Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?LRATCA
Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros doc. dr. Renatos Dagiliūtės pranešimas "Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?".
Saulius Pikšrys. Politinė Lietuvos AE statybos perspektyvų analizėDarius Pocevičius
2010 m. gruodžio 6 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Baltarusija ir Lietuva: atominių elektrinių statybos grėsmės ir perspektyvos“. "Atgajos" atstovas.Saulius Pikšrys skaitė pranešimą "Politinė Lietuvos AE statybos perspektyvų analizė".
Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?LRATCA
Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros doc. dr. Renatos Dagiliūtės pranešimas "Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?".
Saulius Pikšrys. Politinė Lietuvos AE statybos perspektyvų analizėDarius Pocevičius
2010 m. gruodžio 6 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Baltarusija ir Lietuva: atominių elektrinių statybos grėsmės ir perspektyvos“. "Atgajos" atstovas.Saulius Pikšrys skaitė pranešimą "Politinė Lietuvos AE statybos perspektyvų analizė".
Compte-rendu du deuxième Entretien de La Fabrique, en présence de Philippe Varin président du directoire de PSA Peugeot Citroën, de Philippe Crouzet président directeur général de Vallourec, et Jean-François Di Meglio président d’Asia Centre.
Selling the Value of Fraternity/Sorority Housing: Why the experience matters Billhighway
Why does experience matter? Fraternal housing competition continues to rise, but fraternities and sororities are uniquely positioned to provide a college experience unlike anything other. In this webinar you'll find some real life examples and exercises to walk through to guide through creating the ultimate fraternal housing experience.
Presented by:
Scott Fussell, Marketing & Education Director at CSL Management and Sam Olson, Client Relations Leader at Billhighway
Compte-rendu du deuxième Entretien de La Fabrique, en présence de Philippe Varin président du directoire de PSA Peugeot Citroën, de Philippe Crouzet président directeur général de Vallourec, et Jean-François Di Meglio président d’Asia Centre.
Selling the Value of Fraternity/Sorority Housing: Why the experience matters Billhighway
Why does experience matter? Fraternal housing competition continues to rise, but fraternities and sororities are uniquely positioned to provide a college experience unlike anything other. In this webinar you'll find some real life examples and exercises to walk through to guide through creating the ultimate fraternal housing experience.
Presented by:
Scott Fussell, Marketing & Education Director at CSL Management and Sam Olson, Client Relations Leader at Billhighway
Šiame pristatyme (prezentacijoje) rasi svarbiausius faktus apie maisto švaistymą ir naudingus patarimus, kaip kiekvienas galime prisidėti prie šios problemos sprendimo.
Komunalinių atliekų tvarkymas Lietuvoje 2015 metaisLRATCA
2015 metais baigėsi Europos Sąjungos 2007-2013 metų finansavimo periodas ir Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statyba. Čia pateikiama informacija skaičiais, kurie iliustruoja kaip regioninės atliekų tvarkymo sistemos tvarkė komunalines atliekas Lietuvoje
Audrius Rutkauskas.Auganti e. prekyba: kaip spręsti tvarumo iššūkius?All Digital Group
Greičiau ir daugiau, patogiau ir paprasčiau – taip galėtume apibendrinti elektroninės prekybos raidos kryptį. Tokia raida kelia vis daugiau iššūkių tvarumui, kuris vartotojui tampa vis svarbesnis. Žinomų prekės ženklų tvarumo istorijos ir pamokos padės atsakyti į pagrindinius klausimus, kam e. prekyboje reikalingas tvarumas, kodėl jis svarbus, kaip įgyvendinti tvarumo principus. A. Rutkauskas dalinsis praktiniais patarimais ir pavyzdžiais, kaip gali keistis e. prekybos vertės grandinė. Sužinosite, kodėl tvarumas tampa jau neatsiejama e. prekybos verslo dalimi.
Susisiekimo ministerija, siekdama paskatinti mokslinių tyrimų ir technologinę plėtrą, inovacijų diegimą Lietuvos transporto sektoriuje, telkia šalies įmones ir mokslo atstovus bendradarbiauti, dalyvaujant Europos Sąjungos (ES) programoje „Horizontas 2020“.
Composting and Anaerobic Digestion: requirements, processes, technologies an...Alfonsas BRAZAS
The scientific research study “Requirements for Composting and Anaerobic Digestion, and for Compost and Digestate”. Final Report (332 pages) in Lithuanian, A.Brazas and others, May 2012.
2. Žiedinės ekonomikos principai ir ES keliami tikslai
• Pasaulinis išteklių naudojimas iki 2030 m. išaugs du kartus lyginant su
2010 (SERI, 2013), o pasaulio gyventojų skaičius gali viršyti 11 mlrd. 21-ojo
amžiaus pabaigoje (JT DESA, 2015).
• Atskiros planetos ribos (talpa, geba) jau pažeistos: biosferos integralumas,
azoto ir fosforo ciklai, klimato kaita (Steffen et al., 2015).
• Europos ekonomika priklauso nuo nepertraukiamo srauto gamtos išteklių ir
medžiagų, įskaitant vandenį, augalus, medieną, metalus, mineralus ir
energiją, daugeliu atvejų importuojamų į ES.
Žiedinė ekonomika
Nauda gali būti didelė - sumažintas aplinkos spaudimas Europoje ir už jos
ribų, sumažinta priklausomybė nuo importo - ir potencialiai svarbi, nes
tarptautinė konkurencija dėl išteklių didėja. Mažesnės sąnaudos leidžia padidinti
Europos pramonės konkurencingumą, kartu užtikrinant darbo galimybes.
3. Žiedinės ekonomikos principai ir ES keliami tikslai
• Uždari srautai (apytakiniai, cikliniai)
Žiedinė ekonomika
• Linijiniai srautai
Linijinė ekonomika
paimk
pagamink
vartok
išmesk
4. Žiedinė Ekonomika, kuri:
save palaiko (atsikurianti) ir siekia išlaikyti produktų, komponentų
medžiagų naudingumą ir vertę;
sumažina naujų medžiagų ir energijos poreikį, tuo pačiu sumažinant
aplinkos spaudimą, susijusį su išteklių gavyba, emisijomis ir
atliekomis.
5. Žiedinės ekonomikos principai ir ES keliami tikslai
• Žiedinė ekonomika.
Bruožai Priemonės
Mažesnis išteklių poreikis ir
naudojimas
Ekologinis projektavimas
Didesnė atsinaujinančių
(perdirbamų) išteklių ir energijos
dalis
Remontas, atnaujinimas ir
perdarymas
Mažesnės emisijos Perdirbimas (vengiant down-
cycling)
Mažesni medžiagų nuostoliai Ekonominės paskatos (finansai) –
mokesčiai, subsidijos ir t.t.
Išsaugota produktų, sudedamųjų
dalių ir medžiagų vertė
Nauji biznio modeliai (collaborative
consumption/ sharing economy)
Eko -inovacijos
Valdymas ir žinios
6. Žiedinės ekonomikos principai ir ES keliami tikslai
• Žiedinė ekonomika. Tikslai
– perdirbama 65 % komunalinių atliekų;
– perdirbama 75 % pakuočių atliekų;
– į sąvartynus išmetamų atliekų kiekis sumažintas 10 %;
– perpus sumažintas maisto atliekų kiekis;
– skatinamas pakartotinis panaudojimas ir pramonės
simbiozė;
– ekologiškesni ilgiau tarnaujantys produktai; atliekų
panaudojimo ir perdirbimo sistemos;
– taikomos ekonominės priemonės, kuriomis siekiama
sumažinti atliekų šalinimą sąvartynuose.
7. Kaip atrodo Lietuva tarptautiniame kontekste?
• Atliekų susidarymas, 2012 (Eurostat)
8. Kaip atrodo Lietuva tarptautiniame kontekste?
• Atliekų tvarkymas, 2012 (1 000t)(Eurostat)
9. Kaip atrodo Lietuva tarptautiniame kontekste?
• Municipalinių atliekų susidarymas, 2014 (kg/1 gyv.) (Eurostat)
10. Kaip atrodo Lietuva tarptautiniame kontekste?
• Pakuočių atliekų susidarymas ir perdirbimas, 2012 (kg/1 gyv.) (Eurostat)
11. Kaip atrodo Lietuva tarptautiniame kontekste?
• Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas, kg/1 gyv. (Eurostat)
13. Kaip atliekų kiekis priklauso nuo vartojimo įpročių, ar
įmanoma sumažinti atliekų kiekį keičiant vartojimo įpročius?
• Maisto pakuotės sudaro apie 105 kg arba 2/3 visų pakuočių
atliekų per metus.
• 1/3 viso maisto keliauja į sąvartynus.
• Lietuvoje maisto bent kartą per savaitę išmeta apie 32%
gyventojų.
• Daugiau perkama pusgaminių, šaldytų maisto produktų.
• Dažniau „take away“.
• Auga vandens buteliuose vartojimas.
14. Kaip atliekų kiekis priklauso nuo vartojimo įpročių, ar įmanoma
sumažinti atliekų kiekį keičiant vartojimo įpročius?
• Daugėja buities prietaisų
• Daugėja tų pačių buities prietaisų (2-3 televizoriai,
telefonai)
• Auga energijos poreikis
• Auga atliekų kiekis (ypač pakuočių ir elektroninių)
17. Literatūra:
• EEA. 2012. Consumption and the environment — 2012 update.
The European environment. State and outlook 2010. EEA,
Copenhagen, 2012
• EEA. 2016. Circular economy in Europe. Developing the
knowledge base. EEA Report No 2/2016. Luxembourg:
Publications Office of the European Union, 2016
• EAA. 2005. Household consumption and the environment. EEA
Report No 11/2005. EEA, Copenhagen 2005