Jolanta Budriūnienė: Dokumentinis lietuvių diasporos paveldas XXI amžiuje: Naujos pažinimo galimybės ir iššūkiai

1. Dokumentinis lietuvių diasporos
paveldas XXI amžiuje
Naujos pažinimo galimybės ir iššūkiai
2012.11.21
Vilnius
Jolanta Budriūnienė
Lietuvos nacionalinė
Martyno Mažvydo biblioteka
Lituanikos skyrius

2. Publikuoto lietuvių diasporos paveldo
istorijos ištakos siekia XIX a. antrąją pusę
• Pirmoji knyga – M. Tvarausko anglų-lietuvių,
lietuvių-anglų kalbų žodynas – 1875 m.;
• Pirmasis laikraštis – „Gazieta lietuviška“ – 1879
m.
2

3. Žvilgsnis į praėjusį amžių...
• Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, šalį pasiekė
lietuvių išeivijos spauda;
• Jos geografinis paskirstymas buvo netolygus –
lėmė dovanotojų norai ir pageidavimai.
3

4. Publikuotas XX a. II pusės lietuvių
diasporos paveldas
• Knygos lietuvių kalba ~ 7 tūkst. pavadinimų;
• Knygos užsienio kalbomis ~ 3 tūkst. pavadinimų;
• Periodika ~ 1 tūkst. pavadinimų.
4

5. Publikuotų lietuvių diasporos dokumentų
sisteminimas
5

6. Nacionalinis publikuotų dokumentų
archyvas
• Išsamiausias, tačiau nepilnas rinkinys saugomas
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo
bibliotekoje, kuriai LR teisės aktų nustatyta tvarka
yra priskirta funkcija kaupti ir apskaityti nacionalinį
publikuotų dokumentų archyvinį fondą;
• Nuolat vykdoma tikslinė spaudinių paieška
esamiems trūkumams užpildyti.
6

7. XX a. pabaigos problema
• Lietuvių kultūros paveldo pažinimą ir prieinamumą
ribojantis veiksnys – turinio išsamumo stygius;
• Laikas, spaudinių medžiagos specifika ir
saugojimo sąlygos kelia rūpesčių dėl išsaugojimo
galimybių.
7

8. XXI a. projektai
• Technologinis progresas sudaro sąlygas
projektuoti naujas publikuoto paveldo išsaugojimo
galimybes ir formas;
• ES struktūrinių fondų finansavimas padeda
realizuoti naujus projektus.
8

9. www.epaveldas.lt
• 2005-2008 m. – Integralios virtualios bibliotekų
informacinės sistemos sukūrimas projekto
įgyvendinimas;
• 2010-2012 m. – Virtualios elektroninio paveldo
sistemos plėtros projekto įgyvendinimas.
9

10. Kliūtys...
• LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (1999
m.) nuostatos – esmė – autorinės-licencinės
sutartys su leidėjais (partijos, sambūriai,
profesinės, visuomeninės organizacijos, kiti
kolektyvai – daugelis šiandien nebeegzistuojanys)
• Šiandien – arti 100 sutarčių, o ateityje...
10

11. Sprendimo būdas...
• ES Komisijos teikiami siūlymai - dėl tam tikro
leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių
naudojimo, t.y. „kūrinių našlaičių“ problemos
sprendimo būdai.
11

12. Juridinis teisės aktų sureguliavimas
• Išplėstų atminties institucijoms priskirtų
informacinių funkcijų lauką;
• Vartotojams padėtų įveikti geografinę atskirtį dėl
netolygaus spaudos masyvo pasklidimo;
• Leistų užtikrinti unikalaus spaudos archyvo
originalų išsaugojimą.
12

13. Kitos problemos...
• Leidėjų supratimas, geranoriškumas, noras
dalintis parengta informacija...;
• Geografiniai atstumai, vis dar pakankamai
varžantys tokio masto projektų veiklą.
13

14. Išvados
• Vykdomi skaitmeninimo ir skaitmeninio turinio
atviros prieigos projektai trina tarpinstitucines
ribas, atverdami visą lietuvių diasporos publikuoto
paveldo masyvą vartotojams;
• Šiandien egzistuojantys Autorių teisių ir gretutinių
teisių įstatymo ribojimai neleidžia pateikti ir
vienos institucijos rėmuose saugomo viso
lietuvių išeivijos spaudos fondo skaitmeninio
turinio;
• Kadangi paveldo dokumentų skaitmeninto turinio
atviros prieigos galimybė aktuali ne tik Lietuvos,
bet ir daugelio Europos šalių kultūros informacijos
paslaugas teikiančioms institucijoms, rengiami
kompleksiniai sprendimai, padėsiantys šią
problemą įveikti.
14

15. Dokumentinis lietuvių diasporos
paveldas XXI amžiuje
Naujos pažinimo galimybės ir iššūkiai
2012.11.21
Vilnius
Jolanta Budriūnienė
j.budriuniene@lnb.lt
slideshare.net/nacionalinebiblioteka
www.lnb.lt