįstas, tačiau KLA gali būti naudojama ir
indukciškai (nagrinėjant prieštaringus atvejus; logiškai galimus,
bet nestebimus atvejus; logiškai tapačius atvejus ar, apskritai,
plėtojant teoriją)


2011):

Lyginamos priežastinių sąlygų konfigūracijų
(kombinacijų) reikšmės – „duomenų matricos
eilutės“, – o ne tų sąlygų reikšmės su baigmės
kintamojo reikšmėmis („ne duomenų matricos
stulpeliai“)

Lyginamos nepriklausomų kintamųjų reikšmės tarpusavyje
(su skirtingomis ar tokiomis pat baigmėmis), o ne ieškoma
kovariacijos (sistemingo reikšmių atitikimo) tarp nepriklau-
somo ir priklausomo kintamojo reikšmių


2011):

Specifinė priežastingumo samprata (1):

Priežastingumas nėra nustatomas „kartą ir visiems laikams“

Daugeriopas ir konjunktūrinis (konfigūracinis ar
kombinacinis) priežastingumas (1):

Paprastai priežastinių sąlygų kombinacija lemia tam tikrą
baigmę, t. y. priežastingumas yra sudėtinis

Gali būti kelios priežastinių sąlygų kombinacijos lemiančios tą
pačią baigmę



2011):


Priežastingumas nėra nustatomas „kartą ir visiems laikams“

Daugeriopas ir konjunktūrinis (konfigūracinis ar
kombinacinis) priežastingumas (2):

Ta pati priežastinė sąlyga gali būti susijusi su skirtinga baigme,
priklausomai nuo to, kokios kitos priežastinės sąlygos veikia
(yra susijusios)



2011):


Priežastinio ryšio simetriškumas nėra būtinas, t. y. baigmės
pobūdis gali būti nulemtas skirtingų priežastinių sąlygų
kombinacijų

Atsargūs apibendrinimai:

Kadangi mažai atvejų, apibendrinimai taikytini tik kitiems
gana panašiems atvejams

Apibendrinimų pobūdis gali keistis atlikus kitus tyrimus
(papildomus ar gilesnius) tyrimai
V. Morkevičius. Lyginamieji


2011):

KLA eigoje eliminuojamos nereikšmingos
priežastinės sąlygos:

Teorijos ir hipotezės (kai kurios) paneigiamos ar
atmetamos, o ne patvirtinamos

Eliminacinė, o ne enumeracinė logika (rezultatai „galutinai“
pasako, tik kas ko nelemia, o ne kas ką lemia)



2011):

Skaidrus ir pakartojamas kokybinio tyrimo procesas:

Tai (tam tikruose tyrimo etapuose) užtikrina kompiuterinės
priemonės



Taigi – kada taikyti?

Apibendrinti duomenims (tiesos lentelė → kurie
atvejai panašūs?)

Patikrinti duomenų nuoseklumą (tiesos lentelė →
nustatomi prieštaringi (baigmės požiūriu) atvejai)

Tikrinti hipotezes ir teorijas (paneigti (ar retais
atvejais patvirtinti) empiriniais tyrimais)

Plėtoti teorijas (rezultatai veda link interpretacijų ir
papildomos atvejų analizės)


KLA tipai:

Raiškiųjų aibių KLA (Ragin, 1987):

Dvireikšmiai (0/1) kintamieji

Raiškiosios aibės (kiekvienas atvejis pilnai priklauso arba
nepriklauso aibei; galioja „negalimo trečiojo“ dėsnis)

Programinė įranga: TOSMANA, fs/QCA, Stata (fuzzy), R (QCA)

Daugiareikšmių kintamųjų KLA (Cronqvist, 2007):

Daugiareikšmiai kokybiniai kintamieji (1, 2, ...)

Raiškiosios aibės

Programinė įranga: TOSMANA, R (QCA, QCAGUI, QCA3)


KLA tipai:

Neraiškiųjų aibių KLA (Ragin, 2000 ir 2008):

„Santykiniai“ kintamieji (proporcija nuo 0 iki 1)

Neraiškiosios aibės (kiekvienas atvejis daugiau ar mažiau
priklauso arba nepriklauso aibei)

Programinė įranga: fs/QCA, Stata (fuzzy), R (QCA3)



Pagrindiniai šaltiniai:

Lietuvių kalba:

Norkus ir Morkevičius, 2011

www.lidata.eu/mokymai/metodologiniai/KLA

www.lidata.eu/vadoveliai/KLA

Anglų kalba:

www.compasss.org

www.u.arizona.edu/~cragin

www.tosmana.net


Lyginamieji tyrimai

More Related Content

Featured

Lyginamieji tyrimai