3. Įţanga
Automobilis – tai „kūrinys”, kuriam gimti reikalingas daugybės įvairių
profesijų ţmonių darbas ir patirtis. Automobiliui sukurti reikia milţiniškų
bendrų inţinierių, konstruktorių, technikų, darbininkų ir menininkų
pastangų ir įtempto darbo. Jau nuo senų laikų ţmonės pradėjo kurti
automobilius, juos tobulino, bei naudojosi. Anksčiau automobilis ţmonėm
prabanga. Ne kiekvienas gyventojas galėjo įsigyti automobilį. Palaipsniui
automobilis buvo tobulinamas. Atsirasdavo vis įvairesniu ir vienas uţ kitą
geresnių modelių. Šiais laikas automobilis mus lydi visur. Automobiliu
mes vaţiuojame į darbą, keliaujame. Turbūt neįsivaizduojame dabartinio
pasaulio gyvenimo be automobilio. Tai mūsų pagrindinė susisiekimo
priemonė, palengvinanti mūsų gyvenimą. Šį referatą parašiau norėdama
papasakoti apie kasdieninę mūsų transporto priemonę – automobilį. Turbūt
ne kiekvienas iš mūsų ţinome kada buvo sukurtas pirmasis automobilis ir
kas jį sukūrė, kokios kompanijos gamina automobilius ir t.t. Šiame referate
pateikta informacija, mano manymu, sudomins kiekvieną.
4. TRUMPA APZVALGA
Automobilis (gr. Autos – pats + lot. mobilis – judamas), variklio varoma
ratinė mašina keleiviams ir kroviniams veţti. Automobilius pradėta kurti
XVIII a., ratiniam akliniam veţimui pritaikius mechaninį variklį. 1769 -
1770 Prancūzų išradėjas Nikola Ţozefas Kiunjo (Nicolas Joseph Cugnot)
sukonstravo pirmąjį garo automobilį. Greitis 4 km/h. Saugomas Paryţiaus
meno ir amatų muziejuje. 1885-86 Vokiečių inţinieriai Karlas Bencas
(Karl Benz) ir Gotlibas Daimleris (Gottlieb Daimler) sukūrė pirmąjį
šiuolaikinį automobilį su vidaus degimo varikliu. K. Benco automobilio
greitis 16 km/h. 1903 Henris Fordas (Henry Ford) įkūrė JAV „Ford Motor
Company“ ir pirmasis pradėjo serijinę automobilių gamybą. Pirmojo
automobilio „Model T“ 1908-27 metais buvo pagaminta ir parduota 15
mln. 1983 „Rolls-Royce“ [roulz rois] su reaktyviniu varikliu JAV Nevados
valstijoje per Juodosios uolos dykumą skriejo didesniu kaip 1000 km/h
greičiu. 1996-97 Lengvųjų automobilių skaičius pasaulyje viršijo 500
milijonų. Vienas lengvasis automobilis tenka 9 planetos gyventojams.
5. PIRMASIS AUTOMOBILIS, BEI KOMPANIJOS
“LAURIN & KLEMENT“ ISTORIJA
Šeimos kompanijaLaurin & Klement“ „Škoda” automobilius pradėjo
gaminti labai seniai. Pasakoti „Škoda” kompanijos istoriją - tai lygiai tas
pats, lyg pasakoti automobilizmo istoriją. Nedaugelis kompanijų pasaulyje
(tik 4) gali pasigirti 100-mete patirties, ţinių, kūrybos ir gamybos istorija.
„L & K” dviratis “Slavia” Kompanijos istorija prasidėjo 1895 m., kai
mechanikas Vaclavas Laurinas ir buhalteris Vaclavas Klementas, abu
dievinantys motociklus, pradėjo gaminti savos konstrukcijos dviračius,
juos pavadinę išdidţiu ir patriotišku pavadinimu „Slavia”. „L & K”
dviratis “Slavia” Verslas sekėsi puikiai. 1899 m. kompanija „Laurin &
Klement” pradėjo gaminti motociklus. Prasidėjo pirmosios kompanijos
pergalės tarptautinėse motociklų lenktynėse. Amţių sandūroje kompanija
ţengė dar vieną ypatingai svarbų ţingsnį – pradėjo gaminti pirmuosius
automobilius. Pirmasis automobilis – 1905 m Pats pirmasis automobilis
„Voiturette A” susilaukė milţiniškos komercinės sėkmės ir tapo Čekijos
automobilizmo simboliu. Dėl savo ţinių ir patirties kompanija netrukus
įsitvirtino sparčiai besivystančioje pasaulinėje automobilių rinkoje.
„Laurin & Klement” kompanija tapo Bohemijos karalystės, kaip labiausiai
išsivysčiusio Austro-Vengrų monarchijos pramoninio regiono, įsitvirtinimo
pagrindu. “L & K” limuzinas 1907 m. – akcinė bendrovė „Laurin &
Klement” Sparčiai besivystanti kompanija nebeišsiteko šeimyninio verslo
rėmuose. Atėjo laikas pereiti į visiškai naują lygį, tad 1907 m. kompanijos
įkūrėjai „L & K” kompaniją performavo į akcinę bendrovę. Spartaus
progreso dėka sukurtas visiškai naujas modelis – „Faeton”. Nuo 1914 m.
kompanija gamino karinę techniką. 1925 metai - susijungimas su „Škoda
Pilsen” Siekdama sustiprinti ir išplėsti savo pozicijas bei modernizuoti
gamyklą, „L & K” pasitelkė stiprų partnerį. Nuo tol kompanija be
automobilių gamina sunkvežimius, autobusus, aviacinius variklius ir žemės
ūkio techniką. 1925 m. „L & K” susijungė su didžiausia regiono pramonine
įmone „Škoda Pilsen”. Tai buvo „L & K” prekės vardo istorijos pabaiga ir
„Škoda” prekės vardo istorijos pradžia. Rezultatas – konvejerinė
elegantiškų automobilių gamyba, rinkai pateikiamų su daugybe puikios
įrangos ir skynusių laurus tarptautinėse varžybose. Didžioji depresija
sulėtino „Škoda” progresą, bet visiškai jo nesustabdė. Išleistas dar vienas
sėkmingas modelis – „Popular”. “Škoda Popular” 1938 Okupacijos
6. periodas Sunkiais Antrojo pasaulinio karo metais „Škoda” tapo
ekonominė Trečiojo Reicho sistemos dalis.
Gamybos programa buvo pakreipta į karinę produkciją. Neţiūrint į
daugybę sunkumų, „Škoda” kompanija sugebėjo išleisti dar vieną
nuostabų automobilį – „Škoda Superb”. „Škoda 256“, versija medikams
Socializmas ir „planinė” ekonomika Antrojo pasaulinio karo pabaiga
atnešė daugybę permainų. Visos pramonės darbas planuojamas
centralizuotai. Komunikacija ir pasikeitimas informacija buvo nutraukti, o
tuo tarpu
Vakaruose vystymosi procesas tęsėsi. Pervadinta į „AZNP”, nacionalinę
įmonę, kompanija tapo Čekijos nuosavų automobilių rinkos monopolistė.
Sėkmingi 1950-jų ir 1960-jų metų modeliai Dėl tvirtos bazės, tradicinio
gamybos proceso ir sėkmingos praeities, nepaisant egzistavusio
visuomeninio aparato ir informacinės tuštumos, Čekoslovakija sugebėjo
ekonomiškai vystytis socialistiniu pokario periodu. Pasirodė visiškai nauji
modeliai – „Tudor”, „Spartak” ir „Octavia”. Tačiau po spartaus
technologijų progreso šuolio 1960 m. Vakaruose, pramoninės
technologijos šalyje pradėjo atsilikti. Po Prahos Pavasario, 1968-1969 m.
7. SIMBOLIAI NUO 1895-1991
Nuo 1970 m. šalyje prasidėjo ekonominis sąstingis. Gamykla sugebėjo
išlaikyti lyderio poziciją tik Rytų Europos šalių rinkose. Lūţis įvyko tik
1987 m., kai buvo išleistas visiškai naujas modelis – „Favorit”. “Škoda”
1964-1969 m Virsmas „Škoda” 1989 m. prasidėjus politinėms permainoms
pasikeitė rinkos ir ekonominės sąlygos. Plėtrai ateityje, tobulinimui ir
investicijoms „Škoda” pradėjo ieškoti naujo stipraus partnerio iš uţsienio.
1990 m. gruodį vadovybė savo partneriu pasirinko „Volkswagen”
koncerną. 1991 m. balandţio 16 d. Škoda prisijungė ir tapo ketvirtuoju
koncerno prekiniu vardu, jungiančio „Volkswagen”, „Audi” ir „Seat”
prekinius vardus. Prasidėjo naujas plėtros etapas. Kooperacijos ir naujo
ekonominio mąstymo dėka „Škoda” pradėjo naują plėtros ir
modernizacijos etapą. Tuomet pasirodė naujas modelis – „Felicia”, galintis
lengvai konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Po jo sekė dar sėkmingesni
modeliai: „Octavia”, „Fabia” ir – kompanijos pasididţiavimas – „Škoda
Superb”. „Škoda Octavia”, 1996m
8. GAMYBA
1995 metais pasaulyje pagaminta 36,3 mln. lengvųjų automobilių,
palyginti su 35,6 mln. 1994 metais, tačiau maţiau negu rekordinis 36,7
mln. kiekis 1990 metais. 1994 ir 1995 metais lengvųjų automobilių
gamyba padidėjo atitinkamai 2,6 ir 1,8%, palyginti su 2,7% nuosmukiu
1993 metais. Įdomiai klostosi dviejų didţiausių pasaulio lengvųjų
automobilių gamintojų Japonijos ir JAV santykiai. 1995 metais šioms
šalims teko 38,5% pasaulio lengvųjų automobilių gamybos, palyginti su
44% 1990 metais ir 46% 1980 metais. 1995 m. abi valstybės sumaţino
gamybą. Japonijos lengvųjų automobilių gamyba sumaţėjo nuo beveik 10
mln. 1990 m. iki 7,6 mln. 1995 m. JAV gamyba didėjo 1991-94 metais
nuo 5,4 iki 6,6 mln. Japonija yra didţiausia pasaulyje lengvųjų
automobilių eksportuotoja, JAV importuotoja. Didţiųjų Japonijos
automobilių gamintojų „Toyota/Lexus“, „Honda/Acura“, „Nissan/Infiniti“,
„Mazda“, „Mitsubishi“ gamyklos JAV gamina apie 25% šios šalies
automobilių. Netgi didţiausia JAV automobilių gamykla Smirnoje
(Smyrna) Tennessee valstijoje priklauso Japonijos „Nissan“. Antra vertus,
antrasis JAV automobilių gamintojas „Ford Motor“ 1996 metais įsigijo
penktojo Japonijos automobilių gamintojo „Mazda“ kontrolinį akcijų
paketą. 1995 metais didėjo lengvųjų automobilių gamyba vakarų Europoje,
kuriai tenka per 36% pasaulio gamybos. Iš penkių didţiųjų gamintojų
Europoje Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Didţiosios Britanijos ir
Prancūzijos tiktai pastaroji neţymiai sumaţino gamybą. Sparčiausiai
gamyba didėja Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuris be Japonijos
jau dabar gamina 10% pasaulio lengvųjų automobilių. Pietų Korėja,
Taivanas, Indija, Kinija, Malaizija, Indonezija,Tailandas anaiptol ne visas
naujųjų automobilių gamintojų sąrašas. Pietų Korėja, 1995 metais
nustūmusi Ispaniją, 1993 metais Italiją, 1992 metais Didţiąją Britaniją,
1991 metais Rusiją ir 1990 metais Kanadą, tapo penktąja pasaulyje
lengvųjų automobilių gamintoja. Gali būti, kad panašios ekspansijos XXI
a. pradţioje reikėtų laukti iš Kinijos bei Taivano. Lengvųjų automobilių
pramonė atsigauna Čekijoje ir Lenkijoje, kurių įmonės tapo galingiausių
9. Europos koncernų padaliniais. 1995 metais lengvųjų automobilių gamyba
padidėjo Rusijoje, tačiau visiškai merdi Ukrainoje. Pasaulyje. Didţiausi
centrai tai seniai susiformavę automobilių gamybos centrai stiprios
ekonomikos šalyse: Detroit Jungtinėse Amerikos Valstijose, London ir
Birmingham Didţiojoje Britanijoje, Paryţius Prancūzijoje, Tokijas
Japonijoje, Turinas Italijoje, Stuttgart ir Wolfsburg Vokietijoje. Pasaulio
automobilių sostinė Detroit daţnai vadinamas „Motown“ (iš „motor town“
motorų miestas). Detroit’e bei jo priemiesčiuose Dearborn’e [dirborn] ir
Highland Park’e [hailend park] yra trijų didţiausių JAV ir dviejų
didţiausių pasaulio automobilių firmų „General Motors“, „Ford Motor“ ir
„Chrysler“ būstinės. Automobilių, detalių ir agregatų gamyklų yra beveik
kiekviename Didţiųjų eţerų mieste ir miestelyje Michigan’o, Ohio
[ohajou], Indianos, Ilinojaus, Visconsin’o valstijoseOntario provincijos
pietuose. Detroit’o priemiestis Kanados pusėje Windsor garsėja
automobilių varikliais, kitas Kanados miestas Saint-Thomas
sniegomobiliais, Grand Rapids ir Battle Creek [bætl kri:k] Michigan’e
kėbulais ir ţibintais, Dayton Ohio valstijoje stabdţiais. Monroe miestelyje
į pietus nuo Detroit’o įsikūrusi didţiausia pasaulyje amortizatorius
gaminanti bendrovė „Monroe“, o Akron’e Ohio valstijoje yra vieno
didţiausių pasaulyje padangų gamintojų „Goodyear Tire“ būstinė.
Didţiausios automobilių bendrovės tapo didţiuliais tarptautiniais
konglomeratais. Japonijos bendrovės gamina 25% JAV, 20% Didţiosios
Britanijos, 15% Ispanijos lengvųjų automobilių. Japonai plečia įtakos
sferas. Filipinuose ir Tailande dominuoja „Toyota“, Malaizijoje
„Mitsubishi“, subsidijuojama garsioji „Proton“ bei „Daihatsu“. Japonijos
bendrovės skverbiasi į Taivano, Kinijos, Vietnamo, Meksikos rinkas bei
gamina apie 80% Indonezijos lengvųjų automobilių. Nemaţiau įspūdingai
atrodo ir JAV automobilių įmonės uţsienyje. Didţiausias pasaulyje
automobilių gamintojas „General Motors“ kontroliuoja dvi plačiai ţinomas
Europoje bendroves Vokietijos „Opel“ ir Didţiosios Britanijos „GM
Vauxhall“. 1995 metais. „Opel“ pagamino vieną milijoną lengvųjų
automobilių ir Vokietijoje nusileido tik „Volkswagen“ui. 12% Vokietijos
lengvųjų automobilių pagamino kitos JAV bendrovės „Ford“ padalinys
10. „Ford Werke“. Britų „Jaguar“ irgi priklauso „Ford“o grupei, o švedų
„SAAB-Scania“ 50% kapitalo kontroliuoja JAV „General Motors“. Trys
didieji JAV automobilių gamintojai „General Motors“, „Ford Motor“ ir
„Chrysler“ kontroliuoja Kanados ir Meksikos automobilių gamybą.
Vokietijos „Volkswagen“ grupė garsėja didelėmis investicijomis uţsienyje
1995 metais iš 3,4 mln. lengvųjų automobilių pusė pagaminta ne
Vokietijoje. Bene sėkmingiausiu šių laikų sandėriu tapo čekų „Škoda
Automobilova“ įsigijimas. 1996 metais naujų automobilių „Škoda“ vakarų
Europos rinkoje parduota ketvirčiu daugiau negu prieš metus. Iš Europos
šalių daugiausia vokiečių bendrovių yra Ispanijoje ir Belgijoje.
11. BENDROVĖS
1995 metais kasmetinėje ţurnalo „Fortune“ didţiausių pasaulio bendrovių
(korporacijų) apţvalgoje tarp 100 didţiausių korporacijų 13 buvo
automobilių gamintojos. O didţiausių pramonės korporacijų dešimtuke tris
pirmąsias vietas uţima „General Motors“, „Ford Motor“ ir „Toyota
Motor“. 1995 metais net trylika didţiausių gamintojų pagamino vieną ir
daugiau milijoną lengvųjų ir lengvųjų krovininių automobilių. Ţymiausios
tarptautinės korporacijos siūlo potencialiems vartotojams platų
automobilių modelių asortimentą nuo pigesnių „liaudiškų“ iki prabangių,
daţnai vienetinės gamybos. Vienu populiariausiu masinės gamybos
automobiliu pelnytai laikomas „Volkswagen“o gaminamas „Käfer“
(lietuviškai „vabalas“). Nuo 1937 metų „vabalų“ pagaminta per 20
milijonų. Vokietijoje jie nebegaminami, o įmonės perkeltos į Brazilijos ir
Meksikos miestus Sao Paulo ir Pueblą. Automobilių bendrovės turi platų
automobilių pardavimo, remonto ir aptarnavimo tinklą visame pasaulyje.
Vien Vokietijoje 1995 metų pabaigoje veikė beveik 27 tūkstančiai
automobiliais prekiaujančių įmonių „Volkswagen“ui atstovavo 3600,
„Ford“ui ir „Opel“iui po 2550, „Renault“ 1650, „Mercedes-Benz“ ir FIAT
po 1250. 1997 metų pradţioje 30 pasaulio automobilių gamintojų turėjo
atstovus Lietuvoje. Ţymiausios prekybos bendrovės: „Sostena“ atstovauja
Švedijos „Volvo“, „Eva Auto“ Vokietijos „Volkswagen“ui ir „Audi“,
„Tokvila“ Japonijos „Toyota“i.
12. PREKYBA
Tarptautinės lengvųjų automobilių prekybos duomenys labai skiriasi
priklausomai nuo informacijos šaltinio. Didţiausi neaiškumai kyla dėl
lengvųjų automobilių išskyrimo kriterijų. Plečiasi lengvųjų automobilių
eksporto geografija. 1991 metais Japonijai ir Vokietijai teko daugiau negu
pusė, o 1995 metais preliminariniais duomenimis tiktai trečdalis pasaulio
lengvųjų automobilių eksporto. Japonija yra didţiausia lengvųjų
automobilių tiekėja JAV, Vokietija - vakarų Europos rinkai. Antrąją
didţiausių lengvųjų automobilių eksportuotojų porą sudaro Prancūzija ir
Pietų Korėja. Pirmoji jau ilgą laiką kasmet eksportuoja po 1.5 - 2 mln.
lengvųjų automobilių ir uţima trečią vietą pasaulyje. Vakarų Europos
rinkoje Prancūzija nusileidţia tik Vokietijai. 1995 metais Pietų Korėja
eksportavo vieną milijoną lengvųjų automobilių, palyginti su 0.5 0.3 mln.
1993 ir 1991 metais. Pietų Korėja beveik po vienodai automobilių
eksportuoja į Šiaurės Ameriką, Aziją ir Europą. Beveik visas Kanados ir
Meksikos lengvųjų automobilių eksportas tenka JAV. Brazilija daugiausia
automobilių parduoda Argentinai ir kitoms Amerikos valstybėms.
Tradicinės lengvųjų automobilių pardavėjos Italija, Didţioji Britanija,
Ispanija ir Švedija tenkina Europos rinką. JAV lengvųjų automobilių
importas nuo 3.25 mln. 1986 metais sumaţėjo iki 1.6 mln. 1995 metais.
Importas iš Japonijos per šį laikotarpį sumaţėjo nuo 2.4 iki 0.98 mln. Du
perkamiausi modeliai 1990 - 1995 metais buvo “Ford Taurus”ir “Honda
Accord”. 1996 metais Vakarų Europoje naujų automobilių parduota 12,8
mln. arba 6,6% daugiau negu prieš metus. Daugiau negu 10% Vakarų
Europos rinkos 1995 ir 1996 metais teko procentais : „Volkswagen“ grupei
16,8 ir 17,2, „General Motors“ grupei 13,1 ir 12,5, PSA grupei 12,0 ir
11,9, „Ford“ grupei 11,9 ir 11,6, FIAT grupei 11,1 ir11,2, „Renault“ 10,3
ir 10
13. PARKAS
Manoma, kad 1996-97 metų sandūroje pasaulio vaţiuojančių lengvųjų
automobilių parkas pasiekė 500 milijonų. Nors Frankfurto prie Maino
VDA (Verband der Automobilindustrie - Automobilių pramonės draugija)
paskelbė, kad šį skaičių pasaulis jau pasiekė 1995 metais. Paskutiniais
skelbtais duomenimis 1994 metų pabaigoje lengvųjų automobilių parkas
sudarė 476 milijonus, iš jų milijonais: Europoje 196 (41%), Šiaurės
Amerikoje 168 (35%), Azijoje 68 (14%), Vidurio ir Pietų Amerikoje 25
(5%). Vienas visuomenės gerovę lemiančių rodiklių yra lengvųjų
automobilių skaičius 1000 ţmonių. Daugiau negu po vieną automobilį
dviem ţmonėms tenka JAV, Liuksemburge, Italijoje bei nykštukinėse
Europos valstybėse Monake, Lichtenšteine ir San Marine. Šiose ir kai
kuriose kitose išvystytose valstybėse (Kanada, Islandija, Australija,
Naujoji Zelandija,Šveicarija ir kitos) dauguma šeimų turi po du ir daugiau
automobilių. Daugiausia automobilių gaminančioje Japonijoje vienas
automobilis tenka kas trečiam šalies gyventojui. Panašūs rodikliai yra
Persijos įlankos valstybėse, išskyrus Iraką ir Iraną. O atmetus svetimšalius
darbininkus, arabų apsirūpinimas automobiliais ne ką nusileidţia išvystytų
valstybių gyventojams. Beveik kiekvienoje iš 50 silpniausiai išvystytų
valstybių 1 000 ţmonių tenka ne daugiau 5 automobilių. O maţiausiai
automobilizuotose šalyse nesiekia ir 1 kiekvienam 1 000 ţmonių :
Bangladeše 0,4, Liberijoje ir Kambodţoje po 0,5, Etiopijoje 0,8, Zaire ir
Nepale po 0,9. Indijoje ir Kinijoje gyvena 38 % pasaulio gyventojų, tačiau
joms tenka tiktai 1 % automobilių parko ( atitinkamai 3 ir 2 milijonai ).
Automobilizacijos lygis čia tebėra ne ką aukštesnis negu labiausiai
ekonomiškai atsilikusiose valstybėse.
14. LIETUVA IR KAIMYNĖS
Pirmasis lengvasis automobilis Lietuvoje įregistruotas 1896 metais. Tai
buvo keturvietis „Panhard - Levasseur“. Per 100 automobilizacijos metų
Lietuvos lengvųjų automobilių parkas viršijo 700 tūkstančių ribą. Ypač
sparčiai lengvųjų automobilių skaičius augo po Nepriklausomybės
atgavimo, daugiausia senų Vakarų Europos automobilių sąskaita. Bendra
Lietuvos-Čekijos įmonė UAB „ARX” įkurta 1993 m. birţelio mėn. 29 d.
Pagrindinė įmonės veiklos sritis – naujųautomobilių „ŠKODA”
pardavimas ir techninė prieţiūra. BĮ UAB „ARX” yra įgaliotas
automobilių gamyklos „ŠKODA AUTO a.s.” atstovas ir vienintelis šių
automobilių tiekėjas Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu Lietuvoje „Škoda”
autosalonai ir serviso centrai veikia Vilniuje, Kaune, Šiauliuose,
Klaipėdoje, Panevėţyje ir Alytuje. Skiriamas didelis dėmesys klientų
aptarnavimo ir automobilių techninės prieţiūros gerinimui, ieškomi nauji
atstovai, kurie dar labiau praplėstų „Škoda” atstovybių tinklą Lietuvoje.
Lengvųjų automobilių skaičiumi 1000 gyventojų Lietuva dvigubai lenkia
Gudiją ir Rusiją, turi tiek pat kiek Latvija, neţymiai atsilieka nuo Lenkijos
ir beveik trečdaliu nuo Estijos. Dabar, 2005 m. , galime suskaičiuoti
pasaulyje virš 500 populiaresnių ir ne tokių populiarių automobilių markių.
Lietuvoje jų vaţinėja maţa dalis, arba yra tik vienas ar du retos markės
automobiliai, kurie priklauso pasiturintiems valdininkams ir verslininkams.
Šiuo metu populiariausios automobilių markės yra: Nissan, Honda,
Mitsubishi, Isuzu, Toyota, Mazda, Suzuki, Daihatsu, Lexus – Japonija.
Pontiac, Ford, Chrysler, Chevrolet, Buick, Cadillac, Lincohln, Merkury,
Jaguar, Dodge, Plymouth, Acura – JAV. Volkswagen, Audi, Opel,
Mercedes-Benz, BMW, Porsche – Vokietija. Peugeot, Citroen, Renault –
Prancūzija. Hyundai, Kia, Daewoo, Ssangyong – Pietų Korėja. Seat –
Ispanija. Rover, Rolls-Royce – D. Britanija. Fiat, Lancia, Alfa Romeo,
Ferrari – Italija. Vaz, Gaz – Rusija. Volvo, SAAB, Scania – Švedija.
Škoda – Čekija. Proton – Malaizija. Šiais automobiliais vaţinėja ir
dţiaugiasi milijonai pasaulio gyventojų. Nepaisant to, dar ir dabar yra
milţiniška automobilių paklausa, tad ir toliau plečiama gamyba, vyksta
15. nuoţmus tobulinimas, kuriami nauji, pritrenkiantys savo išorine ir salono
išvaizda, automobiliai. Ir toliau smarkiai tobulėja ir plečiasi automobilių
pramonė. Ir tikriausiai greit ji dar nesus.
